Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L.-B.ieškinį atsakovui I. B., atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalinimo tretiesiems asmenims: A. R. IĮ „Mukas“, E. K., A. M., R. B., M. T., L. S., D. T., Z. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, UAB „Progvita“, A. T., A. A., Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, UAB „Sergel“, UAB „Staipa“, J. S., Šiaulių apskrities VPK, A. G., M. Ž., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Olaf A. N., UAB „Moment Credit“, UAB „Inreal“, UAB „IPF Digital Lietuva“, M. J., UAB „Šiaulių tauro televizoriai“, UAB „Baltijos kredito sprendimai“, „Mokilizingas“, UAB „FF lizingas“, A. S., I. M., S. M., AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Legal Balance“, antstolei G. V., antstolei V. Š., antstoliui A. L., antstoliui R. K., antstoliui T. U., antstolei E. R., antstoliui A. B., antstolei R. A. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais E. T. ieškinį A. L.-B., I. B. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė – nutraukti I. B. ir A. L. – B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo I. B. kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – B., L.. Tarpusavio išlaikymo nepriteisti. Nepilnamečio sūnaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. L. – B. Iš atsakovo I. B. nepilnamečio sūnaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 190 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę A. L. – B. nepilnamečio sūnaus D. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Nustatyti atsakovo I. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. B. vaiku tvarką: atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 20 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir gražindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą.

4. Nutarė padalinti santuokos metu įgytą turtą taip: ieškovės A. L. – B. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 500 Eur vertės; atsakovo I. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį SEAT CORDOBA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 2000 Eur vertės, automobilį FORD FOCUS C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 2000 Eur vertės, 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB Juridinės firmos ,,J. B.“ akcijų - 2 896 Eur vertės, UAB ,,Badisa“ 49 proc. akcijų - 1 225 Eur vertės; nustatyti, jog banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš šalių valdomos piniginės lėšos lieka tos šalies asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos; priteisti atsakovui I. B. asmeninės nuosavybės teise 40 000 Eur vertės neįregistruotą nekilnojamojo turto registre žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiu statomu namu, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovo įgytą 2014-12-23 pagal pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei A. L. - B. iš atsakovo I. B. 8000 Eur piniginę kompensaciją; pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis prievoles kreditoriams: A. R. IĮ „Mukas“, E. K., A. M., R. B., M. T., L. S., D. T., Z. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, UAB „Progvita“, A. T., A. A., Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, UAB „Sergel“, UAB „Staipa“, J. S., Šiaulių apskrities VPK, A. G., M. Ž., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Olaf A. N., UAB „Moment Credit“, UAB „Inreal“, UAB „IPF Digital Lietuva“, M. J., UAB „Šiaulių tauro televizoriai“, UAB „Baltijos kredito sprendimai“, UAB „Mokilizingas“, UAB „FF lizingas“, A. S., antstolei G. V., antstolei V. Š., antstoliui A. L., antstoliui R. K., antstoliui T. U., antstolei E. R., antstoliui A. B., antstolei R. A., I. M., S. M., AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Legal Balance“. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Patenkino trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais E. T. ieškinį ir priteisė E. T. iš A. L. – B.s ir atsakovo I. B. solidariai 120 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 120 Eur sumą nuo 2018-01-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir lygiomis dalimis iš kiekvieno po 25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo I. B. ieškovei A. L. – B. 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės A. L.-B. valstybei 231,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo I. B. valstybei 1198,99 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės teismui leidžia spręsti, jog dėl santuokos iširimo yra vieno atsakovo kaltė, atsakovas yra nuteistas už tyčinius nusikaltimus, nustatyta, jog ieškovei tiek prieš santuokos sudarymą, tiek ir po jos melavo, sakydamas, kad yra advokatas, rodė mantiją, nors įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais yra nustatyta priešingai, pasitvirtino ir ieškovės nurodytos aplinkybės dėl jos persekiojimo, nes teismo posėdyje atsakovas pripažino, jog yra fotografavęs prie ieškovės atstovės advokatės namų (2018-03-07 garso įrašas). Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovės neištikimybės neįrodytos, priešingai, byloje apklausti liudytojai L. A., R. N., kurie buvo kviesti atsakovo prašymu, patvirtino, jog ieškovė charakterizuojama gerai, nėra matę, kad jos atvyktų paimti iš darbo nepažįstami vyrai, nes į darbą ir iš darbo namo ji vykdavo su L. A. (2018-04-23 garso įrašas, CPK 178, 185 str.). Byloje neįrodyta aplinkybė, nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 str.). Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad nepilnametis sūnus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena su atsakovu (duomenys neskelbtini), ieškovė iš nurodyto buto išsikraustė po atsakovo gauto el. laiško. Teismas sprendė, kad atsakovo neracionalus piniginių lėšų naudojimas (skolų susidarymas), elgesys vaiko atžvilgiu, siekiant sumenkinti motinos svarbą, sudarant kliūtis sūnui bendrauti su motina, gali daryti žalingą poveikį vaiko vystymuisi ir moralinių nuostatų formavimuisi, todėl vaiko interesais D. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove – vaiko motina. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nurodė, kad įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, vaiko interesams taikant prioritetą, abu tėvai vaiko išlaikymui gali skirti po 190 Eur. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Dėl turto padalinimo teismas sprendė, kad ieškovės A. L.-B.ir atsakovo I. B. vardu nekilnojamojo turto registruota nėra, bet nuo 2014-12-29 I. B. vardu registruotas juridinis faktas – sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, jog įgijo 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB Juridinė firma ,,J. B.“ akcijų, akcijos vertė 100 Lt, UAB ,,Badisa“ 49 proc. akcijų, vienos akcijos vertė yra 25 Eur. Nors atsakovas teigia, kad įgijo ir DONOIL Ltd 50 proc. akcijų ir IRLEX LEGAL (duomenys neskelbtini) proc. akcijų, tačiau įrodymų dėl jų įsigijimo nepateikė. Dėl turto teisinio režimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe nurodė, kad byloje pateikta pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta 2014-12-23 patvirtina, jog atsakovas notarų biure pasirašė sutartį dėl žemės sklypo įsigijimo, sutarties 2.1 p. nurodyta, jog pirkėjas I. B., būdamas santuokoje su A. L.-Balčiūniene, perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise žemės sklypą už 40 000 Lt. Byloje nustatyta, jog ieškovė nepriėmė sprendimo pirkti nekilnojamąjį turtą, šalys nesitarė dėl turto įgijimo, sandorio sudarymo metu ji nedalyvavo, apie atsakovo įgytą turtą sužinojo, kai gavo kalėdinę dovaną, prie turto neprisidėjo, valios dėl turto įgijimo neišreiškė, pinigų neskyrė, nors dirbo ir gavo pajamas, tačiau atsakovas teigė, kad turtas įgytas už jo pinigus, o pajamos pagal CK 3.88 str. 1 d. 3 p. yra laikomos jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl laikytina, kad įgytas santuokinis turtas. Automobilis FORD FIESTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas A. L.-B.vardu 2010-05-08, rodo, jog tai taip pat yra santuokinis turtas, tai paneigiančių įrodymų nepateikta. Kitos dvi transporto priemonės įgytos taip pat santuokos metu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo pripažinti nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą asmenine atsakovo nuosavybe, nes nėra CK 3.89 str. numatytų pagrindų, todėl šis turtas turi būti dalijamas (CK 3.88 str., CPK 178, 185 str.).

6. Nurodė, kad atsakovo atžvilgiu vykdoma daug vykdomųjų bylų, teismas atsižvelgia į jo turtinę padėtį, į kreditorių interesus, į tai, kad ieškovė iš viso nepretenduoja į atsakovo santuokoje įgytą turtą, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir laikyti, jog nekilnojamojo turto, kurio daiktinės teisės neįregistruotos, 4/5 dalys priklauso atsakovui, o 1/5 dalis – ieškovei. Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), natūra priteistinas atsakovui, ieškovei kompensuojant dalį pinigais. Taip teismas sprendė, kad nekilnojamojo turto padalijimas natūra abiem sutuoktiniams yra negalimas ir neįmanomas dėl tarp šalių susiklosčiusių įtemptų santykių, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, atsižvelgiant į kreditorių skaičių ir jų interesus. Teismas vertino atsakovo duotus paaiškinimus, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė gali būti nuo 40 iki 60 tūkst. Eur, kitus pateiktus įrodymus, jog turtas buvo įgytas dar už 40000 Lt, kad namo statyba buvo tik pradėta, statyba vyko ir toliau. Nurodė, kad žemės su statomu namu vertė yra 40 000 Eur, nuo šios sumos kompensacija ieškovei sudarytų 20 proc. ir yra lygi 8000 Eur. Dėl kreditorinių įsipareigojimų nurodė, kad Kreditoriai įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Atsakovas kreditorinius įsipareigojimus prašė pripažinti abiejų sutuoktinių įsipareigojimais, tačiau teismo posėdžio metu prašė: įsipareigojimus kreditoriams: E. K., A. M., R. B., M. T., L. S., D. T., Z. A., A. T., A. A., J. S., M. Ž., IĮ ,,Mukas“, UAB ,,Storent“, Olaf A. N., UAB „Moment Credit“, Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „Sergel“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, UAB „Inreal“, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB ,,Intrum Lietuva“ (buvęs Lindorff Oy), UAB ,,Gelvora“, UAB ,,FF lizingas“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ pripažinti abiejų sutuoktinių įsipareigojimais, kitus kreditorinius įsipareigojimus, prašo pripažinti jo asmeniniais. Atsakovas negalėjo atsakyti, kaip, kada, kokiu pagrindu susidarė skolos, nepagrindė įrodymais skolų kreditoriams UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB ,,Intrum Lietuva“ (buvęs Lindorff Oy), UAB ,,Gelvora“, UAB ,,FF lizingas“, IĮ ,,Mukas“, teigė, kad skola UAB ,,Storent“ gali būti ir jo asmeninė, tvirtino, kad Sodrai skola yra mokesčių nesumokėjimas iš individualios veiklos, VMI - už GPM nemokėjimą, UAB ,,Moment credit“ – pragyvenimui paimti pinigai, šeimos poreikiams tenkinti, nes pajamų neužteko. Atsakovas negalėjo atsakyti, kada sudarytos sutartys su minėtais kreditoriais, kokiai paskirčiai, nežino skolų dydžio. Teigė, kad kreditoriams Z. A., A. T., J. S., M. T., D. T. yra priteistos sumos iš jo baudžiamųjų bylų, bet prašė pripažinti bendromis prievolėmis, nes gauti pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovės vardu antstolių kontorose vykdomųjų bylų nėra, o atsakovo vardu buvo vykdomos net 76 vykdomosios bylos, kas rodo, jog patys kreditoriai prievoles jiems laikė asmeninėmis atsakovo prievolėmis, jie savarankiškų reikalavimų šioje byloje nereiškė. Teismui nepateikti įrodymai, jog su kreditoriais buvo atsiskaityta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Atsakovas I. B.apeliaciniu skundu prašo: atnaujinti įrodymų tyrimą, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; skirti vaikui pakartotinę psichologinę teismo ekspertizę; panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį patenkinti visiškai arba bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi tik ieškovės teiginiais bei teismo nuosprendžiais atsakovo atžvilgiu. Teismas nevertino atsakovo paaiškinimų, vadovavosi tik ieškovės pateiktomis prielaidomis, o ne rašytiniais įrodymais. Visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, ieškovė į atsakovo užduodamus klausimus, kurie paneigtų ieškovės teiginius ir prielaidas, atsakydavo: „neprisimenu, negaliu paaiškinti, pas mane galvoje sumaištis“. Visus 12 bendro gyvenimo metų atsakovas jusdavo psichologinį ieškovės spaudimą, kad gyvename blogai, kad reikia savo nuosavo būsto, ir teistumas ne dėl ko kito, kaip tik siekis materialiai aprūpinti šeimą, patenkinti ieškovės poreikius. Ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad buvo nelojalus, viską pirkdavo be jos žinios, bet paskutiniai pirkiniai - automobiliai F. F. C-MAX ir S. C. buvo nupirkti su ieškovės žinia, automobilis S. C. ieškovės reikalavimu ir tik jai pritarus buvo nupirktas.

7.1. Ieškovė visur mini teistumus, dėl ko teismas skundžiamu sprendimu ir pripažino atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, apie kuriuos ji neva nieko nežinojo. Po nuosprendžių 2015 metų gegužės ir birželio mėnesiais, ji viską žinojo, po to su šeima vyko į užsienį, gyveno normalų bendrą gyvenimą. Apie paskutinę nagrinėjamą bylą ieškovė žinojo, po paskutinio straipsnio spaudoje ji net aiškinosi, nors ieškovei niekada negalėdavai pasakyti tiesos, ji visada nenorėdavo suprasti, traktuodavo viską taip, kaip jai patogiau. Po nuosprendžių priėmimo šeimoje vyko normalus šeimyninis gyvenimas ir tai ieškovei netrukdė gyventi.

7.2. Dėl šeimos iširimo kalta tik ieškovė, ji nebuvo lojali šeimai, pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, bei įsipareigojimą būti ištikimai. 2016 m. spalio 08 dieną gavo iš savo draugo SMS žinutę apie tai, kad susitikinėja su kitais vynais. Paskutinius vienerius metus ieškovė tapo paslaptinga, prasidėjo paslaptingi pokalbiai telefonu ir SMS žinučių rašinėjimai, pradėjo laikytis dietos, per dieną sverdavosi po 2-3 kartus ir žiūrėdavo savo svorį, pradėjo per mėnesį po 2 kartus vaikščioti į grožio salonus, ko nedarydavo iki tol. Ieškovės keistas elgesys prasidėjo, kai pradėjusi dirbti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ artimiau susipažino ir pradėjo draugauti su savo kolege, prasidėjo jos vienos pasisėdėjimai pas kolegę namuose, išgėrinėjimai, važinėjimai į neaiškius koncertus Radviliškio mieste. Ieškovė pokalbio metu, kuris vyko dar 2016 m. gruodžio mėnesį neneigė, kad ji turi kitą asmenį, motyvuodama tuo, kad jai reikėjo su kažkuo pasikalbėti, reikėjo užuojautos ir atsvaros. Šioje byloje turėjo būti konstatuota bent jau abiejų sutuoktinių kaltė ir santuoka turėjo būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7.3. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodo, kad nepilnamečių vaikų globėjais yra paskiriami asmenys teisti už sunkius ir net labai sunkius nusikaltimus, ir tai netrukdo jiems tinkamai rūpintis vaikais. Teismas netinkamai (tai nurodė ir sprendime) vertino Institucijos teikiančios išvadą pateiktą paskutinę išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus D. B. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu atsižvelgiant į vaiko gyvenimo stabilumą, jo psichologinę būseną bei ir į LAT formuojamą praktiką, tokiose bylose ir situacijose. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti individualius vaiko interesus ir į juos atsižvelgti priimdamas sprendimą. Nustatant vaiko interesus visų pirma būtina atsižvelgti į paties vaiko norus, siekius, teikiamus prioritetus. Nustatant vaiko interesų turinį, teismas turi vadovautis objektyviais kriterijais, nulemiančiais vaiko, kaip išsilavinusios, sveikos, aukštų moralinių savybių, tvirtos asmenybės, vystymąsi. Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotu nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir problemų bei pan.

7.4. Apelianto prašymu byloje buvo paskirta psichologinė ekspertizė, ji atlikta 2017-11-29, o Ekspertizės aktas surašytas 2017-12-29. Susipažinus su Teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), ir su ekspertizės išvadomis sutikdamas tik iš dalies, teismui teikė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo. Apeliantas mano, kad ekspertizė atlikta nepilnai, netinkamai pateikti atsakymai į teismo užduotus klausimus, ekspertizė atlikta šališko eksperto. Psichologė-ekspertė atlikusi sūnaus D. B. ekspertizę yra ieškovės pažįstama ir tai galėjo įtakoti neišsamios ekspertizės atlikimą. Pasibaigus ekspertizei, apeliantas išsakė savo pastabas dėl ekspertės šališkumo, 2017-12-06 gavo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vadovės atsakymą, kuriame nurodoma, kad turėjo teisę pareikšti nuomonę dėl teismo eksperto nušalinimo iki teismo paskirtos ekspertizės atlikimo. Tačiau šioje byloje visus dokumentus, siųstus teismui pasirašinėdavo Teismo vaikų ir paauglių Psichologė-ekspertė A. Š.. Apeliantas mano, kad 2017-12-06 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vadovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini)nepaneigė ekspertizę atlikusios ekspertės šališkumo ir pažinties su ieškove.

7.5. Ekspertės pateiktos išvados nėra teisingos, nuo to momento, kai ieškovė išsikraustė iš bendrų šeimos namų, atsakovas kalbasi su sūnumi ir aiškina bylos esmę, kalbasi apie tėvų gyvenimo skyriumi priežastis, nedarė ir nedaro jokio poveikio nuvertinant ieškovės, kaip mamos svarbą. Vaikui aiškino mamos išsikraustymo galimas priežastis ir jos pateiktą prašymą, kad teismas nustatytų vaiko gyvenamąją vietą pas mamą, apeliantas visada giria ieškovę vaikui, mokina gerbti savo mamą, skatina abiejų bendravimą, ko pasėkoje sūnus 2017 metų vasaros sezono metu visada nešdavo ieškovei lauktuvių - savo užaugintų daržovių ir visiškai nėra aišku, kodėl ekspertė ekspertizės akte būtent nurodė tokias aplinkybes, kurios nėra teisingos. Apelianto nuomone, ekspertė pilnai galėjo atsakyti į visus teismo užduotus klausimus, o 2018-02-22 apelianto prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo teismas nepagrįstai atmetė. 2018-04-11 prašymą į teismo posėdį šaukti ekspertę taip pat atmetė.

7.6. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, teismas nesiaiškino vaiko poreikių ir jo norų, užkirto kelią vaikui siekti sporto aukštumų, rūpintis savo augintiniu - šuniuku, vardu „Rikis“. Šalių nepilnametis sūnus lanko Karate sporto klubą „Saulė“, turi iškovojęs vieną aukso medalį (1-a vieta) ir dvi antrąsias vietas, tame tarpe vienas sidabro medalis, per vienerius metus išlaikė du egzaminus, treniruotės vyksta tris kartus per savaitę, nuo 16 val. Teismas visiškai nesiaiškino, ar ieškovė bus pajėgi užtikrinti vaiko norų tęstinumą, kaip ji pasirūpins tinkamu vaiko dalyvavimo sporto (treniruočių) užsiėmimuose. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, neaišku, koks vaiko augintinio — šuniuko likimas, koks būtų psichologinis šokas vaikui išsiskiriant su savo augintiniu, nes neaišku, ar ieškovės namuose būtų galima laikyti augintinį. Ieškovė netinkamai ir toliau elgiasi su vaiku, pokalbiais telefonu metu nesiekia pagirti vaiko, pasidžiaugti juo, o kelia intrigas, psichologiškai ir emociškai vaiką smukdo. Paskutinis toks nemalonus vaiko ir ieškovės pokalbis vyko 2018-06-02, kai ieškovė negalėjo priskambinti vaikui, nes buvo išvykę į Latvijos pajūrį - Jūrmalą ir Rygą. Sūnui paskambinus iš apelianto telefono ieškovei, pastaroji nesistengė pasidžiaugti vaiku, paklausti kaip jam sekėsi, ar patiko, tačiau šaukė ir pyko, kam visiškai nebuvo jokio pagrindo.

7.7. Šalių nepilnametis sūnus faktiškai jau keleri metai gyvena tik su apeliantu, kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur buvo paprašyta, kad specialistai įspėtų ieškovę dėl netinkamo elgesio ir kitų galimų jos pažeidimų, nes ieškovė pati nerodo noro bendrauti su apeliantu dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo. Šalių sūnus nuo 2018-01-29 iki 2018-02-06 sirgo, tačiau ieškovė būdama atostogose, nesugebėjo atvykti ir aplankyti savo sergančio sūnaus, o tik 2018-02-02 anksti ryte parašė jam SMS žinutę. Šalių sūnui yra 9 metai ir 5 mėnesiai, sūnus puikiai reiškia mintis ir savo norus, todėl jo noras yra gyventi su tėčiu, t.y. apeliantu. Ekspertizės akte nurodyta, kad vaikas labiau yra prisirišęs prie tėvo, o įvertinus Institucijos teikiančios išvadą - Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir norus, Vaiko gyvenamoji vieta turėjo būti nustatyta su apeliantu.

7.8. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nurodo, kad nesutinka ir su tuo, kad yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui. Apeliantas priešieškiniu teismo prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vieta su juo, o išlaikymą nepilnamečiui sūnui iš ieškovės priteisti natūra - turtu. Sūnui gyvenant su apeliantu, ieškovė teikia materialinį išlaikymą savo vaikui, kas mėnesį mokėdama po 130 Eur, tokia suma yra pakankama ir apeliantas neprašo jos didinti.

7.9. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, nesutinka ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu. Bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatyta pagal apelianto priešieškinį.

7.10. Dėl turto padalinimu atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, nes nepagrįsta išvada, kad nekilnojamo turto padalinimas natūra yra neįmanomas dėl tarp šalių susiklosčiusių įtemptų santykių, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, natūra ieškovei turto dalies nepriteisė, o priteisė piniginę kompensaciją lygią 8000 Eur sumai, kas sudaro 20 proc. nuo 40000 Eur sumos. Teismo sprendimas priteisti ieškovei kompensaciją yra visiškai nesuprantamas ir priteista suma niekuo nepagrįsta. Įtemptus santykius tarp šalių daro pati ieškovė, apeliantas niekaip to neįtakoja, o vaiko interesai iš vis nenukentėtų priteisiant ieškovei turtą natūra. Teismas nustatydamas turto vertę vertino atsakovo duotus parodymus, kad turto vertė galėtų būti apie 40 000 Eur, tačiau ši suma visiškai yra niekuo nepagrįsta, teismas nesiėmė jokių priemonių turto vertei nustatyti. Atsakovas nesutinka su sprendimu turto dalį ieškovei priteisti pinigine kompensacija.

7.11. Teismas skundžiamu sprendimu padalino ir apelianto turimų įmonių akcijas — UAB „Juridinė firma „J. B.“ bei UAB „Badisa“, tačiau neišsprendė klausimo dėl užsienyje — Jungtinėje Karalystėje priklausančių įmonių akcijų - įmonės DONOIL Ltd ir IRLEX LEGAL BUREAU Ltd. Užsienio įmonių akcijas apeliantas įgijo steigiant, tokie paaiškinimai buvo duoti ir teismo posėdžio metu, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio. Skundžiamu teismo sprendimu teismas kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenis pripažino apelianto asmeniniais įsipareigojimais. Teismas tokį savo sprendimą grindė neįrodžius, kad lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams, rėmėsi ieškovės parodymais, kad ji gyveno iš savo asmeninių lėšų, nors realiai dirbti pradėjo 2014 m. spalio mėn., jokių santaupų neturėjo. Ieškovės argumentai, kad ji nieko nežinojo apie statomą gyvenamąjį namą, yra klaidinantys; argumentai, kad dar prieš nutraukiant santuoką jokių bendrų interesų nebeturėjo ir atskirai vedė namų ūkį, yra klaidinantys, siekiant išvengti sutuoktinės atsakomybės kreditorių atžvilgiu. Teismas sprendimu nustatydamas, kad ieškovei priklauso 20 proc. dalis nekilnojamojo turto, tokią pat dalį turėjo nustatyti ir kreditoriniuose reikalavimuose, t.y. ieškovė turi dengti 20 proc. kreditorinių reikalavimų.

7.12. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintinas iš dalies, iš apelianto jos naudai priteisė 300 Eur. Su tokiu teismo sprendimu apeliantas nesutinka, nes taip pat patyrė bylinėjimosi laidas — mokėjo už ekspertizę. Teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, apelianto patirtos išlaidos taip pat turėjo būti proporcingai priteistos iš ieškovės.

7.13. Dėl teisėjos šališkumo, atsakovas dar 2017-02-09 pareiškimu reiškė nušalinimą teisėjai, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Teisėja 2017-01-25 paskyrė prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nagrinėjimui – 2017-01-27 - 11.00 val., tačiau pranešimą apie tai išsiuntė tik ieškovės atstovei advokatei. Tik aktyvumo dėka apeliantas sužinojo apie teismo posėdžio datą ir laiką, 2017-01-27, teisėja prašymo nenagrinėjo iš esmės motyvuojant, kad yra gautas prašymas dėl naujų įrodymų išreikalavimo, priėmė nutartį, kuria atidėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir vykdymo veiksmų sustabdymo nagrinėjimą ir skyrė rašytinį prašymo nagrinėjimą 2017-02-01 -15 val. Apie naujai paskirtą prašymo nagrinėjimo datą ir laiką, teismas jau visoms suinteresuotoms bylos šalims išsiuntė pranešimą 2017-01-30. Teismas formaliai išnagrinėjo prašymą, nevertindamas naujų įrodymų, uždraudžiant pateikti ir kitus, motyvuojant tuo, kad dėl 2016-10-20 nutarties yra pasisakęs ir Šiaulių apygardos teismas, prašymą atmetė. Teismas netenkindamas prašymų pažeidė bylos šalių lygiateisiškumo principus, vadovavosi vien tik ieškovės žodžiais, jos prielaidomis ir abejonėmis, o ne į bylą teikiamais rašytiniais įrodymais. Tai įrodo teisėjos šališkumą, išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties, taip leido proceso dalyviui - ieškovei piktnaudžiauti procesine padėtimi. Bylą nagrinėjant galimai šališkam teismui ir netinkamai vertinant įrodymus, netinkamai taikant materialines ir procesines teisės normas, buvo priimtas neteisėtas teismo sprendimas.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo: atsakovo apeliacinį skundą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka; atsakovo apeliacinį skundą atmesti visiškai; atsakovo reikalavimą dėl pakartotinės ekspertizės atmesti; priteisti iš atsakovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atsakovo teiginiai proceso metu apie tai, kad jo nusikaltimai padaryti yra ne dėl ko kito, kaip tik siekis materialiai aprūpinti šeimą, patenkinti ieškovės poreikius yra neteisingi, ji nieko nežinojo apie atsakovo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį ir teisminį persekiojimą. Apie atsakovo nusikalstamą elgesį sužinojo iš spaudos, visą informaciją apie teistumus gavo civilinio proceso metu, patyrė moralinį šoką. Atsakovas 10 metų apgaudinėjo ir melavo, pagal civilinėje byloje esančius įrodymus, kad vykdomų išieškojimų iš manęs, ieškovės A. L. - B.antstolių žinioje nėra. o atsakovo vardu vykdomos 76 vykdomosios bylos, atsakovas teismo posėdyje teigė, kad skolų iš principo nemoka (2018-02-22 garso įrašas), teismo procesą atsakovas ilgino, nesiekė protingai ir sąžiningai bei teisingai išspręsti tarpusavio santykių. Apklausti liudytojai akivaizdžiai patvirtino jos parodymus, o ne atsakovo poziciją. Atsakovas persekiojo, laukdavo prie darbo automobilyje, sekdavo parduotuvėse, užsirašinėjo datas ir klausinėjo apie tariamus kelerių metų senumo įvykius, sekė ir fotografavo prie advokatės gyvenamojo namo ir pats tai pripažino teisme. Ji negalinti prisiminti ar pamiršti, to, ko apskritai niekada nebuvo. Atsakovas 2017-03-21 teigė, kad „atsakovui beveik yra žinomi ieškovės meilužio (naujo draugo) duomenys“, tačiau atsakovas pirmosios instancijos teismui jokių duomenų nenurodė, nepateikė jokios kitos informacijos. Visi atsakovo samprotavimai yra akivaizdus išsigalvojimas, siekiant pažeminti. Pirmą kartą apsilankęs namuose sūnus atidarinėjo visas spintas ir spinteles, stalčius ir tikrino, ar nėra vyriškų batų, rūbų, tikrino, ar dantų šepetukas yra vienas, ar vienas yra puodukas arbatai gerti, ji supratusi, kad iki atsakovas mažametį sūnų mokina sekti savo mamą. Buvo 10 metų apgaudinėjama, nieko nežinojo apie tai, kad atsakovas vykdė nusikalstamas veikas. Atsakovas viso proceso metu teigė, kad pateiks teismui mano tariamos neištikimybės įrodymų, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, leidžiančio suabejoti ištikimybe atsakovui ir lojalumu šeimai, ir negalėjo pateikti, nes tokių įrodymų nėra ir niekada nebuvo. Teismui pateikė įrodymą-atsakovo 2017-01-12 elektroninį laišką, kuriame atsakovas reikalavo išsikelti iš nuomojamo buto, nurodė datą ir valandą, iki kurios privalo išsikelti ir grasino iškeldinti priverstine tvarka. Gyvendama santuokoje pavargo nuo nuolatinio atsakovo melo, apgaudinėjimo, beje, buvo visko, atsakovas pats teisme pripažino, kad jis girtavo. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė aplinkybes, vertino civilinėje byloje esančią medžiagą ir padarė teisėtą ir teisingą išvadą apie tai, kad atsakovas yra kaltas dėl žlugusios mūsų santuokos. Visi automobiliai, kurie buvo atsakovo nupirkti, yra pas atsakovą, gyvenant santuokoje, jis yra liepęs pasirašyti ant kažkokio tai dokumento.

8.2. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodo, kad vaikas kasdien su mama bendrauja, leidžia laisvalaikį, atsakovas vaikui ne visada leidžia bendrauti. Teismo psichologinės ekspertizės metu vaikas pasakė, kad atsakovas teigė, kad vaiko motina atsisakė raštu teismo posėdžio metu. Tai akivaizdus melas, atsakovas nepasibodėjo meluoti mažamečiui sūnui, puikiai žinodamas, kaip jautriai vaikas išgyvena skyrybas. Ji vaikui nepasakė nei vienos neigiamos frazės apie atsakovą, ir tai akivaizdu buvo ekspertizės metu. Dabar atsakovas ginasi, kad jis vaikui nedarė jokio poveikio, tačiau akivaizdu, kad nemeluoja vaikas, o ne atsakovas. Atsakovas teigia apeliaciniame skunde, kad vaikui „aiškina bylos esmę”, atsakovas aiškina, kad sūnus domisi teismo procesu, tačiau tokie atsakovo teiginiai, atsakovas savo problemomis dalinasi su mažamečiu vaiku, versdamas vaiką kentėti ir dar ir dar kartą išgyventi tėvų santuokos nutraukimą. Protingi tėvai visada stengiasi vaikus apsaugoti nuo neigiamų emocijų ir tarpusavio konfliktų, tausodami vaiko sveikatą ir nervinę sistemą. Paskutiniu metu pastebėjo, kad sūnus pastoviai laiką leidžia su atsakovo mama. Atsakovo elgesys skatina vaiką manipuliuoti jausmais, vaikas augs ir anksčiau ar vėliau atsirinks, kas yra tiesa, o kas yra melas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas apie tai, kad atsakovo teistumas, jo neracionalus piniginių lėšų naudojimas (skolų susidarymas), elgesys vaiko atžvilgiu siekiant sumenkinti motinos svarbą, sudarant kliūtis sūnui bendrauti su motina, gali daryti žalingą poveikį vaiko vystymuisi ir moralinių nuostatų formavimuisi.

8.3. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad šalys dirba, į tai kad atsakovas skolų nemoka „iš principo”, į tai, kad atsakovas turi nekilnojamąjį turtą, į tai, kad išlaikymo suma nėra užaukštinta ir laikytina pagrįsta, į tai, kad vaikas neturi specialių poreikių ir priteisė vaikui išlaikymą iš atsakovo 190 eurų. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovas apeliacinio skundo dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ydingumo nepateikė, todėl atsikirtimai taip pat yra neteikiami. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku maksimalią trukmę atsakovui, atsižvelgė į pasiūlymus ir vaiko interesus. Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl pakartotinės vaiko psichologinės ekspertizės atlikimo atmestinas visiškai, nes atsakovas nenurodė pagrindų, kuriems esant skiriama pakartotinė ekspertizė. Atsakovas pateikė nufotografuotas mobilaus telefono žinutes, kurios neaišku kada, iš kokio telefono ir į kokį telefoną yra siųstos. Duomenų apie tai civilinėje byloje nėra, akivaizdu, kad šios žinutės buvo išsiųstos gerokai anksčiau, negu atsakovas pradėjo stalyti namą, nes niekur nekalbama nei apie namą, nei apie buvimą ir gyvenimą jame. Šie įrodymai yra niekiniai, nes neaišku, kokias aplinkybes jie patvirtina, taip pat nesuprantama, kodėl atsakovas jų nepateikė pirmosios instancijos teismui.

8.4. Dėl turto padalinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino situaciją, atsižvelgdamas į kiekvieno sutuoktinio indėlį į įgyjamą turtą, susidariusias skolas, nustatytas faktines aplinkybes dėl santuokos iširimo ir atitinkamai išsprendė turto padalijimo klausimą, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą natūra priteisdamas atsakovui, o man priteisdamas 8000 Eur kompensaciją. Atsikirsdama į atsakovo pretenzijas dėl kompensacijos man priteisimo mano, kad pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą priėmė vadovaudamasis CPK normomis. Atsakovas nepateikė apeliaciniame skunde jokių teisinių argumentų dėl akcijų padalijimo ir dėl kreditorinių savo įsipareigojimų, todėl ir atsikirtimai yra neteikiami.

8.5. Teismas priėmė teisingą ir protingą sprendimą, priteisdamas atsakovui didesnę dalį kilnojamojo turto ir akcijų, nes dalis akcijų įgyta jau šalims gyvenant atskirai ir nevedant bendro ūkio, taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kreditorių interesus. Atsakovas užsienio įmonių akcijų įsigijimo nepagrindę įrodymais, todėl, nesant įrodymų, teismas negali spręsti dėl jų dalijimo (CPK 178, 185 str.). Atsakovas neteikė įrodymų, raginamas teismo, ignoravo teismo prašymus ir nurodymus dėl įrodymų pateikimo, todėl, manau, yra priimtas teisingas ir teisėtas sprendimas. Dėl kreditorinių įsipareigojimų atsakovas jokių teisinių argumentų nepateikė, todėl atsikirtimai yra neteikiami. Atsakovo vardu vykdomos nei 76 vykdomosios bylos rodo, jog patys kreditoriai prievoles jiems laiko asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Dėl teismo šališkumo prašo atmesti apeliacinį skundą, nes pasirinkta teisininkė teisinį darbą dirba jau seniai, prielaidos apie galimą prekybą poveikiu yra ne pirmosios instancijos teismo kompetencija. Atsakovo pasvarstymai dėl teisėjos darbo aspektų yra neetiški ir prasilenkia su pagarbos teismui principu. Atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio jo prielaidas dėl priimto sprendimo neteisėtumo, teismo nesąžiningumo, ar kitų įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo teisingumu, teismo nepriklausomumu ar įstatymų nesilaikymo principu.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

10. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

11. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

12. Apeliantas papildomai pateikė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, kuriuo panaikintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštas Nr. 6SD-581 „Dėl 2018-07-10 gauto pareiškimo“. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė savo nuomonės dėl teikiamo įrodymo reikšmės nagrinėjamai bylai, sprendžia, kad šio įrodymo pateikimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. CPK 182 straipsnis reglamentuoja atleidimo nuo įrodinėjimo pagrindus (prejudicinius faktus). Apelianto pateiktas dokumentas šioje byloje neturi prejudicinės reikšmės, pateiktas įrodymas nekeičia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių.

Dėl faktinių aplinkybių

Dėl sutuoktinių kaltės

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje surinkti įrodymai, įsiteisėję teismo nuosprendžiai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kurias teismas priėmė vadovaudamasis įrodymų visuma. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje neįrodytos aplinkybės dėl ieškovės neištikimybės, byloje apklausti liudytojai L. A., R. N., kurie buvo kviesti atsakovo prašymu, patvirtino, jog ieškovė charakterizuojama gerai, nėra matę. kad jos atvyktų paimti iš darbo nepažįstami vyrai, į darbą ir namo ji vykdavo su kolege (2018-04-23 garso įrašas). Apelianto argumentas dėl nusikaltimų vardan šeimos materialinės gerovės atmestinas, nes toks elgesys nereiškia sutuoktinio lojalumo pareigų vykdymo, o ieškovės vaidmuo, pritarimas tokiems sutuoktinio veiksmams neįrodytas ir teismo nenustatytas. Teismas pagrįstai nurodė, kad esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, leidžia pripažinti, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Teisme pasitvirtino aplinkybės, kad ieškovei buvo teigiama netiesa apie išsilavinimą, pareigą vykdomas veikas, atsakovas pripažino, jog yra fotografavęs prie ieškovės atstovės advokatės namų (2018-03-07 garso įrašas). Vadovaujantis visuma įrodymų pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl santuokos iširimo yra atsakovo kaitė (CK 3.60 str.. CPK 178, 182. 185 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta, jog abiejų tėvų gyvenimo sąlygos yra tinkamos sūnui gyventi. Pirmosios instancijos teismas institucijos išvadą pagrįstai vertino kaip paremtą vien tik vaiko gyvenamosios vietos stabilumu, neatsižvelgus į vaiko gerovę, jo jausmus, atsakovo elgesį formuojant nuomonę apie motiną. Teisėjų kolegija pritaria išvadai, kad sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, svarbiausi yra vaiko interesai, saugi aplinka, reikia, kad būtų užtikrinta teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių. Atsakovo teistumas, neracionalus piniginių lėšų naudojimas, siekimas sumenkinti motinos svarbą, sudarant kliūtis sūnui bendrauti su motina, gali daryti žalingą poveikį vaiko vystymuisi ir moralinių nuostatų formavimuisi. Byloje nepaneigta, kad ieškovė nuolat domisi vaiko pasiekimais, prisijungusi prie elektroninio dienyno, lankosi vaiko klasės susirinkimuose, bendrauja su mokytoja (auklėloja), lanko vaiką mokykloje, išnaudoja laisvalaikį pabūti su vaiku, lankosi vaiko varžybose.

23. Teisėjų kolegija pritaria išvadai, kad vaiko gyvenimas vienoje gyvenamojoje vietoje nėra lemiamas veiksnys, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko motina tinkamai rūpinosi vaiku, jis nuo gimimo gyveno su ja, apelianto argumentai apie netinkamą ieškovės elgesį vaiko atžvilgiu nėra įrodyti. Pripažintina, kad ieškovė gali užtikrinti vaikui saugią aplinką, bendravimą su tėvu, o apelianto subjektyvi nuomonė dėl augintinio priežiūros, dėl vaiko užimtumo karate klube yra niekuo nepagrįsta. Nėra pagrindo abejoti ieškovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad vaiko lavinimo, sporto ir kitus klausimus ieškovė lengvai išspręs vaikui gyvenant su mama, suteiks saugią (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

24. Apeliantas nurodo, kad nesutinka ir su tuo, kad yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui. Atsakovas savo priešieškiniu teismo prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vieta su atsakovu, o išlaikymą nepilnamečiui sūnui iš ieškovės priteisti natūra - turtu. Sūnui gyvenant su atsakovu, ieškovė teikia materialinį išlaikymą savo vaikui, kas mėnesį mokėdama po 130 Eur, tokia suma yra pakankama ir atsakovas neprašo jos didinti.

25. Teisėjų kolegija atmesdama apelianto argumentus pažymi, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, pirmosios instancijos teismas vadovavosi vaiko interesais, atsižvelgė į tai, kad šalys dirba, atsakovas turi nekilnojamąjį turtą, į tai, kad išlaikymo suma nėra didelė, kad vaikas neturi specialių poreikių. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad yra nemokus, neturi darbo ir negauna pajamų, kad yra bankrutuojantis ar turi sveikatos negalią, neleidžiančią dirbti ir gauti pakankamas vaikui išlaikyti pajamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad išlaikymas apsunkintu įsipareigojimais turtu nepriteistinas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vaikui per mėnesį būtinos išlaidos sudaro apie 380 Eur, todėl abu tėvai vaiko išlaikymui gali skirti po 190 Eur (CPK 178, 185 str., CK 3.3 str.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

26. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatyta pagal atsakovo priešieškinį.

27. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės argumentams, kad apeliantas nepasisakė ir pretenzijų nepareiškė dėl pirmosios instancijos nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, teigdamas, kad turi būti nustatyta jo pasiūlyta bendravimo tvarka, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu. Atsakovas apeliacinio skundo dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ydingumo nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku maksimalią trukmę atsakovui, atsižvelgė į ieškovės pasiūlymus, į vaiko interesus ir byloje esančius įrodymus, kad ieškovė neapsunkins vaiko bendravimo su tėvu, nes vaikas myli abu.

28. Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą dėl pakartotinės vaiko psichologinės ekspertizės atlikimo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą, nenurodžius sąlygų bei pagrindų, kuriems esant skiriama pakartotinė ekspertizė. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi eksperto išvada, kurios objektyvumas nekelia abejonių. Šioje civilinėje byloje nenustatyti ekspertizės išvados prieštaravimai kitiems įrodymams, todėl pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę nėra.

29. Teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo argumentams, kad apelianto pateikti įrodymai -nufotografuotos mobilaus telefono žinutės, kurios neaišku kada, iš kokio telefono ir į kokį telefoną yra siųstos, neaišku kokias aplinkybes jie patvirtina, nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Teismas šių papildomų su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų, kaip neatitinkančių CPK 177 str. reikalavimų, nevertina.

Dėl turto padalinimo

30. Apelianto teigimu, teismo sprendimas priteisti ieškovei kompensaciją yra nesuprantamas, o vaiko interesai nenukentėtų priteisiant iškovei turtą natūra. Teismas nustatydamas turto vertę vertino atsakovo duotus parodymus, kad turto vertė gal galėtų būti apie 40 000 Eur, tačiau ši suma visiškai yra niekuo nepagrįsta, teismas nesiėmė jokių priemonių turto vertei nustatyti.

31. Ieškovė nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl turto padalinimo, pirmosios instancijos teismas įvertino situaciją, atsižvelgdamas į kiekvieno sutuoktinio indėlį į įgyjamą turtą, susidariusias skolas, nustatytas faktines aplinkybes dėl santuokos iširimo ir atitinkamai išsprendė turto padalijimo klausimą, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą natūra priteisdamas atsakovui, o ieškovei priteisdamas 8000 Eur kompensaciją. Visas atsakovo vardu ir jos vardu registruotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas turi būti antstolių parduotas ir gautos lėšos skirtos atsakovo skolų, kurių jis nemoka padengimui.

32. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje pateikta pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta 2014-12-23 patvirtina, jog atsakovas notarų biure pasirašė sutartį dėl žemės sklypo įsigijimo. Sutarties 2.1 p. nurodyta, jog pirkėjas I. B., būdamas santuokoje su A. L. - Balčiūniene, perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise žemės sklypą už 40 000 Lt. Pagal sutarties 4.3 p. turtas perėjo pirkėjo nuosavybėn sutarties sudarymo dieną. Sutartis nėra pasirašyta ieškovės, o byloje nustatyta, jog apie tai, kad įgytas žemės sklypas, kuriame yra ir nebaigtas statyti namas, ieškovei tapo žinoma per 2014 m. Kalėdas. 2017-01-30 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype stovi gyvenamasis namas, tai pagrindžia ir prie protokolo pateiktos nuotraukos. Atsakovas teigė, kad namą įsigijo iš gautų pajamų, ieškovė prisidėjo tuo, kad ji augino vaiką ir sudarė sąlygas jam dirbti, bet neprisidėjo pinigais, teigė, kad ji tvarkė aplinką (2018-02-23 garso įrašas).

33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.87–3.91 straipsnių nuostatas. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nustatyta CK 89 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis turi įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje apeliantas ginčija nuosavybės teises į santuokos metu įgytą turtą, kuriam galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Asmeniui, teigiančiam, kad šis turtas yra asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga paneigti nurodytą prezumpciją. Atsakovui perkant ginčo turtą, nurodyta, jog turtas įgyjamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl pagal Civilinio kodekso 3.88 str. nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, nes ši prezumpcija įrodymais nepaneigta. Byloje nepaneigta, kad turtas įgytas už pajamas, kurios pagal Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 3 p. yra laikomos jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad įgytas santuokinis turtas - Automobilis FORD FIESTA, įregistruotas A. L.-B.vardu 2010-05-08, rodo, jog taip pat yra santuokinis turtas, o kitos dvi transporto priemonės įgytos taip pat santuokos metu. Teismas pagrįstai sprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo pripažinti nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą asmenine atsakovo nuosavybe, nes nėra Civilinio kodekso 3.89 str. numatytų pagrindų.

Dėl akcijų padalinimo

34. Apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu padalino ir atsakovo turimų įmonių akcijas — UAB „Juridinė firma „J. B.“ bei UAB „Badisa“, tačiau neišsprendė klausimo dėl užsienyje — Jungtinėje Karalystėje Atsakovui priklausančių įmonių akcijų - įmonės DONOIL Ltd ir IRLEX LEGAL BUREAU Ltd. Užsienio įmonių akcijas atsakovas įgijo jas neperkant, o steigiant, tokie paaiškinimai buvo duoti ir teismo posėdžio metu, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio.

35. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės argumentams, kad apeliantas byloje nepateikė įrodymų, o apeliaciniame skunde nepateikė jokių teisinių argumentų dėl akcijų padalijimo ir dėl kreditorinių savo įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, priteisdamas atsakovui didesnę dalį kilnojamojo turto ir akcijų, nes dalis akcijų įgyta jau šalims gyvenant atskirai ir nevedant bendro ūkio, taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kreditorių interesus (CK. 1.5 str.). Atsakovas užsienio įmonių akcijų įsigijimo nepagrindę įrodymais, todėl, nesant įrodymų, teismas negali spręsti dėl jų dalijimo (CPK 178, 185 str.).

36. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas teigė įgijęs 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB Juridinė firma ,,J. B.“ akcijų, akcijos vertė 100 Lt, UAB ,,Badisa“ 49 proc. akcijų, vienos akcijos vertė yra 25 Eur, teigia, kad įgijo ir DONOIL Ltd 50 proc. akcijų ir IRLEX LEGAL (duomenys neskelbtini) proc. akcijų, tačiau įrodymų dėl jų įsigijimo nepateikė, o tik pateikė kelis puslapius anglų kalba, kuriuose yra nurodyta kito asmens pavardė. Po trūkumų šalinimo termino nustatymo, atsakovas trūkumų nepašalino, nepagrindė įrodymais savo reikalavimo, teismas nutartimis nustatė atsakovui pareigą pateikti teismui visą santuokoje įgyto ir dalintino turto sąrašą, nurodant vertes (171, 172 b. l. t. 6), tačiau atsakovas teikė procesinius dokumentus vėl su tais pačiais trūkumais, neatsižvelgė į teismo paskirtus terminus jiems pašalinti ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepagrindė įrodymais įgyto turto, tik teigė jį įgijęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė spręsti apelianto reikalavimą dėl užsienio įmonių akcijų, kurių įgijimas neįrodytas (CPK 178, 185 str.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

37. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu teismas kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenis pripažino atsakovo asmeniniais įsipareigojimais, neįrodžius, kad lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams ir rėmėsi ieškovės parodymais, kad ji gyveno iš savo asmeninių lėšų, nors realiai dirbti pradėjo 2014 m. spalio mėn., jokių santaupų neturėjo. Ieškovės argumentai, kad ji nieko nežinojo apie statomą gyvenamąjį namą, kad dar prieš nutraukiant santuoką jokių bendrų interesų nebeturėjo ir atskirai vedė namų ūkį, yra klaidinantys, siekiant išvengti sutuoktinės atsakomybės kreditorių atžvilgiu. Teismas sprendimu nustatydamas, kad ieškovei priklauso 20 proc. dalis nekilnojamojo turto, tokią pat dalį turėjo nustatyti ir kreditoriniuose reikalavimuose, t.y. ieškovė turi dengti 20 proc. kreditorinių reikalavimų.

38. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus ir pažymi, kad kreditorių reikalavimams tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 str. nustatytų pagrindų. Teismas konstatavo, kad atsakovas kreditorinius įsipareigojimus prašė pripažinti abiejų sutuoktinių įsipareigojimais, tačiau teismo posėdžio metu įsipareigojimus kreditoriams: E. K., A. M., R. B., M. T., L. S., D. T., Z. A., A. T., A. A., J. S., M. Ž., IĮ ,,Mukas“, UAB ,,Storent“, Olaf A. N., UAB „Moment Credit“, Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „Sergel“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, UAB „Inreal“, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB ,,Intrum Lietuva“ (buvęs Lindorff Oy), UAB ,,Gelvora“, UAB ,,FF lizingas“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ prašė pripažinti abiejų sutuoktinių įsipareigojimais, o kitus kreditorinius įsipareigojimus, prašė pripažinti jo asmeniniais. Ieškovė prašė pripažinti visas prievoles asmeninėmis atsakovo prievolėmis, o atsakovas - tik dalį asmeninėmis jo prievolėmis, o kitas bendromis. Teismas buvo nustatęs terminą trūkumams pašalinti, pagrįsti įrodymais prievolių kreditoriams solidarumą ar bendrumą, kad lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, tačiau atsakovas nepagrindė nurodytų aplinkybių įrodymais. Atsakovas negalėjo nurodyti kaip, kada, kokiu pagrindu susidarė skolos, nepagrindė įrodymais skolų kreditoriams UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB ,,Intrum Lietuva“ (buvęs Lindorff Oy), UAB ,,Gelvora“, UAB ,,FF lizingas“, IĮ ,,Mukas“. Pripažino, kad kreditoriams Z. A., A. T., J. S., M. T., D. T. skolingas yra, nes priteistos sumos jiems yra iš jo baudžiamųjų bylų, bet prašo pripažinti bendromis prievolėmis, nes gauti pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas apsiribojo tik deklaratyviais pareiškimais dėl prievolės bendrumo ir lėšų panaudojimo šeimos poreikiams, jų nepagrįsdamas įrodymais. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

39. Teismui atsakovas nepateikė įrodymų, kad su kreditoriais atsiskaityta. Byloje nustatyta, kad atsakovo vardu vykdomos net 76 vykdomosios bylos ir tai rodo, jog kreditoriai prievoles laiko asmeninėmis atsakovo prievolėmis, savarankiškų reikalavimų šioje byloje nereikšdami ieškovės atžvilgiu. Prievolės, susijusios su atsakovo mokestinėmis prievolėmis, nesumokėtomis administracinėmis baudomis, skolos kitiems kreditoriams pirmosios instancijos teismo taip pat įvardintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, todėl pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį dėl atsakovo asmeninių prievolių pripažinimo, o priešieškinį dėl prievolių padalinimo po santuokos nutraukimo atmetė. (CPK 178, 185, 376 str.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

41. Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, atsakovas dar 2017-02-09 pareiškimu reiškė nušalinimą teisėjai, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Teisėja 2017-01-25 paskyrė prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nagrinėjimui – 2017-01-27 11.00 val., tačiau pranešimą apie tai išsiuntė tik ieškovės atstovei advokatei J. B.. Teismas netenkindamas prašymų pažeidė bylos šalių lygiateisiškumo principus, vadovavosi vien tik ieškovės žodžiais, jos prielaidomis ir abejonėmis, o ne į bylą teikiamais rašytiniais įrodymais. Tai tik įrodo teisėjos šališkumą, išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties, bylą nagrinėjant galimai šališkam teismui ir netinkamai vertinant įrodymus (arba juos iš vis nevertinant), netinkamai taikant materialines ir procesines teisės normas, buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas. Dėl 2017-02-01 nutarties teisėtumo teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad teismas formaliai išnagrinėjo prašymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodęs, kad dėl 2016-10-20 nutarties yra pasisakęs Šiaulių apygardos teismas, prašymą atmetė ir netenkindamas atsakovo prašymų nepažeidė bylos šalių lygiateisiškumo principų.

42. Teisėjų kolegija atmeta visas apelianto prielaidas kaip neįrodytas ir pažymi, kad šie argumentai nėra apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas. Atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti priimto teismo sprendimo teisėtumu, teismo nepriklausomumo ar įstatymų nesilaikymo principų pažeidimu. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Apeliantas nurodo, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai buvo priteista 300 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Su tokiu teismo sprendimu atsakovas nesutinka, nes taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidas – mokėjo už ekspertizę. Teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, atsakovo patirtos išlaidos tada taip pat turėjo būti proporcingai priteistos iš ieškovės.

45. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

46. Byloje nustatyta, kad apeliantas sumokėjo 176,78 Eur už ekspertizės atlikimą. Tačiau pažymėtina, kad byloje taip pat nustatyta, jog apeliantas (atsakovas) tiek savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, nepateikė prašymo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių išlaidų priteisti.

47. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. L. – B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.