Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Tomo Ridiko ir Anitos Sereikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. ir atsakovo K. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. patikslintą ieškinį atsakovui K. K. dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo bei įpareigojimo įleisti į patalpas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovą leisti ieškovui patekti ir netrukdomai naudotis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas), patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-3, R-4, R-5, ½ dalimi R-l, ½ dalimi R-6, 1-3, ½ dalimi 1-1, ½ dalimi 1-2; 2) įpareigoti atsakovą šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamojo namo patalpose, plane pažymėtose indeksais 1-7, 1-6, 1-4, 1-5, palaikyti 18–22°C temperatūrą, o rūsio patalpoje, plane pažymėtoje indeksu R-2 (toliau – rūsio patalpa), palaikyti 4–8°C temperatūrą; 3) įpareigoti atsakovą kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį nuo 10.00 val. iki 11.30 val. įleisti ieškovą į gyvenamojo namo rūsio patalpą, kad ieškovas galėtų patikrinti vandens apskaitos rodmenis; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl rašytinių įrodymų prijungimo

12. Apeliantas (atsakovas) kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą (e. b. t. 3, l. 39–46) teikia uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno vandenys“ 2024 m. balandžio 26 d. raštą kartu su dokumentais, susijusiais su vandens skaitliuko apelianto (atsakovo) poreikiams įrengimu (e. b. t. 3, l. 48–63). Jie teismui 2023 m. rugpjūčio 28 d. išdavus teismo liudijimą (e. b. t. 2, l. 57–59, 98) UAB „Kauno vandenys“ nebuvo pateikti, o gauti tik po 2024 m. balandžio 11 d. pakartotinio paklausimo (e. b. t. 3, l. 47) bylą išnagrinėjus iš esmės pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija įvertindama, kad šių duomenų nesavalaikis pateikimas, be kita ko, buvo sąlygotas UAB „Kauno vandenys“ veiksmų (e. b. t. 2, l. 105–106), prašomus rašytinius įrodymus prijungia prie bylos. Be to, dalis jų yra byloje (e. b. t. 1, l. 23–32), tik apeliacinės instancijos teismui teikiami geresnės kokybės ir su pilnais duomenimis, pavyzdžiui, sutarties pasirašymo diena ir pan. (CPK 314 straipsnis).

Faktinės aplinkybės, reikšmingos apeliacinės instancijos teisme, ir teisinis reguliavimas

13. Apeliantas (ieškovas) ir apelianto (atsakovo) tėvai 2005 m. spalio 4 d. sudarė notarinę sutartį (e. b. t. 1, l. 13–15) (toliau – sutartis), kuria apelianto (atsakovo) tėvai pardavė apeliantui (ieškovui), be kita ko, 47/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – namas) (e. b. t. 1, l. 8–12, 20–22). Mirus apelianto (atsakovo) tėvams, 2022 m. liepos 20 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu kitos namo 53/100 dalies bendraturčiu tapo apeliantas (atsakovas).

14. Sutarties 9 punkte nurodyta, kad apeliantas (ieškovas), kaip pirkėjas, naudosis namo patalpomis, plane pažymėtomis: R-3/24,54 kv. m; R-4/5,62 kv. m; R-5/11,75 kv. m; 1-3/17,28 kv. m; ½ dalis R-1/7,03 kv. m; ½ dalis R-6/15,90 kv. m; ½ dalis 1-1/4,79 kv. m ir ½ dalis 1-2/4,84 kv. m. (e. b. t. 1, l. 18–19).

15. Ieškovui (apeliantui), kaip statytojui, statybos 2006 m. balandžio 27 d. leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 2, l. 39), apelianto (atsakovo) tėvams sutikus (e. b. t. 2, l. 49), leista rekonstruoti namą, o rekonstrukcijos dabai užbaigti 2014 m. spalio 17 d. (e. b. t. 2, l. 17, 33–34, 35) ir apeliantas (ieškovas) po rekonstrukcijos gyvena namo antro aukšto patalpose.

16. Iš 2014 m. spalio 17 d. kadastrinių matavimų bylos (e. b. t. 2, l. 16–40) nustatyta, kad namas yra dviejų aukštų su rūsiu. Rūsio patalpos, plane pažymėtos R-1/7,03 kv. m (koridorius), R-2/16,69 kv. m (virtuvė), R-3/24,54 kv. m (pagalbinė patalpa); R-4/5,62 kv. m (sandėlis); R-5/11,75 kv. m (sandėlis) ir R-6/15,90 kv. m (katilinė) (e. b. t. 2, l. 20). Pirmo aukšto patalpos, plane pažymėtos 1-1/4,79 kv. m (koridorius), 1-2/5,05 kv. m (koridorius), 1-3/17,39 kv. m (kambarys), 1-4/17,28 kv. m (kambarys), 1-5/5,72 kv. m (veranda), 1-6/17,24 kv. m (kambarys), 1-7/11,51 kv. m (virtuvė), 1-8/1,43 kv. m (pagalbinė patalpa), 1-9/5,73 kv. m (koridorius), G-1/46,24 kv. m (garažas) (e. b. t. 2, l. 22) ir antro aukšto patalpos (tambūras, virtuvė–koridorius, dvi pagalbinės patalpos, penki kambariai ir vonia) (e. b. t. 2, l. 21), dėl kurių ginčo nekilo, todėl nėra detalizuojamos. Šildymas – vietinis centrinis, vandentiekis – komunalinis, kanalizacija – komunalinės nuotekos, dujos – gamtinės (e. b. t. 2, l. 35).

17. Apeliantas (ieškovas) pareiškė negatorinį ieškinį, teigdamas, kad apeliantas (atsakovas) be teisinio pagrindo neleidžia naudotis jam priskirtomis ginčo patalpomis (žr. šios nutarties 14, 16 punktus), nurašyti vandens apskaitos prietaiso, esančio apeliantui (atsakovui) priskirtoje rūsio patalpoje, rodmenis, prašydamas įpareigoti atsakovą įleisti į jam priskirtas patalpas bei į apeliantui (atsakovui) priskirtą rūsio patalpą dėl rodmenų nurašymo, be to, prašydamas šaltuoju metų laikotarpiu įpareigoti apeliantą (atsakovą) užtikrinti patalpų šildymą, kad atitiktų higienos normas. Pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, įpareigodamas apelianto (ieškovo) prašomu laiku įleisti jį į rūsio patalpas prašomu tikslu, kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Abi šalys pateikė apeliacinius skundus, atitinkamai dėl (ne)tenkintos patikslinto ieškinio dalies.

18. Pagal teisinį reguliavimą daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis). Kasacinis teismas išaiškino, kad tokį ieškinį pareiškęs savininkas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; kt.). Tam, kad nustatyti, jog savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties 33 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).

Dėl įpareigojimo leisti naudotis patalpomis (pirmojo reikalavimo) ir temperatūros palaikymo (antrojo reikalavimo)

19. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) prašė įpareigoti apeliantą (atsakovą) leisti jam patekti ir netrukdomai naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: R-3; R-4; R-5; ½ dalimi R-l; ½ dalimi R-6; 1-3; ½ dalimi 1-1; ½ dalimi 1-2 (žr. šios nutarties 14, 16 punktus). Kaip nurodo apeliantas (ieškovas), šiuos patikslinto ieškinio reikalavimus sąlygojo tai, kad jo pateikimo metu buvo šaltasis sezonas, todėl apeliantui (ieškovui) buvo būtina patekti 1-3 patalpą, kurioje yra krosnis, būtina namo pirmo aukšto apšildymui. Apeliantas (ieškovas) argumentavo, kad tinkamos temperatūros palaikymas svarbus išvengti vandens nuotekų vamzdžių užšalimo ir šildymo sistemos avarijos. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino, kam apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad namas yra rekonstruotas sutvarkius antrą aukštą, kuriame apeliantas (ieškovas) gyvena. Pirmajame aukšte jam naudotis priskirtoje 1-3 patalpoje (kambaryje) iki mirties gyveno apelianto (atsakovo) tėvai. Apeliantas (ieškovas) jam priskirto naudotis kambario 1-3 pirmame aukšte niekada nenaudojo, jis jam nebuvo ir nėra reikalingas, nes, kaip minėta, gyvenamąsias patalpas jis įsirengė antrame namo aukšte. Po atsakovo (apelianto) tėvų mirties pirmo aukšto patalpose niekas negyvena. Be apelianto (atsakovo) žinios apeliantas (ieškovas) buvo pakeitęs pirmo aukšto durų spyną, pakabindamas ant durų raštelį, kad pirmo aukšto durų raktas pas jį. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu (ieškovu), kad konfliktas tarp šalių kilo dėl to, jog apeliantas (atsakovas) trukdė patekti į ginčo patalpas jam grasindamas, ką apeliantas (ieškovas) bando pagrįsti policijos 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimu (e. b. t. 1, l. 38–40), kuriuo, be kita ko, ikiteisminis tyrimas atsisakytas pradėti.

21. Duomenų apie tai, kad apeliantas (ieškovas) iki teismo teikė pretenzijas apeliantui (ieškovui) dėl poreikio naudotis 1-3 patalpa ir / ar rūsio patalpomis byloje nėra. Apeliantas (ieškovas) ieškinį teismui pateikė nurodydamas ginčo namo adresą, todėl apeliantui (atsakovui) apie jo reikalavimus nebuvo žinoma, nes procesiniai dokumentai grįžo neįteikti (e. b. t. 1, l. 87). Apeliantui (atsakovui) per antstolį įteikus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įpareigojančių apeliantui (ieškovui) pateikti ginčo raktus (e. b. t. 1, l. 60–63), tas operatyviai buvo atlikta (e. b. t. 1, l. 86, 105, 136), nors apie apelianto (ieškovo) reikalavimus apeliantui (atsakovui) nebuvo žinoma, nes patikslintas ieškinys (e. b. t. 1, l. 80–84) siųstas per darbovietę (e. b. t. 1, l. 92–93) dar nebuvo gautas (e. b. t. 1, l. 89–91). Apelianto (ieškovo) pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (e. b. t. 1, l. 47–53) negali pagrįsti apelianto (ieškovo) realaus teisių pažeidimo, nes jis surašytas išimtinai pagal tai, kokias aplinkybes apeliantas (ieškovas) antstoliui nurodė, o kad apelianto (atsakovo) nėra namuose ir patalpos užrakintos buvo akivaizdu, nes jis name negyvena. Tokie tik prielaidomis remti apelianto (ieškovo) veiksmai negali pagrįsti pirmojo ieškinio reikalavimo – įpareigojimo leisti naudotis ginčo patalpomis – pagrįstumo, tuo labiau, kai ginčo raktus apeliantas (ieškovas) turi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu (ieškovu), kad jis gali įeiti į patalpas tik dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes apie apelianto (ieškovo) teisių pažeidimą kreipimosi į teismą momentu byloje duomenų nėra.

22. Be to, apeliantas (ieškovas) bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jam nėra kliudoma jomis naudotis, tik jam priskirtas naudotis kambarys 1-3 yra užkrautas daiktais. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tai nėra šios bylos teisminio nagrinėjimo dalykas, t. y. kambario atlaisvinimas, todėl plačiau nėra pasisakoma. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad apeliantas (atsakovas) be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar sudarė sąlygas, kad apeliantas (ieškovas) neturėtų galimybės naudotis ginčo patalpomis (žr. šios nutarties 18 punktą). Teisėjų kolegijai nenustačius apelianto (atsakovo) neteisėto veikimo, trukdančio apeliantui (ieškovui) patekti į ginčo patalpas, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kai patikslintas ieškinys šioje dalyje netenkintas.

23. Kaip minėta, apeliantas (ieškovas) kaip argumentą, kodėl tikslingas patekimas į ginčo patalpą 1-3, nurodė, kad šiame kambaryje yra krosnis, kuri apšildo pirmo aukšto patalpas, o reikšdamas antrąjį reikalavimą prašė teismo įpareigoti apeliantą (atsakovą) šaltuoju metų laikotarpiu patalpose, plane pažymėtose indeksais nuo 1-5 iki 1-7 palaikyti 18-22°C temperatūrą, o rūsio patalpoje R-2 – 4-8°C. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo“ (toliau – įsakymas), 8 punkto 1–2 lentelėse įtvirtinta, kad šaltuoju metu laikotarpiu gyvenamųjų patalpų temperatūra turi būti 18-22°C, o rūsiuose ir sandėliuose – 4-8°C.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad apeliantas (atsakovas) nešildo ginčo patalpų. Duomenų, kad pirmiau nurodytų normų ginčo patalpose esanti temperatūra neatitinka, apeliantas (ieškovas) taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, apelianto (atsakovo) tėvo užsakymu pirmojo aukšto patalpų šildymui 2006 m. buvo įrengtas dujinis katilas (e. b. t. 2, l. 65–91), todėl nesuprantama, kodėl apeliantas (ieškovas) nurodo pasenusius duomenis apie šildymą krosnimi. Apeliantas (atsakovas) pateikė įrodymus, kad patalpos buvo (e. b. t. 2, l. 61–64) ir yra šildomos. Šiuo metu jis su viešosios paslaugos tiekėju yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį dėl atitinkamų paslaugų pirkimo gyvenamojo namo patalpoms šildyti (e. b. t. 2, l. 123–132, 133–136). Tuo tarpu pačiam apeliantui (ieškovui) pirmame aukšte yra jam naudotis priskirtas kambarys ir bendro naudojimo patalpos, tačiau byloje duomenų, kad apeliantas (ieškovas) šildo jam priskirtas patalpas ar prisideda prie apelianto (atsakovo) išlaidų, nėra. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad rūsio patalpos kada nors būtų šildomos. Todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių rūsio šildymas turėtų tapti išimtinai apelianto (atsakovo) pareiga, kai didžioji dalis rūsio priskirta naudotis apeliantui (ieškovui) (žr. šios nutarties 14, 16 punktus). Duomenų, kad apeliantui (atsakovui) nepalaikant higienos normas atitinkančios temperatūros yra daroma žala namo konstrukcijoms ir inžineriniams tinklams (CK 6.266 straipsnis), taip pat nepateikta (CPK 178 straipsnis). Priešingai nei teigia ieškovas (apeliantas), įrodyti turi tai kas teigia, o ne tas kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties 13 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-684/2023).

25. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, šiose dalyse, t. y. dėl patikslinto ieškinio pirmojo ir antrojo apelianto (ieškovo) reikalavimų, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apelianto (ieškovo) apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl įleidimo į patalpas (trečiojo reikalavimo)

26. Apeliantas (ieškovas) nurodo, kad apeliantui (atsakovui) priklausančioje naudotis rūsio patalpoje, plane pažymėtoje R-2 (žr. šios nutarties 14, 16 punktus), yra jo vandens skaitiklis ir kiekvieną mėnesį reikalinga nusirašyti vandens skaitiklio rodmenis, todėl prašo įpareigoti apeliantą (atsakovą) kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį nuo 10.00 val. iki 11.30 val. įleisti apeliantą (ieškovą) į minėtą rūsio patalpą, kad jis galėtų patikrinti vandens apskaitos rodmenis. Šis reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo tenkintas. Apelianto (atsakovo) nuomone, ši skundžiama sprendimo dalis naikintina esant absoliučiam negaliojimo pagrindui, nes pirmosios instancijos teismas nenurodė įstatymo ir kito teisės akto, kuriuo vadovavosi (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Tačiau teisėjų kolegija tokiam teiginiui nepritaria. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) yra pareiškęs negatorinį ieškinį, kuriam įrodyti, kaip minėta, yra būtinos nustatyti dvi sąlygos, t. y. kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Pirmosios instancijos teismas pateikdamas motyvus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) nurodė, kodėl jis pasirinko patikslinto ieškinio tenkinimą dėl trečiojo reikalavimo tenkinimo, t. y. sprendė, kad apeliantas (ieškovas) yra apskaitos prietaiso savininkas ir kad jo teisės, kai jis negali prie jo patekti ir nusirašyti duomenis, pažeidžiamos. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 4.98 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau įvertina motyvų teisėtumą ir pagrįstumą.

27. Teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas trečiąjį reikalavimą išėjo už ieškinio ribų, tokiu būdu priimdamas siurprizinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo pakeistas reikalavimas, t. y. pritaikytas apelianto (ieškovo) prašytas teisių gynimo būdas, o skundžiamo sprendimo motyvai paremti tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias nurodė ieškovas (apeliantas). Nors tokio pobūdžio bylose kito, nei nurodyta patikslintame ieškinyje, savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu, nes pačiu negatoriniu ieškiniu siekiama apginti savininko teises. Tačiau, atsižvelgiant į CPK 8 straipsnyje reglamentuotą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, teismas turi su bylos šalimis aptarti savininko galimo teisių gynimo būdo parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties 37 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).

28. Apelianto (atsakovo) tėvas, kaip namo bendraturtis, davė sutikimą (e. b. t. 1, 28, 29, 30), kad apeliantas (ieškovas) pasijungtų vandentiekį ir kanalizaciją nuo esamo vidaus vandens ir kanalizacijos tinklo ir namo rūsyje, prie vandens įvado R-2 patalpoje (e. b. t. 1, 31, 32), pasistatytų vandens apskaitos skaitiklį, kuris įrengtas 2007 m. balandžio–gegužės mėn. ir priklauso vandens tiekėjui (žr. sutarties 2.13 punktą, e. b. t. 1, 25). Byloje esantis planas prie sutikimo pagrindžia apskaitos skaitliuko ginčo vietą, todėl apeliantas (atsakovas) neteisus, kad jo vieta yra ne ginčo rūsio patalpoje R-2. Apeliantas (ieškovas) su UAB „Kauno vandenys“ sudarytos 2007 m. gegužės 3 d. sutarties (e. b. t. 1, 23–26, t. 3, l. 50–53) pagrindu tapo savarankišku centralizuoto vandens tiekimo abonentu ir įgijo sutartinio vandens pirkėjo iš centralizuoto vandentiekio teisių statusą, kas sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl pirmosios negatorinio ieškinio sąlygos egzistavimo. Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties 36 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Apeliantas (ieškovas) įgijo pareigą rūpintis jo priklausomybės ribose esančių įvado / išvado kokybiška būkle (žr. sutarties 1.15, 1.16 punktus), vandens apskaitos mazgo technine būkle (žr. sutarties 2.5 punktą), vandens skaitiklio būkle (žr. sutarties 2.9 punktą) ir pan. Kasacinio teismo praktikoje dėl patekimo į kitam asmeniui priklausančią patalpą dėl toje patalpoje esančios inžinerinės įrangos priežiūros yra konstatuota, kad toks patekimas gali būti užtikrinamas negatorinio ieškinio pagrindu net jeigu ginčo įranga ir nepriklauso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties 52 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023).

29. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantas (ieškovas) įrodė antrąją negatorinio ieškinio sąlygą – savo teisių pažeidimą. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vandens apskaitos skaitiklis rūsio patalpoje įrengtas dar iki antrojo aukšto 2014 m. renovacijos pabaigos, kai tam buvo poreikis. Tačiau atlikus renovaciją ši faktinė situacija pasikeitė. Ieškovas (apeliantas) teismo posėdžio metu pripažino, kad vandens apskaitos prietaisą yra įsirengęs antrame aukšte (Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 10.00 val. garso įrašas: 14 min. 00 sek. – 40 min. 00 sek.). Tai sudaro pagrindą spręsti, kad vandens apskaitos skaitiklio duomenis apeliantas (ieškovas) turi. Todėl nėra pagrindo spręsti apie apelianto (ieškovo) nurodomą teisių pažeidimą. Priešingai, apelianto (ieškovo) reikalavimas, nesant realaus ir konkretaus apelianto (ieškovo) teisės pažeidimo, t. y. jam kylančių konkrečių neigiamų pasekmių, o tik deklaratyvūs teiginiai, pažeistų apelianto (atsakovo) teises ir teisėtus interesus, kai jis periodiškai turėtų užtikrinti apelianto (ieškovo) tariamas teises, nors jis jas gali įgyvendinti kitais būdais, neįtraukiant bendraturčio ir negilinant toliau konfliktinės situacijos. Tuo labiau, kad apeliantas (ieškovas) pripažino, kad jis niekada faktiškai nesinaudojo ginčo patalpomis, kas yra reikšminga aplinkybė vertinant apelianto (ieškovo) teisių pažeidimą kaip deklaratyvų arba siekiant savo reikalavimais galimai kitų tikslų. Negatorinio ieškinio reikalavimų pagrindą sudaro konkretaus savininko teisių pažeidimas, todėl apelianto (ieškovo) bendro pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo spręsti apie realų jo teisių pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto (ieškovo) teisių pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nelemiantis konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimo (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties 28 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-474-618/2024).

30. Pažymėtina, kad šalių nesutarimus įtakoja antro aukšto rekonstrukcijos (ne)teisėtumas (DOK-(duomenys neskelbtini), kurios įteisinimas / įregistravimas galėtų nulemti naudojimosi tvarkos pakeitimą ir galimai ginčų neutralizavimą. Tačiau antrojo aukšto rekonstrukcijos įteisinimas / įregistravimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau nėra pasisakoma. Byloje pagal negatorinį ieškinį nesprendžiami klausimai dėl savininko ar kitų asmenų teisių, kaip antai, žemės nuomos, naudojimo, mokesčių už žemę mokėjimo, jų įforminimo ir kt. (nagrinėjamu atveju antro aukšto rekonstrukcijos (ne)teisėtumo), jeigu tai nesusiję su savininko teisių gynimu ir jeigu nėra pareikštų atitinkamų reikalavimų. Teismas, gindamas savininko teises pagal negatorinį ieškinį, tenkina savininko reikalavimus ta apimtimi, kiek konkrečiu atveju reikia, t. y. veiksmingai pašalina savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties 22, 35 punktai civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).

31. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, sprendimo dalis šioje dalyje naikinama ir priimamas naujas sprendimas – patikslintas ieškinys šioje dalyje atmetamas.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

33. Pirmosios instancijos teismas dėl pirmųjų dviejų apelianto (ieškovo) reikalavimų, t. y. dėl įpareigojimo leisti naudotis patalpomis ir temperatūros palaikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl šioje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau vertindamas teisinį reguliavimą ir įrodymus neteisingai sprendė dėl trečiojo reikalavimo, t. y. įleidimo į patalpas dėl vandens skaitiklio rodmenų nurašymo, todėl sprendimas šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – patikslintas ieškinys šioje dalyje atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą – ieškovės (apeliantės) ieškinį patenkinus, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

35. Apelianto (ieškovo) patikslintą ieškinį atmetus, bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, tuo tarpu apeliantas (atsakovas) įgijo teisę į jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

36. Apeliantas (atsakovas) į bylą yra pateikęs įrodymus, kad bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu jis turėjo 3 471,29 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 54,60 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei komisinis mokestis (e. b. t. 1, l. 146, 147) ir išlaidos advokatės pagalbai apmokėti – 776,00 Eur už atsiliepimą į patikslintą ieškinį, 659,00 Eur už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (e. b. t. 2, l. 43–45), 520,00 Eur ir 600,00 Eur už įrodymų rinkimą ir procesinių dokumentų, kuriuose pateiktas prašymas, reikalavimas, atsikirtimas ar paaiškinimas, rengimą (DOK-(duomenys neskelbtini), e. b. t. 2, l. 50, 137–139), 830,00 Eur už procesinio dokumento, kuriame pateiktas prašymas, reikalavimas, atsikirtimas ar paaiškinimas, rengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose ir atstovavimą juose (e. b. t. 2, l. 159–162), taip pat 31,69 Eur išlaidos už valstybės įmonės Registrų centro užklausas (e. b. t. 2, l. 46, 47, 50, DOK-(duomenys neskelbtini).

37. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos). Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto (atsakovo) turėtų teisinių paslaugų teikimo išlaidų dydžius ir jų pagrįstumą, sprendžia, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo apelianto (atsakovo) naudai priteisiama 3 385,00 Eur išlaidos už advokatės teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme rengiant ieškinį. Apeliantui (atsakovui) iš ieškovo taip pat priteisiamos 31,69 Eur išlaidas, patirtas už užklausas valstybės įmonėje Registrų centre (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

38. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 3 dalimi, priteisia iš ieškovo apeliantui (atsakovui) 54,60 Eur žyminį mokestį ir komisinį mokestį, patirtą jį mokant, už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Iš bylą pralaimėjusio apelianto (ieškovo) priešingai šaliai apeliantui (atsakovui) priteisiamos 519,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 109,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 1 729,00 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (e. b. t. 3, l. 28, 71–76), kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokatės darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).

40. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro iš viso 26,56 Eur (26,56 Eur patirtos pirmosios instancijos teisme ir 0,00 Eur – apeliacinės), kurios iš bylą pralaimėjusios šalies apelianto (ieškovo) priteisiamos valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 471,29 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt vieno euro 29 ct) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 838,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų trisdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26,56 Eur (dvidešimt šešių eurų 56 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.