- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-65-324/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03226-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- M. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-158-1087/2020 ieškovės I. V. patikslintą ieškinį atsakovui M. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, V. V. ieškinį atsakovui M. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, G. V. (buvusi pavardė V.), ir atsakovo M. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinio kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti ieškovei iš atsakovo 28 000 Eur dydžio kompensaciją už turtą, įgytą santuokos metu; pripažinti iki santuokos įgytą turtą UAB (duomenys neskelbtini) akcijas bendrąja sutuoktinių nuosavybe; priteisti ieškovei iš atsakovo 15 000 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; priteisti ieškovei iš atsakovo 50 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų; palikti šalių turimą kreditorinį įsipareigojimą Luminor bankui pagal 2013 m. kovo 28 d. su DNB bankas pasirašytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), solidariąja šalių prievole, nustatant, kad tarpusavio susitarimu kreditą dengs atsakovas; nustatyti E. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; įpareigoti atsakovą prieš 1 (vieną) dieną informuoti ieškovę apie ketinimą bendrauti/pasiimti dukrą iš namų ar ugdymo įstaigos bei pranešti preliminarų laiką kada ir kur dukra bus grąžinta ieškovei; priteisti E. V. iš atsakovo 300 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukrai sukaks pilnametystė; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovei V.; atsakovui V..
2. Atsakovas priešieškiniu teismo prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; nustatyti, kad ieškovei po santuokos nutraukimo palieka santuokinė pavardė „V.“; nustatyti E. V. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti E. V. iš atsakovo 150 Eur dydžio išlaikymo dydį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukrai sukaks pilnametystė; nustatyti atsakovo pasiūlytą jo bendravimo su dukra tvarką; priteisti po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); palikti šalių turimą kreditorinį įsipareigojimą Luminor bankui pagal 2013 m. kovo 28 d. su DNB bankas pasirašytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) solidariąja šalių prievole, nustatant, kad grąžintino kredito likučio apmokėjimo pareigą prisiima atsakovas; pripažinti atsakovo prievolę UAB „SB lizingas“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jo asmenine prievole; priteisti ieškovei iš atsakovo 6 228,54 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesniąją sutuoktinio turto dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas priešieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovo M. V. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra E. V. tvarką:
1. Atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra E. V. dvi darbo dienas per savaitę, paimant ją iš jos gyvenamosios vietos arba lankomos ugdymo įstaigos, nuvežant ją į būrelius ir iki 21:00 val. parvežant ieškovei į gyvenamąją vietą, jei šalys nesusitarė kitaip ir jei atsakovas nėra išvykęs, neserga ir pan.;
2. Atsakovas įsipareigoja įspėti ieškovę apie planuojamą susitikimo su nepilnamete dukra laiką kaip įmanoma ankščiau;
3. Atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra E. V. kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo mėnesio savaitgalio po teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, paimant dukrą E. V. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18:00 val. ir grąžinant ieškovei į gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį ne vėliau kaip 21:00 val., jei šalys nesusitarė kitaip;
4. Atsakovas turi teisę su nepilnamete dukra E. V. praleisti ne trumpesnės kaip 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų kasmetines atostogas, šį laiką leidžiant dalyti į kelis etapus. Atsakovas įsipareigoja apie planuojamas atostogas ieškovei pranešti ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų;
5. Šalys neturi teisės išvežti dukros E. V. iš Lietuvos Respublikos į kitą šalį be išankstinio rašytinio kitos šalies sutikimo ilgiau nei 14 (keturiolikos) dienų laikotarpiui. Jeigu nepilnametė dukra išvežama iš Lietuvos Respublikos į kitą šalį trumpesniam nei 14 (keturiolikos) dienų laikotarpiui, šalis privalo ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų iki numatomos kelionės pradžios informuoti kitą šalį apie kelionės trukmę ir vietą. Nurodyti sutikimai / pranešimai gali būti duodami elektroniniu paštu ir / ar telefono žinute;
6. Nepilnametei dukrai E. V. pradėjus lankyti mokyklą, atsakovas įsipareigoja savo kasmetines atostogas derinti su dukros mokyklos atostogomis;
7. Neporiniais metais Atsakovas pasiima nepilnametę dukrą E. V. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) iš jos gyvenamosios vietos sutartu laiku ir grąžina dukrą sausio 1 d. į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 21:00 val.;
8. Neporiniais metais ieškovė su nepilnametė dukra E. V. Šv. Kūčių dieną ir 1 - ąją Šv. Kalėdų dieną praleidžia su ieškove, o poriniais metais su atsakovu. Poriniais metais atsakovas dukrą pasiima Šv. Kūčių dieną iš jos gyvenamosios vietos sutartu laiku ir grąžina dukrą 1 - ąją Šv. Kalėdų dieną į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 21:00 val. Neporiniais metais atsakovas dukrą pasiima 2-ąją Šv. Kalėdų dieną iš jos gyvenamosios vietos sutartu laiku ir grąžina ją 2-ąją Šv. Kalėdų dieną į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 21:00 val.;
9. Poriniais metais, 1-ąją Šv. Velykų dieną (sekmadienį), nepilnametė dukra E. V. praleidžia su ieškove, o neporiniais metais su atsakovu. Neporiniais metais atsakovas dukrą pasiima 1-ąją Šv. Velykų dieną (sekmadienį) iš jos gyvenamosios vietos sutartu laiku ir grąžina dukrą 1-ąją Šv. Velykų dieną (sekmadienį) į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 21:00 val. Poriniais metais atsakovas dukrą pasiima 2 - ąją Šv. Velykų dieną iš jos gyvenamosios vietos sutartu laiku ir grąžina ją 2-ąją Šv. Velykų dieną į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 21:00 val.;
10. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), nepilnametė dukra E. V. visą dieną praleidžia su atsakovu, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir iki 21:00 val. grąžinant ją ieškovei į gyvenamąją vietą, nebent šalys susitaria kitaip;
11. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais atsakovo gimimo dieną (duomenys neskelbtini) nepilnametė dukra E. V. visą dieną praleidžia su atsakovu, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir iki 21:00 val. grąžinant ją Ieškovei į gyvenamąją vietą, nebent šalys susitaria kitaip;
12. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) nepilnametė dukra E. V. visą dieną praleidžia su ieškove, nebent šalys susitaria kitaip;
13. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais ieškovės gimimo dieną (duomenys neskelbtini) nepilnametė dukra visą dieną praleidžia su Ieškove, nebent šalys susitaria kitaip;
14. Kiekvienais metais nepilnametės dukros E. V. gimimo diena (duomenys neskelbtini) švenčiama su tuo iš tėvų, su kuriuo vyksta bendravimas pagal šią nustatytą tvarką, tačiau tuo atveju, jei dukros gimimo dieną dukra praleidžia tik su ieškove, tai ieškovė įsipareigoja suteikti papildomą dieną atsakovui susitikti su dukra atšvęsti jos gimimo dienos, šalims iš anksto suderintu laiku;
15. Visomis kitomis, atskirai neaptartomis, švenčių dienomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 str., atsakovas bendrauja su dukra atitinkamai kaip numatyta 2.1. papunktyje, jeigu šventinė diena patenka į darbo dienų intervalą, arba kaip numatyta 2.2. papunktyje, jeigu šventinė diena patenka į savaitgalio intervalą;
16. Šalys privalo bendradarbiauti ir pranešti viena kitai apie galimus bendravimo su nepilnamete dukra E. V. kliūtis (ligas, išvykas ir pan.);
17. Šalys bendru sutarimu derina dukros lankomus užsiėmimus, būrelius, mokyklą, papildomo ugdymo veiklą, taip pat klausimus, susijusius su lankomų mokymo įstaigų pakeitimu;
18. Ieškovė įsipareigoja derinti interesus taip, kad nebūtų ribojamas vaiko dalyvavimas atsakovo šeimos šventėse, gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan., nesudaryti kliūčių atsakovui bendrauti su dukra ryšių priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, Facebook, Facebook Messenger, viber, whatsapp, etc.) kasdien nuo 7:00 iki 22:00 val., be to, pateikti atsakovui telefono numerį, kuriuo jis galėtų susisiekti su dukra nurodytu laiku ir per 1 dieną informuoti apie telefono numerio ar kitų susisiekimo būdu pasikeitimą;
19. Jeigu po santuokos nutraukimo ieškovė išsikelia iš Kauno gyventi į kitą miestą ar šalį, tai ieškovė įsipareigoja užtikrinti atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra teismo sprendime nustatyta tvarka ir savo lėšomis pristatyti ją atsakovui į Kauną.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė: 1) netenkinti atsakovo M. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bendravimo tvarkos su dukra E. V. nustatymo; 2) nustatyti atsakovo M. V. pereinamąjį bendravimo su dukra E. V. tvarkos laikotarpį, susitikimuose dalyvaujant kompetentingam psichologui, susitikimus organizuojant institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomenduoto socialinio partnerio įstaigoje. Ieškovė nurodė, kad pereinamasis laikotarpis reikalingas tam, kad atsakovas suprastų, kaip reikia bendrauti su vaiku, ką galima sakyti, o ko negalima sakyti vaikui. Po dukros pabendravimo su tėvu reikalingas apie trijų dienų laikotarpis, kol vaikas stabilizuojasi emociškai, nes grįžęs vaikas sako, kad tėtis vėl negražiai kalbėjo.
5. Išvadą duodanti institucija byloje pateiktoje išvadoje nurodė, kad ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra nėra, ieškovės teigimu, tėvas su dukra bendrauja laisvai, apie norimą bendrauti laiką ieškovei pranešdamas prieš 1-2 valandas. Kad tikslinga nustatyti pereinamąjį atsakovo bendravimo su dukra laikotarpį, nes nagrinėjamu atveju šita situacija gali tapti labai grėsminga vaikui, kadangi šalys ginčijasi ir dėl skyrybų, ir dėl turto. Pažymėjo, kad tarnyba neteikia tokių paslaugų, kaip prašo ieškovė (organizuoti atsakovo bendravimą su vaikų skyriaus patalpose), nurodė, kad tą galėtų atlikti (duomenys neskelbtini) tarnyba.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 22 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atmetė ieškovės prašymą dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo. Nustatė tokią atsakovo laikinąją bendravimo su nepilnamete dukra E. V. tvarką:
1. Atsakovas M. V. su dukra E. V. bendrauja du kartus per savaitę darbo dienomis, pirmadieniais ir ketvirtadieniais paimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos, nuvežant į numatytą būrelį ir parvežant į ieškovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 val. 15 min.
2. Atsakovas M. V. su dukra E. V. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimant vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 20.00 val.
3. Atsakovas M. V. su dukra E. V. turi teisę praleisti ne trumpesnes kaip 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų kasmetines atostogas, šį laiką leidžiant dalyti į kelis etapus. Atsakovas įsipareigoja apie planuojamas atostogas ieškovei pranešti ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų.
4. Šalys ieškovė I. V. ir atsakovas M. V. neturi teisės išvežti šalių dukros E. V. iš Lietuvos Respublikos į kitą šalį be išankstinio rašytinio kitos šalies sutikimo ilgiau nei 14 (keturiolikos) dienų laikotarpiui. Jeigu nepilnametė dukra E. V. išvežama iš Lietuvos Respublikos į kitą šalį trumpesniam nei 14 (keturiolikos) dienų laikotarpiui, šalis privalo ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) dienas iki numatomos kelionės pradžios informuoti kitą šalį apie kelionės trukmę ir vietą. Nurodyti sutikimai / pranešimai gali būti duodami elektroniniu paštu ir / ar telefono trumpąja žinute.
5. Nepilnametei dukrai E. V. pradėjus lankyti mokyklą, atsakovas įsipareigoja savo kasmetines atostogas derinti su dukros mokyklos atostogomis.
6. Neporiniais metais atsakovas M. V. pasiima nepilnametę dukrą E. V. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) iš jos gyvenamosios vietos sutartu laiku ir grąžina dukrą sausio 1 d. į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20:00 val.
7. Neporiniais metais nepilnametė dukra E. V. Šv. Kūčių dieną ir 1-ąją Šv. Kalėdų dieną praleidžia su ieškove, o poriniais metais su atsakovu. Poriniais metais atsakovas dukrą pasiima Šv. Kūčių dieną iš jos gyvenamosios vietos sutartu laiku ir grąžina dukrą 1-ąją Šv. Kalėdų dieną į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20:00 val. Neporiniais metais atsakovas dukrą pasiima 2-ąją Šv. Kalėdų dieną iš jos gyvenamosios vietos sutartu laiku ir grąžina ją 2-ąją Šv. Kalėdų dieną į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20:00 val.
8. Poriniais metais 1-ąją Šv. Velykų dieną (sekmadienį), nepilnametė dukra E. V. praleidžia su ieškove, o neporiniais metais su atsakovu. Neporiniais metais atsakovas dukrą pasiima 1-ąją Šv. Velykų dieną (sekmadienį) iš jos gyvenamosios vietos sutartu laiku ir grąžina dukrą 1-ąją Šv. Velykų dieną (sekmadienį) į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20:00 val. Poriniais metais atsakovas dukrą pasiima 2-ąją Šv. Velykų dieną iš jos gyvenamosios vietos sutartu laiku ir grąžina ją 2-ąją Šv. Velykų dieną į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20:00 val.
9. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), nepilnametė dukra E. V. visą dieną praleidžia su atsakovu, jam pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir iki 20:00 val. grąžinant ją ieškovei į gyvenamąją vietą.
10. Kiekvienais metais atsakovo M. V. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) nepilnametė dukra E. V. dieną praleidžia su atsakovu, pasiimant ją iš ugdymo įstaigos, atitinkamai atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje, arba pasiimant ją iš ieškovės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant ją į ieškovės gyvenamąją vietą iki 20.00 val.
11. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) nepilnametė dukra E. V. visą dieną praleidžia su ieškove.
12. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais ieškovės gimimo dieną (duomenys neskelbtini) nepilnametė dukra visą dieną praleidžia su ieškove.
13. Kiekvienais metais nepilnametės dukros E. V. gimimo diena (duomenys neskelbtini) švenčiama su tuo iš tėvų, su kuriuo vyksta bendravimas pagal šią nustatytą tvarką. Jei vaiko gimimo diena nėra atsakovo bendravimo diena, atsakovas vaiką pasveikina per messenger programą ar telefonu su ieškove suderintu laiku.
14. Visomis kitomis atskirai neaptartomis švenčių dienomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 straipsnyje, atsakovas bendrauja su dukra atitinkamai paimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant ją tą pačią dieną iki 20.00 val., jeigu šventinė diena patenka į darbo dienų intervalą ir ta diena yra atsakovo bendravimo diena, arba, kaip numatyta 2 punkte, jeigu šventinė diena patenka į savaitgalio intervalą ir tas savaitgalis yra atsakovo bendravimo su dukra savaitgalis.
15. Šalys privalo bendradarbiauti ir pranešti viena kitai apie galimus bendravimo su nepilnamete dukra E. V. kliūtis (ligas, išvykas ir pan.), informuojant telefono žinute ir / ar skambučiu.
16. Šalys bendru sutarimu derina dukros lankomus užsiėmimus, būrelius, mokyklą, papildomo ugdymo veiklą, taip pat klausimus, susijusius su lankomų mokymo įstaigų pakeitimu.
17. Atsakovas bendrauja su dukra E. V. per messenger programą ar telefonu kiekvieną trečiadienį 19.45–20.15 val. Ieškovė įpareigojama per 2 (dvi) dienas pateikti atsakovui kontaktinį telefono numerį, kuriuo atsakovas galėtų skambinti dukrai.
7. Teismas nurodė, kad šalių tarpusavio santykiai yra įtempti, konfliktiški, šalys tarpusavyje nederina vaiko laisvalaikio. Pažymėjo, kad tokio amžiaus vaikui (duomenys neskelbtini) reikalinga jo pastovi dienos tvarka, t. y. atitinkamas ritmas. Vaikui ritmas reikalingas dėl jo fiziologinės būklės (pagal tai, kokiu maždaug laiku vaikas valgo, miega, žaidžia, ilsisi, organizmas kiekvienai dienos daliai gali pasiruošti) ir psichinės būklės (nusistovėjęs dienos režimas prisideda prie vaiko saugumo jausmo užtikrinimo, ypač vykstant tėvų skyryboms). Medicinos dokumentų išrašas nepatvirtina būtinumo nustatyti atsakovo pereinamąjį bendravimo laikotarpį su dukra. Minėtame išraše nėra rekomendacijų dėl vaiko riboto bendravimo su atsakovu; tiek psichologės, tiek socialinės darbuotojos nurodyta, kad vaikas išgyvena dėl tėvų skyrybų, rekomendacijos – emocinės savijautos gerinimas, ambulatorinė reabilitacija.
8. Teismas nesutiko su išvadą duodančios institucijos atstovės posėdyje pateikta išvada, kad tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku pereinamąjį laikotarpį, siekiant ateityje išvengti galimos grėsmės vaikui. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl pereinamojo laikotarpio, vertinamas atsakovo elgesys su vaiku laikotarpiu šalims pradėjus gyventi skyrium ir prašymo nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, tai, kad vaikas išgyvena dėl tėvų skyrybų yra natūralus procesas. Vaikas, vykstant tėvų skyryboms, bet kokiu atveju patiria neigiamų emocijų (liūdesį, pyktį, kaltę, baimę, gėdą), tačiau byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų žalojantį atsakovo elgesį mergaitės atžvilgiu, dėl kurio atsakovas negalėtų betarpiškai bendrauti su dukra. Priešingai, atsakovas posėdžio metu nurodė, kad turi artimą ryšį su dukra, dalyvauja vaiko šventėse, ugdo vaiką, kai mergaitė būna su juo, nuveža į ugdymo įstaigą. Teismas pažymėjo, kad situacija, kuomet atsakovas mergaitei prašant vakare pervežė ją pas ieškovę ar pamatęs išbėrimus ieškovę iš karto informavo, įrodo, kad atsakovas pirmiausia rūpinasi vaiko gerove ir atsižvelgia į jo interesus. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybės, išklausęs šalių, jų atstovų posėdyje nurodytus argumentus, į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie galimai žalojantį atsakovo elgesį vaiko atžvilgiu, teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo nustatyti pereinamąjį bendravimo laikotarpį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartį; sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apklausti liudytoja vaikų reabilitacijos ligoninės (duomenys neskelbtini) psichologę, psichoterapeutę A. U.; netenkinti atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bendravimo tvarkos su dukra nustatymo; nustatyti atsakovo pereinamąjį bendravimo su dukra tvarkos laikotarpį, susitikimuose dalyvaujant kompetentingam psichologui, susitikimus organizuojant institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomenduoto socialinio partnerio įstaigoje; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, nesivadovavo vaiko interesais, neatsižvelgė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2019 m. rugsėjo 25 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. spalio 16 d. parengiamojo posėdžio metu paaiškėjusias aplinkybes.
9.2. Atsakovas siekia nustatyti tokią bendravimo su dukra tvarką, kuri būtų patogiausia jam pačiam. Atsakovas ignoruoja ieškovės pastabas dėl dukros emocinės savijautos ir patiriamų neigiamų išgyvenimų, kuomet, šalims pradėjus gyventi skyrium ir vykstant santuokos nutraukimo procesui, atsakovas pasakoja mažametei dukrai apie skyrybas, neigiamai atsiliepia apie ieškovę, pasakoja, kad dukra turės kitą tėvą.
9.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad šalių dukra nuo 2018 m. lanko psichologo konsultacijas, vykstančias vaikų reabilitacijos ligoninėje (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė teismui šias aplinkybes patvirtinantį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2019 m. rugsėjo 25 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini). Išrašo anemnezėje yra nurodyta, kad 2018 m. E. V. konsultuota psichologo dėl padidinto jautrumo, nerimo epizodų. Nurodyta, kad nuo 2019 m. atsirado baimės, prieštaraujantis elgesys, ypač grįžus po pabuvimo su atsakovu. Su E. V. bendraujanti psichologė, psichoterapeutė A. U. konsultacijų plano aprašyme yra nurodžiusi: „Mergaitė labai išgyvena dėl tėvų skyrybų. Dėl skyrybų kaltina mamą. Paklausus, kodėl taip mano, atsako, kad tėtis norėjo gyventi kartu, o mama ne. Paklausus, iš kur ji tai žino, teigia, kad apie tai jai sakė tėtis. Stebimas neadekvatus meilės suvokimas, t.y. tas myli labiau, kas perka daugiau dovanų, dėl šito mergaitė teigia, kad mama ją myli mažiau, nes neperka to, ko ši norinti. Mergaitė labai išgyvena ir dėl to, kad tėtis, pasak mergaitės, kalba negražiai apie jos senelį. Dėl savo išgyvenimų, dviprasmiškų jausmų mergaitė pasidariusi piktesnė, dažniau neklauso mamos“. Nurodyta, jog yra pastebėti psichosocialinės rizikos veiksniai - stresinė padėtis šeimoje (vyksta skyrybų procesas). Nesutinka su teismo vertinimu, kad išrašas nepatvirtina būtinumo nustatyti pereinamąjį atsakovo bendravimo su dukra laikotarpį. Skundžiamoje nutartyje daromos abstrakčios, spėjimais grįstos prielaidos, kad išraše nėra rekomendacijų dėl dukters riboto bendravimo su atsakovu, nors tuo pačiu teismas nurodo, kad vaikui psichoterapeutės rekomenduojama emocinės savijautos gerinimas, ambulatorinė reabilitacija. Neturėdamas specialiųjų žinių, teismas nebuvo aktyvus ir į teismo posėdį nekvietė specialistės A. U., apsiribojo prielaidomis ir spėjimais, vertindamas išrašo turinį. Teismas neturėjo pagrindo abejoti jo objektyvumu.
9.4. Remiantis skundžiama nutartimi, atsakovas 2019 m. spalio mėn. 25 d. - 27 d. savaitgalį praleido su dukra. Pasiimant dukrą atsakovas reiškė pretenzijas dėl to, kad niekas negalėjo perduoti E. krepšinio komandos „Žalgiris“ marškinėlių, šalia vaiko neigiamai atsiliepdamas apie ieškovę ir jos šeimos narius. 2019 m. spalio 27 d. atsakovui dukrą parvežus namo, pastaroji jautėsi kaip nesava, nepasisveikino su ieškove, demonstravo paprastai nebūdingą apatiją. 2019 m. spalio 28 d. vyko E. susitikimas su psichologe, psichoterapeute A. U., tačiau specialistei nepavyko užmegzti įprastinio kontakto su vaiku, dėl ko specialistė rekomendavo ieškovei fiksuoti vaiko reakcijas ir iki sekančios psichologo konsultacijos padaryti trijų savaičių pertrauką.
9.5. Teismas klaidingai interpretuoja institucijos išvadą apie tikslingumą nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku pereinamąjį laikotarpį, siekiant tik ateityje išvengti galimos grėsmės vaiko atžvilgiu. Jos atstovė nurodė, kad šiandien vaikui grėsmė taip pat yra: „tai, kad šeimoje, santykiai tarp tėvų yra įtempti ir tikrai niekas kiekvienam už nugaros nestovi ir nekontroliuoja, ką tėvas sako apie mamą, ką tėvas ar motina vaikui kalba, o tai, ką sako specialistas, kad jis įžvelgia, kad vaikas yra pažeistas tos situacijos, tos padėties skyrybų, tai jau akivaizdu“ (2019 m. spalio 16 d. parengiamojo posėdžio garso įrašo 2:40:17).
9.6. Nors teismas teisingai nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl pereinamojo laikotarpio vertinamas atsakovo elgesys su vaiku laikotarpiu šalims pradėjus gyventi skyrium ir prašymo nagrinėjimo metu, tuo pačiu atsisako vertinti objektyvius įrodymus - išrašą, išvadą teikiančios institucijos poziciją. Būtent tai ir atspindi atsakovo elgesį su dukra šalims pradėjus gyventi skyrium. Parengiamojo posėdžio metu atsakovo pateikti subjektyvūs paaiškinimai dėl dalyvavimo vaiko šventėse, nuvežimo į ugdymo įstaigą nėra esmingai susiję su nagrinėjamu klausimu ir negalėjo būti vertinami kaip pagrindas nenustatyti pereinamojo laikotarpio.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Psichologė, psichoterapeutė A. U., būdama nešališkas asmuo ir nedalyvaudama ieškovės ir atsakovo gyvenime, negalėjo nustatyti ir konstatuoti, kad būtent po buvimo su atsakovu dukters emocinė būklė pablogėja. Byloje nėra duomenų, kad mergaitė po buvimo su atsakovu būtų buvusi iš karto vežama pas psichologę ar kad po bendravimo su tėvu dukrai skubiai yra reikalinga psichologo pagalba. Psichologė, psichoterapeutė A. U. išvadą surašė išimtinai vadovaudamasi ieškovės nurodytomis aplinkybėmis bei nurodymais ir išvadoje pažymėjo ieškovei reikšmingas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog vaiko išgyvenimas dėl tėvų skyrybų yra natūralus procesas. Dukra lankosi pas psichologą tam, kad šis padėtų vaikui išgyventi neigiamas emocijas, suvokti vykstantį procesą, o ne tam, kad psichologas atstatytų vaiko emocinę savijautą po bendravimo su tėvu.
10.3. Atsakovas su savo dukra bendrauja nuo pat gyvenimo skyriumi pradžios, nuolatos leidžia laiką kartu, juos sieja artimas ryšis. Atsakovas dalyvauja vaiko šventėse, pasiima dukrą į savo šeimos šventes, kartu vedasi į renginius ir nuveža dukrą į ugdymo įstaigą. Atsakovo ir jo dukros ryšys niekada nebuvo nutrūkęs. Pereinamojo laikotarpio nustatymas padarytų neigiamą įtaką mergaitės emocinei būklei, nes dukra negalėtų be socialinio darbuotojo ar psichologo bendrauti su tėčiu asmeniškai, kaip yra pratusi, nebegalėtų vykti kartu su atsakovu į renginius, į šventes, atsakovas nenuvežtų dukros į ugdymo įstaigą. Ieškovė nėra pateikusi objektyvių duomenų, kad per visą šį laikotarpį dukros emocinė būklė pablogėjo ar kad dukrai kenkia bendravimas su tėvu.
10.4. Teismas vertina į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, o ne vaiko emocinę būklę, todėl vadovaujasi specialistų išvadomis ir šalių paaiškinimais. Kaip pažymėjo vaiko teisių apsaugos specialistė teismo posėdžio metu, teismui paprašius patikslinti, ar vaikas yra pažeistas dėl skyrybų ar dėl atsakovo elgesio, specialistė nurodė, jog „čia kompleksinis, sunku atskirti. Bet tai, ką pasakoja ieškovė ir vaikas kokiose reakcijose būna, galima įtarti, kad tikrai tai atsakovo įtakota“. Šiuo atveju specialistė nei patvirtino, nei paneigė aplinkybių, kas konkrečiai daro įtaką vaiko emocinei raidai.
10.5. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad dukrą konsultuojanti psichologė yra nesusijusi su gydytoja V. G., surašiusia išvadą. Šias aplinkybes paneigia pridedamas įrodymas, kad psichoterapeutė, psichologė A. U. (M.) ir V. G. yra ne tik kolegės, bet ir bičiulės, palaikančios ryšius socialiniuose tinkluose. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad moterys kartu dirba vaikų reabilitacijos ligoninėje (duomenys neskelbtini), taip pat kad A. U. buvusi pavardė M., nes LSMU Vaikų reabilitacijos klinikos kontaktų sąraše A. U. nurodomas kontaktinis elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Pateikti įrodymai patvirtina, jog surašyta išvada yra neobjektyvi, išimtinai naudinga tik ieškovei, neatsižvelgiant į dukros interesus. Atsakovui kyla pagrįstų įtarimų, jog dukra psichologinių konsultacijų metu gali būti nuteikinėjama prieš tėvą, darant jai psichologinį spaudimą ir klausimus formuluojant taip, jog dukra pateiktų išimtinai ieškovei naudingus atsakymus.
10.6. Nesutinka su ieškovės dėstoma pozicija, kad atsakovas darė neigiamą įtaką ir paveikė dukros emocinę būklę praleidęs su dukra 2019 m. spalio 25-27 d. savaitgalį. Tai – tik ieškovės samprotavimai. Dukra džiaugiasi galėdama pasimatyti su tėvu, nors ir skundžiasi, jog trūksta bendravimo su juo telefonu. Atsakovui paklausus dukros, kodėl ji pati nepaskambina, dukra nurodė, jog kartais pamiršta, nes būna užsiėmusi, o kartais mama neleidžia skambinti nurodydama, jog tėtis paskambins tada, kada reikia. Dukra atsakovui teigė, jog jai grįžus po bendravimo su tėvu ieškovė dukrai guodėsi, jog be dukros yra labai liūdna. Tai reiškia, kad ieškovė sąmoningai daro neigiamą įtaką vaikui, tokiu būdu formuodama įspūdį, kad ieškovė be dukros jaučiasi blogai ir netiesiogiai kaltindama dukrą, jog ji savaitgalį praleidžia su tėvu, o ne su motina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
4. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – facebook.com paskyros nuotrauką, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų reabilitacijos klinikos darbuotojų sąrašą, vaikų reabilitacijos ligoninės (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąrašą, facebook.com paskyros nuotrauką.
5. 2020 m. sausio 21 d. Kauno apygardos teisme pateiktas ieškovės prašymas priimti VĮ Lietuvos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo vaikų reabilitacijos ligoninės (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 28 d. pažymos dėl informacijos suteikimo Nr. S8-(1.23K)-39 kopiją. Prašyme nurodoma, kad pateiktas dokumentas paneigia atsakovo atsiliepime nurodytą argumentą, jog dukra konsultuojama pas šališkus specialistus, kurie pateikia ieškovei naudingas išvadas.
6. 2020 m. sausio 28 d. Kauno apygardos teisme atsakovas pateikė nuomonę nepriimti į bylą ieškovės pateiktos VĮ Lietuvos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 28 d. pažymos dėl informacijos suteikimo Nr. S8-(1.23K)-39 kopijos, kadangi minėtą pažymą ieškovė turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme, pažymoje nurodytos aplinkybės nepaneigia institucijos pateiktos išvados objektyvumo, pažyma nieko neįrodo, todėl jos prijungimas yra netikslingas.
7. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
8. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių pateikti įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, todėl priimtini. Proceso dalyvių teisės nebus pažeistos, pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi priimti naujus įrodymus.
Dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo ir laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo
9. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė atsakovo prašymą dėl laikinosios atsakovo bendravimo tvarkos su dukra nustatymo, netenkindamas ieškovės pageidavimo dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo.
10. Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
11. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį: abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
12. Nustatyta, kad šalių dukra, kuriai (duomenys neskelbtini) sukako (duomenys neskelbtini) metai, nuo 2018 m. gyvena su ieškove. Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų atsakovas pateikė priešieškinį ir prašymą nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Ieškovė su atsakovo pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko, prašė nustatyti atsakovo pereinamąjį bendravimo su dukra tvarkos laikotarpį, susitikimuose dalyvaujant kompetentingam psichologui, susitikimus organizuojant institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomenduoto socialinio partnerio įstaigoje. Ieškovė prašymą grindė poreikiu, kad atsakovas suprastų, kaip reikia bendrauti su vaiku, ką galima sakyti, o ko negalima sakyti vaikui, kad po dukros pabendravimo su tėvu reikalingas apytiksliai trijų dienų laikotarpis, kol vaikas stabilizuojasi emociškai (grįžęs vaikas sako, kad tėtis vėl negražiai kalbėjo). Ieškovės teigimu, bendravimo tvarkos nereikia nustatyti, nes ginčų tarp ieškovės ir atsakovo dėl bendravimo su dukra nekyla, todėl ieškovė ieškiniu ir neprašė nustatinėti konkrečios atsakovo bendravimo su dukra tvarkos.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atitinka nutarties 18-19 punktuose nurodytas nuostatas. Kadangi šalių tarpusavio santykiai įtempti, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais vienodai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo ir jo nepilnametės dukters bendravimo tvarką, kuri atitinka vaiko interesus, užtikrina maksimalų atsakovo dalyvavimą auklėjant savo nepilnametę dukrą, yra konkreti ir įgyvendinama. Apeliantės siekis nustatyti pereinamąjį tėvo ir dukros bendravimo laikotarpį paneigia jos teiginį apie aiškios bendravimo tvarkos nebūtinumą.
14. Atskirojo skundo argumentai iš esmės susiję su duomenų, nurodytų 2019 m. rugsėjo 25 d. medicinos dokumentų išraše siuntime, ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės išvados vertinimu. Dėl to apeliantė prašo apklausti liudytoja psichologę ir teigia, kad teismas neturi kompetencijos vaiko reakcijų ir emocinės būsenos vertinimo srityje.
10. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Minėta, jog atsižvelgiant į šalių nesutarimus, laikinoji bendravimo tvarka yra būtina.
15. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytas atsakovo interpretacijas dėl medicinos specialistų sąsajų, vaikui daromo psichologinio spaudimo ir išvadų naudingumo tik ieškovei. Ieškovės pateiktame 2019 m. rugsėjo 25 d. medicinos dokumentų išrašas siuntime yra nurodyti faktai, pagrįsti gydytojų apžiūra ir psichologės A. U. atlikto psichologinio ištyrimo duomenimis. Jie patvirtina, jog mergaitė išgyvena dėl tėvų skyrybų, kurių procesas įtakoja jos emocinę savijautą, ieškovės iniciatyva mergaitė lanko psichologo konsultacijas. Psichologės A. U. atlikto psichologinio ištyrimo duomenimis, dėl savo išgyvenamų dviprasmiškų jausmų mergaitė yra pasidariusi piktesnė ir dažniau neklauso mamos.
16. Akivaizdu, jog pastebėjimai apie vaiko emocinę būklę po bendravimo su tėvu ir reakcijas (mamos neklausymą) yra susiję su vaiko motinos pateiktais duomenimis. Medicininiuose duomenyse nėra užfiksuota, kad psichologinis ištyrimas buvo atliekamas po vaiko bendravimo su tėvu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien pastarieji duomenys nėra pagrindas nustatyti tėvo bendravimą su dukra dalyvaujant specialistams.
17. Iš aptariamo išrašo akivaizdu ir tai, kad vaikas psichologei papasakojo apie tėvo nurodytą skyrybų iniciatyvą iš motinos pusės ir negražias jo kalbas apie senelį. Konstatavimui, kad toks tėvo elgesys sukelia vaikui dviprasmiškus jausmus mylimų asmenų atžvilgiu, specialių psichologinių žinių nereikia (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Visgi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks atsakovo netinkamo elgesio aspektas nesudaro pagrindo nustatyti apeliantės pageidaujamą pereinamąjį laikotarpį.
18. Pati ieškovė yra patvirtinusi, jog neribojo atsakovo bendravimo su dukra, atsakovas su ja bendrauja nuo pat šalių gyvenimo skyrium. Byloje nėra duomenų apie tai, kad emocinis atsakovo ir dukros ryšys nutrūkęs ar kad mergaitė atsisako bendrauti su tėvu. Pažymėtina ir tai, jog nuo 2019 m. vasario 22 d. nagrinėjamoje šalių santuokos nutraukimo byloje ieškovė nereiškė prašymo nustatyti atsakovui pereinamąjį bendravimo su dukra laikotarpį, nors šalys skyrium gyvena nuo 2018 m., tokį prašymą pareiškė atsakovui pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl visų šių aplinkybių, vertinant protingumo principu, nesant kitų priežasčių riboti betarpišką kontaktą, (duomenys neskelbtini) vaiko bendravimas su tėvu dalyvaujant pašaliniams asmenims, ne jam įprastoje aplinkoje ir įprastu būdu, vaiko interesų labui nepasitarnautų, priešingai – tam tikra prasme vaikas būtų priverstas tiesiogiai dalyvauti tėvų skyrybose. Šalių dėmesį teismas atkreipia į tai, jog faktoriai, neigiamai veikiantys jų dukters emocinę būklę, yra susiję tik su jų santuokos nutraukimo problemomis ir tik nuo jų pačių elgesio priklauso dukters emocinė savijauta. Dėl to abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas, kad jų dukra nepatirtų neigiamų išgyvenimų.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
20. Ieškovė ir atsakovas pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokatų suteiktą teisinę pagalbą rengiant atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį.
21. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 ). Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas nėra priėmęs baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal minimą teisės normą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
22. Apeliacinės instancijos teismas, atžvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad, kol nėra išnagrinėta ši civilinė byla, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti prašomų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.