Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kupiškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu - (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) 3 kurse, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Š. S. 2024 m. birželio 29 d., apie 4.30 val., Vilniaus ir Gedimino gatvių sankirtoje, Kupiškyje, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį M. L., tuo padarydamas M. L. kairiojo antakio muštinę žaizdą ir nosikaulio lūžį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam M. L. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

E-policijos išrašas, kuriame informacija pateikta 2024 m. birželio 30 d., 22.19 val. Pranešėjas - M. L., kuris nurodo, kad Š. S. su savo mergina, jį vežė namo su „Seat" markės automobiliu, kurį vairavo jo mergina. M. L. paprašė jį parvežti namo, o Š. S. nesutiko. Š. S. paprašė savo merginos sustoti ir atidarė jo pusės durelės ir liepė jam išlipti ir trenkė į veido sritį su metaliniu daiktu, galimai kastetu. M. L. pažymi, kad reiškia ieškinį neturtinei žalai 3000 Eur sumai. M. L. pateikia nuotrauką, kurioje matoma kruvinas veidas ir žaizda kairiame antakyje (t. 1, b. l. 21-26).

Apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūrimas kūno kameros įrašas: „export-l1lba.mp4“, įrašo trukmė 12 min. 28 s. Įraše matomas laikas: 2024 m. birželio 29 d. 05:30:36 iki 05:42:55. Matoma, kad policijos pareigūnė paklausia, ar nėra atvykusios greitosios, jaunuolis (nesužalotas) sako, kad jie kvietė tik greitąją, pareiškimo jokio nerašys. Pareigūnai paklausia, kas čia buvo. Jaunuolis (nesužalotas) paaiškina, kad pas jį atėjo draugas (kuris sužalotas) ir pasakė, kad jį už užpuolė. Jaunuolis (sužalotas) paaiškina, kad jam davė smūgį, pats nežino kas, prie naktinės. Policijos pareigūnė klausia, su kuo buvo nukentėjęs asmuo, jis atsako, kad nežino, su kuo buvo. Policijos pareigūnė klausia nukentėjusio jaunuolio, ar jis turi kažkas pretenzijų, jis atsako, kad neturi. Nukentėjęs asmuo prisistato M. L.. Jaunuolis paaiškina, kad jis ėjo ir jam iš niekur nieko sudavė nepažįstamas. 5.35 val. M. L. nustatytas 1.49 prom. girtumas. Girtumas nustatomas 29 dieną. Jaunuolis (nesužalotas) paaiškina pareigūnams, kad M. L. atėjo prieš pusvalandį, jis pats jau miegojo, sako, kad jis nežino, su kuo M. L. buvo, sako, kad M. L. jam sakė, kad jį primušė nepažįstamas asmuo. Jaunuolis (nesužalotas) prisistato, kaip A.. A. pasakoja pareigūnams, kad M. L. pats mėgsta prisirauti. M. L. pasakoja, kad jis ėjo vienas ir be jokios priežasties jam sudavė nepažįstamas asmuo. M. L. sako pareigūnams, kad jis ėjo pro naktinę ir jam kažkas sudavė, nematė kas. M. L. aiškina, kad jam sudavė iš kasteto, vienas asmuo. Policijos pareigūnei paklausus, kaip atrodė užpuolikas, M. L. nurodė, kad jis nematė. Kelis kartus M. L. sako, kad jis nematė, kas jam sudavė į veidą. M. L. sako, kas jis pretenzijų niekam neturi, jam reikalinga tik medikų pagalba (t. 1, b. l. 101-103).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2315/2024 (01), kurioje nurodyta, kad M. L. kūne konstatuota kairio antakio muštinė žaizda ir nosikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti, tikėti neužilgo iki apžiūros gydymo įstaigoje 2024 m. birželio 29 d. M. L. kūne konstatuota kairio antakio muštinė žaizda ir nosikaulio lūžis padaryti kietu buku daiktu, tikėtina sudavus smūgį į veido sritį. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. M. L. kūne konstatuota kairio antakio muštinė žaizda ir nosikaulio lūžis padaryti tikėtina sudavus smūgį. Sužalojimai visumoje, griuvimui nėra būdingi. Sužalojimų susidarymo metu, nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą. M. L. kūne konstatuota kairio antakio muštinė žaizda atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Nosikaulių lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 88-91).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. pG 2860/2024 (01), kurioje nurodyta, kad M. L. kūne konstatuota kairio antakio muštinė žaizda ir nosikaulio lūžis griuvimui nėra būdingi ir tikėtina susidarė smūgių pasekoje (t. 1, b l. 99-100).???

Visi šie duomenys gauti, laikantis įstatymo reikalavimų, jie turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais. Šių ištirtų įrodymų visuma nuosekliai pagrindžia kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Tuo tarpu nors kaltinamasis Š. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo nepripažino, neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį M. L. ir kėlė įvairias versijas dėl galimo sužalojimų ant nukentėjusiojo veido atsiradimo. Vis dėl to, kaltinamojo parodymus teismas vertina, kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, pripažindamas šią kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta, remiasi byloje esančia teismo ištirtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju teismas, visų pirma, vertina paties nukentėjusiojo M. L. parodymais, kurie dėl esminių kaltinime nurodytų aplinkybių (jo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų sekos ir pobūdžio bei kalto asmens įvardijimo), yra nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu ir atitinka kitą byloje esančią medžiagą, t. y. nukentėjusysis M. L. nuosekliai parodė, kad tarp jo ir kaltinamojo buvo konfliktas, kurio metu, nukentėjusiajam lipant iš automobilio, būtent kaltinamasis Š. S. kumščiu trenkė jam į veidą ir padarė sužalojimus: nosies kaulo lūžį ir antakio kirstinę žaizdą. Taip pat ir nukentėjusiojo pateikto pirminio pareiškimo policijai „e-policijos“ išrašo duomenys patvirtina šias nukentėjusiojo paliudytas aplinkybes, kaip ir vėlesnis nukentėjusiojo, ir įtariamojo akistatos protokolas, iš kurio galima matyti, kad net ir suvestas į akistatą su kaltinamuoju Š. S., nukentėjusysis minėtų parodymų nepakeitė ir laikėsi nuoseklios pozicijos dėl prieš tai aptartų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Be to, dalį šių esminių nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką nuosekliai patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai D. L. ir A. N., kurie paliudijo teismui prieš nusikalstamą veiką buvus žodiniam konfliktui tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, o liudytoja D. L. paliudijo dar ir tai, kad pats nukentėjusysis buvo išgėręs ir agresyvus, o tarp jų buvo dar ir fizinis kontaktas, išlaipinant nukentėjusįjį iš automobilio, po kurio ji matė sužalojimus ant nukentėjusiojo veido. Visas šias aplinkybes nuosekliai patvirtino ir pats kaltinamasis, duodamas detalius parodymus ir ikiteisminiame tyrime, kuriuos patvirtino teisme, pažymėdamas dar ir tai, kad nukentėjusysis aptariamo konflikto metu, ištemptas iš automobilio, elgėsi agresyviai ir net nesėkmingai bandė ranka trenkti kaltinamajam, įspirdamas bandė apgadinti automobilį. Visi šie duomenys apie buvusį konfliktą tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, fizinį kontaktą tarp jų, po kurio atsirado sužalojimai ant nukentėjusiojo veido, agresyvų nukentėjusiojo elgesį dėl girtumo tik sustiprina ir dar labiau pagrindžia kaltinamojo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį faktą tokių nepalankių aplinkybių kontekste. Be to, teismas vertina ir byloje esančias kelias specialisto išvadas: specialisto išvada Nr. G 2315/2024 (01) patvirtinami ne tik nustatyti sužalojimai nukentėjusiajam, bet ir nurodoma, kad jie padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, o specialisto išvada Nr. pG 2860/2024 (01) patvirtinama dar ir tai, kad nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui ir tikėtina susidarė smūgių pasekoje. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusio M. L. parodymais, nes juos iš dalies patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, aptarti prieš tai, kurie vieni kitus papildo ir vienas kitam neprieštarauja. Tuo tarpu vien tai, kad nukentėjusysis iš karto po konflikto policijos pareigūnams ir liudytojui A. N. buvo nurodęs kitas jo sužalojimų atsiradimo aplinkybes, išdėstęs versiją, kad jam esą einant gatve jį sumušė nepažįstas asmuo - tai nesudaro pagrindo abejoti visais nukentėjusiojo duotais parodymais ir laikyti juos nepatikimais, kadangi šia versiją neabejotinai paneigė, tiek pats kaltinamasis, tiek ir liudytoja D. L., kurie nurodė, matę sužalojimus ant nukentėjusiojo veido dar nukentėjusiajam būnant prie automobilio buvusio konflikto aplinkybėmis. Juolab, teismo vertinimu, tam galėjo turėti įtakos dar ir jo buvę draugiški santykiai su kaltinamuoju, tačiau vėliau, po to, kai nukentėjusysis apsisprendė parašyti pareiškimą policijai – jo parodymai dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu. Dėl to, susiejus byloje surinktus ir prieš tai aptartus tiesioginius ir netiesioginius bylos įrodymus į vientisą loginę įrodinėjimo grandinę, nekyla abejonių dėl kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Dėl to, teismas visais prieš tai aptartais įrodymais remiasi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo atžvilgiu.

Tuo tarpu paties kaltinamojo Š. S. parodymus, kaip jau minėta, teismas vertina, kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra svarus pagrindas abejoti jo parodymų patikimumu, juose esant nemažai prieštaravimų, neaiškumų ir neatitikimų kitai bylos medžiagai. Visų pirma, pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kėlė skirtingas versijas dėl galimo sužalojimų atsiradimo ant nukentėjusiojo M. L. veido, nurodydamas ir tai, kad pats nukentėjusysis galėjo atsitrenkti galva į automobilį dėl savo neblaivumo, tačiau sužalojimų nematė tuo metu, ir tai, kad jis galėjo susižaloti į automobilio dureles ir matė vėliau matė kraują ant jo veido. Taip pat kaltinamasis nepaaiškino, kaip jis galėjo nepastebėti, kaip nukentėjusysis tuo metu galėjo susižaloti į automobilio dureles, kai pats kaltinamasis nukentėjusįjį prievarta ištraukė iš automobilio. Juolab šią kaltinamojo nurodytą įvykio versiją patikimai paneigia specialisto išvada Nr. pG 2860/2024 (01), kurioje aiškiai nurodoma, kad nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui ir tikėtina susidarė smūgių pasekoje. Galiausiai, neįtikinami kaltinamojo paaiškinimai, kad jis smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, nors susidarė išskirtinės aplinkybės, kuomet fizinis smurtas yra išvengiamas, t. y. įvykio metu buvo įvykęs žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, jam esant agresyviam ir net bandant jam smurtauti prieš kaltinamąjį, taip pat naudojant jėgą nukentėjusįjį ištempti iš automobilio. Dėl to, teismo vertinimu, kaltinamojo parodymuose yra pakankamai aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl jo parodymų teisingumo ir patikimumo, todėl kaltinamojo parodymais teismas vadovaujasi tik tiek, kiek jie atitinka nukentėjusiojo M. L. ir liudytojų parodymus bei kitą bylos rašytinę medžiagą.

Taigi, teismas, remdamasis prieš tai išdėstytais duomenimis, konstatuoja, kad kaltinamasis Š. S. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jo atlikti veiksmai atitinka šios veikos sudėtį ir yra kvalifikuoti teisingai, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo Š. S. atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant kaltinamojo Š. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jam skirtina bausmės rūšį ir dydį už jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas vertina tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, kuris priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat vertintina tai, kad smurtauta nebuvo intensyviais veiksmais, vieno smūgio pasekoje, tačiau nusikalstama veika ne tik nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata dėl nosikaulio lūžio, bet dar ir nežymiai - dėl kairio antakio muštinės žaizdos, o sužalojimų pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol. Taip pat teismas vertina ir kaltinamojo Š. S. asmenybę apibrėžiančius duomenis, t. y. jis nusikalto, būdamas neteistas, nors anksčiau kelis kartus buvo teistas už visai kitokio pobūdžio turtines nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 158-162), jo atžvilgiu nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančios, nei ją sunkinančios aplinkybės. Teismas vertina dar ir tai, kad kaltinamasis Š. S. administracine tvarka anksčiau ne kartą buvęs baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, tačiau galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 152-157), psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (t. 1, b. l. 179), šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) 3 kurse. Dėl to, teismas, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose, remdamasis visomis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam Š. S. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskiriant BK sankcijose numatytą švelniausią galimą bausmę - laisvės apribojimą, o parenkamos bausmės trukmė nustatytina ilgesnė nei minimali šios bausmės trukmė, tačiau trumpesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme teismas kaltinamajam Š. S. skiria ir intensyvią priežiūrą jo buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, taip pat laikytis nustatytos dienotvarkės: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, mokslu (BK 48 straipsnio 3 dalis). Taip pat kaltinamajam per visą bausmės atlikimo laikotarpį skiriami šie įpareigojimai: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Būtent tokia bausmė, jos trukmė ir skirti įpareigojimai padės efektyviau pasiekti BK numatytus bausmės tikslus.

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 123,76 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiajam M. L. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (t. 1, b. l. 43-44). Šį pareikštą civilinį ieškinį institucija grindžia pridėtu 2024 m. liepos 11 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašu apie nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajam M. L. sužalojimai padaryti būtent kaltinamojo Š. S. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurių padarymu jis yra pripažintas kaltu šioje byloje, ir šis institucijos pareikštas ieškinys yra pagrįstas konkrečiais rašytiniais duomenimis - Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 123,76 Eur sumą iš kaltu pripažinto kaltinamojo Š. S..

Nukentėjusysis M. L. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 30 d. yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašoma jam priteisti 3000 Eur dydžio kompensaciją už nusikalstama veika padarytą jam neturtinę žalą (t. 1, b. l. 24). Civiliniame ieškinyje nėra nurodyti tokį reikalavimą pagrindžiantys argumentai, tačiau teismo posėdyje nukentėjusysis palaikė pateiktą civilinį ieškinį ir nurodė, kad jis patyrė neigiamus išgyvenimus, nes jam buvo padaryti sužalojimai veido srityje, jam siuvo žaizdą, skaudėjo ir dar jam reikalinga atlikti nosies operaciją dėl to. Taip pat nurodė, kad jis iki šiol jaučia diskomfortą, jam sunku kvėpuoti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Šiuo atveju nukentėjusysis M. L., patyręs fizinį poveikį, po kurio jam buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikimo atvejis - patyrė ir dvasinius išgyvenimus, kurie taip pat turi būti vertinami, nustatant padarytos neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam be nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo dar papildomai padarytas ir sužalojimas, kuris priskirtas nežymiam sveikatos sutrikdymui, visi sužalojimai padaryti aplinkiniams matomoje veido srityje. Dėl padarytų fizinių sužalojimų sveikatai nukentėjusysis ne tik jautė fizinį skausmą, bet ir nepatogumus kasdieniniame gyvenime bei gydymosi proceso metu, taip pat pagal nukentėjusiojo paaiškinimus jis iki šiol jaučia liekamuosius reiškinius po gydymosi proceso, t. y. jam sunku kvėpuoti dėl nosikaulio lūžio, reikalinga atlikti nosies operaciją. Be to, kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteistina suma yra kiek mažesnė ir siekia iki 2800 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019 ir kt.). Taigi, atsižvelgus į šias aplinkybes, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, skaičių ir lokalizaciją kūne, į teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, taip pat įvertinus kaltinamojo Š. S. tyčinę kaltės formą, jo sunkią turtinę padėtį (jis nedirba ir šiuo metu dar mokosi, byloje nėra duomenų apie jo turimą kokį tai turtą ir kitas gaunamas pajamas) bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais - teismas mano, kad yra pagrindas nukentėjusiojo M. L. reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo Š. S. 2000 Eur sumą nukentėjusiajam jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, likusią civilinio ieškinio reikalavimo dalį atmestus. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam sukeltų padarinių.

Kaltinamajam Š. S. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 27 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 190-193), paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį – 31,87 Eur. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir turi būti priteisiamos iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau teismas atsižvelgia į jau prieš tai aptartą sunkią kaltinamojo Š. S. turtinę padėtį, t. y. jis nedirba ir šiuo metu dar mokosi, byloje nėra duomenų apie jo turimą kokį tai turtą ir kitas gaunamas pajamas, juolab jam priteistos dar ir piniginės sumos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, todėl teismas priima sprendimą šių proceso išlaidų nepriteisti iš kaltinamojo (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Š. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, kartu su bausme skiriant intensyvią priežiūrą jo buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu: 1) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti; 2) laikytis nustatytos dienotvarkės – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, per visą laisvės apribojimo laikotarpį Š. S. skirti šiuos įpareigojimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu vengiama atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo Š. S. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 123,76 Eur (vieno šimto dvidešimt trijų eurų 76 ct) sumą turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo M. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo Š. S. nukentėjusiajam M. L. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) sumą jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam Š. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.