Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BAB banko SNORAS ieškinį atsakovams Š. A. ir E. A. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pagal ieškovo ir atsakovų 2010 m. balandžio 1 d. sudarytą Papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo buvo restruktūrizuota atsakovams 2006 m. birželio 16 d. suteikta paskola pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei esama sutarties redakcija išdėstyta nauja 2010 m. balandžio 1 d. klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija (toliau – Paskolos sutartis), ieškovas atsakovams suteikė 9 872,48 Lt (2 859,27 EUR) dydžio paskolą, o tuo tarpu atsakovai įsipareigojo jiems suteiktą paskolą grąžinti iki 2015 m. balandžio 1 d., kiekvieno mėnesio 20 dieną atliekant eilinius mokėjimus (Paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.8 punktas), taip pat mokėti ieškovui metines palūkanas už naudojimąsi paskola (Paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.2 punktas) bei mokėti 0,1 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (Paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.6 punktas) (b.l. 4-12). Nustatyta, jog atsakovams tinkamai nevykdant turimų sutartinių įsipareigojimų, ieškovas pranešimais juos įspėjo apie pradelstus mokėjimus, tačiau atsakovams ir toliau nevykdant Paskolos sutarties, ieškovas 2013 m. gruodžio 2 d. vienašališkai Paskolos sutartį anksčiau termino nutraukė (b.l. 14-16). Bylos nagrinėjimo metu atsakovai neginčijo vienašališką Paskolos sutarties nutraukimo teisėtumą. Šiuo metu ieškovas kreipiasi į teismą bei prašo priteisti iš atsakovų solidariai viso 2 612 EUR skolą, kurią sudaro 1 656,86 EUR paskolos suma, 0,58 EUR komisinis mokestis ir 954,56 EUR delspinigiai, bei 12 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pradelstos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 1-3, 76). Atsakovai atsiliepimu į ieškinį bei teismo posėdžio metu iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimais, nurodydami, kad sutinka sumokėti ieškovui viso 6 041,93 Lt (1 749,86 EUR) (b.l. 89-90).

Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą. Konstatuotina, kad atsakovai pažeisdami Paskolos sutartį su ieškovu neatsiskaitė. Pagal Civilinio kodekso 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu patikslino ieškinio reikalavimus, sumažindamas prašomą priteisti iš atsakovų skolos sumą iki 2 612 EUR bei pateikdamas teismui veiksmų pagal ginčo sutartį už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 18 d. ataskaitos išrašą (b.l. 77-83). Pagal šią atliktų veiksmų ataskaitą, viso atsakovai yra sumokėję ieškovui pagal ginčo sutartį 2 023,68 EUR sumą (b.l. 77-83). Bylos nagrinėjimo metu atsakovai neginčijo šioje ataskaitoje nurodytų sumų dydžių bei ataskaitoje atsispindinčių veiksmų atlikimą (neatlikimą) (b.l. 94-95). Teismo vertinimu, ši veiksmų ataskaita palyginus su prie ieškinio pridėtu ieškovo skolos paskaičiavimu bei atsakovų atitinkamai pateiktomis lentelėmis dėl ginčo skolos, yra daug išsamesnė bei pagrindžianti ne tik mokėtinų atsakovų pagal ginčo sutartį sumų dydžius, bet ir mokėjimų atlikimo dienas bei kiekvienos iš įmokų paskirtis (b.l. 77-83). Atsižvelgiant į tai, vertinant ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas remiasi būtent veiksmų ataskaitoje nurodyta informacija apie ginčo sutarties vykdymą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Paskolos sutarties pagrindu atsakovams buvo suteikta 9 872,48 Lt (2 859,27 EUR) dydžio paskola (b.l. 13). Iš veiksmų ataskaitos turinio matyti, kad atsakovai yra sumokėję ieškovui 1 202,41 EUR paskolos (b.l. 82). Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovų solidariai likusią negrąžintos paskolos sumą, t. y. 1 656,86 EUR bei 0,58 EUR komisinių mokesčių (b.l. 76). Iš ieškovo pateikto rašto dėl įrodymų pateikimo civilinėje byloje Nr. 1-123-864/2015 turinio matyti, kad atsakovai palūkanas pagal ginčo sutartį yra visiškai apmokėję, dėl ko nėra pagrindo jas ieškovui priteisti (b.l. 76).

Ieškovas ieškinyje teismo prašo be kita ko priteisti iš atsakovų solidariai 3 295,91 Lt (954,56 EUR) delspinigių (b.l. 1-3). Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai. Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (Civilinio kodekso 6.72 straipsnis). Pagal Paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.6 punktą, atsakovai įsipareigojo už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos mokėti ieškovui 0,1 procento delspinigius (b.l. 4). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas tokių sutarties laisvės ribojimo atvejų – Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausio Tesimo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-578/2012). Taigi teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas sprendžia, kad tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, kurie sudarytų 477,28 EUR. Todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 954,56 EUR delspinigių tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovų solidariai 477,28 EUR delspinigių sumą (b.l. 1-3).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų 12 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Aptariamos sutarties Bendrosios dalies 8.12 punkte nurodyta, jog šalis, kurios nenaudai priimtas teismo sprendimas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už priteistą sumą privalo mokėti procesines palūkanas, kurios apskaičiuojamos mokėtas paskolos gavėjo pagal sutartį iki kreipimosi į teismą dienos palūkanas padidinus dviem procentiniais punktais (b.l. 9). Paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.5 punkte nustatyta 10 procentų metinė palūkanų norma (b.l. 4). Teismo vertinimu, Paskolos sutartimi nustatytas metinių palūkanų dydis (12 procentų) negali būti vertinamas kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (Civilinio kodekso 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2011; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Sutartis, kurios pagrindu reikalaujama priteisti 12 procentų procesines palūkanas, sudaryta tarp fizinio asmens ir juridinio asmens – banko (verslininko, savo veiklos profesionalo), kuriam paskolos sutarties metu bankrotinė situacija, suponuojanti viešąjį interesą ginti jo kreditorius, dar nebuvo aktuali. Sutartis sudaryta pagal iš anksto ieškovo parengtą tipinę sutartį, skirtą nevienkartiniam naudojimui (Civilinio kodekso 6.185 straipsnis). Vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, sprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas mažinti palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dydį iki įstatyminio 5 procentų dydžio. Teismų praktikoje jau buvo pasisakyta dėl ieškovo taikomų fiziniams asmenims palūkanų dydžio neadekvatumo, jas sumažinant iki įstatymų nustatyto dydžio (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-85/2011; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-814-464/2012).

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovui yra iškėlęs bankroto bylą. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo turi būti siekiama ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, o išdėsčius sprendimo įvykdymą trejiems metams, būtų neabejotinai pažeisti ieškovo ir ieškovo kreditorių teisėti lūkesčiai ir interesai. Be to atsakovai, prašydama išdėstyti skolos mokėjimą, teismui nepateikė ir jokių duomenų apie esančią šiuo metu atsakovų turtinę padėtį bei turimą turtą. Taigi byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog atsakovai nėra finansiškai pajėgūs įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, remiantis vien pačių atsakovų teiginiais apie turimus galimai kitus finansinius įsipareigojimus bei mažas pajamas, įvertinus, jog ieškovas yra bankrutavęs subjektas, teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovų prašymo ir išdėstyti skolos ieškovui mokėjimą trijų metų laikotarpiui.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo formuojamą praktiką ir Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas iš atsakovų valstybės naudai nepriteisiamos (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-915-565/2014).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovas jokių savo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, dėl ko šios išlaidos jam nėra atlyginamos. Tuo tarpu atsakovai pateikė įrodymus, jog turėjo 144,81 EUR išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 85-88). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovams atlyginta 18 procentų jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 26,07 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai ieškovui BAB bankui SNORAS, j.a.k. 112025973, 1 656,86 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus, 86 euro centus) negražintos paskolos, 477,28 EUR (keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus, 28 euro centus) delspinigių, 0,58 EUR (58 euro centus) komisinį mokestį bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 134,72 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovų Š. A., a. k. (duomenys neskelbtini) bei atsakovės E. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo BAB banko SNORAS, j.a.k. 112025973, atsakovams Š. A., a. k. (duomenys neskelbtini) bei atsakovei E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 26,07 EUR (dvidešimt šešis eurus, 7 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.