Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Laimai Grėbliūnienei, Audronei Stilginskaitei–Puidienei, dalyvaujant prokurorui J. Bagdonavičiui, Arvydui Čepui,

asmeniui, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės B. B., jo atstovei S. B., gynėjui advokatui Aidui Venckui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės B. B. gynėjo advokato Aido Venckaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutarties, kuria:

pripažinti įrodytu, kad B. B., būdamas nepakaltinamas, padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir B. B. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutraukta baudžiamoji byla B. B. atžvilgiu dalyje dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutraukta baudžiamoji byla B. B. atžvilgiu dalyje dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 231 straipsnio 2 dalyje (2020-04-09, 2020-04-10 veikos antstolės R. G. atžvilgiu), padarymo, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutraukta baudžiamoji byla B. B. atžvilgiu dalyje dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 231 straipsnio 2 dalyje (2020-05-13 antstolio M. P. atžvilgiu), padarymo, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutraukta baudžiamoji byla B. B. atžvilgiu dalyje dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 231 straipsnio 2 dalyje (2020-05-17 veika), padarymo, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutraukta baudžiamoji byla B. B. atžvilgiu dalyje dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 312 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nes neįrodyta, kad B. B. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 403 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. B. B. pirmosios instancijos teismo nutartimi pripažintas būdamas nepakaltinamu padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, už tai, kad jis:

2020 m. birželio 1 d. apie 22.20 val. viešoje vietoje – viešojo transporto sustojime, esančiame (duomenys neskelbtini) , paties sukelto konflikto metu įžūliu elgesiu ir grasinimais aplinkinių žmonių akivaizdoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai priėjo prie nukentėjusiojo R. P. B., dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į veidą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką sugriebė nukentėjusįjį rankomis, suėmė nukentėjusiojo kaklą jį pakišdamas po savo pažastimi, jį spaudė, šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. B. B. atsisakyta taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir byla jam nutraukta dėl to, kad jis:

2.1. 2020 m. birželio 1 d. apie 22 val. 20 min. viešoje vietoje – viešojo transporto sustojime, esančiame (duomenys neskelbtini), paties sukelto konflikto metu, suėmęs nukentėjusiojo kaklą, jį pakišdamas po savo pažastimi, spaudė ir tuo pačiu metu viešai tyčiojosi ir niekino nukentėjusįjį R. P. B. dėl jo rasės ir tautybės, sakydamas jam: „tu esi Afrikos vaikas“, „juodas“, taip įžeisdamas nukentėjusįjį R.P. B., tai yra dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos ir visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

2.2. 2020 m. balandžio 9 d. būdamas skolininku atvyko į antstolio R. G. kontorą, esančią (duomenys neskelbtini), ir pagrasino jai sakydamas: „atvyks vyrai pasišnekėti, pasižiūrėsim, kaip jūsų vaikai gyvena“. Perspėjus jį, kad negrasintų, B. B. pareiškė, kad jis negrasina, o „pranašauja ateitį“. 2020 m. balandžio 10 d. į antstolės R. G. elektroninį paštą skolininkas B. B. atsiuntė grasinančio pobūdžio vaizdo medžiagą, kur fotonuotraukoje matomas B. B. rankose laikantis antikvarinį ginklą, o garso įraše vyriškas balsas sako: „must be erased“ (privalai ištrinti), t. y. šiais veiksmais panaudodamas psichologinį smurtą trukdė antstolei R. G. vykdyti teismo sprendimą, tai yra už baudžiamojo įstatymo uždraustos ir visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 231 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

2.3. 2020 m. gegužės 13 d. B. B. paskambino telefonu antstoliui M. P. į kontorą ir išsakė grasinimus: „tu, klausyk, išjunk durnių, nes išpurtysiu aš iš tavęs velnią“; „tai aš tau sakau, po dešimt, po dvidešimt metų, ateis tas galas, tavo šeimai, tavo giminei“; „klausyk, klausyk, atblokuok mano sąskaitas, kol dar gyveni“; „tai, žinok, nepagydomas dalykas yra toksai, žinai, nacizmas, žmonių koncentracija, genocidai, dvidešimt pirmam amžiuj taipogi ir truputėlį tik įsivaizduok, kaip naciai dirba ir naikina rases“; „klausyk, P., žiūrėk, aš tau pasakiau, tai tu gal pasisaugosi arba gal pasitaisysi, bet vis tiek tau galą padarysiu, anksčiau ar vėliau“, t. y. šiais veiksmais panaudodamas psichologinį smurtą trukdė antstoliui M. P. vykdyti teismo sprendimą, tai yra už baudžiamojo įstatymo uždraustos ir visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 231 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

2.4. 2020 m. gegužės 17 d. B. B. prie antstolės R. G. kontoros, esančios (duomenys neskelbtini) prie antstolio A. A. kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), prie antstolio N. B. kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), prie antstolio R. S. kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), prie antstolio M. P. kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), pastatė Pirmojo pasaulinio karo žuvusių karių iš kapinių pasisavintus penkis paminklus bei ant trijų antstolių - R. G., A. A. ir R. S. kontorų pastatų sienų nupiešė grasinančio pobūdžio ženklus ir šiais veiksmais panaudodamas psichologinį smurtą trukdė minėtų antstolių veiklai, tai yra už baudžiamojo įstatymo uždraustos ir visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 231 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

2.5. B. B. laike iki 2020 m. gegužės 17 d. išniekino (duomenys neskelbtini) kapines, esančias (duomenys neskelbtini) rajone, t. y. vandališkais veiksmais išgriovė Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusių karių penkis paminklus ir juos pasisavino tikslu – psichologiniu smurtu trukdyti antstolių veiklai, tai yra už baudžiamojo įstatymo uždraustos ir visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 312 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

4.8.Pasak skundo autoriaus, iš aptartų VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės raštų akivaizdu, kad ši gydymo įstaiga pagal jai priskirtą kompetenciją šioje proceso stadijoje nėra įgaliota vertinti, kokia iš BK 98 straipsnio 1 dalyje numatytų priverčiamųjų medicinos priemonių turėtų būti toliau taikoma B. B.. Skundo autorius nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir parinkdamas jo ginamajam taikytiną priverčiamųjų medicinos priemonių rūšį, vadovavosi beveik pusės metų senumo duomenimis, kas neabejotinai sąlygojo netinkamą BK 98 straipsnio taikymą ir mano ginamojo teisių pažeidimą. Remiantis aptartu advokatas skunde prašo apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti papildomą (pakartotinę) B. B. teismo psichiatrijos ekspertizę, siekiant nustatyti dabartinę jo sveikatos būklę.

5. Atsiliepimų į B. B. advokato apeliacinį skundą negauta.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje asmuo, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės B. B., jo atstovė S. B. ir gynėjas advokatas Aidas Venckas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras sutiko su skundo dalimi, kad B. B. netaikytinos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės, kitą skundo dalį prašė atmesti.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Advokatas A. Venckus apeliaciniame skunde nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria pripažinta įrodytu, jog B. B., būdamas nepakaltinamas, padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Tai nėra bausmė, jomis nesiekiama nubausti. Todėl bylą išnagrinėjęs teismas, priimdamas nutartį, nesprendžia klausimo dėl asmens kaltės, tačiau privalo išspręsti BPK 401 straipsnio 2 dalyje nurodytus klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

9. Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

10. BPK 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas B. B. padarius Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nukentėjusįjį, liudytojus, ištyrė rašytinę bylos medžiagą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamoje nutartyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu įrodyta, kad B. B., būdamas nepakaltinamas, padarė jam inkriminuojamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

11. BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta, tai yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, reikalaujanti veiksmų padarinių. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.

12. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai - veikos padarymo vieta, veiksmų pobūdis ir kilę padariniai - įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad B. B. 2020 m. birželio 1 d. apie 22 val. 20 min. viešoje vietoje – viešojo transporto sustojime, esančiame (duomenys neskelbtini), paties sukelto konflikto metu įžūliu elgesiu ir grasinimais aplinkinių žmonių akivaizdoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai priėjo prie nukentėjusiojo R. P. B., dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į veidą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką sugriebė nukentėjusįjį rankomis, suėmė nukentėjusiojo kaklą jį pakišdamas po savo pažastimi, jį spaudė, šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

12.1. Negalima sutikti su advokato teiginiu, jog nukentėjusiojo R. P. B. ir liudytoja apklaustos jo sutuoktinės I. B. parodymai negali būti laikomi patikimais įrodymais, nes jų nurodyta smūgio sudavimo vieta – kairė ausis, akivaizdžiai skiriasi nuo skundžiamoje nutartyje nurodomų faktinių aplinkybių – dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į veidą. Nukentėjusysis R. P. B. parodė, kad B. B. trenkė stipriai jam į kaklą, ir tuose pačiuose parodymuose patikslinimo, kad B. B. sudavė jam netoli ausies, kur kaklo ir ausies sujungimas, kažkur po ausim. Liudytoja I. B. parodė, kad B. B. trenkė jos vyrui už ausies į galvos sritį. Kaip matyti, tiek nukentėjusysis, tiek ir įvykio vietoje buvusi jo sutuoktinė dėl nukentėjusiajam suduoto smūgio lokalizacijos davė iš esmės analogiškus parodymus, todėl šių asmenų parodymai neduoda pagrindo jais abejoti kaip prieštaringais. Skundžiamoje nutartyje buvo konstatuota, kad B. B. priėjo prie nukentėjusiojo R. P. B. ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į veidą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ausis yra galvos srityje esantis organas, kuris yra šalia veido srities, kas paneigia formaliu laikytiną skundo argumentą, jog nukentėjusiojo ir liudytojos I. B. parodymai akivaizdžiai skiriasi nuo skundžiamoje nutartyje nurodomų faktinių aplinkybių.

12.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su kitu skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vadovautis liudytojos V. K. parodymais, nes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ji davė skirtingus parodymus. Apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja V. K. parodė, kad matė, kaip B. B. žengia per bordiūrą ir užpuola juodaodį asmenį, kuris su savo drauge stovėjo stotelėje ir buvo su ausinėmis. Matė, kaip B. smūgiuodamas jam į galvos sritį, sulaužė ausines ir jos nukrito nuo pečių. Juodaodis vyras apsigindamas bandė nustumti jį nuo savęs, B. B. smūgiuodamas bandė suduoti kelis smūgius, jie susikibo ir nugriuvo ant žemės. Paskui juodaodis perėmė jį su savo ranka, suspaudė jo galvą prie savo krūtinės, B. B. aprimo. Tuo metu ji jau filmavo. Iš šios liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji nurodė analogiškas įvykio aplinkybes. Pasakodama apie B. B. ir nukentėjusiojo grumtynes, ji nurodė, kad po pirmojo smūgio į veidą, B. B. atsitraukė, bet vėl priėjo prie nukentėjusiojo ir pastūmė jį, nuo smūgio šis nukrito, ir tada B. B. krito ant jo ir abu grūmėsi ant žemės, matė, kaip B. B. dar sudavė tam vyrui į veidą, kelis kartus į šoną. Į advokato A.Venckaus klausimą jos apklausos metu pirmosios instancijos teisme, liudytoja patikslino, kad tikrai matė daugiau nei vieną B. B. nukentėjusiajam suduodamą smūgį, tačiau jie buvo nukritę ant žemės, todėl ji tiksliai nematė, kiek buvo suduotų smūgių, vieną smūgį matė tikrai. Tiek pats nukentėjusysis, tiek ir liudytoja I. B. patvirtino, kad po pirmojo į kairės ausies sritį suduoto smūgio, B. B. iš karto sugriebė jam už kaklo, jie susistumdė, nukrito ant žemės ir dar kurį laiką grūmėsi, kol R. P. B. sulaikė B. B. rankas, kad šis nesimuštų ir laikė jį, kol atvyko policija. Pažymėtina, kad B. B. ir nukentėjusiojo grumtynės vyko greitai, jie judėjo, abu buvo arti vienas kito, todėl liudytoja davė tokius parodymus, kaip ji matė ir suvokė B. B. ir nukentėjusiojo atliekamus veiksmus. Byloje nėra jokių duomenų, kurie duotų pagrindo manyti, jog V. K. yra suinteresuota šioje byloje ir nori pakenkti B. B., todėl nėra pagrindo jos parodymus vertinti kaip neobjektyvius, prieštaringus ir jais netikėti. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojos V. K. parodymais buvo vadovautasi tik ta apimtini, kiek jie atitiko kitus bylos duomenis.

12.3. Pasak skundo autoriaus, nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės bei liudytojos V. K. parodymus paneigia byloje pateiktame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, kad fizinį smurtą B. B. atžvilgiu vartoja būtent nukentėjusysis R. P. B., laikydamas jį suėmęs už kaklo ir prispaudęs prie žemės, o pastarasis visą laiką elgėsi ramiai, nesipriešino nukentėjusiajam. Šis skundo teiginys visiškai nepagrįstas. Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad pamačiusi keistą B. B. elgesį, ji sustojo ir matė, kaip jis, priėjęs prie autobusų stotelėje stovinčio juodaodžio asmens, trenkė į veidą, ji stebėjo, kas vyko toliau, kaip nukentėjusysis buvo pargriautas ir jie abu ant žemės grūmėsi, ir tik nukentėjusiajam sulaikius tą vyrą ir grumtynėms nurimus, ji išsitraukė telefoną ir praėjo filmuoti. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad visą įvykį matė pro šalį elektriniu paspirtuku važiavusi mergina, kuri pradėjo filmuoti, kai jis laikė jam sudavusį asmenį. Taigi, todėl V. K. darytame vaido įraše ir nebuvo užfiksuotos aplinkybės, patvirtinančios B. B. atlikus veiksmus, numatytus BK 284 straipsnyje, kurios buvo neginčijamai įrodytos aukščiau aptartais įrodymais.

12.4. Aplinkybė, kad VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1509/2020 (02), R. P. B. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota, nepaneigia to, kad B. B. suduodamas nukentėjusiajam smūgį į galvos sritį, sukėlė jam fizinį skausmą. Aukščiau aptartais duomenimis neginčijamai įrodyta, kad B. B. trenkė nukentėjusiajam, pastarasis nėra nurodęs, jog jam buvo padarytas vizualiai matomas sužalojimas, bėgo kraujas ar pan., jis nuosekliai tvirtino, kad dėl suduoto smūgio juto fizinį skausmą, ta vieta buvo patinusi. Nėra pagrindo sutikti ir su advokato skundo teiginiais, kad nukentėjusiojo R. P. B. parodymų dėl sugadintų ausinių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, kas sudaro pagrindą abejoti jų teisingumu. Nukentėjusysis nuosekliai teigė, jog po smūgio į ausies sritį, jam iš ausų iškrito ausinės ir nukrito ant žemės, įvykio metu jos buvo sugadintos. Aplinkybę, kad R. P. B. buvo su ausinėmis ausyse, ir po B. B. suduoto smūgio, jos nukrito ant žemės, patvirtino ir liudytoja V. K., todėl abejoti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėms dėl sugadintų ausinių nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13. Teisėjų kolegija nesutinka su advokato skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių teisinių argumentų, kurie leistų suprasti, kodėl B. B. veiksmus teismas laikė tiek pavojingais, kad jie peržengia administracinės atsakomybės ribas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nes įvykio metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Advokato vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu būtų galima spręsti nebent apie B. B. administracinę atsakomybę pagal ANK 481 straipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje, tačiau šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016, 2K-103-689/2019).

14. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keturi alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, nagrinėjamai bylai aktualus būdas – įžūlus elgesys. Ši nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K-134/2014).

15. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad B. B. veiksmas, t. y. sudavimas nukentėjusiajam be pateisinamos priežasties, buvo įžūlus, prieštaraujantis padoraus elgesio taisyklėms. Tokius veiksmus jis atliko viešojo transporto sustojimo vietoje, kas neabejotinai patvirtina, jog veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. B. B. veiksmus matė ir stebėjo ne tik nukentėjusiojo sutuoktinė, bet ir kiti, pašaliniai asmenys, t. y. V. K., kuri, kaip nurodė, buvo su nepilnamečiu vaiku, ji dėl šio incidento sustojo, priėjo prie nukentėjusiojo, klausė, kas atsitiko. Liudytoja nurodė, kad dėl įvykio susijaudino, buvo išsigandusi. Advokatas teigia, kad nėra objektyvių duomenų, kad autobuso stotelėje be nukentėjusiojo ir jo žmonos buvo dar 3 moterys. Šiame kontekste pažymėtina, kad viešoji vieta, tai yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Taigi, įžūlius, prieštaraujančius padoraus elgesio taisyklėms veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu B. B. atliko viešoje vietoje, kurioje buvo ir pašalinių žmonių, jie matė įvykį, buvo sutrikdyta jų žmonių ramybė, asmenys pasijuto nesaugiai.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad B. B. veiksmai atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo būdų, kurie nenustatyti ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir savo pavojingumu negali būti prilyginti šiame straipsnyje nurodytai veikai.

Dėl BK 98 straipsnio taikymo

17. Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-394/2020 nurodyta, kad B. B. konstatuojama – paranoidinė šizofrenija (F 20.0), inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. nuo 2020-04-09 iki 2020-06-01, dėl to jis negalėjo suvokti savo veiksmų ir juos valdyti, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teismo posėdyje, jam reikalinga taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – gydymą specializuotoje įstaigoje – Rokiškio Psichiatrijos ligoninėje (4 t., b. l. 139-145).

18. Pirmosios instancijos teisme ekspertė S. Š. paaiškino, kad asmuo serga daug metų, eilę kartų gydytas stacionare, gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje teismo sprendimu, po to taikytas ambulatorinis gydymas, vėliau panaikintas. Nusikalstamos veikos metu konstatavo paranoidinę šizofreniją. B. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl psichikos sutrikimo. Rekomenduoja taikyti gydymą specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Ateityje stabili medikamentinė remisija galima, kad išnyktų psichozės simptomai, reikalingas tvarkingas medikamentų vartojimas. Visiškas pasveikimas abejotinas. Gydymas jam reikalingas.

19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos psichologijos ekspertės, įvertinusios B. B. ligos diagnozę, rekomendacijas, B. B. socialinį pavojingumą, konstatavo, kad jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

20. Apeliaciniame skunde B. B. advokatas A.Venckus nurodė, kad įvertinus VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atsakymus, jog B. B. sveikatos būklė gerėjanti, tačiau dėl pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo būtinumo ar nebūtinumo jie atsakyti negali, jog dėl tolimesnės priverčiamosios medicinos priemonės pobūdžio sprendžia teismas, būtina B. B. paskirti papildomą (pakartotinę) teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: Ar B. B. tebeserga psichine liga, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti? Ar B. B. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones? Jeigu taip, tai kokios stebėjimo sąlygos jam turi būti taikomas: stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ar ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

21. Teisėjų kolegija, siekdama išsiaiškinti su B. B. sveikatos būkle susijusias aplinkybes, atliko įrodymų tyrimą, apklausė specialistę, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytoją L. F., išanalizavo raštinius dokumentus. Specialistė paaiškino, kad paciento B. B. sveikatos būsena yra gerėjanti, remisija medikamentų fone, būsena nuo sausio mėnesio yra be pablogėjimų. Stebimas pagerėjimas dėl vaistų poveikio. Ar šiuo metu B. B. gali būti taikomas ambulatorinis gydymas, apklausiama gydytoje nenurodė, motyvuodama tuo, kad šis klausimas nepriskirtinas jos kompetencijai. Iš byloje pateikto nepriklausomo teismo psichiatrijos eksperto K. D. atliktos išvados matyti, kad B. B. rekomenduojama taikyti ne stacionarinį, bet ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (t. 6, b. l. 57-72). Iš byloje esančio 2021 m. balandžio 1 d. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės rašto taip pat matyti, kad B. B. gydymo dinamikoje struktūruotoje aplinkoje paskutinio mėnesio laikotarpiu jo elgesys yra ramus, jis bendrauja su artimaisiais, kitais pacientais, dalyvauja užimtumo veikloje, tačiau reikalinga nuolatinė jo elgesio stebėsena dėl išliekančių sunkiai prognozuojamo elgesio tendencijų, sąlygotų mąstymo patologijos, padidinto jautrumo stresogeniniams dirgikliams (t. 6, b. l. 105).

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus ir visapusiškai bei išsamiai įvertinti B. B. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės klausimą tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, jog pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl pripažinimo įrodytu, jog B. B. padarė jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, yra teisėta ir pagrįsta, sprendė, jog baudžiamojoje byloje būtina skirti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę.

23. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-485/2021, išvadoje nurodyta, kad šiuo metu (teismo proceso metu) B. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas – Paranoidinė šizofrenija (F20.0)(medikamentinė remisija). Šiuo metu B. B. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. B. B. priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės netaikytinos. Rekomenduojama lankytis Pirminės sveikatos priežiūros centre pas Psichiatrą bei vartoti kitus medikamentus bendrais pagrindais (t. 7, b. l. 3-11).

24. Pagal BPK 403 straipsnį, teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima vieną iš šių nutarčių: 1) taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas; 2) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnyje nurodytu atveju; 3) bylos nagrinėjimą ar bausmės vykdymą sustabdyti ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; 4) nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo; 5) perduoti bylą iš naujo tirti, – jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima skirti bausmės; 6) nutraukti bylą, – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra šio Kodekso 3 straipsnyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. BPK 403 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nutraukdamas bylą ir asmeniui netaikydamas priverčiamosios medicinos priemonės, teismas gali perduoti jį šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rūpintis ir kartu gali nustatyti jam medicininį stebėjimą

25. Taigi, bylos medžiaga nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu dėl šio jam nustatyto psichikos sutrikimo B. B. negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. O šiuo metu specialistai B. B. nerekomenduoja taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę, nes konstatuojamo psichikos sutrikimo – Paranoidinės šizofrenijos medicininė remisija, ir jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad B. B. baudžiamoji byla nutraukiama ir netaikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nes pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo (BPK 403 str. 1 d. 4 p.).

26. Įvertinusi ekspertizės akto išvadoje nurodytas aplinkybes, kad B. B. nustatyta jam konstatuojamo psichikos sutrikimo medikamentinė remisija, kad B. B. rekomenduojama lankytis Pirminės sveikatos priežiūros centre pas Psichiatrą bei vartoti kitus medikamentus bendrais pagrindais, ir atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teisme S. B. buvo pripažinta B. B. atstove pagal įstatymą, atstovavo B. B. ir apeliacinės instancijos teisme, be to, ji nurodė, kad ji su broliu gyvena viename bute ir gali juo pasirūpinti, teisėjų kolegija sprendžia, kad B. B. perduotinas šeimos nariui – seseriai S. B., pasirūpinti ir B. B. nustatytinas medicininis stebėjimas – gydymas bendra tvarka Pirminės sveikatos priežiūros centre (BPK 403 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 403 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

B. B. gynėjo advokato Aido Venckaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutartį pakeisti:

Panaikinti nutarties dalį, kuria pripažinti įrodytu, kad B. B., būdamas nepakaltinamas, padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

baudžiamąją bylą B. B. atžvilgiu nutraukti ir netaikyti jam priverčiamosios medicinos priemonės. B. B. perduoti šeimos nariui – seseriai S. B. pasirūpinti ir nustatyti jam medicininį stebėjimą – gydymą bendra tvarka Pirminės sveikatos priežiūros centre.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.