Panevėžio apygardos teismo nutartis

2025-10-16 · Civilinė byla Nr. e2S-574-1059/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-16
Bylos Nr.
e2S-574-1059/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13624-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ignas Totilas
Atsakovas
Ž. V.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Kauno energija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-574-1059/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13624-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.14.6.; 3.2.8.4.; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui Ž. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Kauno energija“ ieškinį atsakovui Ž. V., kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 266,20 Eur skolos, 5 proc. procesinių palūkanų, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Teisme 2025 m. gegužės 19 d. buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame ji nurodė, kad atsisako ieškinio atsakovui, kadangi atsakovas su ieškove atsiskaitė po ieškinio pateikimo teismui dienos, prašė byla nutraukti. Pažymėjo, kad ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi priėmė ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinio atsakovui Ž. V. dėl skolos priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-586-752/2025 nutraukė, išaiškino šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, priteisė iš atsakovo Ž. V. valstybės naudai 15,86 Eur išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nurodė, kad kadangi atsisakymas išreikštas laisva valia, todėl jis priimtinas, civilinė byla nutrauktina, nurodant, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

5. Nustatė, kad byloje susidarė 15,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios viršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Tesimas nutarė šias išlaidas priteisti iš atsakovo valstybės naudai, kadangi ieškovė ieškinio atsisakė atsakovui patenkinus jos reikalavimus po ieškinio pateikimo teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, konstatuojant, kad nebuvo atsakovo kaltės dėl proceso, atitinkamai ir dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo, šias išlaidas priteisiant iš ieškovės; arba panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės atsisakymo nuo ieškinio; arba panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio atsisakymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.1. Apeliantas nurodo, kad byloje nustatyta, jog ieškovė namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekia centralizuotą šilumą, ir, kaip nurodė pati ieškovė, tiesiogiai su šio namo butų savininkais ji sudarė sutartis tik po 2022 metų spalio mėnesio. Atsakovas dar nuo 1998 metų jam nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), naudoja individualius elektra veikiančius įrenginius, dėl to atsakovas ieškovės paslaugomis nesinaudojo. Ieškovė niekada atsakovui faktiškai netiekė vandens pašildymo ir gyvatuko šildymo paslaugų, kadangi atsakovo butas prie šios sistemos nėra prijungtas.

6.2. Atsakovas neneigia, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra atlygintinė, kas reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.160 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 1 dalis), tačiau ši aplinkybė nesudarė prielaidų vertinti ieškinį kaip pagrįstą, kadangi nesant susitarimo (ir netgi galimybės tiekti konkrečias paslaugas, kas patvirtinama visais byloje pateiktais įrodymais), atsakovui nekilo prievolė už neteikiamas ir nesuteiktas paslaugas apmokėti. Taigi ieškovė visiškai nepagrįstai išrašė atsakovui sąskaitas 266,20 Eur sumai už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 31 d., atitinkamai jos ieškinys priteisti sumas už nesuteiktas paslaugas negalėtų būti tenkinamas.

6.3. Nurodo, kad atsakovas atliko ieškovei 2024 m. lapkričio 28 d., 2024 m. gruodžio 27 d., 2025 m. sausio 23 d., 2025 m. vasario 27 d., 2025 m. kovo 25 d. mokėjimus, tačiau juose, kaip ir kituose anksčiau atliktuose mokėjimuose aiškiai nurodė, kad moka „už patalpų šildymą“, kadangi ieškovė atsakovui priklausančiam butui teikia šildymo paslaugas, bet neteikia vandens pašildymo ir gyvatuko šildymo paslaugų, už ką atsakovas nemoka pagal jam nepagrįstai išrašomos sąskaitas šioje dalyje. Įvertinus tai, kad atsakovas nurodė konkrečią detalizuotą mokėjimų paskirtį, atitinkamai ieškovė neturėjo jokių prielaidų užskaityti sumokėtų sumų už „seniausias skolas“, kurios net ir neegzistuoja. Pasak apelianto, ginčo atveju nenustatyta, kad šalys būtų sudariusios susitarimą, kokia tvarka įskaityti atsakovo įmokas į jo turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas ir laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina, ar moka einamuosius mokėjimus.

6.4. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikydamas, kad atsakovas padengė buvusį (ieškiniu reikalaujamą priteisti) įsiskolinimą po ieškinio pareiškimo dienos, priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio bei priteisė iš atsakovo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, mano, kad tokia nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

7.1. Ieškovė pažymi, kad 2023 m. gruodžio 11 d. ieškinyje nurodė, jog atsakovo atliekamus mokėjimus ieškovė paskirsto CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsakovas neginčijo ieškovės atliekamų mokėjimų įskaitymo, t. y. neteikė priešieškinio.

7.2. Teigia, kad ieškovė ieškinio atsisakė, kadangi atsakovas padengė visas ieškiniu prašomas priteisti sumas. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, CK 6.54 straipsniu, paskirstė atsakovo atliktus mokėjimus seniausioms skoloms dengti. Nurodo, kad paskirstymo tvarka, kuria vadovaujasi ieškovė, buvo nurodyta ieškinyje, atsakovas neteikė priešieškinio dėl įmokų paskirstymo nuginčijimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria ieškovei atsisakius ieškinio byla nutraukta ir iš atsakovo priteistos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Byloje nustatyta, kad AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Ž. V., kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 266,20 Eur skolą už teikiamas paslaugas – patalpų šildymą ir šalto vandens pašildymą. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir teigė, kad jo butui nėra tiekiamas karštas vanduo, todėl ji neprivalo mokėti už karšto vandens paruošimo paslaugą. Ieškovė 2025 m. gegužės 19 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė po ieškinio pateikimo teismui dienos, dėl to prašė bylą nutraukti. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė teismui mokėjimų ieškovei išrašus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima, nes tokių dokumentų pateikimo poreikio iki skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo (CPK 314 straipsnis). Iš šių įrodymų matyti, kad po ieškinio pateikimo atsakovas atliko mokėjimus ieškovei, nurodydamas, kad mokama už patalpų šildymą.

11. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, konstatavo, kad atsakovas įvykdė ieškovės reikalavimus, todėl bylą nutraukė ir priteisė iš atsakovo valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

12. Atskiruoju skundu atsakovas su skundžiama nutartimi nesutinka, iš esmės teigdamas, kad jis nepripažino ieškinio, su juo nesutiko ir reikalavimų ieškovei neįvykdė. Pasak apelianto, ginčas turėjo būti tęsiamas, nes ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovo skolos už karšto vandens paruošimą, teigia, kad atliktais mokėjimais jis sumokėjo už patalpų šildymą, o ne už karštą vandenį, tai nurodė mokėjimų paskirtyje, todėl ieškovė nepagrįstai mokėjimus paskirstė visai jos nurodomai skolai padengti.

13. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.

14. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors apeliantas nesutinka su visa skundžiama nutartimi, t. y. ir ta jos dalimi, kuria priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio ir byla nutraukta, teigdamas, kad ieškovės ieškinys buvo nepagrįstas, turėjo būti nagrinėjimas ir atmestas, teisė atsisakyti ieškinio yra subjektinė ieškovo teisė, numatyta įstatyme (CPK 42 straipsnis). Atsakovui manant, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, kad ieškovė nepagrįstai skaičiuoja atsakovui skolą už karšto vandens paruošimą, kad yra pažeidžiamos jo konkrečios teisės, įstatymas suteikia galimybę atsakovui pačiam kreiptis į teismą ir ginti savo teisėtus interesus (CK 1.138 straipsnis). Nenustatyta, kad šioje bylos atsakovas būtų pareiškęs priešieškinį, todėl teismas, gavęs ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir nenustatęs, kad jis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, pagrįstai nutarė bylą nutraukti.

15. Bylą nutraukus dėl to, kad ieškovas atsisakė ieškinio, ieškinio atsisakymo priežasčių nustatymas svarbus sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Kasacinio teismo pažymėta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

17. Nagrinėjamu atveju, jau minėta, kad civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Todėl, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas ieškovės procesinis elgesys ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

18. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje teigė, jog atsakovo butui yra tiekiama šiluma, tačiau yra susidariusi 266,20 Eur skola už patalpų šildymą ir vandens pašildymą laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 31 d. Ieškinyje buvo nurodoma, kad ieškovė, vadovaudamasi CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, atsakovo skolos susidarymo laikotarpiu atliktus mokėjimus priskyrė seniausiai skolai. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo teikiamos sąskaitos su mokėtina suma, jose detalizuojant teiktas paslaugas ir tų paslaugų įkainius, byloje nebuvo ginčo, kad visos sąskaitose nurodomos sumos atsakovas nemoka.

19. Nors apeliantas atskirajame skunde remiasi CK 6.55 straipsniu ir teigia, kad jis mokėjimuose ieškovei aiškiai nurodė, kad moka tik už patalpų šildymą, todėl atsakovė negalėjo sudengti jo atliktų mokėjimų su skola už karšto vandens paruošimą, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui skola buvo skaičiuojama bendrai už visas teikiamas paslaugas, taip, kaip nurodyta galutinėje sąskaitos sumoje. Todėl tol, kol nėra nuginčytas atsakovui teiktų sąskaitų teisėtumas, kol nėra įrodyta, kad ieškovė konkrečių paslaugų atsakovui neteikia, ieškovei nebuvo pagrindo atsakovo atliekamų mokėjimų užskaityti tik už konkrečias jos teikiamas paslaugas.

20. Pateiktos mokėjimo sąskaitos patvirtina, jog atsakovui buvo aiškiai kiekvieną mėnesį nurodyta tiek einamoji mokėtina suma, tiek susidariusios skolos suma už ankstesnius laikotarpius, todėl atsakovui atlikus mokėjimus pagal tam tikro mėnesio sąskaitą, ieškovė pagrįstai įskaitė mokėjimus ir už susidariusius įsiskolinimus, nurodytus to mėnesio sąskaitoje. Po ieškinio pareiškimo teismui, pagal paties atsakovo pateiktus duomenis, ieškovei jis sumokėjo ieškiniu reikalautą sumą, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, neįžvelgęs netinkamo ieškovės procesinio elgesio, pagrįstai pripažino, kad ieškovė ieškinio atsisakė atsakovui įvykdžius reikalavimus, t. y. nelikus ginčo skolos, ir priteisė iš atsakovo valstybės turėtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

21. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, iš esmės susiję su ieškovės reikštų reikalavimų atsakovui pagrįstumu, atsakovui teikiamų paslaugų realumu ir pan., neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamos nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atskirajame skunde nurodytais motyvais. Dėl to skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Ignas Totilas