Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei Sonatai Vaicekauskienei, antstoliui Valdui Zubinui, antstoliui Virginijui Kučinskui, antstoliui Raimundui Stanislauskui, A. V., akcinei bendrovei „Panevėžio energija“, akcinei bendrovei SEB bankui, akcinei bendrovei „Swedbank“ ir uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“ dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja S. I. (toliau – ir pareiškėja) prašė teismo iškelti jai bankroto bylą.

2. Nurodė, jog viena pagrindinių priežasčių apsunkinusių jos mokestinę naštą kreditorių atžvilgiu buvo verslo nesėkmė. Pareiškėja 2012–2017 metais vykdė individualią veiklą kirpyklų ir grožio salonų srityje, jos plėtrai gavo paskolą iš AB „Swedbank“. Už šios paskolos grąžinimą laidavo draugė A. V.. Pareiškėja tuo metu gyveno Panevėžyje, viena augino sūnų, o kadangi verslas sekėsi neblogai – už iš AB SEB banko gautą paskolą įsigijo butą. Butas buvo apleistas, reikalavo didelių finansinių investicijų, todėl didžioji gaunamų pajamų dalis buvo investuojama į jo remontą. Po kurio laiko versle atsirado didelė konkurencija, išaugo medžiagų kainos, mokesčiai, pareiškėja pradėjo nebegeneruoti pakankamai pajamų darbuotojų atlyginimams, atsirado pradelsti įsipareigojimai bankams, tiekėjams ir pan. Dėl susiklosčiusių asmeninių aplinkybių (vaiko tėvas nesirūpino šeima, vaiku, prie ūkio neprisidėjo finansais, nes vedė asocialų gyvenimo būdą) prasidėjo depresijos, verslas tapo dar labiau apleistas, dėl ko kredito įstaigos nutraukė sutartis, prisiteisė paskolintas sumas, perėmė hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą ir kt. Pareiškėja bandė ieškoti pragyvenimo šaltinio Švedijoje, mokėsi ir siekė pakeisti savo kvalifikaciją, ištekėjo, susilaukė dukros, tačiau santuoka 2018 m. iširo. Dukros tėvas iš dalies prisideda prie vaiko ugdymo ir išlaikymo, tačiau šių lėšų nepakanka. Šiuo metu antstolių kontorose vykdomi skolų išieškojimo veiksmai, jie trunka keletą metų, įsiskolinimų sumos nemažėja, o tik didėja dėl skaičiuojamų palūkanų, delspinigių ir pan. Neturint pragyvenimo šaltinio ir pajamų, nesant pakankamai gerai apmokamo darbo, esant pareigų, susijusių su nepilnamečio vaiko išlaikymu, pareiškėja negali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, oriai ir garbingai gyventi. Pareiškėja yra įgijusi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (grafikos dizainas), papildomai mokėsi ir įgijo floristės, apželdinimo specialistės kvalifikaciją, šiuo metu dirba pagal šią specialybę, nuolat atsiskaitinėja su kreditoriais, kas patvirtina, kad pareiškėja nevengia skolų išieškojimo, nesislapsto, tačiau jos gaunamos pajamos objektyviai negali padengti kreditorių reiškiamų reikalavimų. Pareiškėjos turimų kreditorių sąrašas: A. V. (Paskola, laidavimas; 2013 m. gruodžio 16 d. vykdomasis raštas; skola išieškoma antstolės S. Vaicekauskienės) – 21 185,70 Eur; AB „Panevėžio energija“ (įsiskolinimas už paslaugas; teismo įsakymas Nr. L2-18316-615/2011, vykdomieji raštai Nr. 2-85179-584/2013, Nr. 2-3979-755/2008, Nr. 2-13574-717/2014; skola išieškoma antstolio V. Zubino) – 3 136,37 Eur; AB SEB bankas (paskola, hipoteka; vykdomasis raštas Nr. 20-7/506; skola išieškoma antstolio V. Kučinsko) – 50 377,75 Eur; AB „Swedbank“ (vartojamoji paskola; 2008 m. birželio 17 d. vykdomasis raštas; skola išieškoma antstolio S. Vaicekauskienės) – 126,93 Eur; uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GelvoraSergel“ (skolos išieškojimas; vykdomasis raštas Nr. 2- 13740/2009; skola išieškoma antstolio. R. Stanislausko) – 33 083,18 Eur; antstolės Sonatos Vaicekauskienė kontora (skolos išieškojimas; vykdymo procesas Nr. 0114/09/00946, Nr. 0144/17/01494) – 1 430,00 Eur; antstolio Valdo Zubino kontora (skolos išieškojimas, vykdymo procesas Nr. 0137/11/05072, Nr. 0137/13/01118, Nr. 0137/14/00794, Nr. 013/14/01869) – 594,94 Eur; antstolio Virginijaus Kučinsko kontora (skolos išieškojimas; vykdymo procesas Nr. 0072/14/00138) – 2 021,27 Eur; antstolio Raimundo Stanislausko kontora (skolos išieškojimas; vykdymo procesas Nr. 0070/11/00607) – 1 663,18 Eur, Iš viso 113 619,32 Eur. Antstolių vykdymo išlaidos iš viso sudaro 5 709,39 Eur. Pareiškėja nuo 2020 m. ir iki dabar dirba (duomenys neskelbtini), šiuo metu išmokamas darbo užmokestis sudaro apie 1 300 Eur (neatskaičius mokesčių), iš jų yra mokami mokesčiai bei vykdomi atskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus. Pareiškėja nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Pastaruosius trejus metus pareiškėja registruota Kauno mieste ir gyvena kartu su motina šiai priklausančiame bute. Pareiškėja iš dalies prisideda prie buto išlaikymo – komunalinių mokesčių mokėjimo. Tuo pačiu artimieji jai teikia pagalbą atsiskaitant su kreditoriais. Dukros tėvas jos išlaikymui skiria 200 Eur/mėn. Šiuo metu pareiškėja yra sukaupusi 500 Eur grynųjų lėšų. Pareiškėja nurodo kredito įstaigą Luminor Bank AS, kurioje ji turi savo atsiskaitomąją sąskaitą. Pareiškėja turi vieną išlaikytinį (mažametė dukra M. I.), kiekvieną mėnesį jos ir dukros būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 700 Eur piniginių lėšų suma (maitinimasis – 250 Eur; vaistai, sveikatos paslaugos – 30 Eur; išlaidos aprangai, avalynei, renginiams – 40 Eur; išlaidos už telekomunikacijas, transportas – 70 Eur; higienos prekės ir paslaugos – 40 Eur; komunaliniai mokesčiai ir kt. – 70 Eur; vaiko išlaikymo išlaidos – 200 Eur). Apie 200 Eur darbo atlyginimo bus paskirstoma finansinių reikalavimų dengimui. Pareiškėjas siūlo bankroto administratore skirti nemokumo administratorę UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, kuri sutinka administruoti pareiškėjos bankroto procesą. Bankroto administratorei bus reikalinga 914,76 Eur suma bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

3. Suinteresuotas asmuo UAB „GelvoraSergel“ atsiliepime nurodė pareiškėjos prašymo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

4. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime nurodė pareiškėjos prašymo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

5. Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime nurodė, kad prieštarauja, kad pareiškėjai būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai bankroto bylą. Paskyrė pareiškėjos bankroto administratore UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Patvirtino 914,76 Eur sumą, kurią bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį pareiškėjos S. I. kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Patvirtino 700 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos S. I. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė dviejų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, fizinių asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.

7. Nustatė, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma: A. V. sudaro 21 185,70 Eur (13 723,40 Eur + 7 462,30 Eur); AB „Swedbank“ – 126,93 Eur; AB „Panevėžio energija“ – 3 136,37 Eur (3 731,31 Eur – 594,94 Eur); AB SEB bankui – 50 377,75 Eur (27 637,54 Eur + 22 740,21 Eur); UAB „GelvoraSergel“ – 33 083,18 Eur; antstolei S. Vaicekauskienei – 1 403,00 Eur; antstoliui V. Zubinui – 594,94 Eur; antstoliui V. Kučinskui – 2 021,27 Eur; antstoliui R. Stanislauskui – 1 663,18 Eur, iš viso 113 592,32 Eur, t. y. viršija 25 MMA (25 × 924,00 Eur = 23 100,00 Eur). Pareiškėjos vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, santaupų nesukaupė. Pareiškėja gauna 1 300 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Iš pareiškėjos priteistos skolos suinteresuotiems asmenims A. V., AB „Panevėžio energija“, AB SEB bankui, AB „Swedbank“ ir UAB „GelvoraSergel“, išieškojimai perduoti antstolių S. Vaicekauskienės, V. Zubino, V. Kučinsko, R. Stanislausko kontoroms. Pareiškėja yra išsituokusi, viena augina dukrą M. I., gyvena savo mamai priklausančiame bute.

8. Pareiškėja nurodė, kad jos ir dukros būtiniems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 700 Eur suma, pateikė šios sumos detalizaciją: 250 Eur skiriama maitinimuisi; 30 Eur – vaistams, sveikatos paslaugoms; 40 Eur – aprangai, avalynei, renginiams; 70 Eur – išlaidoms už telekomunikacijas, transportui; 40 Eur – higienos prekėms ir paslaugoms; 70 Eur – komunaliniams mokesčiams ir kt.; 200 Eur – vaiko išlaikymui. Teismas nurodė, kad tokia būklė atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo sąvoką, nes pareiškėjos pradelstų įsipareigojimų suma (113 592,32 Eur) žymiai viršija 25 MMA (23 100 Eur), be to, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos finansinė būklė yra kritinė ir ji negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kas sudaro pagrindą pareiškėjai kelti bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Pareiškėjos mokumui neturėjo įtakos žalingi įpročiai (piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartiniai lošimai ir kt.). Pareiškėja nėra bausta baudžiamąja tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Teismas nenustatė, kad nepasisekusį verslą (individuali veikla kirpyklų ir grožio salonų srityje) sąlygojo tyčiniai veiksmai (pareiškėja nurodė, kad dėl padidėjusios konkurencijos, išaugusių medžiagų kainų, mokesčių, pareiškėja nebegavo pakankamai pajamų darbuotojų atlyginimams, atsirado pradelsti įsipareigojimai bankams, tiekėjams ir pan.) ar kitoks netinkamas valdymas. Suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstyti argumentai atmestini, teismui nenustačius tyčinių pareiškėjos veiksmų. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjai iškelti bankroto bylą. Teismas, išlaikydamas pareiškėjos ir kreditorių interesų balansą, patvirtino 700 Eur pareiškėjos poreikiams reikalingą sumą, kreditorių atsiskaitymams paliekant 200 Eur sumą.

9. Teismas, be kita ko, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėja pasiūlė bankroto administratorės kandidatūrą, taip pat tai, kad nenustatė FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas siūlomos bankroto administratorės negalėtų paskirti, nusprendė pareiškėjos bankroto administratore skirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Teismas laikė, kad bankroto administratorės nurodyta 914,76 Eur administravimo išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatė kaip lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė 2 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti patvirtinti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį iškelti fizinio bankroto bylą pareiškėjai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas; teismas nevertino priimtų įrodymų bei neatsižvelgė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes; neįsigilino į pateiktus į vykdomojoje byloje esančius dokumentus, t. y. kad suinteresuotas asmuo išsamiai pagrindė pareiškėjos nesąžiningumo aplinkybes, kad pareiškėja 2007 m. liepos mėnesį gavo 47 766 Lt (13 833,99 Eur) paskolą, kaip tuo metu teigė, savo verslui ar buto remontui, pasirašydama paprastąjį vekselį, o jau tų pačių metų spalio mėnesį suinteresuotas asmuo kaip laiduotoja gavo raginimą per 5 dienas apmokėti nepadengtą sumą – 42 000 Lt (12 164,04 Eur). Ši informacija suinteresuotą asmenį šokiravo, ji iš karto susisiekė su pareiškėja, kuri ją nuramino, kad sumą tikrai padengs per numatytą laiką, tačiau taip nenutiko. Pareiškėjos slapstymaisi prasidėjo jau po antro mėnesio, kas rodo, kad tai galimai buvo gudriai suplanuotas pinigų išviliojimo planas. Savo pasitikėjimu suinteresuotas asmuo sumokėjo savo asmenine finansine laisve - tris metus negalėjo nei taupyti pradiniam įnašui už būsimą butą, nei šiaip leisti sau to meto uždirbamo atlygio galimybes. Pareiškėja tapo nemokia nesąžiningai, o tai prieštarauja FABĮ. Facebook socialinėje platformoje buvo keli įrašai (2020-11-20 ir 2021-02-26) apie tai, kaip pareiškėja siūlo savo kaip floristės paslaugas, tačiau teismo dokumentuose buvo pasigesta floristės verslo liudijimo, kad pareiškėja stengiasi sąžiningai mokėti skolas. Jei liudijimo nėra, neaišku, kaip buvo sumokami atitinkami mokesčiai valstybei.

1.2. Skolininko nesąžiningumas yra nustatomas retrospektyviai analizuojant jo veiksmus (veikimą ir neveikimą), vertinant, dėl kokių priežasčių skolininkas tapo nemokus. Tai, kad įstatyme nustatytos bankroto bylos neiškėlimo sąlygos, leidžia teigti, jog bankroto bylos iškėlimo stadija nėra „automatiška“.

1.3. Teismų praktikoje fizinių asmenų bankroto proceso tikslas yra siejamas iš esmės su skolininko mokumo atkūrimu, kreditorių reikalavimų tenkinimu ir net skolininko finansinių įsipareigojimų prisiėmimo ugdymu. Šie teismų praktikoje pateikiami fizinių asmenų bankroto proceso tikslai neprieštarauja FABĮ parengiamuosiuose darbuose nustatytam šio proceso tikslui sudaryti sąlygas skolininkui būti atleistam nuo kai kurių prievolių vykdymo. Tačiau fizinių asmenų bankroto proceso tikslo nesukonkretinimas (įvairių savarankiškų tikslų kėlimas) kelia klausimų, ko iš tiesų siekiama tokiu procesu. Neginčijant įvairių teismų praktikoje nurodomų fizinių asmenų bankroto proceso tikslų, manytina, kad pagrindinis šio proceso tikslas iš esmės yra būtent skolininko atleidimas nuo prievolių vykdymo įvykdžius mokumo atkūrimo planą. Pažymėtina, kad FABĮ nekeliama tikslo grąžinti konkretaus dydžio skolų kreditoriams ir šis klausimas paliktas išimtinai kreditorių ir skolininko susitarimu vykdant mokumo atkūrimo planą. Todėl sprendžiant, ar skolininkui turi būti sudaroma galimybė bankrutuoti, vertinant jo nesąžiningumą turi būti įvertinama, kokių tikslų yra siekiama tokiu procesu. Šiuo atveju pareiškėja siekia išvengti prievolių, o ne atstatyti savo mokumą.

11. Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

2.2. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus.

2.3. Pareiškėjos nemokumas faktiškai atsirado daugiau kaip prieš 7 metus (2017 m.), o iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo per paskutinius tris metus ji nesudarė nei vieno sandorio, kuris galėjo bloginti kreditorių padėtį ar didino pareiškėjos rizikas su jais atsiskaityti.

2.4. Atskirajame skunde aptariami faktai teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo tiriami ir teismo įvertinti. Pareiškėja yra nurodžiusi, kad iš tiesų, nuo 2020 m., kuomet įgijo floristės kvalifikaciją, bandė savo žinias panaudoti kuriant gėlių kompozicijas, jas reklamavo, o pardavus planavo gauti papildomų pajamų, tačiau gėlėmis niekas nesidomėjo ir jų nepirko, piniginių lėšų iš šio „verslo“ pareiškėja niekada negavo, todėl neatsirado pareiga mokėti kokius nors mokesčius, pradėti verslą ir pan.

2.5. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nepaaiškėjo jokie faktai, kad pareiškėjos veiksmai sudarinėjant paskolos ar kitas sutartis turėjo nusikaltimo požymius ir buvo nukreipti į siekį apgaule išvilioti lėšas iš kreditorių, sandoriai jokiais teismų sprendimais nepripažinti pažeidžiančiais kreditorių teises, todėl suinteresuoto asmens argumentai šiais aspektais yra daugiau emocinio, o ne teisinio pobūdžio.

2.6. Net ir esant požymiams, kad pareiškėja [galbūt] kada nors gavo kokias nors nereikšmingas pinigines sumas ir jas galimai nuslėpė nuo kreditorių, būtina atsižvelgti į kasacinio teismo formuojamą taisyklę: „pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai iškelta bankroto byla, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl skolininkės (ne)sąžiningumo

15. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinant fizinio asmens bankroto institutą nebuvo siekiama sudaryti sąlygų fiziniams asmenims apskritai išvengti atsakomybės už turimus skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017).

16. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatą fizinio asmens bankroto institutu gali naudotis fiziniai asmenys, kurių skolos susidarė tiek iš vartojimo teisinių santykių, tiek kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (ūkinės komercinės veiklos). Tačiau įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas.

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ parengiamieji dokumentai patvirtina, jog priimant FABĮ nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atkurti savo mokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015). Fizinio asmens bankroto procedūra leidžia atkurti nemokaus, bet sąžiningo fizinio asmens mokumą ir patenkinti jo kreditorių reikalavimus ar jų dalį, todėl teismai, spręsdami dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 15 punktas). Teismas gali atsisakyti asmeniui iškelti bankroto bylą, taip nesuteikdamas jam galimybės atidėti skolų mokėjimą, išdėstyti jį palankesnėmis sąlygomis ar galiausiai būti atleistam nuo neišmokėtų skolų mokėjimo, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

18. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės sieja su pareiškėjos nesąžiningumu, t. y. kad pastaroji 2007 m. liepos mėnesį gavo 47 766 Lt (13 833,99 Eur) paskolą verslui ar buto remontui pasirašydama paprastąjį vekselį, o jau tų pačių metų spalio mėnesį apeliantė (suinteresuotas asmuo-laiduotoja) gavo raginimą per 5 dienas apmokėti nepadengtą sumą – 42 000 Lt (12 164,04 Eur). Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjos slapstymaisi nuo laiduotojos rodo, kad tai galimai buvo gudriai suplanuotas pinigų išviliojimo planas. Pareiškėja tapo nemokia nesąžiningai, o tai prieštarauja FABĮ. Be to, pareiškėja socialinėje erdvėje siūlė savo, kaip floristės, paslaugas, tačiau nepateikė verslo liudijimo, patvirtinančio, kad ji stengiasi sąžiningai mokėti skolas.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertintos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jog byloje egzistuoja FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiškėjos nemokumo sąlyga, t. y. ji negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Apeliantė atskirajame skunde šių aplinkybių neginčija, tačiau teigia, kad pareiškėja yra nesąžininga, įrodinėja egzistuojant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinam atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindui.

21. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020).

22. Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017). Nagrinėjamu atveju, apeliantė, teigdamas, kad pareiškėja yra nesąžininga, neįrodinėja, jog būtent dėl pareiškėjos tam tikrų nesąžiningų veiksmų per trejus metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo ji sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms ir / ar siekė savo turtinę padėtį dar labiau pabloginti, tikėdamasi turimų įsiskolinimų išvengti, t. y. apeliantė nenurodo nei konkrečių pareiškėjos sudarytų sandorių, nei konkrečių veiksmų, siekiant pabloginti savo turtinę padėtį, ir / ar jos sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, tačiau apsiriboja iš esmės abstrakčiais teiginiais. Dėl to atmestini apeliantės argumentai, kad šiuo atveju pareiškėja siekia išvengti prievolių, o ne atstatyti savo mokumą.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad spręsdamas dėl pareiškėjos sąžiningumo teismas vertina pareiškėjos elgesį sąžiningumo aspektu kompleksiškai visų bylos aplinkybių kontekste, dėl to atskirajame skunde nurodyti deklaratyvūs apeliantės teiginiai apie pareiškėjos nesąžiningumą, nepateikus į bylą jokių įrodymų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog egzistuoja bent viena iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių.

24. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, kuriems esant būtų pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, nes nenustatė, kad nepasisekusį verslą (individuali veikla kirpyklų ir grožio salonų srityje) sąlygojo tyčiniai veiksmai (pareiškėja nurodė, kad dėl padidėjusios konkurencijos, išaugusių medžiagų kainų, mokesčių, pareiškėja nebegavo pakankamai pajamų darbuotojų atlyginimams, atsirado pradelsti įsipareigojimai bankams, tiekėjams ir pan.) ar kitoks netinkamas valdymas. Suinteresuoto asmens (apeliantės) atsiliepime išdėstyti argumentai atmestini, teismui nenustačius tyčinių pareiškėjos veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėja, kreipdamasis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, būtų nuslėpusi nuo kreditorių turimą turtą ir / ar būtų ėmusi kitų veiksmų, kuriais būtų sumažinta pareiškėjos turimo turto masė ir pan. Tokių aplinkybių nenurodė ir pati apeliantė. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja per paskutinius trejus metus jokių sandorių nėra sudariusi. Apeliantės teiginiai apie pareiškėjos nesąžiningumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.

25. Atmestinas apeliantės argumentas, kad Facebook socialinėje platformoje pareiškėjos pateikti įrašai (2020-11-20 ir 2021-02-26) apie tai, kaip ji siūlo floristės paslaugas, nepateikus į bylą duomenų apie floristės verslo liudijimą, patvirtina, kad pareiškėja nesistengė sąžiningai mokėti skolas. Pareiškėja pripažino, kad įgijusi floristės kvalifikaciją ji nuo 2020 m. bandė savo žinias panaudoti kuriant gėlių kompozicijas, jas reklamavo, o pardavus planavo gauti papildomų pajamų, tačiau gėlėmis niekas nesidomėjo ir jų nepirko, piniginių lėšų iš šio verslo pareiškėja negavo, todėl neatsirado pareiga mokėti kokius nors mokesčius, pradėti verslą ir pan.

30. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo byloje esančius rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu vertintini kaip nepagrįsti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiama nutartis yra nepagrista, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė pareiškėjai bankroto bylą, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.