Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. ir jo atstovo Daliaus Gintauto apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2015-01-23, apie 1.55 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo prospekte, vairavo transporto priemonę „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,44 promilės) girtumo laipsnis, ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Skunde nurodoma, kad pagal Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos dokumentą ID5, reglamentuojantį matavimų sieties schemas, matavimų vienovė užtikrinama kalibravimo būdu perduodant fizikinio dydžio vienetą sieties seka nuo aukščiausio lygmens etalonų iki matavimo priemonių (tarp jų ir tų, kurioms taikoma patikra). Tokiu būdu patikra sieties sekoje užima patį žemiausią lygmenį, todėl ne patikros, o kalibravimo būdu užtikrinama matavimų vienovė. Remiantis „Drager Alcotest 6810“ alkotesterio tiekėjų pateikiamu aprašymu, šiam matavimo prietaisui turi būti atliekamas kalibravimas kas 6 mėnesius. Tai suponuoja, kad metrologinis matavimo prietaisas turi turėti galiojantį kalibravimo liudijimą, tačiau byloje toks liudijimas nėra pateiktas. Nekalibruota matavimo priemone gauti duomenys negali būti laikomi atitinkantys imperatyvius įstatymo reikalavimus, todėl vadovaujantis LR ATPK 256 straipsniu, negali būti laikomi tinkama ir teisėta įrodinėjimo priemone. Gamintojo nustatytu intervalu privalomo kalibravimo neatlikimas matavimo prietaiso duomenis daro negaliojančiais, kadangi prietaisas naudojamas ir aptarnaujamas ne pagal gamintojo reikalavimus. Aplinkybė, kad „Drager Alcotest 6810“ alkotesterio kalibravimas nėra atliktas, patvirtina byloje pateiktas patikros sertifikatas Nr. 1662665, išduotas 2014-12-12, kuriame nėra nurodytas alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ kalibravimo liudijimo numeris, kaip tai numato įstatymų reikalavimai bei prietaiso gamintojo instrukcija. Rimtų abejonių kelia ir pats patikros liudijimas. Kaip nurodo gamintojas, alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ matavimų paklaida yra 1-5 %. Specialios versijos alkotesteris „Drager Alcotest 6810 med“ paklaida yra 1,7 %, tačiau patikros liudijime nurodyta, kad tai alkotesteris „Drager Alcotest 6810“, kuriam gamintojas nustatęs visiškai kitokio dydžio paklaidą. Iš to darytina išvada, kad teismas nagrinėdamas bylą nesiaiškino aplinkybės, kodėl alkotesteriui „Drager Alcotest 6810“ buvo pateiktas patikros liudijimas pagal alkotesterio „Drager Alcotest 6810 med“ paklaidas. Atskirai įvertintina teismo iniciatyva iškviesti ekspertą Saulių Mekšraitį, kuris teikdamas paaiškinimus paaiškino, kad dėl alkotesterio parodymų yra visiškai nekompetentingas kalbėti, nes savo darbe alkotesterių nenaudoja. Iš to darytina išvada, kad teismas rėmėsi eksperto, kuris pats prisipažino nesąs kompetentingas spręsti šį klausimą, paaiškinimais ir jų pagrindu priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Motyvuojamoji dalis

A. B. ir jo atstovo Daliaus Gintauto apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas A. B. pagrįstai pripažino padariusį LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. B. kaltė padarius LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia vairuotojams nuo 289 iki 434 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas A. B. kaltu pagal LR ATPK 126 straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino ištirtus įrodymus, pašalino įrodymų prieštaravimus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Skunde apeliantas nurodo, kad esant nedideliam alkotesterio rodmeniui, testą reikia pakartoti po 20 min., taip pat prieš atliekant blaivumo testą pareigūnai pagal alkotesterio naudotojo instrukcijos reikalavimus turėjo įsitikinti, ar asmuo nieko nevalgė, negėrė bent 15-20 min., nerūkė bent 2 minutes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodomi reikalingi atlikti veiksmai yra niekuo nepagrįsti – jokiose instrukcijose nėra numatyta, kad esant nedideliam alkotesterio rodmeniui, testą reikia pakartoti po 15-20 minučių. Teismo posėdžio metu liudytojai policijos pareigūnai Vitalij Riabcev ir Linas Vasaitis patvirtino, kad sustabdžius A. B. vairuojamą transporto priemonę, jis neigė vartojęs alkoholio, taigi policijos pareigūnams nebuvo privaloma laukti 15-20 minučių, kaip nurodo apeliantas. Taip pat nei vienas iš liudytojų nematė A. B. rūkančio, taigi įvertinus byloje esančius duomenis negalima daryti išvados, jog policijos pareigūnai pažeidė alkotesterio naudojimo taisykles.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar pareigūnas, naudojęs alkoholio matavimo prietaisą, buvo susipažinęs su prietaiso naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikęs atitinkamas įskaitas, nes bylos duomenys į šiuos klausimus neatsako. Apeliantas teisingai nurodo, kad minėtų nuostatų laikymosi imperatyviai reikalauja Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2010-01-12 įsakymu Nr. 5-V-23 patvirtinto Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo 4 ir 6 punktai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad aukščiau nurodyti klausimai pažeidėjui kilo tik motyvuojant apeliacinio skundo teiginius, t. y. šie klausimai nebuvo kelti viso proceso metu. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, A. B. neprašė teismo išsireikalauti policijos pareigūnų tarnybinių instrukcijų ar susipažinimo su alkotesterio naudotojo instrukcija akto, iš kurių būtų galima spręsti apie pareigūnų kompetencijos ribas. Nekilus pagrįstoms abejonėms ar ginčui dėl pareigūnų kompetencijos, tokie dokumentai paprastai prie bylos medžiagos nėra pridedami, preziumuojant, kad pareigūnai turi teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei naudoti jiems suteiktas darbo priemones – šiuo atveju alkoholio matuoklį. Be to, tai nėra esminis kriterijus, kadangi asmens neblaivumą įrodo ir kiti byloje esantys duomenys, tarp jų ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 45, iš kurio matyti, kad 2015-01-23, 3 val. A. B. buvo nustatytas 0,29 promilių girtumo laipsnis, o 3.20 val. – 0,16 promilių girtumo laipsnis (b. l. 18). Analogiškai pasisakytina ir apie alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ kalibravimo liudijimą – reikalavimas pateikti visus įmanomus dokumentus apeliacinės instancijos teisme, kuomet šie klausimai nebuvo svarstomi pirmosios instancijos teisme, laikytinas nepagrįstu ir pertekliniu. Tokiu atveju yra akivaizdžiai piktnaudžiaujama procesu, kuomet apeliantas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo priimtas jam nepalankus sprendimas, siekia iškelti naujų klausimų, kurie pirmosios instancijos teisme jam abejonių nesukėlė. Negana to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punkte nustatyta, kad tikrinimas – tai policijos <...> pareigūnų <...> veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas <...> yra neblaivus (girtas). Taigi, įstatymas nenumato, kad specialioji techninė priemonė, kuria atliekamas tikrinimas, turėtų kalibravimo liudijimą – tam užtenka metrologinės patikros, kuri yra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Patikros sertifikatas Nr. 1662665 (b. l. 4), iš kurio matyti, kad alkotesteris „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0366 naudoti yra tinkamas, o patikros sertifikatas galioja iki 2015-06-11.

Apeliantas taip pat nurodo, kad specialios versijos alkotesterio „Drager Alcotest 6810 med“ paklaida yra 1,7 %, tačiau patikros liudijime nurodyta, kad tai alkotesteris „Drager Alcotest 6810“, kuriam gamintojas nustatęs visiškai kitokio dydžio paklaidą – 1-5 %. Su šia apelianto išvada negalima sutikti, kadangi alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ paklaida, kuomet užfiksuotas iki 1,00 promilės neblaivumo laipsnis, yra ± 0,017 promilės. Tokia informacija yra pateikiama ir UAB „Alkotesteris“ tinklalapyje, kuris yra vienintelis įgaliotas gamintojo „Drager“ atstovas ir serviso centras Lietuvoje (http://alkotesteris.lt/?id=169).

Sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal LR ATPK 126 straipsnį, t. y. transporto priemonių vairavimo, esant vairuotojams neblaiviems, būtina nustatyti konkretų ir nekeliantį abejonių neblaivumo laipsnį. Tačiau vertinant asmens atsakomybę pagal LR ATPK 126 straipsnį, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015-01-23, 2.03 val., A. B. patikrinus blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0366, buvo nustatytas 0,44 promilių girtumo laipsnis (b. l. 3). Konstatuotina, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis „Alcotest 6810“ buvo tinkamas naudoti, o jo metrologinė patikra buvo galiojanti. Alkotesterio instrukcijoje prietaisui numatyta leistina matavimo ribų paklaida, kuri iki 1 promilės etilo alkoholio yra 0,017 promilių (b. l. 4). Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino ir teisingai nustatė, kad tikrinimo alkoholio matuokliu metu A. B. nustatytas neblaivumas – lengvas girtumo laipsnis, net ir įvertinus leistiną paklaidą. Apeliantas nurodo, kad siekiant gauti kiek galima tikslesnius duomenis apie asmens iškvėptame ore esantį alkoholio kiekį, būtina neblaivumo testą asmeniui atlikti naudojant tik originalius alkotesterio antgalius (kandiklius). Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. B. neblaivumo patikrinimo metu būtų naudojami ne originalūs alkotesterio antgaliai.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad A. B. kreipėsi į medicinos įstaigą ir prašė nustatyti etilo alkoholio kiekį jo kraujyje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 870/15(01) konstatuojama, kad A. B. kraujyje, paimtame 2015-01-23, 3.05 val., rasta 0,30 promilės etilo alkoholio (b. l. 17).

Įvertinus įvykio vietoje patikrinimo metu alkotesteriu nustatytą A. B. neblaivumo laipsnį ir po 1 val. jo medicinos įstaigoje duoto kraujo neblaivumui nustatyti tyrimo rezultatą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į alkotesteriu nustatytą gana nedidelį A. B. neblaivumo laipsnį (0,44 promilės) akivaizdu, jog tam, kad jis bent iš dalies pasišalintų iš organizmo, nereikia labai ilgo laiko, todėl faktas, kad A. B. kraujyje 2015-01-23, 3.05 val. jau buvo rasta tik 0,30 promilės etilo alkoholio, laikytina natūralia fiziologinių jo organizmo procesų pasekme, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad suabejoti alkotesterio parodymais galima tuomet, kai etilo alkoholio koncentracijos rezultatai, gauti panaudojant alkotesterį ir paėmus kraujo mėginį, yra iš esmės skirtingi ir sukelia pagrįstų abejonių dėl asmens neblaivumo įvykio metu. Nagrinėjamu atveju, atlikus A. B. kraujo tyrimą, faktas, jog šio asmens kraujyje etilo alkoholio rasta 0,14 promilės mažiau, nesukelia pagrįstų abejonių alkotesterio parodymais, kadangi, kaip jau buvo minėta, A. B. nustatytas girtumo laipsnis buvo labai nedidelis ir organizme per beveik valandą laiko toks alkoholio kiekis galėjo pasišalinti dėl natūralių procesų, vykstančių organizme.

Skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi eksperto, kuris pats prisipažino nesąs kompetentingas spręsti šį klausimą, paaiškinimais ir jų pagrindu priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia išvada nesutinka. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi eksperto paaiškinimais ne apie alkotesterio naudojimą, dėl ko ekspertas pripažino neturintis žinių, o apie alkoholio pasišalinimo iš organizmo ypatybes. Ekspertas Saulius Mekšraitis teismo posėdžio metu patvirtino, kad tikint A. B. nurodoma aplinkybe, kad jis šiek tiek alkoholio išgėrė prieš pat sėsdamas vairuoti, jo kraujyje alkoholio po vienos valandos būti negalėtų arba galėtų būti labai mažai. Ekspertas taip pat paaiškino, kad alkoholio koncentracijos organizme sumažėjimas 0,15 promilės per valandą yra normalus, kadangi maždaug tokiu greičiu etanolis iš organizmo ir turėtų šalintis. A. B. paaiškinimas, kad jis pavartojo labai nedidelį kiekį alkoholio prieš pat sėsdamas vairuoti ir alkotesteris parodė klaidingus rodmenis, yra laikytinas jo gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad tokiu atveju jo kraujyje alkoholio koncentracija turėtų būti gerokai mažesnė, o ne sumažėjusi tik tokiu dydžiu, kuris yra natūralus ir įprastas praėjus vienai valandai.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Taigi apygardos teismas su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis taip pat sutinka, todėl jų nekartoja ir detaliau neanalizuoja.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog vairuodamas automobilį A. B. buvo neblaivus, kadangi alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ buvo užfiksuotas nustatytą leistiną normą viršijantis neblaivumas – 0,44 ± 0,017 promilės. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju A. B. blaivumo patikrinimas buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, jis atmestinas, o teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą, o A. B. ir jo atstovo Daliaus Gintauto apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.