- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-959-590/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07646-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- B. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūros Marijos Strumskienės,
rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 42-osios daugiabučiu namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovui B. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2 095,01 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir bendrijos narys. Bendrija iš narių surenka kaupiamąsias lėšas bei mokesčius už komunalines paslaugas, o visi narių mokėtini mokesčiai nurodomi kiekvieno mėnesio pabaigoje pateiktame komunalinių patarnavimų paskaičiavimo lapelyje. Atsakovas neatsiskaitęs už rinkliavas nuo 2015 m. sausio mėn.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Vėlavimas atsiskaityti egzistuoja, bet ne visa reikalaujama apimtimi. Kaupiamųjų lėšų rinkimas atsakovui primestas kaip prievolė, todėl ieškovas turėtų patikslinti savo ieškinį ir išskirti tikrąją atsakovo skolą. Ieškovas turėtų pateikti savo finansinę ataskaitą. Atsakovas turi atgauti 8 000 Eur Vilniaus apygardos teismo sprendimu, todėl įmanomas taikus susitarimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 2 095,01 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų 2 095,01 Eur nuo bylos iškėlimo 2017-02-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 260 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteisė 47 Eur žyminio mokesčio ir 7,74 Eur pašto išlaidų. Apylinkės teismas:
3.1. nustatė, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir bendrijos narys. Bendrija iš savo narių surenka kaupiamąsias lėšas bei mokesčius už komunalines paslaugas, o narių mokėtini mokesčiai nurodomi kiekvieno mėnesio pabaigoje pateiktame komunalinių patarnavimų paskaičiavimo lapelyje. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas nurodo, jog buto savininkas privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Ieškovas rinko iš savo narių, tame tarpe ir atsakovo, kaupiamąsias lėšas, mokesčius už komunalines paslaugas. Sprendė, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Atsakovo įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31. Kiekvieną mėnesį atsakovui buvo pateikiamas mokėjimo pranešimas (sąskaita) su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Mokėjimo pranešimuose nurodytas sumas atsakovas turėjo sumokėti, tačiau savo prievolės nevykdė, todėl susidarė 2 095,01 Eur skola;
Atsiliepimas
3.2. atsakovas nurodė, kad su skola sutinka iš dalies, tačiau su kokia konkrečiai dalimi – nenurodė. Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog ieškovas turi patikslinti savo ieškinį ir nurodyti tikrąjį jo įsiskolinimą, taip pat pateikti savo finansinę ataskaitą, kadangi ieškovas yra ta proceso šalis, kuri pareiškia ieškinį ir jį pagrindžia tokiais įrodymais, kurie ieškovui atrodo reikalingi. Finansinės ataskaitos pateikimas nesusijęs su ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsakovo paaiškinimai apie jo atgautinus 8 000 Eur neįrodyti. Byla nagrinėjama nuo 2017-02-22, todėl atsakovas turėjo daugiau nei pakankamai laiko taikai su ieškovu sudaryti. Atsakovas nurodė, jog galėtų dengti įsiskolinimą dalimis per pusę metų, tačiau tokio prašymo nepagrindė, nepridėjo tokią būtinybę įrodančių dokumentų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą. Nurodė, kad nebuvo tinkamai informuotas apie paskirtus posėdžius. Atsakovui apie teismo posėdžiu nebuvo praneštai nei gyvenamosios vietos adresu, nei per darbovietę (duomenys neskelbtini). Ignoruota galimybė pasinaudoti advokato pagalba. Apylinkės teismas nepagrįstai palaikė ieškovo argumentus, sprendimas tendencingas. Nors atsakovas skolą iš dalies pripažįsta, tačiau liko neįvertinta aplinkybė, kad beveik pusę skolos sudaro kaupiamosios lėšos, skirtos namo priežiūrai. 903,88 Eur suma pagal ieškovo 2016-12-31 ataskaitą yra nepagrįsta, kadangi ji apima 2010 m. laikotarpį. Atsakovas jau sumokėjo 420 Eur skolos dalį, o realiai susidariusią 1 100 Eur skolą grąžins iki 2018 m. lapkričio mėn. Ieškovas nepateikė teisinių paslaugų atstovavimo sutarties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
7. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista 2 095,01 Eur skola už butui atsakovui priklausančiam butui suteiktas komunalines bei administravimo paslaugas.
Dėl atsakovo informavimo apie teismo posėdžius
8. Atsakovas nurodė, jog buvo netinkamai informuotas apie apylinkės teisme paskirtus teismo posėdžius. Ieškinys apylinkės teismui paduotas 2017-02-21, o skundžiamas sprendimas priimtas 2017-05-23, todėl vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su procesinių dokumentų įteikimu bei informavimu apie paskirtus teismo posėdžius, analizuojamos CPK redakcijos nuostatos, galiojusios nuo 2017-01-01 iki 2017-07-01, t. y. teisminio proceso apylinkės teisme metu.
9. Šaukimas – tai teismo procesinis dokumentas, kuriuo asmuo informuojamas apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir kuris surašomas priimamas ir įteikiamas CPK nustatyta tvarka (CPK 116 straipsnis, 133 straipsnio 1 dalis). CPK 133 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas turi būti įteiktas CPK 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka. CPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog procesiniai dokumentai įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
10. Bylos duomenimis, ieškovas ieškinyje nurodė atsakovo adresą – (duomenys neskelbtini) (El. b. l. 1). Aptartu adresu apylinkės teismas išsiuntė ieškinio kopiją atsakovui kartu su pranešimu pateikti atsiliepimą (El. b. 21). Ieškinio kopija bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, siųsti ieškovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo įteikti 2017-03-02 (El. b. l. 22). Atsakovas 2017-03-16 pateikė atsiliepimą (El. b. l. 23–24). Apylinkės teismas 2017-03-17, priėmęs atsakovo atsiliepimą, nusprendė bylos nagrinėjimui rengtis skirdamas parengiamuosius teismo posėdžius (CPK 225 straipsnio 7 punktas, 228 straipsnis). Atsiliepime atsakovas kitų adresų ar kontaktų, kuriais būtų galima įteikti siunčiamus procesinius dokumentus, išskyrus aptartą adresą (duomenys neskelbtini), nenurodė (CPK 121 straipsnio 1 dalis, 122 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį, kuris turėjo vykti 2017-04-06, išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini) (El. b. l. 27–28). Aptartas šaukimas atsakovui neįteiktas, o ant 2017-03-30 grįžusio voko nurodyta grąžinimo priežastis – „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“ (El. b. l. 31). Nepavykus įteikti atsakovui šaukimo į parengiamąjį teismo posėdį, apylinkės teismas 2017-03-31 Gyventojų registro centre patikrino atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Gyventojų registre nurodytas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutapo su ieškovo ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Apylinkės teismas, patikrinęs atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietą adresą, 2017-04-03 šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį, kuris turėjo vykti 2017-04-06, pakartotinai išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini) (El. b. l. 43). Antrą kartą siųstas pranešimas apie parengiamąjį teismo posėdį atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat neįteiktas. Parengiamojo teismo posėdžio metu, vykusio 2017-04-06, buvo nuspręsta bylos nagrinėjimą atidėti ir paskirti kitą parengiamąjį teismo posėdį 2017-05-04 dėl to, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie parengiamąjį posėdį (El. b. l. 39). Atidėjus bylos nagrinėjimą bei paskyrus kitą parengiamojo posėdžio datą, atsakovui apylinkės teismas 2017-04-07 išsiuntė šaukimą į 2017-05-04 vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir šis siųstas šaukimas 2017-04-20 grįžo su žyma „neatsiėmė pašte per saugojimo terminą“ (El. b. l. 40–41, 44). Grįžus neįteiktam šaukimui į 2017-05-04 parengiamąjį teismo posėdį, apylinkės teismas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje 2017-04-24 patikrino duomenis apie atsakovo darbovietę ir nustatė, jog atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) (El. b. l. 45). Tą pačią 2017-04-24 dieną šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį buvo išsiųstas į atsakovo darbovietę adresu (duomenys neskelbtini) (El. b. l. 46–47). Atsakovo darbovietės adresu siųstas šaukimas nebuvo įteiktas nurodant, kad vokas neatsiimtas pašte per siuntos saugojimo laiką (El. b. l. 53). Nepavykus įteikti šaukimo į 2017-05-04 parengiamąjį teismo posėdį, apylinkės teismas 2017-05-04 parengiamojo teismo posėdžio metu bylos nagrinėjimą atidėjo bei paskyrė kitą parengiamąjį teismo posėdį 2017-05-23 (El. b. l. 48). Šaukimas į 2017-05-23 turėjusi vykti parengiamąjį teismo posėdį 2017-05-05 buvo išsiųstas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (El. b. l. 49–50, 54), tačiau neįteiktas, kadangi siųstas vokas nebuvo atsiimtas per siuntos saugojimo terminą (El. b. l. 49–50, 54). Apie parengiamąjį teismo posėdį, kuris turėjo vykti 2017-05-23, apylinkės teismas 2017-05-04 papildomai paskelbė ir viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) (El. b. l. 52). Apibendrinus nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas, siekdamas tinkamai informuoti atsakovą apie vyksiančius teismo posėdžius, ėmėsi visų būtinų ir protingų priemonių informuoti atsakovą apie teismo posėdžius. Apylinkės teismas tikrino Gyventojų registro tarnybos duomenis, taip pat šaukimą bandė įteikti ir per atsakovo darbovietę, o nepavykstant įteikti šaukimų į posėdžius nei asmeniškai, nei per šeimos narius, nei per darbovietės administraciją (CPK 123 straipsnio 3 dalis), apie parengiamąjį teismo posėdį papildomai informavo ir viešo paskelbimo būdu. Atsakovas apie vykstantį prieš jį teisminį procesą buvo informuotas asmeniškai 2017-03-02, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą. Atsakovas galėjo nurodyti ir kitus kontaktus, kuriais būtų pasiekimas, tačiau to nepadarė. Atsakovas, būdamas informuotas apie teisminį procesą, taip pat galėjo užklausti apylinkės teismo (pasidomėti) apie bylos eigą ir savo iniciatyva (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Aukščiau nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog apylinkės teismas tinkamai laikėsi pareigos informuoti atsakovą apie vyksiančius posėdžius, todėl laikytina, kad atsakovas apie procesą pirmosios instancijos teisme buvo informuotas tinkamai.
Dėl skolos
11. Atsakovas nesutinka su priteista 2 095,01 Eur skola, nes, apelianto manymu, buvo neįvertinta aplinkybė, kad beveik pusę skolos sudaro kaupiamosios lėšos, skirtos daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrai.
12. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2018, nutarties 48 punktas).
13. Ieškovas 2 095,01 Eur skolą grindė skolos detalizacija (El. b. l. 17–18). Iš pateiktos detalizacijos matyti, jog atsakovui skaičiuojami mokesčiai už šias butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas, energiją bei komunalinius patarnavimus: šaltą ir karštą vandenį, šildymą, elektros energiją, šiukšlių išvežimą, apmokamus darbuotojus, durų telefono priežiūrą, karšto vandens sistemos temperatūros palaikymas („gyvatukas“), kaupiamosios lėšos bei kitos paslaugos. Nors skolos detalizacija parengta už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31, tačiau iš detalizacijos matyti, kad 1 315,34 Eur skolos likutis buvo perkeltas iš ankstesnio laikotarpio. Laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 atsakovui buvo priskaičiuota 1 245,59 Eur mokesčių, iš kurių atsakovas sumokėjo 1 084,74 Eur. Tai reiškia, kad atsakovo skola už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 susidėjo iš 1 315,34 Eur ankstesnio laikotarpio skolos ir 160,85 Eur einamųjų metų skolos (1 245,59 Eur – 1 084,74 Eur = 160,85 Eur). Tai reiškia, kad atsakovo skola 2015-12-31 buvo 1 476,17 Eur (1 315,34 Eur + 160,85 Eur = 1 476,19 Eur). Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 atsakovui buvo paskaičiuota 1 243,82 Eur mokesčių, iš kurių atsakovas sumokėjo 625 Eur. Tai reiškia, kad atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 susidėjo iš: 1 476,17 Eur skolos už 2015 m. laikotarpį ir 618,82 Eur skola už 2016 m (1 243,82 Eur – 625 Eur = 618,82 Eur). Taigi kaip matyti, 2 095,01 Eur skola susideda iš: 1 315,34 Eur skolos už laikotarpį iki 2015 m., 160,85 Eur skola už 2015 m. ir 618,82 Eur skola už 2016 m. (1 315,34 Eur + 160,85 Eur + 618,82 Eur = 2 095,01 Eur). Iš ieškovo pateiktų detalizacijų matyti, kad atsakovas už butui, esančiam Kalvarijų g. 294-2, Vilniuje, suteikiamas paslaugas bei komunalinius patarnavimus moka nereguliariai. Atsakovas nurodė, jog pusė skolos galimai sudaro skola už kaupiamąsias lėšas, tačiau konkrečių įrodymų ar skaičiavimų nepateikė, taip pat neginčija, kad kaupiamosios lėšos renkamos nepagrįstos dydžio ar neteisėtai. Iš ieškovo pateikto komunalinių patarnavimų matyti, kad kaupiamosios lėšos sudaro tik nedidelę mokėtiną mokesčių dalį, t. y. už 2016 m. gruodį kaupiamosios lėšos sudarė 4,03 Eur. Nors byloje nėra konkrečių duomenų, už kokį tiksliai laikotarpį susidarė 1 315,34 Eur skola, kuri buvo perkelta į 2015 m. ir 2016 m. skolos paskaičiavimą, tačiau patikrinus informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų bazę (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nenustatyta, kad ieškovas būtų iš atsakovo prisiteisęs skolą už ankstesnius, pavyzdžiui 2010 m.–2015 m. laikotarpius. Ieškovo paskaičiavimai aiškūs ir suprantami, patikrinus pateiktas skolos detalizacijas skaičiavimuose klaidų nenustatyta, todėl sprendžiama, kad atsakovas nepaneigė prievolės apmokėti 2 095,01 Eur skolą (CPK 178 straipsnis).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
14. Atsakovas nurodė, jog apylinkės teismas buvo tendencingas atsakovo atžvilgiu, nesuteikė atsakovui galimybės pasinaudoti advokato pagalba. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog apylinkės teismas būtų buvęs šališkas atsakovo atžvilgiu. Apylinkės teismas analizavo atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, sklandžiai bei operatyviai vedė procesą. Vien tą aplinkybė, kad atsakovo netenkina bylos rezultatas nereiškia, kad apylinkės teismo darbe buvo šališkumo požymių. Kitų argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu galima būtų suabejoti apylinkės teismo šališkumu, atsakovas nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Nesutiktina ir su atsakovo teiginiais, jog apylinkės teismas nesudarė sąlygų pasinaudoti atstovu (advokatu). Pranešime dėl atsiliepimo pateikimo apylinkės teismas prašė informuoti atsakovą, ar byla bus vedama per advokatą (El. b. l. 21). Nors pateiktame atsiliepime atsakovas prašė gauti įmanomą advokato teisinę pagalbą, tačiau nepateikė duomenų apie tai, kad neturėjo galimybės susirasti atstovo byloje proceso pirmosios instancijos teisme metu. Apylinkės teismas neįtakojo atsakovo galimybės ir pasirinkimo bylą vesti su advokato pagalba. Atsakovas nurodė, jog nors ieškovą atstovavo advokatas, tačiau byloje nepateikta teisinių paslaugų sutartis. Su tokiais atsakovo teiginiais nesutiktina, kadangi byloje yra tarp ieškovo ir jo atstovo (advokato) sudarytas teisinių paslaugų sutarties išrašas (El. b. l. 4). Atsakovas nurodė, jog apylinkės teismo priteistos 260 Eur bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Ieškovo atstovė parengė ieškinį, buvo atvykusi į tris parengiamuosius teismo posėdžius 2017-04-06, 2017-05-04 ir 2017-05-23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 260 Eur bylinėjimosi išlaidos už procesą pirmosios instancijos teisme nėra pernelyg didelės (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kiti atsakovo argumentai, susiję su daugiabučio namo pirmininko kompetencija, atsakovo ateityje gautinų lėšų ar atsakovo ketinimų skolą padengti ginčo sprendimui teisinės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
15. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas neteikė įrodymų, jog apeliacinio proceso metu patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.
16. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atsakovo B. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.