Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas 5 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš R. S. priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios V. G. naudai. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. apie 12 val., Žaliakalnio turgavietėje, esančioje Kaune, Zanavykų g. 25, sugriebusi nukentėjusiąją V. G. už plaukų, traukė ją link savęs, tampė už plaukų, nagais subraižė kaktą, kairės pusės akies voką, smakrą ir kairįjį skruostą, dėl ko nukentėjusioji prarado pusiausvyrą, suklupo, dešiniąja šlaunimi užkliuvo už dėžių, be to, krito ant dešiniojo kelio, taip pat ranka griebė ir sudavė nukentėjusiajai į dešinįjį žastą bei į dešinįjį dilbį, tokiais savo veiksmais V. G. padarydama kaktos kairės pusės nubrozdinimą, dešinės akies viršutinio voko kraujosruvą, smakro dešinės pusės nubrozdinimą, kairio žando kraujosruvą, dešinio žasto vidinio paviršiaus kraujosruvas, dešinio žasto išorinio paviršiaus kraujosruvas, dešinio dilbio priekinio paviršiaus kraujosruvas, dešinės šlaunies kraujosruvą, kairės šlaunies nubrozdinimą, kraujosruvas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.Nuteistoji R. S. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendį pakeisti – atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant pagal laidavimą be užstato laiduotojui P. S., ir nustatyti 1 metų laidavimo terminą.Skunde apeliantė nurodo, kad jos nuomone, paskirta bausmė yra neteisinga. Ji visiškai prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, t. y. sužalojusi nukentėjusiąją V. G.. Dėl to, kas įvyko, nuoširdžiai gailisi, yra atlyginusi nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat yra teisiama pirmą kartą, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Už ją gali laiduoti jos sutuoktinis P. S., kuris yra neteistas, nebaustas administracine tvarka ir vertas teismo pasitikėjimo. Pagal savo asmenines savybes P. S. turi realią galimybę daryti jai teigiamą įtaką.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.Nuteistosios R. S. apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliaciniame skunde neginčijama R. S. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.Nuteistoji R. S. apeliaciniame skunde prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) laiduotojui nuteistosios sutuoktiniui P. S. be užstato. Apeliantė nurodo, kad dėl to, kas įvyko, nuoširdžiai gailisi, yra atlyginusi nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, yra teisiama pirmą kartą, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51/2010, 2K-84/2010, 2K-7-75/2011).Teisės požiūriu, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010).Pažymėtina, kad nors R. S. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir aiškino kai kurias įvykio aplinkybes kitaip, nei nukentėjusioji, tačiau iš esmės savo kaltę pripažino, davė nuoseklius parodymus viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, jog sugriebusi nukentėjusiąją V. G. už plaukų, traukė ją link savęs, tampė už plaukų, galėjo ją subraižyti. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką, neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Taigi, kaltininkas turi pripažinti teismo nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, o ne besąlygiškai sutikti su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis.BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Iš bylos duomenų matyti, kad R. S. atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai, sumokėdama jai 524,17 Eur (b. l. 162). Nors R. S. iki nuosprendžio priėmimo visos žalos nebuvo atlyginusi, tačiau nebuvo paneigta jos gynėjo pateikta versija, kad nebuvo jokių galimybių nei susitarti, nei susitaikyti su nukentėjusiąja. nkintinaseskelbtini)ui o termios apeliacinio skundo padavimo termioną,pateiktas.ebuvo gautas. atsiliepimui į apeliacinį skundSpręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti į visas nusikalstamos veikos aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šiuo konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad R. S. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, administracine tvarka iki veikos padarymo nebausta, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo poelgio gailėjosi, davė nuoseklius parodymus, kritiškai įvertino savo elgesį. Byloje nėra duomenų, kad R. S. prieš nusikalstamos veikos padarymą ar po jos padarymo būtų padariusi kitas nusikalstamas veikas. Todėl pagrįstai manytina, kad R. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Byloje R. S. sutuoktinis P. S. pateikė prašymą perduoti kaltininką laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės (b l. 170, 171). Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-658/2007, Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010).Teisėjų kolegijos nuomone, P. S. yra tinkamas laiduotojas byloje. Iš (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 19 d. P. S. charakteristikos Nr. 7-02-104P matyti, kad P. S. yra atsakingas, pareigingas, darbštus, sąžiningas darbuotojas, pavestus darbus atlieka laiku, nepriekaištingai, laikosi darbo drausmės ir saugos reikalavimų, dirbdamas drausmės pažeidimų neturėjo, drausminių nuobaudų jam skirta nebuvo (b. l. 157). Byloje yra pateikti duomenys, kad jis neteistas ir nebaustas administracine tvarka (b. l. 158, 159), taip pat nėra duomenų apie neigiamą jo elgesį, įstatymų nesilaikymą ar pan. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas P. S. paaiškino, kad po šio įvykio jo žmona labai išgyveno, kaltę pripažino. Nurodė, kad gali savo žmonai daryti įtaką, yra bendras sutarimas, ji laikosi jo nuomonės. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, P. S. gali daryti savo sutuoktinei teigiamą įtaką, jis laikytinas vertu teismo pasitikėjimo.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamosios ir laiduotojo asmenybes, teisėjų kolegijos nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant R. S. pagal laidavimą jos sutuoktiniui P. S. ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jos atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.Esant šioms aplinkybėms nuteistosios R. S. apeliacinis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendis panaikinamas ir byla nutrauktina, kadangi yra BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai atleisti kaltinamąją R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistosios R. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendį, kuriuo R. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas 5 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, R. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant ją sutuoktinio P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. S., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.