Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su atsakovo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1978-918/2013 A. Z. prašymu dėl Kauno apylinkės teismo nušalinimo nuo šios bylos nagrinėjimo ir perdavimo bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas A. Z. prašymas nušalinti Kauno apylinkės teismą nuo civilinės bylos Nr. 2-1978-918/2013 pagal ieškovo N. S. (N. S.) ieškinį atsakovams A. Z. ir R. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Pareiškėjas nurodo, kad teismas negalėjo priimti ieškinio, kadangi pagal CPK 395 straipsnį bylos dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėjamos atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teisme, o abu atsakovai gyvena Jungtinėje Karalystėje. Taip pat nurodo ES Tarybos reglamento Nr. 2201/2013 8 straipsnį, pagal kurį valstybės narės turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Pareiškėjas mano, kad priimdamas ieškinį teismas negalėjo padaryti tokios klaidos, todėl sprendžia, kad byla šiame teisme nebus nešališkai išnagrinėta. Iš patirties bendraujant su bylą nagrinėjančia teisėja ir jos sekretore, pareiškėjas prarado pasitikėjimą šiuo teismu, mano, kad į bylos esmę niekas nesigilina, o tik bando manipuliuoti įstatymais. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo teismo posėdį transliuoti jam per Skype programą, o apie bylos eigą informuoti elektroniniu paštu. Atsakyme, kuriame nurodyta, kad toks prašymas negali būti patenkintas, teismas nurodė CPK 173-175 straipsnius, kurie jau negalioja. Pareiškėjas abejoja, kad ši byla gali būti profesionaliai išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teisme dėl jos sudėtingumo ir prašo perduoti šią bylą nagrinėti kitam, daugiau kompetentingam, teismui – Vilniaus apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Nušalinus apylinkės teismo visus teisėjus bylos perdavimo kitam apylinkės teismui klausimą sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas, priimdamas sprendimą, kuriam kitam šio apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui perduoti nagrinėti civilinę bylą. Apygardos teismo ir visų jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Byla kitam teismui perduodama tik laikantis teismingumo taisyklių (CPK 34 str. 1 ir 2 d.). Tai reiškia, kad pirmąja instancija apylinkės teisme nagrinėjama byla negali būti perduodama nagrinėti pirmąja instancija apygardos teismui (CPK 25-27 str.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas.

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. C. A. v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Tam, kad byla būtų perduota iš vieno apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėjančio teismo ir jo veiklos kontrolę vykdančio apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis Nr. 2KT-118/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nušalinti nuo bylos nagrinėjimo visus apylinkės teismo teisėjus ir perduoti civilinę bylą kitam apygardos teismui. Toks prašymas, kaip minėta, pagal civilinio proceso taisykles negali būti patenkintas, kadangi byla gali būti perduota nagrinėti pirmąja instancija tik tos pačios pakopos teismui, t. y. iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui (CPK 34 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi argumentu dėl CPK 173-175 straipsnių negaliojimo, kadangi pareiškėjo pridėtame el. laiške matyti, jog nuorodos daromos ne į pareiškėjo nurodomus negaliojančius CPK straipsnius, o į CPK 153 ir 175² straipsnius, kurie nėra pripažinti negaliojančiais.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo, ar visų atitinkamo aukštesnės pakopos teismo veiklos teritorijoje esančių žemesnės pakopos teismų teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais.

Pareiškėjui išaiškinama, kad turėdamas konkrečių duomenų ir įrodymų dėl bylą nagrinėjančio apylinkės teismo teisėjo (teisėjų) šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi, asmuo turi teisę pareikšti nušalinimą tokiam teisėjui (teisėjams) (CPK 68 str. 4 d.). Tokį nušalinimo pareiškimą nagrinėja atitinkamo bylą nagrinėjančio teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas (CPK 69 str. 1 d.). Visiems apylinkės teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui klausimą sprendžia, kaip minėta, atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo A. Z. prašymą dėl Kauno apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1978-918/2013 nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Netenkinti A. Z. prašymo dėl Kauno apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1978-918/2013 nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo Vilniaus apygardos teismui.