Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų (iki 2018-01-01 – Mažeikių rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4170-853/2017 pagal pareiškėjo S. J. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. J. skundu kreipėsi į antstolę E. M. dėl vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini): dėl patvarkymų vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo.Antstolė E. M. patvarkymu S. J. skundo netenkino, pareiškėjo skundą ir vykdomąsias bylas perdavė nagrinėti teismui. Antstolė nurodė, kad teismams suformavus praktiką, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų, kurių dydis reglamentuojamas CPK 736 str. Antstolė nurodė, kad buvo parengti patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodant įkalinimo įstaigai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų CPK 736 str. nustatytais dydžiais, t. y. išskaityti kiekvieną mėnesį 70 proc. skolininkui priklausančių lėšų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc., o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 proc., nuo skolininkui priklausančių lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolė nurodė, kad pagal išaiškinimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016, išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės (CPK 662-674 str.) taikomos tam turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą, o ne tam, kuris atsiranda vykdymo eigoje. CPK LI skyriuje reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Antstolė nurodė, kad šios įstatymo nuostatos visiškai paneigia skolininko skundo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjo S. J. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.Teismas nurodė, kad antstolės (duomenys neskelbtini) priimtuose patvarkymuose nurodyti išskaitų dydžiai atitinka CPK 736 str. reglamentuojamus dydžius, todėl teismas sprendė, kad antstolės E. M. veiksmai, kuriais nukreiptas išieškojimas į pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančias lėšas, neprieštarauja įstatymo nuostatoms ir yra teisėti, todėl teismas pareiškėjo skundą vertino kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas S. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4170-583/2017. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolės E. M. veiksmų. S. J. nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė CPK 15 str. 1 d. numatyto senaties termino. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė jo neišnagrinėjęs, prašo apeliacinės instancijos teismo priimti pareiškėjui palankų sprendimą, nutraukti piniginių lėšų išieškojimo iš pareiškėjui priklausančių sąskaitų procesą.Antstolė E. M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-12-12 nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-4170-853/2017 palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko CPK 594 str. 1 d. nustatytą antstolio veiklos kontrolę, visapusiškai ir išsamiai ištyrė pareiškėjo skunde skundžiamų antstolės veiksmų teisėtumą ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.Tiek CPK, tiek sprendimų vykdymo instrukcija nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, neviršijant CPK 736 str. reglamentuoto išskaitų iš gaunamų pajamų dydžio.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-7-315-421/2017 nurodė, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 str.Skolininkas, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, privalo per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju S. J. nepateikė tokių įrodymų.Pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti CPK 15 straipsnio 1 dalies kaip senaties termino, nes šiame straipsnyje reglamentuojami ne senaties terminai, o žodiškumo principas teismui nagrinėjant civilines bylas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, t. y. dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitų, teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad antstolė E. M. vykdo devynias vykdomąsias bylas (duomenys neskelbtini), dėl atitinkamų skolų išieškojimo iš skolininko S. J.. (duomenys neskelbtini) antstolė priėmė patvarkymus vykdomosiose bylose vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (duomenys neskelbtini Minėtuose antstolės patvarkymuose numatyta, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 688 straipsnio areštuoja atitinkamas sumas, išskaitant iš skolininkui priklausančių lėšų, kiekvieną mėnesį 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo skolininkui priklausančių lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA, esančių įstaigos Alytaus pataisos namų sąskaitoje.Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis įtvirtina nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, įteikiami. Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurią nuteistasis gali naudoti Bausmių vykdymo kodekso ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Bausmių vykdymo kodeksas nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančias lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-219/2017).CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritaria tokiai išieškojimo iš skolininko reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo praktikai, pagal kurią skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kategorijai pajamų, išieškojimui iš kurių yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 39 pastraipa). CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).Taigi, naujausioje kasacinio teismo formuojamoje praktikoje skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos priskiriamos kategorijai pajamų, išieškojimui iš kurių yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus nuostatos. CPK 736 str. 1 d. 2-3 p. numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma dvidešimt procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas S. J. nurodė, kad antstolis nepagrįstai nukreipė išieškojimą į jo lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, gautas kaip darbo užmokestis bei pervestas jam kitų asmenų. Tačiau, kaip minėta, antstolės patvarkymuose nurodyti išskaitomų lėšų dydžiai (70 procentų nuo skolininkui priklausančių lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų, nuo skolininkui priklausančių lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA) atitiko CPK nuostatas, taigi antstolės veiksmai neprieštaravo įstatymų nuostatoms.Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir pareiškėjo prašymą taikyti CPK 15 str. 1 d. numatytą senaties terminą, kadangi CPK 15 str. 1 d. numatyti ne senaties terminai, o žodiškumo principo taikymas teismui nagrinėjant civilines bylas. Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nenagrinėdamas pareiškėjo skundo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir argumentus, tinkamai taikė procesines teisės normas, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, bei pagrįstai sprendė, kad antstolė nepažeidė įstatymo nuostatų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininko gaunamų pajamų iš trečiųjų asmenų, tvarką. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.