Panevėžio apygardos teismo nutartis

3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022-04-04 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo M. S. vienašalį sandorį – nepriėmimą palikimo, atsiradusio 2020-01-27 po A. S. mirties; pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020-12-01 dovanojimo sutartį Nr. 5647, sudarytą tarp atsakovių J. S. ir N. M., dalyje dėl 3/8 dalių ½ dalies negyvenamosios patalpos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo atsakovei N. M.; leido nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo M. S. pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-352V/2010 vykdomą išieškojimą į atsakovei J. S. nuosavybės teise registruotą turtą – 3/8 dalis ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini); leido nukreipti išieškojimą ieškovo naudai iš atsakovo M. S. pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-352V/2010 vykdomą išieškojimą į atsakovei N. M. nuosavybės teise registruotą turtą – 3/8 dalis ½ dalies negyvenamosios patalpos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat priteisė iš atsakovo M. S. ieškovei 122 Eur žyminio mokesčio ir 9,69 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti valstybei. Priteisė iš ieškovės valstybei 136,50 Eur už antrinės teisinės pagalbos atsakovei suteikimą ir 9,69 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.

4. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-03-17 civilinėje byloje Nr. I-352V/2010 priėmė nutartį, kuria nutarė išieškoti iš atsakovo M. S. kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai: 80 573,76 Eur negrąžinto kredito, 2 330,45 EUR nesumokėtų palūkanų, 51,54 Eur delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 241,39 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso: 83 197,14 Eur bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 5 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos sumos (83 197,14 Eur), 6 mėn. EURIBOR + 2,4 proc. maržą sutartinių kintamų metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (76 268,56 Eur) ir 6 mėn. EURIBOR + 5,0 proc. maržą sutartinių kintamų metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (4 305,20 Eur), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010-05-05, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Šia nutartimi buvo nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį daiktą – butą, nuosavybės teise priklausantį atsakovui M. S..

5. Minėta nutartis buvo perduota vykdyti antstolio R. V. kontorai (vykdomosios bylos Nr. 0179/11/00338). Vykdymo proceso metu atsakovo M. S. kreditorius „Swedbank“, AB 2018-05-17 sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo neįvykdytą piniginę prievolę „PlusPlus Baltic“ OU, o pastaroji kreditorė reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta 2018-05-18, perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo neįvykdytą piniginę prievolę ieškovei PlusPlus Capital, AS. Antstolis R. V. 2018-07-18 priėmė patvarkymą Nr. S-18-179-8654 dėl išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo, nusprendė pakeisti pradinį išieškotoją „Swedbank“, AB vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/00338, pradėtoje vykdyti pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 nutartį Nr. I-352V/2010, naujuoju išieškotoju PlusPlus Capital, AS.

6. Antstolis R. V. vykdydamas išieškojimą nustatė, jog atsakovas M. S. registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, niekur nedirba, įsiskolinimo gera valia nedengia. Paskutinė įmoka gauta iš atsakovo 2020 m. balandį, liko sumokėti 47 678,50 Eur.

7. Atsakovė J. S. 2020-01-31 priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. S. mirties. Atsakovai N. M. ir M. S., būdami pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai atsisakė/nepriėmė palikimo, atsakovės N. M. atsisakymas notaro patvirtintas 2020-03-04, o atsakovo M. S. – 2020-07-14, praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo. Teismas nenustatė, kad atsakovams buvo išaiškintos palikimo atsisakymo pasekmes CK 6.66 bei 6.68 straipsnių aspektu. Atsakovams N. M. ir M. S. atsisakius/nepriėmus palikimo, atsakovei J. S. 2020-09-11 buvo išduoti nuosavybės teisės liudijimai į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 27 800 Eur, ir ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1 150 Eur vidutinės rinkos vertės, o 2020-10-14 buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai į kitą ½ dalį buto bei garažo ir papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 50 Eur vertės automobilį CITROEN, XSARA, v/n (duomenys neskelbtini)

8. Atsakovo M. S. pavėluotai išreikštas 2020-07-14 atsisakymas nuo palikimo yra teisiškai niekinis, nėra vienašalis sandoris ir neturi jokios įtakos jo 2020-04-28 pasibaigusios teisės į palikimo priėmimą įgyvendinimui. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovas M. S. turėjo valią priimti palikimą, o kitaip apsisprendė tik po to, kai nuo palikimo atsisakė atsakovė N. M..

9. Pažymėjo, jog nuginčijus atsakovo M. S. palikimo nepriėmimą, jam tektų ne 3/8 viso turto, kaip nurodė ieškovė, o 3/8 dalys palikimą sudarančio turto, t. y. ½ dalies buto ir ½ dalies garažo.

10. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad ginčijamo sandorio metu ieškovė turėjo neabejotiną bei galiojančią reikalavimo teisę, atsiradusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, taip pat teisę ginčyti jos teises pažeidusius skolininko sudarytus sandorius, todėl šiuo atveju pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga yra įrodyta. Atsakovas M. S. ieškovės turimos reikalavimo teisės neginčijo.

11. Nustatė, kad atsakovas M. S., būdamas skolingas ieškovei, neturėdamas turto, santaupų ir pajamų, atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą. Išieškojimas pagal ieškovės antstoliui pateiktą vykdomąjį raštą yra vykdomas nuo 2011 metų, skola priverstinai nebuvo išieškota, turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, atsakovas neturi, nors nuo 2021 m. gauna darbinių pajamų, tačiau piniginės prievolės savarankiškai nevykdo net ir tokia dalimi, kokią yra nurodęs – 200 Eur kas mėnesį. Taigi per protingą terminą atsakovas M. S. ieškovei padengti skolą galimybių neturėjo ir šiuo metu neturi, atsakovo teigimu, ketina kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo.

12. Teismas darė išvadą, kad atsakovo neveikimas, t. y. nepriėmimas palikimo, siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, akivaizdžiai pažeidė ieškovės, kaip atsakovo kreditorės, teisėtus interesus kuo greičiau ir realiai iš skolininko atgauti išieškomą sumą bei nėra suderinamas su atsakovo pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Atsisakęs palikimo, atsakovas iš esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą, liko nemokus ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui, nes atsakovo palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, atsisakymas pažeidė ieškovės interesus.

13. Nurodė, jog A. S. testamento nebuvo sudaręs, jo turto paveldėjimas vyko pagal įstatymą, todėl vien atsakovų paaiškinimai apie žodine forma A. S. išreikštą valią neleisti atsakovams M. S. ir N. M. paveldėti po jo mirties, nėra pakankami išvadai, jog paveldėjimo teisė iš atsakovų buvo atimta. Byloje nėra įrodyta, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalies taikymo prasme atsakovas M. S. privalėjo atsisakyti priimti A. S. palikimą. Byloje taip pat nebuvo leistinais įrodymais patvirtintos atsakovų nurodytos aplinkybės, kad atsakovams M. S. ir N. M. buvo išmokėtos tam tikros pinigų sumos tuo tikslu, kad jie nepretenduotų į A. S. palikimą.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismo vertinimu, atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditorių interesus ir išvengti prievolių vykdymo.

16. Ieškovės ginčijamo atsakovo M. S. vienašalio sandorio pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovės pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovės interesus, atsakovas atsisakė priimti, todėl atsakovo palikimo priėmimo laisvė nebūtų apribota.

17. Teismas sprendė, kad atsakovo M. S. nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą sandorį – nepriėmus palikimo, dėl ko atsakovui pagal įstatymą priklausiusią palikimo dalį paveldėjo motina J. S., nepaneigta. Atsisakydamas palikimo atsakovas M. S. žinojo apie savo neįvykdytą piniginę prievolę kreditorei, pats šios prievolės tinkamai nevykdė, įvykdyti priverstinai vykdymo proceso metu nebuvo galimybės, nes atsakovas nei turto, nei pakankamų pajamų neturėjo, žinojo, kad toks vienašalio sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, o turtas atiteks CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatytam subjektui. Dėl atsakovo M. S. (ne)sąžiningumo teismas darė išvadą, kad yra pagrindas jam CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taikyti nesąžiningumo prezumpciją.

18. Pažymėjo, kad ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana atveju yra reglamentuojamas ne CK 5.8 straipsnyje, o CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teismas laikė, kad apie atsakovo M. S. vienašalį sandorį – palikimo nepriėmimą ieškovė galėjo sužinoti tik po tokio juridinio fakto išviešinimo, t. y. po 2020-07-15. Ieškinys pareikštas 2021-07-13, todėl ieškovė nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

19. Teismas sprendė, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovės reikalavimą pripažinti vienašalį sandorį – atsakovo M. S. nepriėmimą palikimo, atsiradusio po jo tėvo A. S. mirties, negaliojančiu tenkino.

20. Nustatė, kad ginčo turtas – butas yra išlikęs, atsakovė J. S. neįrodinėjo, kad šis turtas būtų iš esmės pagerintas. Garažą nuosavybės teise valdo atsakovė N. M., nuosavybės teisių įgijimo pagrindas – su atsakove J. S. 2020-12-01 sudaryta negyvenamosios patalpos dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 5647.

21. Kadangi atsakovė J. S. 2020-12-01 negyvenamosios patalpos dovanojimo sutartimi perleido nuosavybės teises į turtą – 3/8 dalis ½ dalies garažo, kurių neturėjo, t. y. neegzistuojančią nuosavybės teisę, todėl yra pagrindas ex officio konstatuoti 2020-12-01 negyvenamosios patalpos dovanojimo sutarties dalies dėl 3/8 dalių ½ dalies garažo niekinį faktą. Šis nekilnojamojo daikto dovanojimo sandoris minėtoje dalyje pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, nes remiantis imperatyviąja CK 4.48 straipsnio 1 dalimi nuosavybės teisę gali perduoti tik pats savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Atsakovių nurodytos aplinkybės, sąlygojusios šio sandorio sudarymą, teisiškai nėra reikšmingos. Nenustatė, kad garažas būtų iš esmės pagerintas.

22. Teismas sprendė, kad atsakovo M. S. vienašalio sandorio – nepriėmimo palikimo – pripažinimas negaliojančiu sudaro sąlygas taikyti ieškovės pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovės interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į atsakovės J. S. paveldėtas 3/8 dalis ½ dalies buto ir ½ dalies garažo, kurių atsakovas M. S. atsisakė.

23. Pažymėjo, kad išieškojimo nukreipimas į atsakovėms J. S. ir N. M. nuosavybės teise nepriklausantį turtą šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis jų teises ir teisėtus interesus, nes atsakovui M. S. neatlikus nesąžiningų ir šios bylos kreditorės teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų, t. y. nustatyta tvarka priėmus palikimą, atsakovė J. S. būtų paveldėjusi atitinkamai mažesnę dalį. Taigi atsakovės J. S. turtinė padėtis pagerėjo dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo M. S. veiksmų nepriimant palikimo, todėl, vadovaujantis bendruoju teisės principu ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla), atsakovei J. S. subjektinė teisė negalėjo atsirasti iš teisės pažeidimo ir šios teisės negalėjo būti perleistos atsakovei N. M..

24. Teismas sprendė, kad pripažinus ieškovės ginčijamus sandorius negaliojančiais ab initio, yra sąlygos taikyti CK 6.146 straipsnio, CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytas sandorio pripažinimo negaliojančiu sukeliamas teisines pasekmes – pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-352V/2010 vykdomą išieškojimą nukreipti į 3/8 dalis atsakovo M. S. paveldimo turto – ½ dalies buto ir ½ dalies garažo.

25. Pažymėjo, kad atsakovės turi teisę pasinaudoti CK 6.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise patenkinti šios bylos kreditorės reikalavimus, taip išsaugant nuosavybės teisę į paveldėtą bei dovanotą turtą ir įgyjant regreso teisę į atsakovą M. S..