- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-1376-253/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06953-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- T. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui T. B. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 893,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 9 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovės ieškinį atsakovui T. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
3. Teismas nurodė, jog šalys 2020 m. birželio 20 d. transporto priemonės nuomos paslaugai teikti sutarties 6.2 punkte susitarė, kad ginčai bus sprendžiami pagal nuomotojo buveinės vietą. Šioje sutartyje nuomotojos (ieškovės) buveinės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo minėtą adresą.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovės pareikštas patikslintas ieškinys yra neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, todėl ieškinį atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas ieškovei išaiškino, kad ieškinys yra teismingas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovė MB (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį ir ieškinį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantė argumentuoja, jog 2020 m. birželio 20 d. automobilio nuomos sutartyje šalys susitarė dėl ginčų sprendimo pagal nuomotojo (ieškovo) buveinės vietą, t. y. dėl nuomos santykių paslaugų apmokėjimo ir pan., t. y. dėl sutartinės atsakomybės. Tuo tarpu ieškinys atsakovui pagal jo gyvenamąją ir žalos padarymo vietą reiškiamas deliktinės atsakomybės pagrindu. Šiuo atveju, pagal CPK 30 straipsnio 6 dalies nuostatas, ieškovas turi diskrecijos teisę pasirinkti, ar ieškinį dėl žalos, padarytos asmenų turtui, pareikšti pagal gyvenamąją vietą (buveinę) ar pagal žalos padarymo vietą.
5.2. Apeliantė teigia, kad MB (duomenys neskelbtini) nuomojamas automobilis buvo perduotas ir apgadintas Klaipėdos mieste, atsakovas gyvena Klaipėdoje, įvykio liudytojo gyvenamoji vieta taip pat Klaipėdoje, ieškovės nuomojamo automobilio, kurį apgadino atsakovas, laikoma vieta Klaipėda, o ieškovės atstovas dažnai vyksta į Klaipėdą darbo reikalais. Ieškovė, siekdama operatyvesnio ir efektyvesnio bylos nagrinėjimo ir greičiau apginti savo pažeistas teises, pasinaudojo įstatyme (CPK 30 straipsnyje) numatyta galimybe pareikšti ieškinį pagal žalos padarymo vietą ir pareiškė ieškinį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
5.3. Apeliantė nurodo, jog akivaizdu, kad atsakovui, liudininkui ir ieškovės atstovui daug paprasčiau ir greičiau atvykti į bylos nagrinėjimą Klaipėdos miesto rūmuose, nei iš Klaipėdos važiuoti į Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus. Tai sąlygoja laiko ir pinigines sąnaudas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
2. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
3. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės MB (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismui.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
4. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria konstatuota, jog ieškovės pareikštas ieškinys yra neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, todėl ieškinį atsisakytina priimti, pateikė atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog 2020 m. birželio 20 d. automobilio nuomos sutartyje šalys susitarė dėl ginčų sprendimo pagal nuomotojo (ieškovo) buveinės vietą, t. y. dėl nuomos santykių paslaugų apmokėjimo ir pan., t. y. dėl sutartinės atsakomybės. Tuo tarpu ieškinys atsakovui pagal jo gyvenamąją ir žalos padarymo vietą reiškiamas deliktinės atsakomybės pagrindu. Šiuo atveju, pagal CPK 30 straipsnio 6 dalies nuostatas, ieškovas turi diskrecijos teisę pasirinkti, ar ieškinį dėl žalos, padarytos asmenų turtui, pareikšti pagal gyvenamąją vietą (buveinę) ar pagal žalos padarymo vietą. Nurodo, jog bylos nagrinėjimas Klaipėdos apylinkės teisme leistų ieškinį išnagrinėti operatyviau ir efektyviau, o proceso dalyviams iš Klaipėdos miesto nereikėtų vykti į Ignaliną, prarandant laiką ir lėšas.
5. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, reiškia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą.
6. Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo inciatyva) ieškinio priėmimo metu, kuris visada yra nustatomas atsižvelgiant į ieškinio materialinį reikalavimą. Tinkamas teismingumo klausimo išsprendimas užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatytos asmens teisės kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą įgyvendinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-415-464/2018). Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
7. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Bendrosios bylų teritorinio teismingumo taisyklės yra išdėstytos CPK 29–33 straipsniuose. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). CPK 30–33 straipsniuose nustatyti atvejai, kai bylos teismingumas gali būti nustatomas ieškovo pasirinkimu ar šalių susitarimu, taip pat nustatytos išimtinio teismingumo taisyklės ir taisyklės, vadovaujantis kuriomis yra sprendžiamas kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumo klausimas. Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę šalims susitarti dėl jų ginčų teismingumo (CPK 32 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta 2020 m. birželio 20 d. transporto priemonės nuomos paslaugai teikti sutartis, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad šia sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti nuomininkui nuomos teisę laikinai valdyti ir naudotis transporto priemone, o nuomininkas įsipareigoja naudotis transporto priemone sutartyje numatytomis sąlygomis, mokėti už ją nuomos mokestį (Sutarties 1.1 punktas). Šios sutarties 3 dalyje šalys susitarė dėl nuomininko atsakomybės transporto priemonės naudojimo terminu. Minėtos sutarties 6 dalyje „Bendrosios nuostatos“, be kita ko, numatyta, jog visi ginčai ir nesutarimai tarp šalių bus sprendžiami pagal nuomotojo buveinės vietą (Sutarties 6.2 punkte). Ši sutarties nuostata reiškia, jog šalys pasirašydamos 2020 m. birželio 20 d. transporto priemonės nuomos paslaugai teikti sutartį susitarė dėl bylos teismingumo, kuris nustatomas pagal MB (duomenys neskelbtini) buveinės adresą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nuomotojos (ieškovės) buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini).
9. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai šalių sudarytoje sutartyje yra aptarta sąlyga dėl galinčių kilti ginčų teritorinio teismingumo, ieškinys reiškiamas pagal šalių sulygto sutartinio teritorinio teismingumo taisykles (CPK 32 straipsnis). Remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo pareikštas ieškinys neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
10. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
11. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovei mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) grąžinti 2020 m. gruodžio 4 d. teisme gautus dokumentus (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).