Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokato padėjėjai Donatai Slavinskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinius atsakovams I. Ž. ir V. Ž. dėl atsakovų atleidimo iš darbo dėl darbuotojų kaltės pripažinimo teisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl iš darbo santykių kilusių ginčų, ikiteismine tvarka išspręsto Darbo ginčų komisijoje išnagrinėjimo iš esmės teisme

12. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas buvo nagrinėjimas ikiteismine tvarka Darbo ginčų komisijoje ir išnagrinėtas 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. DGKS-2672 ir 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. DGKS-3031 (DK 220 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 412 straipsnio 1 dalis).

13. Ieškovė prašo iš esmės išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, pripažinti atsakovų atleidimą pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą teisėtu bei panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimų dalis dėl darbuotojų atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais ir su tuo susijusias pasekmes. Darbo ginčų komisijos sprendimų dalių, kuriomis buvo atmesti atsakovų prašymai išieškoti kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei tenkinti prašymai dėl netesybų už uždelstą laiką atsiskaityti atsakovams priteisimo, nei viena iš ginčo šalių neskundė.

14. DK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimą, įtvirtinta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme (DK 229 straipsnio 1 dalis); jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (DK 229 straipsnio 2 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (DK 230 straipsnio 2 dalis, 232 straipsnis).

15. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, todėl teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės (DK 231 straipsnio 3 - 4 dalys).

Faktinės bylos aplinkybės

12. Ieškovės veikla – tarptautinis krovinių pervežimas. Ieškinio reikalavimai kildinami iš 2014 m. spalio 7 d. tarp ieškovės ir atsakovų sudarytų darbo sutarčių Nr. 355 ir Nr. 356, kurių pagrindu atsakovai (sutuoktiniai) nuo 2014 m. spalio 9 d. bendrovėje buvo įdarbinti vairuotojais – ekspeditoriais, vykdymo.

13. Sudarydamos neterminuotą darbo sutartį ginčo šalys sutarė dėl suminės darbo laiko apskaitos, laikantis darbo ir poilsio ypatumų kelių transporte, trijų mėnesių išbandymo termino darbdavio inciatyva, (darbo sutarčių 1.2, 2, 4, 5 punktai). Šalys taip pat sutarė dėl darbo komandiruotėse. Darbdavys įsipareigojo vykstant į komandiruotes mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus dienpinigius (ne mažiau kaip 50 proc.). Dienpinigius mokėti kas 15 dienų, galutinis atsiskaitymas kartu su atlyginimu už praėjusį mėnesį. Abiejų atsakovų Darbo sutarčių 10 punktuose numatyta, kad darbuotojas įsipareigoja kokybiškai atlikti darbą, laikytis darbo tvarkos ir saugos reikalavimų, komandiruotės metu nevartoti alkoholinių gėrimų ir nelaikyti jų transporto priemonėse, ir įmonės patalpose. Šalys taip pat sutarė, kad darbuotojas sutinka tikrintis blaivumą techninėmis priemonėmis, saugo jiems patikėtas materialines vertybes ir atsako už dėl savo kaltės įmonei padarytus nuostolius.

14. 2020 m. vasario 2 d. ir 2020 m. vasario 10 d. įsakymais dėl tarnybinės komandiruotės įforminimo atsakovai laikotarpiais nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. vasario 15 d. ir nuo 2020 m. vasario 16 d. iki 2020 m. vasario 23 d. buvo komandiruoti į (duomenys neskelbtini) krovinių pervežimui pagal (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) užsakymus.

15. 2020 m. vasario 23 d. atsakovei I. Ž. surašytas Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas, kuriame nurodyta, kad darbuotojai I. Ž. nustatyti alkoholio nustatymo iškvepiamame ore aparato (alkotesterio) rezultatai: 0,75 promilės. Nurodyta akto surašymo laikas - 10 val. 30 min. Akte taip pat nurodyta, kad iš burnos sklido alkoholio kvapas, atsakovė agresyvi, nerišli kalba. Judesiai, laikysena nebuvo tikrinti. Akte pažymėta, kad atsakovė atsisakė rašyti paaiškinimą raštu. Darbuotojui nebuvo siūlyta atlikti medicininę apžiūrą. Aktą pasirašė ieškovės darbuotojai R. R. ir J. J.. Su atsakove I. Ž. darbo sutartis nutraukta 2020 m. vasario 24 d., remiantis 2020 m. vasario 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu dėl atleidimo iš darbo, kuriame nurodyta, kad nuo 2020 m. vasario 24 d. vairuotoja - ekspeditorė I. Ž. atleidžiama iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tai yra už pasirodymą neblaiviai ar apsvaigusiai nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje (DK 58 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

16. 2020 m. vasario 23 d. atsakovui V. Ž. taip pat buvo surašytas Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas, kuriame nurodyta, kad darbuotojui V. Ž. nustatyta alkoholio nustatymo iškvepiamame ore aparato (alkotesterio) rezultatai: 1,29 promilės. Nurodyta akto surašymo laikas - 10 val. 35 min. Aktą pasirašė ieškovės darbuotojai R. R. ir J. J.. Su atsakovu V. Ž. darbo sutartis nutraukta 2020 m. vasario 24 d., remiantis 2020 m. vasario 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu dėl atleidimo iš darbo, kuriame nurodyta, kad nuo 2020 m. vasario 24 d. vairuotojas - ekspeditorius V. Ž. atleidžiamas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tai yra už pasirodymą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje (DK 58 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

17. 2020 m. vasario 23 d. 12.22 val. atsakovui V. Ž. buvo atsiųstas pranešimas į vilkiko kompiuterį. Pranešime nurodoma, kad yra rasti neblaivūs komandiruotės metu, todėl yra nušalinami nuo darbo. Prašoma išsikraustyti iš automobilio ir vykti namo, po to atvykti į įmonės kontorą Kaune dėl atleidimo dokumentų sutvarkymo.

18. 2020 m. vasario 24 d. ieškovė atsakovams išsiuntė pranešimus, kuriuose nurodyta, kad I. Ž. ir V. Ž. yra atleidžiami iš UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojų - ekspeditorių pareigų nuo 2020 m. vasario 24 d. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (pasirodymas neblaiviam darbo metu darbo vietoje) pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

19. Byloje sprendžiamas ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir atsakovų veikos kvalifikavimo kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, darbdaviui įrodinėjant, kad darbuotojai buvo neblaivūs darbo laike ir darbo vietoje (komandiruotės metu, transporto priemonėje), todėl atsakovų atleidimas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą buvo teisėtas. Atsakovai atsikirsdami į ieškinį teigia, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie sudarytų galimybę konstatuoti, kokia techninė priemonė buvo naudota atsakovų neblaivumo tikrinimui ir ar ji buvo metrologiškai patikrinta; jų blaivumas (neblaivumas) nebuvo tinkamai patikrintas bei įformintas ir buvo tikrintas jų nepartraukiamojo poilsio metu, tai yra ne darbo metu.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti darbo sutarčių nutraukimą teisėtais

20. Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra viena iš priežasčių nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 2 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu taip pat gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas).

21. Vadovaujantis DK 58 straipsnio 4 dalimi, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

22. Neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo laipsnio. DK nepateikiama darbuotojo neblaivumo sampratos ir nereglamentuojama, kaip turi būti nustatomas asmens neblaivumo darbe faktas, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad kilus ginčui dėl darbuotojo neblaivumo fakto, teismas nurodytų klausimų sprendimui gali automatiškai taikyti kitų sričių teisės aktus. Įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali būti tiek medicinos išvados, tiek tam tikri tą dieną darbe surašyti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, bei kitokie darbuotojo neblaivumo būklę fiksuojantys faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2011).

23. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžianti šalių ginčą taikomos bendrosios civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą (CPK 176 - 224 straipsniai), laikantis įrodymų leistinumo, visapusiškumo, pakankamumo ir kt. principų.

24. Ieškovė byloje pateikė 2016 m. lapkričio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. DS-11 patvirtintus vairuotojo pareiginius nuostatus. Ieškovės teigimu atsakovai pažeidė pareiginių nuostatų 9, 16, 20 punktus, apibrėžiančius vairuotojų pareigas tiksliai ir atsakingai vykdyti pareiginius nuostatus, nepriekaištingai tiksliai vykdyti įmonės savininko ir tiesioginio darbų vadovo duotus nurodymus; darbdavio atstovaujančio asmens reikalavimu pasitikrinti sveikatą; dirbti pagal nustatytus vairavimo, darbo ir poliso ypatumus, atsakyti už padarytus pažeidimus. Atsakovai taip pat pažeidė 31 punkte nustatytas pareigas atvykti į darbą blaiviam, darbo metu ir darbo zonoje (darbo vietoje, įmonės ir objekto patalpose bei teritorijoje ir šalia jų, transporto priemonėse), nevartoti alkoholio, narkotikų ar kitokių svaiginančių medžiagų. Pareiginių nuostatų 33 punkte yra nustatyta, kad vairuotojas pasirašydamas šiuos pareiginius nuostatus sutinka, kad jeigu įmonės ar kliento administracijai kyla įtarimas, kad darbuotojas yra neblaivus, kad techninėmis priemonėmis būtų patikrintas jo neblaivumas, laikantis įmonėje nustatyto Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar pasvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarkos aprašo reikalavimų.

28. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad ji teisėtai pritaikė darbuotojams (atsakovams) teisines sankcijas už pasirodymą darbe esant neblaiviems, kadangi: 1) konstatuotas darbuotojų neblaivumo faktas; 2) darbuotojai buvo neblaivūs darbo metu ? komandiruotėje; 3) buvo neblaivūs savo darbo vietoje (transporto priemonėje).

29. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tam, jog konkretus laikotarpis būtų laikomas darbo laiku, turi būti šios trys sąlygos: 1) darbuotojas turi būti darbo vietoje; 2) jis turi būti darbdavio žinioje; 3) jis turi vykdyti savo veiklą arba atlikti pareigas. DK 122 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kad poilsio laikas – laisvas nuo darbo laikas. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (toliau ir Reglamentas) 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad vairuotojas privalo pasinaudoti ne tik kasdienio, bet ir kassavaitinio poilsio laikotarpiais. Kassavaitinis poilsis, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, pagal Reglamento 4 straipsnio išskiriamas į normalų ir sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpius. Normalus kassavaitinio poilsio laikotarpis – tai mažiausiai 45 valandų poilsiui skirtas laikas. Sutrumpintas kassavaitinis poilsis – tai trumpesnis nei 45 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas, kuris gali būti sutrumpintas ne daugiau kaip iki 24 paeiliui einančių valandų, tačiau laikantis Reglamento 8 straipsnio 6 dalies nustatytų sąlygų.

30. Byloje nustatyta, kad atsakovams, kurie vairavo vieną vilkiką, nuo 2020 m. vasario 22 d. 2 valandos iki 2020 m. vasario 23 d. 23 valandos buvo privalomas 45 val. nepertraukiamojo poilsio laikas. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovė neneigia ir iš esmės pripažįsta, kad atsakovų blaivumas buvo tikrintas jų poilsio laike. Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo aktuose nurodyta, kad aktai surašyti 2020 m. vasario 23 d. 10.30 val. (I. Ž.) ir 10.35 val. (V. Ž.). Taigi, bylos aplinkybės patvirtina, kad nušalinimo nuo darbo aktai surašyti atsakovų komandiruotės, tačiau ne darbo, o poilsio laike (CPK 185 straipsnis).

31. Teismas pažymi, kad svarbus būtent tas rezultatas, kuris tinkamai, teisėtomis priemonėmis, metrologiškai patikrintu prietaisu, užfiksuotas tikrinimo metu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo (aktuali redakcija) „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ 14 punkte nustatyta, kad darbdavio atstovas privalo organizuoti savo darbuotojų, vairuojančių juridinio asmens transporto priemones, medicininę apžiūrą likus ne daugiau kaip 30 minučių iki reiso pradžios. Analogiška nuostata numatyta, ir ieškovės Įsakymo 10 punkte. Ginčo byloje nėra, kad atsakovams normalus kassavaitinis poilsis turėjo baigtis 2020 m. vasario 23 d. 23.00 val. Taigi, daugiau nei po 12 val. kai buvo tikrintas jų blaivumas. Teismų praktikoje sprendžiant ginčus dėl neblaivumo laipsnio, vadovaujamasi moksliškai pagrįstais apskaičiavimais, jog dėl oksidacijos žmogaus organizme alkoholio kiekis mažėja proporcingai praėjusiam laikui (vidutiniškai 0,15 - 0,2 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-51-746/2016). Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad alkoholio kiekis mažėja labai lėtai, todėl tikėtina, kad iki darbo pradžios atsakovai nebūtų buvę visiškai blaivūs nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

35. Atsakovų atstovas nurodė, kad darbo sutarčių 10 punkte numatytos sąlygos, ribojančios alkoholio vartojimą komandiruočių metu, kai atsakovams priklauso poilsio laikas, riboja atsakovų teises. Teismas pažymi, kad darbdavys turi teisę pagal savo kompetenciją priimti vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus, kurie nustato darbo įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais nereglamentuotas darbo sąlygas ir papildomas lengvatas. Darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama (DK 33 straipsnis). Ieškovės veikla susijusi su transporto veikla, o atsakovų darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Todėl sutiktina su ieškovės, jos atstovės pozicija, kad ieškovė privalo imtis kuo griežčiausių priemonių, siekiant užtikrinti darbo drausmę ir vidaus taisyklių laikymąsi, minimaliai sumažindama galinčias kilti rizikas aplinkai ir visuomenės saugumui. Vertinti, kad darbo sutarties sąlygos nagrinėjamu atveju buvo nesąžiningos ar neproporcingai varžė atsakovų teises, ir aiškinti prie sutarties prisijungusios šalies (atsakovų) naudai ir sutartį parengusios šalies (ieškovės) nenaudai, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

36. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kad atsakovė I. Ž. buvo agresyvi, kad iš atsakovų kabinos sklido alkoholio kvapas. Taip pat nėra pagrindo netikėti liudytojų paaiškinimais, kad plastmasinis vamzdelis ant alkoholio matuoklio buvo keičiamas ir buvo uždedamas jį išpakavus prieš tikrinant kiekvieną kitą asmenį, o nušalinimo nuo darbo aktai, kuriuos pasirašė liudytojai, buvo surašyti praėjus apytiksliai trims valandoms po patikrinimo (CPK 185 straipsnis). Nėra pagrindo spręsti, nors šiuo metu juos sieja darbo santykiai su ieškove, kad liudytojai būtų siekę apkalbėti atsakovus ar daryti išvadą, kad liudytojai neturėjo specialių žinių ir nežinojo kaip reikia naudotis alkoholio matuokliu. Tačiau, teismo nuomone, net ir esant labiau tikėtinoms aplinkybėms, kad atsakovai vartojo alkoholį komandiruotės metu savo nepertraukiamojo poilsio laike, toks pareigų pažeidimas šios bylos kontekste negali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 2 punktą (pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje) ir taikyti DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sankciją nėra pagrindo. Priešingai nesuponuoja spręsti aplinkybės, kad darbo sutarčių 10 punkte yra numatyta, kad atsakovai įsipareigoja komandiruotės metu nevartoti alkoholinių gėrimų ir aplinkybės, kad atsakovai savo iniciatyva nevyko į medicinos įstaigą pasitikrinti blaivumo. Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovų galimai vartoto alkoholio komandiruotėje, tačiau jų nepertraukiamojo 45 valandų poilsio metu, kada darbdavys neturi darbuotojo kontrolės teisės. Tai, kad atsakovai galimai vartojo alkoholinius gėrimus transporto priemonėje, taip pat negali būti vertinama kaip alkoholio vartojimas darbo vietoje, kadangi byloje nustatyta, kad didžioji dalis vairuotojų (taip pat ir atsakovai) poilsio laiką leisdavo jiems priskirtuose vilkikuose, kurie ir buvo jų poilsio ir nakvynės vieta.

37. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs ir bylos faktines aplinkybes, kad 2020 m. vasario 23 d. buvo tikrintas toje pačioje įmonės teritorijoje buvusių 53 vairuotojų blaivumas. Liudytojai R. R. ir J. J. taip pat paaiškino, kad 2020 m. vasario 23 d. rytą gavus žodinį įmonės vadovų nurodymą, buvo tikrintas vairuotojų blaivumas. Visi vairuotojai buvo įmonės teritorijoje, kurioje tik nedidelė dalis vairuotojų ilsisi ir miega viešbutyje, kadangi jame yra tik septynios vietos. Liudytojai patvirtino, kad poilsio metu vairuotojai laisvalaikį leidžia savo nuožiūra. Aplinkybės, kad atsakovų blaivumo (neblaivumo) tikrinimo metu buvo nebetraukiamas poilsio laikas liudytojams buvo žinomos. Liudytojai pažymėjo, kad įmonės teritorijoje yra draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus. Bylos duomenimis ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad 2020 m. vasario 23 d. 15 darbuotojų (vairuotojų) buvo nustatytas neblaivumas, bet Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų aktai buvo surašyti tik penkiems vairuotojams. Kam surašyti aktus sprendė ne liudytojais apklausti R. R. ir J. J., o įmonės vadovai, kuriems buvo pateiktas tikrintų vairuotojų sąrašas (šis sąrašas pateiktas ir byloje) ir blaivumo (neblaivumo) tikrinimo rezultatai. Liudytojai taip pat nurodė, kad aktai buvo surašyti ne visiems darbuotojams, o tik tiems darbuotojams, kuriems buvo nustatyta didžiausia alkoholio koncentracija, tai yra daugiau nei 1 promilė, tačiau Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų akte nurodyta, kad atsakovei I. Ž. nustatytas 0,75 promilės neblaivumas. Pažymėtina ir tai, kad pagal byloje pateiktą sąrašą galimai didesnis nei I. Ž. neblaivumas (neįskaitant atsakovo V. Ž.) buvo nustatytas dar penkiems vairuotojams. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės dėl alkoholio vartojimo komandiruotės metu nepertraukiamojo poilsio laike, atsakovų darbo pobūdis (transporto priemonių vairavimas) ir šalių sutartos darbo sutarties sąlygos (darbo sutarčių 10 punktai), galėjo lemti tai, kad atleidimo iš darbo dieną galimai egzistavo sąlygos darbo santykiams nutraukti, tačiau kitu, nei DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte, įstatyme numatytu pagrindu.

38. Teisės aktai, reglamentuojantys darbo teisinius santykius, numato darbdavio pareigą nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Nustatant šį terminą būtina atsižvelgti į pažeidimo padarymo laiką, darbuotojo darbo laiką ir kt., kadangi terminas turi būti pakankamas darbuotojui prisiminti ir paaiškinti įvykio aplinkybes. Teismų praktikoje įprastai protingu pasiaiškinimo terminu laikoma viena darbo diena. Jeigu darbuotojas per nustatytą terminą nepateikia pasiaiškinimo ir neprašo šio termino pratęsti, darbdavio sprendimas dėl atleidimo iš darbo gali būti priimamas ir be darbuotojo paaiškinimo. Aplinkybes, kad darbuotojas informuotas apie jo pareigas ir jam skirtus nurodymus, turi įrodyti darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2008).

39. DK nenustatyta, kokia forma darbdavys privalo pareikalauti darbuotoją pasiaiškinti raštu, bet darbdavys turi būti pasirengęs įrodyti reikalavimo pateikimo faktą, laiką, ir turinį: turi būti tiksliai nusakytas ar aprašytas pažeidimas, taip pat nurodytos aplinkybės, kurias turi paaiškinti darbuotojas. Aplinkybę, kad ieškovė žodžiu 2020 m. vasario 23 d. pareikalavo atsakovus pasiaiškinti raštu, ieškovė įrodinėja savo darbuotojų 2020 m. vasario 23 d. surašytais Aktais, kuriuose užfiksuota, jog atsakovai atsisakė pateikti pasiaiškinimus, taip pat savo vadybininkų paaiškinimais, kurie pasirašė Aktus ir buvo teisme apklausti liudytojais nuotoliniu būdu. Atsakovai teigė, kad jiems Aktai nebuvo pateikti pasirašyti ir su jais jie nebuvo supažindinti akte nurodytą dieną, tai yra 2020 m. vasario 23 d., o ieškovė nereikalavo pasiaiškinti dėl galimai nustatyto neblaivumo fakto.

40. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovams nebuvo pateiktas šioje byloje ieškovės ieškiniu ir teismo posėdžio metu įrodinėjamas reikalavimas pasiaiškinti, kad atsakovai pažeisdami darbo tvarkos taisykles ir darbo pareigas ir žinodami, kad transporto priemonėje, komandiruotės metu draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, pažeidė darbo pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai iš darbo atleisti būtent už tai, kad buvo neblaivūs darbo metu savo darbo vietoje.

41. Byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad ieškovė laikėsi teisės aktuose nustatytos tvarkos, pareikalavo atsakovų pasiaiškinti ir nesulaukusi pasiaiškinimų per protingą terminą, iš darbo juos atleido laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, t. y. pareikalavus raštiškų paaiškinimų ir juos įvertinus. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovų buvo paprašyta pasiaiškinti dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Tokių aplinkybių nepatvirtino ir ieškovės inciatyva apklausti liudytojai. Liudytojas R. R. nurodė, kad nebuvo ką aiškintis, atlikti blaivumo patikros medicinos įstaigoje atsakovams jie taip pat nesiūlė. Iš dalies tokią išvadą suponuoja ir ieškovės atstovo išsiųsta 2020 m. vasario 23 d. 12.22 val. žinutė atsakovui, kurioje nurodoma, kad atsakovai nušalinami nuo darbo, todėl turi išsikraustyti iš automobilio ir vykti namo, po to atvykti į įmonės kontorą Kaune dėl atleidimo dokumentų sutvarkymo. Bylos duomenimis ši žinutė buvo išsiųsta iki Aktų surašymo atsakovams. Nors liudytojai nurodė, kad atsakovai atsisakė pasirašyti ant aktų, kurie po patikrinimo buvo surašyti ir pateikti pasirašyti praėjus apytiksliai trims valandoms, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad darbdavys laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. įvykdė pareigą pareikalauti darbuotojų raštiško paaiškinimo dėl galimai padarytų šiurkščių pareigų pažeidimo (CPK 185 straipsnis).

42. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose yra vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Ieškovė nepateikė pakankamų leistinų įrodymų, patvirtinančių kilus tokius neigiamus padarinius, kurių pagrindu neabejotinai būtų galima pažeidimą įvardyti kaip šiurkštų (CPK 12 straipsnis).

43. Byloje nustatyta, kad atsakovai nebuvo supažindinti su įmonės vidaus norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus tvarką įmonėje, pareiginiais nuostatais, nėra duomenų, kokiu prietaisu buvo tikrintas blaivumas, blaivumas tikrintas atsakovų nepertraukiamojo poilsio metu, iki darbo pradžios likus daugiau nei 12 valandų, nors įmonės teritorijoje (transporto priemonių aikštelėje) buvo nustatyta 15 neblaivių vairuotojų, aktai surašyti tik penkiems vairuotojams. Ieškovė nesilaikė savo pačios nustatytos vidaus tvarkos, dėl ko blaivumo/neblaivumo patikra nebuvo tinkamai organizuota, nėra duomenų, kad ieškovė pareikalavo atsakovų pasiaiškinti ir nesulaukusi per protingą terminą iš darbo atsakovus atleido laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į šias faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad griežčiausios nuobaudos – atleidimo iš darbo už šiurkštų pareigų pažeidimą atsakovams pritaikymas prieštarauja šioje ginčo situacijoje taikytinoms teisės normoms, bei sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo principams, todėl atsakovų V. Ž. ir I. Ž. atleidimas iš darbo 2020 m. vasario 24 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, pasirodymą darbo vietoje darbo metu neblaiviam) pripažintinas neteisėtu. Ieškinys atmestinas (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl neteisėto atleidimo iš darbo teisinių pasekmių

45. Byloje nėra pateikta duomenų apie šiuo metu atsakovų gaunamas pajamas, tačiau iš atsakovų atstovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai dirba kitoje įmonėje tolimųjų reisų vairuotojais. Byloje taip nėra duomenų apie ieškovės finansinę padėtį.

47. Vidutinis darbuotojo darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintu Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, kai 2020 metų patvirtintas metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, sudaro 21,1 darbo dienas. Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovės I. Ž. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis (toliau ir VDU) 42,04 Eur, vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 887,04 Eur (21,1 d. d. x 42,04 Eur) (neatskaičius mokesčių). Atsakovo V. Ž. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis sudaro 42,25 Eur, vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 891,48 Eur (21,1 d. d. x 42,25 Eur) (neatskaičius mokesčių).

48. Pagal DK 218 straipsnio 2 dalį atsakovams vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką turėtų būti skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos nuo neteisėto atleidimo (2020 m. vasario 24 d.) iš darbo dienos yra praėję 7 mėnesiai ir 2 darbo dienos.

49. Įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta galimybė mažinti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau teisinio reglamentavimo tikslai, orientuoti į šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų užtikrinimą, sąlygoja teismo pareigą įvertinti nustatyta tvarka apskaičiuotos išmokos adekvatumą. Tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuo 2017 m. liepos 1 d. įtvirtintas maksimalus terminas (vieneri metai), už kurį priteisiama išmoka, nepaneigia tokios teismo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

50. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

51. Pažymėtina, kad didelės atsakomybės reikalaujančiose veiklos srityse veikiančių įmonių (nagrinėjamu atveju ieškovės) vadovai privalo užtikrinti tinkamą darbuotojų atliekamo darbo kontrolę, laiku ir adekvačiai reaguoti į daromus darbo drausmės pažeidimus, o įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis).

52. Byloje nustatyta, kad galimą neblaivumo faktą ieškovė nepagrįstai vertino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tai yra neblaivumą darbo vietoje ir darbo laike, dėl ko atsakovų atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą buvo pripažintas neteisėtu. Vis dėl to, teismo nuomone, šios bylos kontekste svarbu įvertinti ir tai, ar darbo sutarties šalys sąžiningai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus, darbo sutarties šalių sutartas darbo sutarties sąlygas. Kaip jau minėta darbo sutarčių 10 punktuose atsakovai įsipareigojo komandiruočių metu, neišskiriant poilsio ir darbo laiko, nevartoti alkoholinių gėrimų ir nelaikyti jų transporto priemonėse ir įmonės patalpose, o bylos duomenys suponuoja spręsti, kad alkoholis buvo vartojamas. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju DK 24 straipsnio 1 dalyje numatytos šalių sąžiningumo, bendradarbiavimo ir nepiktnaudžiauti teise pareigos nebuvo laikytasi ir iš darbuotojų (atsakovų) pusės.

53. Įvertintinos ir aplinkybės dėl atsakovų darbo pobūdžio (transporto priemonių vairavimas) ir darbo sutarties sąlygų, tai, kad buvo susiklosčiusi atleidimo iš darbo dieną tokia situacija, kai galimai egzistavo sąlygos darbo santykiams nutraukti kitu DK numatytu pagrindu.

54. Nurodytais motyvais kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką mažintina, priteisiant atsakovams kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką už 6 mėnesius. Toks kompensacijos dydis teismo nuomone užtikrins šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus bei kompensuos darbuotojų dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus.

55. Iš ieškovės atsakovei I. Ž. priteistina 5322,24 Eur (6 mėn. x 887,04 Eur) (neatskaičius mokesčių) kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, o atsakovui V. Ž. ? 5348,88 Eur (6 mėn. x 891,48 Eur) (neatskaičius mokesčių).

56. DK 218 straipsnio 4 dalis numato, kad pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Atsakovų darbo stažas ieškovės įmonėje skaičiuojamas nuo 2014 m. spalio 10 d., tai yra daugiau nei 5 metai, todėl atsakovui priteistina kompensacija už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus – 1782,96 Eur, o atsakovei – 1774,08 Eur dydžio piniginė kompensacija (neatskaičius mokesčių).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestinas, atsakovams iš ieškovės priteistinos jų patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovui priteistina 900 Eur atstovavimo išlaidų, o atsakovei – 500 Eur (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

58. Iš ieškovės priteistinos pašto išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Pripažinti, kad atsakovė I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 24 d. iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 2 punkto pagrindu buvo atleista neteisėtai.

Nustatyti, kad darbo sutartis tarp atsakovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo data laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 5322,24 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų ir 24 ct) vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką kompensaciją.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai dviejų vidutinių darbo užmokesčių ? 1774,08 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt keturių eurų ir 08 ct) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją.

Pripažinti, kad atsakovas V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 24 d. iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 2 punkto pagrindu buvo atleistas neteisėtai.

Nustatyti, kad darbo sutartis tarp atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo data laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 5348,88 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir 88 ct) vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką kompensaciją.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai dviejų vidutinių darbo užmokesčių ? 1782,96 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų ir 96 ct) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,30 Eur (trylika eurų ir 30 ct) pašto išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.