- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-13
- Bylos Nr.
- e2-10942-1115/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus butų ūkis“
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Advokatai
- Sigita Černienė, Asta Bilinskienė, Renaldas Baliūtis
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė, veikdama Alytaus apylinkės teismo vardu,
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovo atstovei advokatei Sigitai Černienei, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus butų ūkis“ atstovei advokatei Astai Bilinskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Pušyno vingis“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. G. ir uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus butų ūkis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
1.1. priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 2 051,87 Eur sumą.
1.2. priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 76,90 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
1.3. priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
1.4. priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir draudėjas sudarė gyventojų turto draudimo sutartį. Gyventojų turto draudimo liudijime pažymėta, kad nuo 2022 m. kovo 5 d. iki 2023 m. kovo 4 d. buvo apdraustas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 2 d. buvo užlietas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko dėl per terasą prasiskverbiančio vandens. Kiek ieškovei yra žinoma, atsakovė buvo suderinusi terasos įrengimo darbus, todėl, ieškovės įsitikinimu, ji ir yra atsakinga už draudėjui padarytą žalą.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji 2022 m. balandžio 2 d. įvykį pripažino draudžiamuoju.
4. Anot ieškovės, atsakovė DNSB „Pušyno vingis“ pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarkos“ nuostatas. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė, būdama atsakinga už pastatų, remontą (priežiūrą) nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytos pastatų bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai, kaip administratorei priskirtų pareigų. Taip, anot ieškovės, pasireiškė neteisėti atsakovės DNSB „Pušyno vingis“ veiksmai, dėl kurių per pastatų bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjo turtą. Ieškovė nurodė, jog ji, išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą) įgijo subrogacijos teisę į priteisti 2 051,87 Eur (2 091,12 Eur – 39,25 Eur nusidėvėjimas) žalos atlyginimą. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino. Dėl to ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovei dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovė nurodė, kad ji 2012 m. gegužės 2 d. yra sudariusi pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Alytaus butų ūkis“. Šios sutarties 5.1 punkte UAB „Alytaus butų ūkis“ įsipareigojo vykdyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) būklės nuolatinius stebėjimus, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą šiuose bendro naudojimo objektuose. Atsakovė savo ruožtu sutarties 7.1 punkte įsipareigojo atsiskaityti su UAB „Alytaus butų ūkis“ už teikiamas paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Bendrijos nariai kiekvieną mėnesį mokėdavo išlaidas už gyvenamojo namo techninę priežiūrą. Jokių pranešimų dėl aptiktų gyvenamojo namo stogo konstrukcijų defektų, remonto būtinybės atsakovė iš techninio prižiūrėtojo nebuvo gavusi.
7. Atsakovės įsitikinimu, ji nėra pažeidusi įstatyme numatytų atsakovei tenkančių pareigų, susijusių su statinio, kuriame buvo lietaus vandeniu užlietas butas, technine priežiūra, jos organizavimu bei vykdymu, nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų, kurie pasireikštų veikimu arba neveikimu, dėl ko ieškovė patyrė išlaidas, susijusias su draudimo išmokos išmokėjimu už užlietą butą per gyvenamojo namo stogą.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pažymėjo, jog jokie terasos įrengimo darbai su ja nebuvo derinti. Kaip nurodo UAB „Alytaus butų ūkis“ 2022 m. rugpjūčio 3 d. rašte, šie darbai turėjo taip pat būti derinami su statinio techniniu prižiūrėtoju, tačiau nebuvo suderinti.
9. Atsakovės nuomone, ieškovės pozicija dėl atsakovės atsakomybės yra neaiški. Ieškovei nurodant, jog žalą jai privaloma atlyginti, nes buvo pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarkos“ nuostatos, ieškinys turėtų būti reiškiamas UAB „Alytaus būtų ūkis“, kadangi atsakovė 2012 m. gegužės 2 d. yra sudariusi Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros sutartį. Ieškovei nurodant, jog žala galimai buvo patirta dėl to, kad virš užlieto buto, esančio buto savininkas įsirengė terasą, ieškinys turi būti reiškiamas terasą įrengusio buto savininkui.
10. Trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti.
11. Trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ nurodė, kad atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Alytaus butų ūkis“ santykius reglamentuoja 2012 m. gegužės 2 d. sudaryta pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartis Nr. 2. Šios sutarties 5.1 punktu trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ įsipareigojo vykdyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) būklės nuolatinius stebėjimus, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą šiuose bendro naudojimo objektuose. Sutarties 5.3.5 punktu trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ įsipareigojo vieną kartą per metus apibendrinti namo techninių apžiūrų rezultatus ir įvertinti namo būklę. Teikti pasiūlymus dėl namo konstrukcijų, inžinerinės įrangos kapitalinio remonto būtinumo, jo apimties. Atsakovė sutarties 7.3 punktu įsipareigojo gavusi pranešimą apie namo apžiūrų metu rastas deformacijas, defektus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi materialiniai nuostoliai, nedelsiant imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų pasekmių, spręsti pasekmių likvidavimui reikalingų lėšų skyrimą bei rangovinės organizacijos parinkimą.
12. Trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ pažymėjo, kad, vykdydamas savo įsipareigojimus pagal sutartį, jis kiekvienais metais atlieka gyvenamojo namo būklės apžiūrą, surašo gyvenamojo namo būklės apžiūros aktą, kuriame nurodo pastebėtus defektus, deformacijos, gedimus ir nurodo rekomenduojamus atlikti darbus defektams pašalinti, apžiūros aktas teikiamas bendrijos pirmininkui. 2020 m. gegužės 5 d. gyvenamojo namo apžiūros akte V 6-20 nurodyta, kad stogo dangos būklė gera, 2021 m. gegužės 6 d. gyvenamojo namo apžiūros akte V 6-21 taip pat nurodyta, kad stogo dangos būklė gera, 2022 m. birželio 1 d. statinio apžiūros akte V 6-22 taip pat nurodyta, kad stogo dangos būklė gera, 13 punkte pažymėta, kad užfiksuotas vandens prabėgimas į (duomenys neskelbtini) per stogo konstrukcijas, bendrijai rekomenduota sutvarkyti vandens prabėgimo priežastį.
13. Trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ taip pat pažymėjo, kad ant namo (duomenys neskelbtini)yra įrengta terasa, kurią įrengė (duomenys neskelbtini) buto savininkas. Įrengiant terasą buvo pakeista stogo danga, tačiau terasos įrengimo darbai su trečiuoju asmeniu UAB „Alytaus butų ūkis“ nederinti, jokie tokių darbų vykdymo ir užbaigimo dokumentai nepateikti.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ nurodė, kad, atsižvelgdami į (duomenys neskelbtini) buto savininko prašymą, trečiojo asmens UAB „Alytaus butų ūkis“ specialistai vykdė papildomą ant stogo įrengtos terasos apžiūrą ir atliko bandymą – terasa buvo gausiai liejama vandeniu, tačiau bandymo metu vanduo į (duomenys neskelbtini) nepratekėjo. Trečiojo asmens specialistams nepavyko nustatyti defektų, dėl kurių lietaus vanduo prateka į (duomenys neskelbtini), šio buto savininkui buvo rekomenduota kreiptis į statinių ekspertus (2022 m. birželio 30 d. raštas Nr. SD-871), o bendrijos pirmininkui dėl įrengtos terasos pasiūlyta kreiptis į valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (2022 m. rugpjūčio 3 d. raštas Nr. 1001).
15. Trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ taip pat nurodė, kad 2023 m. gegužės 25 d. gyvenamojo namo apžiūros akte V 6-23 nurodyta, kad stogo dangos būklė gera, virš (duomenys neskelbtini) butų atviros terasos būklė patenkinama, netinkamai įrengta hidroizoliacija, dėl ko vanduo gali patekti į (duomenys neskelbtini). Rekomenduota atlikti atviros terasos remontą.
16. Trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ nurodė, kad MB „Laupetra“ specialistai 2023 m. lapkričio 13 d. atliko neeilinę statinio apžiūrą ir pateikė išvadas. Išvadoje nustatyta, jog drėgmės skverbties priežastis – nesandari eksploatuojamo stogo hidroizoliacinė danga, netinkamai įrengti bei apskardinti stogo parapetai, montavimo metu paliktos kiaurymės. Išvadoje nurodoma, jog pastato stogo dalyje esantys parapetai įrengti nesilaikant įprastai šiems darbams keliamų reikalavimų, parapetų skardinimas atliktas netinkamai, parapetų skarda vietomis iškišta per mažai, vietomis neiškišta visiškai, todėl netinkamai apsaugo pastato laikančiąsias konstrukcijas nuo tiesioginio kritulių poveikio, tokiu būdu netenkinti STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir šoninės įėjimo durys“. Išvadoje taip pat nurodo, jog „kad stogo viršus dengtas teptine hidroizoliacine medžiaga kuri praradusi savo naudingąsias savybes, teptinė hidroizoliacinė danga yra atsisluoksniavusi, apstu kiaurymių pro kurias į stogo pakloto vidinius sluoksnius bei pastato laikančiąsias konstrukcijas, nevaržomai patenka drėgmė. Tokiu būdu netenkinamas LR STR 2.04.01“2018 „Pastatų atitvaros, Sienos, stogai, langai ir išorės įėjimo durys“ VII skyriaus, šeštojo skirsnio 33.2 punkto reikalavimų kurie nurodo, kad 33.2 stogus suprojektuoti ir įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio. Trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ bendrijos pirmininkui nurodė organizuoti bendrijos narių susirinkimą, kad svarstyti MB „Laupetra“ specialistų išvadą, priimti sprendimą dėl remonto darbų vykdymo, numatant finansavimo būdus, rangovo pasirinkimo tvarką ir t.t. Apie priimtus sprendimus informuoti UAB „Alytaus butų ūkis“ (2023 m. gruodžio 8 d. raštas Nr. 1612). 2024 m. gegužės 25 d. gyvenamojo namo apžiūros akte V 6-24 nurodyta, kad stogo dangos būklė gera, pradėti terasos remonto darbai. Šiuo metu remonto darbai yra užbaigti. Trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ pažymėjo, kad savo įsipareigojimus pagal sutartį vykdė tinkamai.
17. Trečiasis asmuo M. G. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
18. Ieškovė dublike prašė patenkinti ieškinio reikalavimus. Ieškovė pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ vykdo tik techninę priežiūrą daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Remonto darbai buvo aptarinėjami ir derinami su atsakove per susirinkimą. Atsakovė patvirtino ir leido atlikti terasos tvarkymo (remonto) darbus. Viskas buvo derinama tiesiogiai su atsakove per susirinkimą. Šie argumentai paneigia, atsakovės teiginius, jog jokie terasos įrengimo darbai su atsakove nebuvo derinami. Terasos remontą, gavęs atsakovės leidimą, atliko (duomenys neskelbtini), buto gyventojas trečiasis asmuo M. G.. Taip pat ieškovei žinoma, kad po 2022 m. balandžio 2 d. užliejimo (adresu (duomenys neskelbtini)) techninė prižiūrėtoja UAB „Alytaus butų ūkis“ atliko bandymus, siekiant patikrinti, pro kur įvyko vandens nutekėjimas. Be to, kiek ieškovei žinoma, po įvykio, atsakovė, organizavo stogo sutvarkymą, remontą. Taigi su atsakove buvo suderinti terasos įrengimo darbai, po įvykio atsakovė organizavo stogo remontą, todėl ji ir yra atsakinga.
Atsiliepimas
19. Atsakovė triplike prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nei ieškinyje, nei dublike nenurodė, kokie konkrečių neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas) sąlygojo draudėjo buto užliejimą.
20. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui (subrogacijos)
21. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė išdavė draudėjui gyventojų turto draudimo liudijimą, iš kurio matyti, kad turto draudimu buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9-10). Draudimo laikotarpis 2022 m. kovo 5 d. – 2023 m. kovo 4 d. 2022 m. balandžio 2 d. buvo užlietas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini)ir apgadino apdraustą turtą. Ieškovė draudėjui išmokėjo 2 091,12 Eur draudimo išmoką (t. 1, b. l. 28-29).
22. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.
23. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti dalį išmokėtos sumos, t. y. 2 051,87 Eur (2 091,12 Eur – 39,25 Eur nusidėvėjimas). Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, kas turi atsakyti už padarytos avarijos padarinius.
24. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vanduo į draudėjo butą prasiskverbė dėl terasos būklės. Vėliau savo poziciją tikslino, nurodydama, kad vanduo į draudėjo butą prasiskverbė dėl stogo ir jo konstrukcijų būklės.
25. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog byloje nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima padaryti išvadą, jog vanduo į draudėjo butą prasiskverbė tik dėl stogo ir jo konstrukcijų, o ne dėl terasos būklės, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tiek stogas, tiek terasa yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė.
26. Šiuo aspektu pažymėtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame įvyko buto užliejimas, bendrojo naudojimo objektai, dėl kurių netinkamos priežiūros ieškovė šioje byloje kelia subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą, priklauso visiems butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrosios nuosavybės teisę ir teisinį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.
27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).
28. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DGNKPPSBĮ), kurio 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.
29. Nors į terasą, dėl kurios kilo ginčas, galima patekti tik per trečiajam asmeniui M. G. priklausantį butą, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad terasa priklauso šiam asmeniui (DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 1, 3 punktai). Be to, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, jog bendrojo naudojimo objektu naudojasi tik vienas daugiabučio buto savininkas, tai nepanaikina fakto, jog bendrosios pastato konstrukcijos išlieka bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016, 21 punktas).
30. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar žala atsirado ne dėl pastato trūkumų, o ne dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl trečiojo asmens M. G. atliktų veiksmų (terasos remonto darbų), tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog dėl šių darbų atlikimo 2022 m. balandžio 2 d. įvyko draudžiamasis įvykis (CK 6.247 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
31. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog vanduo į draudėjo butą pateko dėl stogo ir jo konstrukcijų būklės (CPK 185 straipsnis). Šią aplinkybę pagrindžia MB „Laupetra“ 2023 m. lapkričio 24 d. išvada (t. 2, b. l. 79-176). Pažymėtina, kad trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ atliko eksperimentą, užliedami vandeniu terasą, esančią virš draudėjo buto, tačiau vanduo neprasiskverbė (t. 2, b. l. 78).
32. Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus ir vadovaujantis teisiniu reguliavimu, šioje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, jog trečiasis asmuo M. G. yra atsakingas už žalos atsiradimą.
33. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).
34. Atsakovė pažymėjo, jog ji trečiajam asmeniui UAB „Alytaus butų ūkis“ perdavė pastato techninės priežiūros funkciją, todėl, jos nuomone, draudiko ieškinys turėtų būti reiškiamas UAB „Alytaus butų ūkis“ (t. 1, b. l. 53). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisiškai reikšminga nustatyti, kas yra pastato valdytojas, ne jis ir laikytinas atsakingu už žalos kilimą.
35. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ 2012 m. gegužės 2 d. sudarė pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. 2. (t. 1, b. l. 56-59, toliau – Sutartis).
36. Pagal kasacinio teismo praktiką, statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas). Taigi siekiant tinkamai atsakyti į klausimą, ar dėl patirtos žalos užliejant butą vandeniu, kurią atlygino ieškovė, yra atsakinga atsakovė, būtina aiškintis Administravimo paslaugų sutarties turinį.
37. Trečiasis asmuo „Alytaus butų ūkis“, kaip namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorė, įsipareigojo: 1) vykdyti būklės nuolatinius stebėjimus, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą šiuose bendrojo naudojimo objektuose (sutarties 5.1 punktas); 2) vykdyti bendrosios inžinerinės įrangos lokalizavimą (sutarties 5.2 punktas); teikti administravimo paslaugas (5.3 punktas). Trečiajam asmeniui UAB „Alytaus butų ūkis“ suteikta teisė vykdyti avarijų likvidavimą namo bendrojo naudojimo inžinerinėje įrangoje, bendrojo naudojimo remonto, rekonstravimo ar kitokio tvarkymo darbus, būtinus privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti (sutarties 6.1 punktas) bei kt. Atsakovė (butų ir kitų patalpų savininkai) įsipareigojo sumokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas (sutarties 6.1 punktas). Taigi šiuo atveju trečiajam asmeniui buvo perduota ne tik techninės priežiūros funkcija.
38. CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).
39. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).
40. Įvykio dieną galiojęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (redakcija nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) nustatė, kad statinio techninė priežiūra – tai statinio naudotojo organizuojama šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę (2 straipsnio 82 punktas). Šio įstatymo 48 straipsnis taip pat nustatė, kad statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (1 dalis); statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę (3 dalis); statinio techninę priežiūrą sudaro nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu; statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse; pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas (5 dalis).
41. Įvertinus teisinį reglamentavimą bei Sutarties nuostatas, bendrija administratoriui perdavė iš esmės ne tik visas namo eksploatavimo, priežiūros, administravimo funkcijas, taigi pastato valdymo teisę, tačiau prie administratoriaus perduotų funkcijų yra konkrečiai įvardyta stogo ir jo konstrukcijų priežiūra. Bendrija iš esmės įsipareigojo tik sudaryti sąlygas trečiajam asmeniui UAB „Alytaus butų ūkis“ vykdyti sutartį, apmokėti už teikiamas paslaugas ir spręsti dėl reikalingų lėšų skyrimo.
42. Kaip nustatyta iš byloje esančios įrodymų visumos, daugiabučio namo bendrija sudarė Sutartį su trečiuoju asmeniu siekdama, kad trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ daugiabučio namo savininkams teiktų namo administravimo, eksploatavimo, priežiūros paslaugas. Sutarties turinys, trečiojo asmens prisiimtų įsipareigojimų apimtis leidžia daryti išvadą, kad trečiajam asmeniui UAB „Alytaus butų ūkis“ buvo perduota visa daugiabučio namo priežiūra, o ne atskira dalis. Atitinkamai, trečiasis asmuo įsipareigojo teikti visas daugiabučio namo priežiūros funkcijas, o bendrija perdavė dokumentus bei informaciją, kuri yra būtina tinkamam prievolių vykdymui. Taigi trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ Sutarties pagrindu buvo paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratoriumi (valdytoju), o ne tik techniniu prižiūrėtoju.
43. Apibendrinant, tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė nėra atsakinga už žalos kilimą, todėl ieškovės ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka atlyginimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
44. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, neatlygintinos. Iš ieškovės išieškomos visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
45. Atsakovės atstovė pateikė sąskaitas už 1 900 Eur sumą, kurias atsakovė apmokėjo, tačiau vienas apmokėjimas (už 450 Eur sumą) nėra susijęs su nagrinėjama byla (sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 67 nurodyta, kad ši suma skirta už atstovavimą teismo posėdžiuose byloje pagal kito asmens ieškinį).
46. Įvertinus patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir sąsajumą su nagrinėjama byla, atsakovės atstovės byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, atsižvelgdamas į atsakovės atstovės atstovavimą teismo posėdyje, taip pat remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), konstatuotina, kad iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidų
47. Teismas patyrė byloje 36,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios išieškotinos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Dėl trečiojo asmens M. G. rašytinių paaiškinimų ir įrodymų priėmimo
48. CPK nustatyta, kad dar teikdami teismui pirmuosius procesinius dokumentus (ieškinį ar atsiliepimą į jį) dalyvaujantys byloje asmenys turi tinkamai vykdyti pareigą pagrįsti ir įrodyti savo byloje reiškiamus reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 135 straipsnio 2 dalis, 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 dalis), o pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti (CPK 226 straipsnis). Tokie reikalavimai koreliuoja su civiliniame procese galiojančiu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, pagal kurį teismas turi imtis CPK nustatytų priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-464-467/2022). Esant poreikiui, įrodymai gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis).
49. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2024 m. liepos 18 d. buvo priimtas ieškinys. 2024 m. rugsėjo 5 d. trečiajam asmeniui M. G. įteiktas ieškinys ir jo priedų kopijas su pranešimu apie teisę pateikti atsiliepimą. Šiame pranešime nurodyta, kad atsiliepime, be kita ko, turi būti nurodomi įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai bei išaiškintos CPK 226 straipsnio nuostatos apie šalių pareigas pasirengimo bylai nagrinėti metu. Pažymėtina, kad terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti trečiajam asmeniui M. G. pasibaigė 2024 m. rugsėjo 19 d. Atnaujinti ar pratęsti terminą atsiliepimui pateikti trečiasis asmuo M. G. prašymo nepateikė.
50. Teismas pažymi, kad CPK 263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje.
51. Atsižvelgiant į reikalavimus teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat į CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų pateikimo laiką ir tvarką, byloje dalyvaujančių asmenų pareigas teikiant prašymus ir naujus įrodymus, taip pat į tai, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys su šiais argumentais ir įrodymais negalėjo susipažinti, dėl jų pasisakyti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis), atsisakytina priimti trečiojo asmens M. G. 2024 m. lapkričio 12 d., 10:43 val. registruotus teisme rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Pušyno vingis“ (j. a. k. 301630656) iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) 1 450 (tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) 36,86 Eur (trisdešimt šešis eurus 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Ieškovei išaiškinti, kad valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.