Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 441 straipsnyje nustatytas bylas dėl mažų piniginių sumų (iki 5000 Eur) priteisimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje bendra ieškinio reikalavimo suma yra 120,52 Eur. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad esant tam tikro pobūdžio ginčams, teismas neprivalo nagrinėti bylos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Eriksson v. Sweden, no. 60437/08, 12 April 2012, § 64-65). Be to, EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pabrėžė, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Vadovaujantis išdėstytu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ ir atsakovas (duomenys neskelbtini)sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta įranga – planšetinis kompiuteris (duomenys neskelbtini) ir suteiktos paslaugos pagal planą (duomenys neskelbtini); atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už nurodytas paslaugas ir įvykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. Pradinė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. teiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas - faktūras bei pareikalavo įvykdyti kitus, atsakovo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, t. y. sumokėti 102,42 Eur dydžio įsiskolinimą už suteiktas paslaugas ir įrangą. Kadangi atsakovas su pradine kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ neatsiskaitė, jis liko skolingas 102,42 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, pradinė kreditorė paskaičiavo 18,10 Eur dydžio palūkanas.

Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)pradinė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ su UAB „Sergel“ (po (duomenys neskelbtini)vienintelio akcininko sprendimo UAB „GelvoraSergel“) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirašė priedą prie sutarties, kurių pagrindų pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Iš byloje pateikto 2020 m. birželio 4 d. pranešimo apie įsiskolinimą nustatyta, jog pranešimu atsakovas informuotas apie įsiskolinimą ir reikalavimo teisių perleidimą.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017).

Nagrinėjamu atveju atsakovas savo atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ieškovė negalėjo perimti atsakovo įsiskolinimo, kadangi nėra susijusi su ryšio teikimo paslaugomis ir yra nekompetentinga dalyvauti vykstančiame ginče. Atsakovas rėmėsi CK 6.101 straipsnio 5 dalies nuostata, kuri numato, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimo teisę, jeigu kreditoriaus asmuo turi esminės reikšmės. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, kreditoriaus asmuo turi jam reikšmės, nes ieškovė negali kompensuoti jo patirtų nepatogumų.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartyje Nr. e3K-161-684/2019 pateikė išaiškinimą dėl CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, kai nustatytas draudimas perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo. Teismas konstatavo kad ne CK 6.101 straipsnio 1 dalies, o būtent CK 6.102 straipsnio norma, įtvirtinanti konkrečius atvejus, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą, laikytina imperatyviąja, nuo kurios šalys negali nukrypti. Taigi net ir tuo atveju, kai sutarties šalys susitaria dėl reikalavimo teisės perleidimo tik esant skolininko sutikimui, toks šalių susitarimas a priori negali būti prilyginamas imperatyviajai įstatymo normai. Minėto Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimo laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje, pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-970/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-342-613/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-136-9342023.

CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad be skolininko sutikimo draudžiama perleisti reikalavimą, jei kreditoriaus asmuo turi esminę reikšmę skolininkui. Ši bendrojo pobūdžio taisyklė įtvirtina idėją, kad skolininkui įprastai nėra skirtumo, ypač piniginių prievolių atveju, kokiam kreditoriui įvykdyti savo įsipareigojimus. Svarbiausia, kaip nurodyta CK 6.101 straipsnio 1 dalyje, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo teisių.

Akcentuodamas bendrąją taisyklę, kad perleidžiant reikalavimo teisę paprastai nėra reikalingas skolininko sutikimas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Jeigu laikomasi šių įstatymo reikalavimų, t. y. nėra pažeidžiamos skolininko teisės ar pastarasis labiau suvaržomas, tai kreditoriaus pasikeitimas jam nesukelia jokių papildomų sunkumų.

Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.101 straipsnio 5 dalį pažymėta, kad įstatyme neapibrėžta atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka. Dėl to įstatyme įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę“ turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, įrodinėdamas kreditoriaus asmens esminę reikšmę skolininkui, iš esmės savo poziciją grindė tik teiginiais, kad pradinė kreditorė, siekdama išvengti nepatogaus ginčo ir/ arba apsunkinti nepatenkinto kliento pretenzijų realizavimą, neteisėtai perdavė/ pardavė reikalavimo teises įmonei, nesusijusiai su mobilaus ryšio teikimu. Akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, jog pradinė kreditorė su atsakovu būtų susitarę dėl draudimo perleisti atsakovo įsiskolinimą; byloje taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas būtų kreipęsis į pirminę kreditorę ar ieškovę, ginčydamas reikalavimo teisės sutartį. Pabrėžtina, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleidžiami tik piniginio pobūdžio reikalavimai, todėl spręstina, kad atsakovo interesai nebuvo pažeisti; juolab, kad kasacinis teismas savo nuoseklioje praktikoje akcentavo, jog skolininkui įprastai nėra skirtumo, ypač piniginių prievolių atveju, kokiam kreditoriui įvykdyti savo įsipareigojimus. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavimo teisės perleidimas nagrinėjamu atveju pažeidė jo kaip skolininko teises ar jas kokiu nors būdu suvaržė (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką ir į tai, kad byloje nepateikta duomenų, jog (duomenys neskelbtini) sudaryta Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)būtų nuginčyta ar ginčijama, nėra pagrindo abejoti jos teisėtumu ir ieškovės reikalavimo teisės pagrįstumu atsakovo atžvilgiu.

Dėl skolos priteisimo

Ieškovė savo reikalavimus dėl 102,42 Eur skolos ir 18,10 Eur palūkanų priteisimo kildina iš tarp atsakovo ir UAB „Bitė Lietuva“ (duomenys neskelbtini)sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog už suteiktas paslaugas atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros: (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita – faktūra Serija (duomenys neskelbtini), sumai 42,61 Eur, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita – faktūra Serija (duomenys neskelbtini), sumai 64,14 Eur, (duomenys neskelbtini)d. PVM sąskaita – faktūra Serija (duomenys neskelbtini), sumai 84,99 Eur ir (duomenys neskelbtini)pažyma Serija Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 102,42 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas pagal šias sąskaitas neatsiskaitė ir liko skolingas 102,42 Eur.

Bylos duomenys liudija, kad tarp šalių susiklostė teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai (CK 6.1, 6.2 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (CK 6.158 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas už paslaugas sumokėjo pradinei kreditorei ar ieškovei, jų atsisakė ir jomis nesinaudojo, taip pat, kad reiškė pretenzijas dėl suteiktų paslaugų teikimo kokybės (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovas teigė, kad paslaugos buvo netinkamos kokybės, todėl jis už jas neatsiskaitė, - įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, jis teismui nepateikė, o tiesiog vienašališkai atsisakė vykdyti sutartinius įsipareigojimus (CK 6.59 str.). Įvertintina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų kreipęsis į kompetentingą instituciją, siekdamas apginti savo kaip vartotojo teises.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 102,42 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Nenustačius byloje aplinkybių, kad pradinė kreditorė sąskaitas išrašė neteisėtai, atsakovo prašymas šias sąskaitas už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio iki 2020 m. balandžio mėn. pripažinti negaliojančiomis atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 18,10 Eur palūkanų, apskaičiuotų nuo 102,42 Eur skolos už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini)taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą 5 procentų metinių palūkanų normą. Teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas sumokėti palūkanas laikytinas reikalavimu atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Teismas pažymi, jog kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nustačius, jog atsakovas nesilaikė pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove, t. y. atsakovas piniginės prievolės neįvykdė laiku, taip pažeidė savo prievolę, todėl atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu ieškovei atsiradusius nuostolius. Pradinė kreditorė ir atsakovas, sudarydami sutartį, palūkanų dydžio neaptarė, tačiau, ši aplinkybė nepaneigia ieškovės teisės reikalauti palūkanų priteisimo įstatymo numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustačius, jog atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 18,10 Eur palūkanos (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 120,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė byloje patyrė 22 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas, kurios priteistinos iš atsakovo.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,32 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-268, 270, 441 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“, j. a. k. 125164834, naudai 102,42 Eur (vieną šimtą du eurus 42 ct) skolą, 18,10 Eur (aštuonika eurų 10 ct) palūkanų, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (120,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.