Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Rositos Patackienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. K. (M. K.) dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. K. 35 346,32 Eur žalos atlyginimo, 76 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. ieškovas laikotarpiu nuo 2022-06-24 iki 2023-06-23 buvo apdraudęs butą (duomenys neskelbtini), ir bute esantį draudėjo turtą. Galiojant draudimo apsaugai, 2022-08-23 butas buvo užlietas iš aukščiau esančio atsakovo buto (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio ieškovas išmokėjo 39 853,99 Eur draudimo išmokų, kurias sudaro:

1.1.1. 18 697,99 Eur suma pagal lokalinę remonto sąmatą, kurioje nurodytos tiesioginės remonto darbų išlaidos neatskaičius 969,17 Eur medžiagų nusidėvėjimo;

1.1.2. 6 910,53 Eur suma pagal žalos lentelę, kurioje nurodyta namų turtui (baldams) padaryta žala, neatskaičius 3 027,15 Eur nusidėvėjimo;

1.1.3. 1 340 Eur pagal sąskaitą faktūrą;

1.1.4. 2 669 Eur suma už būsto nuomos išlaidas laikotarpiu nuo 2023-03-25 iki 2023-08-31. Toks išlaidų atlyginimas apskaičiuotas remiantis nuomos sutarties 4.2 punktu bei būsto draudimo taisyklių 1.19. punktu, kuriame numatyta, jog įvykus draudžiamajam įvykiui atlyginama iki 6 000 Eur už vieną draudžiamąjį įvykį, bet ne daugiau nei 500 Eur mėnesiui. Už kovo mėnesį apskaičiuota 169 Eur, už balandžio – rugpjūčio mėn. po 500 Eur;

1.1.5. 932 Eur suma už perkraustymo, sandėliavimo paslaugas;

1.1.6. 5 593,47 Eur suma už papildomus buto sugadinimus pagal patikslintą lokalinę sąmatą, neatskaičius 511,35 Eur nusidėvėjimo;

1.1.7. 3 711 Eur suma, kurią sudaro 380 Eur už sandėliavimo paslaugas ir 3 331 Eur už nuomos išlaidas laikotarpiu nuo 2023-09-01 iki 2024-03-31 pagal 2023-03-06 nuomos sutartį, už rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio, sausio, vasario mėnesius atlyginama po 500 Eur, o už kovą – 331 Eur;

1.2. ieškovas viso išmokėjo 39 853,99 Eur, tačiau žalos atlyginimas buvo išmokėtas neatskaičius nusidėvėjimo, todėl galutinė nuostolio suma subrogacijai sudaro 35 422,32 Eur;

1.3. dėl užliejimo metu padarytos žalos draudėjo turtui yra atsakingas atsakovas, kuris yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovas išmokėjęs draudimo išmokas (atlyginęs žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Dėl patirtos žalos atlyginimo ieškovas kreipėsi į atsakovą. Atsakovas žalos neatlygino;

1.4. dėl užliejimo atsiradusios ir atsakovui atlyginti privalomos žalos dydis sudaro 24 121,20 Eur, todėl kompensacinių palūkanų dydis sudaro 76 Eur (24 121,20 Eur x 0,05 / 365 x 23) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2023-04-27 (+15 dienų nuo pranešimo (2023-04-12) atsakovui išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (iki 2023-05-19);

1.5. užlietas butas buvo ieškovo darbuotojų apžiūrėtas ne vieną kartą, buvo įvertinti tiek matomi, tiek ir paslėpti defektai, o į remonto sąmatą buvo įtraukti tik tie darbai, kurie susiję su užliejimo padariniais.

2. Atsakovas M. K. sutiko su reikalavimų dalimi dėl 13 110,53 Eur, o kitą ieškinio reikalavimų dalį prašė atmesti. Nurodė, kad:

2.1. jo bute trūko vandens žarnelė ir dėl to buvo užlietas žemiau esantis butas, tačiau atsakovas nesutinka su apskaičiuota atlygintinos žalos suma;

2.2. byloje pateiktas pranešimas apie įvykį patvirtina, jog apie buto užliejimą buvo pranešta kitą dieną po užliejimo – 2022-08-24. 2022-08-30 ieškovas paprašė pateikti fotonuotraukas, daiktų fotonuotraukas ir jų įsigijimo dokumentus. Užlieto buto savininkas pateikė ieškovui objektyvią informaciją apie užliejimo mastą, sugadintus daiktus ir pan., kas leistų nustatyti padarytos žalos mastą bei atstatomojo remonto kaštus. Tačiau tame dokumente nėra įrašų dėl kilnojamojo turto nuostolių. 2022-09-06 komerciniame pasiūlyme, bei nuotraukose matosi, kad bute esantys baldai buvo su defektais, tačiau neaišku kaip šie apgadinimai yra susiję su buto užliejimu;

2.3. 2022-12-30 draudimo išmokos apskaičiavimas patvirtina tik draudimo sutarties šalių susitarimą dėl mokėtinos sumos, tačiau nepatvirtina, kad skaičiavime nurodytas turtas buvo sugadintas dėl buto užliejimo. Koks turtas buvo sugadintas 2022-08-23 patvirtintų nuotraukos, kurių 2022-08-30 paprašė ieškovas, gavęs pranešimą apie įvykį. Bet byloje tokių įrodymų nėra. Ieškovas pateikė tik po pusės metų, t. y. 2023-01-31 sudarytą Turto sunaikinimo sugadinimo aktą, kurio dalyje „įvykio aprašymas“ yra bendromis, nekonkrečiomis frazėmis fiksuoti patalpos trūkumai. Neaišku, kokiose vietose yra nurodyti trūkumai, apžiūros nuotraukų nepateikta. Šis rašytinis įrodymas patvirtina tik faktą, kad 2023-01-31 buvo apžiūrėtas butas Nr. 31 ir nustatyti defektai, tačiau neįrodo ryšio tarp 2022-08-23 įvykusio užliejimo ir akte fiksuotų trūkumų;

2.4. ieškovas nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų sugadinimų mastą, nepateikė, nors ieškovo Būsto draudimo taisyklės nuosekliai reglamentuoja tokių duomenų surinkimo tvarką. Apžiūros aktas, kuriuo remiasi ieškovas, sudarytas vertinant buto būklę po pusės metų. Neįmanoma nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis nustatyti patalpų pažeidimai, kai nėra konkretizuojama pažeidimų lokacija. Nėra pagrindo teigti, kad visi pažeidimai ir jų šalinimo darbai turi tiesioginį priežastinį ryšį su buto užliejimu 2022-08-23;

2.5. vandens pratekėjimas vyko per jungiančias sienas, t. y. buvo užlietas ne visas butas, o tik po sanmazgu esančios sienos ir lubos. Pastebėjęs pratekėjimą, kaimynas iš buto Nr. 29 kvietė avarinę tarnybą. Sprendžiant iš žemiau esančio buto užliejimo, pratekėjimas vyko per sanmazgo ir šalia esančios koridoriaus sienas. Kiti buto kambariai nebuvo pažeisti. Darytina prielaida, kad butas Nr. 31 buvo aplietas analogiškai. Kaimynas iš buto Nr. 29 nurodė, kad gavo 600 Eur dydžio draudimo išmoką. Neaišku, kokiu būdu galėjo atsirasti nuotraukose fiksuoti garso kolonėlės, stalo, durų mechaniniai pažeidimai. Neaišku, kas atsitiko kilimui, ar pirktas naujas kilimas ar tik išvalytas už 300 Eur. Neaišku, ar kėdės buvo aplietos ar dėmės atsirado eksploatavimo metu, neaišku, ar buvo nepataisomai apgadintas valgomasis stalas, spinta vonioje bei spintelė. Kartu su užlieto buto savininku apžiūrint butą ryte, apie 9 val., nesimatė kitų kambarių užliejimo bei turto apgadinimo požymių. Buvo šlapios grindys koridoriuje bei lašėjo nuo lubų. Nei po įvykio, nei ieškovo specialistui 2023-01-31 vykdant buto apžiūrą, atsakovas nedalyvavo, apie apžiūrą nepranešta;

2.6. 2023 m. kovo–balandžio mėn. atliktas buto Nr. 31 remontas, suremontuojant visą butą ir pakeičiant buto baldus bei įrangą, tačiau remonto išlaidas patvirtinantys įrodymai nesudaro pagrindo visų išlaidų reikalauti iš atsakovo. Išmokas už remontą ieškovas sumokėjo ne rangovui, o buto savininkui, todėl kyla abejonės dėl sąmatoje nurodytų išlaidų realumo. Atsakovui tenka pareiga atlyginti tik atstatomojo remonto, o ne kapitalinio remonto išlaidas. Ieškovas pateikė lokalinę sąmatą, tačiau nepateikė atliktų darbų aktų, todėl negalima pasisakyti dėl su remonto darbų atlikimu susijusių papildomų išlaidų (nuoma, kraustymaisi ir pan.) pagrįstumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo M. K. 13 202,28 Eur nuostolių atlyginimo, 42 Eur palūkanų ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteisiamos 13 202,28 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2023-05-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1 776,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 8,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad:

3.1. atsakovui neigiant ieškovo nurodomas aplinkybes dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio, ieškovas turi įrodyti, kad žala atsirado dėl užliejimo. Ieškovo teiginiai, jog atsakovas neįrodė kitokių žalos atsiradimo aplinkybių, kad žala atsirado ne dėl užliejimo, yra nepakankami. Ieškovas rėmėsi UAB „Infranet“ žalos apskaičiavimu, kitais dokumentais, kuriuose pateiktas žalos dydžio ir priežasčių įvertinimas, tačiau dokumentus parengusių specialistų kvalifikacija savaime nepašalina abejonių, kad nebuvo padaryta klaidų. Atsakovo abejonės yra svarbios, nes nepateikta objektyvaus pobūdžio įrodymų (fotonuotraukų, vaizdo įrašų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ar pan.), kuriuose būtų užfiksuota iš karto po užpylimo buvusi apgadinto turto ir patalpų būklė. Ieškovas nepateikė draudėjo 2023-08-24 pranešimo apie įvykį, neatskleistas pranešimo turinys ir tuo metu draudėjo deklaruotas patalpų ir daiktų apgadinimo mastas. Šį įrodymą galėjo pateikti tik ieškovas, įrodymo nepateikus, taikytina contra spoliatorem taisyklė ir su įrodymu susijusios faktinės aplinkybės vertintinos ieškovui nepalankia prasme;

3.2. pirmieji ieškovo įrodymai (pažymos, fotonuotraukos) parengti tik 2023-01-31, praėjus daugiau nei 5 mėn. po užliejimo. Ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios pateisintų tokį ilgą duomenų nerinkimą ir užliejimo padarinių nefiksavimą. Vėlesnis įvykio padarinių patikslinimas galėjo užtikrinti vėliau atsirandančių „paslėptų“ apgadinimų atskleidimą, tačiau tai neatleidžia draudiko nuo pareigos iš karto po įvykio fiksuoti egzistavusią patalpų ir baldų būklę. Ieškovui nepateikus pakankamų įrodymų, patvirtinančių baldų apgadinimus, apgadinimų mastą ir priežastis, reikalavimai dėl baldams padarytos žalos atlyginimo atmetami kaip neįrodyti, neįrodžius žalos dydžio ir priežastinio ryšio;

3.3. ieškovas išmokėjo draudėjui 6 000 Eur nuomos išlaidų, tačiau neįrodė šių išlaidų priežastinio su neigiamų padarinių šalinimu. Termino, reikalingo dėl užliejimo atsiradusių patalpų apgadinimo remonto trukmei nustatyti, reikalingos specialios žinios dėl remonto darbų trukmės, tačiau ieškovas neprašė skirti teismo ekspertizės. Neįrodytas priežastinis ryšys tarp užpylimu atsiradusios žalos ir kito būsto nuomos trukmės, nenustatyta, ar visas kito būsto nuomos laikotarpis, už kurį ieškovas išmokėjo 6 000 Eur draudimo išmokų, yra susijęs su dėl užpylimo atsiradusių apgadinimų pašalinimu;

3.4. atsakovas sutiko su dalimi ekspertizės akte nurodomų 1 340 Eur perkraustymo išlaidų ir 1 169 Eur būsto nuomos išlaidų. Tenkinama atsakovo pripažinta ieškinio reikalavimų dalis dėl 2 509 Eur nuostolių atlyginimo ir atmetama kaip neįrodyta atsakovo ginčijama ieškinio reikalavimų dalis, susijusi su žalos atlyginimu dėl būsto nuomos ir su jomis susijusiomis perkraustymo-sandėliavimo paslaugomis. Ieškovas neįrodė šių išlaidų priežastinio ryšio su lokalinėje sąmatoje nurodytų konkrečių darbų atlikimo trukme;

3.5. 2023-05-30, 2023-06-12 lokalinėmis sąmatomis grindžiami ieškinio reikalavimai kelia pagrįstų abejonių dėl darbų priežastinio ryšio. Tokioms abejonėms išnagrinėti reikalingos specialios mokslo, technikos ar amato žinios. Atsakovo iniciatyva atliktos teismo ekspertizės 2024-01-16 išvadoje nurodyta, kad ne visi 2023-05-30 lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagų kiekiai yra susiję su dėl užliejimo atsiradusių turto apgadinimų šalinimu. Teismo ekspertui nepateikus išvados dėl 2023-06-12 lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų, medžiagų ir kainų, teismas ieškinio reikalavimus, kurie grindžiami 2023-06-12 lokaline sąmata, vertina kaip nepakankamai įrodytus;

3.6. 2024-03-28 posėdžio metu teismo ekspertas iš esmės sutiko su ieškovo argumentais, jog ekspertizės akte nurodyta žemesnės negu draudėjo turėtos ir ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodytos kokybės grindjuosčių ir su jomis susijusių darbų kaina. Atsižvelgiant į tai, teismas ekspertizės akto 2 priede nurodomą „grindjuosčių šlifavimo ir lakavimo du kartus“ (2023-05-30 lokalinės sąmatos 4 eilutė) 175,16 Eur kainą padidina iki sąmatoje nurodytos 266,91 Eur kainos. Kitos lokalinėje sąmatoje nurodytos su grindjuostėmis ar jų darbais susijusios kainos teismo ekspertizės aktu nebuvo sumažintos;

3.7. ieškovas pabrėžė poreikį remontuoti didesnį (36,76 kv. m), negu ekspertizės akte nurodytą (28,50 kv. m) parketo plotą, tačiau ekspertas pažymėjo galimybę atskirti atskiras buto patalpas tarp jų įrengiant parketo dangų jungtis, kas lemtų mažesnį grindų remonto plotą. Ekspertas pažymėjo didelį parketo dangos nusidėvėjimą, dėl ko pateisinamas nedidelis parketo atspalvių skirtumas. Teismas didesnę įrodomąją galią suteikia specialiųjų žinių turinčio eksperto išvadai ir atmeta kaip neįrodytus ieškovo argumentus dėl didesnių nuostolių (susijusių su grindų dangos remontu), negu nurodyta ekspertizės akte, atlyginimo;

3.8. ekspertas nurodė, kad nustatyti lubų (gipso kartono plokščių) pažeidimai nėra kritiniai, todėl reikalingas fragmentinis remontas, reikalingas perdažymas atspalvio suvienodinimo tikslu, reikia keisti tik dalį šilumos izoliacijos. Eksperto išvadas atitinka ieškovo argumentai, jog visas lubų plotas remontuotinas, siekiant įsitikinti lubų apšiltinimo medžiagos būkle ir (arba) įvertinti pelėsio pasklidimą, poreikio remontuoti visą lubų plotą ieškovas negrindė konkrečiais lubų apgadinimais visame plote. Remonto darbai, kai siekiama įsitikinti kitų paslėptų apgadinimų buvimu, yra pernelyg nutolę priežastiniu ryšiu nuo dėl užpylimo atsiradusių konkrečių apgadinimų šalinimu. Atsižvelgtina į ekspertizės akte nurodytus mažesnius remonto darbų kaštus;

3.9. ekspertas patvirtino, kad vidaus apdailos remonto darbams, medžiagoms gali būti taikomas 3,5 proc. per metus nusidėvėjimo koeficientas. Teismas atsižvelgia į teismo eksperto nurodomas aplinkybes ir atmeta kaip neįrodytus ieškovo argumentus, kuriais apeliuojama į 0,8 proc. nusidėvėjimo koeficiento taikymą;

3.10. ieškovas neginčijo eksperto išvados, kad 2023-05-30 lokalinės sąmatos 10–12 eilutėse nurodyti darbai – staktų sandūrų su sienomis hermetizavimas, durų uždarymo prietaisų montavimas (spynos, iškalant lizdus) ir durų uždarymo prietaisų montavimas (vyriai) – įeina į durų bloko montavimo darbus (lokalinės sąmatos 7–9 eilutės). Teismas vadovaujasi ekspertizės išvadoje, o ne 2023-05-30 sąmatoje, nurodytomis kainomis. Konstatuota ieškovo teisė į 91,75 Eur didesnę sumą negu nurodyta ekspertizės akte (už darbus, susijusius su grindjuostėmis). Ieškovui atlygintina 10 693,28 Eur (10 601,53 + 91,75) nuostolių;

3.11. ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant 13 202,28 Eur (2 509 + 10 693,28 ) nuostolių atlyginimo. Ieškovo reikalaujama 76 Eur palūkanų suma, perskaičiavus, mažinama iki 42 Eur sumos. Iš atsakovo priteisiamos 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos 13 202,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos neskaičiuojamos nuo priteisiamų 42 Eur palūkanų;

3.12. tenkinama 37 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovas turi teisę į 491,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovas turi teisę į 2 268 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteisiama 1 776,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taikant tas pačias proporcijas, valstybei iš ieškovo priteisiama 63 proc. išlaidų (8,37 Eur), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – toje dalyje ieškinį tenkinti, iš atsakovo priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (570 Eur) ir apeliacinės instancijos teisme (360 Eur už apeliacinio skundo parengimą). Nurodo, kad:

4.1. teismas nepagrįstai suabsoliutino teismo ekspertizės būtinybę. Teismo ekspertizės poreikio nebuvo, nes ieškovo pateikti įrodymai buvo pakankami ir patikimi. Teismas nesivadovavo ieškovo pateiktais įrodymais ir dalį ieškinio atmetė tik dėl to, jog ieškovas neprašė skirti teismo ekspertizės. Ieškovas pateiktais įrodymais pagrindė žalos dydį, teismas pripažino, jog ieškovo pateiktus įrodymus parengė kvalifikuoti specialistai. Teismas nenurodė, kodėl kvalifikuotų specialistų išvados yra nepagrįstos. Teismo išvados dėl žalos dydžio ir teismo ekspertizės būtinybės yra nepagrįstos ir prieštaringos;

4.2. teismas neatsižvelgė, jog teismo ekspertas neįvertino visų byloje esančių įrodymų dėl žalos dydžio. Ekspertas nurodė, jog nevertino žalos dydžio pagal su 2023-07-27 patikslintu ieškiniu pateiktus įrodymus. Teismo ekspertizė neobjektyvi, nes teismo ekspertas nevertino visų įrodymų dėl žalos dydžio. Eksperto paaiškinimai, kad žalos dydis yra toks, koks yra jo išvadoje, nežinant papildomų lokalinių sąmatų, vertinti kritiškai, nes tik išanalizavus visus įrodymus, lokalines sąmatas, jų patikslinimo priežastis, darytinos išvados apie tikslų žalos dydį;

4.3. teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui. Ieškovas pašalino atsakovo iškeltas abejones, nuolat teikė papildomus įrodymus, paaiškinimus. Atsakovas neteikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo dėstomas aplinkybes. Teismas įteisino atsakovo pasyvumą, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovas įrodė, jog užliejimo šaltinis yra atsakovo butas ir, kad žala atsirado dėl užliejimo iš atsakovo buto. Atsakovas privalėjo įrodyti žalą padariusio įvykio priežastį, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, jog įvykio priežastis yra ne atsakovo butas. Byloje įrodyta, jog visa žala padaryta dėl užliejimo (vandens padaryta žala turtui), ieškovas įrodė priežastinį ryšį ir žalos dydį. Jeigu žala padaryta dėl vandens pratekėjimo iš atsakovo buto, nesant kitų vandens pratekėjimo šaltinių, tai reiškia, jog visas žalos dydis yra pagrįstas ir įrodytas;

4.4. neturėdamas įrodymų dėl specialistų padarytų klaidų teismas kelia nepagrįstas abejones teigdamas, jog specialistai galėjo padaryti klaidų. Teismas kritikuoja ieškovo pateiktus įrodymus tik prielaidomis ir subjektyviais pamąstymais. Teismas nepagrįstai teigia, jog pirmieji ieškovo pateikti įrodymai buvo parengti tik 2023-01-31, praėjus daugiau negu penkiems mėn. po užliejimo. Draudėjas ieškojo savo rangovo, paieškos užtruko, draudėjo rangovas vėliau pateikė sąmatą, ieškovo darbuotojai vietoje tikrino, ar sąmata pagrįsta. Paaiškėjus, jog sąmata nepagrįsta, 2022-11-09 (po 3 mėn. nuo žalos atsiradimo) žala perduota tolimesniam Turto žalų skyriaus administravimui. Ieškovo darbuotojas užsakė partnerių apžiūrą, nuostolių įvertinimą, 2 mėn. vyko sąmatų derinimas, pozicijų tikslinimas. Tai lėmė 5 mėn. terminą. Buvo atliktos 3 buto apžiūros: 2023-01-31, 2023-04-21 ir 2023-05-17, kadangi atsirasdavo padarytų pažeidimų, kurių anksčiau nebuvo pastebėti ir reikėjo koreguoti sąmatą;

4.5. teismas nepagrįstai kelia abejones, kaip vanduo galėjo prasiskverbti į vonios spintelės vidų ir ją iš vidaus apgadinti, tačiau vanduo pateko per jungtį tarp sienos ir stalviršio ir per jungtį tarp kriauklės ir stalviršio;

4.6. draudėjo buto remontas buvo sudėtingas, reikalavo daug darbo ir laiko sąnaudų. Buvo išluptos grindys, reikėjo pašalinti susidariusį pelėsį. Tokie darbai užtrunka, jiems vykstant bute neįmanoma gyventi. Draudėjas pirminį mokėjimą už nuomą atsiuntė 2023-04-08, ieškinyje nurodytas nuomos poreikis ir terminas laikomas pagrįstais. Ekspertas nevertino aplinkybės dėl nuomos trukmės, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių išmokėtos 6 000 Eur sumos už būsto nuomą pagrįstumą;

4.7. teismas nepagrįstai kelia abejones dėl visų 8 kėdžių apgadinimo, nes kėdžių fotonuotraukose nematyti ieškovo deklaruojamų kėdžių kojelių defektų – pabrinkimo. Apžiūros akte nurodyta, kad už kėdžių restauraciją mokėta po 50 Eur / vnt. Neįmanoma restauruoti tik vienos kėdės kojos, reikia restauruoti visą, kadangi skirsis kėdės atspalvis. Teismas nepagrįstai kelia abejones, ar dėl palyginti trumpalaikio vandens poveikio galėjo išbrinkti baldų kojelės. Baldai pagaminti iš medienos gaminių (MDF, LMDP, medžio masyvo) ir vandeniui patekus ant nelaminuoto medinio paviršiaus, jei vanduo nenuvalomas iš karto ir mirksta, medis turi savybę vandenį įgerti ir išbrinksta;

4.8. teismas nepagrįstai atmeta 0,8 proc. nusidėvėjimo procentą. Nei teismo ekspertas, nei teismas nenurodė, kokiame teisės akte yra įtvirtintas 3,5 proc. metinis nusidėvėjimas. Ieškovas pagrįstai taikė 0,8 proc. nusidėvėjimą, kuris įtvirtintas teisės akte;

4.9. su apeliaciniu skundu teikia draudėjo 2023-08-24 pranešimą apie įvykį ir prašo prijungti prie bylos šį įrodymą, kadangi pirmosios instancijos teisme niekas nekėlė klausimo dėl šio įrodymo, o būtinybė jį pateikti atsirado tik priėmus sprendimą;

4.10. teismo ekspertas padarė klaidą, vertindamas grindų kiekį, kad 22,50 kv. m buvo kamštinė danga, kurią reikėjo keisti. Kamštinė danga sudaro 10,96 kv. m, o svetainė pagal buto planą yra 28,09 kv. m. Faktiškai buvo nuardyta 28,09 kv. m ir apie 6 kv. m koridoriaus. UAB „Remeks“ vertino, kad parketą 8,67 kv. m plote reikia ardyti visą, o parketo sujungimus daryti ties kitų patalpų durų varčiomis. Iš viso 28,09 + 8,67 = 36,76 kv. m. Po parketo jungimo su kitomis patalpomis būtinas parketo šlifavimas ir viso ploto lakavimas. Netikėti ieškovo pateiktais įrodymais nėra pagrindo, nes dokumentus parengė kvalifikuoti specialistai. Nesutinka su teismo eksperto motyvais, jog buvo sugadinta tik viena patalpa, todėl imta 28 kv. m. Pagal UAB „Smart claims“ vertinimą keičiant 28,5 kv. m, parketo jungimas yra atviroje vietoje, tad teiginys, jog nesimatys atspalvių ir nebus aukščių skirtumo, nepagrįstas. Užteptas lakas sudaro tam tikro storio sluoksnį. Parketo keitimo technologija numato šlifavimą ir lakavimą, pašalinant senąjį laką, kad tepant laką nesusidarytų spalvos ir aukščių skirtumas;

4.11. įsitikinti lubų apšiltinimo medžiagos būkle galima tik apliejimo zonos plote demontavus gipskartonį. Reikėjo patikrinti lubų apšiltinimo medžiagos būklę, nes buvo susikaupusi drėgmė, gali atsirasti pelėsis. Ieškovas remiasi UAB „Remeks“ atstatymo darbų apimčių nustatymu, vertinant vizualiai matomus pažeidimus, keičiamos ne visos lubos 36,76 kv. m plote, o dalis 28 kv. m plote. Virtuvės zona nekeistina;

4.12. ieškovas laiko pagrįstais 2023-05-30 lokalinės sąmatos 10–12 eilutėse esančius darbus, kadangi staktų sandūrų su sienomis hermetizavimas, durų uždarymo prietaisų montavimas (spynos, iškalant lizdus) ir durų uždarymo prietaisų montavimas (vyriai) yra būtinieji durų montavimo darbai. Be šių darbų naudojimasis durimis yra neįmanomas. Lizdų iškalimo spynai ir hermetizavimo darbai skirti tam, kad durimis būtų galima naudotis. Teismas nepagrįstai teigia, jog ieškovas neginčijo teismo eksperto išvados dėl šių darbų.

5. Atsakovas M. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovo naudai 800 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Nurodo, kad:

5.1. vandens prasiskverbimo vietas, apgadintų būsto patalpų konstrukcijų (grindų, sienų, lubų) mastą bei užlietame bute buvusių baldų bei kito turto pažeidimus nuo vandens poveikio patvirtinti galėtų tik ieškovo iš būsto savininko prašyti pirminiai duomenys. Tačiau ieškovas tokių duomenų į bylą nepateikė. Byloje yra draudėjo 2022-08-24 13:39 val. pranešimas apie įvykį, kuriame nurodyta, jog iš draudėjo paprašyta papildoma informaciją – fotonuotraukos, išmatavimai, daiktų foto ir daiktų įsigijimo dokumentai. Ieškovas nesilaikė Būsto draudimo taisyklių Nr. 067 (toliau – Taisyklės) C dalies III skyriaus 2.10 punkto nuostatų. Taisyklės nustato draudėjui pareigą pateikti išsamią informaciją apie sugadintą turtą bei saugoti turtą iki jo apžiūros. Apžiūra turi būti atlikta per 3 dienas nuo pranešimo gavimo dienos, surašant apžiūros aktą. Tik Taisyklėse nustatytų laiku surašytas apžiūros aktas sudaro pagrindą vertinti, kokio dydžio žala padaryta bei jos šalinimo kaštus. Ieškovas gavo iš draudėjo reikalaujamą informaciją, nes pagal Taisyklių A dalies III skyriaus 1 punkto reikalavimus nuostolių dydis nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei buvo vykdoma apžiūra arba gautos informacijos pakanka aktui surašyti), iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų gautais dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Atsižvelgiant į reglamentavimą, kilo klausimas kodėl ieškovas nepateikė pranešime apie įvykį nurodytų rašytinių įrodymų – avarijos metu, darytų fotonuotraukų, kurios objektyviai patvirtintų reikšmingas aplinkybes;

5.2. draudimo išmokos apskaičiavimas sudarytas 2022-12-20, t. y. ankščiau negu surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas. Ieškovas atliko skaičiavimą ne Turto sunaikinimo, sugadinimo akto pagrindu, o kitų įrodymų pagrindu. 2023-01-31 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu fiksuojamų duomenų ir išvadų pagrįstumas kelia abejonių, nes akte nurodyta įvykio data 2022 m. birželio mėn., nors avarija įvyko 2022-08-23;

5.3. ieškovo kvalifikuotų specialistų sudarytos sąmatos dėl nuostolių dydžio nustatymo neturi objektyvaus pagrindo, t. y. pirminės informacijos apie įvykį, ir yra išvestiniai dokumentai, prielaidos. Teismas siūlė ieškovui inicijuoti papildomos ar pakartotinės ekspertizės atlikimą, nes ekspertas vertino tik su pirminiu ieškiniu pateiktas sąmatas. Ekspertas apklausos teisme metu atsakė, kad papildomos sąmatos nėra susijusios su buto apliejimo padariniais ir jų šalinimu. Ieškovo atstovas po eksperto atsakymo neteikė prašymo dėl papildomos arba pakartotinės ekspertizės, todėl teismas turėjo pagrindą vadovautis eksperto apklausa ir priimti sprendimą, vertindamas ekspertizės aktą ir eksperto paaiškinimus;

5.4. ieškovui turi įrodyti nuostolio (žalos) dydį. Aplietame bute avarijos dieną buvusio liudytojo parodymai sudarė pagrindą abejonėms, kad dėl avarijos buvo reikalingas viso buto remontas. Ieškovas apmokėjo viso buto kapitalinio remonto išlaidas, tačiau privalėjo įrodyti, jog su atstatomuoju remontu yra tiesiogiai susijusios ieškovo pateiktos sąmatos. Bylos nagrinėjimo metu butas buvo suremontuotas, tačiau ieškovas nepateikė atliktų darbų aktų, kuris leistų įsitikinti darbų atlikimu, darbų apimtimi bei kainos atitikimu sąmatose nurodytoms kainoms bei darbų apimtims. Ieškovas mokėjimus atliko ne rangovui, o tiesiogiai buto savininkui, kas leidžia abejoti dėl realių remonto kaštų. Ieškovas vadovavosi tik lokalinių sąmatų duomenimis, kurios nėra buto užliejimo padarinių likvidavimo kaštų įrodymas;

5.5. dėl įrodymų pakankamumo sprendžia teismas. Nesant pirminių įrodymų, surinktų avarijos metu, o ne po 5 mėn., teismas turėjo pagrindą abejoti ieškovo pateiktų įrodymų patikimumu ir spręsti, kad didesnė tikimybė, jog avarijos padarinių šalinimo išlaidas patvirtina teismo eksperto išvados, o ne buto kapitalinio remonto metu sudarytos sąmatos. Ieškovas nutarė, kad jo įrodymai yra pakankami ir neįvertino teismo pastangų padėti ieškovui įrodyti aplinkybes, susijusias su nuostolių dydžiu. Teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, dar kartą siūlė teikti įrodymus, tačiau ieškovas pasirinko įrodinėjimo būdą, teikiant tik savo pasirinktų specialistų skaičiavimus;

5.6. ieškovas neturi duomenų, prieš kiek laiko užlietame bute buvo darytas remontas, kas leidžia daryti išvadas, jog buto konstrukcijų, apdailos bei 2023-01-31 nustatyti turto pažeidimai ne pilna apimtimi yra susiję su 2022-08-23 vandentiekio avarija. Analogiškai atmestini apelianto argumentai susiję su baldų ir kito turto apgadinimais. Apeliantas teigia, kad vonios spintelės apgadintos iš vidaus, nes vanduo pateko per jungtį tarp kriauklės ir stalviršio, tačiau esant nesandarumui, vanduo galėjo patekti į spintelės vidų ir besinaudojant kriaukle. Nėra įrodymų, kad vonios patalpoje vanduo liejosi iš lubų. Ekspertinės išvados 14 psl. nustatyti sanitarinio mazgo sienų ir lubų pažeidimai, fiksuojant, kad matomi lengvo pobūdžio vandens nutekėjimo (nubėgimo) žymės ant lubų ir sienų. Kyla klausimas, kaip galėjo atsirasti spintelės pažeidimai iš vidaus, kai sienos ir lubos beveik nepažeistos;

5.7. nėra įrodymų, kad kėdės stovėjo vandenyje svetainės ir virtuvės dangų sujungimo vietoje, kur buvo fiksuojami grindų dangos pažeidimai. Sprendžiant iš liudytojo A. K. paaiškinimų, ant grindų vandens nebuvo. Nuotraukose matomos dėmės ant kėdžių minkštosios sėdimos dalies, kokios kėdžių dalys buvo restauruojamos, ar sėdima dalis, ar kojos, neįmanoma suprasti;

5.8. ekspertas, duodamas paaiškinimus dėl savo išvadų, nurodė, kad nusidėvėjimas apskaičiuotas vidinės apdailos darbams, o ne statinio konstrukcijoms, todėl teismas pagrįstai vadovavosi eksperto išvada dėl nusidėvėjimo procento.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Apeliacijos objektas – teismo sprendimas dėl buto užliejimu padarytų nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą –2022-08-24 draudėjo pranešimą apie įvykį. Ieškovas nurodo, kad poreikis teikti įrodymą atsirado tik tada, kai pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė tokio dokumento pateikimo būtinybę.

9. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

10. Nustatyta, kad apylinkės teismas 2024-05-23 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės bei siūlė teikti naujus įrodymus, 2024-05-26 teismo posėdyje teisėjas aiškiai pasiūlė pateikti duomenis, susijusius su 2022-08-24 pranešimu, kuriuos ieškovas atsisakė teikti. Draudėjo pranešimo pateikimas tokios kategorijos bylose yra iš esmės savaime suprantamas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog draudėjo pranešimas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Taip pat pažymima, kad dokumento turinys buvo pateiktas ieškinio 2 priedu. Papildomų duomenų prie draudėjo pranešimo, dėl kurių ir kilo ginčas procese, su apeliaciniu skundu neteikiama.

Dėl faktinių aplinkybių

11. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, veikdamas kaip draudikas, pagal sutartį su draudėju R. S. laikotarpiu nuo 2022-06-24 iki 2023-06-23 apdraudė būstą ir jame esantį turtą adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo liudijime nurodomi draudimo objektai: butas, kurio draudimo suma 135 000 Eur ir kuris draudžiamas atkūrimo verte (besąlyginė 40 Eur išskaita dėl vandens), taip pat namų turtas bute, kurio draudimo suma 15 990 Eur (besąlyginė 40 Eur išskaita). Draudimas apima gyvenamos vietos nuomos išlaidas iki 6 000 Eur.

12. Naktį iš 2022-08-23 į 2022-08-24 apdraustas butas buvo užlietas vandeniu iš viršuje esančio buto, (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui M. K.. 2022-08-24 draudėjas R. S. ieškovui pranešė apie 2022-08-23 įvykusį buto užliejimą.

13. Turto sunaikinimo sugadinimo aktas sudarytas 2023-01-31, akte nurodyti virtuvės, svetainės ir koridoriaus sienų, lubų ir grindų sugadinimai, vonios lubų ir durų sugadinimai. UAB „Infranet“ 2023-03-21 pažymoje nurodyta, kad remiantis 2023-01-31 apžiūra, atstatymo metu numatoma atlikti remontą trijose patalpose – svetainėje, koridoriuje (bendras plotas 36,96 kv. m), virtuvėje (bendras plotas 10,98 kv. m), san. mazge (bendras plotas 8,08 kv. m). Bendras remontuojamų patalpų plotas 56,02 kv. m.

14. Ieškovas draudėjui išmokėjo bendrą 39 853,99 Eur draudimo išmoką, apskaičiuotą, neatskaičius nusidėvėjimo.

Dėl prievolės atlyginti buto užliejimu padarytą žalą ir įrodinėjimo pareigų paskirstymo

15. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tai nėra ginčijama ir apeliaciniame procese, atsakovo atsakomybės už užliejimu padarytą žalą klausimas nagrinėtinas, remiantis bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 pažymėta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Atsakovas, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, pripažįsta, kad R. S. apdrausto buto užliejimas įvyko atsakovo nuosavybės teise turimame bute trūkusios buitinės technikos prietaiso žarnelės. Taigi, nesant statinio ir įrenginių konstrukcinių trūkumų, atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį netaikytina.

16. Taikant atsakomybę bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, ieškovui tenka procesinė pareiga įrodyti tris būtinąsias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

17. Apeliaciniu skundu ieškovas teigia, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, įrodinėjimo pareigą nustatydamas tik ieškovui ir tuo pačiu įteisindamas atsakovo pasyvumą. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad būtent ieškovas pakankamais įrodymais turi įrodyti, kad jo nurodomo dydžio žala atsirado būtent dėl užliejimo, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

18. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Atsakovo veiksmai, kai tai susiję su žemiau esančio buto užliejimu, yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Atsakovui pripažinus užliejimo priežastį, teisinę reikšmę turintis faktas laikytinas nustatytu ir juo pagrindžiami atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškę netinkamu daikto naudojimu tokiu būdu, kad tuo buvo padaryta žala ieškovo apdraustam butui. Vien šio teisinę reikšmę turinčio fakto nustatymas ir atsakovo neteisėtų veiksmų pripažinimas neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti kitas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas – žalos dydį ir padarytos žalos priežastinį ryšį su atsakovo neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais netinkamu buto naudojimu, kurio pasekoje trūko buitinio prietaiso žarnelė ir buvo užlietas apdraustas butas.

19. Civilinis procesas reikalauja, kad kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

20. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė savo atsikirtimus, kuriais nesutiko su ieškovo skaičiuojamu žalos dydžiu ir visos priteisti prašomos žalos atsiradimu dėl buto užpylimo. Atsakovas atsikirtimams pagrįsti inicijavo teismo ekspertizės paskyrimą, tuo užtikrindamas tinkamų ir atsikirtimų pagrindimui pakankamų įrodymų pateikimą. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, esant įrodymais pagrįstiems atsakovo atsikirtimams, ieškovas turėjo pateikti tinkamus ir pakankamus įrodymus ieškinio pagrindui įrodyti, kuriais būtų paneigti atsakovo atsikirtimus patvirtinantys įrodymai. Nesutiktina su apelianto pozicija, jog atsakovas buvo atleistas nuo įrodinėjimo pareigos. Ieškovo ir atsakovo pateikti įrodymai vertintini pagal bendrąją CPK nustatytą įrodinėjimo tvarką bei įrodymų pakankamumo taisyklę.

21. Apeliaciniame procese ieškovas akcentuoja, jog teismas nepagrįstai reikalavo atskiras aplinkybes, kaip kad žalos baldams padarymą, remonto darbų trukmę, 2023-06-12 lokalinėje sąmatoje nurodytų papildomų darbų ir medžiagų poreikį, įrodyti skiriant teismo ekspertizę. Teisėjų kolegija su ieškovu iš dalies sutinka ir pažymi, jog šios kategorijos bylose teismui nėra būtina skirti ekspertizę. Bylos išsprendimui reikalingi faktai gali būti nustatomi ir kitų rašytinių įrodymų pagalba. Visgi, ieškovas nėra teisus, teigdamas, jog ieškinys buvo atmestas vien dėl to, kad ieškovas savo reikalavimų nepagrindė teismo ekspertizės duomenimis. Svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodydamas specialiųjų žinių poreikį bei pažymėdamas aplinkybę, kad ieškovas neprašė skirti ekspertizės, iš esmės sprendė, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nėra pakankami ieškovo įrodinėjamiems faktams nustatyti ir nepaneigia byloje atliktos teismo ekspertizės išvados.

22. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai buvo pabrėžta, kad nagrinėjamų aplinkybių įvertinimui yra reikalingos specialios žinios. Specialiųjų žinių poreikis byloje gali būti patenkinamas tiek skiriant teismo ekspertizę, tiek teikiant specialių žinių turinčių asmenų parengtus rašytinius įrodymus. Specialistų parengti dokumentai vertintini ne kaip savaime teisingi, tačiau turi būti vertinamas šių įrodymų turinys. Tik valstybės ir savivaldybių institucijų išduoti, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, dokumentai laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Net ir eksperto išvada teismui yra neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Apelianto argumentai, jog teismas, pažymėjęs, jog ieškovo teikiamus įrodymus parengė specialiųjų žinių turintys asmenys, turėjo remtis šiuose dokumentuose nurodytais faktais, yra nepagrįsti. Tiek teismo ekspertizė, tiek kiti rašytiniai įrodymai vertintini bendra tvarka.

Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio pagrindimo

23. Pirmosios instancijos procese, o taip pat ir apeliaciniame procese šalių ginčas kilo dėl padarytos žalos dydžio bei ieškovo nurodytų buto ir baldų sugadinimų atsiradimo priežastinio ryšio su užliejimu iš atsakovo buto. Pirmosios instancijos teismas dalį ieškovo įrodinėjamos žalos pripažino neįrodyta bei priežastiniu ryšiu nesusijusia su ieškinyje nurodytais nuostoliais. Su tuo apeliantas nesutinka.

24. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi įrodyti nurodytas aplinkybes. Ieškovas teismui teikė įrodymus, kuriais grindė priežastinio ryšio buvimą bei žalos (nuostolių dydį). Ieškovas draudimo išmoką ir iš atsakovo priteistinos žalos dydį skaičiavo, remdamasis UAB „Infranet“ lokalinėje sąmatoje paskaičiuotais tiesioginiais nuostoliais 18 697,99 Eur, atėmus 969,17 Eur nusidėvėjimą; 2022-12-20 draudimo išmokos dėl žalos baldams skaičiavimu pagal UAB „Interio Baltic“ komercinį pasiūlymą bei nuorodas internetinėse parduotuvėse, 6 910,53 Eur sumai, atėmus 3 027,15 Eur nusidėvėjimą; 1 340 Eur vertės 2023-04-03 sąskaita už perkraustymo paslaugas; 2023-03-06 nuomos sutartimi už laikotarpį nuo 2023-03-25 iki 2023-05-31 ir už laikotarpį nuo 2023-06-01 iki 2023-08-31 1 169 ir 1 500 Eur sumai; 932 Eur vertės 2023-05-16 sąskaita už perkraustymo paslaugas; UAB „Infranet“ 2023-06-12 lokalinėje sąmatoje paskaičiuotais papildomais nuostoliais 5 593,47 Eur, atėmus 511,35 Eur nusidėvėjimą; 380 Eur vertės sąskaita už sandėliavimo paslaugas ir 3 331 Eur už nuomos paslaugas nuo 2023-09-01 iki 2024-03-31.

25. Pirmosios instancijos teismas priteistinos žalos dydį iš esmės pagrindė teismo eksperto S. T. 2024-01-16 atlikta teismo ekspertize dėl nuostolio sumos paskaičiavimo bei 91,75 Eur padidino grindjuosčių kainą. Iš viso teismo sprendimu priteista 13 202,28 Eur žalos atlyginimo, iš kurių 10 693,28 Eur sudaro išlaidos darbams ir medžiagoms, 1 340 Eur perkraustymo išlaidų ir 1 169 Eur būsto nuomos išlaidų.

26. Nagrinėjamoje byloje 2023-11-26 nutartimi apylinkės teismas paskyrė teismo ekspertizę, kuriai pavedė atsakyti į esminę reikšmę turinčius klausimus: 1) ar draudimo bendrovės pateiktoje ekspertinėje išvadoje nurodyti buto svetainės, koridoriaus, virtuvės, san. mazgo patalpų pažeidimai (sienų, lubų ir grindų) galėjo atsirasti dėl ieškovo nurodomo įvykusio užliejimo?; 2) ar aptariamoje ekspertinėje išvadoje nurodyti visi remonto darbai, jų mastas tiesiogiai susiję su buto užliejimu?; 3) ar darbų sąmatoje nurodyti darbai, jų kiekiai ir mastas yra susiję su atstatomojo remonto darbais? Jeigu ne, tai kokie patalpų atstatomojo remonto darbai ir už kokią kainą turėjo būti atliekami šalinant užliejimo padarinius? 2024-01-16 buvo parengta teismo eksperto S. T. išvada dėl nuostolio sumos paskaičiavimo. Šia ekspertine išvada bei teismo posėdyje apklausto teismo eksperto paaiškinimais apylinkės teismas pagrindė priteistinos žalos dydį.

27. Apeliantas pažymi, kad teismo ekspertas padarė klaidą, vertindamas grindų (parketo) kiekį, teigdamas, kad 22,50 kv. m sudarė kamštinė danga, nors iš tikrųjų kamštinė danga sudaro 10,96 kv. m, o svetainės plotas yra 28,09 kv. m. Ieškovas prašo, kad būtų nustatyta, jog parketas turi būti keičiamas 36,76 kv. m (28,09 ir 8,67) plote.

28. Kaip matyti iš teismo ekspertizės akto, yra numatytas parketo keitimas 22,50 kv. m plote svetainėje ir 6 kv. m parketo keitimas koridoriuje, šveičiant ir perlakuojant ir likusią dalį, iš viso 9,5 kv. m. Numatytas kamštinės dangos keitimas 10,96 kv. m plote virtuvėje. Taigi, teismo ekspertizės akte yra nurodytas toks pat kamštinės dangos virtuvėje plotas, kokį nurodo ir apeliantas – 10,96 kv. m. Byloje nėra draudėjo buto plano, kuriame būtų apskaičiuoti atskirų patalpų plotai. UAB „Infranet“ 2023-05-30 ekspertinėje išvadoje yra pateiktas buto planas, tačiau jame nėra nurodyti atskirų patalpų plotai. Iš atsakovo buto plano (1 t., b. l. 78) matyti, kad svetainės plotas yra 22,12 kv. m, tokį plotą patvirtino ir teismo ekspertas apklausos metu. Ieškovas teikia brėžinį, kuriame skaičiuoja 36,76 kv. m plotą, kurį nurodo kaip pažymėtą raudona linija, tačiau schema nėra aiški, negalima suprasti, kokiu būdu 1 patalpoje yra gaunamas 28,09 kv. m plotas, neaišku, kurioje vietoje svetainė atskiriama nuo koridoriaus, schemoje nėra pateikta matmenų. Iš apelianto argumentų negalima nustatyti, kas sudaro 36,76 kv. m plotą, labiau panašu, kad į šį plotą įskaičiuojamas virtuvės plotas, kurio kamštinės dangos keitimas numatytas kitoje pozicijoje. 2023-05-30 ekspertinės išvados grafiniame vaizde mėlyna spalva pažymėta pažeidimų zona, į kurią net nėra įtrauktas koridoriaus plotas.

29. Teismo ekspertizės akte yra aiškiai pasisakyta, kad parketo keitimo plotas 39,57 kv. m yra perteklinis, teismo ekspertas skaičiavo 28,50 kv. m (22,50 ir 6), kuriame numatytas parketo keitimas. Teismo ekspertas S. T. teismo posėdžio metu parodė, kad keičiama 28 kv. m parketo dalis ir dalis peršlifuojama dėl lako dangos atspalvio suvienodinimo, pažymėjo, kad iš esmės būtų galima keisti tik iškeltą parketo juostą, tačiau paskaičiuotas gerokai didesnio ploto parketo keitimas. Ekspertas pažymėjo, kad yra matomas fizinis nudėvėjimas, remontas darytas anksčiau nei prieš 10 metų. Neženklus atspalvio skirtumas, turint omenyje buto nusidėvėjimą, esant patalpoms atskirtoms durimis, t. y. vizualiai atskirtoms, nėra reikšmingas.

30. Esant tokiems duomenims, pirmosios instancijos teismo išvada dėl taisytino parketo ploto pripažintina pagrįsta ir atitinkančia bylos duomenis.

31. Taip pat apeliantas pažymi, jog teismas netinkamai įvertino lubų gipso kartono plokščių pažeidimus, teismo ekspertas nepateikė vizualios medžiagos dėl 12 kv. m ploto, nėra tikslaus pažeidimo brėžinio. Ieškovas remiasi UAB „Infranet“ nustatytu pažeidimu 28 kv. m plote. Taip pat apeliantas nurodo, jog ant lubų nuo drėgmės buvo susidaręs pelėsis, dėl ko buvo būtina patikrinti visas lubas.

32. Ieškovo argumentai dėl lubų remonto apimties nėra aiškiai išdėstyti apeliaciniame skunde ir suprantami. Iš su ieškiniu pateiktos lokalinės sąmatos 16-17 pozicijų, dėl kurių apeliacinio skundo 13 punkte cituojami sprendimo motyvai, matyti, kad UAB „Infranet“ sąmatoje numatytas 28 kv. m lubų karkasų aptaisymas gipso kartono plokštėmis ir apšiltinimas mineralinės vatos plokštėmis, o teismo ekspertas nurodo, kad lubų karkasų aptaisymas gipso kartono plokštėmis reikalingas 12 kv. m, o apšiltinimas mineralinės vatos plokštėmis reikalingas 6 kv. m plote. Teismo ekspertas S. T. paaiškino, kad nuotraukose, kuriose yra išardyta virtuvė, demontuotas karkasas, matyti, kad nėra pelėsio požymių. Pažeidimus objektyviausiai galima įvertinti, kai jau yra atidengtas karkasas. Teismo ekspertizės metu draudėjas jau buvo atlikęs remontą, taigi teismo ekspertas galėjo remtis tik iki tol sudarytais duomenimis. Ieškovas neteikė aiškių duomenų dėl UAB „Infranet“ sąmatoje numatyto 28 kv. m ploto alokacijos ir keitimo reikalingumo, todėl teismas pagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės aktu.

33. Teismo ekspertas S. T. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad papildomai su 2024-03-27 patikslintu ieškiniu pateikta patikslinta lokalinė sąmata neįtakoja žalos dydžio. Ekspertas patvirtino, kad patikslintoje lokalinėje sąmatoje nėra esminių aplinkybių ar naujų faktų, kurie įtakotų žalos dydį.

34. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad ieškovas neginčijo 2023-05-30 lokalinės sąmatos 11-12 eilutėse esančių darbų, kaip kad staktų sandūrų su sienomis hermetizavimas, durų uždarymo prietaisų (spynos ir vyriai) montavimas. Nurodo, kad neatlikus tokių darbų negalima naudotis durimis.

35. Apskritai, durų tvarkymo darbai numatyti lokalinės sąmatos 7-12 pozicijose, tačiau dėl kitų pozicijų ginčas apeliacine tvarka nekeliamas. Lokalinės sąmatos 11-12 eilutėse esančių darbų kaina sudaro 85,50 Eur bei 36,97 Eur. Teismo ekspertas paaiškino, kad durų montavimo darbai neįtraukti, nes UAB „Infranet“ sąmatos 8 pozicijoje nurodytas įkainis apima ir kitus smulkius durų montavimo darbus, taip pat ir durų spynų ir vyrių montavimą, 10-12 pozicijas apima 8 pozicija.

36. Įvertinus bylos medžiagą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, taikomų įrodymų vertinimui. Tai, kad didesnė įrodomoji galia buvo teikta teismo ekspertizei, atitinka įrodymų vertinimo taisykles, ieškovas nepateikė duomenų, kuriais būtų paneigtos teismo ekspertizės akte padarytos išvados.

Dėl žalos baldams pagrindimo

37. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su baldams padarytos žalos vertinimu. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl baldams padarytos žalos atlyginimo atmetė, kaip neįrodytą, nustatęs, kad ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių nurodomų baldų apgadinimus, apgadinimų pobūdį-mastą ir priežastis.

38. Nustatyta, kad ieškovas 2022-12-20 draudimo išmokos dėl žalos baldams skaičiavimu nustatė 6 910,53 Eur vertės baldams padarytą žalą, kurią išmokėjo draudėjui, o ieškiniu žalą prašė priteisti, atskaičius 50 proc. nusidėvėjimą (3 027,15 Eur). Skaičiuojama žala baldams sudarė: stalas – 2 865 Eur; 8 kėdžių restauracija – 400 Eur; kilimas – 300 Eur; kavos stalas – 407 Eur; lentynos restauracija – 300 Eur; garso kolonėlių restauracija – 400 Eur; vonios spintelė – 838,53 Eur; vonios spinta – 1 500 Eur.

39. Kaip nurodyta anksčiau, draudėjas pranešė apie 2 val. nakties įvykusį užliejimą, įvykį pastebėjo kaimynai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad kitos dienos ryte užlietas butas buvo apžiūrėtas, taigi vandens poveikis baldams galėjo trukti kelias valandas. Ieškovas žalai įvertinti pateikia ieškinio priedą Nr. 8, kuriame yra tam tikrų baldų dalių nuotraukos bei surašytos galimos baldų kainos. Pagal pateiktus įrodymus negalima suprasti, koks baldas yra fotografuotas, nes pateikiamos tik ieškovo nuomone, pažeistų baldų dalių nuotraukos. Negalima nustatyti, kur stovėjo lentyna, kavos stalas, vonios spinta, tik iš kitų bendro pobūdžio nuotraukų galima suprasti, kur stovėjo valgomojo stalas ir kėdės. Sutiktina su atsakovu, kad nebuvo nufotografuotos visos 8 kėdės. Taip pat nėra pateikti baldų įsigijimo dokumentai, todėl negalima nustatyti realios baldų vertės, jų įsigijimo kainos, baldų gamintojo, gaminio kokybinių duomenų ir nusidėvėjimo.

40. Apeliacine tvarka keliamas ginčas dėl vonios spintelės sugadinimo. Žalai pagrįsti ieškovas teikia vonios spintelės nuotraukas, aiškina, jog vanduo pateko per jungtį tarp kriauklės ir stalviršio. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo argumentai bei teikiamos nuotraukos nėra pakankamos nustatyti, kad vandens prasiskverbimas galėjo įvykti buto užliejimo metu. Neatlikus turto apžiūros po įvykio, negali būti pripažįstama įrodytu, kad dėl iš aukščiau esančio buto pratekėjusio vandens ant spintelės ilgą laiką buvo susidaręs vandens sluoksnis, nuo kurio poveikio galėjo išbrinkti spintelės plokštės. Ši baldo vieta apskritai yra dažnai veikiama iš kriauklės čiaupo bėgančio vandens, todėl labai tikėtina, kad baldas galėjo būti sugadintas ne užliejimo, o baldo naudojimo metu. Ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami priežastiniam ryšiui nustatyti.

41. Ieškovas apeliaciniame skunde ginčija, kad teismas neįvertino visų 8 kėdžių restauravimo darbų. Ieškovas nurodo, kad buvo restauruojamos kėdžių apačios, reikalinga restauruoti visas kėdes, kad nesiskirtų kėdžių atspalvis. Kaip matyti iš ieškinio priedo Nr. 8, juo yra pateiktos nuotraukos, kad buvo sulietos kėdžių sėdimosios dalys, kėdžių kojelės nėra nufotografuotos. Tai leidžia manyti, kad 2022-12-20 draudimo išmokos dėl žalos baldams skaičiavimas buvo padarytas dėl priede Nr. 8 esančio kėdės sugadinimo, kas būtų žalos kėdžių minkštajai daliai padarymas. Draudimo išmokos skaičiavime nėra nurodyta, kokio pobūdžio restauracija paskaičiuota kėdėms – ar kėdžių sėdimajai daliai, ar kėdžių kojoms. Tuo labiau nėra duomenų dėl realiai už kėdžių remontą sumokėtos sumos bei realiai panaudoto restauravimo būdo.

42. Taip pat pastebėtina, kad ieškovas nenustatė ir nepatvirtino, iš kokių medžiagų yra pagaminti bute buvę baldai, kurių kojelės yra nurodytos kaip pažeistos pagal ieškinio priedą Nr. 8, todėl argumentai apeliaciniame skunde dėl vandens poveikio MDF, LMDP ar medžio masyvui, laikytini teoriniais. Be to, argumentai apie vandens poveikiu daromą žalą nėra pagrįsti specialiomis žiniomis, poveikio būdas ir mastas nėra akivaizdi ir neįrodinėtina aplinkybė. Priedo Nr. 8 7 pozicijoje nufotografuota, kaip nurodyta, natūralaus spygliuočio masyvo spinta, kelia abejonių dėl baldo pagaminimo būdo, kadangi nurodytas sugadinimas labiau panašus į plokštės pažeidimą. Nors ieškovas pažymėjo, kad baldai yra vertinti ir brangūs, dėl ko juos reikėjo pakeisti, tačiau nesant baldų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, negalima nustatyti baldų specifinių duomenų, todėl ieškovo pozicija laikoma niekuo nepagrįsta. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytoje nuotraukoje, esančioje 3 t., 109 l., atvaizduotos baldų kojelės neturi akivaizdžių požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad matomi pakitimai yra dėl įvykusio užpylimo, o ne dėl baldų nusidėvėjimo.

43. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog baldų sugadinimai yra priežastiniu ryšiu susieti su neteisėtais atsakovo veiksmais.

Dėl ieškovo pareigos teikti įrodymus

44. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pirmieji ieškovo pateikti įrodymai dėl padarytos žalos ir jos dydžio buvo sudaryti praėjus ilgam laiko tarpui net 5 mėn. po įvykio. Byloje nėra ginčijama, jog užliejimas įvyko 2022-08-23 naktį. Draudėjo 2022-08-24 pranešime nurodyta, kad užlieta 2022-08-23 naktį apie 2 val. nakties, draudėjui nesant namuose. Užliejimo faktą patvirtina draudėjo pranešimas, kuris pateiktas kaip ieškinio priedas Nr. 2. Ieškovas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde pripažįsta, kad atliko 3 buto apžiūras: 2023-01-31, 2023-04-21 ir 2023-05-17. Padarytą žalą ieškovas grindė 2023-01-31 Turto sunaikinimo sugadinimo aktu, kuris parengtas ieškovui pirmą kartą apžiūrėjus užlietą butą. Baldų sugadinimas yra grindžiamas 2022-12-20 draudimo išmokos dėl žalos baldams skaičiavimu, kuris buvo sudarytas iki ieškovui apžiūrėjus užlietą butą. Šie faktai akivaizdžiai rodo, kad ieškovas 5 mėn. (nuo 2022-08-24 iki 2023-01-31) neatliko draudžiamojo įvykio vietos apžiūros. 2023-05-30 ekspertinė išvada surašyta dar vėliau, praėjus 9 mėnesiams nuo įvykio.

45. Sutiktina su atsakovu, kad ieškovas sugadinto turto apžiūrą turėjo atlikti anksčiau. Apelianto argumentai, jog jam nebuvo reikalo atlikti vietos apžiūros, nes jis turėjo pakankamus duomenis dėl įvykusio įvykio, vertintini kritiškai. Kaip matyti iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų, juose iš esmės nebuvo draudėjo pateiktų įrodymų, kuriais būtų galima aiškiai nustatyti padarytos žalos dydį. Tik su dubliku ieškovas pateikė kelias nuotraukas, kurias, kaip nurodė, draudėjas atsiuntė ieškovui, tačiau dublike nėra nurodyta, to negalima suprasti ir iš pačių nuotraukų, kada šios nuotraukos buvo padarytos, nuotraukos yra neinformatyvios, negalima suprasti, kuri buto vieta nufotografuota, neaišku, kokiame plote padaryta žala dėl užliejimo, daugelis nuotraukose esančių sugadinimų yra būdingi įprastam patalpų nusidėvėjimui, negalima nustatyti, kokie baldai buvo fotografuojami, galima identifikuoti dvi sulietas kėdes, nors ieškovas prašo atlyginti žalą, padarytą 7 pozicijų baldams. Pateikta žalos baldams lentelė su nuotraukomis yra parengta iki Turto sunaikinimo sugadinimo akto sudarymo, jos sudarymo aplinkybės nenurodytos.

46. Būsto draudimo taisyklių C III dalies 4.2 punkte numatyta, kad draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo, gavęs pranešimą apie draudžiamąjį įvykį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, jei yra būtina atvykti apžiūrėti įvykio vietą, ir dalyvaujant draudėjui ar jo įgaliotam atstovui, surašyti turto sunaikinimo ar sugadinimo aktą. Nors šios taisyklės yra taikomos draudiko ir draudėjo tarpusavio santykiams, tačiau jų nuostatos iš esmės atitinka civilinių teisinių santykių dalyvio bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl ieškovo veiksmų, kai jis nepasirūpino įvykio vietos apžiūra protingu laikotarpiu, kai buvo galima tinkamai ir teisingai užfiksuoti įvykio sukeltas pasekmes, buvo prarasta galimybė aiškiai nustatyti ir įvertinti padarytos žalos mastą. Ieškovas turėjo suprasti, kad ketindamas žalos atlyginimą išieškoti subrogacijos teise reikšdamas reikalavimą žalą padariusiam asmeniui, turi sąžiningai elgtis bei pasirūpinti tinkamu žalos masto fiksavimu. Tolesni draudėjo veiksmai, kai jis pradėjo kapitalinį buto remontą iki draudiko ginčo su žalą padariusiu asmeniu pabaigos, sąlygojo tai, kad teismo ekspertas neturėjo galimybės apžiūrėti sugadinto turto ir turėjo remtis vien tik neišsamiais padarytos žalos nustatymo aprašymais. Teismo ekspertizės akte yra konstatuota, kad buvo savininkas atliko pilną buto apdailos keitimą, kurio ženkli dalis nėra susijusi su užliejimu padaryta žala. Teismo ekspertizės užsakymo gavimo metu butas jau buvo suremontuotas.

47. 2022-08-24 draudėjo pranešimo vidinėse pastabose pažymėta, kad 2022-08-30 paprašyta papildomos informacijos, pažadėjo atsiųsti nuotraukas, išmatavimus, įsigijimo dokumentus, jei turės. 2022-09-14 nurodyta, kad atsiųs informaciją. 2022-09-29 pažymėta, kad gautos sąmatos, užsakyta apžiūra. Teismui nebuvo pateikti dokumentai, kuriuos ieškovas siekė surinkti iš draudėjo, dėl ko pirmosios instancijos teismas taikė contra spoliatorem taisyklę. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, contra spoliatorem taisyklė buvo taikoma, teismui manant, jog ieškovas vis tik surinko papildomus duomenis iš draudėjo, kuriais būtų galima pagrįsti padarytą žalą. Apeliaciniame procese pateiktas ir neprijungtas naujas įrodymas atskleidė aplinkybę, kad jokie veiksmai, kurie nurodyti ieškinio priedu Nr. 2 pateiktame draudėjo pranešime, nebuvo atlikti ir papildomi duomenys nebuvo renkami. Ieškovui tinkamai neatlikus padarytos žalos nustatymo veiksmų ir nesiėmus priemonių, kad žalos padarymo vieta nebūtų pakeista iki teisminio ginčo išnagrinėjimo, yra pagrįsta su esminio įrodymo nepateikimu susijusias faktines aplinkybes vertinti ieškovui nepalankia linkme.

48. Ieškovas apeliaciniame skunde aiškina, jog toks ilgas 5 mėn. padarytos žalos nefiksavimo terminas susidarė dėl to, kad draudėjas ieškojo rangovo, žalos byla administravimui buvo perduota tik po 3 mėn. nuo žalos atsiradimo, du mėnesius su draudėju derino sąmatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės negali pakeisti ieškovo pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai vertinimo. Žinodamas ar turėdamas žinoti apie didelį žalos mastą ieškovas turėjo pareigą tinkamu laiku apžiūrėti sugadintą turtą. Nėra jokios objektyvios aplinkybės, kuri pagrįstų ieškovo poziciją, kad tokia apžiūra nebuvo būtina. Šiuo atveju, draudėjo teikiamos informacijos negalima laikyti išsamia, draudikui nebuvo pateikti net būtiniausi duomenys apie padarytą žalą.

Dėl nuomos trukmės

49. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino būsto nuomos laikotarpį, už kurį ieškovas sumokėjo bendrą 6 000 Eur sumą. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad remontas buvo sudėtingas, darbai užtruko, buvo neįmanoma gyventi bute, nes keičiant virtuvės grindis reikėjo demontuoti virtuvės komplektą, nebuvo galima pasigaminti maisto. Kaip matyti iš ieškovo teikiamų duomenų, ieškovas sumokėjo draudėjui 6 000 Eur nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2023-03-25 iki 2024-03-31 (po 500 Eur už 12 mėn. laikotarpį) bei 2 652 Eur (1 340 + 932 + 380) už perkraustymo-sandėliavimo paslaugas. Teismo ekspertas nustatė, kad išlaidos laikino būsto nuomai sudaro 1 169 Eur, o perkraustymui 1 340 Eur. Šią sumą atsakovas pripažino ir išlaidos priteistos teismo sprendimu.

50. Ieškovo išmokėta draudimo išmokos dalis, kuria kompensuotas nuomos mokestis, yra paremta tik faktine situacija. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, draudėjas patalpose atliko didesnio masto remonto darbus negu reikalinga pašalinti dėl užliejimo atsiradusius apgadinimus. Tokiu atveju realus apgadinimų šalinimo terminas negali būti vertinamas, o turi būti vertinamas terminas, per kurį galėjo ir turėjo būti atlikti dėl užliejimo atsiradusių apgadinimų remonto darbai. Ieškovas neteikė jokio remonto darbų atlikimo trukmės skaičiavimo. Nebuvo pateiktas aiškus pagrindimas, per kiek laiko buvo galima pakeisti virtuvės grindis, kiek laiko turėjo būti išmontuotas virtuvės komplektas. Akivaizdu, kad virtuvės grindų keitimo, su kuo ieškovas sieja nuomos laikotarpį, trukmė yra trumpesnė nei vieneri metai. Ieškovas nenurodo jokių aiškinimų, dėl kokių priežasčių nedidelio ploto danga galėtų būti keičiama tokį ilgą laiko tarpą, kiek laiko užimtų virtuvinių spintelių perkėlimas į kitas patalpas dangos keitimo metu ir grąžinimas atgal.

51. Teismo eksperto nurodyta 1 169 Eur suma, nors ir nėra aiškiai pagrįsta teismo ekspertizės akte, tačiau vertinant tai, kad skaičiuojant po 500 Eur / mėn., būtų pakankama kiek daugiau nei 2 mėnesiams, vertintina, kaip labiau pagrįsta, nei ieškovo skaičiavimas už vienerius metus. 2024-05-26 teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas aiškiai iškėlė klausimą dėl reikalingumo teikti įrodymus, kuriais būtų patvirtintas nuomos trukmės priežastinis ryšys su padarytos žalos šalinimo veiksmais bei atkreipė dėmesį, kad 2024-01-16 teismo ekspertizės akte nurodyta, kad objektas užsakymo gavimo metu jau buvo suremontuotas, o nuomos išlaidos prašomos priteisti net iki 2024-03-31, kai ekspertizė paskirta 2023-10-26. Ieškovui nepateikus suprantamų ir pagrįstų argumentų dėl nuomos mokesčio mokėjimo trukmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino šios kategorijos žalos sumą.

52. Įvertinus išdėstytą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus ir įvykdė viską, kas tokiu atveju buvo objektyviai įmanoma, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą. Įvertinusi teismo sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tuo remiantis apeliacinis skundas atmetamas.

53. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui M. K. iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovo M. K. naudai iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.