Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui ir

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje nuotoline vaizdo konferencijos forma išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. K. (M. K.) dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

2024 m. kovo 27 d. pareiškimu padidinusi ir 2024 m. birželio 20 d. posėdžio metu patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 35 346,32 Eur žalos atlyginimo, 76 Eur kompensacinių palūkanų ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad jos įmonėje laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 24 d. iki 2023 m. birželio 23 d. buvo apdraustas butas (duomenys neskelbtini) ir bute esantis draudėjo turtas. Galiojant draudimo apsaugai, 2022 m. rugpjūčio 23 d. butas buvo užlietas iš aukščiau esančio atsakovo buto (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio ieškovė išmokėjo iš viso 39 853,99 Eur draudimo išmokų: 1) 18 697,99 Eur sumą pagal lokalinę remonto sąmatą, tačiau neatskaičius 969,17 Eur medžiagų nusidėvėjimo; 2) 6910,53 Eur pagal žalos lentelę, kurioje nurodyta namų turtui (baldams) padaryta žala (taip pat neatskaičius 3027,15 Eur nusidėvėjimo); 3) 1340 Eur pagal sąskaitą-faktūrą; 4) 2669 Eur už būsto nuomos išlaidas laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.; 5) 932 Eur už perkraustymo, sandėliavimo paslaugas; 6) 5593,47 Eur už papildomus buto sugadinimus pagal patikslintą lokalinę sąmatą, neatskaičius 511,35 Eur nusidėvėjimo; 7) 3711 Eur sumą, kurią sudaro 380 Eur už sandėliavimo paslaugas ir 3331 Eur už nuomos išlaidas laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. pagal 2023 m. kovo 6 d. nuomos sutartį. Ieškovė išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą ir pareiškė pretenzijas atsakovui, kuris žalos neatlygina. Ieškovė pažymėjo, kad užlietas butas buvo ieškovės darbuotojų apžiūrėtas ne vieną kartą, buvo įvertinti tiek matomi, tiek ir paslėpti defektai, o į remonto sąmatą buvo įtraukti tik tie darbai, kurie susiję su užliejimo padariniais.

Atsakovas sutiko su reikalavimų dalimi dėl 13 110,53 Eur, o kitą ieškinio reikalavimų dalį prašė atmesti. Atsakovas neneigė, kad jo bute trūko vandens žarnelė ir dėl to buvo užlietas žemiau esantis butas, tačiau atsakovas nesutiko su ieškovės apskaičiuota atlygintinos žalos suma. Anot atsakovo, ieškovė neįrodė sugadinimų masto, baldų apgadinimų priežastinio ryšio su užliejimu, juolab kad vandens poveikis buvo trumpalaikis, todėl natūralaus medžio baldai negalėjo išbrinkti. Atsakovo teigimu, vandens pratekėjimas vyko per jungiančias sienas, t. y. buvo užlietas ne visas butas, o tik sienos ir lubos, esančios po sanmazgu, todėl iš atsakovo negali būti priteisiamos viso buto remonto išlaidos. Be to, visas įmokas už remontą ieškovė sumokėjo ne rangovui, o buto savininkui, todėl atsakovas kėlė abejones dėl sąmatoje nurodytų išlaidų realumo. Atsakovas pažymėjo, kad jam tenka pareiga atlyginti tik atstatomojo remonto, o ne kapitalinio remonto išlaidas.

Prie ieškinio pridėtas būsto draudimo liudijimas (elektroninės bylos failas 1, p. 7-10) patvirtina, kad ieškovės bendrovėje laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 24 d. iki 2023 m. birželio 23 d. buvo apdraustas būstas ir jame esantis turtas (duomenys neskelbtini). Draudimo liudijime nurodomi draudimo objektai, be kita ko, butas, kurio draudimo suma 135 000 Eur ir kuris draudžiamas atkūrimo verte (besąlyginė 40 Eur išskaita dėl vandens), taip pat namų turtas bute, kurio draudimo suma 15 990 Eur (besąlyginė 40 Eur išskaita). Liudijime taip pat nurodoma, kad draudimas apima, be kita ko: papildomas išlaidas draudimo vietai po draudžiamojo įvykio sutvarkyti iki 5 proc. nuo draudimo sumos; gyvenamos vietos nuomos išlaidas iki 6000 Eur.

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad naktį iš 2022 m. rugpjūčio 23 į 24 dieną nurodytas apdraustas butas buvo užlietas vandeniu iš virš esančio buto (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui (e. b. failas 1, p. 45). Atsakovas, kaip buto, iš kurio buvo užlietas apdraustas turtas, savininkas, neneigia ir neginčija savo atsakomybės, kaip tokios, dėl užliejimu apgadinto apdrausto turto. Šalių ginčas susijęs tik su atsakovo atsakomybės mastu-dydžiu, t. y. ar visi ieškovės reikalaujami atlyginti nuostoliai yra susiję priežastiniu ryšiu su įvykusiu užliejimu ir ar tinkamai nustatytas atlygintinų nuostolių dydis.

Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad „jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Kadangi šioje byloje keliami klausimai dėl atsakovo civilinės atsakomybės dėl tokio patalpų-turto užliejimo, kuris įvyko dėl atsakovo bute buvusios-naudotos buitinės technikos gedimo, t. y. dėl prietaiso vamzdelio-žarnelės defekto (e. b. f. 1, p. 16), tai šie klausimai nagrinėtini sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės bendraisiais pagrindais. Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės bendraisiais pagrindais, būtent ieškovui tenka procesinė pareiga įrodyti tris būtinąsias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) ir tik atsakovo kaltė, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalimi, preziumuojama. Tokia įrodinėjimo našta reiškia, kad kilus šalių teisminiam ginčui dėl nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo, būtent ieškovui tenka pareiga pateikti pakankamų įrodymų savo reikalavimams pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai).

Taigi nagrinėjamu atveju atsakovui ginčijant-neigiant ieškovo nurodomas aplinkybes dėl žalos dydžio ir (arba) dėl priežastinio ryšio, ne atsakovui tenka įrodinėjimo našta paneigti atitinkamas ieškovės nurodomas aplinkybes-įrodymus, bet būtent ieškovei tenka procesinė pareiga pašalinti atsakovo iškeltas pagrįstas-protingas abejones ir savo reikalavimus bei nurodomas aplinkybes pagrįsti pakankamais-patikimais įrodymais. Tai, be kita ko, reiškia, kad atsakovas neturi procesinės pareigos įrodyti, jog ieškovės nurodomi nuostoliai atsirado dėl kitokių priežasčių, o ne dėl nagrinėjamo užliejimo. Priešingai, būtent ieškovė turi įrodyti, kad žala atsirado būtent dėl užliejimo ir šiuo aspektu vertintini kaip akivaizdžiai nepakankami ieškovės teiginiai, jog žala atsirado dėl užliejimo, nes neva atsakovas neįrodė kitokių žalos atsiradimo aplinkybių.

Nors įrodinėdama nuostolius ir priežastinį ryšį, ieškovė rėmėsi, be kita ko, uždarosios akcinės bendrovės „Infranet“ žalos apskaičiavimais, pažymomis, sąmatomis ir kitais dokumentais, kuriuose pateikti žalos dydžio ir (arba) žalos priežasčių įvertinimai, tačiau pabrėžtina, kad net ir tokie kvalifikuotų darbuotojų-specialistų atlikti įvertinimai bei parengti dokumentai neturi didesnės įrodomosios galios ir turi būti vertinami kartu su visais kitais į bylą pateiktais įrodymais, įskaitant ir žodinius paaiškinimus. Be to, vien tik aptariamus dokumentus-įrodymus parengusių specialistų patirties-kvalifikacijos tam tikrose srityse buvimas, kaip toks, savaime nepašalina abejonių ar galimybių, kad aptariamus rašytinius įrodymus parengę darbuotojai-specialistai ginčo aplinkybes nustatė-įvertino iš tikrųjų tinkamai-profesionaliai ir nešališkai, kad nebuvo padaryta klaidų (CPK 185 straipsnis).

Ieškinio reikalavimus dėl apgadintų baldų ieškovė grindė, be kita ko, į bylą pateiktomis atitinkamų baldų fotonuotraukomis ir savo darbuotojų-specialistų atliktais skaičiavimais-vertinimais (e. g. f. 1, p. 30). Išnagrinėjęs ieškovės pateiktus įrodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aptariami įrodymai nepakankamai informatyvūs, nes jais nepakankamai atskleidžiamas būtent ginčijamo užliejimo neigiamas poveikis baldams, t. y. ar fotonuotraukose užfiksuoti baldų apgadinimai iš tikrųjų atsirado dėl nagrinėjamo užliejimo. Šiuo aspektu atsakovas pagrįstai kelia klausimus-abejones, ar tokie apgadinimai iš tikrųjų galėjo atsirasti dėl palyginti trumpalaikio (keleto valandų) vandens poveikio, pavyzdžiui: kaip galėjo vanduo prasiskverbti į vonios spintelės vidų ir ją apgadinti iš vidaus (tokiu atveju jau tuo metu turėjo egzistuoti ieškovės nurodomas nesandarumas tarp kriauklės ir spintelės stalviršio); ar dėl tokio palyginti trumpalaikio vandens poveikio galėjo išbrinkti tam tikrų baldų pagrindai-kojelės; ar tikrai apgadintos visos 8 kėdės (juolab į bylą pateikus ne visų, o tik keleto kėdžių fotonuotraukas, kuriose netgi nematyti ieškovės deklaruojamų kėdžių būtent kojelių defektų-pabrinkimo); ar vonios spintelės stalviršis deformavosi būtent dėl ginčijamo užpylimo (o ne dėl ilgalaikio-periodiško vandens poveikio naudojantis vandeniu kriauklėje); kokia vonios spintelės stalviršio medžiaga (akmens ar medžio stalviršis); ar apgadinti baldai iš tikrųjų buvo neremontuotini; kur buvo aptariami baldai užliejimo metu; kaip galėjo atsitikti, kad užliejimo metu buvo pažeistos baldų apatinės dalys, tačiau liko nepažeistos (ne visur pažeistos) po tais baldais buvusių grindų-parketo vietos? Tokios abejonės-klausimai, teismo vertinimu, yra svarbūs dar ir todėl, kad į bylą nepateikta jokių objektyvaus pobūdžio įrodymų (fotonuotraukų, vaizdo įrašų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ar pan.), kuriuose būtų užfiksuota iš karto po ginčo užpylimo egzistavusi apgadinto turto ar bent jau patalpų būklė. Šiuo aspektu ieškovė taip ir nepateikė į bylą draudėjo 2023 m. rugpjūčio 24 d. pranešimo apie įvykį (e. b. f. 1, l. 11), todėl nurodyto pranešimo turinys (tuo metu draudėjo deklaruotas patalpų ir ypač daiktų apgadinimų mastas) lieka nežinomas-neatskleistas. Šį įrodymą galėjo į bylą pateikti tik ieškovė, kuriai ir buvo pateiktas aptariamas draudėjo pranešimas, todėl ieškovei šio įrodymo nepateikus, taikytina contra spoliatorem taisyklė, t. y. su nurodytu įrodymu susijusios faktinės aplinkybės vertintinos ieškovei nepalankia prasme (kad draudėjas savo pranešime nebuvo nurodęs apgadinimų masto, kuris galėtų pagrįsti ieškinio reikalavimus). Pabrėžtina ir tai, kad pirmieji ieškovės į šią bylą pateikti įrodymai (pažymos, fotonuotraukos) atsirado, buvo parengti tik 2023 m. sausio 31 d., t. y. praėjus daugiau negu penkiems mėnesiams po užliejimo. Ieškovė nenurodė jokių argumentų ir aplinkybių, kurie pagrįstų-pateisintų tokį pakankamai ilgą duomenų nerinkimą, užliejimo padarinių nefiksavimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vėlesnis įvykio padarinių patikslinimas galbūt ir galėjo užtikrinti tinkamą vėliau atsirandančių patalpų „paslėptų“ apgadinimų atskleidimą-nustatymą, tačiau ši aplinkybė negali atleisti draudiką nuo pareigos domėtis-fiksuoti iš karto po įvykio egzistavusia tiek patalpų, tiek ypač baldų būkle. Taigi ieškovės pateikti įrodymai, nors juos ir parengė atitinkami savo sričių patyrę-kvalifikuoti specialistai, negali būti vertinami kaip pakankami įrodymai, patvirtinantys tiek nagrinėjamos žalos-nuostolių dydį, tiek ypač priežastinį ryšį (ar tokia žala iš tikrųjų atsirado dėl nagrinėjamo užliejimo). Šioms aplinkybėms nustatyti-įvertinti, teismo vertinimu, reikalingos specialios mokslo, technikos ar amato žinios, kaip tai nurodyta Civilinio proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalyje, tačiau savo reikalavimams ir nurodomoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė neprašė skirti teismo ekspertizės. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškovei nepateikus pakankamų (pateikus nepakankamai) įrodymų, patvirtinančių nurodomų baldų (e. b. f. 1, p. 30) apgadinimus, apgadinimų pobūdį-mastą ir priežastis, ieškinio reikalavimai dėl baldams padarytos žalos atlyginimo atmetami kaip neįrodyti, ieškovei neįrodžius šios žalos dydžio ir priežastinio ryšio (CPK 12, 178 straipsniai).

Vadovaudamasi draudimo sutarties nuostatomis, ieškovė išmokėjo draudėjui iš viso 6000 Eur gyvenamos vietos nuomos išlaidų (po 500 Eur už 12 mėn. laikotarpį iki 2024 m. kovo 31 d.) taip pat 2652 Eur (1340 + 932 + 380) už perkraustymo-sandėliavimo paslaugas. Nors šių išmokėtų draudimo išmokų dydis, kaip toks, grindžiamas sutarties nuostatomis ir todėl vertintinas kaip pakankamai įrodytas, tačiau tai neatleidžia ieškovės nuo jau nurodytos įrodinėjimo naštos pagrįsti priežastinį ryšį tarp šių išlaidų-nuostolių ir dėl įvykusio užliejimo atsiradusių neigiamų padarinių šalinimo. Nagrinėjant šią ieškinio reikalavimų dalį, teismo vertinimu, svarbu nustatyti, be kita ko, koks terminas buvo (realiai-faktiškai ar įprastai-vidutiniškai) reikalingas būtent dėl užliejimo atsiradusių patalpų apgadinimų remontui, t. y. per kokį terminą buvo atlikti arba galėjo-turėjo būti atlikti ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai (kurių atlikimo laikotarpiu draudėjas negalėjo naudotis savo būstu). Kadangi šioje byloje nėra ginčo, kad draudėjas patalpose atliko (anot ieškovės, ir šiuo metu vis dar atlikinėja) didesnio masto remonto darbus (o ne vien tik šalino dėl užliejimo atsiradusius apgadinimus), tai nesant galimybių nustatyti realaus-faktinio apgadinimų šalinimo termino, spręstina dėl termino, per kurį galėjo ir turėjo būti atliekami konkretūs dėl užliejimo atsiradusių apgadinimų remonto darbai, taip nustatant terminą, kurio metu draudėjo patirtas nuomoto kito būsto išlaidas turėtų padengti atsakovas (CK 6.247 straipsnis). Šioms aplinkybėms nustatyti-įvertinti, teismo vertinimu, taip pat reikalingos specialios mokslo, technikos ar amato žinios dėl remonto darbų trukmės, tačiau ieškovė ir šiuo aspektu neprašė skirti teismo ekspertizės (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to, viena vertus, liko neįrodytas (nepakankamai įrodytas) priežastinis ryšys tarp nagrinėjamu užpylimu atsiradusios žalos ir draudėjo kito būsto nuomos trukmės, t. y. ar visas kito būsto nuomos laikotarpis, už kurį ieškovė išmokėjo iš viso 6000 Eur draudimo išmokų, yra susijęs su būtent dėl užpylimo atsiradusių apgadinimų pašalinimu (ar turto apgadinimai galėjo būti pašalinti-suremontuoti per trumpesnį laiką, atitinkamai sumažinant atsakovo atsakomybę už būsto nuomos trukmę).

Kita vertus, šioje byloje atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimų dalimi dėl ekspertizės akte nurodomų 1340 Eur perkraustymo išlaidų ir 1169 Eur būsto nuomos išlaidų. Kadangi, jau nurodyta, į šią bylą nepateikta atsakymo dėl galimos vidutinės ginčo remonto darbų trukmės (t. y. galėtų paaiškėti, kad ieškovės pateiktoje 2023 m. birželio 12 d. lokalinėje sąmatoje (e. b. f. 1, p. 89-94) nurodyti remonto darbai galėjo būti atliekami tiek per trumpesnį, tiek per ilgesnį laikotarpį, negu tas laikotarpis, už kurį išmokėtą draudimo išmokos dalį atsakovas pripažino ir sutiko atlyginti), tai teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad toks ieškinio reikalavimų dalies pripažinimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Remiantis šiais motyvais, tenkinama atsakovo pripažinta ieškinio reikalavimų dalis dėl 2509 Eur (1340 + 1169) nuostolių atlyginimo ir atmetama kaip neįrodyta atsakovo nepripažinta-ginčijama ieškinio reikalavimų dalis, kuri susijusi su žalos atlyginimu dėl būsto nuomos ir su jomis glaudžiais susijusiomis perkraustymo-sandėliavimo paslaugomis, t. y. ieškovei neįrodžius šių išlaidų priežastinio ryšio būtent su lokalinėje sąmatoje nurodytų konkrečių darbų atlikimo trukme (CPK 12, 178 straipsniai, CK 6.247 straipsnis).

Nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, kurie grindžiami 2023 m. gegužės 30 d., 2023 m. birželio 12 d. lokalinėmis sąmatomis (e. b. f. 1, p. 26, 89-94), teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, anot ieškovės, šios sąmatos parengtos atsižvelgiant-reaguojant į paties draudėjo 2023 m. gegužės mėnesį pateiktą buto kapitalinio remonto komercinį pasiūlymą lokalinę sąmatą (e. b. f. 1, p. 140-153), iš jos pašalinant ieškovės (ar ieškovės samdytų specialistų) nuomone su užliejimo padarinių šalinimu nesusijusius darbus. Tokia ieškovės nurodoma aplinkybė, kad aptariamos lokalinės sąmatos parengtos ne tiek sprendžiant, kokie darbai ir medžiagos būtinos šalinant konkrečius patalpų apgadinimus, kiek sprendžiant, kokie darbai ir medžiagos iš draudėjo pateiktos viso buto kapitalinio remonto lokalinės sąmatos gali būti susiję su nagrinėjamo užliejimo padarinių remontu, taip pat atsakovo atsikirtimai ir iškelti klausimai dėl ieškovės pateiktose sąmatose nurodomų darbų ir medžiagų kiekių ir (arba) sąsajumo su dėl užliejimo atsiradusių apgadinimų remontu, teismo vertinimu, kelia pagrįstu abejonių dėl ieškovės pateiktose sąmatose nurodytų darbų priežastinio ryšio. Tokioms abejonėms-klausimams išnagrinėti taip pat reikalingos specialios mokslo, technikos ar amato žinios (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovo iniciatyva atlikus teismo ekspertizę, buvo gauta 2024 m. sausio 16 d. išvada (e. b. f. 3, p. 15-22, 24-27, 32-35), kad ne visi 2023 m. gegužės 30 d. lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagų kiekiai yra susiję su dėl užliejimo atsiradusių turto apgadinimų šalinimu. Teismo ekspertui nepateikus išvados dėl 2023 m. birželio 12 d. lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų, medžiagų ir (arba) jų kainų-įkainių, teismas, neturėdamas specialių mokslo, technikos ar amato žinių, vertina kaip nepakankamai įrodytus ieškinio reikalavimus, kurie grindžiami būtent 2023 m. birželio 12 d. lokaline sąmata (CPK 12, 178, 212 straipsniai).

Nagrinėdamas šalių argumentus dėl teismo ekspertizės išvadų, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. kovo 28 d. posėdžio metu teismo ekspertas Saulius Tiškevičius iš esmės sutiko su ieškovės argumentais, jog ekspertizės akte nurodyta žemesnės (negu draudėjo turėtos ir ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytos) kokybės grindjuosčių ir su jomis susijusių darbų kaina. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja pagrindą ekspertizės akto 2 priede nurodomą „grindjuosčių šlifavimo ir lakavimo du kartus“ (2023 m. gegužės 30 d. lokalinės sąmatos 4 eilutė) 175,16 Eur kainą padidinti iki sąmatoje nurodytos 266,91 Eur kainos. Kitos šioje lokalinėje sąmatoje nurodytos kainos, susijusios su grindjuostėmis ar jų darbais, teismo ekspertizės aktu nebuvo sumažintos.

Nors ieškovė pabrėžė poreikį remontuoti didesnį (iš viso 36,76 kv. m) negu ekspertizės akte nurodytą (28,50 kv. m) parketo plotą, tačiau šiuo aspektu teismo ekspertizę atlikęs Saulius Tiškevičius to paties posėdžio metu pažymėjo galimybę atskirti izoliuotas-atskiras buto patalpas tarp jų įrengiant parketo dangų jungtis-perėjimus, kurie nulemtų atitinkamai mažesnį grindų remonto plotą. Ekspertas taip pat pažymėjo ir didelį parketo dangos nusidėvėjimą, dėl kurio pateisinamas nedidelis (dėl naujo ir seno parketo dangų jungčių-perėjimų galimas) parketo atspalvių skirtumas. Kilus prieštaravimams tarp ieškovės subjektyvių (papildomais įrodymais negrindžiamų) teiginių ir eksperto išvados dėl poreikio (technologinės būtinybės) šlifuoti ir lakuoti visą (seno ir naujo) parketo dangą, teismas didesnę įrodomąją galią suteikia būtent specialiųjų žinių turinčio eksperto išvadai, o ne ieškovės teiginiams (CPK 185, 212 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip neįrodytus ieškovės argumentus ir reikalavimus dėl didesnių nuostolių (susijusių su grindų dangos remontu), negu nurodyta ekspertizės akte, atlyginimo.

Teismo ekspertas nurodė, kad nustatyti lubų (gipso karto plokščių) pažeidimai „nėra kritiniai“, kad reikalingas „fragmentinis remontas“, kad koridoriaus patalpos lubų plokštuma yra vientisa su svetaine, todėl reikalingas perdažymas atspalvio suvienodinimo tikslu, kad „reikia keisti tik dalį šilumos izoliacijos. Ekspertas taip pat nurodė, kad sudrėkusios vatos pakeitimą galima atlikti be karkaso ardymo. Tokius eksperto motyvus, teismo vertinimu, iš esmės atitinka ir pačios ieškovės argumentai, jog visas lubų plotas remontuotinas siekiant „įsitikinti lubų apšiltinimo medžiagos būkle“ ir (arba) „įsivertinti pelėsio pasklidimą“, t. y. poreikio remontuoti visą lubų plotą pati ieškovė negrindė konkrečiais lubų apgadinimais (visame lubų plote). Tokie remonto darbai (darbų paskirtis), kai ne tiek siekiama pašalinti paaiškėjusius konkrečius apgadinimus, o siekiama (tik) įsitikinti kitų (paslėptų) apgadinimų buvimu ar nebuvimu, teismo vertinimu, pernelyg nutolę priežastiniu ryšiu nuo dėl užpylimo atsiradusių konkrečių apgadinimų šalinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsižvelgia į teismo ekspertizės akte nurodytus mažesnius (o ne ieškovės lokalinės sąmatos 16, 17 eilutėse nurodomus didesnius) remonto darbų kaštus.

Teismo ekspertas posėdžio metu patvirtino savo išvadą, kad nagrinėjamiems būtent vidaus apdailos remonto darbams, medžiagoms gali būti taikomas 3,5 proc. per metus nusidėvėjimo koeficientas (laikantis pozicijos, kad vidaus apdailos medžiagos visiškai susidėvi maždaug per 30 metų). Kadangi tokią eksperto išvadą (motyvus) ieškovė ginčijo tik savo subjektyviais (kitais įrodymais papildomai negrindžiamais) teiginiais, tai teismas ir šiuo atveju atsižvelgia būtent į teismo eksperto nurodomas aplinkybes. Dėl to atmetami kaip neįrodyti ieškovės argumentai, kuriais apeliuojama į 0,8 proc. nusidėvėjimo koeficiento taikymą.

Šioje byloje atlikus teismo ekspertizę, ieškovė neginčijo-neneigė išvados, kad 2023 m. gegužės 30 d. lokalinės sąmatos 10-12 eilutėse nurodyti darbai – staktų sandūrų su sienomis hermetizavimas, durų uždarymo prietaisų montavimas (spynos, iškalant lizdus) ir durų uždarymo prietaisų montavimas (vyriai) – įeina į durų bloko montavimo darbus (lokalinės sąmatos 7-9 eilutės). Atsižvelgdamas į tai, teismas, spręsdamas dėl durų montavimo darbų kainos, vadovaujasi būtent ekspertizės išvadoje, o ne 2023 m. gegužės 30 d. sąmatoje nurodytomis atitinkamomis kainomis.

Konstatavus ieškovės teisę į 91,75 Eur didesnę sumą negu nurodyta ekspertizės akte (už darbus, susijusius su grindjuostėmis), konstatuotina ieškovės teisė iš viso į 10 693,28 Eur (10 601,53 + 91,75) nuostolių atlyginimą (teismui neturint specialių žinių, kaip turėtų būti perskaičuojamos sumos, 91,75 Eur sumą pridedant ne prie galutinės eksperto apskaičiuotos 10 601,53 Eur sumos, o prie 11 706,11 Eur darbų ir medžiagų išlaidų sumos, kuri vėliau perskaičiuojama atsižvelgiant į papildomų medžiagų, mechanizmų, sezoninių darbų ir kt. kriterijus). Apibendrinant nurodytus motyvus ir išvadas, ieškinys tenkinamas iš dalies, t. y. priteisiant ieškovei iš atsakovo 13 202,28 Eur (2509 + 10 693,28 ) nuostolių atlyginimo. Ieškovės reikalaujama 76 Eur palūkanų suma, atitinkamai perskaičiavus, mažinama iki 42 Eur sumos. Be to, tenkinant ieškovės reikalavimą ir vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo priteisiamos penkių procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos 13 202,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad procesinės palūkanos neskaičiuojamos nuo priteisiamų 42 Eur palūkanų (CK 6.37 straipsnio 4 dalis). Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi priimamu sprendimu tenkinama 37 proc. ieškinio reikalavimų (vietoje reikalautos 35 422,32 Eur (35346,32 + 76) sumos priteisiant 13 244,28 Eur sumą), tai atsižvelgiant į nurodytą patenkintų-atmestų reikalavimų proporciją, konstatuotina ieškovės teisė į 491,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso patirta 570 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėt ir 758 Eur žyminio mokesčio) ir atsakovo teisė į 2268 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (iš viso patirta 3000 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti ir 600 Eur už ekspertizės atlikimą). Teismo iniciatyva atlikus šių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteisiama iš viso 1776,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taikant tas pačias proporcijas, valstybei iš ieškovės priteisiama 63 proc. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 8,37 Eur (iš viso patirta 13,28 Eur šių išlaidų). Aptariamos išlaidos valstybei nepriteisiamos iš atsakovo, nes atsakovui tenkanti šių išlaidų suma mažesnė, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (8 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Kadangi Civilinio proceso kodeksas neįtvirtina galimybės grąžinti dalį žyminio mokesčio, kai ieškovas sumažina pareikštus ieškinio reikalavimus, tai ieškovei negrąžinama žyminio mokesčio dėl posėdžio metu sumažintų-patikslintų ieškinio reikalavimų.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, iš atsakovo M. K. (M. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), 13 202,28 Eur (trylika tūkstančių du šimtus du eurus 28 ct) Eur nuostolių atlyginimo, 42 (keturiasdešimt du) Eur palūkanų ir penkių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteisiamos 13 202,28 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat 1776,64 Eur (tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 8,37 Eur (aštuonis eurus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.