Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs – (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 32 MGL (1 600 Eur) dydžio baudos bausme, paskirtą baudą sumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Š. 2021 m. liepos 31 d., laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 19.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), konflikto metu du kartus smogė kumščiu D. Ž. į veidą, po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), du kartus smogė kumščiu nukentėjusiajam į galvą, dėl ko šis nugriuvo ir nugriuvusiam jam vieną kartą spyrė į kairės kojos blauzdą, tuo padarydamas nosies sumušimą bei atvirą kairės blauzdos kaulų lūžimą (blauzdikaulio ir šeivikaulio) pilną blauzdos kaulų ir pėdos kaulų išnirimą į priekį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, atsakomybės taikymas

Kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad bute D. Ž. tapo agresyvus ir pritūpęs griebė prie lovos kambaryje buvusią golfo lazdą, kuria iš karto užsimojo, bet dar nebuvo pilnai atsistojęs, buvo pritūpęs ir jis tuo momentu, nelaukęs, kol jis jam smogs lazda, smogė jam pirmas, vieną kartą vienos rankos delnu ir kitos rankos kumščiu, po vieną kartą abu kartus pataikė į nosį, jam ėmė bėgti kraujas. Po smūgių D. Ž. susmuko sėdom prie savo lovos, matė, kad D. Ž. kojos buvo sukryžiuotos ir jis krito ant kojų. Jis jam nukritusiam nesudavė nė vieno smūgio ar spyrio, ta pačia lazda, taip pat jam smūgio nesudavė. Teismas tokius T. Š. parodymus, vertina kaip siekį sušvelninti savo neteisėtus veiksmus ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. BK 28 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šiuo atveju, kaltinamojo veiksmuose teismas neįžvelgia būtinosios ginties, kadangi jo atžvilgiu negrėsė realus pavojus. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad dėl nukentėjusiojo D. Ž. veiksmų kaltinamajam ar kitam asmeniui, ir (ar) turtui buvo kilusi reali grėsmė, realus pavojus, dėl kurio būtų pagrindas nukentėjusiajam suduoti smūgius ir tokiu būdu gintis. Pažymėtina, kad būtinąja gintimi nelaikoma tokia situacija, kai asmuo pats savo veiksmais sukelia situaciją, kurioje jis naudoja fizinį smurtą, o po to teisina savo veiksmus būtinosios ginties sąlygomis. Teismas pažymi ir tai, kad byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis T. Š. įgyvendino teisę į būtinąją gintį, nes nenustatyta, jog prieš kaltinamajam smogiant kumščiu D. Ž. į veidą, vėliau smogiant kumščiu į galvą, dėl ko pastarasis nugriuvo, o jam nugriuvus spiriant į kairės kojos blauzdą, buvo susidariusi situacija, kurioje kaltinamasis būtų įgijęs tokią teisę, nes nebuvo pavojingo, realaus, akivaizdaus kėsinimosi požymių.

Taigi, visi aptarti įrodymai sudaro nuoseklią įrodymų visumą, kuri neleidžia abejoti nukentėjusiojo D. Ž. parodymais, jog jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo sužalotas kaltinamojo T. Š. tyčiniais ir neteisėtais veiksmais.

Byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – iš dalies paties kaltinamojo T. Š. parodymai teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo D. Ž. nuoseklūs parodymai teisminio ir ikiteisminio nagrinėjimo metu, liudytojos G. S. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu, A. C. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, 2021 m. rugpjūčio 4 d. asmens apžiūros protokolas, 2021 m. gruodžio 7 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje konstatuoti sužalojimai patvirtina, jog kaltinamasis T. Š. sužalojo nukentėjusįjį D. Ž., o būtent jis 2021 m. liepos 31 d., laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 19.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), konflikto metu du kartus smogė kumščiu D. Ž. į veidą, po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), du kartus smogė kumščiu nukentėjusiajam į galvą, dėl ko šis nugriuvo ir nugriuvusiam jam vieną kartą spyrė į kairės kojos blauzdą, tuo padarydamas nosies sumušimą bei atvirą kairės blauzdos kaulų lūžimą (blauzdikaulio ir šeivikaulio) pilną blauzdos kaulų ir pėdos kaulų išnirimą į priekį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo T. Š. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo T. Š. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. Š. šioje baudžiamojoje byloje padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nukreiptą į žmogaus sveikatą. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, tačiau nukentėjusiojo D. Ž. dėl savo neteisėtų veiksmų neatsiprašė ir savo elgesio kritiškai nevertino. Kaltinamasis anksčiau vieną kartą teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, jo teistumas neišnykęs. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis atlygino (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (1 t., b.l. 157). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį T. Š. charakterizuojančius duomenis – baustas administracine tvarka, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, turi širdies draugę.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį T. Š. charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Kaltinamajam T. Š. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, vietoj intensyvios priežiūros, skirtini įpareigojimas ir draudimas, kurie teigiamai veiks jo elgesį ir skatins nenusikalsti. Kaltinamasis įpareigotinas – tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, teismas, įvertinęs smurtinį kaltinamojo T. Š. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sprendžia, jog baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – padės įgyvendinti kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį, todėl jam skirtina 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 (dešimties) mėnesių terminą šiai įmokai sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis nukentėjusiojo neatsiprašė, savo elgesio kritiškai nevertino, teismui nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad kaltinamasis dirba, T. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta, ji yra adekvati (proporcinga) jo padarytiems neteisėtiems veiksmams.

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam pareiškė 3049,59 eurų dydžio civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti jai padarytą turtinę žalą (1 t., b.l. 72-74). Kaltinamasis T. Š. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą atlygino (1 t., b.l. 157). Kaltinamajam T. Š. civilinį ieškinį atlyginus, procesas dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nutrauktinas.

Nukentėjusysis D. Ž. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo T. Š. priteisti 23000 eurų turtinės žalos atlyginimą ir 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, jog 2021 m. liepos 31 d. jam buvo tyčia suduotas smūgis į kairę koją, ko pasekoje lūžo kojos kaulas, buvo atviras lūžis. Nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2021 m. vasario 21 d. jis yra nedarbingas. Jis septynis mėnesius negali vaikščioti ir judėti laisvai. Jis negali ir negalės žaisti futbolo. Pagal medikų prognozes jis negalės dirbti sunkaus darbo. Jis mano, kad jam tyčia buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas. Jis visą tą laikotarpį vertina minimaliai kaip negautas pajamas skaičiuojant po 1000 eurų į mėnesį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidutinį mokamą darbo užmokestį. Jis planavo dirbti (duomenys neskelbtini) sektoriuje. Jame vidutinis atlyginimas yra nuo 1800 eurų. Jis iki tyčinio sužalojimo nespėjo įsidarbinti statybų sektoriuje, todėl nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2022 m. vasario 21 d. vertina tai kaip 7000 eurų turtinę žalą. Taip pat nurodė, kad dėl atviro lūžio, jis negalės žaisti futbolo. Pagal medikų prognozes negalės dirbti sunkaus fizinio darbo, nešioti krovinius ir panašiai. Jam padaryta turtinė žala pasireiškia tuo, kad jis negalės dirbti tam tikrų profesijų darbo, kuriuos reikalingos kojos, reikalinga daug fizinės jėgos. Todėl dėl sveikatos sužalojimo padaryto profesinės veiklos pasirinkimo apribojimo, vertina kaip jam padarytą turtinę žalą – 15000 eurų. Taigi iš viso turtinė žala – 23000 eurų. Prašo teismo priteisti negautas pajamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (LAT 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (LAT 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (LAT 2001-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009 ir kt.).

Nukentėjusysis D. Ž. patirtą turtinę žalą – negautas pajamas – grindžia jo paties pateiktais skaičiavimais (jis 7 mėnesių laikotarpį vertina kaip negautas pajamas skaičiuojant po 1000 eurų į mėnesį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidutinį mokamą darbo užmokestį), kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, kurie patvirtintų nukentėjusiojo apskaičiuotus, jo teigimu, turėtus nuostolius. Nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti atlyginti jo turtinę žalą – tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyta nusikalstama veika. Tačiau šiuo atveju turtinė žala turi būti įrodyta objektyviai ir neginčijamai ir šią žalą įrodyti turi būtent nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, t.y. šiuo atveju pats nukentėjusysis D. Ž.. Nagrinėjamu atveju patirtos turtinės žalos faktas nėra įrodytas. Byloje nepateikta jokių nukentėjusiojo D. Ž. skaičiavimus patvirtinančių objektyvių duomenų ir (ar) kitų rašytinių įrodymų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju nukentėjusysis D. Ž. jokių patikimų įrodymų į bylą nepateikė ir nepagrindė prašomos priteisti turtinės žalos jokiais objektyviais duomenimis, todėl jo reikalavimas atlyginti patirtą turtinę žalą šioje baudžiamojoje byloje atmestinas kaip nepagrįstas.

Nukentėjusysis D. Ž. savo ieškinyje nurodė, kad jam padarytas sveikatos sužalojimas yra padarytas dėl neteisėtų kaltinamojo T. Š. veiksmų. Ligos sukelti neigiami dvasiniai ir fiziniai pergyvenimai, nepatogumai, ribojimai užsiimant darbine ir laisvalaikio veikla, nes jis negalėjo įsidarbinti, žaisti futbolo, jis septynis mėnesius buvo „tarp keturių sienų“. Žala buvo padaryta jo sveikatai. Kilusios žalos pobūdis (kojos sulaužymas iš galo smūgiuojant) ir pasekmių atsiradimas net ir gydytojams atlikus visus būtinus sveikatos priežiūros veiksmus ir įvykdžius visą gydymo kursą, šiai dienai jam neleidžia laisvai vaikščioti, bėgioti, žaisti futbolą. Atsižvelgiant į tai, prašo priteisti 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo T. Š..

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.).

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat turi būti atsižvelgiama į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nustatomus neturtinės žalos dydžius. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką, šiose bylose buvo sprendžiami neturtinės žalos dydžio klausimai bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).

Nustatant nukentėjusiajam D. Ž. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Šioje byloje kaltinamasis pasikėsino į vieną iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamojo T. Š. tyčiniais smurtiniais veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis D. Ž. dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų neabejotinai patyrė fizinį skausmą, jam konstatuoti sužalojimai – nosies sumušimas, atviras blauzdos kaulų lūžimas, pilnas blauzdos kaulų ir pėdos kaulų išnirimas į priekį. Konstatuoti sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Teismas taip pat įvertina ir kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo – savo kaltę pripažino iš dalies, nukentėjusiojo neatsiprašė ir savo elgesio kritiškai nevertino. Kaltinamasis kitais būdais nesistengė sušvelninti D. Ž. kilusių neigiamų padarinių. Teismas taip pat įvertina tai, kad kaltinamasis atlygino (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Byloje duomenų, kad būtent dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų D. Ž. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis ar dėl patirto sužalojimo būtų esmingai apribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala jo fizinei ir psichinei sveikatai, nėra. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis dirba, gauna pajamas, apie tūkstantį eurų, yra jauno, darbingo amžiaus, neturi kreditų, todėl ateityje turės galimybę atlyginti padarytą neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinat kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius nukentėjusios sveikatai, kaltinamojo amžių bei turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam D. Ž. priteistina 3000 eurų dydžio suma patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti panašūs kūno sužalojimai bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą ir draudimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti T. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 (dešimties) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiai įmokai sumokėti.

Nukentėjusiojo D. Ž. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiojo D. Ž. naudai iš T. Š. – 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nutraukti procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 3049,59 eurų dydžio civilinio ieškinio.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.