Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1720-933/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2YT-28827-1101/2019Nutartis · 2019-08-26Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
e2S-1720-933/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22731-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irmantas Šulcas
Pareiškėjas
B. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1720-933/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22731-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-28827-1101/2019 pagal pareiškėjo B. K. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų. Suinteresuoti asmenys byloje (išieškotoja) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Virginija Meškauskienė.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) B. K. 2019-07-23 antstolių Virginijos Meškauskienės ir Irmanto Gaidelio kontorai paduotu skundu antstolės Virginijos Meškauskienės prašė sustabdyti, atšaukti antstolės 2019-06-27 patvarkymą Nr. S1-49312 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2019-06-27 nurodymą Nr. S-19-15-7356 priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Nurodė, kad apie antstolės Virginijos Meškauskienės vykdomą 7,74 Eur išieškojimą sužinojo tik 2019-07-04. Iki tol informacijos nei iš antstolės, nei iš išieškotojos apie turimą 7,74 Eur skolą nėra gavęs. Antstolės veiksmai nekorektiški, kadangi pareiškėjui buvo apribota teisė padengti turimą minimalų įsiskolinimą be papildomų sankcijų ir vykdymo išlaidų. Vykdymo procesas inicijuotas dar 2018 m., todėl antstolė turėjo pakankamai laiko informuoti pareiškėją apie jo turimą įsiskolinimą. Teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr. e2-13780-861/2017, pareiškėjas nėra gavęs. Pareiškėjas netinkamai informuotas apie turimą prievolę, todėl ir antstolės paskaičiuotos vykdymo išlaidos perteklinės. Pareiškėjas savo iniciatyva nuvyko į Valstybinę mokesčių inspekciją ir ten gavęs patvirtinimą dėl egzistuojančio įsiskolinimo, jį apmokėjo ir pateikė teismui šią aplinkybę patvirtinantį įrodymą.

2. Antstolė Virginija Meškauskienė 2019-07-30 patvarkymu pareiškėjo (skolininko) skundo netenkino. Nurodė, kad antstolei buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-14 išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-13780-861/2017 dėl 7,74 Eur išieškojimo iš skolininko B. K. Skolininkui buvo žinoma apie teisminį procesą, taigi ir jo metu priteistas sumas. Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVĮ) 5 punktas numato, jog išieškojimuose iki 100 Eur įsiskolinimo antstolis būtinų vykdymo išlaidų ir pašto (kurjerių) išlaidų išieškojimą visų pirma nukreipia į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kas ir buvo padaryta. Vykdymo išlaidos apskaičiuotos įstatymo nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo (skolininko) skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų prašė skundo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-08-26 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

4.1. Apylinkės teismas nustatė, kad vykdomosios bylos Nr. 0015/19/00930 duomenys patvirtina, jog antstolė Virginija Meškauskienė 2019-06-07 patvarkymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100 Eur, išieškojimo priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-13780-861/2017 dėl 7,74 Eur pašto išlaidų išieškojimo iš skolininko B. K. išieškotojos valstybės naudai. Tą pačią dieną antstolė apskaičiavo 18,90 Eur vykdymo išlaidas bei priėmė nurodymą priverstinai nurašyti 26,64 Eur pinigines lėšas (7,74 Eur + 18,90 Eur). Nurodyme antstolė nurodė sumą, kuria pareiškėjas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį.

4.2. Apylinkės teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentas, jog antstolė prieš pradėdama priverstinio vykdymo veiksmus turėjo pareigą informuoti pareiškėją apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą nepagrįstas. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, kai vykdomas mažesnis negu 100 Eur piniginių sumų išieškojimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 661 straipsnio 2 dalis). Tokiose bylose iš karto pradedami priverstinio vykdymo veiksmai. Antstolė vykdo 7,74 Eur, t. y. mažesnės nei 100 Eur sumos, išieškojimą, todėl pareiškėjui raginimas įvykdyti sprendimą geranoriškai neturėjo būti siunčiamas. Iki 2019-06-27 patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą pareiškėjas nebuvo padengęs 7,74 Eur įsiskolinimo (įsiskolinimas padengtas tiesiogiai išieškotojai 2019-08-16). Aplinkybė, kad antstolei pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, kuriuo išieškoma mažesnė nei 100 Eur suma, sudaro savarankišką pagrindą pradėti priverstinio vykdymo veiksmus nesiunčiant raginimo.

4.3. Nors pareiškėjas nurodo, kad jam nežinoma apie pareigą padengti 7,74 Eur įsiskolinimą valstybei, priteistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13780-861/2017, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad aptariamą sprendimą apskundė pats pareiškėjas. Vilniaus apygardos teismo 2018-11-15 nutartimi apskųstas sprendimas paliktas nepakeistas, minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis pareiškėjui 2018-11-16 išsiųsta per Elektroninių paslaugų portalo sistemą. Pareiškėjas apie priimtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, ir atitinkamai įsiteisėjusį bei privalomai vykdytiną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-23 sprendimą, turėjo žinoti. Antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100 Eur, išieškojimo, vykdyti, pagrįstai iš karto priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kurias sudaro išieškoma suma, būtinosios vykdymo išlaidos ir pašto išlaidos.

4.4. SVĮ 41 nustatyta, kad SVĮ 5 punkte nustatyta tvarka išieškodamas mažesnę nei 100 Eur skolą, apie priverstinį vykdymo išlaidų išieškojimą antstolis skolininką informuoja patvarkymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100 Eur išieškojimo. Pareiškėjas apie iš jo išieškotinas vykdymo išlaidas buvo informuotas patvarkymu ir kartu su juo išsiųstu vykdymo išlaidų apskaičiavimu bei patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolės paskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio pareiškėjas neginčijo, todėl teismas dėl jų dydžio nepasisako. Aplinkybė, kad pareiškėjas jau po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti 7,74 Eur įsiskolinimą padengė tiesiogiai išieškotojai, nedaro pareiškėjo skundžiamų antstolės priverstinio išieškojimo veiksmų neteisėtais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Pareiškėjas (skolininkas) B. K. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-26 nutartį dalyje dėl vykdymo išlaidų taikymo panaikinti pripažįstant antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmus neteisėtais. Nurodė, kad pagal bendrąsias vykdymo taisykles, vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo išsiuntimo skolininkui ir tik po to yra taikoma priverstinio išieškojimo procedūra. Apie Vilniaus apygardos teismo nutartį nežinojo iki 2019 m. liepos pradžios. Elektroniniu paslaugų portalu (EPP sistema) nesinaudoja. Tikėjosi, kad Vilniaus apygardos teismas jo bylą nagrinės žodinio proceso tvarka, o procesinį sprendimą atsiųs įprastu paštu. Išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) neveikimu skolininkui padarė žalos. VšĮ „Baltijos media centras“ turi skolininkui sumokėti 13 500 Eur neišmokėto darbo užmokesčio. VMI leido susiklostyti aplinkybėms, kad VšĮ „Baltijos media centras“ nori išvengti atsakomybės skelbdamas tyčinį bankrotą ir klastojant buhalterinius duomenis. VMI taiko dvigubus standartus ir nepagarbą privačiam asmeniui. VMI nepripažįsta skolininko Gyventojų mokesčio grąžinimo deklaracijos, t. y. 562 Eur mokestinės permokos. Priteistą sumą sumokėjo. Vien ta aplinkybė, jog antstolė atliko vykdymo veiksmus laikantis teisės aktų reikalavimų dar nereiškia, kad buvo atsižvelgta į teisingumo ir protingumo principus.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepime į pareiškėjo (skolininko) B. K. atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad apylinkės teismo nutarties motyvai išsamūs ir pagrindo su jais nesutikti nėra. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas. Dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento antstolis privalo atlikti vykdymo procesą reguliuojančiuose teisės normose nustatytus konkrečius veiksmus. Pateiktas vykdyti vykdomasis raštas nepanaikintas, taigi vykdytinas. Pareiškėjo pretenzijos dėl išieškotojos atitinkamų veiksmų neatlikimo ar atlikimo nekorektiškai skolininko atžvilgiu turėtų būti teikiami ne antstolei. Vykdymo išlaidos nesumokėtos.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 336 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjas (skolininkas) savo poziciją yra išdėstęs procesiniuose dokumentuose, taip pat teikta vykdomosios bylos medžiaga, kurios pakanka pasisakyti dėl byloje keliamų klausimų.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

14. Byloje iš esmės ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00930.

15. Susipažinus su pareiškėjo (skolininko) B. K. atskirojo skundo turiniu nustatyta, jog skolininkas iš esmės ginčija antstolės Virginijos Meškauskienės 2019-06-27 patvarkymą Nr. S1-49313, kuriuo buvo apskaičiuotos 18,90 Eur vykdymo išlaidos. Pareiškėjo (skolininko) teigimu, neracionalu ir neprotinga pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, kuomet pareiškėjo (skolininko) skola siekė 7,74 Eur. Antstolė, prieš pradėdama vykdymo veiksmus, galėjo pareiškėją (skolininką) paraginti susimokėti skolą netaikant piniginių sankcijų, juolab, jog pareiškėjas (skolininkas) nebuvo gavęs Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo (skolininko) apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkė teismo 2017-05-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13780-861/ 2017.

16. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog pareiškėjas (skolininkas) iš esmės neginčija to, kad antstolė Virginija Meškauskienė, priimdama patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00930, laikėsi vykdymo proceso reguliuojančių teisės aktų nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, kurio suma mažesnė nei 100 Eur, neprivalo skolininkui siųsti raginimų įvykdyti sprendimą (CPK 661 straipsnio 2 dalis, SVĮ 5 punktas).

17. Analizuojant 2019-06-27 patvarkymo turinį matyti, kad 18,90 Eur vykdymo išlaidas sudaro: 16 Eur bylos administravimo išlaidos, 1,66 Eur vykdymo išlaidų indeksavimas ir 1,24 Eur pašto išlaidos. SVĮ instrukcijos 43 punkte nurodyta, kad: i) vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo išlaidas (jas sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos (toliau – būtinos vykdymo išlaidos) ir papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje (toliau – papildomos vykdymo išlaidos)) (1 punktas); ii) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (toliau – atlygis antstoliui). SVĮ instrukcijos 50 punkto 1 lentelėje nurodyta, kad būtinosios vykdymo išlaidos, kuomet išieškotina suma yra nuo 3 Eur iki 15 Eur, sudaro 16 Eur. Vykdymo išlaidų indeksavimas numatytas SVĮ 40 punkte. Pašto išlaidos patiriamos pagal faktą, pareiškėjas (skolininkas) pašto išlaidų pagrįstumo neginčija. Vertinama, kad vykdymo išlaidų dydžiai, numatyti SVĮ, atitinka skundžiamame antstolės 2019-06-27 patvarkyme Nr. S1-49313 nurodytus dydžius. Aptartos aplinkybės rodo, kad teisinio pagrindo naikinti antstolės 2019-06-27 patvarkymo nėra.

18. Pareiškėjas (skolininkas) atskirajame skunde daug dėmesio skiria išieškotojos VMI veiksmams aprašyti, tačiau kaip teisingai pastebi ir pats apeliantas, šioje byloje nesvarstomas VMI veiksmų, ypač susijusių su kitais anksčiau susiklosčiusiais pareiškėjo (skolininko) ir VMI santykiais dėl mokestinės nepriemokos grąžinimo, klausimas. Sutiktina su antstolės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais teiginiais, jog pareiškėjo pretenzijos dėl atitinkamų VMI veiksmų neatlikimo ar atlikimo skolininko atžvilgiu turėtų būti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymai pareiškėjui (skolininkui) taip pat numato teisę bei galimybę skųsti atitinkamus VMI veiksmus (ar neveikimą), tačiau tai nėra bylos dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, priimant skundžiamą patvarkymą, objektas. Pareiškėjas taip pat daug dėmesio atskirajame skunde skiria situacijai, kuomet išieškotina suma (7,74 Eur) yra mažesnė, nei būtinosios vykdymo išlaidos (18,90 Eur), tačiau teismas pažymi, jog būtinosios išlaidos numatytos SVĮ patvirtinamos ne teismo ar antstolės, o Teisingumo ministro įsakymu. Kita vertus, teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-13780-861/2017 sprendimą priėmė 2017-05-23, kuris Vilniaus apygardos teismo 2018-11-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-959-590/2018 buvo paliktas nepakeistas, o vykdomasis raštas VMI, pagal aptariamus teismų procesinius sprendimus, buvo išduotas 2018-12-14 ir pateiktas priverstiniam vykdymui tik 2019-06-25. Pareiškėjas (skolininkas), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turėjo pakankamai laiko pasidomėti apeliacinio proceso dėl 2017-05-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13780-861/2017 eiga. Pareigą domėtis procesu numato CPK 42 straipsnio 5 dalis. Be to, vertintina ir tai, jog pareiškėjas (skolininkas) jokių objektyvių duomenų apie tai, kad egzistavo kokios nors ypatingos aplinkybės, trukdžiusios susipažinti su priimtais procesiniais teismų sprendimais, o taip pat juos įvykdyti, nepateikė. Tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.

20. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl pareiškėjo (skolininko) B. K. atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Irmantas Šulcas