Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-01-27 · Administracinė byla Nr. eA-87-822/2026

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-05-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-01-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-27
Bylos Nr.
eA-87-822/2026
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02704-2023-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė, Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė
Pareiškėjas
R. S., A. S.
Atsakovas
Kretingos rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
G. V., uždaroji akcinė bendrovė „Kartografijos biuras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-87-822/2026Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02704-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.3; 16.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. S. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. ir A. S. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – G. V., uždaroji akcinė bendrovė „Kartografijos biuras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjos R. S. ir A. S. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamos: 1) panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2023 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (4.1.17.E) D3-8265 „Dėl prašymo nagrinėjimo po regioninės architektūros tarybos ekspertinės išvados pateikimo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pritarimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams. Pareiškėjos taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjos skunde nurodė, kad joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. Administracijos direktorius 2021 m. gegužės 6 d. įsakymu nusprendė pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), kurio tikslas – pertvarkyti Žemės sklypą į du ar daugiau sklypų, daliai žemės sklypų pakeisti pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, o naudojimo būdą iš žemės ūkio paskirties žemės sklypų į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų. Atitinkamai 2021 m. gegužės 13 d. bei 2021 m. gegužės 17 d. Administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) išdavė pareiškėjoms Projekto rengimo reikalavimus.

3. Projekto rengėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kartografijos biuras“ (toliau – ir Projekto rengėjas) parengė Projekto sprendinius, pagal kuriuos Žemės sklypas būtų padalintas į dvidešimt penkis žemės sklypus bei pateikė juos atsakovui suderinti. Administracija laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki Sprendimo priėmimo nuolat atsisakydavo suderinti Projekto sprendinius, teigdama, kad jie prieštarauja Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322 patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniams.

4. Administracija 2023 m. gegužės 8 d. pranešimu informavo Projekto rengėją, kad kreipėsi į Klaipėdos apskrities regioninę architektų tarybą (toliau – ir KARAT), jog ji pateiktų ekspertinę išvadą dėl Projekto sprendinių atitikimo Bendrojo plano sprendiniams. KARAT 2023 m. liepos 17 d. pateikė nuomonę, jog Projekto sprendiniai netenkina urbanistinių, tūrinių – erdvinių, infrastruktūros, kraštovaizdžio reikalavimų, kurie privalo būti sprendžiami kompleksiniais teritorijų planavimo dokumentais ir rekomendavo kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) dėl situacijos išaiškinimo pateikimo.

Atsiliepimas

5. Atsakovas, susipažinęs su KARAT raštu, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, jog Projekto sprendiniai prieštarauja Bendrajame plane numatytam atskirų objektų dispersiniam užstatymui ir vertintini kaip planuojama urbanizuoti teritorija, turinti gyvenvietei būdingų bruožų, todėl nuspręsta nepritarti Projekto sprendiniams.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjos teigė, kad nesutinka su Sprendime pateikta argumentacija, todėl prašė jį panaikinti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Projektas yra parengtas vadovaujantis išduotais reikalavimais, jo sprendiniai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams bei Bendrojo plano sprendiniams. Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju KARAT nepriėmė ekspertinės išvados, o tik pateikė savo nuomonę. KARAT rašte yra aiškiai nurodyta, jog ji susipažinusi su Projekto sprendiniais išvados nepriėmė ir rašte yra pateikta tik atskirtų KARAT narių nuomonė, todėl atsakovas netinkamai interpretavo KARAT raštą, siekdamas nepagrįstai nederinti Projekto sprendinių.

7. Pareiškėjos pažymėjo, kad Projektas pradėtas rengti ir atsakovė Projekto reikalavimus išdavė 2021 metais. Projekto reikalavimai galioja penkis metus nuo jų išdavimo dienos, todėl Projektui taikytina reikalavimų išdavimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) redakcija, todėl atsakovas vertindamas Projekto sprendinių teisėtumą nepagrįstai remiasi vėliau įsigaliojusia Taisyklių redakcija.

8. Pareiškėjos akcentavo, kad Bendrojo plano sprendiniuose nurodyta, jog Žemės sklypas patenka į teritoriją įvardintą kaip – planuojama keisti žemės paskirtį į kitą, ne gyvenviečių ribose, atskirų objektų statybai, pavienis užstatymas, laisvo planavimo užstatymas, neformuojant gatvių ir kitų, būdingų periferiniam užstatymui, erdvių. Tokie plotai neurbanizuojami, o tai reiškia, jog juose galima keisti žemės paskirtį į kitą pagal detalųjį planą be centralizuotų tinklų dispersiniam užstatymo tipui – atskirų statinių ir individualių namų. Atkreipė dėmesį, kad nei Bendrojo plano aiškinamajame rašte, nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – ir TPĮ) ar kituose teisės aktuose nėra pateiktas sąvokos - dispersinis užstatymo tipas – apibrėžimas.

9. Teigė, kad ginčo teritorija taip pat neatitinka TPĮ 2 straipsnio 37 punkte pateiktos urbanizuotos teritorijos apibrėžimo, kadangi Žemės sklype kitos paskirties žemė užima 56 proc. ploto, o maksimalus galimas teritorijos užstatymo tankis siekia 16,8 proc. Pareiškėjos nurodė, kad Projekto rengėjas siekdamas, jog Projektas atitiktų Bendrojo plano sprendinius, išanalizavo identiškose teritorijose rengtų ir atsakovo patvirtintų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendinius ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Administracija nepagrįstai atsisako suderinti Projektą ir diskriminuoja pareiškėjas kitų asmenų atžvilgių, kurių analogiški projektai būdavo suderinami.

10. Pareiškėjos taip pat nurodė, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ). Iš Sprendime pateiktų motyvų nėra aišku, kokių veiksmų pareiškėjos privalo imtis, jog Administracija suderintų Projektą. Administracija, atsisakydama suderinti Projektą, nesivadovauja konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, Sprendimas yra grindžiamas tik atsakovo subjektyviai suprantamomis sąvokomis ir KARAT rašte pateikta nuomone.

Atsiliepimas

11. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų išduotuose Projekto reikalavimuose nurodyta, jog jie galioja viso Projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams, teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip penkis metus. Akcentavo, kad tiek Administracijos, tiek NŽT išduotuose Projekto reikalavimuose nurodyta, jog pertvarkomam žemės sklypui taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, taip pat ir Bendrojo plano sprendiniai. Administracijos išduotuose Projekto reikalavimuose taip pat buvo nurodyta, kad Projekto rengėjas privalo atkreipti dėmesį į Administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-133 patvirtintus Bendrojo plano keitimo bendrųjų sprendinių formavimo (koncepcijos) stadijoje numatytus teritorijos vystymo sprendinius (toliau – ir Koncepcija). Koncepcijoje Žemės sklypas patenka į neurbanizuojamą teritoriją, kurios funkcinė zona – miškai ir miškingos teritorijos.

13. Atsakovas akcentavo, kad pagrindinis teisės aktas, kuriuo remiantis yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra Taisyklės, kurių 2 punkte yra aiškiai nustatyta, jog Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams. Akivaizdu, jog Taisyklėse yra imperatyviai nurodyta, kad parengtas Projektas negali prieštarauti Bendrajam planui. Taisyklėse taip pat nustatyta, jog parengtas Projektas teikiamas organizatoriui, šis ne vėliau kaip per 10 darbo dienų priima sprendimą dėl Projekto suderinimo arba motyvuotai atsisako jį derinti ir grąžina rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo Projekto sprendiniams priežastis.

Atsiliepimas

14. Atsakovas pabrėžė, kad visuose raštuose jis nuosekliai nurodė pagrindinę priežastį, dėl kurios nederinamas Projektas – jis prieštarauja Bendrajame plane numatytam atskirų objektų dispersiniam užstatymui ir organizatoriaus vertinamas kaip intensyviai urbanizuojama teritorija, turinti gyvenvietės planavimo principams būdingus bruožus. Projektu planuojama 5,2200 ha teritorija, iš kurios 2,8064 ha numatoma urbanizuoti (užstatyti vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais su jiems aptarnauti reikalinga susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija) ir 2,4136 ha neurbanizuojama teritorija, kurios pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama. Akivaizdu, kad daugiau kaip 50 proc. teritorijos yra numatoma užstatyti. Atsakovo teigimu, kadangi ginčo teritorijoje daugiau kaip 50 proc. teritorijos yra numatoma užstatyti, tokie sprendiniai neatitinka Bendrajame plane numatyto atskirtų objekto dispersinio užstatymo, o labiau vertintinas kaip intensyviai užstatomas kvartalas.

15. Atsakovas kaip nepagrįstą vertino ir skundo argumentą, kad Administracija klaidingai vertina KARAT raštą kaip ekspertinę išvadą. Atkreipė dėmesį, jog KARAT 2023 m. liepos 14 d. dokumentas yra įvardintas kaip išvada. KARAT nariai įvertino Projekto medžiagą, vadovaudamiesi specialiomis architektūros žiniomis, pateikė savo pasisakymus bei profesines įžvalgas ir konstatavo, jog Projektas neatitinka Bendrojo plano nuostatų, kuriuose nurodoma, kad neurbanizuotoje teritorijoje žemės ūkio paskirties keitimas į kitos paskirties žemė galimas tik detaliuoju planu. KARAT rašte pateikta ir dispersinio užstatymo sąvoka.

Atsiliepimas

16. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų pozicija, jog Sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Teigė, kad jis yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualiu teisiniu reguliavimu. Pažymėjo, kad Administracija atsakydama į Plano rengėjo 2023 m. birželio 1 d. bei 2023 m. rugsėjo 26 d. skundus aiškiai nurodė, jog nepritaria Projektui, pagrindė nepritarimą teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

18. Nurodė, kad NŽT Kretingos skyrius 2021 m. gegužės 13 d. raštu Nr. SFP-5069-(14.14.36.) nustatė Žemės sklypui Projekto reikalavimus. Projekto reikalavimuose nurodyta, kad jo sprendiniams yra taikomi teritorijoje galiojantys atitinkamo lygmens teritorijų planavimo sprendiniai, t. y. Bendrasis planas bei Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 2658 patvirtintas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas Kretingos rajono Kretingos seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.

19. Teigė, kad TPĮ 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybės institucijoms bei suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus. Taip pat Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalyje įtvirtinta savarankiškoji savivaldybių funkcija – teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas. Akivaizdu, kad Projekto sprendinių vertinimas yra priskirtas savivaldybių kompetencijai. NŽT pritarė Administracijos pozicijai, kad Projekto sprendiniai neatitinka Bendrajame plane numatyto atskirų objektų dispersinio užstatymo, kadangi 50 proc. ginčo teritorijos planuojama užstatyti.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad palieka ginčą spręsti teismo nuožiūra.

21. Nurodė, kad Inspekcija neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamame ginče, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatyme įtvirtintomis nuostatomis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai tvirtinami tik gavus NŽT išvadą, jog projektą tikslingą tvirtinti. Taip pat NŽT yra kompetentinga institucija vykdyti žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą. Inspekcija teigė, jog minėtos aplinkybės įrodo, kad bylos dalykas nėra susijęs su jos atliekamomis funkcijomis, kadangi Inspekcija atlieka tik specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų rengimo priežiūrą, o byloje sprendžiamas klausimas dėl žemės valdos projekto sprendinių atitikimo aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Šalies argumentai

22. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Kartografijos biuras“ ir G. V. atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė. Teismo posėdyje G. V., atstovaudamas ir UAB „Kartografijos biuras“ interesus, nurodė, jog palaiko skunde keliamus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

II.

23. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

24. Teismas nustatė, kad pareiškėjoms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. Pareiškėja R. S. nuosavybės teise valdo 125/261 dalį Žemės sklypo, o A. S. – 136/261 dalį. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

Šalies argumentai

25. Pareiškėjos 2021 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Prašyme nurodyta, kad Projekto tikslai – padalinti žemės ūkio paskirties žemės sklypą į kelis sklypus ir pakeisti žemės paskirtį – į kitą, naudojimo būdą – į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, esant būtinumui suformuoti sklypus inžinerinės infrastruktūros teritorijoms.

26. Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjų 2021 m. balandžio 29 d. prašymą, 2021 m. gegužės 6 d. priėmė įsakymą Nr. A1-566 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nusprendė pradėti rengti Projektą. Minėto įsakymo 1 punkte nurodoma, kad Projekto rengimo tikslas – pertvarkyti Žemės sklypą, jį padalinant į du ar daugiau žemės sklypų, daliai žemės sklypų pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir naudojimo būdą iš kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, išskirti susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas. Administracija 2021 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (4.7.17.E) D3-2389 „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“ (toliau – ir Administracijos reikalavimai) išdavė pareiškėjoms Projekto rengimo reikalavimus. NŽT 2021 m. gegužės 17 d. raštu Nr. SFP-5069-(14.14.36) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“ (toliau – ir NŽT reikalavimai) taip pat pareiškėjoms išdavė Projekto rengimo reikalavimus. Tiek Administracijos, tiek NŽT reikalavimuose nurodyta, kad jie galioja viso Projekto rengimo proceso metu, bet ne ilgiau kaip 5 metus.

27. Projekto rengėjas, vadovaudamasis Administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 6 d. įsakymu, Administracijos bei NŽT išduotais reikalavimais, parengė Projektą. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog Projektu pertvarkomas Žemės sklypas padalijamas į dvidešimt penkis žemės sklypus. Projektu planuojama vieno žemės sklypo naudojimo paskirtį pakeisti – į kitą, o naudojimo būdą – į susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Dviejų žemės sklypų paskirtis bei naudojimo būdas nekeičiamas. Likusių 22 žemės sklypų naudojimo paskirtis keičiama – į kitą, o naudojimo būdas – į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas nurodė, kad iki Sprendimo priėmimo, Projekto rengėjas 8 kartus kreipėsi į atsakovą su prašymu suderinti Projekto sprendinius. Administracija 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. (4.1.17.E) D3-4359, 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (4.1.17.E) D3-5760, 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu (4.1.17.E) D3-6337, 2023 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (4.1.17.E) D3-407, 2023 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (4.1.17.E) D3-1369, 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. (4.1.17.E) D3-3283 ir 2023 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (4.1.17.E) D3-4718 nusprendė nepritarti Projekto sprendiniams ir atsisakė juos suderinti.

29. Atsakovas 2023 m. birželio 14 d. raštu Nr. (4.1.17.E) D3-4541 „Dėl regioninės architektūros tarybos ekspertinės išvados pateikimo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams“ nutarė kreiptis į KARAT su prašymu pateikti ekspertinę išvadą dėl Projekto sprendiniais formuojamos urbanistinės idėjos atitikimo Bendrajame plane nustatytiems planuojamos teritorijos urbanistiniams reikalavimams. KARAT 2023 m. liepos 14 d. vykusiame posėdyje išnagrinėjo atsakovo prašymą. KARAT posėdžio išvadoje teigiama, kad pateikti Projekto sprendiniai neatitinka urbanistinių, tūrinių – erdvinių, infrastruktūros, kraštovaizdžio reikalavimų, kurie turi būti sprendžiami kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. Pažymima, kad Projektas neatitinka Bendrojo plano nuostatų, kuriuose nurodyta, jog neurbanizuotoje teritorijoje žemės ūkio paskirties keitimas į kitos paskirties žemę galimas tik detaliuoju planu.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismo posėdžio metu liudytoja V. P. nurodė, kad ji buvo KARAT 2023 m. liepos 14 d. posėdžio laikinoji pirmininkė. 2023 m. liepos 14 d. vykusio posėdžio metu KARAT priimtame dokumente buvo išdėstyta KARAT tarybos narių nuomonė, o ne priimta ekspertinė išvada. Teigė, kad minėto posėdžio metu iškeltas klausimas buvo labiau teisinio pobūdžio, o ne architektūrinio ar urbanistinio pobūdžio, todėl posėdžio dalyviams buvo pasiūlyta kreiptis į Inspekciją dėl oficialaus situacijos išaiškinimo. Liudytojos nuomone, vertinant Projekto sprendinių atitikimo Bendrojo plano sprendiniams klausimą, neturėtų būti remiamasi Koncepcijoje įtvirtintais sprendiniais. Paaiškino, kad dispersinis užstatymas yra tam tikras užstatymo tipas, kuris verčiant pažodžiui reiškia „atskiras, pavienis“, tačiau atkreipė dėmesį, jog tokio užstatymo sąvoka turėtų būti pateikta teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose, tačiau Bendrajame plane šios sąvokos apibrėžimas nėra pateiktas. Laikėsi nuomonės, jog nagrinėjama situacija yra artima gyvenamojo kvartalo formavimui, o tokie klausimai turėtų būti planuojami detaliuoju planu, kadangi tokiu teritorijų planavimo dokumentu paprasčiau sukontroliuoti kylančias urbanistines problemas.

31. Teismas pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, architektūros, teritorijų planavimo, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo sričių ir kitiems su architektūra susijusiems klausimams nagrinėti, rekomendacijoms teikti ir pasiūlymams valstybės ir savivaldybių institucijoms, priimančioms su architektūra susijusius sprendimus, teikti, taip pat architektūros kokybei vertinti steigiamos regioninės architektūros tarybos. Taigi KARAT yra kompetentinga institucija teikti pasiūlymus bei rekomendacijas teritorijų planavimo srityje. KARAT priimtos išvados nėra privalomos valstybės ar savivaldybės institucijoms, tačiau jos turi teisę atsižvelgti į jose pateiktus pasiūlymus ar rekomendacijas.

32. Atsakovas, susipažinęs su KARAT 2023 m. liepos 14 d. posėdyje padarytomis išvadomis, priėmė Sprendimą, kuriuo pakartotinai atsisakė pritarti Projekto sprendiniams. Atkreipė dėmesį, kad Administracijos reikalavimų 5.11 punkte buvo nurodyta, jog rengiant Projektą yra rekomenduojama įvertinti Koncepcijoje numatytus ginčo teritorijos vystymo sprendinius. Koncepcijoje ginčo teritorija patenka į neurbanizuojamą teritoriją, kurios funkcinė zona – miškai ir miškingos teritorijos. Administracija akcentavo, jog remiantis Bendrojo plano sprendiniais, ginčo teritorija patenka į planuojamą keisti žemės paskirtį į kitą, ne gyvenviečių ribose, atskirų objektų statybai – atskirai stovintys pastatai (pavienis užstatymas) – užstatymas atskirai (laisvai) bendro naudojimo erdvėje stovinčiais ir toje erdvėje dominuojančiais išskirtinės paskirties pastatais. Tokie plotai yra neurbanizuojami ir reiškia, kad galima keisti žemės paskirtį į kitą pagal detalųjį planą, be centralizuotų tinklų dispersiniam užstatymo tipui – atskirų statinių ir individualių namų. Sprendime teigiama, kad Projekte pateikiami sprendiniai, t. y. planuojama suformuoti 25 naujus sklypus, iš kurių 22, nuo 8 iki 11 arų sklypai, skirti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, kuriuose galimas užstatymo tankis iki 30 proc., negali būti vertinami kaip pavienis objektas, tai yra kompleksinis užstatymas. Sprendime daroma išvada, kad minėtos aplinkybes įrodo, jog Projekto sprendiniai prieštarauja Bendrajame plane numatytam atskirų objektų dispersiniam užstatymui, kadangi Projektu planuojama urbanizuoti ginčo teritoriją, sprendiniai turi gyvenvietės planavimo principams būdingus bruožus, todėl Administracija atsisakė suderinti Projektą.

33. Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių kilo ginčas ar Projekto sprendiniai, t. y. ketinimas padalinti Žemės sklypą į 25 atskirus sklypus, iš kurių 22 sklypai bus skirti vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų namų statybai, neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams.

Žemesnės instancijos teismas

34. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) ir Taisyklės. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 3D-395/D1-187 „Dėl Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.1 punkte nurodyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių iki šio įsakymo įsigaliojimo priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, gali būti baigiami rengti, viešinami, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusias Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas. Kadangi Projektas pradėtas rengti Administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 6 d. įsakymo pagrindu, todėl ginčui aktuali Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 17 d.

35. Teismas rėmėsi Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 ir 5 dalimis ir nurodė, kad pareiškėjos, kaip Žemės sklypo bendrasavininkės, siekdamos padalinti Žemės sklypą ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį bei naudojimo būdą, turėjo teisę kreiptis į Administraciją su prašymu organizuoti Projekto rengimą. Administracija bei NŽT pareiškėjoms išdavė Projekto reikalavimus. Tiek Administracijos, tiek NŽT reikalavimuose nurodyta, kad Projektas, be kita ko, privalo atitikti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T2-322 redakcijos Bendrojo plano sprendinius. Byloje nėra jokių duomenų, kad išduoti Projekto reikalavimai būtų keičiami ar koreguoti, panaikinti ar kitaip praradę savo aktualumą. Teismas vertino, kad teisės aktų nuostatuose bei Administracijos ir NŽT reikalavimuose pareiškėjoms yra nustatytas imperatyvus reikalavimas, jog Projekto sprendiniai atitiktų Bendrojo plano sprendinius.

36. Teismas, vertindamas Bendrojo plano dalies „Urbanistinė struktūra, žemės tvarkymo reglamentų brėžinys“ grafinius sprendinius, nurodė, jog ginčo teritorija yra pažymėta geltonu štrichu, kurio reikšmė – planuojama keisti žemės paskirtį į kitą, ne gyvenviečių ribose, atskirų objektų statybai. Bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad neurbanizuojamame plote, pažymėtame geltonu štrichu, nurodyti plotai reiškia, jog galima keisti žemės paskirtį į kitą pagal detalųjį planą be centralizuotų tinklų dispersiniam užstatymo tipui – atskirų statinių ir individualių namų, kuriems įrengiamos automatinės vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos statybai. Šių objektų naudotojai būtų aptarnaujami gyvenviečių centruose. Jiems neplanuojama atskira socialinė ir inžinerinė struktūra, savivaldybė negarantuoja jų aptarnavimo planuojamu laikotarpiu. Įvertinęs minėtus Bendrojo plano sprendinius teismas konstatavo, kad ginčo teritorijoje Bendrojo plano sprendiniai nedraudžia keisti žemės naudojimo paskirtį į kitą, o naudojimo būdą į vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, tačiau joje leidžiama tik atskirų objektų statyba, numatytas dispersinis užstatymo tipas, statomiems individualiems namams privalo būti įrengtos autonominės vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo sistemos.

37. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 „Dėl teritorijų planavimo normų patvirtinimo“ patvirtintų Teritorijų planavimo normų 31.6 papunktyje nurodyta, kad atskirai stovintys pastatai (pavienis užstatymas) – užstatymas atskirai (laisvai) bendro naudojimo erdvėje stovinčiais ir toje erdvėje dominuojančiais išskirtinės paskirties pastatais (rotušė ir panašiai). Bendrojo plano sprendiniuose, aiškinamajame rašte ar teisės aktuose nėra pateikta sąvokos „dispersinio užstatymo tipas“ apibrėžimas. Tačiau KARAT 2023 m. liepos 14 d. posėdžio metu bei liudytojos apklausos metu paaiškinta, kad mokslinėje literatūroje dispersinis užstatymas apibūdinamas – dispersiškai urbanizuoto kraštovaizdžio tipas, kaip ir pavienių pastatų, išskiriamas buvusiose atvirose agrarinėse teritorijose. Šis kraštovaizdžio tipas išsiskiria intensyvesnio užstatymo struktūromis, kurios suformuojamos sudalinant buvusius žemės ūkio sklypus mažesniais statybiniais sklypais. Šios struktūros ryškiausios prie didžiųjų miestų bei kurortinių vietovių prieigose. Pastatai dažniausiai vieno – dviejų aukštų, dažnai artimo tūrio didumo. Atskirose pastatų grupėse pastatai orientuojami taisyklingai, tačiau atskiros gyvenamųjų sklypų teritorijos formuojamos dažniausiai įvertinant atskirų žemės ūkio sklypų konfigūraciją, kuri dažniausiai netaisyklinga. Tokioje struktūroje susidaro kreivalinijinių gatvių tinklas, skirtingų užstatomų sklypų grupių zigzaginės linijos.

38. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai Sprendime nurodė, jog Projekto sprendiniai neatitinka Bendrojo plano sprendinių. Išduotose sąlygose Bendrojo plano sprendiniai yra privalomi projekto rengimo sprendiniams ir numatė, jog ginčo teritorijoje yra galimas žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas, sudarant sąlygas joje statyti vienbučius bei dvibučius gyvenamuosius namus, tačiau joje leidžiama tik atskirų objektų statyba, t. y. teritorijoje leidžiamas neintensyvus užstatymas, kuriame dominuoja pavieniai pastatai. Tai akcentavo ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas, nurodydamas, jog nežiūrint naujų Bendrojo plano sprendinių, darančių statybą šiuose žemės sklypuose neįmanoma, Administracija laikosi nuostatos pritarti Projektui, parengtam pagal išduotas 2021 m. gegužės 13 d. sąlygas, sudarančias galimybę pareiškėjoms realizuoti pavienį užstatymą.

39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos siekia Žemės sklype suformuoti 22 atskirus sklypus, skirtus vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų statybai, o tai akivaizdžiai neatitinka pavienio užstatymo ir dispersinio užstatymo tipo sąvokų apibrėžimų. Tuo nesilaikoma 2021 m. gegužės 13 d. Kretingos rajono savivaldybės išduotų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų 3.1 punkte numatyto reikalavimo, jog Projekto sprendiniai turi neprieštarauti 2008 m. gruodžio 18 d. Kretingos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-322 patvirtinto bendrojo plano sprendiniams.

40. Teismas konstatavo, jog nustačius paminėtas aplinkybes, Administracija ginčijamu Sprendimu pagrįstai nepritarė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo Projekto sprendiniams.

41. Pasisakydamas dėl pareiškėjų skundo argumentų, jog ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ administraciniam aktui keliamų reikalavimų, teismas nurodė, kad įvertinus Sprendimo turinį nėra pagrindo sutikti, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Atsakovas Sprendime aiškiai nurodė, jog vadovaujantis Taisyklių 2 punkto nuostatomis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti teritorijoje galiojančių kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, aptarė kokiems konkretiems Bendrojo plano sprendiniams prieštarauja Projekto sprendiniai. Aplinkybė, jog Sprendimas iš dalies yra grindžiamas KARAT 2023 m. liepos 14 d. posėdyje pateiktomis rekomendacijomis nesudaro pagrindo teigti, kad jis turi esminių motyvavimo trūkumų, kadangi, kaip minėta, KARAT yra kompetentinga institucija teikti savivaldybės institucijoms siūlymus bei rekomendacijas teritorijų planavimo srityje.

42. Įvertinęs nustatytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs ginčijamo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą, taip pat netenkino išvestinio reikalavimo įpareigoti Administraciją pakartotinai išnagrinėti klausimą dėl pritarimo Projekto sprendiniams. Netenkinęs pareiškėjų skundo, teismas netenkino ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

43. Teismas nevertino kitų pareiškėjų skunde nurodytų argumentų kaip neturinčių teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui.

III.

44. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjos taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

45. Pareiškėjos, pakartodamos faktines bylos aplinkybes, teismo nustatytas aplinkybes bei argumentus teigia, kad šioje byloje pareiškėjos įrodinėjo, jog Administracijos Sprendimas nederinti Projekto nėra pagrįstas jokiais konkrečiais teisės aktais, o jų prašymas suderinti Projekto sprendinius buvo atmestas vadovaujantis sąvokomis, kurios nėra apibrėžtos jokiame konkrečiame teisės akte bei Bendrajame plane nenumatytais reikalavimais. Tuo tarpu Projektas buvo parengtas būtent laikantis teisės aktų reikalavimų, o atsakovas priimdama Sprendimą atsisakyti derinti Projektą nenurodė, kokių konkrečių teisės aktų reikalavimų neatitinka Projektas, nenurodė atsisakyme naudojamų sąvokų sąsajų su teisės aktuose nurodomais sąvokų apibrėžimais ir išaiškinimais.

46. Pareiškėjos pažymi, kad savivaldybės turi teisę rinktis, kokį projektą rengti konkrečiai teritorijai, nes nuo 2014 metų buvo leista rengti žemės valdos projektus (tai yra žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus) ir šiuo konkrečiu atveju atsakovas nusprendė ir leido rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame nėra sprendžiami urbanistinių, tūrinių – erdvinių, infrastruktūros, kraštovaizdžio reikalavimai, o tik suformuojami žemės sklypai, keičiama žemės sklypo naudojimo paskirtis, nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įgyvendinami institucijų išduoti reikalavimai. Tačiau nepaisant anksčiau nurodytų aplinkybių šioje byloje buvo sprendžiami ne tik Žemės sklypo formavimo pertvarkymo klausimai, tačiau ir kiti išvestiniai klausimai, išimtinai susiję tik su statybų reglamentavimu, kurie galėtų būti aktualiais tik įgyvendinus Projektą ir performavus Žemės sklypą, dėl to, pareiškėjų teigimu, buvo nepagrįstai peržengtos šios bylos nagrinėjimo ribos. Žemės sklypo formavimo pertvarkymo procedūros stadijoje nėra keliami klausimai, susiję su statybų sąlygų, projektinių sprendinių nustatymu ar statybų leidimų išdavimu.

47. Administracija Sprendime nurodė, kad Projekto sprendiniai prieštarauja Bendrajame plane numatytam atskirų objektų dispersiniam užstatymui ir vertintini kaip planuojama urbanizuoti teritorija, turinti gyvenvietei būdingų bruožų, todėl nuspręsta nepritarti Projekto sprendiniams. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniu? vienetu? ir jų ribų įstatymas (1994 m. ir vėlesnės redakcijos) apibrėžia tokias Lietuvos Respublikos gyvenvietes: miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3000 gyventoju?, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse; miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventoju?, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo, gamybos ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai; kaimai yra kitos gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto ir miestelio požymių.

48. Pareiškėjos pažymi, kad tokios aplinkybės ar bus planuojama nauja gyvenvietė, ar yra numatoma įkurti gyvenvietę, ar jau yra įkurta gyvenvietė neturi jokios įtakos sklypų formavimui ar Bendrojo plano sprendiniams, nes pagal pateiktas gyvenvietės sąvokas, jokių ribojimų, jei buvo išduotos sąlygos keisti žemės naudojimo paskirtį į kitą ir naudojimo būdą – vienbučių dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, tokiam Projekto įgyvendinimui nėra. Akivaizdu, jei bus pastatytas gyvenamasis namas ir žmonės ten nuolatos gyvens ilgesnį laiką, tokia teritorija ir bus vadinama gyvenviete. Pagal Bendrojo plano sprendinius šių objektų naudotojai bus aptarnaujami gyvenviečių centruose, jiems nebus planuojama atskira socialinė ir inžinerinė struktūra, atsakovas negarantuoja jų aptarnavimo planuojamu laikotarpiu. Tačiau tokių klausimų pareiškėjos šioje byloje nekėlė, todėl šioje byloje jie neturėjo ir negalėjo būti sprendžiami, juolab jais vadovaujamasi priimant teismo sprendimą.

Šalies argumentai

49. Pareiškėjos teigia, kad tiek teismas, tiek ir Administracija netenkindami pareiškėjų prašymo ir skundo, vadovavosi „dispersijos“ sąvoka, kuri nėra apibrėžta jokiame teisės akte, dėl to pareiškėjų prašymas buvo atmestas visiškai nepagrįstai.

50. Pareiškėjos akcentuoja, kad 2008 m. Bendrojo plano 1.1.5. papunktyje, neurbanizuojamame plote, pažymėtame geltonu štrichu, nurodyti plotai reiškia, jog galima keisti žemės paskirtį į kitą pagal detalųjį planą be centralizuotų tinklų dispersiniam užstatymo tipui – atskirų statinių ir individualių namų, kuriems įrengiamos automatinės vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos statybai. Šių objektų naudotojai būtų aptarnaujami gyvenviečių centruose; jiems neplanuojama atskira socialinė ir inžinerinė struktūra, savivaldybė negarantuoja jų aptarnavimo planuojamu laikotarpiu. Pažymi, kad lietuvių kalboje (-) brūkšnelis, skyrybos ženklas, dedamas tikslinant aplinkybę, tai šiuo atvejų dispersinis užstatymo tipais (tai yra) - atskirų statinių ir individualių namų, kuriems įrengiamos automatinės vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos statybai. Rengiamu projektu pareiškėjos nenumato kokie pastatai stovės, bet akivaizdu, kad jos negalės statyti daugiabučių, kotedžų, sudubliuotų namų ir panašios paskirties objektų, o tik bus galima individualių namų statyba. Bet kokiu atveju statybos klausimai šiai konkrečiai bylai nėra aktualūs. Be to, ginčo teritorija neatitinka TPĮ 2 straipsnio 37 dalyje pateiktos urbanizuotos teritorijos apibrėžimo, kadangi Žemės sklype kitos paskirties žemė užima 56 proc. ploto, o maksimalus galimas teritorijos užstatymo tankis siekia 16,8 proc.

51. Teigia, kad pagal atliktus paskaičiavimus, ginčo teritorija nėra kompaktiškai užstatyta, nes: nesudaro 5 ha užstatytos teritorijos (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žeme). Pertvarkomoje teritorijoje numatyta pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitą, kuri sudaro 2,8064 ha ploto, ir ji nebus pilnai užstatyta, nes leistinas maksimalus užstatymo tankio paskaičiuotas vidurkis yra 29.5 proc.; kadangi 2,8064 ha ploto maksimalaus užstatymo tankio vidurkis yra 29.5 proc., patikrintas užstatymo tankis nuo visos pertvarkomos teritorijos, nuo 5,2200 ha. Suskaičiavus proporcijas, gaunasi, kad nuo visos teritorijos užstatymo tankis sudaro tik 15.93 proc., o tai lemia, jog užstatymo tankis neviršija daugiau nei 20 proc. Tačiau teismas šių argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

52. Pareiškėjos akcentuoja, kad kaip nepagrįsta turėtų būti vertinama ir teismo išvada, jog Žemės sklypo pertvarkymo projektu yra pažeisti 2008 m. Bendrojo plano reikalavimai. Konversijos kvartalais ir atskirais sklypais galimybė yra numatyta 2008 m. Bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.8.7. punkte.

53. Atsakovas nors ir išdėstė tokius argumentus, tačiau niekada nenurodė kokiais teisės aktais, kokiomis taisyklėmis ar sąvokomis, skaičiavimais jis vadovavosi ir nustatė, kad 2,8064 ha plotas yra numatytas urbanizuoti, nes šiuo konkrečiu atveju yra tik keičiama žemės paskirtis į kitą ir ji nėra urbanizuota teritorija. Nei bylą išnagrinėjęs teismas, nei atsakovas nenurodė, kodėl pareiškėjų ir projekto autoriaus pateikti skaičiavimai yra neteisingi, kodėl jais nesivadovaujama. Šiuo atveju 2,8064 ha plotas nėra 5 ha kompaktiškai užstatyta teritorija, o jei tokia teritorija nėra kompaktiškai užstatyta ar numatoma užstatyti teritorija ir yra mažesnė nei 5 ha, tai ji nėra urbanizuota teritorija.

54. Pareiškėjos akcentuoja, kad pertvarkomą teritoriją nėra numatoma užstatyti 50 proc. Šiuo atveju yra tik numatyta keisti žemės paskirtį į kitą, kuri nuo bendro ploto sudaro 54 proc. kitos paskirties žemės, o žemės ūkio, nuo bendrai pertvarkomos 5,2 ha, sudaro 46 proc. Šiuo atveju užstatyti nuo bendros 5,2 ha teritorijos yra numatyta 15.93 proc., t. y. vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2005 m. liepos 1 d. Nr. D1-338, 9 priedu.

55. Nurodo, kad teismas sprendimo motyvuose negalėjo remtis „dispersinio užstatymo“ sąvokos pateikiamu liudytojos traktavimu, jos asmeniniu įsivaizdavimu ar vertinimu. Be to, teismas klaidingai vertino KARAT raštą kaip išvadą, kadangi pačiame rašte nurodyta, jog jis nėra laikomas išvada. Be to, nuo 2014 metų buvo leista ne tik Kretingoje, bet ir visoje Lietuvoje rengti formavimo ir pertvarkymo projektus vietoje detaliųjų planų. Šią galimybę nustato pati savivaldybė. Šiuo atveju Administracija nusprendė rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, o ne detalųjį planą. Bendrasis planas buvo parengtas 2008 m., tuomet iki 2014 m nebuvo galima rengti formavimo ir pertvarkymo projektų, kurio tikslai yra keisti žemės ūkio paskirtį, tai buvo galima daryti tik detaliuoju planu. Todėl šis reikalavimas ir yra išlikęs Bendrajame plane, nes kito varianto pagal 2008 metais galiojusius teisės aktų reikalavimus, nebuvo, kol nepasikeitė teisinis reglamentavimas. Visos šios aplinkybės buvo išdėstytos ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė, jų nevertino, sprendimo motyvuose dėl jų nepasisakė.

Šalies argumentai

56. Pareiškėjos teigia, kad liudytoja paaiškino, jog dispersinis užstatymas yra tam tikras užstatymo tipas, kuris verčiant pažodžiui reiškia atskiras, pavienis, tačiau atkreipė dėmesį, jog tokio užstatymo sąvoka turėtų būti pateikta teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose, tačiau Bendrajame plane šios sąvokos apibrėžimas nėra pateiktas. Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos pateiktomis asmeninėmis prielaidomis aiškinat aptariamą sąvoką.

57. Pareiškėjos taip pat nesutinka su teismo argumentais, jog atsakovas pagrįstai Sprendime nurodė, kad Projekto sprendiniai neatitinka Bendrojo plano sprendinių. Teismas nurodė, kad Bendrojo plano sprendiniai yra privalomi Projekto rengimo sprendiniams ir numatė, jog ginčo teritorijoje yra galimas žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas, sudarant sąlygas joje statyti vienbučius bei dvibučius gyvenamuosius namus, tačiau joje leidžiama tik atskirų objektų statyba, t. y. teritorijoje leidžiamas neintensyvus užstatymas, kuriame dominuoja pavieniai pastatai. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos siekia Žemės sklype suformuoti 22 atskirus sklypus, skirtus vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų statybai, o tai akivaizdžiai neatitinka pavienio užstatymo ir dispersinio užstatymo tipo sąvokų apibrėžimų. Tokią savo išvadą teismas iš esmės grindė tik liudytojos bei atsakovo atstovo pateiktu asmeniniu vertinimu. Tačiau teismo sprendimas nėra pagrįstas konkrečiais teisės aktais.

Žemesnės instancijos teismas

58. Teismas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjų argumentus, kad pavienis užstatymas prieštarautų Bendrojo plano sprendiniams išvengti pavienių mozaikos principu išbarstytų funkcijų, kurios normaliai veikti negalės, nes skirtingos veiklos turės neigiamą poveikį gretimybėms. Šiuo atveju konversija gali vykti kvartalais ir atskirais sklypais, tai buvo įgyvendinta ir Projektu. Teismo išvada, kad Projekto sprendiniai neatitinka pavienio užstatymo ir dispersinio užstatymo tipo sąvokų apibrėžimų, lygiai taip pat kaip ir atsakovo Sprendime, nėra pagrįsta jokiu konkrečiu teisės aktu, nepaisant to, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos nuosekliai įrodinėjo, kad jų Projektas buvo atmestas nepateikiant jokio konkretaus teisinio pagrindo, nenurodant atsisakyme pateikiamų sąvokų teisinio apibrėžimo galiojančiuose teisės aktuose. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Šalies argumentai

59. Pareiškėjos taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Iš Sprendimo motyvų neaišku, ką pareiškėjos ir Projekto rengėjas turi padaryti, kad Žemės sklypo pertvarkymo projektas būtų suderintas ir patvirtintas. Ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, todėl yra pagrindas jį panaikinti.

Atsiliepimas

60. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

61. Atsakovas, pakartodamas faktines bylos aplinkybes, nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

62. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad Administracija bei NŽT pareiškėjoms išdavė Projekto reikalavimus. Tiek Administracijos, tiek NŽT reikalavimuose nurodyta, kad Projektas, be kita ko, privalo atitikti Bendrojo plano sprendinius. Byloje nėra jokių duomenų, kad išduoti Projekto reikalavimai būtų keičiami ar koreguoti, panaikinti ar kitaip praradę savo aktualumą, ir padarė išvadą, jog teisės aktų nuostatuose bei Administracijos ir NŽT reikalavimuose pareiškėjoms yra nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad Projekto sprendiniai atitiktų Bendrojo plano sprendinius.

63. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje yra sprendžiamas Projekto patvirtinimo klausimas, o ne infrastruktūros įrengimo klausimas. Atsakovo nuomone, teritorijų planavimas turi būti orientuotas į galutinį rezultatą. Nesuprantamas apeliacinio skundo argumentas, kad planuojamoje teritorijoje gyventojams būtų įrengiami laikini vietiniai tinklai pagal Bendrojo plano sprendinių 6.8.5 punktą. Akivaizdu, kad vietinių tinklų įrengimas 22 sklypuose neatitiktų Lietuvos Respublikos infrastruktūros plėtros įstatymo reikalavimų bei aplinkos apsaugos reikalavimų.

64. Administracija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad vertinant Bendrojo plano dalies „Urbanistinė struktūra, žemės tvarkymo reglamentų brėžinys“ grafinius sprendinius matyti, jog ginčo teritorija yra pažymėta geltonu štrichu, kurio reikšmė – planuojama keisti žemės paskirtį į kitą, ne gyvenviečių ribose, atskirų objektų statybai. Bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad neurbanizuojamame plote, pažymėtame geltonu štrichu, nurodyti plotai reiškia, jog galima keisti žemės paskirtį į kitą pagal detalųjį planą be centralizuotų tinklų dispersiniam užstatymo tipui – atskirų statinių ir individualių namų, kuriems įrengiamos automatinės vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos statybai. Šių objektų naudotojai būtų aptarnaujami gyvenviečių centruose. Jiems neplanuojama atskira socialinė ir inžinerinė struktūra, savivaldybė negarantuoja jų aptarnavimo planuojamu laikotarpiu.

65. Įvertinęs minėtus Bendrojo plano sprendinius, teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo teritorijoje Bendrojo plano sprendiniai nedraudžia keisti žemės naudojimo paskirties į kitą, o naudojimo būdo į vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, tačiau joje leidžiama tik atskirų objektų statyba, numatytas dispersinis užstatymo tipas, statomiems individualiems namams privalo būti įrengtos autonominės vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo sistemos.

Atsiliepimas

66. Atsakovas dėl apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, jog teismo išvada, kad projekto sprendiniai neatitinka pavienio užstatymo ir dispersinio užstatymo tipo sąvokų apibrėžimų, nėra pagrįsta jokiu konkrečiu teisės aktu, atkreipia dėmesį, kad teismas sprendime konstatavo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 „Dėl teritorijų planavimo normų patvirtinimo“ patvirtintų Teritorijų planavimo normų 31.6 papunktyje nurodyta, kad atskirai stovintys pastatai (pavienis užstatymas) – užstatymas atskirai (laisvai) bendro naudojimo erdvėje stovinčiais ir toje erdvėje dominuojančiais išskirtinės paskirties pastatais (rotušė ir panašiai). Taip pat nurodė, kad Bendrojo plano sprendiniuose, aiškinamajame rašte ar teisės aktuose nėra pateiktas sąvokos dispersinio užstatymo tipas apibrėžimo. Tačiau KARAT 2023 m. liepos 14 d. posėdžio metu bei liudytojos apklausos metu paaiškinta, kad mokslinėje literatūroje dispersinis užstatymas apibūdinamas – dispersiškai urbanizuoto kraštovaizdžio tipas, kaip ir pavienių pastatų, išskiriamas buvusiose atvirose agrarinėse teritorijose. Šis kraštovaizdžio tipas išsiskiria intensyvesnio užstatymo struktūromis, kurios suformuojamos sudalinant buvusius žemės ūkio sklypus mažesniais statybiniais sklypais. Šios struktūros ryškiausios prie didžiųjų miestų bei kurortinių vietovių prieigose. Pastatai dažniausiai vieno – dviejų aukštų, dažnai artimo tūrio didumo. Atskirose pastatų grupėse pastatai orientuojami taisyklingai, tačiau atskiros gyvenamųjų sklypų teritorijos formuojamos dažniausiai įvertinant atskirų žemės ūkio sklypų konfigūraciją, kuri dažniausiai netaisyklinga. Tokioje struktūroje susidaro kreivalinijinių gatvių tinklas, skirtingų užstatomų sklypų grupių zigzaginės linijos.

67. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

68. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas.

Atsiliepimas

69. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

70. NŽT, pakartodama bylos faktines aplinkybes, nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog atsakovas pagrįstai ginčijamame Sprendime nurodė, kad Projekto sprendiniai neatitinka Bendrojo plano sprendinių. Pažymi, kad pareiškėjoms išduotose Projektavimo sąlygose Bendrojo plano sprendiniai yra privalomi ir numatė, jog ginčo teritorijoje yra galimas žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas, sudarant sąlygas joje statyti vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius namus, tačiau joje leidžiama tik atskirų objektų statyba, t. y. teritorijoje leidžiamas neintensyvus užstatymas, kuriame dominuoja pavieniai pastatai.

71. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų siekis Žemės sklype suformuoti 22 atskirus sklypus, skirtus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, akivaizdžiai neatitinka pavienio užstatymo ir dispersinio užstatymo tipo sąvokų apibrėžimų ir prieštarauja išduotų reikalavimų 3.1 punkte numatytam reikalavimui, jog Projekto sprendiniai turi neprieštarauti Bendrojo plano sprendiniams.

72. NŽT nesutinka su pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais, jog ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų. Teigia, jog Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

73. NŽT nuomone, nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

74. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl Projekto tvirtinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

75. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė konstatavęs, kad Administracija pagrįstai nepritarė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams, nes jie neatitinka Bendrojo plano sprendinių, Administracijos Sprendimas atitinka VAĮ administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti pareiškėjų skunde nurodytais ar kitais argumentais.

76. Pareiškėjos, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino pareiškėjų pateiktų įrodymų ir argumentų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

77. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

78. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

79. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

80. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

81. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-492/2023).

82. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjų skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu.

83. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar Projekto sprendiniai neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams.

84. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatyta Taisyklėse, kurių 2 punkte numatyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Taisyklės privalomos organizatoriui, iniciatoriams, projektų rengėjams, projekto rengimo reikalavimus rengiančioms ir teikiančioms institucijoms, projektų sprendinius derinančioms institucijoms, valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekančiai institucijai ir projektus tvirtinančiai institucijai (Taisyklių 18 punktas).

85. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, Administracija bei NŽT pareiškėjoms išdavė Projekto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad Projektas, be kita ko, turi atitikti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T2-322 redakcijos Bendrojo plano sprendinius. Projekto reikalavimai nebuvo keičiami ar koreguojami, jie yra galiojantys ir aktualūs.

86. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo teritorijoje Bendrojo plano sprendiniai nedraudžia keisti žemės naudojimo paskirtį į kitą, o naudojimo būdą į vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, tačiau joje leidžiama tik atskirų objektų statyba, numatytas dispersinis užstatymo tipas, statomiems individualiems namams privalo būti įrengtos autonominės vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo sistemos. Nors Bendrojo plano sprendiniuose, aiškinamajame rašte ar teisės aktuose nėra pateikta sąvokos „dispersinio užstatymo tipas“ apibrėžimas, tačiau KARAT 2023 m. liepos 14 d. posėdžio metu bei teisme liudytojos apklausos metu paaiškinta, kad mokslinėje literatūroje sąvoka „dispersinis užstatymas“ apibūdinama – dispersiškai urbanizuoto kraštovaizdžio tipas, kaip ir pavienių pastatų, išskiriamas buvusiose atvirose agrarinėse teritorijose. Šis kraštovaizdžio tipas išsiskiria intensyvesnio užstatymo struktūromis, kurios suformuojamos sudalinant buvusius žemės ūkio sklypus mažesniais statybiniais sklypais. Šios struktūros ryškiausios prie didžiųjų miestų bei kurortinių vietovių prieigose. Pastatai dažniausiai vieno – dviejų aukštų, dažnai artimo tūrio didumo. Atskirose pastatų grupėse pastatai orientuojami taisyklingai, tačiau atskiros gyvenamųjų sklypų teritorijos formuojamos dažniausiai įvertinant atskirų žemės ūkio sklypų konfigūraciją, kuri dažniausiai netaisyklinga. Tokioje struktūroje susidaro kreivalinijinių gatvių tinklas, skirtingų užstatomų sklypų grupių zigzaginės linijos.

87. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Administracija pagrįstai Sprendime nurodė, kad Projekto sprendiniai neatitinka Bendrojo plano sprendinių, kurie yra privalomai projekto rengimo sprendiniams ir numatė, jog ginčo teritorijoje yra galimas žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas, sudarant sąlygas joje statyti vienbučius bei dvibučius gyvenamuosius namus, tačiau joje leidžiama tik atskirų objektų statyba, t. y. teritorijoje leidžiamas neintensyvus užstatymas, kuriame dominuoja pavieniai pastatai. Šią aplinkybę akcentavo ir atsakovo atstovas teismo posėdyje, teigdamas, jog nežiūrint naujų Bendrojo plano sprendinių, darančių statybą žemės sklypuose neįmanoma, atsakovas laikosi nuostatos pritarti Projektui, parengtam pagal išduotas 2021 m. gegužės 13 d. sąlygas, sudarančias galimybę pareiškėjoms realizuoti pavienį užstatymą.

88. Nagrinėjamu atveju tiek Administracija ginčijamame Sprendime, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjų siekis Žemės sklype suformuoti 22 atskirus žemės sklypus, skirtus vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų statybai, akivaizdžiai neatitinka pavienio užstatymo ir dispersinio užstatymo tipo sąvokų apibrėžimų, tokiu būdu neišpildytas Projekto reikalavimas, kad Projekto sprendiniai turi neprieštarauti Bendrojo plano sprendiniams. Nustačius paminėtą aplinkybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Administracija ginčijamu Sprendimu pagrįstai nepritarė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams.

89. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjų apeliacinio skundo argumentu, jog ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. Priešingai, įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį matyti, kad Administracijos Sprendime nurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Administracija rėmėsi priimdama administracinį sprendimą, taip pat pagrįsta, kodėl Administracija nepritaria Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams, nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka, jį priėmė kompetentingas subjektas. Taigi pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

90. Vien aplinkybė, kad pareiškėjos nesutinka su joms nepalankiu pirmosios instancijos teismo sprendimu (jo motyvais) nereiškia, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, bei nesudaro teisinio pagrindo jį panaikinti.

91. Kiti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas Administracijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimų neteisėtumas ir nepagrįstumas, nelemia kitokio faktinių aplinkybių vertinimo ir neturi teisinės reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

92. Apibendrindama aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

93. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, jos neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, dėl to prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų R. S. ir A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasIveta PelienėSkirgailė Žalimienė