- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-04
- Bylos Nr.
- e2-78-356/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00684-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė (pirm.)
- Ieškovas
- PLUSPLUS CAPITAL AS
- Atsakovas
- M. S., J. S., N. M.
- Advokatai
- Valdas Bivainis
- Kategorijos
viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-78-356/2022, pagal ieškovės PlusPlus Capital, AS patikslintą ieškinį atsakovams M. S., J. S., N. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos 4-ojo notaro biuro notarė Daiva Sabaliauskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė PlusPlus Capital, AS patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo M. S. 2020-07-14 sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. S. mirties; pripažinti negaliojančia ab initio 2020-12-01 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovių J. S. ir N. M., dalyje dėl 3/8 dalių nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) dovanojimo atsakovei N. M.; leisti nukreipti ieškovės PlusPlus Capital, AS naudai iš atsakovo M. S. vykdomą išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovei J. S. nuosavybės teise priklausantį turtą – 3/8 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); leisti nukreipti ieškovės PlusPlus Capital, AS naudai iš atsakovo M. S. vykdomą išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovei N. M. nuosavybės teise priklausantį turtą – 3/8 dalis negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais bei paaiškino, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta (duomenys neskelbtini), kreditorius (duomenys neskelbtini) perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo M. S. skolą (duomenys neskelbtini), pastaroji reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta (duomenys neskelbtini), perleido kreditorinio reikalavimo teises ieškovei, antstolis Robertas Vasiliauskas 2018-07-18 patvarkymu pakeitė pradinį išieškotoją (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje vykdyti pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), naujuoju išieškotoju PlusPlus Capital, AS. Šiuo metu bendra neišieškota skolos ir palūkanų suma – 47 678,50 EUR, iš viso išieškota tik 4 638,67 EUR. Taigi ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Vykdymo eigoje antstolis Robertas Vasiliauskas nustatė, kad atsakovas M. S. registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, niekur nedirba, įsiskolinimo gera valia nedengia. Antstolis taip pat nustatė, kad atsakovas, būdamas pirmos eilės įstatyminiu įpėdiniu, 2020-07-14 atsisakė palikimo po savo tėvo A. S. mirties, palikimą 2020-01-31 priėmė atsakovė J. S., atsakovė N. M. palikimo atsisakė 2020-03-04. Atsakovė J. S. jai išduotų nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teises į butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės vertinimu, atsakovei J. S. turėjo priklausyti 5/8 dalys šio turto, o po 3/16 dalis turėjo atitekti kitiems įpėdiniams pagal įstatymą, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė N. M. atsisakė priimti palikimą, atsakovui M. S. tenkančio palikimo dalį turėjo sudaryti 3/8 dalys turto. Atsisakęs palikimo, atsakovas M. S. neteko teisės įgyti nuosavybės teises į 3/8 dalis buto bei 3/8 dalis garažo. Tokie atsakovo M. S. veiksmai pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi, todėl ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu (ab initio) atsakovo sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, nes yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, atsakovas skolos nepadengė, vykdymo procesas nėra nutrauktas; ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės teises, nes nėra turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, atsisakydamas pablogino savo turtinę padėtį, ieškovė neteko galimybės išieškoti iš minėto turto; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; atsakovas buvo nesąžiningas, žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovės teises. Ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido, nes ginčijamas vienašalis sandoris sudarytas 2020-07-14, ieškinys pareikštas 2021-07-13. Pripažinus atsakovo M. S. vienašalį sandorį neteisėtu ir negaliojančiu, yra pagrindas pripažinti negaliojančia ir tarp atsakovių J. S. ir N. M. sudarytą dovanojimo sandorį, kuriuo N. M. buvo perleista nuosavybės teisė į 3/8 dalis turto – garažo CK 1.80, 1.81 ir 4.48 straipsnių pagrindu. Nustačius esant visetą sąlygų taikyti actio Pauliana, ieškovė prašė taikyti pasekmes ir atkurti buvusią padėtį: nukreipti išieškojimą į 3/8 dalis šio turto: buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šio turto vertė yra mažesnė už atsakovo M. S. ieškovei mokėtinas sumas. Prašė iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas M. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nagrinėjant bylą prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad skola susidarė dėl nepalankių jam aplinkybių, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienas iš akcininkų jis buvo, bankrotu, nes prieš tai, kai verslas sekėsi, jis už paskolą buvo įsigijęs ir (duomenys neskelbtini), įkeitęs butą (duomenys neskelbtini). Pardavus iš varžytynių šį turtą, liko dalis skolos, toliau buvo skaičiuojamos palūkanos. Tuo pačiu jis turėjo išlaikyti šeimą, t. t. nepilnamečius vaikus. Sužinojus apie sunkią tėvo ligą, visi šeimoje susitarė, kad jie, vaikai, atsisakys palikimo motinos naudai, nes jiems jau buvo duota grynųjų pinigų. Priimti palikimą ar atsisakyti yra tik jo teisė, jis negali būti priverstas priimti palikimą, kurį sudaro tėvų santuokoje įgytas turtas. Jo turtinė padėtis, nors nuo 2021 m. dirba, nėra gera, kreditorei galėtų mokėti po 200 EUR kas mėnesį, su kreditore bendradarbiavo, siūlė mokėti tokio dydžio įmokas, tačiau jo pasiūlymas buvo atmestas, kreditorė reikalavo iš karto sumokėti 10 000 EUR, tokiu atveju nuo likusios dalies skolos žadėjo atsisakyti, tačiau jis neturėjo tokios sumos. Jo padėtis bloga, galimai kreipsis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Atsakovė J. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas ir neteisingas, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti. Nagrinėjant bylą atsakovė ir atstovas rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis ir paaiškino, kad atsakovė nėra atsakinga už atsakovo M. S. skolas, sužinojus apie sunkią jos sutuoktinio ligą, visi šeimoje susitarė, kad vaikai atsisakys palikimo jos naudai, abiem vaikams jie buvo davę grynųjų pinigų, atsakovui – ir pradiniam įnašui už perkamą butą, kuris buvo parduotas iš varžytynių, be to, ji skolinosi pinigų ir juos panaudojo atsakovo skoloms dengti. Dukra padengė tėvo laidojimo išlaidas, todėl ji padovanojo jai garažą. Atsakovė yra tos nuomonės, kad ieškovė praleido 1 metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 5.8 straipsnyje, nes palikimas atsirado (duomenys neskelbtini). Prašė ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė N. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nagrinėjant bylą paaiškino, kad jie su broliu palikimo atsisakė vykdydami jų šeimos susitarimą, kad turtas atitektų motinai, nes jie, vaikai, jau buvo gavę pinigų. Ji padengė laidojimo išlaidas, todėl motina padovanojo garažą, kurį ji remontavo, t. y. įvedė trifazį, tvarkė grindis, duobę, paruošė sienas dažymui, norėjo sumontuoti vartus, bet dar to nepadarė, nes tam tikslui taupė pinigus. Jokių rašytinių įrodymų nerinko, todėl neturi ir negali bei neprivalo pateikti, darbus atliko savo jėgomis ji ir jos draugas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Daiva Sabaliauskienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Ginčo esmė
Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo atsisakymą palikimo, atsiradusio po jo tėvo A. S. mirties, motyvuojant tuo, kad toks atsakovo sandoris pažeidžia kreditorės interesus, nes atsisakydamas priimti palikimą atsakovas sumažino savo turtą ir taip sukėlė grėsmę, kad jo įsipareigojimai kreditorei nebus tinkamai įvykdyti. Kreditorė mano, kad šiuo nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos actio Pauliana instituto taikymui, ieškinio senatis nepraleista. Kadangi iš neteisės teisė nekyla (ex injuria jus non oritur), prašė panaikinti ir dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių. Atsakovai su pareikštais kreditorės reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti, motyvuojant tuo, kad jie, atsakovai, laikėsi jų šeimoje sudaryto žodinio susitarimo, kad po A. S. mirties visą turtą paveldėtų tik jo sutuoktinė, nes abiem vaikams buvo duotos atitinkamos grynųjų pinigų sumos, jie nepretendavo į tai, kas išimtinai tik tėvų bendrai įgyta, ir todėl jiems, vaikams, nepriklauso, garažą padovanojo, kad padengtų atsakovės N. M. turėtas laidojimo išlaidas. Be to, ieškovė praleido CK 5.8 straipsnyje numatytą 1 metų ieškinio senaties terminą, prašė taikyti ieškinio senatį.
Taigi byloje kilo šalių ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo, kreditorei ginčijant atsakovo M. S. sudarytą vienašalį sandorį – palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, nepriėmimą, kurio pagrindu turtas atiteko atsakovei J. S. bei ginčas dėl dovanojimo sutarties, kurios pagrindu dalis turto be pagrindo neatlygintinai buvo perleista atsakovei N. M., pripažinimo niekine ir negaliojančia. O taip pat ir ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo.
Bylos faktinės aplinkybės
Kaip matyti iš ieškovės pateikto rašytinio įrodymo – vykdomojo rašto, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-03-17 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį, kuria nutarė išieškoti iš atsakovo M. S. kreditoriaus (duomenys neskelbtini) naudai: 80 573,76 EUR negrąžinto kredito, 2 330,45 EUR nesumokėtų palūkanų, 51,54 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 241,39 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso: 83 197,14 EUR bei 131,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 5 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos sumos (83 197,14 EUR), 6 mėn. EURIBOR + 2,4 proc. maržą sutartinių kintamų metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (76 268,56 EUR) ir 6 mėn. EURIBOR + 5,0 proc. maržą sutartinių kintamų metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (4 305,20 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010-05-05, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Šia nutartimi buvo nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį daiktą – butą, nuosavybės teise priklausantį atsakovui M. S.
Minėta nutartis buvo perduota vykdyti antstolio Roberto Vasiliausko kontorai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdymo proceso metu atsakovo M. S. kreditorius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo neįvykdytą piniginę prievolę (duomenys neskelbtini), o pastaroji kreditorė reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta (duomenys neskelbtini), perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo neįvykdytą piniginę prievolę ieškovei PlusPlus Capital, AS. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2018-07-18 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo, nusprendė pakeisti pradinį išieškotoją (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje vykdyti pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), naujuoju išieškotoju PlusPlus Capital, AS.
Antstolis Robertas Vasiliauskas vykdydamas išieškojimą nustatė, jog atsakovas M. S. registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, niekur nedirba, įsiskolinimo gera valia nedengia. Taigi vykdymo procese ieškovei tapo aišku, kad jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra, piniginių lėšų bankuose bei pajamų nėra.
Tokia informacija pateikta ieškovei antstolio Roberto Vasiliausko 2021-07-09 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie vykdomosios bylos eigą. Aktualus išrašas iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nepadengta skolos suma – 26 744,77 EUR, išieškotinos palūkanos – 25 572,40 EUR, išieškota ir paskirstyta suma – 4 638,67 EUR, ieškovės teigimu, paskutinė įmoka gauta 2020 m. balandį, liko sumokėti 47 678,50 EUR. Prievolės baigiasi, kai jos tinkamai įvykdomos (CK 6.123 straipsnio 1dalis). Atsakovas M. S. pripažino, kad jo piniginė prievolė ieškovei tinkamu įvykdymu nėra pasibaigusi, nuo 2021 m. rugpjūčio jis dirba, jam mokamas valandinis įkainis yra 16 EUR, darbo užmokesčio dydis priklauso nuo išdirbtų valandų skaičiaus. Skolos kol kas nedengia, galėtų mokėti tik po 200 EUR kas mėnesį, toks jo pasiūlymas ieškovės buvo atmestas, ieškovė reikalavo sumokėti iš karto 10 tūkstančių eurų, nuo likusios skolos būtų atsisakiusi, tačiau sumokėti tokią sumą iš karto galimybių atsakovas teigia neturintis.
Ieškovė pateikė antstolio Roberto Vasiliausko iš VĮ Registrų centro 2021-03-22 gautą informaciją apie tai, kad atsakovė J. S. 2020-01-31 priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. S. mirties (CK 5. 13 straipsnis). Palikėjas A. S. mirė (duomenys neskelbtini), CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti ar atsisakyti palikimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis, 5.60 straipsnio 1 dalis) suėjo (duomenys neskelbtini). Atsakovai N. M. ir M. S., būdami pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5. 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsisakė/nepriėmė palikimo, atsakovės N. M. atsisakymas notaro patvirtintas 2020-03-04, o atsakovo M. S. – 2020-07-14, praėjus daugiau kaip (duomenys neskelbtini) mėnesiams nuo palikimo atsiradimo. Atsižvelgiant į tai, kad palikėjo kreditoriai gali ginčyti palikimo atsisakymo sandorį CK 6.66 ir 6.68 straipsnių pagrindais (Actio Pauliana ir netiesioginis ieškinys), rekomenduojama notarams, tvirtinantiems palikimo atsisakymo sandorius, išaiškinti palikimo atsisakymo pasekmes ir CK 6.66 bei 6.68 straipsnių aspektu. Paveldėjimo byloje nėra duomenų, kad atsakovams tokios pasekmės būtų buvę išaiškintos.
Atsakovams N. M. ir M. S. atsisakius/nepriėmus palikimo, atsakovei J. S. 2020-09-11 buvo išduoti nuosavybės teisės liudijimai į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 27 800 EUR, ir ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. b. „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), 1 150 EUR vidutinės rinkos vertės, o 2020-10-14 buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai į kitą ½ dalį buto bei garažo ir papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 50 EUR vertės automobilį CITROEN, XSARA, v/n (duomenys neskelbtini).
Kaip numato CK 5.13 straipsnis, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. CK 5.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalinama jiems lygiomis dalimis.
Nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi faktu, kad atsakovas M. S. palikimo atsisakė (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovei N. M. 2020-03-04 jau atsisakius palikimo, vadovaudamasi CK 5.61 straipsnio 1 dalimi vertino, kad palikimo dalis, nuo kurios atsakovas atsisakė, yra 3/8 dalys turto (buto ir garažo), nes buvo atsiradusios aplinkybės, lemiančios įstatyminio įpėdinio dalių padidėjimą, o atsakovei J. S. turėtų tekti likusios 5/8 dalys (1/2 dalis pagal nuosavybės teisės liudijimą ir ¼ dalis paveldint kartu su pirmos eilės įstatyminiu įpėdiniu).
CK 5.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas, pareiškimas dėl palikimo atsisakymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui. Atsižvelgiant į tai, kad palikimui priimti yra nustatytas trijų mėnesių terminas, o praleidus šį terminą yra laikoma, kad palikimas nepriimtas, tai po šio termino pasibaigimo nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiškimu atsisako nuo palikimo, ar neišreiškia jokios valios dėl palikimo, abiem šiais atvejais atsiranda tos pačios palikimo nepriėmimo teisinės pasekmės. Taigi, pasibaigus palikimo priėmimo terminui, įpėdinio atsisakymas nuo palikimo jokios teisinės reikšmės neturi, įpėdinio pareiškimas apie palikimo nepriėmimą, paduotas pasibaigus CK 5.60 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, nepripažįstamas vienašaliu sandoriu, kuriuo atsisakoma palikimo, tačiau vertinamas kaip rašytinis įrodymas pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles ir apie jo įrodomąją reikšmę sprendžiama visų konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Įpėdinis gali paduoti notarui tik pareiškimą, kad palikimo nėra priėmęs faktiškai ir jokių pretenzijų neturi. Teisės aktuose nėra numatytos imperatyvios normos, jog pergyvenęs sutuoktinis galėtų paveldėti pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais tik tuo atveju, jei būtų pateikti kitų įpėdinių oficialūs pareiškimai dėl palikimo atsisakymo, patvirtinti notaro.
Jau nustatyta, kad atsakovas M. S. per nustatytą 3 mėnesių terminą palikimo nepriėmė bei notaro biurui iki (duomenys neskelbtini) nepadavė oficialaus pareiškimo dėl palikimo atsisakymo. Savo valią nepriimti palikimo patvirtino rašytiniu notaro patvirtintu pareiškimu tik (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, atsakovo M. S. pavėluotai išreikštas 2020-07-14 atsisakymas nuo palikimo yra teisiškai niekinis, nėra vienašalis sandoris ir neturi jokios įtakos jo (duomenys neskelbtini) pasibaigusios teisės į palikimo priėmimą įgyvendinimui. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovas M. S. turėjo valią priimti palikimą, o kitaip apsisprendė tik po to, kai nuo palikimo atsisakė atsakovė N. M.
Nors ieškovė vertina, kad pergyvenusio sutuoktinio dalis – 1/4, nors vienas iš dviejų įstatyminių įpėdinių ir atsisakytų palikimo, nesikeistų, nes jo dalis atitektų kitam įstatyminiam įpėdiniui, tačiau nagrinėjamu atveju, turint omenyje tai, kad per 3 mėnesių terminą atsakovas M. S. palikimo nepriėmė, negali būti vertinama, kad jis atsisakė ne tik savo palikimo dalies, o ir tos dalies, nuo kurios oficialiu pareiškimu atsisakė atsakovė N. M. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas ginčas dėl įstatyminių įpėdinių dalių padidėjimo, CK 5.61 straipsnio 1 dalies normos netaikomos, taigi aiškinimas, kad atsakovas M. S. atsisakė ir atsakovės N. M. dalies, būtų nesąžiningas atsakovų atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).
Taigi nuginčijus atsakovo M. S. palikimo nepriėmimą, jam tektų ne 3/8 viso turto, kaip nurodė ieškovė, o 3/8 dalys palikimą sudarančio turto, t. y. ½ dalies buto ir ½ dalies garažo.
Dėl būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų
CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
Ieškovė turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą. Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga kyla atsakovams.
Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo
Pirma actio Pauliana taikymo sąlyga – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo. Kasacinio teismo konstatuota, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai).
Kaip patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nuo (duomenys neskelbtini) m. ieškovė yra išieškotoja, o atsakovas M. S. – skolininkas, yra vykdoma nuo 2011 m., šiuo metu apskaičiuota likusi išieškoti skolos ir palūkanų suma yra 47 678,50 EUR. Tokios nustatytos aplinkybės yra pagrindas prieiti prie išvados, kad atsakovas M. S. palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, nepriėmė iki (duomenys neskelbtini), o tokią savo valią nepriimti palikimo papildomai įtvirtino rašytiniu notaro (duomenys neskelbtini) patvirtintu atsisakymu nuo palikimo tuo metu, kai jau iš jo priverstine tvarka buvo vykdomas skolos ir palūkanų išieškojimas ieškovei, (duomenys neskelbtini) m. įgijusiai visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises, įskaitant ir teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ginčijamo sandorio metu ieškovė turėjo neabejotiną bei galiojančią reikalavimo teisę, atsiradusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, taip pat teisę ginčyti jos teises pažeidusius skolininko sudarytus sandorius, todėl šiuo atveju pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga yra įrodyta. Atsakovas M. S. ieškovės turimos reikalavimo teisės neginčijo.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliano ieškinį, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o tik siekė, kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti tenkinamas, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju duomenų, leidžiančių teismui manyti, kad ieškovė turi kitų, su šiuo ieškiniu nesuderinamų tikslų, byloje nėra.
Dėl kreditorės teisių pažeidimo
Dar viena iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – tai sąlyga, kad sudarius ginčijamus sandorius buvo pažeistos skolininko kreditoriaus teisės. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, įvertinama ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatoma, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima.
Nustatytiems faktams kvalifikuoti kaip kreditoriaus teisių pažeidimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015); kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kitaip kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.); kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės konstatuojamos nustačius, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-706/2016; kt.).
Ieškovė nurodė, jog atsakovui M. S. nepriėmus palikimo, yra pažeidžiami jos interesai, kadangi nėra galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo paveldėtą turtą, kad būtų išieškota nors dalis skolos, kadangi kito turto, santaupų ir pajamų atsakovas neturi, nuo 2020 m. balandžio skola nebedengiama ir neišieškoma.
Byloje jau nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. S., atsakovas M. S. iki (duomenys neskelbtini) palikimo nepriėmė, o tokią savo valią nepriimti palikimo papildomai įtvirtino rašytiniu notaro 2020-07-14 patvirtintu atsisakymu nuo palikimo. Taigi atsakovas M. S., būdamas skolingas ieškovei, neturėdamas turto, santaupų ir pajamų, atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą.
Byloje taip pat nustatyta, o ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad išieškojimas pagal ieškovės antstoliui pateiktą vykdomąjį raštą yra vykdomas nuo 2011 metų, skola priverstinai nebuvo išieškota, turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, atsakovas neturi, nors nuo 2021 m. gauna darbinių pajamų, tačiau piniginės prievolės savarankiškai nevykdo net ir tokia dalimi, kokią yra nurodęs – 200 EUR kas mėnesį, pripažįsta, kad jo turtinė padėtis yra sunki, skola ir palūkanos bylos nagrinėjimo metu – 47 678,50 EUR, jeigu kas mėnesį būtų mokama po 200 EUR, būtų padengta beveik per 20 metų. Taigi per protingą terminą atsakovas M. S. ieškovei padengti skolą galimybių neturėjo ir šiuo metu neturi, atsakovo teigimu, ketina kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo.
Tokios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo neveikimas, t. y. nepriėmimas palikimo, siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, akivaizdžiai pažeidė ieškovės, kaip atsakovo kreditorės, teisėtus interesus kuo greičiau ir realiai iš skolininko atgauti išieškomą sumą bei nėra suderinamas su atsakovo pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Atsisakęs palikimo, atsakovas iš esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą, liko nemokus ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui, nes atsakovo palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, atsisakymas pažeidė ieškovės interesus.
Dėl skolininko prievolės sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimo
Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CK 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai.
Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima.
CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal CK 5.50 ir 5.60 straipsnius – įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Pasisakant sandorių teisėtumo klausimu, svarbu tai, kad joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu – vienašalis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai – su sandorį sudariusio asmens valios išreiškimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu.
Šioje byloje atsakovo M. S. sudarytas vienašalis sandoris nepriimti palikimo yra ginčijamas CK 6.66 str. numatytu pagrindu.
Kaip paaiškino atsakovai N. M. ir M. S., jie, vaikai, privalėjo atsisakyti priimti tėvo palikimą, nes jų šeimos, dalyvaujant ir tėvui A. S., priimto žodinio susitarimo pagrindu buvo atimta jų paveldėjimo teisė – nuspręsta, kad visą turtą paveldės atsakovė J. S. CK 5.19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių. Minėta įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad paveldėjimo teisės atėmimas galimas tik įstatymo nustatyta tvarka sudarytame testamente palikėjui išreiškus savo valią atimti paveldėjimo teisę iš vieno ar kelių įpėdinių. Be to, CK 5.43 straipsnyje įtvirtinta galimybė sudaryti bendrąjį sutuoktinių testamentą ir tokiu būdu įpėdiniu paskirti kitą sutuoktinį.
Byloje nėra ginčo dėl to, jog A. S. testamento nebuvo sudaręs, jo turto paveldėjimas vyko pagal įstatymą, todėl vien atsakovų paaiškinimai apie žodine forma A. S. išreikštą valią neleisti atsakovams M. S. ir N. M. paveldėti po jo mirties šiuo atveju nėra pakankami išvadai, jog paveldėjimo teisė iš atsakovų buvo atimta. Taigi byloje nėra įrodyta, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalies taikymo prasme atsakovas M. S. privalėjo atsisakyti priimti A. S. palikimą. Byloje taip pat nebuvo leistinais įrodymais patvirtintos atsakovų nurodytos aplinkybės, kad atsakovams M. S. ir N. M. buvo išmokėtos tam tikros pinigų sumos tuo tikslu, kad jie nepretenduotų į A. S. palikimą.
Atsakovo M. S. nurodytos aplinkybės, kad jis neturėjo teisės pretenduoti į išimtinai tik tėvų įgytą turtą, neatitinka tikrovės. Butas buvo įgytas 1992 metais (pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą), tuo metu atsakovui buvo (duomenys neskelbtini) metų, jam taip pat buvo skirta valstybės vienkartinė išmoka (investiciniai čekiai), kuri galėjo būti panaudota apmokėti už privatizuojamą butą.
Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas M. S. neprivalėjo atsisakyti palikimo, neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga sudaryti vienašalį sandorį, kuriuo atsakovas būtų privalėjęs atsisakyti palikimo, atsiradusio po A. S. mirties. Atsakovai į bylą nėra pateikę jokių, priešingas aplinkybes pagrindžiančių, objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditorių interesus ir išvengti prievolių vykdymo. Taigi remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nagrinėjamoje byloje ir ši actio Pauliana sąlyga yra pripažintina įrodyta.
Ieškovės ginčijamo atsakovo M. S. vienašalio sandorio pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovės pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovės interesus, atsakovas atsisakė priimti, todėl atsakovo palikimo priėmimo laisvė nebūtų apribota.
Dėl sandorio šalių sąžiningumo
Civilinėje teisėje sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Įstatyme nustatytos ir sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų, trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas. Tokiu atveju trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta (CPK 178 straipsnis).
Taikant actio Pauliana institutą yra nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys).
CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad šioje byloje atsakovo M. S. nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą sandorį – nepriėmus palikimo, dėl ko atsakovui pagal įstatymą priklausiusią palikimo dalį paveldėjo motina J. S., nepaneigta. Atsisakydamas palikimo atsakovas M. S. žinojo apie savo neįvykdytą piniginę prievolę kreditorei, pats šios prievolės tinkamai nevykdė, įvykdyti priverstinai vykdymo proceso metu nebuvo galimybės, nes atsakovas nei turto, nei pakankamų pajamų neturėjo, žinojo, kad toks vienašalio sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, o turtas atiteks CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatytam subjektui. Dėl atsakovo M. S. (ne)sąžiningumo teismas daro išvadą, kad yra pagrindas jam CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taikyti nesąžiningumo prezumpciją, nes priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 straipsniai).
Dėl ieškinio senaties
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė J. S. prašė taikyti 1 metų ieškinio senatį, numatytą CK 5.8 straipsnyje, ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Pagal CK 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnis), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu atnaujins tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti.
Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana atveju yra reglamentuojamas ne CK 5.8 straipsnyje, o CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą, byloje būtina nustatyta, kada ieškovė sužinojo (turėjo sužinoti), jog atsakovas M. S. nepriėmė palikimo.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus, taigi iki (duomenys neskelbtini) neatlikdamas jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo atsakovas M. S. aiškiai išreiškė savo valią sudaryti vienašalį palikimo nepriėmimo sandorį, kuris gali būti ginčijamas CK 6.66 straipsnyje nustatyta tvarka.
Notarine tvarka patvirtinus atsakovo M. S. 2020-07-14 pareiškimą, kuriuo jis išreiškė savo valią nepriimti palikimo, informacija apie tai VĮ Registrų centro Testamentų registre buvo įregistruota 2020-07-15. Tokiu būdu atsakovo valia buvo išviešinta ir nuo tada atsirado galimybė priverstinį išieškojimą vykdančiam antstoliui ir ieškovei sužinoti apie atsakovo atsisakymą palikimo.
Neįrodyta, kad ieškovė apie tai, jog atsakovas M. S. turėjo teisę, tačiau iki (duomenys neskelbtini) nepriėmė palikimo, sužinojo ar galėjo sužinoti tuoj pat. Byloje nėra kitokių įrodymų, todėl laikytina nustatyta, kad apie atsakovo M. S. vienašalį sandorį – palikimo nepriėmimą ieškovė galėjo sužinoti tik po tokio juridinio fakto išviešinimo, t. y. po 2020-07-15. Ieškinys pareikštas 2021-07-13, taigi nepraleidus 1 metų ieškinio senaties termino (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).
Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmių
Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis), draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti, taigi negali būti įpareigotas priimti palikimą.
Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, kad atsakovas M. S. pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, tuo paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, tačiau pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus. Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti vienašalį sandorį – atsakovo M. S. nepriėmimą palikimo, atsiradusio po jo tėvo A. S. mirties, negaliojančiu tenkintinas.
Teismas, pripažinęs negaliojančiu sandorį, sprendžia ir jo negaliojimo padarinių klausimą. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo. Restitucijos taikymo ypatumai, sandorį pripažinus negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, nustatyti specialiosiose teisės normose – CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse, kurios taikomos kartu su bendrosiomis restituciją reglamentuojančiomis teisės normomis, svarbu nustatyti, ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar nėra pagerintas, ar iš viso galima į jį nukreipti išieškojimą.
Byloje nustatyta, kad ginčo turtas – butas yra išlikęs, atsakovė J. S. neįrodinėjo, kad šis turtas būtų iš esmės pagerintas. Garažą nuosavybės teise valdo atsakovė N. M., nuosavybės teisių įgijimo pagrindas – su atsakove J. S. 2020-12-01 sudaryta negyvenamosios patalpos dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė prašė šią sutartį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento. Nagrinėjamu atveju atsakovo M. S. nepriėmimas jam pagal įstatymą tenkančios palikimo dalies buvo nuginčytas. Pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Ši įstatymo norma yra imperatyvi, todėl jos pažeidimas lemia sandorio negaliojimą (CK 1.80 straipsnis). Civilinėje teisėje galioja principas, kad niekas negali perduoti teisių daugiau, nei jų pats turi (lot. nemo dat quod non habet). Vadinasi, joks kitas asmuo, nebūdamas daikto savininku, dėl tiesiogiai įstatyme įtvirtinto draudimo negali atlikti disponavimo veiksmų su jam nepriklausančiu turtu, atitinkamai, šio imperatyvo nepaisymas negali sukurti ir jokių teisėtų padarinių ar lūkesčių. Kadangi atsakovė J. S. 2020-12-01 negyvenamosios patalpos dovanojimo sutartimi perleido nuosavybės teises į turtą – 3/8 dalis ½ dalies garažo, kurių neturėjo, t. y. neegzistuojančią nuosavybės teisę, todėl yra pagrindas ex officio konstatuoti 2020-12-01 negyvenamosios patalpos dovanojimo sutarties dalies dėl 3/8 dalių ½ dalies garažo niekinį faktą. Šis nekilnojamojo daikto dovanojimo sandoris minėtoje dalyje pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, nes remiantis imperatyviąja CK 4.48 straipsnio 1 dalimi nuosavybės teisę gali perduoti tik pats savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Atsakovių nurodytos aplinkybės, sąlygojusios šio sandorio sudarymą, teisiškai nėra reikšmingos. Dovanojimo sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).
Byloje negauta duomenų, kad ginčo turtas – garažas nebūtų išlikęs, atsakovė N. M. nurodė, kad garažą remontavo: įvedė trifazį, tvarkė grindis, duobę, paruošė sienas dažymui, norėjo sumontuoti vartus, bet to dar nepadarė, nes taupė pinigus. Turėtas išlaidas galinčių pagrįsti rašytinių įrodymų nerinko, todėl neturi, negali ir neprivalo pateikti, darbus atliko savo jėgomis ji ir jos draugas.
Svetimą daiktą pagerinęs asmuo turi teisę reikalauti jam pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo, tačiau tokioje situacijoje esminę reikšmę turi tai, kiek dėl įdėtų pagerinimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Tam tikri remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja daikto techninės savybės, daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Pažymėtina, kad bendro pobūdžio remonto darbai yra susiję ne su garažo pagerinimu, o su daikto išlaikymu ir einamuoju remontu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turtas (butas, garažas) yra išlikęs, nėra iš esmės pagerintas, kliūčių nukreipti išieškojimą nenustatyta.
Nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovės pažeistos teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn.
Ieškovė prašė nukreipti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 išduoto vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu vykdomą išieškojimą iš atsakovo M. S. kreditorės naudai į atsakovui atsiradusį palikimą – 3/8 dalis buto ir garažo. Tačiau, jau nustatyta, kad išieškojimas gali būti nukreiptas tik į 3/8 dalis paveldimo turto – ½ dalies buto ir ½ dalies garažo. Taigi atsakovo M. S. vienašalio sandorio – nepriėmimo palikimo – pripažinimas negaliojančiu sudaro sąlygas taikyti ieškovės pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovės interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į atsakovės J. S. paveldėtas 3/8 dalis ½ dalies buto ir ½ dalies garažo, kurių atsakovas M. S. atsisakė.
Pažymėtina, kad išieškojimo nukreipimas į atsakovėms J. S. ir N. M. nuosavybės teise nepriklausantį turtą šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis jų teises ir teisėtus interesus, nes atsakovui M. S. neatlikus nesąžiningų ir šios bylos kreditorės teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų, t. y. nustatyta tvarka priėmus palikimą, atsakovė J. S. būtų paveldėjusi atitinkamai mažesnę dalį. Taigi atsakovės J. S. turtinė padėtis pagerėjo dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo M. S. veiksmų nepriimant palikimo, todėl, vadovaujantis bendruoju teisės principu ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla), atsakovei J. S. subjektinė teisė negalėjo atsirasti iš teisės pažeidimo ir šios teisės negalėjo būti perleistos atsakovei N. M..
VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2021-07-08 išrašo duomenimis, buto vidutinė rinkos vertė yra 27 800 EUR, o garažo – 1 150 EUR, taigi atsakovui M. S. priklausančios turto dalies vertė yra ženkliai mažesnė, nei jo, kaip skolininko, ieškovei mokėtinos skolos ir palūkanų suma.
Restitucija taikoma atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija taikoma natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Nagrinėjamu atveju restitucija taikytina natūra.
Teismas prieina prie išvados, kad pripažinus ieškovės ginčijamus sandorius negaliojančiais ab initio, yra sąlygos taikyti CK 6.146 straipsnio, CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytas sandorio pripažinimo negaliojančiu sukeliamas teisines pasekmes – pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą išieškojimą nukreipti į 3/8 dalis atsakovo M. S. paveldimo turto – ½ dalies buto ir ½ dalies garažo. Kitoje dalyje ieškinys atmetamas, nes neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).
Atkreiptinas atsakovių J. S. ir N. M. dėmesys į tai, kad jos turi teisę pasinaudoti CK 6.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise patenkinti šios bylos kreditorės reikalavimus, taip išsaugant nuosavybės teisę į paveldėtą bei dovanotą turtą ir įgyjant regreso teisę į atsakovą M. S.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi byloje nustatant, kiek procentų ieškinio reikalavimų yra patenkinama, atsižvelgiama į visus – tiek turtinius, tiek neturtinius, reikalavimus, taip pat, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, vertinama, ar reikalavimas yra pagrindinis ar išvestinis. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo M. S. palikimo nepriėmimą neteisėtu ir negaliojančiu; pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį; leisti nukreipti išieškojimą į 3/8 dalis turto: buto ir garažo. Sprendimu nustatyta esant pagrindą leisti nukreipti išieškojimą ne į 3/8 dalis buto ir garažo, bet į 3/8 dalis palikimą sudarančio turto, t. y. į 3/8 dalis ½ dalies buto ir ½ dalies garažo.
Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas proporcijų apskaičiavimo taisykles, taip pat į reikalavimų tarpusavio ryšį, į tai, kad atsakovėms pareikštas ieškinio reikalavimas yra išvestinis, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkinamas iš dalies (tenkinama – 50 proc., atmetama – 50 proc.), ir, vadovaujantis šia proporcija, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos ir nustatytina, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei privalo atlyginti atsakovas M. S. (CPK 93, 96, 98, 99 straipsniai). Ieškovė ieškinį apmokėjo 244 EUR žyminiu mokesčiu. Ieškinį tenkinant iš dalies, ieškovei iš atsakovo M. S. priteisiama 122 EUR žyminio mokesčio.
Atsakovei J. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-12-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, minėtos institucijos 2021-02-18 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos atsakovei teikimą šioje civilinėje byloje išlaidos yra 273 EUR (atsakovės atstovas parengė atsiliepimą į ieškinį, atstovavo teisme). CPK 99 straipsnis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Iš ieškovės valstybei priteistina 136,50 EUR (50 proc.) už antrinės teisinės pagalbos atsakovei suteikimą (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).
Byloje susidarė 19,38 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės ir atsakovo M. S. valstybei priteistina po 50 proc. šių išlaidų (CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vienašalį sandorį – nepriėmimą palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) po A. S. mirties;
pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020-12-01 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovių J. S. ir N. M., dalyje dėl 3/8 dalių ½ dalies negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo atsakovei N. M.;
leisti nukreipti ieškovės PlusPlus Capital, AS naudai iš atsakovo M. S. pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą išieškojimą į atsakovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotą turtą – 3/8 dalis ½ dalies buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
leisti nukreipti išieškojimą ieškovo PlusPlus Capital, AS naudai iš atsakovo M. S. pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą išieškojimą į atsakovei N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotą turtą – 3/8 dalis ½ dalies negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei PlusPlus Capital, AS, juridinio asmens kodas 11919806, 122 EUR žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 9,69 EUR išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.
Priteisti iš ieškovės PlusPlus Capital, AS, juridinio asmens kodas 11919806, valstybei 136,50 EUR už antrinės teisinės pagalbos atsakovei suteikimą ir 9,69 EUR išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5662), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.