Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-09-27 · Civilinė byla Nr. e2A-403-828/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-04-04Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-09-27Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-27
Bylos Nr.
e2A-403-828/2022
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00684-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vygintas Mažuika, Dalia Pranckienė, Birutė Valiulienė
Ieškovas
PlusPlus Capital
Atsakovas
M. S., J. S., N. M.
Civilinė byla Nr. e2A-403-828/2022Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00684-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Pranckienės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės PlusPlus Capital, AS apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022-04-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės PlusPlus Capital, AS patikslintą ieškinį atsakovams M. S., J. S., N. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos 4-ojo notaro biuro notarė D. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas PlusPlus Capital AS prašė pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo M. S. 2020-07-14 sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. S. mirties; pripažinti negaliojančia ab initio 2020-12-01 dovanojimo sutartį Nr. 5647, sudarytą tarp atsakovių J. S. ir N. M., dalyje dėl 3/8 dalių nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) dovanojimo atsakovei N. M.; leisti nukreipti ieškovės PlusPlus Capital, AS naudai iš atsakovo M. S. vykdomą išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-352V/2010 į atsakovei J. S. nuosavybės teise priklausantį turtą – 3/8 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); leisti nukreipti ieškovės PlusPlus Capital, AS naudai iš atsakovo M. S. vykdomą išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-352V/2010 į atsakovei N. M. nuosavybės teise priklausantį turtą – 3/8 dalis negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta 2018-05-17, kreditorius „Swedbank“, AB perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo M. S. skolą „PlusPlus Baltic“ OU, pastaroji reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta 2018-05-18, perleido kreditorinio reikalavimo teises ieškovei, antstolis R. V. 2018-07-18 patvarkymu pakeitė pradinį išieškotoją „Swedbank“, AB vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/00338, pradėtoje vykdyti pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-352V/2010, naujuoju išieškotoju PlusPlus Capital, AS. Šiuo metu bendra neišieškota skolos ir palūkanų suma – 47 678,50 EUR, iš viso išieškota tik 4 638,67 EUR. Taigi ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Vykdymo eigoje antstolis R. V. nustatė, kad atsakovas M. S. registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, niekur nedirba, įsiskolinimo gera valia nedengia. Antstolis taip pat nustatė, kad atsakovas, būdamas pirmos eilės įstatyminiu įpėdiniu, 2020-07-14 atsisakė palikimo po savo tėvo A. S. mirties, palikimą 2020-01-31 priėmė atsakovė J. S., atsakovė N. M. palikimo atsisakė 2020-03-04. Atsakovė J. S. jai išduotų nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teises į butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės vertinimu, atsakovei J. S. turėjo priklausyti 5/8 dalys šio turto, o po 3/16 dalis turėjo atitekti kitiems įpėdiniams pagal įstatymą, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė N. M. atsisakė priimti palikimą, atsakovui M. S. tenkančio palikimo dalį turėjo sudaryti 3/8 dalys turto. Atsisakęs palikimo, atsakovas M. S. neteko teisės įgyti nuosavybės teises į 3/8 dalis buto bei 3/8 dalis garažo. Tokie atsakovo M. S. veiksmai pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi, todėl ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu (ab initio) atsakovo sudarytą vienašalį sandorį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022-04-04 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo M. S. vienašalį sandorį – nepriėmimą palikimo, atsiradusio 2020-01-27 po A. S. mirties; pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020-12-01 dovanojimo sutartį Nr. 5647, sudarytą tarp atsakovių J. S. ir N. M., dalyje dėl 3/8 dalių ½ dalies negyvenamosios patalpos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo atsakovei N. M.; leido nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo M. S. pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-352V/2010 vykdomą išieškojimą į atsakovei J. S. nuosavybės teise registruotą turtą – 3/8 dalis ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini); leido nukreipti išieškojimą ieškovo naudai iš atsakovo M. S. pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-352V/2010 vykdomą išieškojimą į atsakovei N. M. nuosavybės teise registruotą turtą – 3/8 dalis ½ dalies negyvenamosios patalpos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat priteisė iš atsakovo M. S. ieškovei 122 Eur žyminio mokesčio ir 9,69 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti valstybei. Priteisė iš ieškovės valstybei 136,50 Eur už antrinės teisinės pagalbos atsakovei suteikimą ir 9,69 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.

4. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-03-17 civilinėje byloje Nr. I-352V/2010 priėmė nutartį, kuria nutarė išieškoti iš atsakovo M. S. kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai: 80 573,76 Eur negrąžinto kredito, 2 330,45 EUR nesumokėtų palūkanų, 51,54 Eur delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 241,39 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso: 83 197,14 Eur bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 5 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos sumos (83 197,14 Eur), 6 mėn. EURIBOR + 2,4 proc. maržą sutartinių kintamų metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (76 268,56 Eur) ir 6 mėn. EURIBOR + 5,0 proc. maržą sutartinių kintamų metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (4 305,20 Eur), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010-05-05, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Šia nutartimi buvo nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį daiktą – butą, nuosavybės teise priklausantį atsakovui M. S..

5. Minėta nutartis buvo perduota vykdyti antstolio R. V. kontorai (vykdomosios bylos Nr. 0179/11/00338). Vykdymo proceso metu atsakovo M. S. kreditorius „Swedbank“, AB 2018-05-17 sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo neįvykdytą piniginę prievolę „PlusPlus Baltic“ OU, o pastaroji kreditorė reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta 2018-05-18, perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo neįvykdytą piniginę prievolę ieškovei PlusPlus Capital, AS. Antstolis R. V. 2018-07-18 priėmė patvarkymą Nr. S-18-179-8654 dėl išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo, nusprendė pakeisti pradinį išieškotoją „Swedbank“, AB vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/00338, pradėtoje vykdyti pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 nutartį Nr. I-352V/2010, naujuoju išieškotoju PlusPlus Capital, AS.

6. Antstolis R. V. vykdydamas išieškojimą nustatė, jog atsakovas M. S. registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, niekur nedirba, įsiskolinimo gera valia nedengia. Paskutinė įmoka gauta iš atsakovo 2020 m. balandį, liko sumokėti 47 678,50 Eur.

7. Atsakovė J. S. 2020-01-31 priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. S. mirties. Atsakovai N. M. ir M. S., būdami pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai atsisakė/nepriėmė palikimo, atsakovės N. M. atsisakymas notaro patvirtintas 2020-03-04, o atsakovo M. S. – 2020-07-14, praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo. Teismas nenustatė, kad atsakovams buvo išaiškintos palikimo atsisakymo pasekmes CK 6.66 bei 6.68 straipsnių aspektu. Atsakovams N. M. ir M. S. atsisakius/nepriėmus palikimo, atsakovei J. S. 2020-09-11 buvo išduoti nuosavybės teisės liudijimai į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 27 800 Eur, ir ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1 150 Eur vidutinės rinkos vertės, o 2020-10-14 buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai į kitą ½ dalį buto bei garažo ir papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 50 Eur vertės automobilį CITROEN, XSARA, v/n (duomenys neskelbtini)

8. Atsakovo M. S. pavėluotai išreikštas 2020-07-14 atsisakymas nuo palikimo yra teisiškai niekinis, nėra vienašalis sandoris ir neturi jokios įtakos jo 2020-04-28 pasibaigusios teisės į palikimo priėmimą įgyvendinimui. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovas M. S. turėjo valią priimti palikimą, o kitaip apsisprendė tik po to, kai nuo palikimo atsisakė atsakovė N. M..

9. Pažymėjo, jog nuginčijus atsakovo M. S. palikimo nepriėmimą, jam tektų ne 3/8 viso turto, kaip nurodė ieškovė, o 3/8 dalys palikimą sudarančio turto, t. y. ½ dalies buto ir ½ dalies garažo.

10. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad ginčijamo sandorio metu ieškovė turėjo neabejotiną bei galiojančią reikalavimo teisę, atsiradusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, taip pat teisę ginčyti jos teises pažeidusius skolininko sudarytus sandorius, todėl šiuo atveju pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga yra įrodyta. Atsakovas M. S. ieškovės turimos reikalavimo teisės neginčijo.

11. Nustatė, kad atsakovas M. S., būdamas skolingas ieškovei, neturėdamas turto, santaupų ir pajamų, atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą. Išieškojimas pagal ieškovės antstoliui pateiktą vykdomąjį raštą yra vykdomas nuo 2011 metų, skola priverstinai nebuvo išieškota, turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, atsakovas neturi, nors nuo 2021 m. gauna darbinių pajamų, tačiau piniginės prievolės savarankiškai nevykdo net ir tokia dalimi, kokią yra nurodęs – 200 Eur kas mėnesį. Taigi per protingą terminą atsakovas M. S. ieškovei padengti skolą galimybių neturėjo ir šiuo metu neturi, atsakovo teigimu, ketina kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo.

12. Teismas darė išvadą, kad atsakovo neveikimas, t. y. nepriėmimas palikimo, siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, akivaizdžiai pažeidė ieškovės, kaip atsakovo kreditorės, teisėtus interesus kuo greičiau ir realiai iš skolininko atgauti išieškomą sumą bei nėra suderinamas su atsakovo pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Atsisakęs palikimo, atsakovas iš esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą, liko nemokus ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui, nes atsakovo palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, atsisakymas pažeidė ieškovės interesus.

13. Nurodė, jog A. S. testamento nebuvo sudaręs, jo turto paveldėjimas vyko pagal įstatymą, todėl vien atsakovų paaiškinimai apie žodine forma A. S. išreikštą valią neleisti atsakovams M. S. ir N. M. paveldėti po jo mirties, nėra pakankami išvadai, jog paveldėjimo teisė iš atsakovų buvo atimta. Byloje nėra įrodyta, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalies taikymo prasme atsakovas M. S. privalėjo atsisakyti priimti A. S. palikimą. Byloje taip pat nebuvo leistinais įrodymais patvirtintos atsakovų nurodytos aplinkybės, kad atsakovams M. S. ir N. M. buvo išmokėtos tam tikros pinigų sumos tuo tikslu, kad jie nepretenduotų į A. S. palikimą.

Atsiliepimas

14. Atsakovo M. S. nurodytos aplinkybės, kad jis neturėjo teisės pretenduoti į išimtinai tik tėvų įgytą turtą, neatitinka tikrovės. Butas buvo įgytas 1992 metais (pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą), tuo metu atsakovui buvo 15 metų, jam taip pat buvo skirta valstybės vienkartinė išmoka (investiciniai čekiai), kuri galėjo būti panaudota apmokėti už privatizuojamą butą.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismo vertinimu, atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditorių interesus ir išvengti prievolių vykdymo.

16. Ieškovės ginčijamo atsakovo M. S. vienašalio sandorio pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovės pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovės interesus, atsakovas atsisakė priimti, todėl atsakovo palikimo priėmimo laisvė nebūtų apribota.

17. Teismas sprendė, kad atsakovo M. S. nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą sandorį – nepriėmus palikimo, dėl ko atsakovui pagal įstatymą priklausiusią palikimo dalį paveldėjo motina J. S., nepaneigta. Atsisakydamas palikimo atsakovas M. S. žinojo apie savo neįvykdytą piniginę prievolę kreditorei, pats šios prievolės tinkamai nevykdė, įvykdyti priverstinai vykdymo proceso metu nebuvo galimybės, nes atsakovas nei turto, nei pakankamų pajamų neturėjo, žinojo, kad toks vienašalio sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, o turtas atiteks CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatytam subjektui. Dėl atsakovo M. S. (ne)sąžiningumo teismas darė išvadą, kad yra pagrindas jam CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taikyti nesąžiningumo prezumpciją.

18. Pažymėjo, kad ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana atveju yra reglamentuojamas ne CK 5.8 straipsnyje, o CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teismas laikė, kad apie atsakovo M. S. vienašalį sandorį – palikimo nepriėmimą ieškovė galėjo sužinoti tik po tokio juridinio fakto išviešinimo, t. y. po 2020-07-15. Ieškinys pareikštas 2021-07-13, todėl ieškovė nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

19. Teismas sprendė, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovės reikalavimą pripažinti vienašalį sandorį – atsakovo M. S. nepriėmimą palikimo, atsiradusio po jo tėvo A. S. mirties, negaliojančiu tenkino.

20. Nustatė, kad ginčo turtas – butas yra išlikęs, atsakovė J. S. neįrodinėjo, kad šis turtas būtų iš esmės pagerintas. Garažą nuosavybės teise valdo atsakovė N. M., nuosavybės teisių įgijimo pagrindas – su atsakove J. S. 2020-12-01 sudaryta negyvenamosios patalpos dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 5647.

21. Kadangi atsakovė J. S. 2020-12-01 negyvenamosios patalpos dovanojimo sutartimi perleido nuosavybės teises į turtą – 3/8 dalis ½ dalies garažo, kurių neturėjo, t. y. neegzistuojančią nuosavybės teisę, todėl yra pagrindas ex officio konstatuoti 2020-12-01 negyvenamosios patalpos dovanojimo sutarties dalies dėl 3/8 dalių ½ dalies garažo niekinį faktą. Šis nekilnojamojo daikto dovanojimo sandoris minėtoje dalyje pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, nes remiantis imperatyviąja CK 4.48 straipsnio 1 dalimi nuosavybės teisę gali perduoti tik pats savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Atsakovių nurodytos aplinkybės, sąlygojusios šio sandorio sudarymą, teisiškai nėra reikšmingos. Nenustatė, kad garažas būtų iš esmės pagerintas.

22. Teismas sprendė, kad atsakovo M. S. vienašalio sandorio – nepriėmimo palikimo – pripažinimas negaliojančiu sudaro sąlygas taikyti ieškovės pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovės interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į atsakovės J. S. paveldėtas 3/8 dalis ½ dalies buto ir ½ dalies garažo, kurių atsakovas M. S. atsisakė.

23. Pažymėjo, kad išieškojimo nukreipimas į atsakovėms J. S. ir N. M. nuosavybės teise nepriklausantį turtą šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis jų teises ir teisėtus interesus, nes atsakovui M. S. neatlikus nesąžiningų ir šios bylos kreditorės teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų, t. y. nustatyta tvarka priėmus palikimą, atsakovė J. S. būtų paveldėjusi atitinkamai mažesnę dalį. Taigi atsakovės J. S. turtinė padėtis pagerėjo dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo M. S. veiksmų nepriimant palikimo, todėl, vadovaujantis bendruoju teisės principu ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla), atsakovei J. S. subjektinė teisė negalėjo atsirasti iš teisės pažeidimo ir šios teisės negalėjo būti perleistos atsakovei N. M..

24. Teismas sprendė, kad pripažinus ieškovės ginčijamus sandorius negaliojančiais ab initio, yra sąlygos taikyti CK 6.146 straipsnio, CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytas sandorio pripažinimo negaliojančiu sukeliamas teisines pasekmes – pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-352V/2010 vykdomą išieškojimą nukreipti į 3/8 dalis atsakovo M. S. paveldimo turto – ½ dalies buto ir ½ dalies garažo.

25. Pažymėjo, kad atsakovės turi teisę pasinaudoti CK 6.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise patenkinti šios bylos kreditorės reikalavimus, taip išsaugant nuosavybės teisę į paveldėtą bei dovanotą turtą ir įgyjant regreso teisę į atsakovą M. S..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

26. Apeliaciniu skundu ieškovė ieškovės PlusPlus Capital, AS prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022-04-04 sprendimą ir ieškinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

27. Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų analogiškose bylose formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, spręsdamas klausimą dėl sandorio negaliojimo teisinių pasekmių.

28. Pažymi, jog CK 5.61 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, jog tuo atveju, jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Šiuo atveju, atsakovei N. M. atsisakius palikimo, vieninteliu pirmos eilės įpėdiniu liko atsakovas, todėl jam turėjo atitekti sesers nepriimta dalis. Jeigu Atsakovas savo nesąžiningais veiksmais nebūtų atsisakęs po tėvo mirties atsiradusio palikimo ir būtų tinkamai įgyvendinęs savo paveldėjimo teises, jis būtų paveldėjęs 3/8 dalis, o ne 3/16 dalis kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, turto, esančio (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

29. Teismas visiškai neargumentavo, kodėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomos CK 5.61 straipsnio 1 dalies nuostatos ir kaip šios nuostatos taikymas būtų nesąžiningas kitos pirmos eilės įpėdinės atsakovės N. M. atžvilgiu, kai ši aiškiai vienašališkai yra atsisakiusi jei tenkančios palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, dalies.

30. Netinkamai išaiškinus paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas bei tinkamai nenustačius į kokią paveldimo turto dali atsakovas atsisakė paveldėjimo teisių, atitinkamai neteisingai nuspręsta ir dėl byloje nuginčyto vienašalio sandorio negaliojimo teisinių pasekmių, t. y. restitucija taikyta nepilna apimtimi ir nebuvo atkurta teisinė padėtis, kuri būtų buvusi, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (nebūtų atsisakęs palikimo).

31. Mano, kad išieškojimas turėjo būti nukreiptas ne į 3/16 dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), o į visą turtą, kuris atsakovui, tinkamai įgyvendinus paveldėjimo teises, turėjo atitekti po tėvo mirties, t. y. - 3/8 dalis aukščiau nurodyto turto. Taip pat, pripažinus atsakovo sudarytą vienašalį sandorį negaliojančiu, minėtoje dalyje (t. y. dėl 3/8 dalių) niekine ir negaliojančia ab initio taip pat turėjo būti pripažinta ir 2020-12-01 dovanojimo sutartis, sudaryta tarp atsakovių J. S. ir N. M., dėl negyvenamosios patalpos - garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo N. M..

Atsiliepimas

32. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Atsakovė J. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei motyvais. Mano, kad teismas teisingai sprendė, kad nors ieškovė vertina, kad pergyvenusio sutuoktinio dalis – 1/4, nors vienas iš dviejų įstatyminių įpėdinių ir atsisakytų palikimo, nesikeistų, nes jo dalis atitektų kitam įstatyminiam įpėdiniui, tačiau nagrinėjamu atveju, turint omenyje tai, kad per 3 mėnesių terminą atsakovas M. S. palikimo nepriėmė, negali būti vertinama, kad jis atsisakė ne tik savo palikimo dalies, o ir tos dalies, nuo kurios oficialiu pareiškimu atsisakė atsakovė N. M.. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas ginčas dėl įstatyminių įpėdinių dalių padidėjimo, CK 5.61 straipsnio 1 dalies normos netaikomos. Taigi aiškinimas, kad atsakovas M. S. atsisakė ir atsakovės N. M. dalies, būtų nesąžiningas atsakovų atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės PlusPlus Capital, AS apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

34. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

35. Apeliantė mano, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė materialines teisės normas bei nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų analogiškose bylose formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, spręsdamas klausimą dėl sandorio negaliojimo teisinių pasekmių. Mano, kad atsakovo seseriai N. M. atsisakius savo palikimo dalies visas palikimas, atėmus J. S. pagal įstatymą tenkančią 1/4 dalį palikimo, turėjo atitekti atsakovui M. S.. Todėl jai turėjo būti leista nukreipti išieškojimą į didesnę turto dalį.

36. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-03-17 civilinėje byloje Nr. I-352V/2010 priėmė nutartį, kuria nutarė išieškoti iš atsakovo M. S. kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai: 80 573,76 Eur negrąžinto kredito, 2 330,45 Eur nesumokėtų palūkanų, 51,54 Eur delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 241,39 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso: 83 197,14 Eur bei 131,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 5 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos sumos (83 197,14 Eur), 6 mėn. EURIBOR + 2,4 proc. maržą sutartinių kintamų metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (76 268,56 Eur) ir 6 mėn. EURIBOR + 5,0 proc. maržą sutartinių kintamų metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (4 305,20 Eur), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010-05-05, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Šia nutartimi buvo nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį daiktą – butą, nuosavybės teise priklausantį atsakovui M. S..

38. Minėta nutartis buvo perduota vykdyti antstolio R. V. kontorai (vykdomosios bylos Nr. 0179/11/00338). Vykdymo proceso metu atsakovo M. S. kreditorius „Swedbank“, AB 2018-05-17 sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo neįvykdytą piniginę prievolę „PlusPlus Baltic“ OU, o pastaroji kreditorė reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta 2018-05-18, perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo neįvykdytą piniginę prievolę ieškovei PlusPlus Capital, AS. Antstolis R. V. vykdydamas išieškojimą nustatė, jog atsakovas M. S. registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, niekur nedirba, įsiskolinimo gera valia nedengia. Nepadengta skolos suma – 26 744,77 Eur, išieškotinos palūkanos – 25 572,40 Eur, išieškota ir paskirstyta suma – 4 638,67 Eur.

39. Palikėjas A. S. mirė 2020-01-27. Atsakovė J. S. 2020-01-31 priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. S. mirties. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti ar atsisakyti palikimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis, 5.60 straipsnio 1 dalis) suėjo 2020-04-27. Atsakovė N. M., būdama pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė (CK 5. 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 2020-03-04 atsisakė palikimo, o atsakovas M. S. palikimo nepriėmė ir jo atsisakė 2020-07-14.

40. Atsakovams N. M. ir M. S. atsisakius/nepriėmus palikimo, atsakovei J. S. 2020-09-11 buvo išduoti nuosavybės teisės liudijimai į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 27 800 EUR, ir ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. b. „Šviesoforas“, adresu: (duomenys neskelbtini), 1 150 EUR vidutinės rinkos vertės, o 2020-10-14 buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai į kitą ½ dalį buto bei garažo ir papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 50 Eur vertės automobilį CITROEN, XSARA, v/n (duomenys neskelbtini)

41. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą.

42. Palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Įstatyme nustatytais atvejais teisė priimti palikimą gali atsirasti ne palikėjo mirties dieną, o vėliau. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007).

43. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, pasibaigus palikimo priėmimo terminui, įpėdinio atsisakymas palikimo jokios teisinės reikšmės neturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014). Įpėdinio pareiškimas apie palikimo nepriėmimą, paduotas pasibaigus CK 5.60 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, nepripažįstamas vienašaliu sandoriu, kuriuo atsisakoma palikimo, tačiau turi būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles ir apie jo įrodomąją reikšmę sprendžiama visų konkrečios bylos aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

44. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo M. S. pavėluotai išreikštas 2020-07-14 atsisakymas nuo palikimo yra teisiškai niekinis, nėra vienašalis sandoris ir neturi jokios įtakos jo 2020-04-28 pasibaigusios teisės į palikimo priėmimą įgyvendinimui.

45. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovo seseriai N. M. atsisakius savo palikimo dalies visas palikimas, atėmus J. S. pagal įstatymą tenkančią 1/4 dalį palikimo, turėjo atitekti atsakovui M. S..

46. Iš bylos duomenų seka, kad atsakovei N. M. neatsisakius palikimo, atsakovo kreditorius neturėtų teisių į didesnę palikimo dalį nei pagal įstatymą tenka atsakovui. T.p. bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė N. M. jai tenkančios palikimo dalies atsisakė ne brolio (atsakovo), o tuo labiau jo kreditoriaus, naudai, o motinos atsakovės J. S. naudai. Manydama, kad ši palikimo dalis ir atiteks motinai, atsakovė sąžiningai klydo. Todėl, kolegijos vertinimu, ši atsakovės N. M. padaryta klaida (ypač atsižvelgus į tai, kad jai išlieka teisė ginčyti jos atsisakymą nuo palikimo dėl suklydimo) neturėtų lemti asmens, kurio naudai buvo atsisakyta palikimo - atsakovės J. S. – teisių suvaržymo, ir kreditoriaus (apie kurio teises atsakovė N. M. nežinojo, kitaip ji nebūtų atsisakiusi savo palikimo dalies) nagrinėjamu atveju nepagrįsto prioritetinio teisių gynimo.

47. Dėl to, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti ir kad atsakovas M. S. galėjo priimti palikimo dalį, nuo kurios atsisakė N. M. – jis palikimo nepriėmė, palikimą priėmė tik atsakovė J. S. (kurios naudai ir buvo atsisakoma/nepriimamas palikimas). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, aiškinimas, kad kreditorius įgijo teisę nukreipti išieškojimą ne tik į atsakovui M. S. tenkančią dalį, bet ir į atsakovei N. M. tenkančią palikimo dalį (kuri iš esmės pagal atsakovės valią, kaip minėta, turėjo tekti būtent atsakovei J. S.) būtų nesąžiningas atsakovių atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Ką pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

48. Todėl pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuginčijus atsakovo M. S. palikimo nepriėmimą, jam tektų ne 3/8 viso turto, kaip nurodo apeliantė, o 3/8 dalys palikimą sudarančio turto, t. y. ½ dalies buto ir ½ dalies garažo.

49. Kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys, kolegijos vertinimu, neturi esminės teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl to teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.

50. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje bylos aplinkybes vertino objektyviai ir visapusiškai, padarė pagrįstas išvadas dėl ieškinio reikalavimų. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022-04-04 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Vygintas MažuikaDalia PranckienėBirutė Valiulienė