Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei, Loretai Davenienei, Onai Bernotienei, Aistei Bareikei, Linai Butkuvienei, Editai Daunienei, vertėjaujant Rimantui Skuratovič, Virginijai Peterienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui, nukentėjusiajai J. L., kaltinamiesiems E. K. (K.), J. K., jų gynėjams advokatams Eglei Latauskienei ir Pavelui Borkovskiui (Pavel Borkovski), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

E. K. (K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį 5 (penkių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį;

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), našlys, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Visagino miesto apylinkės teismo 1997 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 4 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi BK redakcija) – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant ½ dalį turto; 2) Visagino miesto apylinkės teismo 1997 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 d., 271 straipsnio 3 d., 271 straipsnio 4 d. straipsnio 2 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi BK redakcija), subendrinus su Visagino miesto apylinkės teismo 1997 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu - 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant ½ dalį turto; 3) Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi BK redakcija) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant ¼ dalį turto; 4) Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi BK redakcija), subendrinus su Visagino miesto apylinkės teismo 2000 m. sausio 11 d. nuosprendžiu – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu; 5) Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė; 6) Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 7) Vilniaus apygardos teismo 2004 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 8) Visagino miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 9 ) Visagino miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo 2004 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, Visagino miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 14 d. nuosprendžiu – 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė; 10) Visagino miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų 3 (trejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 11) Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 6 MGL dydžio bauda; 12) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 13 parų arešto bausmė; 13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 28 parų arešto bausmė; 14) Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu – 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; 15) Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 29 parų arešto bausmė; 16) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. ir J. K. 2023 m. sausio 3 d. apie 21.54 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, veikdami kartu, tyčia sudavė nukentėjusiajam O. L. (O. L.) ne mažiau dviejų smūgių rankomis į galvą, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam O. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nosyje, lūpose, odos nubrozdinimą su aplinkine kraujosruva dešinio smilkinio ir dešinio momens riboje.

J. K. 2023 m. sausio 3 d. apie 21.54 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, po to kai veikdamas kartu su E. K. sudavė nukentėjusiajam O. L. ne mažiau kaip du smūgius į galvą, tyčia dūrė su peiliu vieną kartą O. L. į dešinę koją, taip padarydamas durtinę – pjautinę dešinės šlaunies žaizdą su šlaunies arterijos ir venos sužalojimais, dėl ko įvykus ūmiam nukraujavimui, O. L. įvykio vietoje mirė, t. y. nužudė žmogų.

Taip pat J. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis bei laiku, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo įgijo pramoninės gamybos kieto metalo teleskopinę lazdą, kuri, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskiriama prie nešaunamų D kategorijos šaltųjų ginklų, ir ją neteisėtai nešiojo su savimi, kol 2023 m. sausio 17 d. apie 12.45 val., prie (duomenys neskelbtini), jo sulaikymo metu šią teleskopinę lazdą surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus pareigūnai.

Kaltinamasis E. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos pripažino iš dalies. Parodė, kad tą dieną, datos nepamena, visi sėdėjo virtuvėje, buvo J. K., D. L., S. S. (S. S.), M., žmonių buvo daug. Buvo užėjęs jo brolis A. ir jo draugė A. į virtuvę parūkyti, o kada tiksliai, nepamena. Laiptinėje buvo riksmai, pirmas išbėgo S. S., po to iš paskos J. K.. Kai jie išbėgo, jis (teismo pastaba – kaltinamasis E. K.) virtuvėje rūkė, paskui išėjo ir stovėjo tarp durų. Iš viršaus bėgo žmogus ir jis (teismo pastaba – kaltinamasis E. K.) jam sudavė į veidą vieną kartą, kiti asmenys smūgių nesudavė. Nukentėjusysis bėgo iš 5 aukšto, pagalvojo, kad bėga į jį (teismo pastaba – kaltinamąjį E. K.) ir sudavė smūgį, tada S. S. su J. K. atbėgo iš viršaus, nukentėjusysis pabėgo į apačią, ant jo krito durys ir jis su jomis kartu nukrito. Virtuvė buvo 2 aukšte, smūgį sudavė laiptinėje ties 2 aukštu. S. S. su J. K. buvo laiptinės aikštelėje, kur ant nukentėjusiojo ir užkrito durys. Tuomet uždaręs duris nuėjo parūkyti. Kai parūkė, atidaręs duris pamatė labai daug kraujo. Matė, kad S. S., kuomet bėgo iš trečio į antrą aukštą su savimi turėjo peilį. Peilis buvo toks, kaip virtuvinis. J. K. rankose nieko neturėjo. Nei prieš įvykį, nei iš karto po įvykio nematė, kad J. K. turėtų peilį ar teleskopinę lazdą. Anksčiau matė, kad J. K. turėjo lazdą, matė kaip nešiojosi. Pamatęs kraują, pasakė, kad reikia užrišti žaizdą ir kviesti greitąją. Greitąją iškvietė D. L.. Kažkas, jo manymu J. K., nukentėjusiajam žaizdą užrišo rankšluosčiu, kad nebėgtų kraujas, bet pats šio fakto nematė. Greitoji atvyko, pasakė, kad neturi įrangos ir laukė kitos greitosios. Tuo metu S. S. ir J. K. buvo 2 aukšto virtuvėje. Niekas jo neprašė paslėpti peilio. J. K. kartu su greitosios pagalbos medikais padėjo nukentėjusįjį nunešti į mašiną. Kiek jam yra žinoma, nukentėjusysis buvo sąmoningas, kažką kalbėjo, bet ką, negirdėjo. Nukentėjusiojo nepažinojo, matė pirmą kartą. Nepamena, ar prieš įvykį buvo kažkokie konfliktai su nukentėjusiuoju. S. S. ir J. K. yra jo paties pažįstami. S. S. jo kaimynas, abu gyvena 2 aukšte. S. S. varydavo iš to namo asmenis, kurie vartojo narkotikus, nes jam tokie nepatinka. Iki įvykio su S. bendravo kasdien. Po įvykio kalbėjosi su S. S., jis prašė tablečių, skundėsi, kad negali užmigti, kad jam sapnuojasi košmarai. Po įvykio J. K. buvo ramus. Apie įvykį telefonu kalbėjo su M. Ž. (M. Ž.). Jam sakė, kad jo ieško pareigūnai dėl to įvykio, o M. Ž. sakė, kad S. S. duos per galvą, kai grįš iš Vokietijos, nes jam reikėjo išvažiuoti. Pokalbio metu M. Ž. sakė, kad matė, jog S. S. turėjo peilį. Savo faktinio sulaikymo nepamena, jam blogai su atmintimi, jį sulaikė po kratos. Kratos metu gėrė farmacinius preparatus, juos tikriausiai davė mama. Tuos farmacinius preparatus vartojo ir areštinėje, juos paduodavo daktaras. Pertraukos, vaistų vartojime nebuvo, dabar vartoja didesnį kiekį. Vaistus vartojo ir prieš pirmą apklausą, nepamena, ar prieš apklausą su juo kalbėjo vyrai. Yra baigęs 10 klasių, baigė lietuvių mokyklą, laisvai skaito ir rašo lietuviškai. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad S. S. turėjo peilį, nes nenorėjo apie tai pasakyti, norėjo papasakoti teisme. Teisme duoti parodymai teisingi. Jam niekas nedarė poveikio pakeisti parodymus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo E. K. duoti parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. K. parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmė jam suprantama, savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2023 metų sausio 3 dieną, vakare, apie 20 val., buvo namuose. Pas juos antrame aukšte yra bendro naudojimo virtuvė. Nurodytoje virtuvėje gyvena D. L.. Nurodytą dieną pas jį buvo atvykęs jų bendras pažįstamas „Ž.“, pavardės nežino. Jam apie 40 metų, gyvena Paneriuose, tikslaus adreso nežino. Turi sugyventinę, vardo ir pavardės nežino. Kiek jam yra žinoma, ji dirba stotyje, bare. Virtuvėje buvo jis pats, D. L., M. Ž., „Ž.“ ir S. S. – jis gyvena bendrabutyje, yra jo kaimynas. M. Ž. yra jo pažįstamas. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis E. K.) tai ateidavo į virtuvę, tai išeidavo, S. S. taip pat. Visą laiką virtuvėje buvo D. L., M. Ž. ir „Ž.“. Laiko nurodyti negali, „Ž.“ paskambino jo sugyventinė ir pasakė, kad bare buvo kažkoks narkomanas ir išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Jam sugyventinė pasakė, kad jis važiuoja į (duomenys neskelbtini). Po to „Ž.“ pasakė, kad jo pažįstamas išvadino jo sugyventinę. Iš jo pasakojimo suprato, kad „Ž.“ pažįsta asmenį, apie kurį jam papasakojo žmona. Jis pasakė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini). Jis (teismo pastaba – kaltinamasis E. K.) buvo virtuvėje. Apart jo, virtuvėje buvo D. L. ir „Ž.“. „Ž.“ vis išeidavo į namo laiptinę. Po to jis pasakė, kad ieško vieno žmogaus, ko tiksliai ieško, nepasakė. Kiek prisimena, tikrai buvo išėjęs tris kartus. „Ž.“ išėjo iš virtuvės. Tuo metu virtuvėje buvo jis ir D. L.. Būdamas virtuvėje išgirdo žmogaus riksmą. Išėjo iš virtuvės, pradarė laiptinės duris, pamatė, kaip iš ketvirto aukšto bėga vyras. Nurodytą vyrą matė pirmą kartą, nežino, ar galėtų atpažinti. Jis bėgo, jam pasirodė, kad tas vyras nori jį užpulti. Dešinės rankos delnu trenkė tam vyrui per veidą. Vyras į jo pusę net nepažiūrėjo. Vyras toliau bėgo laiptais žemyn, šiam iš paskos bėgo „Ž.“. Tą dieną pas „Ž.“ matė peilį. Jis nešiojasi tokiam specialiame dėkle, ant diržo. Tiksliai peilio apibūdinti negali, nes jis buvo dėkle. Kaip minėjo, „Ž.“ nubėgo jam iš paskos. Jis uždarė duris, nuėjo parūkyti, rūkė antro aukšto koridoriuje. Po kelių minučių grįžo į laiptinę. Grįžo tam, kad pažiūrėti, kur „Ž.“. Tarp pirmo ir antro aukšto pamatė ant grindų gulintį vyrą, tai buvo tas pats vyras, kuriam iš paskos bėgo „Ž.“. Jam iš dešinės kojos bėgo kraujas, iš žaizdos pobūdžio suprato, kad žaizda yra durtinė. Po to pagalvojo, kad jam gali būti pažeista arterija ir reikia gelbėti žmogų. Kiek prisimena, tuo metu M. Ž. ir D. L. buvo virtuvėje, nors tiksliai negali pasakyti, kur buvo asmenys. Tuo metu žiūrėjo į gulintį vyrą ir „Ž.“. „Ž.“ stovėjo prie gulinčio vyro, jo rankose nieko nebuvo. Pasakė „Ž.“, kad reikia perrišti žaizdą, kad sustabdyti kraujavimą. Nuėjo į virtuvę, paėmė virtuvinį rankšluostį ir padavė „Ž.“. Jis paėmė rankšluostį ir perrišo gulinčiam vyrui koją. Kiek prisimena, pasakė, kad reikia kviesti greitąją. Greitąją iškvietė D. L.. Kol laukė greitosios, „Ž.“ užėjo į virtuvę. Kas apart jo buvo virtuvėje, negali nurodyti, nes jam buvo šokas. „Ž.“ paklausė, ar jis gali paslėpti peilį, „Ž.“ jo tik paklausė, peilio nerodė. Ar dar kažkas girdėjo pokalbį, nežino. Jis pasakė „Ž.“, kad peilio tikrai neslėps. Kiek jam žinoma, tuo metu jis savo peilį jau buvo paslėpęs, pokalbio metu pas peilio nematė. Kiek matė, S. S. su „Ž“ laiptinėje pradėjo valyti kraują. Po kažkiek laiko į laiptinę užėjo policijos pareigūnas. Jis paklausė „Ž.“ ir S. S., ką jie daro. Policijos pareigūnas pasakė, kad jie nieko neliestų, kad greitosios pagalbos automobilyje vyras mirė ir kad bus tiriamas nužudymas. Tuo metu jis rūkė antro aukšto koridoriuje ir prie jo priėjo „Ž“. „Ž.“ paklausė ką jis padarė. Užduodamas klausimą suprato, kad „Ž.“ nužudė žmogų, nes pas „Ž.“ matė peilį. Šis atsakė, kad jis nenorėjo, kad taip įvyko. Pasakė, nežino už ką jį Dievas baudžia. Kiek minėjo, žuvusį vyrą matė pirmą kartą. Kiek po to sužinojo, jo pravardė yra „P.“ (4 t., b. l. 55–57).

2023 m. sausio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš jam parodytų atpažinti 4 asmenų nuotraukų E. K. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 (J. K.), kaip „Ž.“, apie kurį davė parodymus. (t. 4, b.l. 58-61)

Pagarsinus parodymus, kaltinamasis E. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai jam spaudimo nedarė. Jam yra uždėta apykojė, 10 metrų atstumas nuo namų, todėl stovėjo prie durų ir toliau nėjo. Nežino, kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti su J. K..

Po liudytojos I. M. (teismo pastaba – ikiteisminio tyrimo pareigūnė atlikusi E. K. apklausą) apklausos kaltinamasis E. K. parodė, kad kai atvažiavo į areštinę jam buvo pasakyta prisipažinti dėl BK 140 straipsnio, nes priešingu atveju bus J. K. bendrininku. Buvo kalbama, ką reikia pasakyti apie J. K., bet ką tiksliai nepamena. Pareigūnai jį spaudė prisipažinti ir duoti parodymus prieš J. K.. Kai buvo uždarytas, daug galvojo, buvo prigėręs daug vaistų.

Kaltinamasis J. K. kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje nepripažino ir parodė, kad policijos pareigūnai yra suinteresuoti jį pasodinti. Jis buvo kaltinamas dėl sunkių sveikatos sužalojimų, tačiau teismas jį išteisino. Tuomet pareigūnai jam aiškiai pasakė, kad vis tiek jį pasodins. Kaltinime nurodytą dieną jis sėdėjo pas E. K. virtuvėje, kalbėjosi. Virtuvėje buvo jis, E. K., S. S., taksistas M. Ž. ir A. K. (K.) su A. Tuo metu jam skambino D. V., garsiakalbio nebuvo įjungęs. Išgirdus triukšmą, jis su S. S. išėjo į laiptinę. S. S. ėjo į viršų pirmas, o jis iš paskos. S. S. rėkė, kad vėl susirinko narkomanai, tuo metu nukentėjusysis pradėjo bėgti. S. S. su peiliu norėjo tik pagąsdinti, tačiau nukentėjusysis tuo metu kai šoko per turėklus pats ant to peilio užšoko. Jie bėgo iš paskos, net nesupratę, kad jam suduota peiliu. Tas narkomanas buvo išsigandęs, bėgo ir nukrito apačioje kartu su durimis. Kai nukentėjusysis nukrito, išėjo ir kiti asmenys. Ąžuolinės durys prispaudė nukentėjusįjį, jos labai sunkios, su vinimis, gelžgaliais išsikišusiais, sveria gal 80 kg. Prieš įvykį durys stovėjo paremtos į sieną. Jis pats tas duris pakėlė nuo nukentėjusiojo. Pirmą kartą kraują pamatė, kai pakėlė duris. Tada pamatė, kaip jam iš kojos tekėjo kraujas, kraujo lašeliai matėsi nuo 3 aukšto. Kai nubėgo prie jo ir pakėlė duris, galvojo, kad jam trūko kirkšnis, uždėjo rankšluostį ir liepė kviesti greitąją. Rankšluostį arba paėmė iš virtuvės arba kažkas atnešė, nepamena. Po to kai nukentėjusysis pirmame aukšte nukrito, jis į viršų nelipo. Užrišo nukentėjusiajam žaizdą ir laikė. Nukentėjusysis bėgo iš 3 aukšto, o ar jis buvo 4 ir 5 aukšte, nematė. S. S. trečiame aukšte buvo priėjęs prie nukentėjusiojo, šalia buvo dar 2 asmenys, kurių nepažino. Laiptinėje buvo apšviestas antras aukštas. Trečias aukštas nebuvo apšviestas, tačiau šviesa matėsi iš viršaus. Kai nukentėjusįjį vijosi S. S., E. K. stovėjo apačioje prie durų ir žiūrėjo kas vyksta. Jis nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio. Kuomet nukentėjusysis bėgo iš viršaus, jį pastūmė E. K.. Kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba, jis visą laiką laikė nukentėjusiajam uždengęs žaizdą. Mano, kad nukentėjusysis mirė, nes greitoji nesuteikė tinkamos pagalbos. Nukentėjusysis buvo atsipeikėjęs, matė jį. Jis padėjo nukentėjusįjį nunešti į greitosios pagalbos automobilį. Laiptinėje policininkas jo paprašė palaukti prie kraujo klano, o S. S. atėjo su kibiru vandens ir skuduru, kad išplauti tą kraują. S. S. niekur nedirba, savo žmoną uždaro namuose, puola kaimynus, visada vaikšto su peiliu, nes visko bijo, neturi fizinės jėgos. Jo draugė D. V. dirba stoties bare. Įvykio dieną D. jam skambino, bet apie jokį konfliktą nekalbėjo. Iki įvykio, ir jis kai kada nešiojosi peilį. Peilį nešiojosi kišenėje, įvykio metu peilio neturėjo. Po įvykio davė S. S. pinigų už tvarką laiptinėje. Jam ne vieną kartą yra davęs pinigų, nes jis tvarkė virtuvę, kartais paveždavo, kai reikėdavo. Po įvykio mokėjo už pagalbą kažką sutvarkant, bet ne už tai, kad neduotų parodymų prieš jį. Nukentėjusįjį sužalojo S. S., nes tik jis vienas turėjo peilį. Tame name jis negyvena, ten užeina palaukti kol žmona baigs darbą. Lankosi tame name, nes bendrauja su E. K.. S. S. visada nori su jais būti, todėl nuolat kartu bendraudavo. Po įvykio, S. S. vis prašydavo raminančių tablečių ir sakydavo, kad gaus 10 metų, vis tiek jį pasodins. Jo klausė už ką, nejaugi, kad kraują išvalė, o jis sakė, kad pamatys, jog pasodins. Apie grasinimus S. S. nieko nežino.

Kaltinamasis J. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje pripažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine važiavo iš namų. Pakeliui užvažiavo į degalinę. Išlipo iš mašinos ir jį sulaikė. Pareigūnai jį paguldė ant žemės ir iš striukės ištraukė teleskopinę lazdą bei dujų balionėlį. Teleskopinę lazdą buvo įsigijęs prieš mėnesį iki sulaikymo. Lazdą ir balionėlį turėjo savigynai. Šiuos daiktus įgijo (duomenys neskelbtini). Juos įsigijo legaliai. Nežinojo, kad jie draudžiami. Žino, kad nežinojimas, neatleidžia nuo atsakomybės. Dėl teleskopinės lazdos ir dujų balionėlio ginčo nėra.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusioji J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos sūnus dirbo, važinėjo į Vilnių, jis sakė, kad viskas buvo gerai. Jis padėdavo namuose, jokių konfliktų nebuvo. Kitą dieną jis turėjo vykti atlikti bausmę, taip jai sakė sūnus, jau buvo pasiruošęs daiktus. Sūnus sakė, kad Vilniuje dirba statybose, bet adreso ji nežinojo. Prašė atnešti sutartį, sakė, kad atneš, kai bus sudaryta. Nematė, kad sūnus piktnaudžiautų narkotikais, niekada neatrodė kaip narkomanas. Sūnus priešų neturėjo, negirdėjo, kad jam kažkas grasintų, jis visada buvo geros nuotaikos, kartais išgerdavo alaus. Tyrėjas jai sakė, kad ji gali pagal įstatymą prašyti atlyginti žalą. Neseniai mirė ir jos vyras, turi dar vieną sūnų, jis gyvena Vokietijoje, ji liko viena. Ji nerinko jokių čekių dėl sūnaus laidotuvių, tai nužudymas ir tyrėjai privalo juos surinkti, kaip teismas nuspręs, taip bus gerai. Byloje pateikti čekiukai susiję su sūnaus laidotuvių išlaidomis. Palaiko savo ieškininius reikalavimus, 10 000 eurų yra neturtinė žala, turtinė žala yra 1 424 eurai.

Liudytoja I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viso ikiteisminio tyrimo neatlikinėjo, atliko tik atskirus procesinius veiksmus, kurie jai buvo pavesti. Kiek prisimena, atlikinėjo kratą pas E. K. ir atliko jo, kaip įtariamojo, apklausą. Pranešimas apie įtarimą E. K. buvo įteiktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Įteikiant pranešimą apie įtarimą ir jo apklausoje dalyvavo E. K. gynėja, pareigūnų iš kriminalinės žvalgybos nebuvo. Prieš E. K. pareiškiant įtarimą ir atliekant apklausą, ji kalbėjo su K. M., kadangi ji buvo ikiteisminį tyrimą vykdanti pareigūnė. Dėl įtarimo turinio pasiūlymų negavo. Apklausos metu E. K. teigė, kad vartoja vaistus paskirtus psichiatro, psichologo. E. K. adekvačiai atsakinėjo klausimus, viskas buvo užfiksuota, nekilo abejonių, kad jis yra nesuprantantis. Apklausos protokole yra pažymėta, kad jis vartoja vaistus. Pranešimą apie įtarimo turinį dažniausia surašo pareigūnas atliekantis ikiteisminį tyrimą. Šitam tyrimui buvo paskirtas konkretus pareigūnas, o ji pagal viršininko pavedimą atliko tik atskirus procesinius veiksmus. Viršininko pavedimas atlikti atskirus procesinius veiksmus buvo įformintas IBPS. Negali atsakyti, ar IBPS matytųsi viršininko rezoliucija dėl tyrimo grupės sudarymo. Pagrindinė šio ikiteisminio tyrimo tyrėja buvo jos kolegė K. M.. Tai buvo nužudymo byla. E. K. buvo įtariamas smūgių sudavimu. E. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis davė parodymus dalyvaujant gynėjai, jam buvo sudaryta galimybė prieš apklausą pasikalbėti su gynėja. Prieš E. K. apklausą nebuvo pateikti du skirtingo turinio pranešimai apie įtarimą, t. y vienas pagal BK 129 straipsnį, kitas pagal BK 140 straipsnį.

Liudytojas V. J. (V. J.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus greitosios pagalbos stotyje, minimo įvykio aplinkybių nepamena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad jis pradėjo darbą 2023 m. sausio 3 d. nuo 7 val. Apie 21.56 val. gavo iš budėtojų nurodymą atvykti adresu (duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad laiptinėje tarp 2–3 aukšto guli asmuo. Atvykus nurodytu adresu, prie laiptinės juos pasitiko vyras su ramentais, kuris sakė, kad paskubėtų, nes vyras guli kraujo klane. Užėjus į namo laiptinę, pamatė tarp pirmo ir antro aukštų gulintį vyrą kraujo klane. Surado žaizdą, kuri buvo dešinės kojos kelio srity iš vidinės pusės, ir uždėjo spaudžiamąjį tvarstį, po ko transportavo į greitosios automobilį. Asmuo visą laiką buvo agonijoje. Teikiant pirmą pagalbą greitosios automobilyje, apie 22:15 val. sustojo asmens širdis ir kvėpavimo veikla, buvo pradėta reanimacija, tačiau 22.45 val., nesant gyvybinių funkcijų atsakui į reanimacijos veiksmus, reanimacija buvo nutraukta ir konstatuota vyro mirtis (1 t., b. l. 183–185).

Pagarsinus parodymus liudytojas V. J. parodė, kad yra skubios pagalbos specialistas, jo išsilavinimas aukštasis, jis yra medikas. Laiptinėje juos pasitiko žmonės, bet veidų neprisimena, nežino ar ten buvo kaltinamasis J. K.. Aplink gulintį žmogų buvo kraujas. Ar laiptai buvo kruvini neatkreipė dėmesio, buvo tamsu, apšviestas buvo tik pirmas aukštas. Atvykę nematė žaizdos, matė žmogų, klaną kraujo. Pirmiausia surado žaizdą, uždėjo turniketą ir tik po to ant neštuvų išnešė į automobilį. Negali pasakyti, kiek užtruko žaizdos suradimas ir turniketo uždėjimas. Tvarstymo metu turniketas nesulūžo, jis gali atsisegti, bet nesulūžti. Jis neatsilaisvino, buvo prispaustas. Žaizda buvo kojoje, tai turniketą uždėjo virš žaizdos, veikė pagal instrukcijas. Turniketas buvo uždėtas sustabdyti kraujavimui. Žmogus nukraujavo iki turniketo uždėjimo, bet turniketas vis tiek buvo uždėtas. Žaizda buvo durtinė, bet kokio diametro neatsimena. Kai uždėjo turniketą, nepastebėjo, kad kažkokie asmenys bandytų stabdyti kraujavimą užspaudę batu. Nebuvo galimybės išsaugoti to žmogaus gyvybės, tai yra minučių klausimas, žmogus visas buvo kruvinas. Jeigu gerai pamena, koja buvo perrišta rankšluosčiu. Nukentėjusysis nuo pat atvykimo buvo nesąmoningas, kažką dar kalbėjo laiptinėje, bet paskui prarado sąmonę. Kai gabeno sužalotą asmenį į automobilį, neteko išgirsti iš aplinkinių žmonių kažkokių aplinkybių. Tuo metu jam buvo neįdomios nuogirdos, kas lakstė su peiliu. Kai atvyko, pareigūnų nebuvo, taip pat nebuvo kolegų atvykusių anksčiau, jie atvyko pirmieji. Buvo iškviestas ekipažas dėl kito įvykio, kitoje gatvės pusėje. Ten populiari vieta, šį darbą dirba nuo 2005 metų, tad gavę iškvietimą tuo adresu, nenustemba. Nešant į mašiną, nukentėjusysis buvo apsirengęs. Prisimena, kad reikėjo pjauti kelnes, juodos spalvos džinsus, daugiau aprangos detalių neprisimena. Kelnes pjovė prieš turniketo uždėjimą. Išnešti sužeistą žmogų iki automobilio padėjo policijos pareigūnai, nes yra šešios rankenos. Jis pats nešė, buvo pareigūnai, buvo jo padėjėjai, gal dar kažkas buvo, galėjo būti pašalinių žmonių, bet jų neprisimena. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo nuo atvykimo į įvykio vietą, nukentėjusiojo suradimo iki nukentėjusiojo nugabenimo į automobilį.

Liudytojas D. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino kokia byla nagrinėjama, bet ne viską pamena. Pamena, kad jie sėdėjo bendro naudojimo virtuvėje antrame aukšte. Buvo atvykęs pas brolius E. K. ir A. K. į svečius. Virtuvėje buvo jis pats, E. K., J. K., S. S., buvo dar kažkas. Ten durys buvo atidarytos, vieni užeina, kiti išeina. Kažkokie garsai prasidėjo ir žmonės pradėjo išeidinėti iš virtuvės. Pirmas išėjo S. S., po to išėjo J. K., tada visi vienas po kito išėjo. Išėjo į laiptinę, pamatė, kad ten žmonės renkasi. J. K. ir S. S. apačioje stovėjo. Vienas žmogus buvo prisėdęs ir ten sėdėjo. Jis stovėdamas matė, kad greitoji pravažiuoja. Ten buvo daug žmonių, ten toks judesys prasidėjo. Nuėjo pakviesti greitosios į laiptinę, nes ji pravažiavo, eidamas atgal parodė kur. Sakė, kad greitoji reikalinga, ten kraujo buvo. S. S. buvo labai susijaudinęs, kažką „Ž.“ K. (teismo pastaba – kaltinamajam J. K.) pasakė rusiškai. Nežino, kodėl S. S. buvo susijaudinęs. Po to S. S. nubėgo į viršų, paėmė didelį taziką su skuduru, grįžo į apačią, pradėjo valyti kraują. Tuo metu sužalotas žmogus jau buvo išvestas. Nukentėjusysis pats atsistojo, jį prilaikė truputį iš vienos ir iš kitos pusės greitosios pagalbos darbuotojai, gal J. K. padėjo, nors gerai nepamena. Nežino, ar nukentėjusysis galėjo sužeistas vaikščioti, jis buvo prisėdęs prie sienos. Dar girdėjo, kad jis klausė ar gyvens, daktaras pasakė, gyvens, viskas tvarkoje, kad nesijaudintų. Greitosios pagalbos medicinos darbuotojai negražiai, nepagarbiai elgėsi su nukentėjusiuoju. Tuo metu, kai S. S. valė kraują, J. K. paprasčiausiai stovėjo laiptinėje. E. K. jam nepasakojo kokius veiksmus atliko prieš nukentėjusįjį. Nematė, kad jis ar kas kitas atliko kokius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Tą vakarą, pas virtuvėje buvusius asmenis, peilio nematė. Nežino, ar iki to įvykio, J. K. kažkas skambino telefonu. Nepamena, kad virtuvėje pas kažką būtų įjungtas garsiakalbis ir garsiai kas skambintų, kalbėtų, gal neatkreipė dėmesio. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas. Jį įsodino į mašiną, atvežė į komisariatą, ten per kabinetus vedė ir apklausinėjo. Gal 1,5–2 valandas ten sėdėjo, su juo bendravo pareigūnas vyras ir moteris. Apklausinėdami jie jam sakė, gal tą matė, gal tą žino, sakė pasakyti tiesą. Jis vartoja „Xanax“, nepamena kaip buvo, jam neįdomūs tie žmonės. Pareigūnai liepė pasakyti ant J. K., kad jis nužudė tą žmogų, bet jis nežino kas nužudė, nematė. Nėra matęs J. K. nešiojančio peilio. Su S. S. apie O. L. nieko nekalbėjo, apie įvykį kažką kalbėjo su J. K.. Apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl grasinimų S. S., nežino.

2023 m. sausio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš jam parodytų atpažinti 4 asmenų nuotraukų liudytojas D. L. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 (M. Ž.), tai yra „M“, taksistas, apie kurį davė parodymus apklausos metu (1 t., b. l. 38-41).

Liudytojas O. A. (O. A.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Reagavimo valdyboje, 2023 m. sausio 3 d. dirbo ten pat. Kiek pamena, dirbo trise su G. G. (G. G.) ir mergina S. iš Policijos mokyklos, kuri atlikinėjo praktiką. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje yra sužalotas asmuo. Tarp 1 ir 2 aukšto laiptinėje buvo rastas sužalotas vaikinas, greitoji arba buvo vietoje, arba netrukus atvyko, suteikinėjo pagalbą. Padėjo nunešti vaikiną į greitosios automobilį, jis buvo praradęs nemažai kraujo. Susidarė įspūdis, kad jis dar buvo ir apsvaigęs nuo kažko, galbūt ir psichotropinių medžiagų. Greitosios automobilyje vaikinui suteikinėjo pirmąją pagalbą. Jiems būnant prie automobilio, išgirdo pagalbos šauksmą iš gretimo namo, šaukė moteris, jie turėjo sureaguoti. S. liko prie greitosios automobilio, jie nuėjo į kitą namą, pirmą aukštą, ten buvo šeimyninis konfliktas. Surašė tarnybinį pranešimą, buvo nurodyti vyro ir moters duomenys, bet jie pretenzijų vienas kitam neturėjo. Jie stengėsi kuo greičiau grįžti prie įvykio vietos, tuo labiau, kad S. telefonu paskambino ir pranešė, kad tas vaikinas greitosios automobilyje mirė. G. G. nuėjo prie greitosios automobilio, o jis (teismo pastaba – liudytojas O. A.) nuėjo į įvykio vietą. Kažkoks namo gyventojas pradėjo valyti kraują, t. y. naikinti pėdsakus. Nepamena, negali pasakyti, ar tas asmuo yra posėdžių salėje. Į įvykio vietą atvyko tyrėjai, kurie fiksavo įvykio vietą. Dėl įvykio nieko nesulaikinėjo, tik surašė tarnybinį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė konkrečias pavardes asmenų, buvusių įvykio vietoje.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo O. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. A. parodė, kad 2023 m. sausio 3 d., darbo metu, apie 21.55 val. iš AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), tarp 2–3 aukšto laiptinėje guli vyras, apie 40 metų, prie jo daug kraujo, kas jam nutiko, neaišku, asmuo nereaguoja. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje jau dirbo medikai, kurie suteikinėjo asmeniui pirmąją pagalbą, laiptinėje gulėjo stipriai kraujuojantis vyras, kaip medikai paaiškino, gausiai kraujuoja iš kojos. Vyriškis iš pradžių elgėsi neadekvačiai, jis pradėjo spardytis, medikai negalėjo jo apžiūrėti ir suteikti pagalbą, uždėti turniketo, todėl medikai savo kojomis prispaudė jo kojas prie grindų ir šiam vyriškiui buvo suteikta pirminė medicininė pagalba, po ko jis buvo išneštas į greitosios pagalbos automobilį. Įvykio vietoje šnekėjosi su ten buvusiu J. K., kuris paaiškino, kad laiptinėje išgirdo triukšmą, nuėjo patikrinti, kas atsitiko, ir pamatė gulintį kraujuojantį vyriškį. Kitų asmenų prie šio vyriškio nematė, kas įvyko laiptinėje, taip pat nurodyti negalėjo, kadangi įvykio nematė, nes buvo virtuvėje, ir tik išgirdęs triukšmą išėjo į laiptinę. J. K. paaiškino, kad šio asmens nepažįsta, asmuo šiame bendrabutyje negyvena. Šį vyriškį padėjus medikams nunešti į greitosios pagalbos automobilį, medikai automobilyje užsidarė ir suteikinėjo medicininę pagalbą. Prie greitosios pagalbos automobilio jokių pašalinių asmenų nebuvo. Lauke, jiems bestovint prie medikų automobilio, šalia esančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą, moters ir vyro konfliktą. Jie nusprendė patikrinti, kas vyksta minėtu adresu, ir užėję į butą rado P. M. bei S. C., kur tarp sugyventinių buvo kilęs konfliktas. Aiškinantis šio įvykio aplinkybes ir laukiant informacijos iš medikų brigados, buvo pranešta, kad vyriškis mirė. Grįžus jiems į pirminę įvykio vietą (duomenys neskelbtini), ir užėjus į laiptinę, pamatė, kad yra valomas kraujas. Kraują valęs vyriškis, kaip paaiškėjo, kad tai S. S., paaiškino, kad jam čia reikia vaikščioti ir kad jis nevaikščios per kraujus. Paaiškino, kad čia nužudymo vieta ir kad čia daugiau nieko daryti negalima (1 t., b. l. 179–180).

Pagarsinus parodymus liudytojas O. A. patvirtino, kad tai yra jo parodymai, teismas gali jais vadovautis. Parodė, kad dabar tų pavardžių nepamena, bet tos pavardės buvo užfiksuotos. Padėjo nunešti nukentėjusįjį į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Kai žmogus gulėjo laiptinėje, buvo didelė kraujo bala iš kojos, tačiau nukentėjusysis neleido medikams suteikti pagalbos, muistėsi. Gal nukentėjusysis ne visai suprato kas vyksta, kai jį nešė į greitosios automobilį jis bandė atsikelti nuo neštuvų. Susidarė įspūdis, kad nukentėjusysis dar paveiktas psichotropinių medžiagų. Jis muistėsi, neleido tinkamai suteikti jam pagalbos, todėl jam laikė kojas ar rankas. Jie planavo apsaugoti įvykio vietą, tačiau tuo metu išgirdo moters riksmą, ji prašėsi pagalbos, jie įtarė, kad vyksta šeimyninis konfliktas, turėjo sureaguoti. Dėl šios priežasties jie neužtikrino įvykio vietos apsaugos. Buvo atvažiavęs vienintelis policijos pareigūnų ekipažas, Tiksliai negali pasakyti, ar kokie asmeniniai daiktai šalia sužaloto asmens buvo rasti, jis tų daiktų rankose neturėjo. Tuo metu jo pareigos buvo vyriausias patrulis.

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą, nepamena tikslios dienos, buvo pas mamą antrame aukšte, (duomenys neskelbtini). Daug žmonių buvo bendroje virtuvėje, buvo D. L., A. L., J. K., kaimynas S. S., visų nepasakys, nelabai pamena. Kažkas įvyko, pamena, kad kaimynas S. S. išbėgo į viršų paskui kažkokį žmogų, nežino kas jis toks. Paskui S. S. nubėgo J. K.. Ten girdėjosi kažkokie riksmai, po to bėgo jau atgal, tą žmogų mušė S. S. ir J. K.. Po to dar matė kaip S. S. valė kraują, atvažiavo greitoji, policija buvo. Nuo to, kai pamatė kaip S. S. ir J. K. mušė žmogų ir to, kai S. S. valė kraują, praėjo gal 5–10 minučių, tiksliai pasakyti negali. Nežino, kur buvo J. K., kai S. S. valė kraują, gal laiptinėje, gal lauke. Jis (teismo pastaba – liudytojas A. K.) nekalbėjo nei su policija, nei su medikais, tik stebėjo kaip laiptinėje medikai suteikinėjo pirmąją pagalbą. Sausio 17 d. atvažiavo policija į Eišiškių pl. nuomojamą butą, atliko kratą, išsivežė jį į VPK, ten laikė gal kokias 5 valandas, grasino, kad uždarys, kad duotų kažkokius parodymus. Apklausos protokolą surašė, nepamena ar davė paskaityti, pasirašyti davė. Žino kas parašyta jo apklausos protokole, pareigūnai uždavinėjo klausimus, jis atsakydavo, o jie užrašydavo. Negali pasakyti, ką pareigūnai užrašinėjo, ar jo atsakymus, ar jų sugalvotas aplinkybes, nežino. Pareigūnai nesakė, kad jis turi teisę atsisakyti duoti parodymus prieš brolį. Kai vykdė apklausą, jis jautė baimę, jam grasino, kad uždarys ir jį, ir A. L.. Kažką klausinėjo apie peilį, apie ten buvusius asmenis, apie „Ž.“ K., bet ar klausinėjo apie jo moterį, nežino. Pareigūnai sakė pasakyti visą tiesą, jis pasakė ką žinojo. S. S. yra kaimynas, santykiai neblogi, kaimyniški. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad laiptinėje ir S. S. mušė nukentėjusįjį, jo parodymai nesikeitė. Jis neapkalba S. S., keršydamas jam už tai, kad jis liudijo jo baudžiamojoje byloje, kurioje sužalojo kaimyną, šaudamas jam į akį. T. „M.“ pažįsta, tą vakarą matė, jis taip pat buvo atvažiavęs, buvo bendroje virtuvėje, iš jos nebuvo išėjęs.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad 2023 m. sausio 3 d., dienos metu, kažkur po pietų, tikslaus laiko neprisimena, kartu su A. L. atvažiavo pas jo mamą. Šiuo metu kartu su mama gyvena ir jo brolis E. K.. Kol buvo pas mamą, kelis kartus kartu su A. L. ir E. K. ėjo į bendro naudojimo virtuvę. Virtuvėje buvo ir D. L., jis gyvena jų bendro naudojimo virtuvėje. Taip pat į virtuvę buvo atėjęs J. K.. Jis buvo atvažiavęs pas jo brolį E. K.. Jis su J. K. irgi bendrauja, jie pažįstami apie metus. Į virtuvę buvo atėjęs ir jų kaimynas iš 41 buto S. S.. Virtuvėje jie sėdėjo, bendravo. Po kurio laiko jis išvažiavo pažaisti lošimo automatais į stotyje esantį kazino „Limonas“. Kelintą valandą išvažiavo, nurodyti net ir apytiksliai negali, neprisimena. Kazino praleido apie valandą. Ar buvo kazino su A. L., ar be jos, nepamena. Po ko jis išsikvietė per „Bolt“ programėlę taksi ir išvažiavo namo pas mamą. Atvažiavęs namo, kuri valanda tai buvo, nepasakys, neprisimena, kurį laiką praleido su A. L. pas mamą bute. Tada jie su A. L. išėjo į netoli namo esančią parduotuvę „Maxima“. Jiems išėjus iš parduotuvės, jis pamatė pro parduotuvę nuo (duomenys neskelbtini) poliklinikos pusės pravažiuojantį GMP automobilį. Jiems su A. L. einant link namų, pamatė paskui GMP automobilį nuvažiavusį policijos automobilį, kuris už parduotuvės kampo pasuko į kairę link namo, kuriame gyvena mama su broliu. Kai jie su A. L. priėjo prie namo laiptinės, pamatė prie jos stovinčius minėtus GMP ir policijos automobilius. Kai įėjo į laiptinę, jis pamatė laiptinėje policijos pareigūnus ir medikus. Jis taip pat pamatė aikštelėje tarp antro ir pirmo aukšto gulintį kraujuojantį vyrą. Vyras buvo sąmoningas, leido kažkokius garsus. Matė aikštelėje, kur gulėjo kraujuojantis vyras, ant grindų buvo daug kraujo, jo buvo ir ant laiptų, vedančių nuo aikštelės link pirmo aukšto. Daugiau jis nieko nematė, t. y. jis nematė, ar kas nors dar buvo laiptinėje antrame ar kuriame nors dar aukšte ir, ar stebėjo viską, kas vyksta. Jis išėjo vėl į lauką. A. L. iš pradžių buvo su juo. Tačiau, kai medikai išnešė sužeistą ir nunešė jį į savo automobilį, A. L. įėjo į namą ir nuėjo į viršų. Jis nuėjo paskui A. L.. Jie su A. L. užėjo į bendro naudojimo virtuvę. Ten buvo D. L. ir E. K., jie sėdėjo ir rūkė. Jis paklausė jų, kas ten buvo. Kažkas iš jų jam atsakė, kad laiptinėje įvyko kažkoks konfliktas, bet kas tiksliai, nepaaiškino. Vėliau jis sužinojo, kad konfliktas galėjo kilti dėl to, kad sužeistas vyras su kažkuo nepasidalino narkotikais. Tada paklausė, ar žmogus liko gyvas. Jam atsakė, kad gyvas. Jam būnant virtuvėje, atėjo S. S. ir J. K.. Jie paėmė skudurą ir kibirą ir išėjo iš virtuvės. Kai maždaug po 10 minučių jis išėjo iš virtuvės ir nuėjo į laiptinę, pamatė, kad S. S. ir J. K. valo kraują laiptinėje, ten, kur gulėjo sužeistas ir pribėgo kraujo. Jis praėjo pro juos ir nuėjo į lauką. Maždaug po 10–20 minučių, jam stovint lauke, prie jo priėjo J. K.. Paklausė J. K., kam jie valė kraują laiptinėje. Šis atsakė, kad ėjo kaimynas iš trečio aukšto ir išreiškė nepasitenkinimą, todėl jie ir išvalė kraują. J. K. daugiau jam nieko nepasakojo. Kaip buvo sužalotas vyras, jis nežinojo, tik, kai jį nešė medikai, matė, kad jis stipriai kraujuoja. Vėliau perskaitė „Delfi“, kad vyras laiptinėje buvo sužalotas peiliu. Peilį kažkada jis, galimai, matė pas J. K.. Pas D. L. niekada nematė peilio. E. K. irgi peilio niekada neturėjo (2 t., b. l. 111–114).

Pagarsinus parodymus liudytojas A. K. parodė, kad jie surašyti neteisingai, o būtent tai, kad J. K. kartu su S. S. plovė kraują, nes pamena, kad tuo metu, kai S. S. plovė kraują, atėjo pareigūnas ir paklausė ką jis čia daro. Kažkas pradėjo sakyti, kad čia įvykis įvyko, kad neplautų. Taip pat, jo klausinėjo ir apie peilį, jis sakė, kad pas nieką nėra matęs peilio. Tai, kad jis matė peilį pas J. K., jis nesakė ir to nebuvo. Aplinkybės apie buvimą kazino, apie ėjimą su A. L. į „Maximą“ yra teisingos. Jis sakė ir pareigūnams, kad S. S. ir J. K. mušė nukentėjusįjį, bet jie neįrašė. Ten buvo daromas toks poveikis, kad jau galėjo prisiimti kaltę sau. Jo pareigūnai nemušė, bet antrankius buvo uždėję, kai vežė iš namų į policiją. Nežino ar antrankiai buvo uždėti ir A. L., nes juos vežė ne kartu. Nepainioja aplinkybių dėl antrankių su kita byla, kurioje jam yra pareikšti įtarimai.

Liudytoja A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. sausio 3 d. sėdėjo antrame aukšte, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kažkas pradėjo vykti, visi išėjo iš virtuvės, su A. K. norėjo eiti į parduotuvę. Laiptinėje buvo kruvinas žmogus. Nepamena, ar be policijos ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojų šalia to žmogaus buvo dar kažkas. Virtuvėje buvo J. K., A. K., E. K., ji, D. L., S. S.. Ji į virtuvę buvo užėjusi parūkyti, tiesiog sėdėjo, nematė kas vyko laiptinėje. Parduotuvėje pirko atsigerti ir tikriausiai cigarečių, alkoholio nepirko. Kai grįžo iš parduotuvės, policija ir greitoji jau buvo atvykusi. Nukentėjusysis buvo laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukšto. Iš parduotuvės nuėjo arba į butą, arba vėl į virtuvę, tiksliau nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie tą vakarą. Narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Tyrimo metu policijos pareigūnai jai nerodė nuotraukų praėjus porai savaičių po įvykio.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. L. parodė, kad bendrabutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jos vaikino A. K. mama. 2023 sausio 3 d. važiavo ji ir jos draugas atvažiavo į bendrabutį. Pasisveikinus su mama, nuėjo į antrojo aukšto virtuvę ir ten sėdėjo, šnekėjosi. Virtuvėje buvo ji, A. K. ir jo brolis E. K., D. L., J., kurio pavardės nežino. Vėliau, tačiau kelintą valandą, nežino, atvažiavo ir dar vienas vyriškis, kurio ji nepažinojo, buvo jį mačiusi gal kokius du kartus, ir jį visi vadino, berods, „M“. Taip pat, laikas nuo laiko į virtuvę ateidavo parūkyti ir S. S., tačiau jis nesėdėjo su jais nuolatos. Ji su A. K. toje virtuvėje praleido gal 2–3 valandas, ji tiksliai nurodyti laiko negali. Vienu momentu ji išgirdo, kad kažkas pasibeldė į duris, kurios veda iš laiptinės į antrojo aukšto bendrąjį koridorių, ir D. L. nuėjo atidaryti durų. Gali būti, kad paskui išėjo ir J. K., nes, kaip jai atrodo, kai jie išgirdo triukšmą ir ėjo pasižiūrėti, kas įvyko, J. K. virtuvėje nebebuvo. Taigi, pirmiausia ji girdėjo tik balsus, kad D. L. nuėjęs atidaryti durų su kažkuo kalbasi. Po to, labai greitai, gal po poros minučių išgirdo laiptinėje triukšmą, bet ne riksmus, o tarsi kažkas bėgtų, kristų, kad kažkas prašytų pagalbos, negirdėjo. Kadangi pasidarė įdomu, kas vyksta, ji nuėjo pasižiūrėti. Iš virtuvės išėjo A. K., E. K. ir ji. Kur tuo metu buvo „M.“, ji net neprisimena ir negali pasakyti, ar jis išėjo, ar jau buvo išėjęs iki to. Nuėjus iki durų į laiptinę, priešais ją atsistojo A. K. ir E. K., o ji atsistojo už jų. Matė, kad šalia dar stovi D. L.. Tuo momentu ji pamatė, kad iš viršaus į apačią bėga jai nepažįstamas vyriškis, kuris šuoliais šoko nuo laiptų. Tiksliau, kadangi jai buvo užstoję vaizdą, ji matė tik kojas to žmogaus. Taip pat pamatė kojas ir kito žmogaus, kuris vijosi pirmąjį, tačiau kas tai buvo, ji negali pasakyti, nes ji nematė. Tuo metu tarp jų stovinčių priėjo S. S. ir, kur jis atsistojo ar nuėjo, ji nematė. Tuomet ji išgirdo, kad tarp pirmojo ir antrojo aukšto aikštelėje įvyko muštynės, tai ji suprato iš garsų. Tačiau, kaip ir minėjo, jai vaizdą užstojo A. K., ir kas ten vyko, ji negali nurodyti. Jokių pagalbos prašymų ji negirdėjo, neprisimena, kad kažkas stabdytų muštynes. Visa tai truko apie kelias minutes ir staiga viskas nurimo. Tuomet ji pamatė, kad iš apačios laiptais atlipa J. K. ir S. S.. Kur tuo metu buvo E. K. ji neprisimena, taip pat negali pasakyti, ir kur buvo „M.“. Laiptų aikštelėje, kur buvo muštynių garsai, ji pamatė kampe sėdintį vyriškį. Ji net nesuprato, kas jam atsitiko. Kai S. S. su J. K. užlipo laiptais ir nuėjo į antrąjį aukštą, kur jie nuėjo, ji nežino, neprisimena. Pas J. K. ji jokio peilio nematė, galbūt ji nepastebėjo. Išgirdo, kad D. L. kviečia greitąją pagalbą, o ji tuo metu su A. K. ir „M.“ išėjo į parduotuvę. Praeinant pro šį vyriškį, pamatė, kad šalia jo yra kraujo ant grindų. Be to, šalia to sėdinčio vyriškio, kampe buvo atremtos į sieną durys ir galimai tas vyriškis jas pajudino ir jos nukrito ant jo, ji net pagalvojo, kad tas kraujas jam iš galvos, nes durys galimai perskėlė galvą, ir ji paprašė pakelti tas duris, tačiau kas jam pakėlė, ji neprisimena. Kai jie išėjo į parduotuvę, buvo likusios kelios minutės iki jos uždarymo, ir kai grįžo, kieme jau buvo policija, greitoji. Tuomet iš policijos darbuotojų ir sužinojo, kad tam vyriškiui buvo padaryta durtinė žaizda ir kad jisai mirė (2 t., b. l. 69–70).

Pagarsinus parodymus liudytoja A. L. parodė, kad aplinkybės nurodytos maždaug teisingai, teismas gali jomis vadovautis. Tą dieną, laiko nepamena, kartu su A. K. vyko į kazino. Kada grįžo nepamena, galėjo grįžti ir prieš įvykį, ir po įvykio, tikriausiai po įvykio ir buvo, nes vakare. Nors iš policijos pareigūnų jautė didelį spaudimą, tačiau jos apklausos protokole parašyta viskas kaip buvo. Tą dieną ilgai apklausinėjo, nemaloni procedūra.

2023 m. sausio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš jai parodytų atpažinti 4 asmenų nuotraukų liudytoja A. L. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 (J. K.), tai yra J., apie kurį davė parodymus (2 t., b. l. 71-74).

2023 m. sausio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš jai parodytų atpažinti 4 asmenų nuotraukų liudytoja A. L. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 (M. Ž.), tai yra „M.“, apie kurį davė parodymus (2 t., b. l. 75-78).

Liudytojas G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) bendrabutį, jog asmuo galimai buvo sužalotas peiliu. Jie buvo vienintelis policijos ekipažas. Atvykus į įvykio vietą, jau darbavosi medikai, jam atrodo, kad antrasis medikų ekipažas dar nebuvo privažiavęs, nepastebėjo, kad dar kas be medikų būtų suteikinėjęs pagalbą. Jo kolega padėjo medikams asmenį nunešti iki GMP automobilio, kol suteikinėjo medicininę pagalbą, jis dar padarė įvykio vietos nuotraukas, apžiūrėjo įvykio vietą. Nepasakys kiek asmenų nešė, tikrai buvo medikai, galimai kažkas galėjo padėti iš kaimynų, bet nėra įsitikinęs, nes ten du medikai buvo, tai tikrai pagalbos reikėjo, bet jis nenešė. Jis buvo paėmęs kuprinę ir telefoną. To asmens kuprinė buvo laiptinėje, kurioje viskas ir vyko, jeigu neklysta, tarp 1 ir 2 aukšto. Telefonas gulėjo būtent toje vietoje, kurioje gulėjo tas vyras. Telefonas buvo mygtukinis, juodas, mažas, jis buvo kraujuotas, nes gulėjo kraujo baloje. Tada jie dirbo trise, su kolega O. A. ir S. Kol medikai apžiūrinėjo asmenį, jie su kolega O. A. išgirdo, kad name priešais vyksta kažkokie riksmai, dėl šio įvykio iškvietimo nebuvo gavę. Kolegę S. paliko būti su medikais. Kai su kolega O. A. nuėjo į kitą įvykį, į kitą bendrabutį, tai ta įvykio vieta dar nebuvo pradėta tvarkyti. Pradžioje jie išnešė tą asmenį, jis dar buvo grįžęs atgal apžiūrėti, perėjo per aukštus, kad pažiūrėti, ar dar kažkur nėra kraujo. Ten kraujo niekur nebuvo. Tada grįžo atgal, bendravo su medikais, jie suteikinėjo pagalbą ir tada jie išgirdo, kad kažkas vyksta kitame name, kažkokie riksmai, vos ne pagalbos šauksmai. Kitame įvykyje užtruko neilgai, gal iki 10 min., nes jie užėjo, buvo moteris ir vyras, pas juos buvo kažkoks konfliktas, su jais bendravo, aiškinosi aplinkybes, tada jau kolegė paskambino, pasakė, kad asmuo mirė GMP automobilyje, todėl jie paliko tuos asmenis ir grįžo atgal. Su medikais pasiaiškino aplinkybes, kokie sužalojimai, kas atsitiko. Sužalojimai ir prieš tai buvo aiškūs, iš karto pasakė, kad kažkur prie dubens galimai buvo suduota peiliu. Kol dar aiškinosi aplinkybes, kolega užėjo atgal į bendrabutį, į koridorių ir ten jau viskas buvo sutvarkyta, kraujas buvo nuvalytas. Kol aiškinosi aplinkybes, atrodo, vienas iš kaimynų pasakė, kad čia jis sutvarkė, paaiškino, kad čia pas juos yra kasdienybė ir čia nieko baisaus nėra jam sutvarkyti laiptinę. Tada laukė tyrėjų ir ekspertų. Jis nematė kas tvarkė, nes iš karto nuėjo į medikų automobilį, įėjo į vidų, apžiūrėjo asmenį, ar kažkokių dokumentų turi, apžiūrėjo jo turimą kuprinę. Daugiausia kraujo buvo ten, kur gulėjo tas vyras. Laiptinėje lipo aukštyn, kraujo nepastebėjo kitur negu toje vietoje, kur buvo kraujo bala. Laiptinė buvo neryškaus apšvietimo, bet jis žiūrėjo su žibintuvėliu, po to dar tyrėjai atvažiavo, irgi apžiūrinėjo. Ten buvo seno kraujo pėdsakai, bet kiek supranta, tai nebuvo susiję. Toje įvykio vietoje, kur asmuo gulėjo, durys buvo atremtos į sieną tarp 1 ir 2 aukšto. Jas apžiūrėjo, padarė įvykio nuotraukas, ten durys turėtų matytis, nuotraukas perdavė tyrėjui R. S.. Dokumento dėl nuotraukų perdavimo nesurašė, jas išsiuntė el. paštu. Kai jie daro nuotraukas, dažniausiai prie darbo vietos prideda, prie PPV. Įvykio vietoje buvo užlipęs laiptais truputėlį aukščiau ir iš viršaus padarė nuotrauką, iš kiemo nuotraukų nedarė. Nuotraukas darė prieš išeinant į kitą įvykį, kai dar niekas nebuvo sutvarkyta, o nukentėjusysis jau buvo išneštas. Įvykio vietos apžiūros protokolo nepildė, tai darė patys tyrėjai ir ekspertai. Parodė, kad įvykio apžiūros protokolo fotolentelėse nėra jo darytos nuotraukas. Nuotrauką rado savo asmeniniame telefone, bet ten durų nesimato. Atrodo, medikai sakė, kad kai jie atvyko, durys gulėjo, bet jas pakėlė. Durys buvo medinės, nepamena, su rankena ar be, stovėjo atremtos į sieną šalia nukentėjusiojo. Medikas prilaikė mirusiojo koją, nes asmuo buvo šoko būsenoje, neleido būti apžiūrimas, spardėsi, todėl medikas buvo prispaudęs koją, kad jis nesispardytų, kad kitas darbuotojas galėtų apžiūrėti tą asmenį. Nepamena, kurią konkrečiai vietą spaudė, gal kažkur prie kulkšnies. Su vienu asmeniu tikrai bendravo, kuris tikriausiai buvo pranešėjas, bet nėra įsitikinęs, ar jis buvo pranešėjas, ar ne. Ar salėje yra tas asmuo, negali pasakyti, veidų neprisimena. Neprisimena ar vyras buvo aukštas. Vienas iš piliečių, kurio duomenis užsirašinėjo, paaiškino, kad jis išgirdo kažkokį trenksmą, išėjęs į laiptinę pastebėjo gulintį vyrą. Nėra įsitikinęs, ar jis užsirašinėjo, ar jo kolega, bet vardą, pavardę žinojo ir įvardijo. Kolega jam paaiškino, kad jis bendravo su tuo asmeniu, kuris sutvarkė laiptinę. Tą asmenį matė, bet jo nurodyti negali, tai ne tas pats asmuo, kurį įvardijo kaip pranešėją. Parodė, kad į apklausą vyko darbo metu, buvo apklaustas kaip liudytojas. Jį apklausė tyrėja, pavardės nežino, apklausa vyko departamente. Papasakojo apie įvykį, buvo surašyta, protokolą skaitė. Nepamena kaip tiksliai skambėjo pranešimas, todėl negali atsakyti, ar buvo pasakyta apie peilio panaudojimą. Nežino, ar jį pirmą, ar kolegą O. A. apklausė pirmą.

Liudytojas V. R. (V. R.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra medicinos darbuotojas – paramedikas, pas juos automobilyje mirė vyriškis. Tą vakarą dirbo su V. J.. Buvo visai kitas iškvietimas, jie išlipo iš GMP automobilio, išbėgo kažkoks vyriškis, veido nepamena, nes buvo tamsu, ir pradėjo rėkti „ateikite čia, ateikite čia, čia labai daug kraujo“. Vyriškio, kuris juos pasitiko atvažiavus, atpažinti negalėtų, bet pamena, kad jis buvo su ramentais, vienas ramentas tikrai buvo rankose. Jie iš karto nelabai suprato, nes jiems buvo visai kitas iškvietimas, tame pačiame name, bet kitame įėjime. Kito GMP automobilio nebuvo. Jie užėjo į laiptinę, pirmas užėjo daktaras, o tada jis atbėgo su kuprine. Tarp 1 ir 2 aukšto gulėjo vyriškis, buvo labai daug kraujo, jo manymu, pagalba jau buvo pavėluota. Žaizda buvo ant kojos, aukščiau kelio, gal viduje, tiksliai nepamena ir ant kurios kojos. Jie uždėjo turniketą, kad sustabdyti kraujavimą, nukentėjusysis judėjo, jam prispaudė rankas. Ar buvo prispaudę koją, nepamena. Jam atrodo, po kelių minučių atvyko policija, kurių vienas pareigūnas buvo su barzda. Jam atrodo, kad jis netgi padėjo išnešti pacientą, nes buvo kraujuotas, buvo agonija pacientui, nes prarado labai daug kraujo. Pacientą išnešė su minkštais neštuvais, nukentėjęs asmuo visai nešnekėjo. Nukentėjusįjį nunešė į GMP automobilį ir po to į įvykio vietą negrįžo, automobilyje teikė pagalbą, pradėjo statyti lašelinę, bet nebespėjo, jis mirė. Civilių asmenų balsai buvo, jie buvo 2 aukšte, koridoriuje, ten buvo keli vyrai, bet ką jie kalbėjo, negirdėjo. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad niekas iš civilių asmenų nepadėjo nešti nukentėjusiojo. Laiptinėje apšvietimas buvo prastas, pusiau tamsu, nes 1 ir 2 aukšte degė šviesa, o laiptinėje ne. Neprisimena, ar šalia nukentėjusiojo buvo durys.

Liudytoja V. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena 18 bute, 41 bute gyvena „S.“, pavardės nežino, dabar jį vadina „T.“. Ji ėjo į tualetą, jų kaimynas „S.“ ėjo, galvojo, kad jis su gipsu, nes buvo su laikraščiu. Paklausė ar jis ranką sulaužė. Jis pasakė, kad ne, patraukė laikraštį ir ji pamatė tokį peilį, kokio nemačiusi. Paklausė, kur jis eina. Jis pasakė, kad jam nusibodo laiptinėje narkomanai, arba jis juos papjaus, arba jie jį papjaus. Ji pati konflikto negirdėjo. Po to ji atėjo pas vyrą, pasakė, kad „S.“ vaikšto su peiliu. Jis sakė nelįsti, „S.“ savo žmoną muša kiekvieną dieną. Nepamena kada tas įvykis buvo, bet kitą dieną „S.“ atėjo ir jiems skundėsi, kad pas jį atėjo pareigūnai, paėmė sportbačius, nes jis visą laiptinę išplovė nuo kraujo. Ji pati kraujo nematė, gal tik ant turėklų truputį. Dar jis sakė, kad išvežė kažkokį žmogų, kad jam buvo įdurta į koją ir išbėgo kraujas. Ji ant jo užrėkė, kad kokio velnio jis plovė, jei yra nekaltas. S. plovė kraują, nes negalėjo praeiti per laiptinę. Kaip supranta, vakare jis plovė, nes iš ryto ji nematė kraujo. „S.“ pasakojo, kad prie 10 namo rado peilį kažkokia babuška sniege ir atnešė policijai. Pareigūnai vieną kartą jos prašė papasakoti apie įvykį. Nepamena, ar apklausos metu buvo vertėja. Pamena, kad tyrėja balsu neperskaitė, davė valerijonų, kad tai valerijonai, suprato iš kvapo. Ji turi trečią grupę dėl stuburo, ilgai vaikščioti, sėdėti negali, be to, labai greitai išsigąsta. Po apklausos jai skambino S. S. ir sakė, kad jį nori pasodinti. D. pažįsta, ji buvo atėjusi jos pasveikinti su gimtadieniu, atnešė gėlių, kvepalų, moterišką bei vyrišką šampūną. Nei pinigų, nei degtinės nėra gavusi. Su D. apie tą įvykį nebendravo, jai nesakė, kad matė peilį. Su ja ir J. K. susipažino tada, kai jos katinas pabėgo į virtuvę. Tyrimo metu galėjo prirašyti, kad D. prašė jos papasakoti, jog ji matė vaikščiojantį S. S. su peiliu, ji akinių neturėjo, neskaito. Ji tik pasakė, kad porą kartų matė ją, kaip ir J. K., jis ir musės negali užmušti.

Liudytojas S. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), V. Z. yra jo sugyventinė, S. S. yra jo kaimynas. Nurodytu adresu gyvena seniai. Ten laiptinėje ar koridoriuje visą laiką kažkas vyksta, ten bendrabutis, kartais būna, kad ir kas numiršta. Jo sugyventinė nesakė, kad matė kaimyną S. S. vaikščiojantį su peiliu. Grįžo iš žvejybos, sėdėjo, gėrė alų, atėjo 3 vyrukai ir nuvežė jį ir V. Z. į policiją. Klausinėjo ką jis žino, ko ne, bet jis nieko negali žinoti, nes pastoviai būna žvejyboje. Ant ledo žvejoti nevažiuoja, tai jei įvykis buvo sausio mėnesį, jis galėjo būti pas draugus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. P. parodė, kad 2023 m. sausio 3 d. jų name buvo įvykdytas nužudymas, tačiau jis šio įvykio nematė. O. L. jis nepažįsta ir jam nei vardas, nei pavardė nieko nesako. Jis (duomenys neskelbtini), gyvena labai retai ir kadangi praėjo labai daug laiko, jis net negali pasakyti, ar tuo metu jis buvo namuose. Kaip jam atrodo, kad apie nužudymą jis sužinojo gal tik po savaitės, nors tiksliai įvardinti negali. Atėjo kaimynas S. S. ir pasakė apie šį įvykį, tačiau nieko konkrečiai nepasakė. Paminėjo tik tiek, kad jis valė kraują po įvykio, kad būtų galima praeiti ir kad jis įlipo į tą kraują ir policijos pareigūnai paėmė iš jo kroksus. Tačiau jis nepasakė, nei kas atsitiko, nei kas nužudė, jokių konkrečių detalių jis nepasakojo. S. S. tikrai nepasakojo apie jokį peilį, kad neva jam atnešė kaimynė. Taip pat jo sugyventinė V. Z. jam pasakojo, kad matė S. S. vaikštantį su peiliu koridoriuje, tačiau jis to pats nematė ir niekad nematė S. S. su peiliu vaikštančio koridoriuje. Žino, kad V. Z. keletą kartų skambino D., ir per V. Z. gimtadienį atvežė rožę, degtinės. Tai, kad dar ir pinigų davė, nieko nežino. Kodėl ji skambino V., jis nežino. Tačiau žino, kad D. ieško, kas galėtų padėti jos sugyventiniui. Jis net nežino, ko D. atvažinėja į šį bendrabutį (3 t., b. l. 47–48).

Pagarsinus parodymus liudytojas S. P. parodė, kad D. per V. Z. gimtadienį atvežė rožę, degtinės, bet ne pinigų. Nieko nenorėjo pasakyti sakydamas, kad galbūt D. ieško kas galėtų padėti jos sugyventiniui, tuos žodžius ištarė ne jis. Ji nieko neieškojo, ji yra jo pažįstama ir padovanojo gėlių. Jo gimtadienis rugpjūčio 5 dieną, su D. susitiko prie laiptinės, ji dovanojo gėlių ir butelį. Sugyventinės gimtadienis balandį. D. dovanas vežė tik jam. Nežino ar sugyventinei atvežė kvepalus. Atvykus D. pasveikinti jo partnerės, apie įvykį ir sužalotą asmenį nieko nekalbėjo, D. neprašė nieko sakyti. V. Z. sakė, kad jai skambino S. S. ir jai grasino sakydamas, kad jie nori jam pakenkti. S. S. pažįsta 20 metų. Jis yra neadekvatus. Apklausos policijoje metu nejautė spaudimo, nepatogumo, viskas buvo gerai. J. K. nebuvo atėjęs pas jį į namus.

Liudytojas T. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo užėjęs į bendrabučio penktą aukštą nusipirkti narkotikų. Narkotikus nusipirko iš V. Nusipirkęs narkotikų juos suvartojo vietoje, iškarto po nusipirkimo. Suvartojęs narkotikus iš bendrabučio išėjo. Bendrabutyje girdėjo kažkokius garsus, bet nekreipė į tai dėmesio, jam tai nebuvo keista.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Liudytojas T. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 sausio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, bet tai buvo neužilgo po Naujųjų metų, vakare, jis atėjo į bendrabutį (duomenys neskelbtini). Nuėjo į penktą aukštą pas V., kurio pavardės nežino, ir nusipirko „dozę“. Nusipirkęs dozę, jis nusileido į pirmą aukštą, nes norėjo susileisti dozę ir kaip tik tuo metu į tą patį bendrabutį įėjo vyriškis, pravarde „P.“. Jį jis pažinojo kaip narkomaną, tačiau jis nei vardo, nei pavardės nežino. Jis su juo tik pasisveikino ir nuėjo atsisėsti pirmame aukšte prie išėjimo durų ant palangės, o „P.“ pakilo į viršų. Jis nieko neklausė, kur jis eina, ir apskritai su juo nieko nešnekėjo. Galbūt po 5 minučių jis išgirdo „P.“ riksmą, jis šaukė lyg „nereikia“ ar kažką panašaus. Jis iš viso nesuprato, kas ten vyksta. Girdėjo ne tik „P.“ riksmą, bet atpažino dar ir Ž. balsą, tačiau ką jis rėkė, jis taip pat įvardinti negali. Netrukus jis pamatė Ž., kuris rėkė: „Iškvieskit greitąją“, tačiau kas ten atsitiko, jis nematė. Kam buvo reikalinga greitoji, jis nežino. Jis tuoj pat išėjo iš laiptinės ir tik praeidamas jis pamatė, kad Ž. yra kažko pasilenkęs, tačiau jis nematė, nei ko pasilenkęs, nei virš ko pasilenkęs, ir apskritai jokių kitų asmenų jis nematė. Kas ten atsitiko, jis nežino, ir tik kitą dieną jis išgirdo, kad buvo nužudytas „P.“, ir pradėjo sklisti gandai, kad tai padarė Ž. Tačiau kaip ir sakė, jis nieko nematė ir nieko paaiškinti, kas ten įvyko, negali. Ž. jis pažįsta apie metus laiko. Jis dažnai užeina į barą, kur dirba Ž. žmona D., tad su abiem ir pabendrauja. D. jis dažnai mato bendrabutyje (duomenys neskelbtini), tačiau ko ji ten lankosi, jis nežino (3 t., b. l. 53-54).

Pagarsinus parodymus liudytojas T. V. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo užfiksuoti teisingai. Policininkai jam dar rodė nuotraukas, iš kurių atpažino Ž., P. ir V.

2023 m. kovo 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš jam parodytų atpažinti 4 asmenų nuotraukų liudytojas T. V. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 (O. L.), kaip „P.“, apie kurį davė parodymus (3 t., b. l. 55-58).

2023 m. kovo 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš jam parodytų atpažinti 4 asmenų nuotraukų liudytojas T. V. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4 (J. K.), kaip „Ž.“, apie kurį davė parodymus (3 t., b. l. 59-62).

2023 m. kovo 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš jam parodytų atpažinti 4 asmenų nuotraukų liudytojas T. V. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 (V. G. (V. G.), kaip „V.“, apie kurį davė parodymus (3 t., b. l. 63-66).

Liudytoja D. L.–V. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamų įvykių aplinkybes žino tik iš J. pasakojimų (teismo pastaba kaltinamojo J. K.). Tą vakarą ji dirbo iki 23 valandos, tada nuvažiavo į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini) pasiimti J. Jai atvykus pamatė policiją ir greitąją medicininę pagalbą. J. telefonu jai buvo sakęs, kad jis išėjęs iš bendros virtuvės pamatė kruviną žmogų, kuriam dar suteikė pagalbą, rankšluosčiu perrišo koją. Atvykus greitajai pagalbai J. padėjo tą žmogų palydėti iki medikų automobilio, o tada laukė kol pareigūnai jį apklaus. Ji tuo metu laukė lauke. Po to kai J. apklausė, ji kartu su J., A. ir A. parvežė namo. Buvo užėję pas A. ir A. į svečius, kur ant grindų rado miegantį G. V.. Po penkiolikos minučių jis su J. išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). V. Z. ji pažįsta iš matymo. V. jai buvo pasakojusi, kad yra mačiusi, jog S. S. nešiojasi peilį. Paragino V. apie tai papasakoti policijai. Po J. sulaikymo ji klausė S. S., kodėl jis davė parodymus prieš jos vyrą. Tą pokalbį ji įrašė. Tą įrašą norėjo perduoti tyrėjai, tačiau ji atsisakė priimti. Sausio 3 d. O. L. į barą, kuriame ji dirba užėjęs nebuvo. Paskutinį kartą O. L. bare matė prieš Kalėdas. Tą dieną ji skambino savo sugyventiniui kas pusvalandį, galėjo paskambinti ir apie 21 valandą, bet apie konfliktą su O. L. nepasakojo, nes jokio konflikto ir nebuvo. J. K. su savimi peilio nesinešiojo nei prieš įvykį, nei po įvykio. Ji yra padariusi garso įrašą, kuomet telefonu kalbėjo M. Ž. su E. K.. Garso įraše girdėti, kad M. Ž. sako, jog matė kaip S. S. virtuvėje po įvykio plovė peilį. Šiuos garso įrašus registruotu paštu siuntė tyrėjai K. M., tačiau negavo jokio atsakymo. Garso įrašas jai nebuvo grąžintas. Graso įrašus darė norėdama, kad būtų nustatyta tiesa. S. S. tiek ji, tiek J. K. yra mokėję pinigus už pagalbą (už pavėžėjimą, už metalo išvežimą ir t.t.). S. S. apibūdina kaip agresyvų, savo sugyventinę skriaudžiantį asmenį.

Liudytoja M. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį nieko nežino, nes tą dieną buvo neblaivi ir miegojo. Atsikėlė tik tada, kai jos sugyventinis S. S. kartu su dviem policijos pareigūnais atėjo į namus, kad atiduotų savo kruvinus kroksus. Jai S. S. pasakojo, kad buvo nužudytas žmogus, o jis padėjo plauti kraują. D. S. kai nieko nepasakojo, o ji jo neklausė, nes S. yra agresyvus ir ji nenorėjo prie jo lįsti, sakė, kad tai ne jos reikalas. S. S. buvo susinervinęs, nervinosi, kad buvo nužudytas žmogus, o jis padėjo viską sutvarkyti. Į bendrabutį atvykusiems pareigūnams S. S. paviršutiniškai viską papasakojo. Sakė, kad jis nekaltas, kad J. prašė nuvalyti kraują. Anksčiau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vėliau išsikėlė ir į šį butą atvažiuodavo tik nusiprausti. Dabar nevažiuoja į šį butą, nes ir pats S. bijo ten važiuoti. S. S. bijo važiuoti į tą butą, nes jam buvo pasakyta, kad jis bus papjautas. Kas jam taip sakė nežino, S. jai to nesakė. Ją apie šį įvykį apklausinėjo ir policijos pareigūnai, kurie viską užsirašinėjo į sąsiuvinį. Ar davė kur nors pasirašyti nepamena. E. K. yra jos buvęs kaimynas, o J. K. žino tik iš matymo, kartais susitikdavo bendro naudojimo virtuvėje. Tiksliai nepamena, ar matė kaip J. K. nešiojosi peilį, bet dėklą prie diržo matė. Koks tiksliai buvo dėkliukas, pasakyti negali. Po šio įvykio buvo sugadinta S. mašina, į buto durų spyną buvo prikištą kažko, taip pat prie buto durų buvo priklijuoti ragai. Ji tai sieja su šiuo įvykiu, nes taip sakė S. S. galvoja, jog tokiu būdu jam kerštaujama, nes buvo suimtas J. Jai yra žinoma, jog ir dabar S. susisiekia ir bendrauja su policijos pareigūnais, kurie tyrė šią bylą. S. S. ją skriaudžia, niekur neleidžia išeiti, užrakina bute. Ji jo bijo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja M. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 3 d. jų bendrabučio laiptinėje buvo sužalotas žmogus, tačiau paties įvykio ji nematė ir apie jį nieko paaiškinti negali, ji tuo metu miegojo namuose. Tai, kad kažkas įvyko, ji sužinojo nes pas juos į namus atėjo policijos pareigūnai ir paėmė sugyventinio S. „kroksus“. Tuomet ji jo ir pasiteiravo, kas atsitiko, ir jis jai papasakojo, kad jų laiptinėje buvo sužalotas žmogus, kad D. L. kvietė greitąją pagalbą, o Ž. bandė sulaikyti kraujavimą tam žmogui. Kas buvo sužalotas, kodėl sužalotas ir kas sužalojo, jai S. nieko nesakė, o ji ir neklausinėjo, nesidomėjo. 2023 m. sausio 9 d., jai būnant bendroje antrojo aukšto virtuvėje, kaimynas E. K. pradėjo klausinėti jos, ką ji papasakojo policijos pareigūnams. Ji atsakė, kad ji nieko nepasakojo, o tuomet E. tik pasakė, kad: „čia vis tiek Ž. darbas“. Ji nenorėjo su jais turėti jokių problemų, tad nieko neklausinėjo E., kodėl jis taip sako, o ir jis nieko daugiau neaiškino. Tuo labiau, Ž. yra labai agresyvus, atėjęs į jų bendrabutį nuolatos rėkauja. To paties pokalbio metu virtuvėje buvęs D. liepė S. tylėti, pasakė, kad jei jis netylės, Ž. su juo susidoros, nusitemps į kalėjimą kartu, nužudys. D. ir Ž. yra draugai, paskutiniu metu Ž. jų bendrabutyje sėdi nuo ryto iki vakaro, nors jis čia net negyvena. Taip pat ji pas Ž. yra mačiusi peilį, jis jį nešiodavosi prie dešinio šono, pasikabinęs dėkle pritvirtintame ant diržo (2 t., b. l. 28-29).

Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja parodė, kad apklausos metu buvo išgėrusi, t. y. buvo pavartojusi alkoholio, bet pagarsinti parodymai yra teisingi. Patikslino, kad peilio pas J. nematė, matė tik dėkliuką.

Liudytojas S. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. sausio 3 d. jis buvo bendro naudojimo virtuvėje. Išgirdo triukšmą koridoriuje. Išėjęs pamatė kaip trys, keturi ar penki asmenys bėga laiptais iš viršaus. Iš besileidžiančių laiptais žmonių pažino Ž. su E. ir dar vieną asmenį, kurio vardo nepamena. Tuo metu D. buvo šalia jo. Ž. rėkė ant to žmogaus, kažką dėl žmonos. Ar Ž. mušė tą žmogų nežino. Žuvusio žmogaus nepažinojo. Matė Ž. rankose peilį. Ž. su peiliu nuėjo į virtuvę, o tas žmogus gulėjo koridoriuje. Greitąją pagalbą iškviesti pasiūlė D. Atvykę medikai dar gyvą nukentėjusįjį nunešė į automobilį. Po to Ž. ir D. paprašė išvalyti koridorių. Jis pradėjo valyti koridorių, jam padėjo Ž. ir D. Išvalyti kraujus liepė Ž. ir D. Grindis valė su skuduru. Iš virtuvės buvo pasiėmę „bliūdą“ su vandeniu. Kraują išvalė per 10-15 minučių. Ž. visada nešiojosi peilį su savimi. Peilis buvo medžioklinis, spalvos nepamena, tik gali pasakyti, kad „kabūra“ šviesiai ruda. Po konflikto Ž. peilį kažkur paslėpė. Kai kartu su K. valė kraują, peilio K. jau neturėjo. Jis ir E. su savimi jokių įrankių neturėjo. Kad Ž. nužudė žmogų jis suprato, nes matė kaip Ž. bėgo į viršų su peiliu. Visi Ž. rėkė, ką tu darai? Kaip buvo suduota peiliu jis nematė. J. K. dėl šio įvykio už tylą davė jam 50 eurų. Po to, kai buvo sulaikytas Ž., jo atžvilgiu prasidėjo grasinimai. Ar M. Ž. matė konfliktą pasakyti negali, nežino. Dėl šio įvykio policijos pareigūnai jį apklausinėjo kelis kartus. Dėl šio įvykio jį apklausinėjo ir pas teisėją, tame teisme kur prie „Senukų“. Jis pasakojo visą tiesą. Policijos pareigūnai jam skambino ir prasidėjus teismui.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas S. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 4 d. parodė, kad 2023 m. sausio 3 d. apie 22 val. būnant namuose, miegant su žmona M. M., atsibudo išgirdęs riksmus, sklindančius iš bendro naudojimo koridoriaus. Išėjęs iš buto pamatė, kad koridoriuje stovi D. ir kalba telefonu su greitąja medicinos pagalba. Nuėjo į laiptinę ir pamatė, kaip Ž., rankose laikydamas rankšluostį, spaudžia koją sėdinčiam vyriškiui. Jam atrodo, kad rankšluostis buvo iš jų virtuvės. Jam būnant laiptinėje atėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir išnešė vyriškį į automobilį. To vyriškio jis nepažįsta, matė pirmą kartą. Kai vyriškį išnešė laiptinėje liko skuduras. Jis nuėjo į virtuvę, atsinešė kibirą vandens ir pradėjo viską valyti. Valyti jam padėjo Ž. Jam valant laiptinę, prie jo priėjo policijos pareigūnas, kuris liepė nustoti valyti. Tada jis baigė valyti laiptinę. Kuomet išnešė vyriškį, jis pastebėjo einantį vaikiną, kuris peršoko kraujo balą ir kažkur nuėjo. Atvykus pareigūnams jis nuėjo į savo butą. Kuomet valė laiptinę, dėvėjo „kroksus“, kuriais galėjo išmindžioti kraują. Daugiau apie įvykį pasakyti nieko negali (1 t., b. l. 194–195).

Liudytojas S. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 10 d. parodė, kad jam 2023 m. sausio 4 d. reikėjo anksti keltis, t. y. 4.20 val., tad 2023 m. sausio 3 d. jis anksti nuėjo miegoti ir kažkur apie 21 val. jis išėjo į bendrąją virtuvę parūkyti. Virtuvėje buvo Ž., kurio pavardės nežino, D. L., kurio pravardė „K“, E. K. ir taksistas, kurio vardo nežino. Matė, kad link tualeto nuėjo A. K. su savo mergina A, kurios pavardės nežino. Jis virtuvėje buvo gal apie 3-5 minutes ir tuo metu, bebūnant virtuvėje, kažkas į mobilųjį telefoną paskambino Ž. ir jis tuoj pat su E., D. ir taksistu išbėgo iš bendrosios virtuvės. Jis girdėjo, kaip skambinantysis Ž. pasakė, kad atėjo „tas žmogus“ ir Ž., padėjęs ragelį, pasakė „einam greičiau“ ir jie visi išbėgo. Kaip jis suprato, kad jie visi nubėgo į penktąjį aukštą. Jis vienas virtuvėje sėdėjo gal apie kokias 3 minutes, kai išgirdo koridoriuje triukšmą, t. y. žmogus rusiškai šaukė „padėkit“. Jis tuoj pat taip pat išėjo į bendrąjį koridorių ir atsistojo prie durų, kurios veda link laiptų. Pamatė, kad iš viršaus atbėga vaikinas, kurį matė pirmą kartą, jo nei vardo, nei pavardės nežino, t. y. nukentėjusysis, o paskui jį bėgo Ž., E., taksistas ir paskui atsilikdamas dar ir D. Nukentėjusysis gal norėjo įbėgti pro duris į antrąjį aukštą, kuriose jis stovėjo, tačiau jis jį atstūmė ir liepė bėgti iš čia. Jis šiek tiek nulipo laiptais į apačią, bet tuomet jį Ž. pastūmė ir pasivijo šį vaikiną jau tarp pirmo ir antro aukšto esančioje aikštelėje. Pamatė, kad Ž. sudavė smūgius tam vaikinui, matė, kad suduoda kumščiu. Viskas vyko labai greitai, jis tikrai nieko nespėjo pamatyti ir negali nurodyti, kiek buvo suduota smūgių, nei į kurią kūno vietą. Ž. jį buvo įspaudęs į kampą ir po šių suduotų smūgių vaikinas krito keturpėsčias ant grindų. Matė, kad šalia stovintys E. ir taksistas tam vaikinui spyrė po kartą su koja. Į kurią kūno vietą spyrė, nematė, tačiau jie abu stovėjo iš priekio, kai tas vaikinas buvo nukritęs keturpėsčias. Jis išsigando ir susiruošė eiti namo, dar matė, kad Ž. kažką daro prie savo dešiniojo šono, toje vietoje, kur jis visą laiką nešiojosi prisikabinęs prie diržo dėklą su medžiokliniu peiliu. Po to jis dar išgirdo, kad E. suriko „Ką tu darai?“, tačiau kas vyko, jis jau nebematė, nes buvo nusisukęs, kad eiti link namų, ir staiga jį pastumdamas ir aplenkdamas, į antrojo aukšto bendrąją virtuvę nubėgo Ž. Pamatė, kad jis rankoje laiko medžioklinį peilį, kuris buvo kruvinas. Jis išgirdo, kad virtuvėje pradėjo bėgti vanduo, suprato, kad jis plauna peilį. Jis tuoj pat nuėjo namo. Netrukus išgirdo, kaip koridoriuje kažkas šaukia - kvieskit greitąją. Tuomet jis vėl išėjo į bendrąjį koridorių ir matė, kad D. skambina greitajai, o jis tuo metu nuėjo į laiptinės aikštelę ir pamatė, kad Ž. virtuviniu rankšluosčiu perrišęs to vaikino koją, bando sulaikyti kraujavimą, tuomet jis ir suprato, kad Ž. savo peiliu padūrė tą vaikiną. Netrukus atvažiavo greitoji pagalba ir tą vaikiną nusinešė į greitosios pagalbos automobilį. Toje vietoje, kur gulėjo tas vaikinas, buvo labai daug kraujo, ir Ž. jam liepė išplauti tą kraują. Tuomet jis iš dušo paėmė bliūdą su vandeniu bei paėmęs tą patį rankšluostį, kuriuo Ž. buvo perrišęs tam vaikinui koją, pradėjo plauti grindis, o Ž. paėmęs tą bliūdą su kruvinu vandeniu išnešė į lauką išpilti. Ir kaip tik tuo metu atėjo policijos pareigūnai ir paklausė, ką jis čia daro, pasakė, kad tas vaikinas mirė ir liepė nustoti plauti grindis, paėmė jo „kroksus“, kuriais tuo metu avėjo. Taip pat buvo atėję ir į namus, nes ieškojo peilio. Kur Ž. padėjo peilį, jis nežino ir negali pasakyti, tačiau po to, kiek jis jį buvo sutikęs, Ž. šio peilio nebeturėjo. Pirmą kartą apklaustas labai bijojo pasakoti, kas įvyko, tuo labiau ir dabar bijo, nes jam buvo prigrasinta, kad jis tylėtų. Jam grasino D., tačiau, kaip jis suprato, grasinimus, kad jį taip pat pasodins ir kalėjime jį susiras ir papjaus, perdavė jam Ž. Taip pat, berods, sausio 7 ar 8 dieną, tiksliai nurodyti negali, jis atsitiktinai su Ž. vėl susitiko bendrabučio bendrajame koridoriuje ir šis jam į kišenę įkišo 50 eurų. Jis jo paklausė, už ką, tačiau Ž. atsakė, kad nesvarbu. Tačiau, kaip jis supranta, kad šie pinigai yra už tylėjimą (2 t., b. l. 1–2).

Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad įvykis įvyko po Naujųjų Metų, sausio 2 ar 3 dieną, tiksliai neprisimena, tarp 21 val. ar 22 val. Buvo namuose, išėjo į bendro naudojimo patalpas. Gyvena pažymoje nurodytu adresu, 2 aukšte. Išėjo į bendro naudojimo virtuvę, paėmė cigaretę parūkyti. Tai buvo apie 21 val. ar 22 val. Išėjo į antro aukšto virtuvę, sėdėjo, rūkė. Į teisėjos klausimus atsakė, kad kai atėjo, virtuvėje buvo Ž., jo vardo, pavardės nežino, jis atvažiuoja į šį namą. Ž. bendrauja su K. Virtuvėje dar buvo E. K., jis gyvena to pačio namo 25 bute, 2 aukšte. Dar buvo asmuo, kuris irgi buvo atvykęs, jis vaikšto su ramentais. Galėjo tai būti D. L.. Jį vadina „K.“. Po to dar buvo asmuo, kurį pas pareigūnus atpažino, jis važinėja su taksi, 1424, „Toyota prius“, jo pravardė „M.“. Šis asmuo name negyvena, jis atvykdavo pas E. K. Dar buvo A. K. ir jo mergina. Bet jie buvo šiek tiek toliau, tualete, girdėjosi jų balsai. A. K. su mergina šiame name negyvena, jie irgi buvo svečiuose. Kai atėjo į virtuvę, visi sėdėjo, jis parūkė, staiga išėjo Ž., E., asmuo pravarde „K.“ ir taksistas į bendrą koridorių. Iš pradžių nesuprato, kodėl šie keturi asmenys išėjo. Paskambino kažkas Ž., sakė atėjo žmogus, eik su juo šnekėti. Ir jie išėjo. Nubėgo į 5 aukštą. Nežino, pas ką jie išbėgo 5 aukšte. Girdėjo, kad jie bėgo, žmogus pradėjo rėkti „gelbėkit“, atidarė bendro naudojimo patalpos duris. Žiūri, bėga visa ta kompanija, jis dar pastūmė nukentėjusįjį, sakė „bėk greičiau“, bet Ž. jį pagavo ir pradėjo daužyti. Išgirdo, kad žmogus šaukia „padėkit“. Jis šaukė rusų kalba „pamagitie“. Jis tą žmogų pastūmė, sakė „bėk“, bet tą žmogų į kampą prispaudė ir pradėjo daužyti. Ž. tą žmogų į kampą įspraudė. Ž., kai pradėjo nukentėjusįjį daužyti, jam E. sako „raminkis, raminkis, ką tu darai“. Kai išgirdo, kad asmenys bėga, jis atidarė duris iš laiptinės į koridorių. Buvo dar laiptinėje. Atsistojo antro aukšto laiptinėje, jau už koridoriaus durų. Jis pastūmė nukentėjusįjį, kad bėgtų. Jis leidosi iš viršaus į apačią. Ž. jį pagavo ir pradėjo kampe daužyti. Aikštelėje tarp pirmo ir antro aukšto Ž. tą žmogų užspaudė į kampą, pradėjo daužyti. Ž. daužė nukentėjusįjį kumščiais. Tuo metu, kai Ž. daužė tą žmogų, E. Ž. sakė „ką tu darai“. Truputį buvo smūgiai suduoti kojomis. Nelabai atsimena, į kurias kūno vietas buvo suduoti smūgiai. Negali pasakyti, ar smūgiai buvo suduoti į viršutinę kūno dalį. Mušdamas tą asmenį Ž. kažką rėkė: „ką tu mano žmonai“. Jis nebuvo nusileidęs iki tos aikštelės. Pora laiptų buvo nusileidęs. Tuo metu E. stovėjo, stovėjo taksistas, asmuo su ramentais D. stovėjo ir su ramentu mosikavo. Dar bėgant E. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam. Leidžiantis žemyn matė, kad E. nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį. Nepastebėjo, į kurią kūno vietą buvo suduotas smūgis, į šoną. Smūgis buvo suduotas su kumščiu. Kai Ž. užspaudė nukentėjusįjį, nukentėjusysis stovėjo. Ar dar kažkas nukentėjusiajam sudavė smūgius, nežino. Kai nukentėjusiajam dūrė, nukentėjusysis nugriuvo. Ž. nuplovė peilį virtuvėje. Jis nubėgo namo atsigerti. Išgirdo, kad Ž. rėkia „kvieskit pagalbą“. Išėjo į koridorių, pas jį nebuvo telefono, žiūri, D. skambina greitajai pagalbai. Atvyko greitoji pagalba, jie visi nusileido į apačią. Po to Ž. sako, padėk išplauti kraują, jis padėjo išplauti kraują, o Ž. vandenį kruviną išnešė į lauką. Padėjo išplauti kraują, nes jam anksti reikia žmoną į darbą vežti, taip pat kaimynas norėjo išeiti, sako palauk, išplaus kraują. Negalvojo, kad žmogus mirė. Kai išplovė kraują, po pusvalandžio laiko atėjo pareigūnai, sako, kodėl tu išplovei, sakė jis nežinojo, jis pirmą kartą atsidūrė tokioje situacijoje. Pareigūnai paėmė jo kroksus, skudurą, kuriuo išplovė kraują. Tuo pačiu skuduru Ž. nukentėjusiajam buvo užspaudęs koją. Įvykio vietoje jis vaikščiojo su kroksais. Ž. padarė nusikaltimą ir pats nenori prisipažinti. Pas Ž. įvykio metu prie šono kabėjo peilis, o šiuo metu jis to peilio neturi. Matė, kad įvykio vakarą Ž. turėjo peilį. Po įvykio Ž. peilio neturi. Nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai, jis po to priklupo. Tas nukentėjusysis yra narkomanas. Jam Ž. sakė, kad nukentėjusysis yra narkomanas. Prieš įvykį Ž. buvo pasikabinęs peilį. Matė, kaip Ž. nukentėjusiajam buvo rankšluosčiu užspaudęs koją. Kai Ž. padūrė nukentėjusįjį nematė, bet matė, kad jis ėjo, jis turėjo kruviną peilį. Ž. dar jį beeinant pastūmė. Jis ėjo į virtuvę, girdėjo tekėjo vanduo, mano, Ž. plovė peilį. Valė kraują, atėjo pareigūnai, sako, ką tu darai, sako dink namo greičiau iš čia. Kai valė kraują, buvo jis, Ž. ir D. Ž. padėjo kraują valyti. D. laikė dubenį. Po to Ž. išnešinėjo dubenį su vandeniu. Jis iš pradžių papylė vandens, nes kraujas jau tirštėjo. Dubenyje su vandeniu plovė skudurą. Kai pareigūnai atėjo, buvo ir Ž. su E. Jis išėjo namo, o Ž. ir E. nuėjo į virtuvę. Po to atėjo pas jį į namus pareigūnai, paėmė kroksus. Pareigūnai apžiūrėjo jo namus, ar nėra peilio. Pareigūnai surašė dokumentus ir jį paleido. T. iš karto po įvykio išvažiavo ir dingo. E. pastoviai būna name. Kai pareigūnai apklausė Ž., jis kažkur su žmona išvažiavo. Po įvykio Ž. pastoviai būna šiame bendrabutyje. Jis atvyksta pas E. Ž. vieną kartą jį gąsdino, sakė, jeigu pasakys kažką, tai jo brolis neatleis. Kas yra jo brolis nežino, jo nepažįsta. Asmuo pravarde „K.“ dažnai būna šiame bendrabutyje. Jis sakė dėl parodymų nieko nesakyti. E. eina už jį, sako, tu visai čia nekaltas. Jis sakė, Ž. viską padarė, o kodėl jam kentėti. T. po įvykio nematė, jis visai nesirodė. Sekančią dieną taksistas atvažiavo, jie kažką aiškinosi. Jie visi sekančią dieną susitiko virtuvėje ir kažką aiškinosi. Ką kalbėjo, nežino. Ž. jam davė 50 eurų. Nežino, kodėl jis jam davė 50 eurų. Ž. įdėjo į kišenę 50 eurų ir pasakė „už tylą“. Nukentėjusiajam ir taksistas sudavė smūgį su koja. Jie visi bėgant sudavė smūgį nukentėjusiajam. Tuo metu, kai Ž. nukentėjusįjį įspraudė į kampą, jam buvo suduoti smūgiai, jis sukniubo, bet vėl atsistojo. Matė, kad E. ir taksistas nukentėjusiajam sudavė smūgius, kai jis buvo įspraustas į kampą. Ž. sudavė smūgį peiliu nukentėjusiajam. Ž. visi bijo. Bijo išeiti į bendro naudojimosi patalpas, kai yra Ž. Nežino, kur Ž. padėjo peilį. Į prokuroro klausimus atsakė, kad Ž. turėjo šviesios spalvos į geltonumą ir rudumą odinį dėklą, kaip pas medžiotojus. Rankena peilio šviesios spalvos su ruda. Ž. prieš tą vakarą vaikščiojo su tuo peiliu. Kai Ž. padūrė nukentėjusįjį, jis įbėgo į koridorių ir pradėjo sakyti: „jeigu kas nors, tai ir jūs nukentėsite“. Po įvykio Ž. jau nevaikščiojo su peiliu. Po įvykio Ž. su mačete vaikščioja. Asmenys būna bendro naudojimosi patalpose, vartoja narkotines medžiagas. Iš karto po įvykio taksistas išvažiavo, dingo. T. dingo, kai pamatė, kad čia nieko gero nebus. Į teisėjos klausimus atsakė, kad taksistas visą įvykį matė. Į prokuroro klausimus atsakė, kad taksistas yra jauno amžiaus, kažkur 24 metų, 1.76 - 1.78 ūgio, plaukai pilki, ar turi tatuiruočių nežino, jo pravardės nepamena. Ž. išsitraukė peilį, tada E. užrėkė „ką tu darai“. Jis pamatė kraują. Peilio geležtės ilgis apie 25 cm. Tai buvo medžioklinis peilis. Į teisėjos klausimus atsakė, kad nematė, į kurią vietą nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis peiliu, po smūgio peiliu nukentėjusysis nukrito. Į prokuroro klausimus atsakė, kad negali pasakyti, ar smūgis peiliu nukentėjusiajam buvo suduotas stovint ar gulint. Ž. brolis šiuo metu yra kalėjime. Ž. pasakė, kad jo brolis jam neatleis (2 t., b. l. 12–14).

Liudytojas S. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 26 d. papildomai parodė, kad 2023 m. sausio 17 d. buvo sulaikytas Ž., ir vakare, apie 17 val., pas jį į namus atvažiavo Ž. sugyventinė D. ir su ja kartu buvo E. sugyventinė ir dar viena moteris, kurią jis žinojo tik iš matymo, tačiau jos nei vardo, nei pavardės nežino. Jos pastukseno į duris, jis atidarė duris ir D. pradėjo šaukti: „Ką tu čia pridarei“. Jis atsakė, kad jeigu jos vyras nužudė, tai tegul ir atsako. Ji pradėjo šaukti, kad neva jis prekiauja narkotikais, o jis atsakė, kad niekada nėra prekiavęs ir ką ji čia išsigalvoja. Jis asmeniškai nėra nei vartojantis narkotinių medžiagų, nei alkoholio. Ir tuomet, joms nueinant nuo butų durų, D. pasakė: „Pasodinsiu ir tave už narkotikus“. Po tokių D. grasinimų jam, 2023 m. sausio 24 d. apie 2 val. nakties jis pamatė, kad prie jo automobilio, stovėjusio kieme, privažiavo „Audi A3“, kurioje sėdėjo trys vyrai, vienas už vairo ir du galinėje sėdynėje. Jis visa tai stebėjo iš namų antrame aukšte. Jis pastebėjo, kad vienas vyriškis, sėdėjęs gale, išlipo iš automobilio ir iš bagažinės ištraukė bakelį. Priėjo prie jo automobilio ir norėjo iš bakelio kažką pilti ant jo automobilio, tačiau jis suriko, ką šis daro, ir jis tą bakelį vėl įmetė į bagažinę automobilio, kuriuo atvažiavo. Tuomet abu vyriškiai, sėdėję galinėje automobilio sėdynėje, užėjo į jų laiptinę, tačiau pas ką ėjo, jis nežino. Kas tie vyrai buvo, jis nežino, jų neatpažino. Abu vilkėjo juodais drabužiais ir apibūdinti negalėtų. Maždaug po 10 minučių tie du vyrai išėjo iš jų laiptinės. Kadangi jis visą laiką stovėjo prie lango, ir pamatęs, kad jie išėjo iš laiptinės, jis vėl atsidaręs langą sušuko, kad jie važiuotų iš čia, nes yra kamera ir juos filmuoja. Tuomet jie visi ir išvažiavo. 2023 m. sausio 26 d. apie 00.20 val. į bendrabutį atvažiavo D. Tai, kad ji atvažiavo, jis žinojo, nes ji buvo antrojo aukšto bendroje virtuvėje ir išgirdo jos balsą, kurį atpažino, o be to, prie namo pamatė stovintį jos automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos. Pamatė pro langą, kad D. apie 0.35 val. išvažiavo iš jų bendrabučio, ir po 10 minučių iš jo namo trečio aukšto į jo mašiną buvo mesta plyta. Jis tuoj pat iškvietė policiją ir pats išėjo į kiemą ir pamatė, kad trečiame aukšte, bendrojoje virtuvėje buvo atidarytas langas, o jame buvo romų tautybės žmogus, kurio jis nepažino, t. y. jis buvo ne iš jų namo. Jis šio paklausė, ką jis čia daro, ir jis nieko neatsakė, tačiau buvo labai pasimetęs, ir kaip tik tuo metu į kiemą atvažiavo policija ir jie taip pat pamatę tą vyriškį lange norėjo sulaikyti, tačiau šis vyriškis išbėgo iš bendrabučio. Pareigūnai dar bandė automobiliu jo ieškoti, bet nieko nerado. Šio romų tautybės vyriškio jis apibūdinti negali, nes matė trumpai, jis tik pastebėjo, kad jis romų tautybės ir tiek. Dėl šio fakto yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03341-23. Taip pat nori pasakyti, kad 2023 m. sausio 24 d. pas jį atėjo E. K. ir jam pasakė: „Su tavimi susidoros D.“, pasakė, kad gyvenimo jam nebus. Todėl visus šiuos išpuolius jis ir sieja su D., mano, kad čia jos užsakymu viskas ir daroma (2 t., b. l. 19–20).

Liudytojas S. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 9 d. parodė, kad jis buvo apklaustas liudytoju ir nori patikslinti, kad dėl to, kad viskas vyko labai greitai, jis galėjo apsirikti ir duoti netikslius parodymus. Jis matė, ką darė J. ir E., apie ką jis ir papasakojo, tačiau jis nėra įsitikinęs dėl M. Kaip jam atrodo, kad jis buvo laiptinėje su visais, tačiau jis nematė, ar jis ką nors darė. Kadangi jis davė parodymus ir papasakojo viską, ką matė, jam nuolat grasinama, tik nesupranta, dėl ko jam turėtų būti grasinama, dėl to, kad viską papasakojo? Todėl ir mano, kad jie visi prieš jį susimokė ir duoda parodymus prieš jį. Tačiau, kaip ir sakė savo apklausos metu, jis nukentėjusįjį tik pastūmė, jokių smūgių jis nesudavė, nieko nedarė nukentėjusiajam ir yra apkalbamas. Jis kaimynę V. pažįsta, kadangi jis dažnai užeidavo pas jos sugyventinį, ir jis niekada nevaikščiojo po koridorių su peiliu, niekam negrasino. Žino, kad V. yra sumokėjusi D., ir todėl ji jį taip pat apšneka. Jis yra keletą kartu vežęs J. savo automobiliu, kai šis paprašė, bet Ž. iš karto jam sumokėdavo pinigus ir tai buvo labai seniai (2 t., b. l. 25–26).

Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai užfiksuoti teisingai, jis parodymus tvirtina. Kaip ir nurodė apklausose, jis pradžioje bijojo duoti parodymus dėl jo atžvilgiu išsakomų grasinimų. 2023 m. sausio 4 d. apklausos metu jis bijojo duoti parodymus, bijo ir dabar.

2023 m. sausio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš jam parodytų atpažinti 4 asmenų nuotraukų liudytojas S. S. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 (J. K.), tai yra „Ž.“, apie kurį davė parodymus (2 t., b. l. 3–6).

2023 m. sausio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš jam parodytų atpažinti 4 asmenų nuotraukų liudytojas S. S. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 (M. Ž.), tai taksistas „M.“, apie kurį davė parodymus (2 t., b. l. 15–18).

Liudytojas M. Ž. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. sausio 3 d. apie 21 val. 20 min. jis parašė žinutę E. (teismo pastaba – K.) ir paklausė, ar gali atvažiuoti pasiskolinti pinigų. E. jam pasakė, kad gali atvažiuoti, kad jis bus virtuvėje. Po dešimties minučių jis jau buvo (duomenys neskelbtini), kur pakilo į antrą aukštą. Paskambino E., kuris pasakė, kad tuos atrakins duris. Duris atsidarė S. Nuėjo į virtuvę, kur buvo E., Ž., žmogus su ramentais. Virtuvėje E. jam paskolino pinigų, rūkydami kalbėjosi kas vyko per Naujuosius metus. Po 5- 10 minučių kažkas paskambino Ž. Ž. pakelė ragelį ir kalbėjo telefonu per įjungtą garsiakalbį, visas pokalbis girdėjosi. Ž. skambino moteris iš stoties ir aiškino, kad jai trukdo dirbti kažkoks asmuo. Ž. atsakė, kad jeigu tą asmenį sutiks, su juo pasikalbės. Po kiek laiko vyras su ramentais pasakė, kad tas žmogus, kurio ieško Ž., yra čia. Tada Ž., E., S. išbėgo į 4 ar 5 aukštą. Tada jis išgirdo garsus „nemuškite prašau, paleiskite“. Kai visi išbėgo, jis vienas buvo likęs virtuvėje. Pačių muštynių nematė. Kai tą žmogų Ž., E. ir S. nuleido žemyn į antrą aukštą, jis išgirdo A. sakant, kad paleistų tą žmogų. Jis užsirūkė antrą cigaretė, prie jo priėjo A. ir apsakė, kad nueitų pažiūrėti kas ten vyksta. Nuėjo į antrą aukštą prie seifinių durų, jos buvo atidarytos. Matė žmogų galva priremtą prie sienos. Kažkas iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Tą vakarą dėvėjo baltus drabužius, laiptinėje buvo daug kraujo, todėl bijodamas išsitepti negalėjo išeiti. Kai visą tai pamatė S. kažkur dingo. Kai atvažiavo greitoji S. grįžo, pasiėmė kibirą ir pradėjo su skuduru plauti grindis. Tada atvyko policijos pareigūnai, tuo metu kraujas jau buvo išplautas. Policija jiems leido išeiti, bet liepė sugrįžti, todėl jis su A. ir jo mergina išėjo į parduotuvę, tačiau ji buvo uždaryta, nes jau buvo po 22 valandos, todėl jie grįžo atgal. Dėl nužudymo ir jam ikiteisminio tyrimo metu buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo M. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas M. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 3 d., maždaug apie 21.30 val., jis atvažiavo pas E. K. į bendrabutį. Kadangi durys iš laiptinės į antro aukšto koridorių yra rakinamos, tai jis pabeldė į duris ir jam jas atidarė D. Kai D. atidarė duris, jis tuoj pat nuėjo į virtuvę, o jis paskui jį. Virtuvėje buvo E., S. bei Ž.. Jis virtuvėje prisėdo, surūkė cigaretę, kalbėjosi su E. Maždaug po 5-6 minučių, kai jis atėjo, jiems besėdint virtuvėje, Ž. telefonu paskambino kažkokia moteris. Kadangi pas Ž. buvo nustatytas labai didelis garsas, jis girdėjo jo pokalbį su ta moterimi, ir kaip jis suprato, jam paskambino jo žmona. Ji pradėjo skųstis Ž., kad kažkoks vyras ją įžeidinėja ir kad tas vyras ateina į bendrabutį, kuriame jie buvo. Gal ir buvo įvardintas to vyro vardas, tačiau jis neatkreipė dėmesio į tai ir nesikišo. Jis tik po to suprato, kad atėjęs vyras, kuris buvo nužudytas, ir buvo tas pats, apie kurį kalbėjo paskambinusi Ž. žmona. Tuo labiau Ž. savo žmonai atsakė, kad jis su juo išsiaiškins. Dar maždaug po 5-10 minučių kažkas pasibeldė į antrojo aukšto laiptinės duris ir D. išėjo atidaryti durų. Netrukus D. grįžo ir pasakė, kad tas žmogus, su kuriuo Ž. prižadėjo išsiaiškinti, yra penktame aukšte. O kas pasibeldė į antro aukšto laiptinės duris ir su kuo D. kalbėjosi nuėjęs atidaryti duris, jis nežino. Tuomet iš virtuvės išbėgo visi, kas joje buvo, t. y. Ž., E., S. ir D. Jis vienas liko virtuvėje ir niekur nėjo, suprato, kad kažkas įvyks, ir nenorėjo kištis. Kur visi išbėgę iš virtuvės nubėgo, jis nežino, nematė. Netrukus jis išgirdo muštynių garsus, kad lyg kažkas kažką tempia laiptais, tai suprato iš garsų. Girdėjo, kaip žmogus rusiškai rėkė: „Paleiskit mane, nemuškit“, tačiau kas ten iš tikrųjų vyko, jis nematė, jis iš virtuvės neišeidinėjo. Kadangi kiekvieno, kuris buvo su juo virtuvėje, balsą pažįsta, tai gali pasakyti, kad šaukėsi pagalbos jam nepažįstamas vyras ir, kaip suprato, tai buvo tas pats vyras, su kuriuo Ž. išbėgo išsiaiškinti. Netrukus jis išgirdo koridoriuje dar ir E. brolio A. bei kažkokios merginos balsus, kurie šaukė „nemuškit, nusiraminkit“. Ir maždaug po minutės ar dviejų nutilo garsai ir pirmas į virtuvę atėjo A. su savo mergina. Netrukus laiptinėje išgirdo šauksmus ir kažkas šaukė „kvieskite greitąją“. Kas ten šaukė, jis jau negali pasakyti, jam atrodo, kad visi ten buvę. Tuo metu A. pasakė: „nu jie dabar prisidirbo“. Kas ten atsitiko, jis neklausinėjo, jam tik A. pasakė, kad nueitų pasižiūrėti, ir jis išėjo į koridorių. Koridoriuje pamatė stovinčius D. ir E. Durys iš laiptinės į koridorių buvo atidarytos ir jis ten prie durų sustojo ir pamatė, kad tarp pirmojo ir antrojo aukšto laiptinės aikštelėje, prie sienos, yra atsiklaupęs vyriškis. Jis buvo nugara atsirėmęs į sieną ir pati galva atremta į sieną. Jis pamatė, kad ant grindų labai daug kraujo, labai išsigando ir to vyriškio jis neapžiūrinėjo, nematė, ar jo veidas sumuštas, ar ne. Matė, kad prie paties vyriškio stovi Ž., o S., berods, bėgo į namus. Jis tuoj pat grįžo į virtuvę ir paskui jį į virtuvę atėjo E., D. E. pasakė jam, A. ir jo merginai eiti iš čia, kol atvažiuos policija. Tuo tarpu į virtuvę įėjo Ž., jis buvo labai pasimetęs, kažkoks išbalęs. Atkreipė dėmesį, kad jis nebeturi peilio, nors tuo metu, kai jis išbėgo iš virtuvės aiškintis su tuo vyriškiu po jo žmonos skambučio, jis peilį turėjo. Peilį Ž. nešiodavosi nuolat, jis jo niekada neslėpdavo ir jis aiškiai matydavosi ir, kai Ž. atėjo į virtuvę, jis iš karto atkreipė dėmesį, kad jis neturi peilio. Ar pas ką nors buvo kruvini drabužiai, jis nematė, neatkreipė dėmesio. Jis tuoj pat su A. ir jo mergina išėjo. Kai ėjo laiptinėje pro tą vyriškį, jis vis dar buvo gyvas, stenėjo, leido kažkokius garsus. Šis vyriškis buvo visas kruvinas, aplink jį taip pat buvo daug kraujo, todėl jis net nesuprato, į kur jis sužeistas, jis tik suprato, kad jis dėl tokio kiekio kraujo tikrai ne kumščiais sumuštas. Kai jis su A. ir jo mergina išėjo, parduotuvė jau buvo uždaryta, nes tai buvo apie 22 val., tad jie apėjo aplink namą ir maždaug po 5 minučių grįžo atgal į bendrabutį. Matė, kad jau atvažiavusi tiek policija, tiek greitoji ir greitoji nukentėjusįjį išnešinėjo. Į bendrabutį jų niekas neįleido, tad liko stovėti pirmame aukšte. Nežino, kiek laiko praėjus, jiems leido eiti į antrą aukštą ir jis užlipo, ten stovėjo E., Ž. Jie stovėjo ir nieko nekalbėjo, laukė, ką pasakys greitoji. Po kelių minučių jis gavo taksi iškvietimą ir nusileidęs į apačią dar paprašė policijos pareigūnų jį išleisti, nes jų automobiliu buvo užstatytas taksi automobilis, ir jis išvažiavo. Kai jis išvažinėjo, jis dar nežinojo, kad tas žmogus miręs, ir sužinojo tik vėliau. Kas mušė šį vyriškį, jis nematė. Kas peiliu sužalojo šį vyriškį, taip pat nematė, tačiau peilis buvo tik pas Ž. ir jis vienintelis turėjo motyvą, nes ėjo aiškintis su nukentėjusiuoju po žmonos skambučio. Peilis, kurį turėjo Ž.: peilio rankena medinė, tamsiai vyšninės spalvos su juodos spalvos ornamentu. Peilio dėklas, berods, plastikinis, juodos spalvos. Kokio ilgio peilis, jis negali atsakyti, bet jis panašus į medžioklinį (3 t. , b. l. 2–3).

Pagarsinus liudytojo parodymus, liudytojas M. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo parodymai užfiksuoti teisingai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes prisiminė geriau. Šiuo metu yra praėję daug laiko, todėl posėdžio metu galėjo ką nors ne tiksliai prisiminti. Patikslina, kad jam antro aukšto duris atidarė ne S., kaip sakė šiandien, o asmuo su ramentais. Patvirtina, kad Ž. visada nešiojosi peilį, visi tai žinojo. Parodymuose, kurios teismas pagarsino, jis pasakė vis tiesą, tai užrašyta iš jo žodžių.

2023 m. sausio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš jam parodytų atpažinti 4 asmenų nuotraukų M. Ž. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4 (D. L.), kaip „D.“, apie kurį davė parodymus (2 t., b. l. 165–168).

2023 m. sausio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš jam parodytų atpažinti 4 asmenų nuotraukų M. Ž. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 (S. S.), kaip „S.“, apie kurį davė parodymus (2 t., b. l. 169–172).

2023 m. sausio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš jam parodytų atpažinti 4 asmenų nuotraukų M. Ž. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 (J. K.), kaip „Ž.“, apie kurį davė parodymus (2 t., b. l. 173–176).

2024 m. sausio 16 d. teisiamojo posėdžio metu perklausus J. K. gynėjo advokato Pavelo Borkovskio pateiktą garso įrašą, liudytojas M. Ž. parodė, kad garso įraše atpažįsta savo balsą. Po įvykio buvo išvykęs į Vokietiją, jam paskambino E., mano, kad pokalbį jie iš anksto surežisavo. Pokalbyje buvo kalba apie peilį. Kai E. jam pasakė, kad S. duoda parodymus prieš jį, jis pasakė, kad jis jį (teismo pastaba S.) irgi apkalbės. Apie peilį pas S. jis pasakė kaip pavyzdį, bet peilio pas S. jis nematė. Jis pasakė, kad jei jį kaltins nebūtais dalykais, jis tą patį padarys.

Liudytoja G. Ž. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2 – ojo poskyrio vyresniąja specialiste. Ji buvo išvykusi į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kur buvo įvykdytas nužudymas. Su kolega D. K. atliko įvykio vietos apžiūrą, paėmė reikšmingus objektus, užfiksavo, sudarė foto lenteles. Daugiau jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatliko. Apie kraujo pėdsakus, daugiau nei aprašyta įvykio vietos apžiūros protokole, pasakyti nieko negali. Nuoplovos nuo šviežių kraujo pėdsakų, panašių į kraują, buvo paimtos nuo 1 iki 2 aukšto. Kodėl nepaėmė sudžiūvusių dėmių nuoplovų 4 ir 5 aukštuose, pasakyti negali.

Liudytojas D. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriuje. 2023 m. sausio mėnesį, name, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo rastas vyriškos lyties lavonas. Jis su kolege Ž. vyko apžiūrėti įvykio vietos. Daugiau jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatliko. Įvykio vieta buvo laiptinėje tarp pirmo ir antro aukšto. Kraujo nuoplovas paėmė ir iš trečio aukšto, nes ten taip pat buvo rasta kraujo pėdsakų. Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėjo ir duris, kurias „surišo“ (teismo pastaba – buvimo vietą susiejo) su kampine patalpos dalimi. Kai buvo aptiktas žmogus, tos durys buvo perstatytos prie kitos sienos, nei buvo nukentėjusysis. Kraujo pėdsakų susitelkimas buvo toje vietoje, kur buvo pastatytos durys. Duris fiksavo ten, kur jos buvo pastatytos. Nuo durų nuoplovos nebuvo paimtos. Kraujo pėdsakai buvo susiformavę durų apačioje, matėsi, kad tos pačios patalpos kampe, kur stovėjo durys taip pat buvo kraujo pėdsakai. Nuoplovas paėmė ir nuo sienos, nuo grindų. Nuo durų nuoplovų nepaėmė. Durys buvo tik nufotografuotos.

Liudytojas E. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinėje policijoje. Dirbo tyrimo grupėje, kuri tyrė nužudymą. Tyrimo grupę sudarė kolegos M. K., tyrėja K. M., kitų grupės narių nepamena. Tyrimo metu jis apžiūrinėjo vaizdo kamerų įrašus. Apžiūros protokoluose užfiksavo tai ką matė. Iki vaizdo įrašų apžiūros D. L.–Voitkevičienės nepažinojo. Ją apžiūros protokole įvardijo, nes galimai duomenys buvo surinkti iki apžiūros. Vaizdo įraše užfiksuotos moters vardą ir pavardę sužinojo ikiteisminio tyrimo eigoje. Nors apžiūros protokole nurodė, kad moteris su kažkuo konfliktuoja, tačiau to kategoriškai neteigia, todėl apžiūros protokole ir nurodė, kad „galimai konfliktuoja“. Negali pasakyti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimtas vaizdo įrašas iš UAB „Magnolija“. Apžiūros protokole nurodė, kad vaizdo įraše užfiksuotas O. L.. Kodėl taip užfiksavo nežino, galimai sutapo kažkokie požymiai. Prieš atlikdamas vaizdo įrašų apžiūrą, nebuvo susipažinęs su nužudytojo drabužių apžiūra. Iki vaizdo įrašo apžiūros M. Ž. nepažinojo. Kuo remiantis užfiksavo, kad matosi ateinantis M. Ž., nežino. Matyt sutapo kažkokie požymiai. Peržiūrėdamas vaizdo įrašą, jo nekarpė.

Liudytoja K. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinėje policijoje. Ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Ikiteisminis tyrimas buvo dėl nužudymo. Nusikaltimui ištirti buvo sudaryta tyrimo grupė, kurią sudarė daug pareigūnų. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo atsiųstas pokalbio tarp E. K. ir M. Ž. garso įrašas, tačiau garso įrašą ji grąžino atgal, nes jį atsiuntė ne proceso dalyvis. Dėl grąžinamo įrašo jokio procesinio sprendimo nepriiminėjo. Tiriant šį nusikaltimą buvo tikrinamos kelios įvykių versijos, tačiau jų dabar įvardinti negali. Ikiteisminio tyrimo metu pranešimas apie įtarimą pagal BK 129 straipsnį buvo įteiktas tik vienam asmeniui, o pagal BK 140 straipsnį dviem. Vėliau ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį vieno asmens atžvilgiu buvo nutrauktas. Versijos, kad viskas įvyko Gorantkevičiaus bute, ikiteisminio tyrimo metu netyrė. Nukentėjusiojo kepurė, kelnės buvo apžiūrėti, nufotografuoti. Jei daiktai buvo perduoti saugoti, jie turėtų būti saugykloje. Kokie pareigūnai iki apklausų dirbo su J. K., E. K., A. K., M. Ž., nežino. Garso vaizdo įrašų ji neapžiūrinėjo, bet apžiūrų rezultatai jai yra žinomi. Pranešimų apie įtarimą turinį rengė ji, o juos įteikti įtariamiesiems galėjo ir kiti pareigūnai.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo V. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas V. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad O. L. nepažįsta, jei tai tas pats žmogus, kuris sausio pradžioje mirė (duomenys neskelbtini) laiptinėje, tai jį pažįsta kaip „P.“, galėtų jį iš nuotraukų atpažinti. 2023 m. sausio 3 d. vėlai vakare, apie 22:00 val., skambino „P.“, jis norėjo nusipirkti narkotikų, jis klausė, gal jis žino, kas turi. Bet čia buvo antras kartas, jis jam dar tą pačią dieną skambino tuo pačiu klausimu, buvo atėjęs į bendrabutį, sakė, kad jam labai reikia narkotikų, bet jam trūko pinigų. Jis jam pasakė, kad jeigu trūksta, tai niekas neduos narkotikų, ir „P.“ išėjo. Kai jau paskambino apie 22.00 val., pasakė, kad jau gavo pinigų ir kad padėtų gauti narkotikų. Jis jam pasakė, kad jis bendrabutyje pas V. ir, kai jis bus bendrabutyje, paskambintų dar kartą, tačiau „P.“ jam nebepaskambino. Jokio konflikto tą naktį negirdėjo. Naktį pro langus jis pamatė atvažiavusius prie bendrabučio greitąją ir policijos automobilius, gali būti, kad tuo metu jis buvo išlindęs per langą parūkyti. Pamatęs spec. tarnybas, jis nėjo į koridorius ir nežiūrėjo, kodėl jie atvažiavo ir kas atsitiko. Vėliau išgirdo kalbas, kad kažkas kažką papjovė, kad lyg kažkokį vaikiną. Ir tada dar vėliau, kitą ar dar kitą dieną jis išgirdo, kad būtent tada, kai jis matė greitąją naktį, barake buvo papjautas „P.“, kuris ėjo pas jį. Jis nežino, kas tą padarė, jis nematė jokių konfliktų. Jokių kalbų barake, kas tą galėjo padaryti, negirdėjo. Asmens vardu J. K. nepažįsta, bet bendrabutyje dažnai lankosi asmuo vardu Ž., jį iš nuotraukų galėtų atpažinti (2 t., b. l. 81–84).

2023 m. sausio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš jam parodytų atpažinti 4 asmenų nuotraukų liudytojas V. G. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 (J. K.), kaip „Ž.“, apie kurį davė parodymus (2 t., b. l. 85–89).

2023 m. sausio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš jam parodytų atpažinti 4 asmenų nuotraukų liudytojas V. G. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4 (O. L.), kaip „P.“, apie kurį davė parodymus (2 t., b. l. 89–94).

2023 m. sausio 4 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vyriškos lyties lavonas, esantis greitosios medicinos pagalbos tarnybiniame automobilyje „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Greitosios medicinos pagalbos automobilis stovi automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint vyriškos lyties lavoną, jis guli tarnybinio automobilio viduje ant įrengtos medicininės lovos. Vyriškos lyties lavonas guli ant nugaros su viršutiniais drabužiais: pilkos spalvos džemperiu, šviesios spalvos marškinėliais, tamsios spalvos kelnėmis, kurios yra per pusę perkirptos, bei su tamsios spalvos batais. Apžiūrint vyriškos lyties lavoną matoma: galva atlošta šiek tiek atgal, akys pramerktos, burna pražiota. Rankos sudėtos ant pilvo ties juosmeniu, pirštai šiek tiek sulenkti. Kojos ištiestos, ant kūno matomos tamsios spalvos kelnės. Apžiūrint vyriškos lyties lavoną yra matoma ant dešinės kojos ties keliu galimai pjautinė/durtinė žaizda (žr. fotolentelę). Apžiūrint vyriškos lyties lavoną, šalia jo yra matoma ant automobilio grindų gulinti tamsios spalvos striukė, striukė paimama, supakuojama į pakuotę Nr. 1. Šalia striukės taip pat guli tamsios spalvos kuprinė, kuprinė paimama, supakuojama į pakuotę Nr. 2. Prie kuprinės matoma gulintys grynieji pinigai: 2 vnt. monetomis po 1 eurą, kupiūros po 10 eurų, 2 vnt., kupiūra 5 eurų, 1 vnt., baltos spalvos žiebtuvėlis, mobiliojo ryšio telefonas. Grynieji pinigai: 2 vnt. monetomis po 1 eurą, kupiūros po 10 eurų, 2 vnt., kupiūra 5 eurų, 1 vnt., baltos spalvos žiebtuvėlis, mobiliojo ryšio telefonas, paimami, supakuojami į pakuotę Nr. 3. Apžiūros metu kuprinėje rasta žalios spalvos dėžutė su viduje esančiais dviem švirkštais, paimama, supakuojama į pakuotę Nr. 4. Siekiant surasti įvykio vietoje nusikaltimo metu galimai paliktus kontaktinius pėdsakus, paviršiai, esantys įvykio vietoje, buvo apžiūrėti vizualiai, juos apšvietus smailiu kampu. Tačiau pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, daugiau neaptikta (1 t., b. l. 70–75).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 29/2023, remiantis O. L., gimusio (duomenys neskelbtini), lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis ir atsižvelgiant į mirties aplinkybes, konstatuota, kad:

1. O. L. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės dešinės šlaunies žaizdos su šlauninės arterijos ir venos sužalojimais, sukelto išorinio nukraujavimo.

2. O. L. mirtis galėjo įvykti prieš 1-2 paras iki jo lavono tyrimo pradžios (2023 m. sausio 5 d. 10:00 val.). Tai rodo lavono tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai.

3.1. Poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairėje blauzdoje padaryti kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, 3-6 parų laikotarpyje iki mirties. Tai rodo kraujosruvų spalva. Tokio pobūdžio ir lokalizacijos sužalojimai galėjo būti padaryti tiek pačiam nukentėjusiajam užsigaunant, pavyzdžiui, nugriuvus ar nukritus ir panašiai, tiek kitam asmeniui sudavus smūgius kietais bukais daiktais. Šio papunkčio sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3.2. Poodinės kraujosruvos nosyje, lūpose, odos nubrozdinimas su aplinkinė kraujosruva dešinio smilkinio ir dešinio momens riboje padaryti kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, keliolikos - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties, galimai pačiam nukentėjusiam nugriuvus ir susižalojus, pavyzdžiui, laiptinėje ant laiptų. Šio papunkčio sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3.3. Durtinės žaizdelės su aplinkinėmis kraujosruvomis alkūnių linkiuose padarytos duriančiais daiktais, galimai injekcinėmis adatomis, dešiniame linkyje - iki paros laikotarpyje, dviem trauminiais poveikiais, kairiame linkyje - vienu trauminiu poveikiu, iki 4 parų laikotarpyje. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek paties nukentėjusiojo, tiek kito asmens. Šio papunkčio sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3.4. Durtinė - pjautinė dešinės šlaunies žaizda su šlauninės arterijos ir venos sužalojimais padaryta duriančio daikto poveikyje, kuo galėjo būti geležtės tipo įrankis, pavyzdžiui, peilis, vienu trauminiu poveikiu, traumuojant dešinės šlaunies vidinį paviršių apatiniame trečdalyje iš apačios į viršų, iš vidaus į išorę (iš kairės į dešinę), iš priekio atgal. Šiame papunktyje nurodytas sužalojimas dėl šlauninės arterijos ir venos sužalojimų vertinamas sunkiu sveiktos sutrikdymu. Šiame papunktyje nurodytas sužalojimas labiau būdingas kito asmens padaromiems sužalojimams, nei paties nukentėjusiojo sau padaromiems sužalojimams. Toks sužalojimus galėjo būti padarytas tiriamajam tupint ir sudavus smūgį žalojančiu daiktu į dešinę šlaunį iš nukentėjusiojo priekio.

4. O. L. lavono kraujyje rasta 1,84 ‰ etilo alkoholio, šlapime rasta 2,13 ‰ etilo alkoholio, tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį.

5. O. L. lavono tyrimo metu mirties priežastis nustatyta, tyrimo metu morfologinių požymių, rodančių nuodingų medžiagų vartojimą, nenustatyta, užduotyje nenurodyta, todėl vidaus organai chemiškai netirti.

9. O. L. lavono tyrimo metu rasti sužalojimai nebūdingi sužalojimams, padaromiems ginantis jam nuo smūgių.

10.-11. Po dešinės šlaunies sužalojimo (nurodyto išvados 3.4. papunktyje) tiriamasis kelių - keliasdešimt minučių bėgyje prarado sąmonę ir netrukus mirė. Kiti jo lavono tyrimo metu rasti sužalojimai įtakos sąmonei ir mirčiai neturėjo. <..> (1 t., b. l. 88–92).

2023 m. sausio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūros objektas yra pirma daugiabučio namo laiptinė, adresu: (duomenys neskelbtini). Namas daugiabutis, 5 aukštų (bendrabučio tipo). Įėjimas į namo laiptinę iš vidinio kiemo, automobilių stovėjimo aikštelės, iš kairės pirmas. Daugiabučio namo laiptinės durys metalinės, dešiniau, nerakinamos (žr. foto lentelę). Įėjus į laiptinę, priešais laiptus ant betoninių grindų yra raudonos spalvos skysčio lašai, kurie yra nufotografuoti. Pakilus laiptais yra pirmas aukštas. Pirmo aukšto laiptų aikštelėje yra raudonos spalvos skysčio lašai, kurie yra nufotografuoti. Ant laiptų pakopų iš pirmo į antrą aukštą yra raudonos spalvos skysčio dėmės, sutepimai, ant kurių yra suteptas, išsiliejąs avalynės pėdsako fragmentas, kuris nufotografuotas (žr. foto lentelę). Pakilus laiptais į tarp pirmo ir antro aukšto aikštelę, dešinėje yra medinės durys, kurios atremtos į sieną, durų apačia sutepta raudonos spalvos skysčiu. Priešais laiptus laiptinės langai. Visoje aikštelėje ir jos kampuose yra nežymūs raudonos spalvos dėmių sutepimai, kurie yra nufotografuoti. Iš aikštelės kairės pusės kampo (žiūrint nuo laiptų pirmo aukšto) paimta nuoplova nuo raudonos spalvos skysčio, kuri supakuota į voką Nr. 1. Aikštelėje priešais laiptus į 2 aukštą, dešiniau yra tarpusavyje persipynę, sutepti, avalynės pėdsako fragmentai, kurie nufotografuoti. Kylant laiptais į antrą aukštą, ant laiptų pakopų yra pavienės raudonos spalvos skysčio dėmės. Antro aukšto laiptinės aikštelėje yra raudonos spalvos skysčio lašai, nuo kurių paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 2. Antrame aukšte durys į koridorių yra šarvo tipo, kurios apžiūros metu nerakintos. Įėjus į koridorių, dešinėje yra medinės durys, ant kurių užrašas „17“, į bendrą virtuvės patalpą. Durys apžiūros metu nerakintos. Bendros virtuvės patalpos kairėje prie sienos, į sieną atremtas grindų šepetys, ant kurio apatinės dalies yra uždėtas tamsios spalvos šlapias rankšluostis, kuris paimtas ir supakuotas į voką Nr. 3. Bendros virtuvės patalpoje yra stalas, kėdės, sofa ir kiti daiktai (žr. foto lentelę). Pakilus laiptais į trečią aukštą prie koridoriaus metalinių, tamsios spalvos durų, aikštelėje yra lašo formos, raudonos spalvos dėmės, nuo kurių paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 4. Lipant nuo 3 aukšto iki 5 aukšto, laiptinėje yra pavienės, sudžiūvusios raudonos spalvos dėmės. Daugiabučio namo laiptinės 1,2,3,4 aukštų koridoriuose, kur yra butai, raudonos spalvos dėmių ant grindų bei kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų neaptikta. Vaizdo stebėjimo kamerų neaptikta (1 t., b. l. 21–54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 18/2023(01) nurodyta, kad nuoplovose tarp 1-2 aukšto aikštelės iš aikštelės kairės pusės (1 mėg.), iš antro aukšto laiptinės aikštelės (2 mėg.), iš trečio aukšto prie koridoriaus metalinių durų (3 mėg.), O. L. rankų panagių turinyje (4, 5 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas vieno asmens DNR profilis, kuris sutampa su O. L. DNR profiliu su 99,999999999999996 % tikimybe (1 t., b. l. 58–59).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis E. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl bendrais veiksmais su kaltinamuoju J. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam O. L. pripažino iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. K. parodė, kad jis nukentėjusiajam O. L. į veido sritį sudavė vieną smūgį. Kiti asmenys nukentėjusiajam nesudavė. Kaltinamasis J. K. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir O. L. nužudymo, nepripažino. Kaltinamasis J. K. laikėsi versijos, jog policijos pareigūnai siekia su juo susidoroti, o nukentėjusįjį O. L. peiliu sužalojo liudytoju šioje byloje apklaustas S. S.. Anot kaltinamojo J. K., S. S. su peiliu norėjo tik pagąsdinti, tačiau nukentėjusysis, šokdamas per turėklus, ant peilio užšoko pats.

Nors kaltinamasis E. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje pripažino tik iš dalies, teikdamas, kad tik jis vienas sudavė smūgį nukentėjusiajam, o kaltinamas J. K. neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, teismo vertinimu, jų kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu surinkti įrodymai, kurie nors ir nėra tiesioginiai, bet teismo vertinimu, pakankami E. K. ir J. K. kaltei pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje). Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173/2010, Nr. 2K-235/2011, Nr. 2K-287/2013, Nr. 2K-280-746/2016).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. S., nors tiesiogiai ir nematė, kaip nukentėjusiajam O. L. buvo suduota peiliu, tačiau detaliai nurodė, kokie asmenys vijosi nukentėjusįjį laiptinėje, kas smogė nukentėjusiajam nenaudojant peilio, taip pat kas prieš pat įvykį ir po jo turėjo peilį. Bylą nagrinėjant teisme liudytojas S. S. parodė, kad matė kaip laiptinėje laiptais leidosi Ž. (teismo pastaba – kaltinamasis J. K.), E. ir dar vienas asmuo, kad Ž. turėjo rankose peilį. Taip pat girdėjo, kaip J. K. rėkė ant to žmogaus (teismo pastaba – O. L.) kažką dėl žmonos. Nurodė, kad Ž. visada nešiojosi peilį su savimi, kad po konflikto Ž. peilį kažkur paslėpė. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad liudytojo S. S. parodymai buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, kad matė, kaip Ž. kumščiu sudavė smūgius nukentėjusiajam, matė, jog Ž. kažką daro prie savo dešiniojo šono, toje vietoje, kur jis visą laiką nešiojosi prisikabinęs prie diržo dėklą su medžiokliniu peiliu. Girdėjo, kaip E. suriko „Ką tu darai?“, taip pat matė, kaip Ž. nubėgo į antrą aukštą laikydamas rankose kruviną peilį. Svarbu paminėti ir tai, kad liudytojas S. S. iš esmės analogiškus parodymus davė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, liudytojas S. S., be kita ko, parodė, kad dar bėgant E. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam. Leidžiantis žemyn matė, kad E. nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį. Kai nukentėjusysis stovėjo, Ž. buvo jį užspaudęs. Kai nukentėjusiajam dūrė, nukentėjusysis nugriuvo. Matė, kaip Ž. virtuvėje nuplovė peilį. Ž. įvykio metu prie šono kabėjo peilis, o šiuo metu jis to peilio neturi. Matė, kad įvykio vakarą Ž. turėjo peilį. Po įvykio Ž. peilio neturi. Nežino, kur Ž. padėjo peilį. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą (2023 m. sausio 4 d. apklausa) liudytojas S. S. nenurodė aplinkybių, susijusių su smūgių sudavimu O. L. bei J. K. veiksmų su peiliu, tačiau tai nedaro liudytojo S. S. parodymų nepatikimais. Liudytojas S. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apklausiamas pirmą kartą bijo, todėl visų aplinkybių policijos pareigūnams nenurodė. Toks liudytojo S. S. paaiškinimas yra ne tik logiškas, bet ir pagrįstas objektyviais duomenimis. Iš 2023 m. vasario 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad iš karto po byloje nagrinėjamų įvykių, t. y. 2023 m. sausio 26–31 dienomis buvo apgadintas liudytojo S. S. turtas (automobiliai, buto langai, durys) (2 t., b. l. 21–22). Pats liudytojas S. S. šiuos įvykius sieja su būtent su liudijimu šioje byloje, todėl natūralu, kad vedamas baimės dėl savo turto ir paties saugumo, liudytojas pirmos apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus metu nenurodė visų reikšmingų aplinkybių. Nurodytų aplinkybių pagrindu liudytojo S. S. parodymus teismas laiko patikimais ir jais grindžia savo išvadas.

Tai, kad kaltinamasis J. K. 2023 m. sausio 3 d. peiliu sužalojo O. L., po ko nukentėjusysis mirė, netiesiogiai patvirtina ir liudytojo M. Ž. parodymai. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Ž. parodė, kad Ž., E., S. išbėgo į 4 ar 5 aukštą. Tada jis išgirdo garsus „nemuškite prašau, paleiskite“. Kai visi išbėgo, jis vienas buvo likęs virtuvėje. Pačių muštynių nematė. Kai tą žmogų Ž., E. ir S. nuleido žemyn į antrą aukštą, jis išgirdo A. sakant, kad paleistų tą žmogų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Ž. parodė (teismo pastaba – ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas patvirtino teisiamojo posėdžio metu), kad matė, kad prie vyriškio stovi Ž., o S. (teismo pastaba – liudytojas S. S.), berods, bėgo į namus. Jis tuoj pat grįžo į virtuvę ir paskui jį į virtuvę atėjo E., D. Tuo tarpu į virtuvę įėjo Ž., jis buvo labai pasimetęs, kažkoks išbalęs. Atkreipė dėmesį, kad jis nebeturi peilio, nors tuo metu, kai jis išbėgo iš virtuvės aiškintis su tuo vyriškiu po jo žmonos skambučio, jis peilį turėjo. Peilį Ž. nešiodavosi nuolat, jis jo niekada neslėpdavo ir jis aiškiai matydavosi ir, kai Ž. atėjo į virtuvę, jis iš karto atkreipė dėmesį, kad jis neturi peilio. Nors kaltinamųjų gynėjai baigiamosiose kalbose akcentavo, kad liudytojo M. Ž. parodymai nėra patikimi, kad jis davė valstybiniam kaltinimui palankius parodymus mainais už tai, kad jo atžvilgiu būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais. Teisiamojo posėdžio metu apklausus ikiteisminį tyrimą atlikusius pareigūnus K. M., I. M. nebuvo nustatyta, kad liudytojui M. Ž. buvo daromas koks nors poveikis. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad kaltinamojo J. K. gynėjo pateiktas ir teisiamojo posėdžio metu ištirtas (perklausytas) garso įrašas taip pat neleidžia abejoti liudytojo M. Ž. parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teisiamojo posėdžio metu perklausius J. K. pateiktą garso įrašą, liudytojas M. Ž. parodė, kad garso įraše atpažįsta savo balsą, jis kalbėjosi su E. K.. Pokalbio metu kalbėjo apie peilį, pasakė, kad jeigu jį nepagrįstai kaltins, apklabės, jis padarys tą patį. Taigi nei kaltinamojo J. K. gynėjo pateiktas garso įrašas, nei kiti bylos duomenys nepatvirtina, kad liudytojo M. Ž. parodymai yra nepatikimi ar juo labiau, kad jis meluoja. Nurodytų aplinkybių pagrindu liudytojo M. Ž. parodymus teismas laiko patikimais ir jais grindžia savo išvadas.

Bylą nagrinėjantis teismas akcentuoja, kad BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo (buvusio įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015. Teismų praktika. 2015, 43, p. 504-518). Pacituotos teismų praktikos kontekste teismas pažymi, kad liudytojų S. S. ir M. Ž. parodymų patikimumą bei objektyvumą patvirtina kaltinamojo E. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. įteikus pranešimą apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tuo metu įtariamasis E. K., dalyvaujant gynėjai advokatei Eglei Latauskienei, be kita ko parodė, kad išėjo iš virtuvės, pradarė laiptinės duris, pamatė, kaip iš ketvirto aukšto bėga vyras. Dešinės rankos delnu trenkė tam vyrui per veidą. Vyras į jo pusę net nepažiūrėjo. Vyras toliau bėgo laiptais žemyn, šiam iš paskos bėgo „Ž.“. Tą dieną pas „Ž.“ matė peilį. Jis nešiojasi tokiam specialiame dėkle, ant diržo. Po kelių minučių grįžo į laiptinę. Grįžo tam, kad pažiūrėti, kur „Ž.“. Tarp pirmo ir antro aukšto pamatė ant grindų gulintį vyrą, tai buvo tas pats vyras, kuriam iš paskos bėgo „Ž.“. Jam iš dešinės kojos bėgo kraujas, iš žaizdos pobūdžio suprato, kad žaizda yra durtinė. Greitąją iškvietė D. L.. Kol laukė greitosios, „Ž.“ užėjo į virtuvę. Kas apart jo buvo virtuvėje, negali nurodyti, nes jam buvo šokas. „Ž.“ paklausė, ar jis gali paslėpti peilį, „Ž.“ jo tik paklausė, peilio nerodė. Ar dar kažkas girdėjo pokalbį, nežino. Jis pasakė „Ž.“, kad peilio tikrai neslėps. Taigi E. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apie šioje byloje nagrinėjamus įvykius sustiprina liudytojų M. Ž. ir S. S. parodymų patikimumą ir neleidžia abejoti jų objektyvumu.

Vertindamas teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. J., D. L., O. A., A. K., A. L., G. G. V. R., V. Z., S. P., T. V. D. L.–V. parodymus, teismas pažymi, kad nurodyti liudytojai aplinkybių, kaip buvo sužalotas O. L., nematė, jie yra neinformatyvūs, jų parodymai nei paneigia, nei patvirtina kaltinamųjų kaltės, todėl teismas savo išvadų jais negrindžia.

Teisiamojo posėdžio metu buvo ištirtas (peržiūrėtas) vaizdo įrašas (1 t., b. l. 139) bei apklaustas šio vaizdo įrašo apžiūrą atlikęs pareigūnas E. K.. Byloje nagrinėjamos ir kaltinime apibrėžtos aplinkybės šiame vaido įraše neužfiksuotos. Kaip galima suprasti iš valstybinio kaltinimo pozicijos proceso metu, šiuo, kaip ir kitu byloje esančiu vaizdo įrašu (1 t., b. l. 115–121), prokuroras įrodinėjo nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, motyvą apibrėžiančios aplinkybės kaltinime J. K. neinkriminuotos. Be to, nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, motyvas, nėra būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, savo išvadų byloje esančiais vaizdo įrašais ir jų apžiūrą atlikusio pareigūno parodymais negrindžia.

Sugretinus liudytojų S. S., M. Ž. bei kaltinamojo E. K. parodymus duotus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu su 2023 m. sausio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotomis aplinkybėmis bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M29/2023 pateiktomis išvadomis, įrodymų visumos vertinimo pagrindu, teismas nustatė tokią įvykių eigą – E. K. ir J. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje veikdami kartu, tyčia sudavė nukentėjusiajam O. L. ne mažiau dviejų smūgių rankomis į galvą, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam O. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nosyje, lūpose, odos nubrozdinimą su aplinkine kraujosruva dešinio smilkinio ir dešinio momens riboje, po ko J. K. tyčia dūrė su peiliu vieną kartą O. L. į dešinę koją, taip padarydamas durtinę – pjautinę dešinės šlaunies žaizdą su šlaunies arterijos ir venos sužalojimais, dėl ko įvykus ūmiam nukraujavimui, O. L. įvykio vietoje mirė.

Kvalifikuojant kaltinamojo J. K. veiksmus, svarbu pažymėti, kad pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. BK 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo. BK 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas laikomas padarytu netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, sužalojimų skaičių, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-594/2024).

Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad J. K., po to kai kartu su E. K. bendrais veiksmais sudavė O. L. ne mažiau kaip du smūgius į galvą, peiliu dūrė vieną kartą O. L. į dešinę koją, taip padarydamas durtinę – pjautinę dešinės šlaunies žaizdą su šlaunies arterijos ir venos sužalojimais, dėl ko įvykus ūmiam nukraujavimui, O. L. įvykio vietoje mirė. Iš karto po to J. K. dėjo pastangas, kad nukentėjusiajam O. L. būtų sustabdytas kraujavimas, pasirūpino, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba, padėjo nukentėjusįjį nugabenti iki greitosios medicinos pagalbos automobilio. Šių nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad J. K., durdamas žaloti skirtu daiktu - peiliu nukentėjusiajam į dešinę koją, suvokė galimas savo veiksmų pasekmes (kad kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai bei gyvybei), ir nors nesiekė nužudyti O. L., tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. O. L. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, sudarantį vientisą loginę įrodymų grandinę, darytina neabejotina išvada, kad kaltinamasis J. K., veikdamas netiesiogine tyčia, kaltinime nurodytoje vietoje, metu ir aplinkybėmis kartu su E. K. bendrai sudavė O. L. ne mažiau dviejų smūgių į galvą, padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, po jo jis (J. K.) peiliu dūrė vieną kartą O. L. į dešinę koją, taip padarydamas durtinę – pjautinę dešinės šlaunies žaizdą su šlaunies arterijos ir venos sužalojimais, dėl ko įvykus ūmiam nukraujavimui, O. L. įvykio vietoje mirė. Tarp J. K. atliktų veiksmų ir kilusių pasekmių, t. y. O. L. sužalojimų, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokius kaltinamojo J. K. veiksmus teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas, pasisakydamas dėl E. K. veiksmų kvalifikavimo akcentuoja, kad kaltinamasis jam inkriminuotus veiksmus – smūgio sudavimo O. L. į veidą iš esmės pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme. Šių veiksmų pasekmės nustatytos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 29/2023 3.2 papunktyje, kuriame nurodyta, kad atlikus O. L. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai poodinės kraujosruvos nosyje, lūpose, odos nubrozdinimas su aplinkinė kraujosruva dešinio smilkinio ir dešinio momens riboje. Specialistas išvadoje konstatavo, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, keliolikos–keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Nors specialisto išvadoje nurodoma, kad aptarti sužalojimai padaryti galimai pačiam nukentėjusiam nugriuvus ir susižalojus, pavyzdžiui, laiptinėje ant laiptų, tačiau tokių duomenų – kad nukentėjusysis iki mirties keliolikos–keliasdešimt minučių laikotarpyje veidu trenkėsi į laiptus/grindis, nėra. Be to, specialisto išvada dėl sužalojimų mechanizmo nėra kategoriška, o tik tikėtina. Taigi, anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad prieš pat O. L. mirtį, jam į galvos sritį kaltinamieji E. K. ir J. K. bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip du kartus. Sugretinus kaltinamojo E. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme su liudytojo S. S. parodymais bei specialisto išvadoje Nr. M 29/2023 konstatuotomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo E. K. veiksmų – smūgių kartu su kaltinamuoju J. K. sudavimo O. L., yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pagal teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas ir šiame procesiniame dokumente aptartas aplinkybes, kaltinamojo E. K. veiksmus teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinų bausmių

Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Dėl E. K. skirtinos bausmės

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę E. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) pobūdį, į jo padarymo aplinkybes. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) į tai, kad nėra nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas keturis kartus, neišnykus teistumams už ankstesnes nusikalstamas veikas, administracine tvarka baustas devyniolika katrų, iki pradedant atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę niekur nedirbo, jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (4 t., b. l. 137). Ir nors kaltinamajam E. K. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (7 t. , b. l. 122, 123), tačiau aptarti duomenys apie E. K. teistumus, jo gyvenimo būdą, leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti tik skiriant pačią griežčiausią sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Įvertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis nei sankcijoje įtvirtintas vidurkis – 5 mėnesiai.

Dėl E. K. paskirtų bausmių bendrinimo

BK 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) matyti, kad E. K. Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 11 d. priėmus Vilniaus apygardos teismo nutartį, pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas galutine laisvės atėmimo 5 metams ir 4 mėnesiams bausme. Nusikalstamą veiką, už kurią E. K. teisiamas šioje byloje, jis padarė 2023 m. sausio 3 d., t. y. po nuosprendžio, kurio jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, priėmimo. Tai reiškia, kad bausmės, E. K. paskirtos atskirais nuosprendžiais, turi būti bendrinamos BK 64 straipsnio pagrindu. Parenkant bendrinimo būdą (iš dalies ar visiškai sudedant) teismas akcentuoja, kad nusikalstama veika, už kurią E. K. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu (BK 260 straipsnio 2 dalis) ir nusikalstama veika (BK 140 straipsnio 1 dalis) labai skiriasi pagal savo pavojingumą, jos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms, todėl tikslinga jas bendrinti iš dalies sudedant. Į šiuos argumentus ir teisnius kriterijus teismas atsižvelgia ir nustatydamas pridedamos bausmės dalį.

BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Kaltinamasis E. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti 2023 m. gruodžio 22 d., t. y. nuosprendžio paskelbimo dieną E. K. neatlikta bausmės dalis yra 5 metai 9 dienos (iš 5 metų 4 mėnesių atimti 3 mėnesius 21 dieną). Ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis (laisvės atėmimas 5 metai ir 9 dienos) yra didesnė už nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę (laisvės atėmimas 5 mėnesiams), todėl prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedama dalis (4 mėnesiai) nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir E. K. skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 9 (devynioms) dienoms.

Dėl J. K. skirtinos bausmės

Jau buvo minėta, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis J. K. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (3 t., b. l. 179-204), t. y. už tyčinį nusikaltimą (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė, kaip atsakomybę sunkinanti, kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Kitų, kaltinamojo J. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaip ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatyta.

Kaltinamojo J. K. padarytos nusikalstamos veikos atitinkamai priskiriamos prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 258 straipsnio 2 dalis), nesunkių nusikaltimų (BK 140 straipsnio 1 dalis) ir labai sunkių nusikaltimų (BK 129 straipsnio 1 dalis) kategorijų. Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, nors ir padaryta netiesiogine tyčia, nukreipta prieš pamatinę įstatymais saugomą vertybę ir gėrį, prigimtinę žmogaus teisę – asmens teisę į gyvybę. Nusikalstami kaltinamojo veiksmai, kurie teismo kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, nukreipti tiesiogiai prieš asmenį, jo sveikatą ir gyvybę. Šiame kontekste pažymėtina, jog smurtiniai kaltinamojo veiksmai buvo nevienkartiniai, nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai į galvą, po ko iš karto ir O. L. gyvybę atėmęs smūgis peiliu į dešinę koją. Akivaizdu, jog smurtas, nukreiptas prieš nukentėjusįjį, naudojant specialiai žaloti skirtą įrankį – peilį, rodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą. Kaltinamojo J. K. veiksmų pasėkoje sukeltos su gyvybe nesuderinamos, negrįžtamos pasekmės – nukentėjusiojo O. L. mirtis. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog kaltinamojo su gyvybe nesuderinami smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo nukreipti be jokio pagrindo, dingsties ar bent suprantamos priežasties smurtauti prieš nukentėjusįjį kaltinamasis neturėjo.

Vertinant kaltinamojo J. K. asmenybę, teismas pažymi, kad kaltinamasis teistas ir Lietuvoje ir užsienyje devyniolika kartų, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Taigi, ankstesni J. K. teistumai vienareikšmiškai byloja, jog kaltinamasis yra nusikalsti linkusi asmenybė. Kaip nusikalsti linkusią asmenybę kaltinamąjį suponuoja vertintini ir tai, jog labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis J. K. padarė neparėjus nei mėnesiui po to, kai įsiteisėjo paskutinis jo atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nuosprendis (nuosprendis įsiteisėjo paskelbus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendį (4 t., b. l. 1-12)). Bylą nagrinėjantis teismas akcentuoja, kad kaltinamojo J. K. daromos nusikalstamos veikos akivaizdžiai sunkėja. Be to, J. K. daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų administracinių baudų nemoka (4 t., b. l. 13-30). Aptartos aplinkybės kaltinamąjį J. K. apibūdina kaip piktybiškai įstatymus bei visuomenėje priimtinas normas ignoruojančią, įstatymui nusižengti linkusią asmenybę. Akivaizdu ir tai, jog nusikalstamas kaltinamojo gyvenimo būdas ir nusikalstami įgūdžiai progresuoja neigiama linkme ir neabejotinai kelia realų pavojų visuomenei.

Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, numato ir alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, tačiau teismo vertinimu, anksčiau paminėto aplinkybės patvirtina, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekiami skiriant tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Juolab, kad įstatymo leidėjas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra numatęs vienintelę bausmę laisvės atėmimą nuo septynerių iki penkiolikos metų.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. Bausmės dydis nustatomas vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau.

Anksčiau aptartos veikų pavojingumą apibūdinančios aplinkybės, taip pat kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, teismui leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti skiriant J. K. sankcijose (įstatyme) numatytas su laisvės atėmimu susijusias bausmes, kurių dydis lygus sankcijose (įstatyme) numatytam vidurkiui.

J. K. padarė nusikalstamas veikas, kurios labai skiriasi pagal savo pavojingumą, todėl bausmės skirtinos už atskiras nusikalstamas veikas bendrintinos jas apimant (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. L., nužudytojo O. L. motina, pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 161–166). Nukentėjusioji prašo iš kaltų asmenų dėl jos sūnaus nužudymo priteisti 1 424 eurus turtinės žalos, t. y. laidojimo išlaidas ir 10 000 eurų neturtinės žalos.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.291 straipsnio nuostatomis, kuriomis reglamentuojama, jog, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).

Nukentėjusioji kartu su ieškiniu pateikė dokumentus (sąskaitas faktūras, kasos čekius), patvirtinančius išlaidas, kurias ji patyrė rūpindamasi sūnaus O. L. laidotuvėmis, kurias sudaro: 100 eurų vainikui (1 t. b. l. 164), 20 eurų žvakei (1 t., b. l. 165), 1 154 eurai laidojimo paslaugoms, karstui, rūbams (1 t., b. l. 166). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusioji J. L. už suteiktas laidojimo paslaugas ir laidojimo reikmenis, gėles ir žvakes viso sumokėjo 1 274 eurus. Taigi dalis reikalaujamos priteisti turtinės žalos – 1 274 eurai yra pagrįsta rašytiniais byloje pateiktais įrodymais. Kita prašoma priteisti turtinės žalos dalis – 150 eurų, nepagrįsta rašytiniais ir/ar kitais byloje ištirtais duomenimis, todėl šioje dalyje nukentėjusios J. L. ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas. Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos padarytos žalos kompensavimo avansu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00529-23) J. L. avansu buvo išmokėta 196 eurų kompensacija turtinei žalai, susijusiai su O. L. laidotuvių išlaidomis, atlyginti. Be to, J. L. gavo 392 eurų dydžio laidojimo pašalpą (1 t., b. l. 170-174). Taigi dalis J. L. turtinės žalos, kurią ji patyrė rūpindamasi O. L. laidotuvėmis jau yra atlyginta, todėl anksčiau gautos sumos išminusuotinos iš priteistinos turtinės žalos (1274-196-392=686).

Priimant sprendimą dėl nukentėjusios J. L. ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, bylą nagrinėjantis teismas, akcentuoja, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškina, jog trečiojo asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą nustatoma vadovaujantis ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 straipsniu, bet ir bendromis deliktinės atsakomybės taisyklėmis, taip pat CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadovaujantis šia norma, teismų praktikoje kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, priteisiama ne tik CK 6.284 straipsnyje nurodytiems asmenims, bet ir kitiems artimiesiems, kurie buvo susiję su nužudytuoju glaudžiais ryšiais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo, bet būtina nustatyti, kad ieškovą su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-648/2021).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. L. nurodė, kad neseniai mirė jos vyras, vienas sūnus gyvena Vokietijoje, todėl žuvus O. L. ji liko viena. Ji smarkiai išgyveno savo sūnaus netektį. Teismo vertinimui akivaizdu, kad mirus sūnui kiekviena motina jaučia didelius dvasinius išgyvenimus, emocinius smūgius ir nepatogumus. Ne išimtis ir nukentėjusioji J. L..

Pažymėtina, jei asmuo patyrė skausmą ar patiria laisvės ir kitokius suvaržymus bei frustraciją dėl to, kad sutrikdžius sveikatą visam gyvenimui tapo neįgalus, jei asmuo, atėmus jo artimam asmeniui gyvybę, patyrė didelius išgyvenimus, neteko galimybės su tuo asmeniu palaikyti šiltų santykių ir pan., suprantama, kad iki žalos padarymo buvusios situacijos atkurti materialinėmis priemonėmis yra neįmanoma. Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad „moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Nors teismų praktikoje nėra konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima tiksliai įvertinti artimųjų, šiuo atveju motinos, išgyvenimų ir dvasinio skausmo dydį dėl artimo žmogaus – sūnaus mirties, tačiau šie dvasiniai išgyvenimai turi būti įvertinti, apibrėžti ir atlyginti. Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau paprastai teismų praktikoje nekvalifikuoto tyčinio nužudymo bylose nužudytųjų artimiesiems - tėvams, vaikams dažniausiai priteisiama nuo 5 000 iki 30 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-171-511/2016, Nr. 2K-57-697/2018, Nr. 2K-221-511/2018, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-371-697/2018, Nr. 2K-88-788/2019, Nr. 2K-7-74-788/2019).

Įvertinus bylos aplinkybes, teismų praktikoje suformuluotas nuostatas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nukentėjusios ir civilinės ieškovės J. L. prašoma priteisti 10 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didėlė, ji proporcinga nukentėjusios patirtiems dvasiniams išgyvenimams, todėl jos civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnoje apimtyje.

Dėl kardomųjų priemonių

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 66–68), tačiau nuosprendžio paskelbimo dieną, jis atlikinėja ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmė, todėl tikslinga jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam J. K. iki šiol taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, J. K. pripažinus kaltu ir paskyrus jam pakankamai griežtą laisvės atėmimo bausmę, suėmimo pagrindai, nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartyje (paskutinė nutartis, kuria pratęstas suėmimo terminas iki 2024 m. balandžio 17 d.) neišnyko, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo tikslinga kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: nuoplova iš pirmo ir antro aukšto aikštelės kairės pusės kampo, nuoplova iš antro aukšto laiptinės aikštelės, nuoplova iš trečio aukšto, tamsios spalvos rankšluostis, juodos spalvos striukė, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Daiktų pateikimo protokolu iš liudytojo S. S. paimta avalynė – „kroksai“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini S. S., o jam nepageidaujant atsiimti sunaikintini.

Kratos metu pas D. L. paimtas švirkštas nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas, o USB raktas grąžintinas D. L., o jam nepageidaujant atsiimti sunaikintinas.

Kratos metu pas A. K. paimtas peilis su medine rankena, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas A. K., jam nepageidaujant atsiimti sunaikintinas.

Kratos metu pas J. K., iš automobilio paimti objektai: smulkių medžiagų svarstyklės, mobilaus ryšio telefonas „Huawei P30“, mečetė „Treper“ juodame dėkle nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini J. K., o jam nepageidaujant atsiimti sunaikintini.

Lyginamajam tyrimui paimti J. K., E. K., D. L. DNR pavyzdžiai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Iš J. K. paimtas dujų balionas nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas J. K., o jam nepageidaujant atsiimti sunaikintinas.

Iš J. K. paimta teleskopinė lazda nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Dėl laikinio nuosavybės teisių apribojimo

Pas J. K. buvo rasta ir paimta 29 eurai 59 centai, kurie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdyboje (3 t., b. l. 89–90, 92). Šiuo nuosprendžiu be kitų klausimų, išspręstas ir nukentėjusios J. L. pareikšto civilinio ieškinio klausimas, jos naudai iš J. K. priteistina 1 274 eurai turtinės žalos ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. BPK 151 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad civiliniam ieškiniui užtikrinti, gali būti taikomas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas. Siekiant užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą, tikslinga J. K. piniginėms lėšoms – 29 eurams 59 centams, saugomiems Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdyboje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šias pinigines lėšas nukreipti J. L. naudai priteisto civilinio ieškinio atlyginimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. K. (K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 5 (penkeriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi prie jos pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę E. K. (K.) paskirti laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams 4 (ketveriems) mėnesiams ir 9 (devynioms) dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į subendrintos bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir laiką išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2023 m. sausio 17 d. 13 val. 25 min. iki 2023 m. sausio 18 d. 11 val. vieną lakinam sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešeriems) mėnesiams.

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 27 (dvidešimt septynių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir galutinę subendrintą bausmę J. K. skirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2023 m. sausio 17 d. 12 val. 45 min. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – suėmimą J. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės J. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš J. K. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės naudai priteisti 686 eurus (šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 10 000 eurų (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151, 152 straipsniais, iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. K. piniginėms lėšoms – 29 eurams 59 centams (dvidešimt devyniems eurams ir 59 centams), saugomoms Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdyboje, o nuosprendžiui įsiteisėjus šias pinigines lėšas nukreipti J. L. civilinio ieškinio atlyginimui.

Įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus: nuoplovą iš pirmo ir antro aukšto aikštelės kairės pusės kampo, nuoplovą iš antro aukšto laiptinės aikštelės, nuoplovą iš trečio aukšto, tamsios spalvos rankšluostį, juodos spalvos striukę, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktų pateikimo protokolu iš liudytojo S. S. (S. S.) paimtą avalynę – „kroksus“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. S. (S. S.), o jam nepageidaujant atsiimti sunaikinti.

Kratos metu pas D. L. paimtą švirkštą nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, o USB raktą grąžinti D. L., o jam nepageidaujant atsiimti sunaikinti.

Kratos metu pas A. K. (K.) paimtą peilį su medine rankena, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. K. (K.), jam nepageidaujant atsiimti sunaikinti.

Pas J. K., iš automobilio paimtus objektus: smulkių medžiagų svarstykles, mobilaus ryšio telefoną „Huawei P30“, mečetę „Treper“ juodame dėkle nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. K., o jam nepageidaujant atsiimti sunaikinti.

Lyginamajam tyrimui paimtus J. K., E. K. (K.), D. L. DNR pavyzdžius nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Iš J. K. paimtą dujų balioną nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. K., o jam nepageidaujant atsiimti sunaikinti.

Iš J. K. paimtą teleskopinę lazdą nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistiesiems J. K. ir E. K. (K.) šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.