- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-09
- Bylos Nr.
- AN2-256-843/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00499-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Aušra Bielskė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus pataisos namai
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal R. T. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria Vilniaus pataisos namų skyriaus viršininko 2021 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 0070-ANR_N-31-2021 administracinio nusižengimo byloje pakeistas, pašalinant R. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus pataisos namų skyriaus viršininko 2021 m. vasario 18 d. nutarimu R. T. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 28 d. 13.35 val. Vilniuje, Rasų g. 8, buvo pavartojęs psichotropinių medžiagų be gydytojo paskyrimo, kadangi įtarus, jog R. T. yra vartojęs narkotinių (psichotropinių) medžiagų be gydytojo paskyrimo, Vilniaus pataisos namų 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus tarnybinėse patalpose atlikus narkotinių medžiagų vartojimo testą, jo testo rezultatas buvo teigiamas – MTD (metadonas). Nuteistajam nesutinkant su tyrimo rezultatais, tiriamoji medžiaga nuteistojo prašymu buvo išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją ir 2021 m. vasario 3 d. iš pastarosios gauta specialisto išvada, kad R. T. šlapime rasta EDDP (metadomo metabolito), tai yra metadono. Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnio 2 dalyje, todėl R. T. buvo paskirta 150 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. T. skundą, 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus pataisos namų 2021 m. vasario 18 d. nutarimą pakeitė, pašalindamas jo dalį dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo, ir konstatavo, jog R. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu R. T. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir jį visiškai išteisinti, panaikinti administracinį nusižengimą kaip nepagrįstą ir pažeidžiantį Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą bei kitus teisės aktus.
3.1 Apelianto teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į daugybę byloje esančių faktorių. Teismas neatsižvelgė į jo skunde ir posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad jis narkotikų (metadono) niekada nevartojo, o pataisos namų pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas imant testus, pažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymus. Kai jam buvo nustatytas apsvaigimas greituoju testu, jis nesutiko, ir sutiko, kad jo sąskaita būtų atliktas šlapimo tyrimas tiksliniam nustatymui. Tokiu būdu pataisos namų pareigūnai pažeidė ANK 567 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad negalima visos įrodinėjimo pareigos perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl apelianto kaltę turi įrodyti administracija, nes turi būti vadovaujamasi aukštesnę galią turinčiu įstatymu – ANK, o ne poįstatyminiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo. Apelianto teigimu, kai jį nusivedė padaryti testą, indelis buvo išpakuotas ir atsuktas jam nematant, todėl jis turi pagrindą teigti, kad indelis galėjo būti išteptas ar jame galėjo būti kažkokia medžiaga. Taip pat apeliantas pabrėžia, kad visa procedūra nebuvo filmuojama, nors Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas numato pataisos namų pareigūnams visą procedūrą filmuoti.
3.2 Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teisme apklaustas liudytojas pataisos namų pareigūnas negalėjo daug ko paaiškinti. Atsakant, kodėl nebuvo viskas filmuojama, kaip tai numato įstatymai, jis nurodė, kad apeliantas to neprašė. Tai yra absurdas ir melas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė tokius pareigūno parodymus kaip pagrįstus. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad tokie liudytojai kaip pareigūnai negali būti laikomi patikimais liudytojais, nes pareigūnai suinteresuoti ginti save ir savo instituciją. Apelianto teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas akivaizdžiai buvo pataisos namų pareigūnų pusėje, o taip būti negali.
3.3 Papildydamas apeliacinį skundą apeliantas nurodo, kad laimėjo analogišką bylą Vilniaus apygardos teisme (teisminio proceso Nr. 4-68-3-00464-2021-0), kur teismas aiškiai neskundžiama nutartimi yra išaiškinęs Vilniaus pataisos namų pareigūnų pažeidimus.
3.4 Papildydamas skundą apeliantas taip pat teigia, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, nes teismas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, priėmė formalų sprendimą, taip pat teismas turėjo vertinti, ar Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmai buvo teisėti. Apelianto teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas nesilaikė baigiamojo akto motyvuotumo, racionalumo, sprendimų aiškumo reikalavimų, taip pat palikti nenagrinėti apelianto skundo argumentai, kad teismui nebuvo pateikti pradžioje informaciniai lapeliai, nenustatyta, ar testai buvo tinkami naudoti, ar nebuvo pasibaigęs jų galiojimo laikas. Apeliantas neatmeta galimybės, kad testo indelis galėjo būti išteptas kažkokia medžiaga.
3.5 Apeliantas papildomai nurodo, kad teismas nepasisakė, ar buvo konstatuoti kokie nors jo apsvaigimo požymiai (eisenos sutrikimas, stovėsenos, judesių netikslumas, pirštų virpėjimas, kvapas, nuotaikos ir dėmesio sutrikimai). Taip pat apeliantui kelia abejonių pareigūnų paaiškinimai, nes jie yra jų surašyti praėjus tam tikram laikui nuo įvykio, tuo labiau, kad bausmę pataisos namuose atlieka apie 500 nuteistųjų, todėl nėra įmanoma atsimini tikslių įvykio detalių.
3.6 Apeliantas nurodo, kad teismas nepasisakė ir dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. V-505 taikymo, kuris taip pat reglamentuoja apsvaigimo nustatymo tvarką ir pagal kurį turėjo būti imami du mėginiai asmens apsvaigimui nustatyti. Apeliantas mano, kad Vilniaus pataisos namų pareigūnai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas skyrė pernelyg didelę reikšmę pareigūnų parodymams, neatsižvelgė į tai, kad jie suinteresuoti duoti kaltinančius parodymus. Apelianto manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas neįvertino to, ar apeliantui buvo tinkamai atlikta testavimo procedūra, neatliko byloje apklaustų liudytojų išsamaus surinktų duomenų tyrimo ir nepagrįstai juos laikė įrodymais, patvirtinančiais apelianto kaltę.
3.7 Apeliantas pažymi, kad kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 Aprašo 14 punkte nurodyta, kad pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima nuteistojo tiriamosios medžiagos ir tik tada ištiria greita tyrimo priemone (testu), o 18 punkte detalizuojama, kad tokio veiksmo atlikimo eiga. Pagal 18 punkto 1 ir 2 papunkčius, privaloma imti du mėginius – vienas greito testo nustatymui, antras siuntimui į laboratoriją. Apeliantas su testo rezultatais nesutiko ir už savo lėšas išsiuntė tą patį vieną šlapimo mėginį į laboratoriją. Atkreipia dėmesį, kad į laboratoriją buvo išsiųstas tas pats mėginys, todėl kyla abejonių dėl jo atlikto patikrinimo patikimumo apraše nustatytiems reikalavimams. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas patikimumą grindė tuo, kad jis buvo patvirtintas laboratorijos specialisto, bet kaip minėta, testas buvo siunčiamas tas pats vienas, t. y. tas pats mėginys, kaip ir greitojo testo metu.
3.8 Apeliantas teigia, kad narkotikų vartojimo nustatymas turi griežtas procedūras ir negali būti grindžiamas vien tik pareigūno, surašiusio protokolą, parodymais. Taip pat, pasak apelianto, pataisos namų pareigūnai tikrai nesilaikė testavimo atlikimo tvarkos ir nesant kitų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog jis nurodytu laiku buvo apsvaigęs, nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
3.9 Apeliantas papildomai teigia, kad vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi keturi elementai: objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Jeigu bent vieno šių požymių nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju, remiantis ANK 591 straipsnio 1 dalimi, nėra faktinio atsakomybės pagrindo, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Traukiant apeliantą administracinėn atsakomybėn, neturi kilti abejonių dėl to fakto ir jo kaltės. Kadangi sprendimas grindžiamas tik prielaidomis, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad buvo padarytas pažeidimas, nepakanka išvadoms apie apelianto kaltumą ir administracinės nuobaudos jam skyrimą.
Atsiliepimas
4. Vilniaus pataisos namų administracijos atsiliepime prašoma traukiamo administracinėn atsakomybėn R. T. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo R. T. nurodoma teismų praktika administracinių nusižengimų bylose Nr. ATP-61-366/2014; ATP-42-337/2014; AN2-206-813/2020, kadangi šių bylų faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių. Šiose administracinių nusižengimų bylose asmenys buvo traukiami atsakomybėn už nusižengimus, kurių objektyvioji pusė buvo realizuota alternatyviais ANK 71 straipsnio dispozicijoje nurodytais požymiais, t. y. už atsisakymą tikrintis įtarus apsvaigimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad R. T. buvo traukiamas atsakomybėn už faktą, kuris buvo objektyviai įrodytas, t. y. už psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, padarė teisingą išvadą, kad apeliantas pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, o jo veika kvalifikuota tinkamai, su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentais teismas pagrįstai nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nubaustojo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuotina, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad R. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytų nusižengimų) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo. ANK 71 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pakartotinai.
8. Laisvės atėmimo vietoje esančių asmenų tikrinimo tvarką dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (galiojęs veiksmų atlikimo metu) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės).
9. Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų 2021 m. vasario 18 d. nutarimu R. T. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 28 d. 13.35 val. Vilniuje, Rasų g. 8, buvo pavartojęs psichotropinių medžiagų be gydytojo paskyrimo, kadangi įtarus, jog R. T. yra vartojęs narkotinių (psichotropinių) medžiagų be gydytojo paskyrimo, Vilniaus pataisos namų 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus tarnybinėse patalpose atlikus narkotinių medžiagų vartojimo testą, testo rezultatas buvo teigiamas – MTD (metadonas). Nuteistajam nesutinkant su tyrimo rezultatais, tiriamoji medžiaga nuteistojo prašymu buvo išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją ir 2021 m. vasario 3 d. iš pastarosios gauta specialisto išvada, kad R. T. šlapime rasta EDDP (metadono metabolito), tai yra metadono. Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnio 2 dalyje.
10. Nors viso proceso metu apeliantas kategoriškai neigė vartojęs narkotines medžiagas, tačiau R. T. inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina ne tik anksčiau minėti atlikto testo rezultatai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai: 2020 m. gruodžio 28 d. laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas (b. l. 11-12), pareigūno V. P. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duoti parodymai (b. l. 46-47), Vilniaus pataisos namų 1-ojo SVS specialisto M. A. tarnybinis pranešimas (b. l. 10), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2921/2020(01) (b. l. 15) bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Byloje nėra duomenų, jog rastas medžiagas R. T. būtų vartojęs gydytojo paskyrimu, kas reiškia, kad nuteistojo šlapime rastos medžiagos suvartotos be medikų paskyrimo.
11. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčijama testų dėl narkotinių medžiagų vartojimo fakto nustatymo atlikimo tvarką, nurodo, jog jo testavimo metu testų galiojimas buvo pasibaigęs, mano, jog su juo buvo susidorota galimai iš anksto testus ištepant kokia nors medžiaga, o indelis šlapimo pavyzdžiui paimti nebuvo išpakuotas jo akivaizdoje.
12. Apygardos teismas pažymi, jog apelianto skundžiamos aplinkybės buvo detaliai ištirtos apylinkės teismo posėdžio metu ir pagrįstai konstatuota, kad patikrinimo procedūrą pareigūnai atliko nepažeidžiant nustatytos tvarkos. Priešingai, nei nurodo apeliantas, apylinkės teisme liudytoju apklaustas pataisos namuose patikrinimą atlikęs pareigūnas V. P. parodė, jog R. T. buvo paduotas buteliukas (indelis), kuris jo akivaizdoje buvo išimtas iš supakuoto maišelio, testas buvo daromas jo akivaizdoje ir duodamas jam į rankas. Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, jog apeliantas nenurodė, kad paduotas jam indelis būtų išteptas, šlapias ar keltų įtarimų dėl kokių nors kitų priežasčių. Pareigūnas B. P. taip pat nurodė, jog įtakoti testo niekaip negalima ir jeigu būtina, tuomet daromas antras testas. Dabar daromi du testai, vienas siunčiamas, vienas išpilamas. Pareigūnas paaiškino, kad yra apmokytas, instrukcijomis vadovaujasi, gali atlikti testavimą (b. l. 46-47). Pareigūnas M. A. paaiškino, kad nuteistasis buvo iškviestas atlikti narkotinių medžiagų testą. Šį testą atlieka jaunesnieji specialistai, kurie yra išklausę specialųjį kursą, turi pažymėjimus ir gali testuoti. Kai buvo gautas atsakymas iš laboratorijos, jis surašė tarnybinį pranešimą (b. l. 124-125). Pastarasis atitinka pareigūno parodymus. Svarbu paminėti, kad pastarieji liudytojai tokius parodymus teismui davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, priešingai, nei nurodo apeliantas, byloje nėra duomenų, kad būtent šie liudytojai norėtų kaip nors pakenkti nuteistajam R. T.. Liudytojų nurodytos aplinkybės neprieštaringos, jos sutampa tarpusavyje. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą šių liudytojų parodymais vadovautis.
13. Apeliantas ginčija Vilniaus pataisos namų pareigūnų teisę atlikti tokius testus, tačiau apylinkės teismui buvo pateikta naudota greitojo testo instrukcija Multi-Drug, kurioje nurodyta, jog testą gali atlikti ne tik sveikatos priežiūros specialistai, o tiesiog specialistai. Todėl apygardos teismui nekyla abejonių, jog patikrinimo procedūra atlikta tinkamai. Be to, Taisyklių 21 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymo 2.1.2 punktas numato laisvės atėmimo vietos direktoriams pareigą užtikrinti, kad jų vadovaujamose įstaigose būtų išmokytas reikalingas pareigūnų skaičius nustatyti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumą (girtumą) arba apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų. Atitinkamai 2.2 punktas numato pareigą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centro direktoriui organizuoti pareigūnų mokymus nustatyti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumą (girtumą) arba apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų. Liudytojas V. P. patvirtino, jog minėtus mokymus yra baigęs, turi tai patvirtinantį pažymėjimą ir gali testuoti nuteistuosius.
14. Kaip nurodė apylinkės teismas, šiuo metu negali patikrinti apelianto nurodytų teiginių, jog testo galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs ar jis buvo išteptas nežinoma medžiaga, todėl jo rezultatais nesivadovavo. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, jog atliekant tyrimą panaudojant greitąjį multitestą yra gaunami tik kokybiniai, preliminarūs analitiniai rezultatai. Visuomet išlieka tikimybė, jog procedūrinės klaidos gali sąlygoti klaidingus rezultatus. Todėl rezultatų patvirtinimui rekomenduojamas antrinis analitinis tyrimas. Tikrinamajam nesutinkant su greitojo testo rezultatu, teisės aktai suteikia galimybę šlapimo mėginį patikrinti teismo medicinos laboratorijoje, atliekant žymiai tikslesnį testą, naudojant profesionalias metodikas, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
15. Dėl apelianto nurodytos aplinkybės, jog nagrinėjamo testavimo metu nebuvo padarytas vaizdo įrašas, pažymėtina, jog Aprašo II dalyje yra reglamentuota neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas laisvės atėmimo vietose tvarka (galiojusi veiksmų atlikimo metu), tačiau joje nėra nurodyta, jog atliekant tokį tyrimą būtų privalomas vaizdo įrašo priemonių naudojimas. Šį faktą patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytojas V. P.. Pareigūnas papildomai nurodė, kad pagal dabar galiojančią tvarką filmavimas privalomas, tačiau praeitasis metais, tai yra nuteistojo testavimo veiksmų atlikimo metu, jis nebuvo privalomas (b. l. 46-47).
16. Apeliantas savo skunde kelia klausimą, kuris nebuvo sprendžiamas bylą nagrinėjant apylinkės teisme, jog testavimo metu nebuvo laikomasi Apraše imperatyviai nustatytos tvarkos, nes iš jo buvo paimtas tik vienas šlapimo mėginys. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraše (galiojusiame R. T. testavimo metu), yra detaliai reglamentuota laisvės atėmimo vietoje esančių asmenų tikrinimo dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tvarka. Aprašo 14 punkte nurodyta, kad pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir ištiria greita tyrimo priemone (testu), o 18 aprašo punkte detalizuojama tokio veiksmo atlikimo eiga: 18.1. paimami du tiriamosios medžiagos mėginiai – ne mažiau kaip po 50 ml, jei neaišku, kokių psichiką veikiančių medžiagų suimtasis (nuteistasis) vartojo – ne mažiau kaip po 100 ml. Tiriamoji medžiaga imama į du indelius be priedų; 18.2. vienas tiriamosios medžiagos mėginys naudojamas tyrimui atlikti greita tyrimo priemone (testu), kitas – esant šio aprašo 15 punkte numatytam atvejui (jei nuteistasis nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais), siunčiamas ištyrimui į toksikologijos laboratoriją. Taigi, atliekant nuteistojo organizme galimai esančių psichiką veikiančių medžiagų patikrinimą privalo būti imami du mėginiai – vienas, skirtas greitojo testo tyrimui, antras – siuntimui į laboratoriją.
17. Liudytojas pareigūnas V. P. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patvirtino faktą, kad esant būtinumui imami du šlapimo mėginiai. Pastarasis pareigūnas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme nurodė, jog buvo daromi du testai – vienas siunčiamas tolimesniam tyrimui, vienas išpilamas. Pareigūnas taip pat patvirtino, kad, kaip minėta, yra susipažinęs su testų atlikimo tvarka, nustatytos tvarkos laikėsi. Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad į Toksikologijos laboratoriją buvo siunčiamas tas pats vienas nuteistojo šlapimo mėginys, kuris buvo panaudotas greitajam testui.
18. Skunde apeliantas teigia, kad nebuvo objektyviai ištirtos visos aplinkybės dėl jo apsvaigimo požymių. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad administracinę atsakomybę pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį užtraukia narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo, todėl kilti atsakomybei pagal šį straipsnį pakanka paties tokių medžiagų vartojimo fakto nustatymo. Apsvaigimo nustatymas šiuo atveju nebuvo reikšmingas. Pasisakant dėl procedūros nustatant psichotropinių medžiagų vartojimo faktą, apsvaigimas buvo tikrinamas Vilniaus pataisos namuose vykdant nuteistojo testavimą. Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu parodė liudytojas pareigūnas V. P., patikrinimas buvo atliekamas, nes kažkam sukėlė įtarimų, buvo testuojamas ne vien R. T., bet ir kiti nuteistieji, atrinkti atsitiktine tvarka. Todėl apygardos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto iškeltai versijai, kad pareigūnai akivaizdžiai suinteresuoti duoti jį kaltinančius parodymus. Sutiktina su apelianto teiginiu, jog pareigūnų parodymus šiuo atveju reikia vertinti itin dėmesingai, kadangi jie atstovauja įkalinimo įstaigą ir gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, vis tik jų parodymų negalima vertinti atsietai nuo kitų byloje surinktų reikšmingų duomenų. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos taisyklės, įtvirtintos Apraše, kadangi buvo atliktas apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas bei tiriamos medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (testu). Nuteistasis su tyrimo rezultatais nesutiko, juos ginčijo, todėl tiriamoji medžiaga buvo išsiųsta į Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją, tačiau gavus specialisto išvadą, greitojo tyrimo rezultatai pasitvirtino, nepalikdami abejonės, kad nuteistasis testavimo metu buvo vartojęs narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo.
19. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes konstatuotina, kad R. T. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta, jo padarytas nusižengimas, atsižvelgus į tai, kad R. T. už analogišką nusižengimą Marijampolės apskrities VPK tyrėjo nutarimu 2019 m. gruodžio 11 d. buvo nubaustas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį, kvalifikuotas teisingai. R. T. už šį administracinį nusižengimą nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra teisinga ir proporcinga jo padarytam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o R. T. apeliacinis skundas netenkinamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.