- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-20
- Bylos Nr.
- 2A-915-565/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-07799-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Rūta Petkuvienė, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- B. P.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal BAB banko Snoras ieškinį atsakovui B. P. dėl negrąžintos paskolos, metinių palūkanų ir netesybų priteisimo priteisimo ir nustatė:
Aprašomoji dalis
I.Ginčo esmė
Ieškovas BAB bankas Snoras kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui B. P., prašydamas priteisti 8 584,83 Lt skolą pagal 2011-03-02 klasikinę vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr.KV20110302V991522, taip pat 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad atsakovo įsipareigojimai pagal 2011-03-02 klasikinę vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr.KV20110302V991522 nebuvo tinkamai vykdomi, todėl ši sutartis ieškovo iniciatyva buvo nutraukta prieš terminą, o atsakovas nėra grąžinęs 7 200 Lt paskolos, taip pat nėra sumokėjęs 534,69 Lt palūkanų ir 850,14 Lt delspinigių.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-12-20 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 8 584,83 Lt skolą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 584,83 Lt sumą, skaičiuojamas nuo 2012-09-11 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai 258 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad 2011-03-02 tarp šalių buvo sudaryta klasikinė vartojamosios paskolos be užstato sutartis Nr.KV20110302V991522, kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 10 000 Lt vartojimo paskola, kuri turėjo būti grąžinta dalimis iki 2013-03-02, atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti palūkanas už suteiktą paskolą. Atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus, laiku negrąžino paskolos dalių ir nemokėjo palūkanų, todėl susidarė 8 584,83 Lt įsiskolinimas.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-20 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1.Atsakovo sutuoktinė A. P. 2011-04-21 sudarė su ieškovu obligacijų sutartį. Ieškovas įsipareigojo išpirkti obligacijas 2012-04-27 su 4 procentų metine palūkanų norma, tačiau šių įsipareigojimų neįvykdė. Vilniaus apygardos teismas 2011-12-07 nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą. Bankų įstatymo 85 str. 4 d. banko bankroto procedūros metu nedraudžia įskaityti indėlininko ar investuotojo, kuris kartu yra ir banko paskolos gavėjas, reikalavimo, už kurį indėlininkui ar investuotojui draudimo išmoka neišmokama, į banko reikalavimą indėlininkui ar investuotojui dėl negrąžintos paskolos, tačiau įskaitoma suma neturi viršyti draudimo išmokų dydžio. Atsakovas su sutuoktine, žinodami, kad reikalavimo iš obligacijų sutarties suma kelis kartus didesnė už skolą bankui pagal kredito sutartį, 2011 metų gruodžio mėn. nustojo mokėti įmokas už paskolą, ir laukį, kol bus atliktas įskaitymas. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovui ir jo sutuoktinei yra atsisakomas mokėti draudimo išmoką, ir joks įskaitymas nebus atliekamas. Atsakovas prašo sustabdyti šią bylą iki bus priimti galutiniai teismo sprendimai dėl ieškovo veiksmų platinant obligacijas teisėtumo ir išspręstas klausimas dėl obligacijoms taikomos draudiminės apsaugos.
2.Ieškovas pagal 2011-04-21 obligacijų sutartį naudojasi didesnėmis atsakovo pinigų sumomis nei atsakovas pagal kredito sutartį naudojasi ieškovo pinigų sumomis. Tačiau ieškovas pagal Bankų įstatymo 85 str. 3 d. 3 p. neturi pareigos mokėti atsakovui palūkanų ir delspinigių. Todėl priteisus palūkanas ir delspinigius iš atsakovo ieškovo naudai, būtų pažeistas šalių padėties pusiausvyra, pažeisti teisingumo, lygiateisiškumo bei sąžiningumo principai.
3.Ieškovas suklaidino atsakovą dėl to, kad obligacijos yra apdraustos ir taip prisidėjo prie atsakovo prievolės nevykdymo, t.y. paskolos įmokų nemokėjimo. Kadangi ieškovas yra kaltas dėl to, kad atsakovas pažeidė prievolę, atsakovas neturi mokėti delspinigių pagal CK 6.259 str. 1, 2 d. Nors motyvuojamojoje dalyje teismas sumažino priteistiną delspinigių sumą iki 92,55 Lt, tačiau rezoliucinėje dalyje bendrą skolos sumą priteisė didesnę – 8 584,83 Lt.
Atsiliepimas
4.Teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą, kadangi visiškai nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų ir nenagrinėjo atsakovo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą.
5.Taip pat teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 258 Lt žyminį mokestį valstybės naudai, nes nuo šio mokesčio mokėjimo atsakovas yra atleistas pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p.
Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Ieškovas ir atsakovas klasikinę vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr.KV20110302V991522 (toliau – kredito sutartis) sudarė 2011-03-02, tą pačią dieną atsakovui buvo pervesta visa paskolos suma – 10 000 Lt (4-6, 7 b.l.). Atsakovo santuoka įregistruota 2011-03-06 (18 b.l.), t.y. jau po kredito sutarties sudarymo. Atsakovas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad paskola yra suteikta asmeniniams poreikiams. Asmeninėmis pripažįstamos prievolės, atsiradusios iki santuokos įregistravimo (CK 3.110 str. 1 d.), todėl nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad prievolė pagal kredito sutartį yra solidari jo ir jo sutuoktinės prievolė.
Šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra ieškovo veiksmų, sudarant su atsakovo sutuoktine 2011-04-21 obligacijų pasirašymo sutartį Nr.FO20110121V990016 (toliau – obligacijų sutartis), teisėtumas, teisės į draudimo išmoką dėl neįvykdyto įsipareigojimo išpirkti obligacijas pagal obligacijų sutartį pripažinimas, taip pat pagrindo atlikti įskaitymą pagal Bankų įstatymo 85 str. 4 d. buvimas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas ar atsakovo sutuoktinė būtų kreipęsi į teismą su ieškiniu dėl draudimo išmokos pagal obligacijų sutartį priteisimo. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas yra solidarus ieškovo kreditorius kartu su sutuoktine pagal obligacijų sutartį. Nors ši sutartis sudaryta po atsakovo santuokos įregistravimo, iš atsakovo paaiškinimų teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme matyti, kad obligacijoms įsigyti buvo panaudotos jo sutuoktinės iki santuokos turėtos lėšos. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme taip pat matyti, kad į ieškovo kreditorių sąrašą dėl neįvykdyti įsipareigojimų pagal obligacijų sutartį yra įtraukta tik atsakovo sutuoktinė. Todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos bylos, kurių šalimi nėra nei atsakovas, nei jo sutuoktinė, nesudaro pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą pagal CPK 163 str. 1 d. 3 p. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas pagrįstai sustabdė savo prievolių pagal kredito sutartį vykdymą tuo pagrindu, kad ieškovas neįvykdė savo prievolės pagal obligacijų sutartį.
Nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas 756,43 Lt sumažino ieškovo prašomų priteisti delspinigių sumą Tokios išvados neleidžia daryti nei sprendimo motyvuojamoji, nei rezoliucinė dalys. Sprendime vienareikšmiškai nurodyta, kad ieškinį atsakovui dėl negrąžintos paskolos sumos, metinių palūkanų ir netesybų priteisimo teismas pripažįsta pagristu ir tenkina visiškai. Priteisdamas iš atsakovo 8 584,83 Lt, teismas vadovavosi ieškovo į bylą pateiktais atsakovo įsiskolinimo skaičiavimais (b.l. 8). Todėl tai, jog teismas, nurodydamas iš ko susideda ieškovo pateiktuose paskaičiavimuose nurodyta atsakovo 8 584,83 Lt skola ieškovui, praleido įrašyti 756,43 Lt nesumokėtų delspinigių už paskolą sumą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas iš dalies tenkino reikalavimą priteisti delspinigius.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išsamių motyvų nebuvimas sprendime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nebent neatsakyta į esminius bylos aspektus. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė dėl atsakovo argumentų nepagrįstumo, atsakovo nurodyta aplinkybė dėl išsamių teismo motyvų išdėstymo dėl atsakovo išsakytų argumentų nebuvimo nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad, paskirstant bylinėjimo išlaidas, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 83 str. 1 d. 2 p., nustatančiu, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių. Ieškinio reikalavimai atsakovui kildinami iš vartojimo teisinių santykių, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl 258 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo tikslintina, panaikinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo valstybės naudai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant, kad iš atsakovo B. P. 258 Lt bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.