Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, susipažinusi su antstolio S. M. teikimu dėl nuteistajam A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiu skirtos baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-634-1078/2020, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL bauda, į kurią įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir nustatytas galutinis bausmės – baudos dydis 48 MGL (2400 Eur).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. birželio 27 d. gautas antstolio S. M. 2024 m. birželio 25 d. teikimas dėl teismo paskirtos baudos pakeitimo kita bausme, kuriame nurodoma, jog nuteistajam siunčiamų dokumentų įteikti nepavyksta, asmuo, nors ir yra dirbantis, tačiau darbovietė baudos išieškojimo pagal antstolio patvarkymą nevykdo, kadangi yra pirmos eilės išieškojimas, o darbo užmokestis yra tik 113 Eur, t. y. nesiekia MMA. Teikime nurodoma, jog nuteistasis baudos nesumokėjo, prašymo ar sutikimo, kad bauda būtų pakeista viešaisiais darbais, nepateikė. Iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkas geranoriškai baudos nemoka, turto, iš kurio būtų galima išieškoti baudą priverstinai, nenustatyta. Taip pat teikime nurodoma ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu yra vykdoma ir daugiau vykdomųjų bylų, dauguma jų dėl skolų išieškojimo, baudų už administracinius nusižengimus išieškojimo, taip pat dėl išlaikymo vaikams išieškojimo, todėl asmuo, žinodamas, kad turi skolų ir baudų, vengia jas mokėti, dirba už oficialiai rodomą mažą atlyginimą, todėl traktuotina, kad šios baudos nemoka sąmoningai. Kadangi nuteistasis vengia savo noru mokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, prašoma pakeisti baudą viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu.

Motyvuojamoji dalis

Teikimą atsisakytina priimti, jis grąžintinas antstoliui S. M..

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso BVK 8 straipsnis nustato, kad baudos bausmę vykdanti institucija yra antstolis. BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos numato, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, nuteistojo sutikimu teismas baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, o jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Tokios įstatymo nuostatos įpareigoja, kad antstolis, kaip bausmę vykdanti institucija, turi pateikti teismui teikimą su konkrečiu reikalavimu, pagrįstu vykdomosios bylos duomenimis, o ne reikalauti teismą priimti bet kokį sprendimą savo nuožiūra. Minėtų baudos pakeitimo kitomis bausmėmis nuostatų kontekste teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, tai yra bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016-01-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-13-327/2016). Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistieji iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, t. y. patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015-10-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-321-397/2015). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-243-651/2015).

Atsižvelgiant į visa tai, antstolis, kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos ar vengia ją mokėti.

Nagrinėjamu atveju antstolis pateikė teismui teikimą, kuriame iš esmės suformuluoti du alternatyvūs prašymai, t. y pakeisti baudą arba į laisvės apribojimo bausmę, arba į viešuosius darbus. Visgi, teismo vertinimu, antstolis kaip valstybės įgaliotas asmuo, turi pareigą kreiptis į teismą teikimu, kuriame būtų nurodytas konkretus motyvuotas prašymas, apibrėžiantis aiškias bylos nagrinėjimo ribas. Atsižvelgiant į tai, antstolio prašymą teismas pripažįsta kaip pateiktą su esminiais trūkumais, trukdančiais išspręsti klausimą dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausme iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu,

nutaria:

antstolio S. M. 2024 m. birželio 25 d. Nr. S-24-170-11090, kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl nuteistajam A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos baudos pakeitimo kita bausme grąžinti antstoliui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.