Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Algimantui Šindeikiui, atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovams Daivai Vaikenienei ir Svajūnui Bradūnui, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Idai Vasiljevienei,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kartografijos biuras“ atstovui G. V. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui G. V.,

2024 m. balandžio 9 d. mišriu vaizdo konferencijos būdu viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. S. ir A. S. skundą bei patikslintą skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. V., uždarajai akcinei bendrovei „Kartografijos biuras“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigoti atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Proceso šaliai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjoms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. R. S. nuosavybės teise valdo 125/261 dalį Žemės sklypo, o A. S. – 136/261 dalį. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad pareiškėjos 2021 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Prašyme nurodyta, kad Projekto tikslai – padalinti žemės ūkio paskirties žemės sklypą į kelis sklypus ir pakeisti žemės paskirtį į kitą, naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, esant būtinumui suformuoti sklypus inžinerinės infrastruktūros teritorijoms.

Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjų 2021 m. balandžio 29 d. prašymą, 2021 m. gegužės 6 d. priėmė įsakymą Nr. A1-566 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5637/0001:6) Padvarių k., Kretingos sen., Kretingos r. sav., formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nusprendė pradėti rengti Projektą. Minėto įsakymo 1 punkte nurodoma, kad Projekto rengimo tikslas – pertvarkyti Žemės sklypą, jį padalinant į du ar daugiau žemės sklypų, daliai žemės sklypų pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir naudojimo būdą iš kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, išskirti susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas.

Administracija 2021 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (4.7.17.E) D3-2389 „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“ (toliau – ir Administracijos reikalavimai) išdavė pareiškėjos Projekto rengimo reikalavimus. NŽT 2021 m. gegužės 17 d. raštu Nr. SFP-5069-(14.14.36) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“ (toliau – ir NŽT reikalavimai) taip pat pareiškėjos išdavė Projekto rengimo reikalavimus. Tiek Administracijos reikalavimuose, tiek NŽT reikalavimuose nurodyta, kad jie galioja viso Projekto rengimo proceso metu, bet ne ilgiau kaip 5 metus.

Projekto rengėjas, vadovaudamasis Administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 6 d. įsakymu, Administracijos bei NŽT išduotais reikalavimais, parengė Projektą. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog Projektu pertvarkomas Žemės sklypas padalijamas į dvidešimt penkis žemės sklypus. Projektu planuojama vieno žemės sklypo naudojimo paskirtį pakeisti į kitą, o naudojimo būdą į susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Dviejų žemės sklypų paskirtis bei naudojimo būdas nekeičiamas. Likusių 22 žemės sklypų naudojimo paskirtis keičiama į kitą, o naudojimo būdas keičiamas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad iki Sprendimo priėmimo, Projekto rengėjas 8 kartus kreipėsi į atsakovę su prašymu suderinti Projekto sprendinius. Administracija 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. (4.1.17.E) D3-4359, 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (4.1.17.E) D3-5760, 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu (4.1.17.E) D3-6337, 2023 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (4.1.17.E) D3-407, 2023 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (4.1.17.E) D3-1369, 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. (4.1.17.E) D3-3283 ir 2023 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (4.1.17.E) D3-4718 nusprendė nepritarti Projekto sprendiniams ir atsisakė juos suderinti.

Atsakovė 2023 m. birželio 14 d. raštu Nr. (4.1.17.E) D3-4541 „Dėl regioninės architektūros tarybos ekspertinės išvados pateikimo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams“ nutarė kreiptis į KARAT su prašymu pateikti ekspertinę išvadą dėl Projekto sprendiniais formuojamos urbanistinės idėjos atitikimo Bendrajame plane nustatytiems planuojamos teritorijos urbanistiniams reikalavimams.

KARAT 2023 m. liepos 14 d. vykusiame posėdyje išnagrinėjo minėtą atsakovės prašymą. KARAT posėdžio išvadoje teigiama, kad jai pateikti Projekto sprendiniai neatitinka urbanistinių, tūrinių – erdvinių, infrastruktūros, kraštovaizdžio reikalavimų, kurie turi būti sprendžiami kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. Pažymima, kad Projektas neatitinka Bendrojo plano nuostatų, kuriuose nurodyta, kad neurbanizuotoje teritorijoje žemės ūkio paskirties keitimas į kitos paskirties žemę galimas tik detaliuoju planu.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. P. nurodė, kad ji buvo KARAT 2023 m. liepos 14 d. posėdžio laikinoji pirmininkė. Informavo, kad 2023 m. liepos 14 d. vykusio posėdžio metu KARAT priimtame dokumente buvo išdėstyta KARAT tarybos narių nuomonė, o ne priimta ekspertinė išvada. Teigė, kad minėto posėdžio metu iškeltas klausimas buvo labiau teisinio pobūdžio, o ne architektūrinio ar urbanistinio pobūdžio, todėl posėdžio dalyviams buvo pasiūlyta kreiptis į Inspekciją dėl oficialaus situacijos išaiškinimo. Liudytojos nuomone vertinant Projekto sprendinių atitikimo Bendrojo plano sprendiniams klausimą, neturėtų būti remiamasi Koncepcijoje įtvirtintais sprendiniais. Paaiškino, kad dispersinis užstatymas yra tam tikras užstatymo tipas, kuris verčiant pažodžiui reiškia atskiras, pavienis, tačiau atkreipė dėmesį, jog tokio užstatymo sąvoka turėtų būti pateikta teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose, tačiau Bendrajame plane šios sąvokos apibrėžimas nėra pateiktas. Laikosi nuomonės, jog nagrinėjama situacija yra artima gyvenamojo kvartalo formavimui, o tokie klausimai turėtų būti planuojami detaliuoju planu, kadangi tokiu teritorijų planavimo dokumentu paprasčiau sukontroliuoti kylančias urbanistines problemas.

Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi architektūros, teritorijų planavimo, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo sričių ir kitiems su architektūra susijusiems klausimams nagrinėti, rekomendacijoms teikti ir pasiūlymams valstybės ir savivaldybių institucijoms, priimančioms su architektūra susijusius sprendimus, teikti, taip pat architektūros kokybei vertinti steigiamos regioninės architektūros tarybos. Taigi KARAT yra kompetentinga institucija teikti pasiūlymus bei rekomendacijas teritorijų planavimo srityje. KARAT priimtos išvados nėra privalomos valstybės ar savivaldybės institucijoms, tačiau jos turi teisę atsižvelgti į jose pateiktus pasiūlymus ar rekomendacijas.

Atsakovė susipažinusi su KARAT 2023 m. liepos 14 d. posėdyje padarytomis išvadomis priėmė Sprendimą, kuriuo pakartotinai atsisakė pritarti Projekto sprendiniams. Atkreipė dėmesį, kad Administracijos reikalavimų 5.11 punkte buvo nurodyta, jog rengiant Projektą yra rekomenduojama įvertinti Koncepcijoje numatytus ginčo teritorijos vystymo sprendinius. Koncepcijoje ginčo teritorija patenka į neurbanizuojamą teritoriją, kurios funkcinė zona – miškai ir miškingos teritorijos. Administracija pabrėžė, jog remiantis Bendrojo plano sprendiniais ginčo teritorija patenka į planuojamą keisti žemės paskirtį į kitą, ne gyvenviečių ribose, atskirų objektų statybai – atskirai stovintys pastatai (pavienis užstatymas) – užstatymas atskirai (laisvai) bendro naudojimo erdvėje stovinčiais ir toje erdvėje dominuojančiais išskirtinės paskirties pastatais. Tokie plotai yra neurbanizuojami ir reiškia, kad galima keisti žemės paskirtį į kitą pagal detalųjį planą, be centralizuotų tinklų dispersiniam užstatymo tipui – atskirų statinių ir individualių namų. Sprendime teigiama, kad Projekte pateikiami sprendiniai, t. y. planuojama suformuoti 25 naujus sklypus, iš kurių 22, nuo 8 iki 11 arų sklypai, skirti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, kuriuose galimas užstatymo tankis iki 30 proc., negali būti vertinami kaip pavienis objektas, tai yra kompleksinis užstatymas. Sprendime daroma išvada, kad minėtos aplinkybes įrodo, jog Projekto sprendiniai prieštarauja Bendrajame plane numatytam atskirų objektų dispersiniam užstatymui, kadangi Projektu planuojama urbanizuoti ginčo teritoriją, sprendiniai turi gyvenvietės planavimo principams būdingus bruožus, todėl Administracija atsisakė suderinti Projektą.

Įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių kilo ginčas ar Projekto sprendiniai, t. y. ketinimas padalinti Žemės sklypą į 25 atskirus sklypus, iš kurių 22 sklypai bus skirti vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų namų statybai, neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021-01-01 iki 2021-11-01) ir Taisyklės. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 3D-395/D1-187 „Dėl Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.1 punktas teigia, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių iki šio įsakymo įsigaliojimo priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, gali būti baigiami rengti, viešinami, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusias Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas. Kaip ir anksčiau minėta Projektas pradėtas rengti Administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 6 d. įsakymo pagrindu, todėl darytina išvada, jog ginčui aktuali Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 17 d.

Atvejus kada yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai reglamentuoja Žemės įstatymo 40 straipsnis. Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu vienas iš atveju kai yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra, kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų. Taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra rengiami kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 straipsnis teigia, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog pareiškėjos, kaip Žemės sklypo bendrasavininkės, siekdamos padalinti Žemės sklypą ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį bei naudojimo būdą, turėjo teisę kreiptis į Administraciją su prašymu organizuoti Projekto rengimą.

Pažymėtina, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Taisyklės privalomos organizatoriui, iniciatoriams, Projektų rengėjams, Projekto rengimo reikalavimus rengiančioms ir teikiančioms institucijoms, Projektų sprendinius derinančioms institucijoms, valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekančiai institucijai ir Projektus tvirtinančiai institucijai (Taisyklių 18 punktas).

Taisyklių 24 punktas numato, kad priimant sprendimą pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus. Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į:

1) Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, jei Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės;

2) kitus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnyje nurodytus valstybinės žemės patikėtinius, jei Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra jų patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės.

Reikalavimai per ŽPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti gavimo dienos. Reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su Projekto teritorija ir Projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su Projekto tikslais. Reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas Projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į reikalavimus. Reikalavimuose nurodomi Projektą derinantys asmenys ir institucijos.

Kaip jau paminėta, Administracija bei NŽT pareiškėjos išdavė Projekto reikalavimus. Tiek Administracijos, tiek NŽT reikalavimuose nurodyta, kad Projektas, be kita ko, privalo atitikti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T2-322 redakcijos Bendrojo plano sprendinius. Byloje nėra jokių duomenų, kad išduoti Projekto reikalavimai būtų keičiami ar koreguoti, panaikinti ar kitaip praradę savo aktualumą.

Atsižvelgiant į anksčiau minėtą darytina išvada, jog teisės aktų nuostatuose bei Administracijos ir NŽT reikalavimuose pareiškėjoms yra nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad Projekto sprendiniai atitiktų Bendrojo plano sprendinius.

Vertinant Bendrojo plano dalies „Urbanistinė struktūra, žemės tvarkymo reglamentų brėžinys“ grafinius sprendinius matyti, kad ginčo teritorija yra pažymėta geltonu štrichu, kurio reikšmė – planuojama keisti žemės paskirtį į kitą, ne gyvenviečių ribose, atskirų objektų statybai. Bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad neurbanizuojamame plote, pažymėtame geltonu štrichu, nurodyti plotai reiškia, kad galima keisti žemės paskirtį į kitą pagal detalųjį planą be centralizuotų tinklų dispersiniam užstatymo tipui – atskirų statinių ir individualių namų, kuriems įrengiamos automatinės vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos statybai. Šių objektų naudotojai būtų aptarnaujami gyvenviečių centruose. Jiems neplanuojama atskira socialinė ir inžinerinė struktūra, savivaldybė negarantuoja jų aptarnavimo planuojamu laikotarpiu.

Įvertinus minėtus Bendrojo plano sprendinius konstatuotina, kad ginčo teritorijoje Bendrojo plano sprendiniai nedraudžia keisti žemės naudojimo paskirtį į kitą, o naudojimo būdą į vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, tačiau joje leidžiama tik atskirų objektų statyba, numatytas dispersinis užstatymo tipas, statomiems individualiems namams privalo būti įrengtos autonominės vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo sistemos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 „Dėl teritorijų planavimo normų patvirtinimo“ patvirtintų Teritorijų planavimo normų 31.6 papunktyje nurodyta, kad atskirai stovintys pastatai (pavienis užstatymas) – užstatymas atskirai (laisvai) bendro naudojimo erdvėje stovinčiais ir toje erdvėje dominuojančiais išskirtinės paskirties pastatais (rotušė ir panašiai).

Bendrojo plano sprendiniuose, aiškinamajame rašte ar teisės aktuose nėra pateikta sąvokos dispersinio užstatymo tipas apibrėžimas. Tačiau KARAT 2023 m. liepos 14 d. posėdžio metu bei liudytojos apklausos metu paaiškinta, kad mokslinėje literatūroje dispersinis užstatymas apibūdinamas – dispersiškai urbanizuoto kraštovaizdžio tipas, kaip ir pavienių pastatų, išskiriamas buvusiose atvirose agrarinėse teritorijose. Šis kraštovaizdžio tipas išsiskiria intensyvesnio užstatymo struktūromis, kurios suformuojamos sudalinant buvusius žemės ūkio sklypus mažesniais statybiniais sklypais. Šios struktūros ryškiausios prie didžiųjų miestų bei kurortinių vietovių prieigose. Pastatai dažniausiai vieno – dviejų aukštų, dažnai artimo tūrio didumo. Atskirose pastatų grupėse pastatai orientuojami taisyklingai, tačiau atskiros gyvenamųjų sklypų teritorijos formuojamos dažniausiai įvertinant atskirų žemės ūkio sklypų konfigūraciją, kuri dažniausiai netaisyklinga. Tokioje struktūroje susidaro kreivalinijinių gatvių tinklas, skirtingų užstatomų sklypų grupių zigzaginės linijos.

Remiantis minėtomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai Sprendime nurodė, jog Projekto sprendiniai neatitinka Bendrojo plano sprendinių. Kaip ir anksčiau nurodyta, išduotose sąlygose Bendrojo plano sprendiniai yra privalomai projekto rengimo sprendiniams ir numatė, jog ginčo teritorijoje yra galimas žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas, sudarant sąlygas joje statyti vienbučius bei dvibučius gyvenamuosius namus, tačiau joje leidžiama tik atskirų objektų statyba, t. y. teritorijoje leidžiamas neintensyvus užstatymas, kuriame dominuoja pavieniai pastatai. Tai akcentuoja ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Svajūnas Bradūnas, nurodydamas, jog nežiūrint naujų Bendrojo plano sprendinių, darančių statybą šiuose žemės sklypuose neįmanoma, savivaldybė laikosi nuostatos pritarti projektui parengtam pagal išduotas 2021 m. gegužės 13 d. sąlygas, sudarančias galimybę pareiškėjoms realizuoti pavienį užstatymą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos siekia Žemės sklype suformuoti 22 atskirus sklypus, skirtus vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų statybai, o tai akivaizdžiai neatitinka pavienio užstatymo ir dispersinio užstatymo tipo sąvokų apibrėžimų. Tuo nesilaikoma 2021 m. gegužės 13 d. Kretingos rajono savivaldybės išduotų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų 3.1 punkte numatyto reikalavimo, jog Projekto sprendiniai turi neprieštarauti 2008 m. gruodžio 18 d. Kretingos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-322 patvirtinto bendrojo plano sprendiniams.

Nustačius šias aplinkybes konstatuojama, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija 2023 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. (4.1.17.E) D3-8265 „Dėl prašymo nagrinėjimo po regioninės architektūros tarybos ekspertinės išvados pateikimo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams“ pagrįstai nepritarė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams.

Pareiškėjos skunde nurodė ir kitų argumentų, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir niekaip nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-355/2011 ir kt.).

VAĮ 3 straipsnio 4 punktas teigia, kad vienas iš principų, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, yra įstatymo viršenybės principas. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Taip pat viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis išsamumo principų. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punktas).

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Lietuvos administracinis teismas yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1422-492/2021).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vertinant individualaus administracinio akto atitiktį motyvuotumo imperatyvui, tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu; visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus. Todėl administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4514-520/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3495-502/2019).

Teisėjų kolegija įvertinusi Sprendimo turinį konstatuoja, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Atsakovė Sprendime aiškiai nurodė, jog vadovaujantis Taisyklių 2 punkto nuostatomis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti teritorijoje galiojančių kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Aptariama kokiems konkretiems Bendrojo plano sprendiniams prieštarauja projekto sprendiniai. Aplinkybė, jog Sprendimas iš dalies yra grindžiamas KARAT 2023 m. liepos 14 d. posėdyje pateiktomis rekomendacijomis nesudaro pagrindo teigti, kad jis turi esminių motyvavimo trūkumų, kadangi kaip ir anksčiau minėta, KARAT yra kompetentinga institucija teikti savivaldybės institucijoms siūlymus bei rekomendacijas teritorijų planavimo srityje.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. (4.1.17.E) D3-8265 „Dėl prašymo nagrinėjimo po regioninės architektūros tarybos ekspertinės išvados pateikimo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjų R. S. ir A. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl Administracijos įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti klausimą dėl pritarimo Projekto sprendiniams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos prašo jų naudai iš Administracijos priteisti visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjų skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jie atmetami. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjų naudai, todėl joms patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjų R. S. ir A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.