Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

3. Projekto rengėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kartografijos biuras“ (toliau – ir Projekto rengėjas) parengė Projekto sprendinius, pagal kuriuos Žemės sklypas būtų padalintas į dvidešimt penkis žemės sklypus bei pateikė juos atsakovui suderinti. Administracija laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki Sprendimo priėmimo nuolat atsisakydavo suderinti Projekto sprendinius, teigdama, kad jie prieštarauja Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322 patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniams.

4. Administracija 2023 m. gegužės 8 d. pranešimu informavo Projekto rengėją, kad kreipėsi į Klaipėdos apskrities regioninę architektų tarybą (toliau – ir KARAT), jog ji pateiktų ekspertinę išvadą dėl Projekto sprendinių atitikimo Bendrojo plano sprendiniams. KARAT 2023 m. liepos 17 d. pateikė nuomonę, jog Projekto sprendiniai netenkina urbanistinių, tūrinių – erdvinių, infrastruktūros, kraštovaizdžio reikalavimų, kurie privalo būti sprendžiami kompleksiniais teritorijų planavimo dokumentais ir rekomendavo kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) dėl situacijos išaiškinimo pateikimo.

13. Atsakovas akcentavo, kad pagrindinis teisės aktas, kuriuo remiantis yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra Taisyklės, kurių 2 punkte yra aiškiai nustatyta, jog Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams. Akivaizdu, jog Taisyklėse yra imperatyviai nurodyta, kad parengtas Projektas negali prieštarauti Bendrajam planui. Taisyklėse taip pat nustatyta, jog parengtas Projektas teikiamas organizatoriui, šis ne vėliau kaip per 10 darbo dienų priima sprendimą dėl Projekto suderinimo arba motyvuotai atsisako jį derinti ir grąžina rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo Projekto sprendiniams priežastis.

15. Atsakovas kaip nepagrįstą vertino ir skundo argumentą, kad Administracija klaidingai vertina KARAT raštą kaip ekspertinę išvadą. Atkreipė dėmesį, jog KARAT 2023 m. liepos 14 d. dokumentas yra įvardintas kaip išvada. KARAT nariai įvertino Projekto medžiagą, vadovaudamiesi specialiomis architektūros žiniomis, pateikė savo pasisakymus bei profesines įžvalgas ir konstatavo, jog Projektas neatitinka Bendrojo plano nuostatų, kuriuose nurodoma, kad neurbanizuotoje teritorijoje žemės ūkio paskirties keitimas į kitos paskirties žemė galimas tik detaliuoju planu. KARAT rašte pateikta ir dispersinio užstatymo sąvoka.

26. Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjų 2021 m. balandžio 29 d. prašymą, 2021 m. gegužės 6 d. priėmė įsakymą Nr. A1-566 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nusprendė pradėti rengti Projektą. Minėto įsakymo 1 punkte nurodoma, kad Projekto rengimo tikslas – pertvarkyti Žemės sklypą, jį padalinant į du ar daugiau žemės sklypų, daliai žemės sklypų pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir naudojimo būdą iš kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, išskirti susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas. Administracija 2021 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (4.7.17.E) D3-2389 „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“ (toliau – ir Administracijos reikalavimai) išdavė pareiškėjoms Projekto rengimo reikalavimus. NŽT 2021 m. gegužės 17 d. raštu Nr. SFP-5069-(14.14.36) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“ (toliau – ir NŽT reikalavimai) taip pat pareiškėjoms išdavė Projekto rengimo reikalavimus. Tiek Administracijos, tiek NŽT reikalavimuose nurodyta, kad jie galioja viso Projekto rengimo proceso metu, bet ne ilgiau kaip 5 metus.

27. Projekto rengėjas, vadovaudamasis Administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 6 d. įsakymu, Administracijos bei NŽT išduotais reikalavimais, parengė Projektą. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog Projektu pertvarkomas Žemės sklypas padalijamas į dvidešimt penkis žemės sklypus. Projektu planuojama vieno žemės sklypo naudojimo paskirtį pakeisti – į kitą, o naudojimo būdą – į susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Dviejų žemės sklypų paskirtis bei naudojimo būdas nekeičiamas. Likusių 22 žemės sklypų naudojimo paskirtis keičiama – į kitą, o naudojimo būdas – į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

29. Atsakovas 2023 m. birželio 14 d. raštu Nr. (4.1.17.E) D3-4541 „Dėl regioninės architektūros tarybos ekspertinės išvados pateikimo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams“ nutarė kreiptis į KARAT su prašymu pateikti ekspertinę išvadą dėl Projekto sprendiniais formuojamos urbanistinės idėjos atitikimo Bendrajame plane nustatytiems planuojamos teritorijos urbanistiniams reikalavimams. KARAT 2023 m. liepos 14 d. vykusiame posėdyje išnagrinėjo atsakovo prašymą. KARAT posėdžio išvadoje teigiama, kad pateikti Projekto sprendiniai neatitinka urbanistinių, tūrinių – erdvinių, infrastruktūros, kraštovaizdžio reikalavimų, kurie turi būti sprendžiami kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. Pažymima, kad Projektas neatitinka Bendrojo plano nuostatų, kuriuose nurodyta, jog neurbanizuotoje teritorijoje žemės ūkio paskirties keitimas į kitos paskirties žemę galimas tik detaliuoju planu.

32. Atsakovas, susipažinęs su KARAT 2023 m. liepos 14 d. posėdyje padarytomis išvadomis, priėmė Sprendimą, kuriuo pakartotinai atsisakė pritarti Projekto sprendiniams. Atkreipė dėmesį, kad Administracijos reikalavimų 5.11 punkte buvo nurodyta, jog rengiant Projektą yra rekomenduojama įvertinti Koncepcijoje numatytus ginčo teritorijos vystymo sprendinius. Koncepcijoje ginčo teritorija patenka į neurbanizuojamą teritoriją, kurios funkcinė zona – miškai ir miškingos teritorijos. Administracija akcentavo, jog remiantis Bendrojo plano sprendiniais, ginčo teritorija patenka į planuojamą keisti žemės paskirtį į kitą, ne gyvenviečių ribose, atskirų objektų statybai – atskirai stovintys pastatai (pavienis užstatymas) – užstatymas atskirai (laisvai) bendro naudojimo erdvėje stovinčiais ir toje erdvėje dominuojančiais išskirtinės paskirties pastatais. Tokie plotai yra neurbanizuojami ir reiškia, kad galima keisti žemės paskirtį į kitą pagal detalųjį planą, be centralizuotų tinklų dispersiniam užstatymo tipui – atskirų statinių ir individualių namų. Sprendime teigiama, kad Projekte pateikiami sprendiniai, t. y. planuojama suformuoti 25 naujus sklypus, iš kurių 22, nuo 8 iki 11 arų sklypai, skirti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, kuriuose galimas užstatymo tankis iki 30 proc., negali būti vertinami kaip pavienis objektas, tai yra kompleksinis užstatymas. Sprendime daroma išvada, kad minėtos aplinkybes įrodo, jog Projekto sprendiniai prieštarauja Bendrajame plane numatytam atskirų objektų dispersiniam užstatymui, kadangi Projektu planuojama urbanizuoti ginčo teritoriją, sprendiniai turi gyvenvietės planavimo principams būdingus bruožus, todėl Administracija atsisakė suderinti Projektą.

33. Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių kilo ginčas ar Projekto sprendiniai, t. y. ketinimas padalinti Žemės sklypą į 25 atskirus sklypus, iš kurių 22 sklypai bus skirti vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų namų statybai, neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams.

41. Pasisakydamas dėl pareiškėjų skundo argumentų, jog ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ administraciniam aktui keliamų reikalavimų, teismas nurodė, kad įvertinus Sprendimo turinį nėra pagrindo sutikti, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Atsakovas Sprendime aiškiai nurodė, jog vadovaujantis Taisyklių 2 punkto nuostatomis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti teritorijoje galiojančių kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, aptarė kokiems konkretiems Bendrojo plano sprendiniams prieštarauja Projekto sprendiniai. Aplinkybė, jog Sprendimas iš dalies yra grindžiamas KARAT 2023 m. liepos 14 d. posėdyje pateiktomis rekomendacijomis nesudaro pagrindo teigti, kad jis turi esminių motyvavimo trūkumų, kadangi, kaip minėta, KARAT yra kompetentinga institucija teikti savivaldybės institucijoms siūlymus bei rekomendacijas teritorijų planavimo srityje.

42. Įvertinęs nustatytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs ginčijamo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą, taip pat netenkino išvestinio reikalavimo įpareigoti Administraciją pakartotinai išnagrinėti klausimą dėl pritarimo Projekto sprendiniams. Netenkinęs pareiškėjų skundo, teismas netenkino ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

45. Pareiškėjos, pakartodamos faktines bylos aplinkybes, teismo nustatytas aplinkybes bei argumentus teigia, kad šioje byloje pareiškėjos įrodinėjo, jog Administracijos Sprendimas nederinti Projekto nėra pagrįstas jokiais konkrečiais teisės aktais, o jų prašymas suderinti Projekto sprendinius buvo atmestas vadovaujantis sąvokomis, kurios nėra apibrėžtos jokiame konkrečiame teisės akte bei Bendrajame plane nenumatytais reikalavimais. Tuo tarpu Projektas buvo parengtas būtent laikantis teisės aktų reikalavimų, o atsakovas priimdama Sprendimą atsisakyti derinti Projektą nenurodė, kokių konkrečių teisės aktų reikalavimų neatitinka Projektas, nenurodė atsisakyme naudojamų sąvokų sąsajų su teisės aktuose nurodomais sąvokų apibrėžimais ir išaiškinimais.

46. Pareiškėjos pažymi, kad savivaldybės turi teisę rinktis, kokį projektą rengti konkrečiai teritorijai, nes nuo 2014 metų buvo leista rengti žemės valdos projektus (tai yra žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus) ir šiuo konkrečiu atveju atsakovas nusprendė ir leido rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame nėra sprendžiami urbanistinių, tūrinių – erdvinių, infrastruktūros, kraštovaizdžio reikalavimai, o tik suformuojami žemės sklypai, keičiama žemės sklypo naudojimo paskirtis, nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įgyvendinami institucijų išduoti reikalavimai. Tačiau nepaisant anksčiau nurodytų aplinkybių šioje byloje buvo sprendžiami ne tik Žemės sklypo formavimo pertvarkymo klausimai, tačiau ir kiti išvestiniai klausimai, išimtinai susiję tik su statybų reglamentavimu, kurie galėtų būti aktualiais tik įgyvendinus Projektą ir performavus Žemės sklypą, dėl to, pareiškėjų teigimu, buvo nepagrįstai peržengtos šios bylos nagrinėjimo ribos. Žemės sklypo formavimo pertvarkymo procedūros stadijoje nėra keliami klausimai, susiję su statybų sąlygų, projektinių sprendinių nustatymu ar statybų leidimų išdavimu.

47. Administracija Sprendime nurodė, kad Projekto sprendiniai prieštarauja Bendrajame plane numatytam atskirų objektų dispersiniam užstatymui ir vertintini kaip planuojama urbanizuoti teritorija, turinti gyvenvietei būdingų bruožų, todėl nuspręsta nepritarti Projekto sprendiniams. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniu? vienetu? ir jų ribų įstatymas (1994 m. ir vėlesnės redakcijos) apibrėžia tokias Lietuvos Respublikos gyvenvietes: miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3000 gyventoju?, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse; miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventoju?, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo, gamybos ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai; kaimai yra kitos gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto ir miestelio požymių.

48. Pareiškėjos pažymi, kad tokios aplinkybės ar bus planuojama nauja gyvenvietė, ar yra numatoma įkurti gyvenvietę, ar jau yra įkurta gyvenvietė neturi jokios įtakos sklypų formavimui ar Bendrojo plano sprendiniams, nes pagal pateiktas gyvenvietės sąvokas, jokių ribojimų, jei buvo išduotos sąlygos keisti žemės naudojimo paskirtį į kitą ir naudojimo būdą – vienbučių dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, tokiam Projekto įgyvendinimui nėra. Akivaizdu, jei bus pastatytas gyvenamasis namas ir žmonės ten nuolatos gyvens ilgesnį laiką, tokia teritorija ir bus vadinama gyvenviete. Pagal Bendrojo plano sprendinius šių objektų naudotojai bus aptarnaujami gyvenviečių centruose, jiems nebus planuojama atskira socialinė ir inžinerinė struktūra, atsakovas negarantuoja jų aptarnavimo planuojamu laikotarpiu. Tačiau tokių klausimų pareiškėjos šioje byloje nekėlė, todėl šioje byloje jie neturėjo ir negalėjo būti sprendžiami, juolab jais vadovaujamasi priimant teismo sprendimą.

50. Pareiškėjos akcentuoja, kad 2008 m. Bendrojo plano 1.1.5. papunktyje, neurbanizuojamame plote, pažymėtame geltonu štrichu, nurodyti plotai reiškia, jog galima keisti žemės paskirtį į kitą pagal detalųjį planą be centralizuotų tinklų dispersiniam užstatymo tipui – atskirų statinių ir individualių namų, kuriems įrengiamos automatinės vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos statybai. Šių objektų naudotojai būtų aptarnaujami gyvenviečių centruose; jiems neplanuojama atskira socialinė ir inžinerinė struktūra, savivaldybė negarantuoja jų aptarnavimo planuojamu laikotarpiu. Pažymi, kad lietuvių kalboje (-) brūkšnelis, skyrybos ženklas, dedamas tikslinant aplinkybę, tai šiuo atvejų dispersinis užstatymo tipais (tai yra) - atskirų statinių ir individualių namų, kuriems įrengiamos automatinės vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos statybai. Rengiamu projektu pareiškėjos nenumato kokie pastatai stovės, bet akivaizdu, kad jos negalės statyti daugiabučių, kotedžų, sudubliuotų namų ir panašios paskirties objektų, o tik bus galima individualių namų statyba. Bet kokiu atveju statybos klausimai šiai konkrečiai bylai nėra aktualūs. Be to, ginčo teritorija neatitinka TPĮ 2 straipsnio 37 dalyje pateiktos urbanizuotos teritorijos apibrėžimo, kadangi Žemės sklype kitos paskirties žemė užima 56 proc. ploto, o maksimalus galimas teritorijos užstatymo tankis siekia 16,8 proc.

51. Teigia, kad pagal atliktus paskaičiavimus, ginčo teritorija nėra kompaktiškai užstatyta, nes: nesudaro 5 ha užstatytos teritorijos (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žeme). Pertvarkomoje teritorijoje numatyta pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitą, kuri sudaro 2,8064 ha ploto, ir ji nebus pilnai užstatyta, nes leistinas maksimalus užstatymo tankio paskaičiuotas vidurkis yra 29.5 proc.; kadangi 2,8064 ha ploto maksimalaus užstatymo tankio vidurkis yra 29.5 proc., patikrintas užstatymo tankis nuo visos pertvarkomos teritorijos, nuo 5,2200 ha. Suskaičiavus proporcijas, gaunasi, kad nuo visos teritorijos užstatymo tankis sudaro tik 15.93 proc., o tai lemia, jog užstatymo tankis neviršija daugiau nei 20 proc. Tačiau teismas šių argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

52. Pareiškėjos akcentuoja, kad kaip nepagrįsta turėtų būti vertinama ir teismo išvada, jog Žemės sklypo pertvarkymo projektu yra pažeisti 2008 m. Bendrojo plano reikalavimai. Konversijos kvartalais ir atskirais sklypais galimybė yra numatyta 2008 m. Bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.8.7. punkte.

53. Atsakovas nors ir išdėstė tokius argumentus, tačiau niekada nenurodė kokiais teisės aktais, kokiomis taisyklėmis ar sąvokomis, skaičiavimais jis vadovavosi ir nustatė, kad 2,8064 ha plotas yra numatytas urbanizuoti, nes šiuo konkrečiu atveju yra tik keičiama žemės paskirtis į kitą ir ji nėra urbanizuota teritorija. Nei bylą išnagrinėjęs teismas, nei atsakovas nenurodė, kodėl pareiškėjų ir projekto autoriaus pateikti skaičiavimai yra neteisingi, kodėl jais nesivadovaujama. Šiuo atveju 2,8064 ha plotas nėra 5 ha kompaktiškai užstatyta teritorija, o jei tokia teritorija nėra kompaktiškai užstatyta ar numatoma užstatyti teritorija ir yra mažesnė nei 5 ha, tai ji nėra urbanizuota teritorija.

54. Pareiškėjos akcentuoja, kad pertvarkomą teritoriją nėra numatoma užstatyti 50 proc. Šiuo atveju yra tik numatyta keisti žemės paskirtį į kitą, kuri nuo bendro ploto sudaro 54 proc. kitos paskirties žemės, o žemės ūkio, nuo bendrai pertvarkomos 5,2 ha, sudaro 46 proc. Šiuo atveju užstatyti nuo bendros 5,2 ha teritorijos yra numatyta 15.93 proc., t. y. vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2005 m. liepos 1 d. Nr. D1-338, 9 priedu.

55. Nurodo, kad teismas sprendimo motyvuose negalėjo remtis „dispersinio užstatymo“ sąvokos pateikiamu liudytojos traktavimu, jos asmeniniu įsivaizdavimu ar vertinimu. Be to, teismas klaidingai vertino KARAT raštą kaip išvadą, kadangi pačiame rašte nurodyta, jog jis nėra laikomas išvada. Be to, nuo 2014 metų buvo leista ne tik Kretingoje, bet ir visoje Lietuvoje rengti formavimo ir pertvarkymo projektus vietoje detaliųjų planų. Šią galimybę nustato pati savivaldybė. Šiuo atveju Administracija nusprendė rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, o ne detalųjį planą. Bendrasis planas buvo parengtas 2008 m., tuomet iki 2014 m nebuvo galima rengti formavimo ir pertvarkymo projektų, kurio tikslai yra keisti žemės ūkio paskirtį, tai buvo galima daryti tik detaliuoju planu. Todėl šis reikalavimas ir yra išlikęs Bendrajame plane, nes kito varianto pagal 2008 metais galiojusius teisės aktų reikalavimus, nebuvo, kol nepasikeitė teisinis reglamentavimas. Visos šios aplinkybės buvo išdėstytos ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė, jų nevertino, sprendimo motyvuose dėl jų nepasisakė.

63. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje yra sprendžiamas Projekto patvirtinimo klausimas, o ne infrastruktūros įrengimo klausimas. Atsakovo nuomone, teritorijų planavimas turi būti orientuotas į galutinį rezultatą. Nesuprantamas apeliacinio skundo argumentas, kad planuojamoje teritorijoje gyventojams būtų įrengiami laikini vietiniai tinklai pagal Bendrojo plano sprendinių 6.8.5 punktą. Akivaizdu, kad vietinių tinklų įrengimas 22 sklypuose neatitiktų Lietuvos Respublikos infrastruktūros plėtros įstatymo reikalavimų bei aplinkos apsaugos reikalavimų.

64. Administracija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad vertinant Bendrojo plano dalies „Urbanistinė struktūra, žemės tvarkymo reglamentų brėžinys“ grafinius sprendinius matyti, jog ginčo teritorija yra pažymėta geltonu štrichu, kurio reikšmė – planuojama keisti žemės paskirtį į kitą, ne gyvenviečių ribose, atskirų objektų statybai. Bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad neurbanizuojamame plote, pažymėtame geltonu štrichu, nurodyti plotai reiškia, jog galima keisti žemės paskirtį į kitą pagal detalųjį planą be centralizuotų tinklų dispersiniam užstatymo tipui – atskirų statinių ir individualių namų, kuriems įrengiamos automatinės vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos statybai. Šių objektų naudotojai būtų aptarnaujami gyvenviečių centruose. Jiems neplanuojama atskira socialinė ir inžinerinė struktūra, savivaldybė negarantuoja jų aptarnavimo planuojamu laikotarpiu.

65. Įvertinęs minėtus Bendrojo plano sprendinius, teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo teritorijoje Bendrojo plano sprendiniai nedraudžia keisti žemės naudojimo paskirties į kitą, o naudojimo būdo į vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, tačiau joje leidžiama tik atskirų objektų statyba, numatytas dispersinis užstatymo tipas, statomiems individualiems namams privalo būti įrengtos autonominės vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo sistemos.

68. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas.

70. NŽT, pakartodama bylos faktines aplinkybes, nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog atsakovas pagrįstai ginčijamame Sprendime nurodė, kad Projekto sprendiniai neatitinka Bendrojo plano sprendinių. Pažymi, kad pareiškėjoms išduotose Projektavimo sąlygose Bendrojo plano sprendiniai yra privalomi ir numatė, jog ginčo teritorijoje yra galimas žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas, sudarant sąlygas joje statyti vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius namus, tačiau joje leidžiama tik atskirų objektų statyba, t. y. teritorijoje leidžiamas neintensyvus užstatymas, kuriame dominuoja pavieniai pastatai.

71. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų siekis Žemės sklype suformuoti 22 atskirus sklypus, skirtus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, akivaizdžiai neatitinka pavienio užstatymo ir dispersinio užstatymo tipo sąvokų apibrėžimų ir prieštarauja išduotų reikalavimų 3.1 punkte numatytam reikalavimui, jog Projekto sprendiniai turi neprieštarauti Bendrojo plano sprendiniams.