Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, išsituokęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbantis (SODRA duomenimis), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2011 m. vasario 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius, dirbant po 10 valandų kas mėnesį globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

- 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 80 val. per 8 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

- 2016 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį išdirbant po nemažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų, per 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2016 m. rugsėjo 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo per tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – įvykdymo terminas pratęstas iki 2017 m. sausio 1 d.

- 2019 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį, paskirta bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant po 20 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – viešieji darbai 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų visuomenės labui, dirbant po 20 valandų per mėnesį, bausmę atlikęs 2020 m. gegužės 4 d., teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2022 m. kovo 5 d., važiuodamas Kauno rajono keliais ir gatvėmis, apsvaigęs nuo alkoholio, – 2022 m. kovo 5 d. 18.26 val. nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio – 2,49 promilės, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio į vandens telkinį, po to 2022 m. kovo 5 d. apie 18.04 val. šalia pastato (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis E. B. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju E. B. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 2,74 prom., o antruoju atveju – 2,49 prom. neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra dviese su draugu išgėrė 0,5 l stipraus (32 laipsnių stiprumo) alkoholinio gėrimo bei 1 l talpos butelį alaus. Kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, už vairo po alkoholio vartojimo jis sėdo maždaug po trijų valandų, taigi prieš pat jo apsvaigimo nustatymą jis teigė nevartojęs alkoholinių gėrimų. Tai patvirtina ir byloje objektyviai užfiksuotos aplinkybės. Tai yra, iš ROIK pažymos matyti, jog liudytoja S. Š. apie įvykį – nuo skardžio nuvažiavusį automobilį pranešė jau 17.55 val., tuo tarpu neblaivumo nustatymas kaltinamajam pirmuoju atveju buvo atliekamas 18.10 val., o antruoju – 18.26 val. Nei vienas iš byloje apklaustų asmenų nenurodė, kad kaltinamasis būtų vartojęs kažkokius alkoholinius gėrimus, rūkęs ar vartojęs kokius nors kitus produktus, kurie galėtų iškreipti alkotesterio rodmenis. Be to, tai objektyviai patvirtina byloje esantys pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų portatyvinių kamerų vaizdo įrašų duomenys, užfiksuoti apžiūros protokole, bei alkotesterio rodmenų žurnalo duomenys, iš kurių matyti, jog, kaip minėta, kaltinamajam patikra buvo atliekama du kartus, tarp šių patikrinimų, stebint policijos pareigūnams, praėjus ilgesniam kaip 15 min. laiko tarpui. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog alkoholio kiekio matuokliu užfiksuotas kaltinamojo neblaivumas nustatytas objektyviai, jo neblaivumą patikrinant alkoholio matuokliu, turinčiu galiojantį jo patikros sertifikatą.

Nors kaltinamojo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio faktas buvo užfiksuotas ne policijos pareigūnų, o kitų asmenų – liudytojų A. S. Š., V. M. ir A. Š. akivaizdoje, tačiau ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad transporto priemonė, kurią D. Š. nurodė pardavusi būtent kaltinamajam (ko neneigė ir pats kaltinamasis ir ką patvirtina į bylą pateikta pirkimo pardavimo sutarties kopija), užfiksuota vietoje, kuri sutampa su ROIK medžiagoje nurodytu policijos pareigūnų iškvietimo adresu. Portatyvinėmis policijos pareigūnų kameromis užfiksuota, kad būtent kaltinamasis, jiems atvykus pagal kvietimą, buvo rastas šalia minėto automobilio.

Pats kaltinamasis neneigė jo apsvaigimo nustatymo fakto, taip pat aplinkybės, kad būtent jis vairavo transporto priemonę. Jo parodymai dėl jo vairavimo fakto sutampa su liudytojų parodymais byloje, o kitų asmenų, kurie būtų vykę kartu su kaltinamuoju, nėra nustatyta, jų nenurodė ir pats E. B. Jis, nors ir teigė po nuvažiavimo nuo skardžio gerai nebeprisiminęs įvykio aplinkybių, tačiau teisiamojo posėdžio metu kvestionavo liudytojų parodymus ta apimtimi, kiek jie teigė, jog jis buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Kaltinamojo teigimu, ne jis, o būtent kiti asmenys buvo įvažiavę į jo eismo juostą, dėl ko jam teko atitinkamai manevruoti savo automobilį. Teismo vertinimu, veikos kvalifikavimui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį įtakos šiuo atveju neturi tai, kad kaltinamasis ginčija liudytojų parodymus dėl aplinkybių, vykusių iki jam kertant kelio bortelį bei automobiliui nuvažiuojant nuo skardžio. Pažymėtina, kad šios aplinkybės niekaip nepaneigia fakto, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo neblaivus. Tuo tarpu nei turto sugadinimu dėl eismo įvykio, nei kitų asmenų sveikatos sutrikdymu (kuriems reikšmės turėtų galimi trečiųjų asmenų KET pažeidimai, kuriuos akcentavo kaltinamasis) šioje byloje jis nėra kaltinamas.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kad prieš sėsdamas už vairo būtų jautęsis apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau ši aplinkybė nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš byloje apklaustų policijos pareigūnų, kitų liudytojų parodymų, kaltinamasis šalia automobilio ropojo, taigi jo koordinacija akivaizdžiai buvo sutrikusi, jis pats nurodė neprisimenantis dalies įvykio aplinkybių. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad po įvykio kaltinamajam neprireikė medikų pagalbos, taip pat kad jis pats nurodė nesiskundęs sveikata, patvirtina, kad toks jo veiksmų nekoordinuotumas nebuvo susijęs su jo sveikatos būkle po įvykio, o buvo sąlygotas jo neblaivumo, kuris pirmuoju atveju atitiko sunkų girtumo laipsnį, o antruoju atveju buvo artimas sunkiam. Taigi, be kita ko, įvertinus ir kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį, daroma išvada, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad jis dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio, nepaisant to, kad po alkoholio vartojimo buvo praėjusios kelios valandos. Pažymėtina, kad asmens neblaivumas yra trunkamojo pobūdžio ir tęsiasi tol, kol alkoholis iš asmens organizmo pasišalina, todėl vien praėjęs laiko tarpas, esant akivaizdiems ir neabejotinai paties asmens juntamiems neblaivumo požymiams, nesuponuoja išvados, jog subjektyvusis inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis – asmens kaltė negali būti nustatomas. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris neabejotinai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kaltinamasis veikė tyčia, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka šiuo atveju pavyko išvengti sunkių ar galimai negrįžtamų tokio kaltinamojo elgesio pasekmių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam E. B. inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad E. B. 2022 m. kovo 5 d., važiuodamas Kauno rajono keliais ir gatvėmis, apsvaigęs nuo alkoholio, – 2022 m. kovo 5 d. 18.26 val. nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio – 2,49 promilės, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio į vandens telkinį, po to 2022 m. kovo 5 d. apie 18.04 val. šalia pastato (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų.

Kaltinamasis E. B., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad šį tyčinį nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu (galiojant teistumui pagal ankstesnį nuosprendį, kuriuo jam paskirta bausmė už tyčinį nusikaltimą, kurį jis padarė būdamas pilnametis).

Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas nebe pirmą kartą, tai jau penktasis jo teistumas, nei vienas iš jų nėra išnykęs (BK 97 straipsnio 8 dalis). Be to, jis yra baustas administracine tvarka. Kaip matyti iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie kaltinamajam registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus, jis yra baustas administracine tvarka bei turi galiojančių administracinių nuobaudų, iš kuri dvi yra už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai specialioji teisė vairuoti jam buvo atimta. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam nustatytas girtumo laipsnis, kuris reikšmingai viršija administracinių nusižengimų atvejais nustatytąjį (atitinkamai, 0,80 prom. ir 0,69 prom.) sudaro pagrindą spręsti apie didėjantį jo veiksmų pavojingumą, kuris neabejotinai susijęs su žalingu jo alkoholio vartojimu, o bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis iki šiol nesiėmė iš esmės jokių aktyvių veiksmų siekiant eliminuoti alkoholio vartojimo įtaką jo galimam teisei priešingam elgesiui. Nors pats kaltinamasis nurodė apie mėnesį laiko vykdantis darbo veiklą, tačiau SODRA duomenimis, ši aplinkybė nėra patvirtinama. Vertinant kaltinamojo socialinius ryšius, akivaizdu, jog jie nėra pakankamai tvirti ir negali būti vertinami kaip apsauginis veiksnys nuo jo tolesnio nusikalstamumo, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kaltinamasis iki šiol yra tris kartus teistas dėl vengimo išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir vieną kartą – dėl smurto artimoje aplinkoje. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė apie artimus socialinius ryšius su motina, kuria rūpinasi ir kurią prižiūri, tačiau akivaizdu, kad ši aplinkybė, egzistavusi ir nusikalstamos veikos padarymo metu, nesulaikė jo nuo teisei priešingo elgesio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus ir kaltinamojo veiksmų pavojingumą, kuris, be kita ko, pasireiškia itin dideliu jam nustatytu apsvaigimo laipsniu bei aplinkybėmis, kuriomis jo transporto priemonės vairavimas buvo nutrauktas (kaltinamajam nuvažiavus nuo skardžio į vandens tvenkinį), daroma išvada, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti šiuo atveju tikslinga skirti baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą – areštą, kurio dydis nustatomas didesnis nei BK 49 straipsnyje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis.

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, aplinkybę, kad jis yra teisiamas penktą kartą, taigi išvadų iš ankstesniųjų teistumų nėra padaręs, be to, SODRA duomenimis jis šiuo metu nedirba, už administracinius nusižengimus paskirtų nuobaudų nėra įvykdęs (baudų, jam skirtų 2018 m., nesumokėjęs), yra teistas už vengimą išlaikyti vaikus, kas rodo jo turimų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, teismas daro išvadą, kad prokuroro pasiūlyta švelniausia iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšis – bauda – šiuo atveju neatitiktų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties. Tuo tarpu kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu prašyti jam skirti viešieji darbai BK 281¹ straipsnio sankcijoje nėra numatyti, todėl jų skyrimo klausimas šiuo atveju negali būti svarstomas.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vis dėlto, teigiamai vertintina tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė teigiamą požiūrį į darbą bei savo veiksmus vertino neigiamai. Jis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė besirūpinantis savo sergančia motina, o ankstesni jo teistumai nebuvo susiję su kelių transporto priemonių vairavimo metu padarytais pažeidimais. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti įgyvendinti kaltinamojo neizoliavus nuo visuomenės, atidedant jam skirtos bausmės vykdymą bei paskiriant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą bei to paties straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 metams.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pritaikytas automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktiniai diskai, saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 82, 89), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami saugoti baudžiamojoje byloje.

BK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Volvo V70“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, nors transporto priemonė nėra registruota kaltinamojo vardu, tačiau, įvertinus liudytojos D. Š. parodymus apie tai, jog ji transporto priemonę pardavė kaltinamajam ir šio fakto neįregistravo, kadangi manė, jog tai turi padaryti automobilio pirkėjas, taip pat paties kaltinamojo parodymų turinį bei byloje esančią pirkimo pardavimo sutarties kopiją, daroma išvada, kad šiuo atveju transporto priemonė – automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. B. sumažintą bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), įpareigojant E. B. intensyvios priežiūros laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu, bei paskiriant jam pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 72 straipsniu, transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“ saugojimo aikštelėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinius diskus, saugomus baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 82, 89), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.