Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-08-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-190-424/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-08
Bylos Nr.
II-190-424/2018
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00189-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramunė Valiulytė
Pažeidėjas
A. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-190-424/2018Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00189-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.3.; 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 8 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė,sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B.,jo atstovui advokatui R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2018-05-30 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-974-2018.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apsk. VPK Trakų rajono PK 2018-05-30 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-974-2018 (toliau – ir Nutarimas) A. B. nubaustas už tai, kad 2018-05-12 14.07 val. Trakų r. sav., Trakų m., Vilniaus g. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,43 prom. girtumas, pripažintas pažeidusiu KET 14 punkto reikalavimus ir padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 5 d. Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už ANK 422 str. 5 d. pažeidimą paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko A. T. 2018-05-30 nutarimą Nr. 87-ANR_N-974-2018 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. nurodė, kad įvykio dieną jis, leisdamas laiką su draugais prie ežero, išgėrė 0,5 1 talpos butelį alaus. Po to kartu su draugais važiavo iš Trakų link Rūdiškių, pakeliui užsuko į degalinę, kurioje užsipylė degalų, o A. B. nusipirko ledų. Išvažiavus iš degalinės A. B. sustabdė policijos pareigūnai, kurie surašė jam administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 422 str. 5 d., nes jam alkotesteriu nustatytas 0,43 prom. ± 0,02 prom. girtumas. Tą pačią dieną A. B. savo iniciatyva apsilankė Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Ambulatoriniame skyriuje, kur jo 16.05 val. paimtame kraujyje nustatyta 0,16 prom. etilo alkoholio, o 16.15 val. jo iškvėptame ore nustatyta 0,00 prom. etilo alkoholio. Nurodė,kad blaivumo patikrinimas atliktas pažeidžiant alkoholio patikrinimą reglamentuojančias nuostatas, ignoruojant aplinkybes, turinčias esminės reikšmės tinkamam patikrinimo atlikimui. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (patvirtintų LR Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 (toliau - Taisyklės), 9 ir 9.1 punktuose numatyta, kad policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo apsvaigęs, toliau atlieka Taisyklių 8.2 ir 8.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus, tarp kurių numatytas ir blaivumo tikrinimas alkotesteriu. Sveikatos apsaugos ministro patvirtintos metodikos II skyriuje detalizuojami požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvykio metu A. B. nesijautė apsvaigęs, jautėsi gerai, galintis vairuoti, kitu atveju nebūtų sėdęs už vairo (juo labiau vežęs savo draugų), nustebo, kad jį kviečia tikrintis alkotesteriu, bet pamanė, kad yra kviečiamas, nes jo keleiviai automobilyje buvo vartoję alkoholio, galbūt nuo jų sklido kvapas. Be to, A. B. blaivumas tikrintas alkotesteriu „Alcotest 6810“, kurio naudojimo instrukcijos (toliau - Instrukcija) 13 psl. nurodyta, kad norint išsaugoti pūstuką higienišką, pakuotę nuo burna liečiamos pūstuko dalies reikia nuimti tik tuomet, kai pūstukas teisingai pritvirtintas prie prietaiso, o 15 psl. - kad kiekvienam tikrinamam asmeniui turi būti duodama pūsti į naują pūstuką. Tačiau A. B. alkotesteris buvo pateiktas jau su įstatytu pūstuku - A. B. nematė, kad policijos pareigūnas būtų atplėšęs naujo pūstuko pakuotę, nematė, kaip jis uždedamas. Kyla pagrįstų abejonių, ar pūstukas buvo naujas ir sterilus, ar nebuvo naudotas, dėl ko alkotesterio rodmenys galėjo būti netikslūs. Be to, kyla abejonių, ar buvo naudoti originalūs alkotesterio antgaliai, užtikrinantys maksimaliai tikslius matavimo duomenys. Policijos pareigūnas apie tai A. B. neinformavo, jokie antgalio sertifikatai nebuvo pateikti. Pažymi, kad įvykio metu A. B. valgė ledus „Dadu“ ir rūkė cigaretę, tačiau patikrinimas buvo atliktas nepraėjus 2 min. nuo rūkymo pabaigos ir 15-20 min. nuo valgymo, nors alkotesterio Instrukcijos 15 psl. nurodyta, kad siekiant tikslių matavimo alkotesteriu rezultatų, prieš atlikdamas neblaivumo patikrinimo procedūrą, policijos pareigūnas privalo taip pat įsitikinti, ar asmuo nevalgė maisto produktų bei nerūkė cigarečių, nes kitokiu atveju alkotesterio parodymai gali būti iškreipti. Tokio įsitikimo būtinybė pripažįstama ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2016-06-22 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-534-478/2016; Kauno apygardos teismo 2015-05-28 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-474-238/2015; Kauno apygardos teismo 2018-02-05 nutartis byloje Nr. AN2-71-317/2018). Be to, ten pat Instrukcijoje nurodoma, jog išgėrus alkoholio, iki matavimo būtina palaukti bent 15 minučių, kadangi burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus, tačiau prieš tikrindami blaivumą policijos pareigūnai neklausė, ar A. B. 15-20 min. laikotarpiu nebuvo vartojęs alkoholio, ar nebuvo valgęs bei gėręs nealkoholinių gėrimų, ar nebuvo rūkęs bent dvi minutės. Taigi, alkotesterio patikrinimo metu užfiksuotų rodmenų teisingumas kelia pagrįstų abejonių. Sužinojęs matavimo rezultatus A. B. policijos pareigūnų paprašė jo blaivumą patikrinti dar kartą, tačiau jie atsisakė tai daryti. Tuomet A. B. policijos pareigūnų paprašė nuvežti jį į medicinos įstaigą pasitikrinti blaivumą, tačiau tai daryti jie irgi atsisakė. A. B. pageidavo blaivumą pasitikrinti kuo skubiau, artimiausioje medicinos įstaigoje, tačiau pareigūnai nenurodė, kur jis tai galėtų padaryti - neinformavo, kad tai galima padaryti Trakų ligoninėje. Manydamas, kad šeštadienį arčiau tyrimų padaryti nebus kur, A. B. paprašė draugų nuvežti jį į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą. Vilniuje buvo didelis mašinų srautas, spūstys, teko palaukti ir medicinos įstaigoje, todėl pakartotinė A. B. medicininė blaivumo patikra atlikta tik po maždaug 2 val. Medicininėje įstaigoje nustatyta, kad jis buvo visiškai blaivus, nes jo 16.05 val. paimtame kraujyje buvo aptikta 0,16 prom. etilo alkoholio, o 16.15 val. iškvėptame ore nustatyta 0,00 prom. etilo alkoholio. Taip pat atkreipia dėmesį, kad 2018-05-12 16.05 val. apžiūros metu nustatyta, kad A. B. išvaizda tvarkinga, eisena tiesi, jis laikosi krypties, stovi nesvyruodamas, jaučiasi gerai, kontaktuoja normaliai, emocijos stabilios, atmintis, orientacija nesutrikusi, mąstymas nuoseklus, kalba aiški, riški, alkoholio kvapas nejuntamas. Tokie pakartotinio patikrinimo duomenys patvirtina, kad netinkamai policijos pareigūnų vykdytas neblaivumo patikrinimas galėjo lemti netikslių, leistiną blaivumo ribą viršinantį matavimo rezultatą. Skundžiamas nutarimas priimtas tinkamai nenustačius ir neįvertinus esminių bylos aplinkybių, taip pažeidžiant ANK 617 str. 1 d. ir ANK 591 str. nuostatas. Nors protokole nurodoma, kad buvo nustatytas 0,43 prom. ± 0,02 prom. neblaivumas, tačiau skundžiamame nutarime minėta paklaida nebuvo įvertinta ir vietoje 0,41 prom. jame nurodytas 0,43 prom. girtumas. Nuvykęs į bylos nagrinėjimą 2018-05-30, A. B. pateikė pareigūnui Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 147 ir nurodė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą gaus artimiausiu metu, išsakė visas savo abejonės dėl realaus neblaivumo laipsnio, tačiau pareigūnas jo pateiktų įrodymų bei argumentų tinkamai neįvertino, nutarė nelaukti specialisto išvados, o bylą išnagrinėjo ir nutarimą priėmė tik formaliai. Tą patvirtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo laikas buvo paskirtas 2018-05-30 10.00 val., o nutarimas surašytas 2018-05-30 9.59 val. Teismų praktikoje priimta, kad patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-31 nutartis byloje Nr. N-444-1254-12), tad turėjo būti atsižvelgta ir į A. B. pateiktus duomenis, tačiau jie net nepaminėti, nepaneigti, abejonės nepašalintos. Visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl kilusios abejonės, atsižvelgiant į prieštaravimus tarp neblaivumo duomenų, atsižvelgiant į netinkamai atliktą matavimo procedūrą, turėtų būti aiškinami A. B. naudai. Nutarus skirti sankciją A. B., ji turėjo būti švelninama, kadangi specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) net 12 mėnesių, nėra teisingas bei proporcingas, neturėjo būti skirtas remiantis ANK 34 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis. Nustatytas 0,41 prom. neblaivumas tik labai nežymiai (0,01 prom.) viršija leidžiamą girtumo normą, numatytą ANK 422 str. 5 d. Šiuo atveju sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, buvo nustatyta ANK 35 str. 1 d. 1 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. A. B. nevengė ir neatsisakė blaivumo patikrinimo, geranoriškai bendradarbiavo su pareigūnais, tačiau labai nustebo, kad alkotesteris parodė leistiną normą viršinančius duomenis - sąžiningai klydo, pervertindamas savo gerą savijautą. Jeigu būtų jautęs, kad yra apsvaigęs, nebūtų sėdęs prie vairo. Pareigūnai patarė jam nesiginčyti, nes tai palengvins jo padėtį. Vis dėlto, nepatikėjęs matavimo rezultatais, nuvyko tikrintis papildomai. Nutarimą priėmęs pareigūnas tinkamai neįvertino A. B. asmenybės. A. B. nėra trauktas atsakomybėn dėl vairavimo esant neblaiviam, nėra įtrauktas ir į Priklausomybės ligų centro įskaitą kaip problemų su alkoholiu turintis asmuo. Akcentuoja ir kitas svarbias bylai aplinkybės, į kurias neatsižvelgta, priimant skundžiamą nutarimą. A. B. prižiūri garbaus amžiaus močiutę V. K., gim. 1934 m., gyvenančią vieną sodyboje Voriškių k., Matuizų šen., Varėnos r., kurią jis lanko kiekvieną savaitgalį, nuveža maisto, nudirba reikiamus darbus, 1 kartą į mėnesį veža į Varėnos miesto polikliniką sveikatos patikrinimui, vaistų išrašymui (močiutė turi problemų dėl kraujo spaudimo, širdies, jai atliekama pooperacinė kelio sąnarių apžiūra). Kiti A. B. šeimos nariai neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Be to, A. B. turi krikšto sūnų A. P., gim. 2010 m., gyvenantį Gervėnų k., Alytaus r., kurį neretai, pagelbėdamas A. P. mamai, turi vežti į Alytaus m., nes mama prižiūri 1 m. 6 mėn. dukrą, o A. P. tėvas dažnai būna išvykęs darbo reikalais. Papildomai akcentuoja, kad A. B. dirba Vilniaus pataisos namuose, į kuriuos kiekvieną darbo dieną vyksta automobiliu iš namų, esančių už 11 km. Tokį atstumą įveikti viešuoju transportu tiek rytais, tiek vakarais esant dideliam transporto priemonių srautui, susidariusioms spūstims ir nepastoviems viešojo transporto grafikams yra labai sudėtinga. Teisės vairuoti netekimas butų skaudus tiek pačiam A. B., tiek jo šeimai. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad A. B. praradus teisę vairuoti transporto priemonę nukentėtų ne tik jo, tačiau ir kitų asmenų, kuriems jis padėdavo pasinaudodamas transporto priemone, poreikiai bei interesai.

Vilniaus apsk. VPK Elektrėnų PK (toliau – Institucija) atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad A. B. padarytas administracinis nusižengimas yra grubus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, keliantis grėsmę eismo saugumui. Byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 5 d. Svarbus yra tik toks asmens neblaivumo laipsnis, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymas sietinas su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai, kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, buvimu. Teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis nelaikytinos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeimyninė padėtis, rūpinimasis vaikais ir senyvo amžiaus artimaisiais, dirbamo darbo pobūdis. A. B. skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, galinčios sąlygoti nuobaudos sušvelninimą. Apie savo gerovę, galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo darymo, A. B. turėjo pagalvoti prieš grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Nuobaudos būtų beprasmiškos jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrėstų nusižengimą padariusiems asmenims negatyviais padariniais. A. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai viena iš pagrindinių įvykstančių eismo įvykių priežasčių yra vairavimas išgėrus. Savo pasekmėmis tai ypač sunkus administracinis nusižengimas, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves ir galėjęs sukelti itin sunkias pasekmes. A. B. skunde visas išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Mano, kad tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą A. B. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 str. 4 d.).

ANK 422 str. 5 d. numato administracinę atsakomybę asmenims už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviems, kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės).

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B., nesutikdamas su Nutarimu, nurodė, kad blaivumo patikrinimas atliktas pažeidžiant alkoholio patikrinimą reglamentuojančias nuostatas bei alkotesterio instrukciją, ignoruojant aplinkybes, turinčias esminės reikšmės tinkamam patikrinimo atlikimui – jis nesijautė apsvaigęs, jautėsi gerai, galintis vairuoti, jam alkotesteris buvo pateiktas jau su įstatytu pūstuku, neaišku ar pūstukas buvo naujas ir originalus, pareigūnai neklausė, ar jis 15-20 min. laikotarpiu nebuvo vartojęs alkoholio, ar nebuvo valgęs bei gėręs nealkoholinių gėrimų, ar nebuvo rūkęs bent dvi minutės, atsisakė jo prašymu atlikti pakartotinį blaivumo patikrinimą ar nuvežti į medicinos įstaigą kraujo paėmimui.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 punktas nustato, kad policijos pareigūnai [...] tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu [...] asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Iš tokios formuluotės matyti, kad pareigūnai pristatyti įtariamai neblaivų vairuotoja į medicininę įstaigą privalo tik 3 atvejais: kai patikros negalima objektyviai atlikti įvykio vietoje; kai vairuotojui nustatomas didesnis nei 1,5 prom. girtumas; kai toks asmuo vengia patikrinimo. Nagrinėjamuoju atveju A. B. neblaivumo patikrinimo nevengė, apsvaigimo patikrinimas buvo įmanomas ir atliktas vietoje, todėl policijos pareigūnai neturėjo jokio pagrindo vežti jį į medicininę apžiūrą. Juolab, kad pats A. B. Protokole savo ranka įrašė, jog su pažeidimu sutinka ir gailisi. A. B. nepagrįstai savo subjektyvius pojūčius (jog jis nesijautė apsvaigęs, jautėsi gerai, galintis vairuoti) laiko galinčiais paneigti policijos pareigūnų atliktos apsvaigimo patikros teisėtumą ir pagrįstumą, juolab, kad jis pats pripažįsta, kad tiek jis pats (vieną butelį alaus), tiek jo vairuoto automobilio keleiviai buvo vartoję alkoholio ir nuo jų galėjo sklisti atitinkamas kvapas. A. B. teiginys, jog jis nematė, kaip pareigūnas įdėjo į alkotesterį originalų pūstuką, savaime nepaneigia patikros rezultato teisingumo, alkotesterio naudojimo taisyklių laikymosi. A. B. tik abstrakčiai nurodė, jog nematė, kaip buvo įstatomas pūstukas ir nuo jo nuimama pakuotė, tačiau tokiu atveju bet koks pažeidėjas, nusisukęs ir (tyčia) nežiūrėjęs į alkotesterį patikrinimui ruošianti pareigūną, galėtų išvengti atsakomybės. Nors A. B. nurodė, kad sustabdymo ir patikrinimo metu valgė ledus ir rūkė cigaretę, tačiau jis nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, taip pat nepaaiškino, kaip jis tuo pačiu metu vairavo, rūkė cigaretę ir valgė. Taip pat abstraktūs ir niekuo nepagrįsti yra apelianto teiginiai, jog jis manė, kad artimiausia vieta medicininei apžiūrai atlikti yra Vilniuje, o pareigūnai jo neinformavo apie galimybę tokią apžiūrą atlikti Trakų ligoninėje. Net ir sutikus su apelianto teiginiu, jog prieš tikrindami blaivumą policijos pareigūnai neklausė, ar A. B. 15-20 min. laikotarpiu nebuvo vartojęs alkoholio, patikrinimo metu užfiksuotų rodmenų teisingumas teismui nekelia jokių didesnių abejonių, kadangi pats A. B. nurodė, jog alkoholį gėrė žymiai anksčiau nei 15 min. prieš įvykį, dar būdamas su draugais prie ežero. Taigi, visi aukščiau išvardinti A. B. teiginiai nėra teisiškai reikšmingi.

A. B. kvestionuoja ir alkotesterio patikrinimo metu užfiksuotų rodmenų teisingumą, savo argumentus paremdamas Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo 2018-05-12 16.05 val. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 147 bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-05-14 specialisto išvada Nr. T-A 4574/2018(01). Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad A. B. į medicinos įstaigą atvyko praėjus 2 val. po sustabdymo vairuojant neblaiviame stovyje. Pagal jau minėtų Taisyklių 9 punktą, asmenys į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros pristatomi ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Sprendimas nušalinti A. B. nuo transporto priemonių vairavimo buvo surašytas 14.10 val., todėl medicininė apžiūra jam privalėjo būti atlikta ne vėliau kaip 15.10 val., tačiau nagrinėjamu atveju ji, kaip jau minėta, pradėta tik 16.05 val.

Kad būtų galima konstatuoti jog asmuo padarė pažeidimą būtina nustatyti, jog asmuo vairavo neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Svarbus yra tik toks asmens neblaivumo laipsnis, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Nors minėtame Akte iš tiesų, kaip teigia apeliantas, ir nurodyta, kad jis ėjo tiesiai, laikydamasis krypties, stovėjo nesupuodamasis ir nesvyruodamas ir t. t., jo iškvėptame ore 16.15 val. nustatyta 0,00 prom. alkoholio koncentracija (b. l. 11), tačiau minėta Specialisto išvada A. B. įvykio dieną 16.05 val. paimtame kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,16 prom. etilo alkoholio (b. l. 12). Tai tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas vairavo automobilį būdamas labiau apsvaigęs nuo alkoholio negu medicinės apžiūros metu. Medicininio patikrinimo išvada administracinio nusižengimo byloje neturi didesnės įrodomosios galios ir vertinama pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai, visų įrodumų viseto kontekste.

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0418 tinkamumas vartoti patvirtintas patikros sertifikatu Nr. 0803998 (b. l. 20), teismas neturi pagrindo abejoti jpo parodymais.

Pagal visuotinai prieinamą informaciją bei teismų praktiką, pripažįstama, jog sveiko žmogaus organizme per valandą susiardo nuo 0,15 iki 0,20 prom. (žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2014-10-13 nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-722-348/2014). Pagal byloje nustatytus duomenis, alkoholio koncentracijos A. B. organizme sumažėjimas per nepilnas 2 val. atitinka nurodytą alkoholio kiekio mažėjimo tendenciją. Taigi teismas neįžvelgia prieštaravimų tarp pažeidėjo patikrinimo alkotesteriu ir kraujo tyrimo rezultatų.

Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas visiškai pagrįstai rėmėsi byloje surinkta medžiaga, o ne vien tik A. B. pateikta pozicija. Lygiai taip pat aplinkybė, jog byla pareigūno buvo išnagrinėta 2018-05-30 ir skundžiamas nutarimas surašytas minute anksčiau nei 10.00 val., neįtakoja šio Nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo, kadangi pats apeliantas pripažįsta, jog buvo pateikęs pareigūnui Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 147 ir išsakęs visas savo abejonės dėl realaus neblaivumo laipsnio, t. y. apeliantui buvo suteikta galimybė tinkamai gintis, pateikti savo paaiškinimus bei įrodymus. Nutarime nurodyta, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, taigi, priešingai nei teigia apeliantas, byloje buvo įvertinti jo duoti paaiškinimai. A. B. pasirašė gavęs šį Nutarimą, neatžymėjęs jame jokių pastabų apie netinkamą išnagrinėjimą, t. y. manytina, kad jis tuo metu su šiuo Nutarimu sutiko.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog alkotesterio naudojimo instrukcija buvo pažeista, pažeidėjas buvo tikrinamas alkotesteriu praėjus ne mažiau kaip 15 min. po alkoholio pavartojimo. Tai taip pat nesudaro pagrindo nesivadovauti policijos pareigūnų užfiksuotais A. B. neblaivumo duomenimis. Kadangi A. B. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, jis pažeidė KET 14 p., jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 422 str. 5 d.

A. B. teigimu, net ir nutarus skirti jam administracinę nuobaudą, ji turėjo būti švelninama, kadangi specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) net 12 mėnesių, nėra teisingas bei proporcingas, neturėjo būti skirtas remiantis ANK 34 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis.

Kaip teisingai savo atsiliepime nurodė protokolą surašiusi institucija, ANK 34 str. 5 d., nuostatų taikymas sietinas su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, buvimu. Tai, kad transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą, rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan., nėra išskirtinės, pakankamos ANK 34 str. 5 d. taikymui.

Teismas konstatuoja, kad A. B. už padarytą administracinį nusižengimą, nustačius jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesant sunkinančių aplinkybių, skundžiamu nutarimu pagrįstai, nepažeidžiant ANK 32 str., 34 str. nuostatų, paskirta administracinė nuobauda – ANK 422 str. 5 d. sankcijoje numatyta minimali bauda 300 Eur dydžio, ir, vadovaujantis ANK 422 str. 9 d., taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, t. y. ANK 422 str. 9 d. nustatyto specialiosios teisės atėmimo termino minimumui.

Esant visoms anksčiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą nėra, todėl jis atmestinas, o pats Nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 641, 642 straipsniais,

nutaria:

A. B. skundą atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2018-05-30 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-974-2018 (ROIK: 18083699712) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Ramunė Valiulytė