Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo G. N. atstovei, advokatei Enrikai Maksimavičienei, trečiajam asmeniui L. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovui R. N., tretysis asmuo L. N. dėl išlaikymo neįgaliam pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. birželio 5 d. teismo posėdyje, ieškovo atstovė advokatė Enrika Maksimavičienė palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus. Ieškovas gimė 2001 metais, atsakovas tėvystę pripažino. Gal 2-3 metus atsakovas dalyvavo vaiko auginime, tačiau jam per sunku buvo auginti neįgalų vaiką ir jis šeimą paliko. L. N. prisiteisė išlaikymą iš atsakovo dar nepilnamečiui vaikui. Atsakovas ir tuo metu išlaikymo nemokėjo, buvo kreiptasi į antstolius. 2019 m. ieškovas tapo pilnamečiu ir nuo to laiko išlaikymas nebemokamas. L. N. gera valia kreipėsi į atsakovą, kad galėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo, tačiau atsakovas į tai nereagavo, todėl kreipėsi į teismą. Ieškovas yra visiškai neįgalus, jis dirbti negali, ieškovą išlaiko viena mama. Ieškovo išlaikymui per mėnesį reikia apie 600 eurų. Gaunama 267 eurai neįgalumo pensija ir 200 eurų šalpa. L. N. pati dirbti negali, ji pastoviai turi prižiūrėti sūnų. L. N. padeda gyventi jos sugyventinis, kuris dirba. Jis neatsisako nuo pareigos, tačiau atsakovas turi prievolę padėti išlaikyti sūnų. Jis yra pakankamai jauno amžiaus, kad galėtų dirbti. Prašo priteisti išlaikymą po 200 eurų nuo ieškinio teismui padavimo dienos, taip pat ir išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko pilnametystės 679 eurų. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismo posėdyje tretysis asmuo L. N. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad G. N. yra jos sūnus, jis yra neįgalus. Vaikas gimė lyg tai ir sveikas, vėliau buvo nustatytas cerebralinis paralyžius. Sūnų reikia maudyti, nurengti, aprengti, pavalgydinti. Jis pats nieko savarankiškai negali padaryti. Reikia sauskelnėms, rūbams, batams, vaistams. Maistui apie 200 eurų, rūbams apie 80 eurų, vaikui maistui reikia apie 6 eurų per dieną. 150 eurų reikia higienos priemonėms. Patalynei apie 50 eurų, vaistams - 50 eurų. Per mėnesį jo poreikiams reikia 600-700 eurų. Neįgalumo pensija - 220 eurų, šalpos pensija - 267 eurai. Augina dar dukrą 6 metų. Gyvena su sugyventiniu, jis dirba. Atsakovas kažkiek laiko buvo prisidėjęs prie vaiko išlaikymo, bet tai buvo jau seniai. Iš ko jis dabar gyvena nežino. Veža į mokyklėlę, tai kainuoja kiekvieną dieną po 5 eurus, grįžta šlapias, mokosi Šilalės suaugusiųjų mokykloje.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovo atstovės, trečiojo asmens paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas G. N. yra atsakovo R. N. ir ieškovo atstovės L. N. sūnus, kuris šiuo metu yra 18 metų amžiaus. Ieškovas yra neįgalus nuo vaikystės, medicininių dokumentų duomenimis nustatyta, kad ieškovas serga cerebraliniu paralyžiumi, dėl ko jis tapo neįgalus. Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 184 duomenimis nustatyta, kad nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. gruodžio 27 ieškovui nustatytas 5 proc. darbingumo lygis, jis yra nedarbingas. Ieškovo atstovė prašo priteisti materialinį išlaikymą iš atsakovo (tėvo), motyvuodama tuo, kad ieškovo pajamos yra per mažos ir negali patenkinti visiškai jo poreikių, o viena ji neturėdama pajamų jo paremti neišgali, nes šiuo metu ji yra jo globėja ir negali jo vieno palikti ir įsidarbinti.

Dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 dalis, 3.156 str.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 str. 3 d.), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiui vaikui, kuris būdamas nepilnametis, tapo nedarbingas dėl neįgalumo (pvz., gimė fiziškai ar psichiškai neįgalus ar tapo neįgalus dėl vaikystėje persirgtos ligos ir pan.). Tokiu atveju tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir šiam sulaukus pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.). Išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, tačiau pareiga išlaikyti pilnamečius nedarbingus vaikus priklauso nuo dviejų sąlygų: pilnamečiai vaikai turi būti nedarbingi ir reikalingi paramos. Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnamečius vaikus bei yra vienodai atsakingi už jų auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą.

Byloje nėra ginčo, jog ieškovas G. N. yra nedarbingas dėl ligos, jam nustatytas 5 proc. darbingumas. Todėl šiuo atveju yra svarbu nustatyti ar ieškovui yra reikalinga papildoma parama iš tėvo. Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių (gaunamų pensijų, pašalpų ir pan.). Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgiama į tėvų materialinę padėtį ir į vaikų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų. Tačiau sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jo dydžio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CPK 3.192 str.). Todėl siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo būtinumo ar jo dydžio turi būti nustatomi konkretaus vaiko poreikiai bei abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad valstybė ieškovui išmokėta suma vasario mėnesiui sudaro 233,34 Eur šalpos neįgalumo pensija. Jis gyvena su įstatymine atstove L. N.. Duomenų apie tai, kad ieškovas turi kitų pajamų ar turto, byloje nėra. Ieškovas yra Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu pripažintas neveiksniu ir jam paskirta globa, globėja paskirta L. N.. G. N. minimalių poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia apie 600-700 Eur, todėl gaunamos pensijos ir kompensacijos (489,70 Eur) jam nepakanka. Kaip nurodė ieškovo atstovė, kas mėnesį jai tenka išleisti: maisto prekėms – 200 Eur (apie 6 Eur per dieną), higienos prekėms ir buto išlaikymui - 150 Eur, slaugos priemonėms – 80 Eur, aprangos prekėms, patalynei – 50 Eur., vaistams ir kitiems medikamentams, maisto papildams ir pan. – 20-50 Eur, kurui - 50 Eur, kitoms išlaidoms (atostogų išlaidoms, išvykoms) – 50-100 Eur. Kasdiena yra lankoma Šilalės suaugusiųjų mokykla (speciali klasė), į kurią su auklytės priežiūra gabena speciali priemonė, mokama yra po 5 Eur už popamokinę veiklą. Atsižvelgiant į ieškovo neįgalumą, nustatytą nedarbingumo lygį, sveikatos būklę, poreikius ir turtinę padėtį, darytina išvada, kad šiuo metu ieškovui išlaikymas yra būtinas. Kai valstybės teikiamos paramos išlaidoms specialiesiems poreikiams padengti nepakanka, jas padengia vaiko tėvai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Nors, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį šalyje ir ekonominę padėtį, ieškovo nurodytas minimalių poreikių dydis (600-700 Eur) iš esmės nėra didelis, tačiau konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paramos priteisimo iš vieno iš tėvų, būtina nustatyti ar tas tėvas turi galimybę teikti atitinkamo dydžio paramą, ar jo turtinė padėtis tai leidžia ir ar paramos priteisimas nepažeis jo paties gyvybiškai svarbių interesų, nes dėl išlaikymo pareigos vykdymo negali iš esmės pablogėti tėvų ar kitų asmenų padėtis.

Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo G. N. tėvas atsakovas R. N. niekur nedirba, duomenų apie savo pajamas teismui nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, todėl laikytina, kad atsakovas gali dirbti ir teikti išlaikymą neįgalim sūnui. Ieškovo G. N. motina tretysis asmuo L. N. gauna slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją 222,30 Eur už G. N. slaugą.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Įvertinus ieškovo atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodomus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra neįgalus nuo vaikystės, kad jo gaunamų pajamų nepakanka jo būtinų poreikių patenkinimui, atsižvelgiant į tai, kad iki šio laiko didesnė sūnaus išlaikymo našta buvo perkelta tik ieškovo motinai, kurios pajamos sudaro tik slaugos išlaidų kompensacija už G. N. slaugą, išmoka vaikui atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra bedarbis, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą neįgaliam savo vaikui. Minimali pilnamečio vaiko G. N. išlaikymui reikalinga 600 Eur suma, kadangi gaunama apytiksliai sudaro 230 Eur šalpos neįgalumo pensija, tėvams liekanti dalis sudaro 370 Eur, kadangi gaunama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija sudaranti 220 Eur., liekanti dalis tėvui 150 Eur. Ieškovo atstovės prašoma priteisti 200,00 Eur išlaikymo suma, nors ir nėra iš esmės didelė, tačiau šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingai per didelė atsakovo atžvilgiu ir iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį. Todėl įvertinus ieškovo ir jo tėvų turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo R. N. priteisti pilnamečiui sūnui G. N. kas mėnesinį po 150,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą iki vaiko gyvos galvos arba iki jis taps visiškai darbingas priklausomai nuo komisijos išvados.

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovo atstovė prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 679 Eur. Nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas nuo tada, kai ieškovas tapo pilnametis, t. y. 2019 m. gruodžio 28 ir mokamas iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 2020 m. balandžio 8 d. Pagal CK 3.200 str. išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje nustatyta, jog ieškovui 18 metų suėjo 2019 m. gruodžio 28, tėvas geranoriškai prie sūnaus poreikių tenkinimo neprisidėjo nei iki pilnametystės, nei tapus pilnamečiu. Tapus pilnamečiu 58 Eur per mėnesį minimalus vaiko poreikių tenkinimas nutrūko. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad tenkinus 75 procentus ieškovo reikalavimus prašoma pinigų suma priteistina (3 mėn. x 150 Eur = 450 Eur.)+(12 d. x 5 Eur = 60) = 510 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (2.3)TP-19-T-2576-2395 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikta 2020 m. birželio 4 pažyma, pagal kurią ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 216,00 Eur. Ieškovės tenkintų reikalavimų dalis sudaro 75 proc. Iš atsakovo priteistina 162 Eur už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Iš atsakovo priteistina 30 € žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (150 € x12=1800 x 3%=54). Atsižvelgiant, kad byla nagrinėjama procesinius dokumentus tiekiant elektroninėmis ryšių priemonėmis ir tenkintas reikalavimas iš dalies priteistinas žyminis mokestis už šį reikalavimą sudaro 30 Eur).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta šioje civilinėje byloje, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės galioja iki bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.65 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad bendroji taisyklė yra ta, kad teismui priėmus sprendimą dėl bylos esmės, kurioje sprendžiami šeimos teisės klausimai, laikinoji apsaugos priemonė netenka galios įstatymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Nuo sprendimo priėmimo dienos naikintinos Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad pagal šią teismo nutartį išieškotas iš atsakovo išlaikymas įskaitytinas į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.194 str., CPK 259-260 str., 265 str.,270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo pilnamečiui neįgaliam sūnui G. N. asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki G. N. gyvos galvos arba iki jis taps visiškai darbingas priklausomai nuo komisijos išvados, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti pilnamečio vaiko motiną L. N..

Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 510 Eur (penkių šimtų dešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą susidariusį už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. balandžio 8 d.

Nuo sprendimo priėmimo panaikinti 2020 m. balandžio 14 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt du eurai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.