Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-227-574/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-10-04
Bylos Nr.: 1A-227-574/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-13803-2016-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Giedrė Telksnienė, Jurgita Mačionytė, Mindaugas Povilanskas
Nuteistasis: J. Š., M. V., V. L., A. K., E. P., J. G.
Advokatai: Aidas Mažeika, Stasys Karvelis, Anatolijus Svila, Sergejus Milovas, Eugenijus Karažinas, Saulius Laurinaitis, Sergejaus Milovobė

Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-574/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13803-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko, Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei, Jolitai Žylienei,vertėjaujant Boženai Seniut,dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,nuteistajam J. Š., jo gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui,nuteistajam M. V., jo gynėjui advokatui Stasiui Karveliui,nuteistojo V. L. gynėjui advokatui Sauliui Laurinaičiui,nuteistojo A. K. gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nuteistojo E. P. gynėjui advokatui Sergejui Milovui,nuteistojo J. G. gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo, nuteistųjų A. K., J. Š., M. V. ir V. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 straipsnio 2 dalį (20 epizodų), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), BK 289 straipsnį (13 epizodų), BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirta galutinė 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė – 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki balandžio 7 d., nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki balandžio 21 d., nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. bei iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendį.

J. Š. nuteistas pagal BK 25g straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (12 epizodų), BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalimi (areštą pakeitus laisvės atėmimu) paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, paskirta galutinė 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 65 straipsnio ir 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2017 m. balandžio 7 d.

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (8 epizodai), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirta galutinė 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 8 d.

M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (7 epizodai), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir atlikta bausmė.

E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 žstraipsnio 2 dalį (2 epizodai), BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, ir 182 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš V. L. ir J. Š. solidariai T. S. naudai priteisti 6 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš V. L., J. G. ir E. P. solidariai R. L. naudai priteisti 7 350 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš V. L., A. K., J. G., ir J. Š. solidariai J. J. naudai priteisti 2 300 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš V. L. M. M. naudai priteisti 925 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš V. L., M. V. ir D. V. solidariai Č. P. B. naudai priteisti 750 Eur turtinei žalai atlyginti ir 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. L. ir J. Š. solidariai A. R. G. naudai priteisti 550 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš V. L., A. K., J. G., M. V. ir J. Š. solidariai J. O. naudai priteista 1 500 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš V. L., A. K., J. G. ir J. Š. solidariai J. N. naudai priteista 2 340 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš V. L., A. K. ir J. Š. solidariai K. A. P. naudai priteista 430 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš V. L., A. K., D. V. ir J. Š. solidariai J. K. R. naudai priteista 1 870 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš V. L. J. P. naudai priteista 500 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš V. L., M. V. ir J. Š. solidariai M. V. naudai priteisti 750 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš V. L., A. K., J. G. ir J. Š. solidariai A. B. naudai priteista 891 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš V. L., A. K., J. G., M. V., D. V. ir J. Š. solidariai G. V. naudai priteista 2 470 Eur turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. L., M. V. ir D. V. solidariai D. G. naudai priteista 320 Eur M. B. patirtai turtinei žalai atlyginti.

V. V. Č. civilinis ieškinys dėl 450 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Procesas pagal civilinius ieškinius dėl 2000 Eur turtinės žalos atlyginimo N. P. ir 1475 Eur turtinės žalos atlyginimo L. Ž. nutrauktas.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir J. G. bei D. V., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. L. , J. G. ir E. P. nuteisti už tai, kad su nenustatytu asmeniu, veikdami organizuotoje grupėje, savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus – nenustatytam asmeniui subūrus organizuotą grupę, koordinavus jos narių veiksmus ir jiems vadovavus, nenustatytas asmuo 2016 m. kovo 23 d. apie 12.20 val. paskambino E. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į buto (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai apsimetus sūnumi ir pranešus, kad papuolė į avariją ir per auto įvykį nukentėjo asmenys, žalai atlyginti reikia pinigų. Tuo metu E. P. paskambino J. G. ir nurodė E. B. adresą, o J. G. susisiekė su V. L. ir nurodė jam E. B. adresą, kuriuo šis turėjo nuvykti. V. L. įvykdė nurodymus, t. y. nuvyko prie (duomenys neskelbtini), kur užėjo į nukentėjusiosios E. B. butą, kur apsimetė per avariją sužeisto asmens atstovu ir pareikalavo, kad E. B. sumokėtų pinigų sumą, kad jos sūnus neturėtų problemų su teisėsauga. E. B. būdama apgaulės įtakoje jam V. L. perdavė 1200 Eur, kuriuos jis paėmė, o vėliau nenustatytą dalį V. L. perdavė J. G., kad J. G. perduotų, persiųstų nenustatytiems asmenims ir tokiu būdu V. L. kartu su E. P., J. G. bei nenustatytu asmeniu apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajai E. B. priklausančius 1200 Eur.

2. V. L., J. G. ir E. P. bei nenustatytas asmuo, veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą: turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigų – nenustatytam asmeniui subūrus organizuotą grupę, koordinavus jos narių veiksmus ir jiems vadovavus, nenustatytas asmuo 2016 m. kovo 5 d. 16.36 val. paskambino D. P. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodė, kad jos giminaitis pateko į eismo įvykį ir sužalojo besilaukiančią moterį ir žalai atlyginti reikia pinigų. Tuo pat metu E. P. paskambino J. G. ir nurodė šiam D. P. adresą, o J. G. paskambino V. L. ir nurodė D. P. adresą, kuriuo šis turėjo nuvykti. V. L. įvykdė šiuos nurodymus, t. y. nuvyko pas D. P. ir kartu su ja apie 18.47 val. nuvyko į AB „SEB“ banką, Ozo g. 25, Vilnius, kur D. P. būdama apgauta pateikė prašymą išmokėti jai 3828,13 Eur, tačiau pinigai D. P. nebuvo išmokėti, nes banko darbuotojai kilo įtarimas dėl išmokėjimo, todėl nusikalstama veika nebuvo baigta, dėl priežasčių nepriklausančių nuo ją vykdančių asmenų valios, nes V. L. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. tokiu būdu V. L., J. G., E. P. ir nenustatytas asmuo pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajai D. P. priklausančius 3828,13 Eur.

3. V. L. ir J. Š. bei nenustatytas asmuo, veikdami organizuotoje grupėje apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: nenustatytas asmuo 2016 m. balandžio 8 d. apie 16.35 val. paskambino B. T. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į buto (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pranešė, kad jos sūnus važiuodamas eskalatoriumi nukrito ir krisdamas sužalojo besilaukiančią moterį ir tos moters gydymui reikia pinigų. Po ko B. T. S. nuėjo į PC „Akropolyje“, Ozo g. 25, Vilniuje, esantį AB „Swedbank“ banką ir nuėmė 6000 Eur. Tuo metu nenustatytas asmuo paskambino V. L. ir nurodė, kad B. T. S. vyksta į PC „Akropolį“ nusiimti pinigų, taip pat nurodė kaip bus apsirengusi, duomenis, kaip jam prisistatyti nuvykus. V. L. įvykdė šiuos nurodymus, t. y. apie 15.30 val. V. L. ir J. Š. nuvyko į Vilniuje esančią „Gelvonų“ autobusų stotelę, tuo metu kai J. Š. stebėjo aplinką, B. T. S. būdama apgauta perdavė V. L. 6000 Eur, kuriuos V. L. paėmė, vėliau nenustatytą dalį pinigų jis V. L. perdavė J. Š., kad šis perduotų, persiųstų nenustatytiems asmenims, t. y. tokiu būdu V. L. ir J. Š. bei nenustatytas asmuo apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai B. T. S. priklausančius 6000 Eur.

4. V. L., J. G. ir E. P. bei nenustatytas asmuo, veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai, V. L. dar ir panaudodamas fizinį smurtą, įgijo svetimą turtą: (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekantis E. P., laisvėje esantys V. L. ir J. G. kartu su nenustatytu asmeniu, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus – nenustatytam asmeniui subūrus organizuotą grupę, koordinavus jos narių veiksmus ir jiems vadovavus, nenustatytas asmuo 2016 m. balandžio 8 d. apie 18.42 val. paskambino R. L. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė Kauno miesto Finansinių nusikaltimų tyrėju ir nurodė, kad ji pardavė dokumentus, už kuriuos jai buvo sumokėta padirbtais pinigais, todėl namie turimas pinigines lėšas ji turėsianti pateikti atvykusiam jauniausiajam inspektoriui. Tuomet E. P. paskambino V. L. ir nurodė jam R. L. adresą, kuriuo šis turėjo nuvykti bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti. V. L. įvykdė nurodymus, t. y. 2016 m. balandžio 8 d. apie 19.30 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas R. L., kur V. L. viršydamas išankstinio nusikalstamo susitarimo ribas plėšimo metu pagrobė iš R. L. 9020 Eur, o vėliau nenustatytą dalį pinigų V. L. perdavė J. G., kad J. G. perduotų, persiųstų nenustatytiems asmenims, ir tokiu būdu visi jie apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajai R. L. priklausančius 9020 Eur.

5. V. L. 2016 m. balandžio 8 d., apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), plėšimo metu įgydamas R. L. turtą, t. y. 9020 Eur, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą neteisėtiems veiksmams atlikti, melagingai prisistatydamas nukentėjusiajai policijos tyrėju, tokiu būdu įvykdęs plėšimą taip pat padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

6. V. L., 2016 m. balandžio 8 d., apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į patalpą ir būdamas bute pagrobė R. L. priklausančias monetas, t. y. 170 Eur vertės 2 vnt. 5 rublių monetas, 380 Eur vertės 10 rublių monetą, 100 Eur vertės 10 litų sidabrinę monetą ir 90 Eur vertės auksinį vyrišką žiedą, taip padarydamas nukentėjusiajai R. L. 740 Eur turtinę žalą.

7. V. L., veikdamas organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: jis veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekančiu bausmę nenustatytu asmeniu, kuris 2016 m. balandžio 11 d. 13.55 val. paskambino G. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pasakė, kad šio anūkas sužalojo besilaukiančią moterį ir tos moters gydymui reikia pinigų. Tuo metu nenustatytas asmuo paskambino V. L. ir nurodė G. A. adresą, kuriuo šis turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti. V. L. įvykdė šiuos nurodymus, t. y. apie 15.00 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur nuėjo pas G. A., kuris būdamas apgautas V. L. perdavė 2000 Eur, kurių nenustatytą dalį V. L. persiuntė nenustatytiems asmenims ir tokiu būdu V. L. kartu su nenustatytais asmenimis apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajam G. A. priklausančius 2000 Eur.

8. V. L. ir J. Š. bei nenustatytas asmuo, veikdami organizuotoje grupėje apgaule savo ir kitų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą: nenustatytas asmuo 2016 m. balandžio 21 d. apie 14.00 val. paskambino T. R. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pranešė, kad jos dukra sužalojo moterį, kurios gydymui reikia pinigų. Tuomet nenustatytas asmuo paskambino V. L. ir nurodė T. R. adresą, kuriuo šis turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti. V. L. įvykdė šiuos nurodymus, t. y. apie 15.11 val. nuvyko kartu su J. Š. nurodytu adresu, J. Š. liko lauke stebėti aplinką, o V. L. nuėjo į namo laiptinę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes išsigando per laiptinės langą pamatęs policijos pareigūnų automobilį, t. y. tokiu būdu V. L. kartu su J. Š. bei nenustatytu asmeniu apgaulės būdu pasikėsino įgyti nukentėjusiajai T. R. priklausančius 950 Eur.

9. V. L., veikdamas organizuotoje grupėje apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: jis veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, kuris 2016 m. balandžio 23 d. apie 15.00 val. paskambino L. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė policijos pareigūnu ir pasakė, kad ji parduotuvėje atsiskaitė padirbta 50 Eur kupiūra bei paprašė turimas pinigines lėšas pateikti pas ją atvykusiam policijos pareigūnui. Tuomet nenustatytas asmuo paskambino V. L. ir nurodė L. Ž. adresą, kuriuo turėjo nuvykti bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti. V. L. įvykdė šiuos nurodymus, t. y. apie 15.30 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas L. Ž., prisistatė policijos pareigūnu ir ši būdama apgauta V. L. perdavė 1475 Eur, kurių nenustatytą dalį V. L. persiuntė nenustatytiems asmenims ir tokiu būdu V. L. kartu su nenustatytu asmeniu apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajai L. Ž. priklausančius 1475 Eur.

10. V. L., 2016 m. balandžio 23 d., apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), sukčiavimo metu įgydamas L. Ž. turtą, t. y. 1475 Eur, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą neteisėtiems veiksmams atlikti, melagingai prisistatydamas nukentėjusiajai policijos tyrėju, tokiu būdu įvykdęs sukčiavimą taip pat padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

11. V. L., J. G., M. V. ir D. V. bei nenustatytas asmuo, veikdami organizuotoje grupėje apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: 2016 m. birželio 19 d., 14.12 val. nenustatytas asmuo paskambino V. V. Č. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė policijos pareigūnu, pranešė, kad neva už pinigų klastojimą sulaikyta A. J. ir kad ji V. V. Č. yra davusi netikrų pinigų, todėl V. V. Č. privalo pateikti atvyksiančiam pareigūnui iš banko gautus pinigų banknotus nufotografavimui. Tuomet nenustatytas asmuo paskambino V. L. ir nurodė V. V. Č. adresą, kuriuo šis turėjo nuvykti paimti pinigus, bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti. Jis įvykdė šiuos nurodymus, t. y. apie 14.30 val. V. L. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo pas nukentėjusįjį V. V. Č., kuris būdamas apgautas V. L. perdavė 450 Eur, kurių nenustatytą dalį V. L. perdavė J. G., o šis nenustatytą pinigų sumą perdavė D. V. veikusiai M. V. nurodymu, kitą nenustatytą dalį pasiliko sau, tokiu būdu V. L., D. V., M. V., J. G. kartu ir su nenustatytu asmeniu apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajam V. V. Č. priklausančius 450 Eur.

12. V. L. 2016 m. birželio 16 d., apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), sukčiavimo metu įgydamas V. V. Č. turtą, t. y. 450 Eur, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą neteisėtiems veiksmams atlikti, melagingai prisistatydamas nukentėjusiajam policijos tyrėju, tokiu būdu įvykdęs sukčiavimą taip pat padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

13. V. L., J. G., J. Š. ir A. K. bei nenustatytas asmuo, veikdami organizuotoje grupėje apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: 2016 m. birželio 20 d. apie 12.06 val. nenustatytas asmuo paskambino J. J. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pranešė, kad jos sūnus nukrisdamas susižalojo save ir šalia einančią besilaukiančią moterį ir tam, kad apie šį įvykį nebūtų pranešta policijai, reikia sužalotai moteriai sumokėti už gydymą. Nukentėjusiajai J. J. pasakius, kad ji turi aukso, nenustatytas asmuo paaiškino, kad auksą ji atiduotų kaip užstatą atėjusiam jo kolegai. Tuomet nenustatytas asmuo paskambino V. L. ir nurodė J. J. adresą, kuriuo šis turėjo nuvykti paimti auksinius dirbinius, bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti. V. L. įvykdė šiuos nurodymus, t. y. apie 12.30 val. V. L. kartu su A. K. ir J. Š. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), A. K. ir J. Š. likus laukti automobilyje ir stebėti aplinką V. L. nuėjo pas nukentėjusiąją J. J., kuri būdama apgauta jam perdavė balto geltono aukso grandinėlę su apyranke – 1000 Eur vertės, balto – geltono aukso grandinėlę – 600 Eur vertės, geltono aukso pakabuką – 450 Eur vertės, geltono aukso auskarus – 200 Eur vertės, auskarus su baltais akmenukais geltono aukso – 200 Eur vertės, geltono aukso žiedą su trimis baltomis akutėmis – 150 Eur vertės, geltono ir balto aukso žiedą su akute – 100 Eur vertės, po ko V. L. dalį turto perdavė J. G., tokiu būdu V. L. kartu su A. K., J. Š., J. G. bei nenustatytu asmeniu apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajai J. J. priklausančius 2700 Eur vertės papuošalus.

14. V. L. ir nenustatytas asmuo, veikdami organizuotoje grupėje apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: 2016 m. birželio 21 d. apie 11.00 val. nenustatytas asmuo paskambino M. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pranešė, kad skambina iš policijos ir kad nukentėjusioji parduotuvėje atsiskaitė netikra dešimties eurų kupiūra ir kad visus turimus pinigus ji pateiktų ateinančiam jo kolegai. Tuomet nenustatytas asmuo paskambino V. L. ir nurodė M. M. adresą, kuriuo V. L. turėjo nuvykti paimti pinigus, bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti. V. L. įvykdė šiuos nurodymus, t. y. apie 12.26 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo pas nukentėjusiąją M. M., kuri būdama apgauta jam prisistačiusiam policijos pareigūnu perdavė 925 Eur, tokiu būdu V. L. kartu su nenustatytu asmeniu apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajai M. M. priklausančius 925 Eur.

15. V. L. 2016 m. birželio 21 d., apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), sukčiavimo metu įgydamas M. M. turtą, t. y. 925 Eur, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą neteisėtiems veiksmams atlikti, melagingai prisistatydamas nukentėjusiajai policijos tyrėju, tokiu būdu įvykdęs sukčiavimą taip pat padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

16. V. L., D. V., M. V. ir nenustatytas asmuo, veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: D. V. vykdant M. V. nurodymą www.118.lt internetiniame puslapyje surado Vilniaus miesto gyventojo AB „Teo“ laidinio ryšio telefono abonentų knygoje esantį nukentėjusįjį Č. P. B., jo telefono numerį, jo adresą ir 2016 m. birželio 23 d. apie 10.03 val. bute, (duomenys neskelbtini), duomenis telefonu perdavė M. V., po ko 2016 m. birželio 23 d. apie 15.00 val. nenustatytas asmuo paskambino Č. P. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė, kad pensija Č. P. B. buvo išmokėta galimai padirbtomis kupiūromis, todėl jas reiks pateikti atvykusiam pareigūnui. Tuomet nenustatytas asmuo paskambino V. L. ir nurodė Č. P. B. adresą, kuriuo šis turėjo nuvykti paimti pinigus, bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti. V. L. įvykdė šiuos nurodymus, t. y. apie 15.00 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo pas nukentėjusįjį Č. P. B., kuris būdamas apgautas V. L., prisistačiusiam policijos pareigūnu, perdavė 750 Eur, tokiu būdu V. L., kartu su nenustatytu asmeniu, apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajam Č. P. B. priklausančius 750 Eur.

17. V. L. 2016 m. birželio 23 d., apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), sukčiavimo metu įgydamas Č. P. B. turtą, t. y. 750 Eur, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą neteisėtiems veiksmams atlikti, melagingai prisistatydamas nukentėjusiajam policijos tyrėju, tokiu būdu įvykdęs sukčiavimą taip pat padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

18. V. L., J. G., J. Š., A. K., D. V., M. V. ir nenustatytas asmuo, veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: 2016 m. birželio 28 d. apie 16.28 val. nenustatytas asmuo paskambino J. R. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė, kad sulaikyta A. J. dirbusi banke „Citadelė“, kuri užsiiminėjo pinigų padirbinėjimu ir galimai jis gavo pensiją padirbtomis kupiūromis bei paprašė juos pateikti atvyksiančiam pareigūnui patikrinimui. Tuomet nenustatytas asmuo paskambino J. G. ir perdavė nukentėjusiojo J. R. adresą, o J. G. paskambino V. L. ir nurodė J. R. adresą, kuriuo V. L. turėjo nuvykti paimti pinigus, bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti. V. L. įvykdė šiuos nurodymus, t. y. apie 17.00 val. V. L. kartu su A. K. ir J. Š. nuvyko (duomenys neskelbtini), A. K. ir J. Š. likus laukti automobilyje ir stebėti aplinką, V. L. nuėjo pas nukentėjusįjį J. R., kuris, būdamas apgautas, jam prisistačiusiam policijos pareigūnu, perdavė 2000 Eur, kurių nenustatytą dalį V. L. perdavė D. V., veikusiai M. V. nurodymu, kad D. V. perduotų, persiųstų nenustatytiems asmenims ir tokiu būdu V. L., J. G., J. Š., A. K., D. V., M. V. su nenustatytu asmeniu apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajam J. R. priklausančius 2000 Eur.

19. V. L. 2016 m. birželio 28 d., apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), sukčiavimo metu įgydamas J. R. turtą, t. y. 2000 Eur, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą neteisėtiems veiksmams atlikti, melagingai prisistatydamas nukentėjusiajam policijos tyrėju, tokiu būdu įvykdęs sukčiavimą taip pat padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

20. V. L., J. Š. ir nenustatytas asmuo veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: nenustatytas asmuo 2016 m. birželio 29 d. 17.42 val. paskambino A. R. G. (gim. 1931 m.) į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pranešė, kad skambina iš Kauno policijos komisariato ir kad Kauno komisariate yra pradėta byla dėl padirbtų 50 Eur kupiūrų ir kad jis turi savo pinigų kupiūras pateikti ateinančiam policijos pareigūnui nufotografavimui. Tuomet nenustatytas asmuo paskambino V. L. ir nurodė A. R. G. adresą, kuriuo V. L. turėjo nuvykti paimti pinigus, bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti. V. L. įvykdė šiuos nurodymus, t. y. 2016 m. birželio 29 d. apie 18.00 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo pas nukentėjusįjį A. R. G., kuris, būdamas apgautas, V. L., prisistačiusiam policijos pareigūnu, perdavė 550 Eur, kurių nenustatytą dalį pinigų V. L. perdavė J. Š., kad J. Š. perduotų, persiųstų nenustatytiems asmenims ir tokiu būdu V. L., J. Š. bei nenustatytas asmuo būdu įgijo nukentėjusiajam A. R. G. priklausančius 550 Eur.

21. V. L. 2016 m. birželio 29 d., apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), sukčiavimo metu įgydamas A. R. G. turtą, t. y. 550 Eur, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą neteisėtiems veiksmams atlikti, melagingai prisistatydamas nukentėjusiajam policijos tyrėju, tokiu būdu įvykdęs sukčiavimą taip pat padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

22. V. L. 2016 m. birželio 29 d. 17.42 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į patalpą ir būdamas bute pagrobė A. R. G. priklausantį 200 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Huawei G5000“, taip padarydamas nukentėjusiajam A. R. G. 200 Eur turtinę žalą.

23. V. L., J. G., J. Š., A. K., M. V. ir nenustatytas asmuo veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: 2016 m. birželio 30 d. 16.49 val. nenustatytas asmuo paskambino J. N. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė policijos pareigūnu ir paaiškino, kad šis pateikė A. J., dirbusiai „Maxima“, pinigų keitimo skyriuje, iškeisti padirbtus pinigus, todėl šis namuose turimas pinigų kupiūras turi pateikti ateinančiam policijos pareigūnui patikrinimui bei paprašė pasakyti banko kortelės PIN kodą, kad galėtų patikrinti pinigus bankomate, po ko nukentėjusysis J. N. telefonu padiktavo savo vardu išduotos „SEB“ banko kortelės PIN kodą, tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai įgijo banko kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Tuomet M. V. paskambino J. G. ir nurodė nukentėjusiojo J. N. adresą, po ko J. G. paskambino J. Š. ir pasakė, kad netrukus jiems paskambins asmuo ir reikės su juo padirbėti. Po to J. G. M. V. nusiuntė J. Š. telefono numerį, M. V. vėliau susisiekė tiesiai su J. Š. ir nurodė vykti į (duomenys neskelbtini), kur paimti pinigus ir kortelę. V. L. įvykdė šiuos nurodymus, t. y. apie 17.03 val. V. L. kartu su A. K. ir J. Š. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), A. K. ir J. Š. likus laukti automobilyje ir stebėti aplinką V. L. nuėjo pas nukentėjusįjį J. N., kur V. L. neteisėtai pagrobė „SEB“ banko kortelę, išduotą nukentėjusiojo J. N. vardu, po ko V. L., A. K. ir J. Š. 2016 m. birželio 30 d. 17.18 val. banko „SEB“ bankomate, Trakų g. 3/1, Vilniuje, per kelis kartus išgrynino 1800 Eur, 2016 m. birželio 30 d. 17.45 val. banko „SEB“ bankomate, Antakalnio g. 41, Vilniuje, išgrynino 200 Eur, viso išgrynino 2000 Eur, o nukentėjusysis J. N. būdamas apgautas V. L. dar perdavė ir 340 Eur, kurių nenustatytą dalį V. L. perdavė J. Š., o pastarasis perdavė J. G., kad šis perduotų, persiųstų nenustatytiems asmenims ir tokiu būdu V. L., M. V., J. Š., A. K., J. G. bei nenustatytas asmuo apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajam J. N. priklausančius 2340 Eur.

24. V. L., J. G., J. Š., A. K. ir nenustatytas asmuo, veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: nenustatytas asmuo 2016 m. birželio 30 d. 16.34 val. paskambino G. O. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė Santariškių ligoninės gydytoju ir nurodė, kad nukentėjusios giminaitis nukrito nuo laiptų ir sužalojo moterį, kurios gydymo išlaidas reikia atlyginti ir pinigus paduoti atvažiuojančiam neva nukentėjusios moters vyro broliui. Tuomet nenustatytas asmuo paskambino J. G. ir nurodė nukentėjusiosios G. O. adresą, po ko J. G. paskambino J. Š., kuris telefoną perdavė kartu buvusiam V. L. ir kuriam buvo nurodytas G. O. adresas, kuriuo šis turėjo nuvykti paimti pinigus, bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti. V. L. įvykdė šiuos nurodymus, t. y. apie 17.34 val. V. L. kartu su A. K. ir J. Š. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), A. K. ir J. Š. likus laukti automobilyje ir stebėti aplinką, V. L. nuėjo pas nukentėjusiąją G. O., kuri būdama apgauta V. L. perdavė 1500 Eur, kurių nenustatytą dalį V. L. perdavė J. G., kad J. G. juos perduotų, persiųstų nenustatytiems asmenims, ir tokiu būdu V. L., A. K., J. Š., J. G. ir nenustatytas asmuo apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajai G. O. priklausančius 1500 Eur.

25. V. L., J. Š. ir nenustatytas asmuo, veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: 2016 m. liepos 1 d. apie 15.40 val. nenustatytas asmuo paskambino V. K. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė pareigūnu ir pranešė, kad nukentėjusysis V. K. K. galimai laiko namuose padirbtus pinigus, kuriuos privalo pateikti nufotografuoti atvyksiančiam pareigūnui. Tuomet nenustatytas asmuo paskambino V. L. ir nurodė V. K. K. adresą, kuriuo V. L. turėjo nuvykti paimti pinigus, bei prisistatyti pareigūnu R. S.. V. L. įvykdė šiuos nurodymus, t. y. apie 15.45 val. V. L. kartu su J. Š. nuvyko (duomenys neskelbtini), J. Š. likus laukti ir stebėti aplinką V. L. nuėjo pas nukentėjusįjį V. K. K., kuris, būdamas apgautas, V. L., prisistačiusiam policijos pareigūnu R. S., perdavė 320 Eur, kurių nenustatytą dalį V. L. perdavė J. Š., tokiu būdu V. L., J. Š. bei nenustatytas asmuo apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajam V. K. K. priklausančius 320 Eur.

26. V. L. 2016 m. liepos 1 d., apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini), sukčiavimo metu įgydamas V. K. K. turtą, t. y. 320 Eur, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą neteisėtiems veiksmams atlikti, melagingai prisistatydamas nukentėjusiajai policijos tyrėju, tokiu būdu įvykdęs sukčiavimą taip pat padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

27. V. L., J. Š., A. K. ir nenustatytas asmuo, veikdamas organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: 2016 m. liepos 2 d. apie 10.14 val. nenustatytas asmuo paskambino K. A. P. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė Kauno operatyvinės nusikaltimų tarnybos viršininku ir pranešė, kad nukentėjusysis K. A. P. galimai laiko namuose padirbtus pinigus, kuriuos privalo pateikti atvyksiančiam Vilniaus kriminalinės policijos ekspertui. Tuomet nenustatytas asmuo paskambino V. L. ir nurodė K. A. P. adresą, kuriuo šis turėjo nuvykti paimti pinigus, bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti. V. L. įvykdė šiuos nurodymus, t. y. 2016 m. liepos 2 d. apie 10.24 val. V. L. kartu su A. K. ir J. Š. nuvyko (duomenys neskelbtini), A. K. ir J. Š. likus laukti automobilyje ir stebėti aplinką V. L. nuėjo pas nukentėjusįjį K. A. P., kuris, būdamas apgautas, V. L., prisistačiusiam policijos pareigūnu, perdavė 330 Eur, kurių nenustatytą dalį V. L. perdavė J. Š., kad J. Š. pinigus perduotų, persiųstų nenustatytiems asmenims, tokiu būdu V. L., A. K., J. Š. bei nenustatytas asmuo apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajam K. A. P. priklausančius 330 Eur.

28. V. L. 2016 m. liepos 2 d. apie 10.24 val. (duomenys neskelbtini), sukčiavimo metu įgydamas K. A. P. turtą, t. y. 330 Eur, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą neteisėtiems veiksmams atlikti, melagingai prisistatydamas nukentėjusiajam policijos tyrėju, tokiu būdu įvykdęs sukčiavimą taip pat padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

29. V. L. 2016 m. liepos 2 d. apie 10.24 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į patalpą ir būdamas bute pagrobė K. A. P. priklausantį 100 Eur vertės kompiuterį „HP“, taip padarydamas nukentėjusiajam K. A. P. 100 Eur turtinę žalą.

30. V. L., J. Š., A. K., D. V. ir nenustatytas asmuo, veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: 2016 m. liepos 2 d. apie 11.49 val. nenustatytas asmuo paskambino J. K. R. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė Kauno operatyvinės nusikaltimų tarnybos viršininku ir pranešė, kad Kaune tiriama byla dėl pinigų klastojimo bei nurodė, kad nukentėjusysis J. K. R. galimai laiko namuose padirbtus pinigus, kuriuos privalo pateikti nufotografuoti atvyksiančiam Vilniaus policijos pareigūnui. Tuomet nenustatytas asmuo paskambino V. L. ir nurodė J. K. R. adresą, kuriuo V. L. turėjo nuvykti paimti pinigus, bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti. V. L. įvykdė šiuos nurodymus, t. y. apie 12.24 val. V. L. kartu su A. K. ir J. Š. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). A. K. ir J. Š. likus laukti automobilyje ir stebėti aplinką V. L. nuėjo pas nukentėjusįjį J. K. R., kuris būdamas apgautas V. L., prisistačiusiam policijos pareigūnu perdavė 1870 Eur, kurių nenustatytą dalį jis V. L. perdavė A. K., o šis D. V., kad ši perduotų, persiųstų nenustatytiems asmenims. A. K. perdavė pinigų dalį D. V.. Tokiu būdu V. L., A. K., J. Š., D. V., bei nenustatytas asmuo apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajam J. K. R. priklausančius 1870 Eur.

31. V. L. 2016 m. liepos 2 d. apie 12.24 val. (duomenys neskelbtini), sukčiavimo metu įgydamas J. K. R. turtą, t. y. 1870 Eur, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą neteisėtiems veiksmams atlikti, melagingai prisistatydamas nukentėjusiajam policijos tyrėju, tokiu būdu įvykdęs sukčiavimą taip pat padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

32. V. L. ir nenustatytas asmuo, veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: 2016 m. liepos 2 d. apie 14.30 val. nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, paskambino Č. P. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pranešė, kad jo sūnus sužalojo besilaukiančią moterį ir jos gydymui reikia pinigų. Tuomet nenustatytas asmuo paskambino V. L. ir nurodė Č. P. adresą, kuriuo šis turėjo nuvykti paimti pinigus, bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti. V. L. įvykdė šiuos nurodymus, t. y. apie 15.00 val. jis nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo pas nukentėjusįjį Č. P., kuris būdamas apgautas paruoštus pinigus laikydamas rankose, pasakė, kad vyks kartu ir pinigus perduos pats ligoninėje, tuo metu V. L. paėmė iš Č. P. rankų laikomus 500 Eur ir pasišalino iš buto, vėliau nenustatytą dalį pinigų V. L. perdavė, persiuntė nenustatytiems asmenims ir tokiu būdu V. L. kartu su nenustatytu asmeniu apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajam Č. P. priklausančius 500 Eur.

33. V. L., J. Š., M. V. ir nenustatytas asmuo, veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: 2016 m. liepos 3 d. nenustatytas asmuo paskambino M. V. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė, kad bankomate M. V. buvo išmokėta galimai padirbtomis kupiūromis, todėl jas reiks pateikti atvykusiam pareigūnui. Tuomet M. V. paskambino V. L. ir nurodė M. V. adresą, kuriuo šis turėjo nuvykti paimti pinigus, bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti. V. L. įvykdė šiuos nurodymus, t. y. 2016 m. liepos 3 d. apie 11.16 val. V. L. kartu su J. Š. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), V. L. nuėjo pas nukentėjusįjį M. V., kuris būdamas apgautas V. L. prisistačiusiam policijos pareigūnu perdavė 740 Eur, kurių nenustatytą dalį V. L. perdavė J. Š., kad J. Š. perduotų, persiųstų nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu V. L., M. V., J. Š. ir nenustatytas asmuo apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajam M. V. priklausančius 740 Eur.

34. V. L. 2016 m. liepos 3 d., apie 11.06 val. (duomenys neskelbtini), sukčiavimo metu įgydamas M. V. turtą, t. y. 740 Eur, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą neteisėtiems veiksmams atlikti, melagingai prisistatydamas nukentėjusiajam policijos tyrėju, tokiu būdu įvykdęs sukčiavimą taip pat padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

35. V. L., J. G., J. Š., A. K. ir nenustatytas asmuo, veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: nenustatytas asmuo 2016 m. liepos 4 d. 9.40 val. paskambino A. R. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė Kauno policijos pareigūnu ir pranešė, kad tiriama byla dėl padirbtų pinigų bei nurodė, kad nukentėjusysis A. R. namuose laikomus grynuosius pinigus turi pateikti atvykstančiam pareigūnui. Tuomet nenustatytas asmuo paskambino V. L. ir nurodė A. R. adresą, kuriuo V. L. turėjo nuvykti paimti pinigus, bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti. V. L. įvykdė šiuos nurodymus, t. y. apie 10.24 val. V. L. kartu su A. K. ir J. Š. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), A. K. ir J. Š. likus laukti automobilyje ir stebėti aplinką V. L. nuėjo pas nukentėjusįjį A. R., kuris būdamas apgautas jam perdavė 335 Eur, kurių nenustatytą dalį V. L. perdavė J. G., kad J. G. juos perduotų, persiųstų nenustatytiems asmenims, ir tokiu būdu V. L., A. K., J. Š., J. G. bei nenustatytas asmuo apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajam A. R. priklausančius 335 Eur.

36. V. L. 2016 m. liepos 4 d., apie 9.40 val. (duomenys neskelbtini), sukčiavimo metu įgydamas A. R. turtą, t. y. 335 Eur, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą neteisėtiems veiksmams atlikti, melagingai prisistatydamas nukentėjusiajam policijos tyrėju, tokiu būdu įvykdęs sukčiavimą taip pat padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

37. V. L. 2016 m. liepos 4 d. apie 9.40 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į patalpą ir būdamas bute pagrobė A. R. priklausantį 70 Eur vertės „Nokia C201“, 2 vnt. po 15 Eur vertės telefonus, 270 Eur vertės sidabrinių įrankių komplektą, 36 Eur vertės melchiorinių stalo įrankių komplektą, sidabrinę 150 Eur vertės torto lopetėlę, taip padarydamas nukentėjusiajam A. R. 556 Eur turtinę žalą.

38. V. L., J. Š., A. K., J. G., M. V., D. V. ir nenustatytas asmuo, veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: nenustatytas asmuo 2016 m. liepos 5 d. apie 11.45 val. paskambino G. V. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė policijos pareigūnu R. S., bei melagingai pranešė, kad tiria bylą, susijusią su bankiniais sukčiavimais ir dėl to pas G. V. netrukus atvyks pareigūnas, kuriam ji privalo pateikti patikrinti turimus pinigų banknotus, kuriuos pareigūnas turės nufotografuoti, G. V. būdama apgaulės įtakoje ir sutikus, tyrimo metu nenustatytas asmuo toliau tęsė su ja nepertraukiamą telefoninį pokalbį taip atimdamas iš jos galimybę pačiai pasitikslinti informaciją dėl jos turimų pinigų tikrumo, o tuo metu nenustatytas asmuo paskambino J. Š., kuris buvo kartu su V. L.. J. Š. nurodė už atitinkamą atlygį nuvykti pas nukentėjusiąją G. V., į butą, (duomenys neskelbtini), ir prisistačius pareigūnu R. S. apgaulės būdu paimti turimus pinigus. J. Š. perdavė visą šią informaciją V. L., kuris susitarė su A. K., vairavusiu automobilį „Opel Vectra“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kad šis pavežtų juos iki nurodyto adreso. A. K. nuvežė V. L. prie (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini), A. K. kartu su J. Š. liko laukti automobilyje. Apie 12.33 val. V. L. nuvyko į butą, (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusiajai G. V. prisistatęs pareigūnu R. S. iš G. V. apgaulės būdu išviliojo 2 470 Eur, po ko V. L. J. G. prie Vilniaus geležinkelio stoties perdavė 1250 Eur, 50 Eur pervedė pasinaudodamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis nenustatytam asmeniui į įkalinimo įstaigą, o J. G. gautus pinigus tą pačią dieną turėjo perduoti M. V. nurodymu D. V., kuri buvo informuota, kad J. G. turės jai perduoti sukčiavimo būdu gautus pinigus, tačiau J. G. 2016 m. liepos 5 d. 17.00 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir to nepadarė. Tokiais savo veiksmais V. L., D. V., M. V., J. G., J. Š., A. K. bei nenustatyti asmenys apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajai G. V. priklausančius 2 470 Eur.

39. V. L. 2016 m. liepos 5 d., apie 12.33 val. (duomenys neskelbtini), sukčiavimo metu įgydamas G. V. turtą, t. y. 2 470 Eur, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą neteisėtiems veiksmams atlikti, melagingai prisistatydamas nukentėjusiajai policijos pareigūnu R. S., tokiu būdu įvykdęs sukčiavimą taip pat padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

40. V. L., M. V., D. V. ir nenustatytas asmuo, veikdami organizuotoje grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: D. V. vykdant M. V. nurodymą www.118.lt internetiniame puslapyje surado Vilniaus miesto gyventojo AB „Teo“ laidinio ryšio telefono abonentų knygoje esantį nukentėjusįjį M. B., jo telefono numerį, jo adresą ir 2016 m. liepos 6 d. apie 13.06 val. bute, (duomenys neskelbtini), duomenis telefonu perdavė M. V., po ko po ko nenustatytas asmuo 2016 m. liepos 7 d. apie 10.20 val. paskambino M. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į buto, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė policijos pareigūnu, tokiu būdu pasisavinęs viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, nurodė žinomai melagingą informaciją, kad jis tiria bylą dėl suklastotų pinigų ir pas M. B. netrukus atvyks pareigūnas, kuriam šis privalo pateikti patikrinti turimus pinigų banknotus, kuriuos pareigūnas turės nufotografuoti, M. B. sutikus, tyrimo metu nenustatytas asmuo toliau tęsė su juo nepertraukiamą telefoninį pokalbį taip atimdamas iš jo galimybę pačiam patikslinti informaciją dėl jo turimų pinigų tikrumo, o tuo metu nenustatytas asmuo paskambino V. L., kuriam nurodė už atitinkamą atlygį nuvykti pas nukentėjusįjį į butą ir apsimetus pareigūnu R. P. apgaulės būdu paimti jo turimus pinigus. Asmuo nurodė M. B. adresą, kur šis turėjo nuvykti paimti pinigų, bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti. V. L. šiuos nurodymus įvykdė, t. y. apie 11.30 val. nuvyko į butą, (duomenys neskelbtini), nuėjo pas nukentėjusįjį M. B., apsimetęs pareigūnu R. P. iš M. B. apgaulės būdu išviliojo 320 Eur, kurių nenustatytą dalį jis ketino perduoti D. V., kad D. V. perduotų, persiųstų nenustatytiems asmenims, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir to nepadarė. Tokiu būdu V. L., D. V., M. V. ir nenustatyti asmenys apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajam M. B. priklausančius 320 Eur.

41. V. L. 2016 m. liepos 7 d., apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), sukčiavimo metu įgydamas M. B. turtą, t. y. 320 Eur, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą neteisėtiems veiksmams atlikti, melagingai prisistatydamas nukentėjusiajam policijos pareigūnu R. P., tokiu būdu įvykdęs sukčiavimą taip pat padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

42. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Š. prašo teismo skirti mažesnę bausmę arba visiškai išteisinti.

43. Nurodo, jog nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kadangi atsiliepimas telefonu ir buvimas automobilyje kartu su kitais nuteistaisiais, nėra nusikaltimas, teismo proceso metu buvo padaryta daug klaidų, be to, jam paskirta bausmė yra per griežta.

43.1. Skunde apeliantas teigia, kad niekada nėra susitikęs su nei vienu iš nukentėjusiųjų, nėra su jais kalbėjęs, nėra ėmęs iš jų pinigų ar kito jiems priklausančio turto. Jis nei vieno žmogaus neapgavo ir neturėjo tokio tikslo. Teismo metu tai patvirtino ir V. L. bei nukentėję asmenys dalyvavę teismo procese. Nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme niekas tiesiogiai nenurodė, jog jis įvykdė nors vieną nusikalstamą veiką.

43.2. Iš jo duotų parodymų matyti, jog jis neslėpė, kad kartais su V. L. ir A. K. važinėjosi. Jis (J. Š.) nežinojo nei kur, nei kokiu tikslu ten važiuoja. Žinojo tik tiek, kad važiuoja atsiimti skolos. Kadangi su nurodytais asmenimis kartu vartodavo narkotines medžiagas, jam (J. Š.) nerūpėjo iš kur V. L. gauna pinigus. Su juo (V. L.) važinėjosi, nes jis (V. L.) tuo metu nuomojosi pas jį kambarį, todėl jie leisdavo laiką kartu. Jis kartais atsiliepdavo V. L. priklausančiu telefonu, tačiau negali pasakyti ar skambindavo nuteistieji, ar ne, jie neprisistatydavo, tik perduodavo, kad V. L. su jais susisiektų.

44. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. V. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, pripažinti jog jis nėra nusikalstamų veikų organizatorius.

44.1. Nurodo, kad jo manymu bausmė yra per griežta, ikiteisminis tyrimas atliktas netinkamai ir neobjektyviai, prokuroras bei teismas neatsižvelgė į daugelį dalykų bei faktų. 2018 m. maždaug birželį jis Marijampolės pataisos namuose, atlikinėjo bausmę. Atvykus tyrėjai jam buvo pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, įtarimai buvo pareikšti dėl 4 epizodų. Apklausos metu nieko nenuslėpė ir papasakojo viską, kas jam buvo žinoma, nurodė asmenis. Daugiau apklausiamas nebuvo. Prasidėjus teismo posėdžiui sužinojo, kad yra kaltinamas 32 epizodų padarymu. Iš kur atsirado dar 28 epizodai, nesupranta. Ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo suteikta galimybė prisipažinti ar paneigti ar duoti paaiškinimus, susijusius su šiais epizodais. Teismo proceso metu kai kurie epizodai buvo panaikinti.

44.2. Prokuroro teigimu jis buvo organizatorius. Jo suvokimu, organizatorius yra asmuo, kuris suplanavo nusikalstamą veiką, surado žmones, kuriems paskirstė vaidmenis ir jiems vadovavo. Tokiai struktūrai sukurti ir jai vadovauti laisvės atėmimo vietoje reikia turėti autoritetą ir nemažą pinigų sumą. Nei vieno nei kito jis neturėjo, jis narkomanas, priklausomas nuo narkotikų, neturi autoriteto ir vadovauti niekam negalėjo, galėjo būti nebent atvirkščiai.

44.3. Teismas visiškai ignoravo ir nekreipė dėmesio į J. G. parodymus, kuriuose nurodyta, kad jis (J. G.) vaikščiojo Vilniaus stoties rajone ir ieškojo žmonių, kurie norėtų prisijungi prie šios nusikalstamos veikos. Jis sutiko V. L. ir pasiūlė jam „kojų“ vaidmenį, t. y. vaikščioti pas nukentėjusiuosius į butus ir prisistačius pareigūnu paimti iš jų pinigus. J. G. žodžius patvirtino V. L.. J. G. taip pat ieškojo žmonių, kurie galėtų išsiųsti pinigus tam tikriems asmenims. Nežino kaip, bet J. G. susirado ir jį (M. V.), paklausė ar turi kokį pažįstamą, kuris turėtų asmens dokumentą ir galėtų išsiųsti pinigus. Jis davė savo žmonos telefono numerį. Iš to akivaizdžiai matosi, kas yra tikrasis organizatorius, kas subūrė, surado visus asmenis ir paskirstė jiems vaidmenis, tai yra J. G..

44.4. Prašoma atsižvelgti į tai, kad jis niekada nei su vienu iš nukentėjusiųjų nekalbėjo, nemelavo bei pinigų neviliojo. Nori pabrėžti, kad iš visų šioje byloje teisiamų asmenų jis nei vieno nepažįsta, nėra kalbėjęs su niekuo išskyrus J. G., kuris jam skambindavo ir sakydavo, kur reikia išsiųsti pinigus. Pažymėtina, kad tiek J. G. tiek V. L. nurodė, kad tuo metu bendradarbiavo su Marijampolės pataisos namais, ir su Alytaus pataisos namais, nors nei kaltinamajame akte nei teisme nebuvo nei vieno asmens iš Alytaus pataisos namų. Tokiu atveju jie turi atsakyti už nusikaltimus, kurių jie nepadarė.

44.5. Taip pat teismas rėmėsi telefoniniais pokalbiais, nors jis savo balso ekspertizei nedavė. Davė jo žmona, tačiau eksperto išvadoje buvo nurodyta, kad neįmanoma nustatyti ar tai jo žmonos balsas ar ne. Atkreipiamas dėmesys, kad jis (M. V.) šiais metais naujų bylų savo atžvilgiu neturi, susitvarkė gyvenimą, nustojo vartoti narkotines medžiagas, gydėsi reabilitacijos centre, šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Turi nepilnametę dukrą kurią augina kartu su žmona, taip pat turi I grupės neįgalią motiną kuriai reikia pagalbos tiek ūkyje tiek kasdieniame gyvenime.

45. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. ir jo gynėjas advokatas Sergejus Milovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas bei priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, arba sušvelninti E. P. paskirtą galutinę subendrintą bausmę iki 3 mėtų 6 mėnesių laisvės atėmimo ir vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojęs nuo 2015 m. kovo 24 d.) jos vykdymą atidėti 3 metams.

45.1. Nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino vienpusiškai ir selektyviai. Dalį apeliantui pareikštam kaltinimui prieštaraujančių įrodymų tiesiog ignoravo, o nagrinėtus netyrė visumoje, neanalizavo jų turinio per sąsajas su kitais byloje esančiais įrodymais, nesujungė į vientisą logišką grandinę. Nepašalino tarp įrodymų esančių prieštaravimų, o dalies jų net neaptarė. Šie pažeidimai sutrukdė teismui teisingai nustatyti faktines padarytų veikų aplinkybes ir suponavo klaidingas išvadas dėl E. P. dalyvavimo padarant jam inkriminuotus nusikaltimus.

45.2. E. P. nuo pat pirmos apklausos neigė padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir tvirtino nieko nežinantis apie įteiktuose įtarimuose ir pareikštame kaltinime nurodytas veikas. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas apie apelianto dalyvavimą nusikaltimuose, padarytuose 2016 m. kovo 23 d. prieš E. B., 2016 m. balandžio 5 d. prieš D. P. ir 2016 m. balandžio 8 d. prieš R. L. grindė J. G. ir M. V. parodymais, užfiksuotais pokalbiais telefonu tarp apelianto ir J. G. ir paties E. P. parodymais.

45.3. Skundžiamame nuosprendyje teismas teigia neturintis „pagrindo abejoti J. G. parodymais tyrimo metu, kuriuose jis iškart įvardijo ir nurodė E. P. kaip asmenį, kuris būdamas įkalinimo įstaigoje įtraukė jį ir paskatino dalyvauti nusikalstamos organizuotos grupės veikloje“ (žr. nuosprendžio 101 lapas). Tuo tarpu, iš bylos medžiagos matyti, kad sulaikytas ir apklaustas J. G. davė visai kitokius parodymus ir „kaip asmenį, kuris būdamas įkalinimo įstaigoje įtraukė jį ir paskatino dalyvauti nusikalstamos organizuotos grupės veikloje “ „iškart įvardijo “ visai kitą asmenį. Po mėnesio praleisto areštinėje J. G. nusprendė pirminius parodymus pakeisti. Bylos nagrinėjimo teisme metu aiškinantis priežastis, dėl kurių J. G. pakeitė pirminius parodymus, paaiškėjo, jog po J. G. sulaikymo ir suėmimo, jis prašė laisvėje buvusį E. P. padėti/palaikyti J. G. žmoną, tačiau tarp jos ir E. P. įvyko kažkoks konfliktas, apie kurį tapo žinoma suimtajam. Jie susipyko. Apelianto vertinimu, tai galėjo nulemti J. G. sprendimą pakeisti pirminius parodymus ir jį apkalbėti. Matyti, kad J. G. parodymai padriki – jis lyg ir pilnai prisipažino atvežtas į komisariatą, iš pat pradžių norėjo sakyti tiesą, bet kažkodėl buvo reikalinga pauzė viskam apgalvoti. Atkeršyti E. P. nenorėjo, tačiau pasakė, kad pastarasis jam skambino dar ir dėl to, kad grasino jo žmonai. Yra akivaizdu, jog tokie parodymai, juolab duoti asmens neatsakančio už jų tikrumą, yra labiau nei abejotini. Pirmiau aptartų aplinkybių, kurios yra itin svarbios atsakyti į klausimą ar J. G. parodymai apie E. P. dalyvavimą inkriminuotuose nusikaltimuose yra patikimi, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino – tiesiog ignoravo. Teismas apskritai neanalizavo J. G. apie E. P. duotų parodymų patikimumo kitų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste, tačiau skundžiamame nuosprendyje, kaip minėta, konstatavo, jog „neturi pagrindo abejoti J. G. parodymais tyrimo metu“.

45.4. Duodamas parodymus teismui, E. P. nurodė, kad 2016 m. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, 21-ame drausmės būryje, kuriame įrengti mobilaus ryšio blokatoriai, todėl į laisvę skambinti negalėjo. J. G. skambino iš taksofono prieš pat paleidimą iš pataisos namų, prašė pinigų, kurių reikėjo pasiruošti išeiti į laisvę. Šie E. P. parodymai nebuvo paneigti. Priešingai, J. G. teismui patvirtino, kad „Iš drausmės būrių skambinti neįmanoma, bet aš iš pradžių nurodžiau, kad jis pradžioje bendravimo mėnesį laiko nebuvo drausmės būry. (duomenys neskelbtini) drausmės būrys buvo“. Tenkindamas prašymą, teismas bylos nagrinėjimo metu buvo užklausęs Marijampolės pataisos namus apie laikotarpį, kuriuo E. P. atliko bausmę drausmės būryje, tačiau tokie duomenys dėl suėjusios saugojimo senaties pateikti nebuvo. Visgi byloje yra keletas dokumentų, iš kurių galima spręsti tiek kuriame pataisos namų būryje bausmę atliko E. P. kuomet buvo padaryti jam inkriminuoti nusikaltimai, tiek apie tai, iš kurių būrių buvo skambinta nukentėjusiems.

45.5. Marijampolės pataisos namų administracija, atsakydama į nagrinėjamos bylos tyrėjų paklausimą pateikė 2016 m. spalio 4 d. raštą Nr. 9/07-13524 „Dėl informacijos pateikimo“, iš kurio galima spręsti, kad 2016 m. kovo mėn. E. P. bausmę atliko būtent (duomenys neskelbtini) būryje. Rašte nurodyta, kad 2016 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) -me būryje po E. P. spintele gyvenamojoje patalpoje buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas. Teismui E. P. nurodė, kad tokio įvykio neprisimina, tačiau veikiausiai rašte yra klaida, nes (duomenys neskelbtini) -ame būryje nuteistieji telefonų neturėjo. Tokiems apelianto parodymams galima pritarti, kadangi rašte yra ir kitų akivaizdžių klaidų: nurodyta, kad E. P. bausmę atlikinėjo iki 2016 m. sausio 24 d., nors iš Marijampolės pataisos namų jis buvo paleistas tik 2016 m. birželio 29 d.

45.6. Apeliantas buvo išteisintas dėl 2016 m. balandžio 11 d. sukčiavimo G. A. atžvilgiu, tariamai įvykdyto kartu su J. G. ir V. L.. Teismas konstatavo nenustatęs patikimų duomenų, patvirtinančių E. P. dalyvavimą nurodytame nusikaltime. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam G. A. buvo skambinta iš mobilaus ryšio telefono, veikusio Marijampolės pataisos namuose. Marijampolės pataisos namų administracija, atsakydama į nagrinėjamos bylos tyrėjų paklausimą pateikė 2016 m. gegužės 26 d. raštą Nr. 10-S-115869 (10,34-10-12) „Dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-17046-16“, kuriame nurodė, jog telefonas, iš kurio buvo skambinta G. A., rastas pataisos namų (duomenys neskelbtini) -ame nuteistųjų būryje.

45.7. Duodamas parodymus teismui J. G. nurodė, kad inkriminuotos veikos metu „man su klausa buvo labai negerai, sunkiai girdėdavau tuo metu. Aš negalėjau suprasti kas skambino ir aš pas tyrėją ne viską galėjau suprasti, nes man reikėjo ausinių. Taip, aš galėjau suklysti, kad skambino ne E. P., o kažkas kitas“. Teismas vertindamas šiuos kaltinamojo parodymas, skundžiamame nuosprendyje nurodė: „J. G. ir E. P. praeityje siejo ilgalaikis bendravimas ir net draugystės ryšiai, kas neleidžia teismui abejoti, kad tyrimo metu nurodydamas E. P. kaip nusikalstamos veikos dalyvį J. G. galėjo klysti dėl klausos problemų, kurias įvardijo teisme“. Šiame kontekste apeliantas pažymi, kad gyvai jie bendravo vos kelis mėnesius 2015 m. pavasarį, kol atliko laisvės atėmimo bausmę viename nuteistųjų būryje. Vėliau, apeliantas kalėjo kalėjimo sąlygomis (buvo laikomas kameroje), po ko buvo perkeltas į drausmės būrį iki pat paleidimo į laisvę – 2021 m. birželio 29 d. Telefonu su J. G. kalbėjo tik skambindamas jam iš taksofono, kaip yra minėta ankščiau. Taigi J. G. iš esmės neturėjo jokios pokalbių su juo telefonu patirties, todėl labiau nei tikėtina, jog galėjo suklysti ir kitą jam skambinusį žmogų atpažinti kaip apeliantą. Be to, J. G. iš tiesų girdėjo labai silpnai. Net ir teismo posėdžiuose, kuriuose J. G. dalyvavo jau su klausos aparatu ir tvirtino šią sveikatos problemą susitvarkęs, buvo akivaizdu, jog kaltinamasis nuolat kažko neišgirsdavo, teismui ne kartą teko kartoti savo klausimus.

45.8. Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. vasario 26 d. įtariamuoju apklaustas M. V. nurodė, kad atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose iš kito nuteistojo E. B. (jei neklysta dėl pavardės) gavo J. G. kontaktus, kuriuos perdavė žmonai D. V.. Pastarosios paprašė per „PayPost“ sistemą pervesti žmonėms pinigus, kuriuos jai perduos J. G.. Pinigų gavėjų duomenis, kuriuos perduodavo žmonai, jam nurodydavo E. B.. Būtent E. B. ir paprašė jo surasti žmogų, galintį daryti pinigų perlaidas. Anot M. V. „E. B. buvo 8 būry (prieš pusantrų metų), jis buvo (duomenys neskelbtini) būry. Taip pat gali nurodyt, kad pažįsta „S.“, t. y. S. D., kuris iš pradžių buvo su juo (duomenys neskelbtini) būryje - vėliau jį iškėlė į (duomenys neskelbtini) būry – jis su persiuntimais pinigų tarp E. B., J. G. ir D. V. nieko bendro neturi“. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė: „E. P. dalyvavimą nusikalstamoje grupuotėje patvirtina ir <...> M. V. tyrimo metu duoti parodymai. Dėl to teismui nekyla jokių abejonių, kad tyrimo metu atskiruose epizoduose J. G. nurodytas E. P., kurį įvardijo ir M. V., buvo tas pats ir būtent tas asmuo, kuris dalyvavo nusikaltimuose kaip organizuotos grupės narys ir perduodavo informaciją bei nurodymus dėl turto užvaldymo iš nukentėjusiųjų, pinigų pervedimo į nurodytas sąskaitas.“ Teismo išvada, kuria E. P. sutapatintas su asmeniu, kurį savo parodymuose nurodo M. V. yra visiškai nepagrista. Iš pirmiau aptartų M. V. parodymų akivaizdu, kad asmenį E. B. kaltinamasis pažinojo, su juo bendravo gyvai. Duodamas parodymus teisme, M. V. paaiškino, kad E. P., kurį kaip ir kitus kaltinamuosius pamatė teismo salėje, jo nepažįsta, su juo pataisos namuose nėra bendravęs, „gal kitam būrį ir buvo, pas mus nebuvo“ (žr. 2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio protokolą). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme M. V. kaltu neprisipažino, o jo duoti parodymai, kuriuose minimas J. G. nepalieka jokių abejonių, kad kaltinamasis nedvejodamas įvardytų ir E. P. kaip E., su kuriuo bendravo pataisos namuose, jei tai būtų vienas ir tas pats asmuo. Akcentuotina ir tai, kad anot M. V. E. B. atliko bausme (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būryje, kuriame apeliantas niekada bausmės neatlikinėjo.

45.9. Akivaizdžiu ir tiesioginiu E. P. kaltės įrodymu teismas laiko prie bylos pateiktus jo ir J. G. pokalbiaus (CD diske) raginant pinigus kuo greičiau pervesti nurodytiems asmenims. Atlikę specialų garso tyrimą specialistai nustatė, kad tiriamuosiuose garso įrašuose yra užfiksuotas E. P. balsas ir kalba (t. 11, b. L 14). Apeliantai su tokia teismo išvada nesutinka ir laiko ją visiškai nepagrįsta. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama įtariamojo J. G. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė (t. 10, b. 1. 28- 36). Jos metu užfiksuoti du pokalbiai tarp J. G. ir tariamai E. P.: pokalbis Nr. 27, 2016 m. birželio 21 d. nuo 16.40.17 val. iki 16.41.29 val., bokštas Nr. 3194, Kalno g., Vilniuje, abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (E. P.) skambina lietuvių kalba abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (J. G.); pokalbis Nr. 66, 2016 m. birželio 21 d. nuo 18.23.12 val. iki 18.24.44 val. bokštas Nr. 0494, Ateities g. 44, Vilniuje, abonentas (duomenys neskelbtini) (E. P.) skambina lietuvių kalba abonentui (duomenys neskelbtini) (J. G.). Lietuvos teismo ekspertizių centro 2020 m. balandžio 20 d. fonoskopinio tyrimo išvadoje Nr. 11-1782 (19) nustatyta, kad pirmiau nurodytuose pokalbių įrašuose užfiksuotas E. P. balsas ir kalba. Pirmiausia pažymėtina, kad duodamas parodymus teismui E. P. nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d. J. G. neskambino, nes buvo drausmės būryje ir skambinti negalėjo.

45.10. Lietuvos teismo ekspertizių centro išleistose metodinėse rekomendacijose fonoskopinių tyrimų užsakovams nurodyta: Jei tiriamieji garso įrašai yra telefoninių pokalbių garso įrašai, lyginamuosius pavyzdžius būtina įrašyti kalbant telefonu. Kitais atvejais, jei savarankiškai įrašyti lyginamųjų pavyzdžių, kalbant telefonu, nėra galimybių, prašome kreiptis į LTEC dėl mūsų specialisto nuotolinio dalyvavimo balso ir kalbos pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmime (įrašyme), naudojant mobiliojo ryšio telefoną. Jei nėra galimybės paimti lyginamųjų balso ir kalbos pavyzdžių aukščiau išvardintais būdais, arba asmuo atsisako juos duoti, lyginamajam tyrimui gali būti panaudotas bet koks tinkamos kokybės garso įrašas, jeigu yra žinoma, kad jame yra užfiksuota reikiamo asmens balsas ir kalba (kalbančiojo tapatybė nekelia abejonių) ir šio įrašo įrašymo sąlygos yra artimos tiriamo garso įrašų įrašymo sąlygoms. Svarbu: jeigu yra pateikiami teismo posėdžio metu įrašyti garso įrašai, būtina nurodyti konkrečius laiko atskaitos intervalus su identifikuojamojo asmens kalba (pvz., nuo 1 min. 15 sek. iki 5 min. 45 sek). Ikiteisminio tyrimo metu E. P. balso pavyzdžiai nei LTEC nurodomu būdu, nei kokiu nors kitu būdu paimti nebuvo. Apelianto balso lyginamieji pavyzdžiai buvo gauti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų – tai 2017-2018 m. teismo posėdžių, kuriuose tariamai dalyvavo E. P. garso įrašai. Iš 2019 m. rugsėjo 17 d. užduoties atlikti fonoskopinį tyrimą matyti, kad pateikiant ekspertui E. P. lyginamuosius tyrimo pavyzdžius, įrašytus dviejuose kompaktiniuose diskuose policijos tyrėjas nenurodė konkrečius laiko atskaitos intervalus su identifikuojamojo asmens (E. P.) kalba. Atlikto fonoskopinio tyrimo išvadoje taip pat nėra nurodyta duomenų, kurie leistų spręsti kokiu būdu ir tvarka ekspertas iš jam pateikto garso įrašų išskyrė E. P. kalbą. Tuo tarpu iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų į bylą pateiktų dokumentų – teismo posėdžio protokolų, matyti, kad teismo posėdžiuose be E. P. dalyvavo ir kiti asmenys: kiti kaltinamieji ir jų gynėjai, prokuroras, teisėjas ir t.t. Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl aptariamo įrodymo – fonoskopinio tyrimo išvados leistinumo ir patikimumo.

45.11. Jei daryti prielaida, kad pirmiau minėti pokalbiai Nr. 27 ir 66 tikrai vyko tarp apelianto ir J. G., būtina pabrėžti, kad teismo išvados, padarytos dėl jų turinio ryšio su nagrinėjamos bylos dalyku ir įrodomosios reikšmės turi būti vertintinos taip pat tik kaip prielaida. Iš 2018 m. vasario 1 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad jame yra užfiksuota ir atkartota tik „tyrimui reikšminga“ aptariamų pokalbių dalis. Pilna apimtimi pokalbiai protokole neišdėstyti, todėl nuspręsti, kokiame kontekste pokalbio dalyviai kalba apie pinigų pervedimą, objektyviai neįmanoma. Teismas nagrinėjo tik aptariamo protokolo duomenis, patys garso įrašai teisme klausomi nebuvo, teismas jų netyrė. Maža to, skundžiamo nuosprendžio teiginiai apie raginimus „pinigus kuo greičiau pervesti nurodytiems asmenims”, neatitinka tikrovės. Jei spręsti, kad pašnekovas iš tiesų prašo J. G. pervesti pinigus, iš pokalbio turinio akivaizdu, jog pinigų gavėjas yra pats pašnekovas. J. G. pokalbyje Nr. 66 tai tiesiogiai nurodo: J. G. (J. G.) – Ne, (keiksmažodis), dabar į bankomatą ką tik atėjau. Įmečiau pinigus į sąskaita, tuoj pervesiu. E. P. - Ai, tai iš savęs, ane? J. G. - Jo, aš ne iš savęs, o iš žmogaus sąskaitos įmečiau, bankomatas (nutrūksta kalba) ateisiu į mašiną, pasijungsiu telefoną, pasijungsiu telefoną ir permesiu tau. Penkiolikos minučių bėgy bus.

45.12. Aktualu ir tai, kad teismas, nuspręsdamas apie aptariamų pokalbių, kuriuose dalyvavo J. G., reikšmę, pastarojo šiuo klausimu net neapklausė. Vienintelis susijęs su telefoniniais pokalbiais aspektas, kuriuo teismas apklausė J. G. – kokia kalba jis telefonu bendravo su kitais kaltinamaisiais. J. G. teismui atsakė, kad rusų (2022 m. balandžio 25 d. posėdžio protokolo 5 lapas). Atkreiptinas dėmėsis, kad aptariami pokalbiai Nr. 27 ir 66 vyko ne rusų, bet lietuvių kalba. Darant prielaida, kad pirmiau minėti pokalbiai tikrai vyko tarp apelianto ir J. G., būtina pabrėžti, kad pagal kaltinamąjį aktą E. P. buvo inkriminuoti nusikaltimai padaryti laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2016 m. balandžio 23 d. Teismas apeliantą pripažino kaltu ir nuteisė už nusikaltimus, kurie buvo padaryti 2016 m. kovo 23 d., balandžio 5 d. ir balandžio 8 d. Aptariami pokalbiai vyko dviem mėnesiais vėliau – 2016 m. birželio 21 d. Nei nurodytą dieną, nei nurodytu laikotarpiu (gegužės – birželio mėnesiai), nei vėliau E. P. jokių nusikaltimų nepadarė ir kitų kaltinamųjų daromuose nusikaltimuose nedalyvavo. Tokių duomenų byloje nėra. Taigi teismas, pripažindamas J. G. ir tariamai E. P. pokalbius, fiksuotus 2016 m. birželio 21 d. tiesioginiu apelianto kaltės įrodymu, turėjo logiškai paaiškinti kaip jie yra susiję su jam inkriminuotais, tačiau laike pakankamai nutolusiais nusikaltimais. Tokio paaiškinimo skundžiamame nuosprendyje pasigendama.

45.13. Nuspręsdamas dėl E. P. kaltės, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir paties apelianto duotais parodymais, tačiau suteikė jiems visai kitą – klaidingą reikšmę. Skundžiamame nuosprendyje pažymima, „kad ir pats E. P. savo parodymais teisme pripažino, kad naudojosi mobiliuoju telefonu būdamas Marijampolės pataisos namuose ir žinojo apie ten vykdomus telefoninius sukčiavimus, kas netiesiogiai taip pat patvirtina šio asmens kaltę.“ Duodamas teismui parodymus apeliantas išties patvirtino, kad pataisos namuose telefonų yra „pilna“ ir pasinaudoti jais problemos nesudaro. Pats telefonais naudojosi, o 2015 m. net ir savo telefoną turėjo. Tačiau nuo 2016 m, bausmę atliko drausmės būryje, kuriame naudotis telefonu galimybės nėra, nėra ir pačių telefonų. Apie įkalinimo įstaigoje vykdomus telefoninius sukčiavimus žinojo daug, tačiau pats juose nedalyvavo. Yra akivaizdu, kad tokie parodymai niekaip negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai pagrįsti E. P. kaltės dėl jam inkriminuotos veikos, kuri buvo padaryta 2016 m. kovo – balandžio mėnesiais. Skundžiamo nuosprendžio logika yra absurdiška. Pagal ją bet kuris Marijampolės pataisos namų nuteistasis gali būti kaltu dėl šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų, pakanka jam kažką girdėti apie sukčiavimus ir naudotis mobiliuoju telefonu.

45.14. Iš nurodyto kaltinimo (nukentėjusiosios R. L. epizodas) turinio galima spręsti, kad apelianto vaidmuo šiame nusikaltime pasireiškė, pirma, vadovavimu vykdytojams bei jų veiksmų koordinavimu ir, „paskambino V. L. ir nurodė jam R. L. adresą, kuriuo šis turėjo nuvykti bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti “. Skundžiamu nuosprendžiu teismas nenustatė aplinkybių patvirtinančių, kad E. P. atliko nusikaltimų organizatoriaus veiksmų ir jo padarytą veiką kvalifikavo kaip paprasto organizuotos grupės nario, atlikusio atskiras užduotis ir antraeilį vaidmenį. Tai reiškia, kad aptariamame R. L. epizode apelianto dalyvavimas pasireiškė tik tuo, kad „paskambino V. L. ir nurodė jam R. L. adresą, kuriuo šis turėjo nuvykti bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti“. Būtent tokias faktines aplinkybes teismas savo nuosprendyje ir konstatavo. Tačiau byloje surinkti įrodymai, juos analizuojant ir vertinant tinkamai, kaip to ir reikalauja BPK 20 straipsnio taisyklės, nesudaro pagrindo išvadai apie E. P. dalyvavimą R. L. epizode. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas grindė E. P. kaltę ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais V. L. ir J. G. parodymais.

45.15. Pirmiausia pažymėtina, kad teisme J. G. duotus parodymus apie apelianto dalyvavimą R. L. epizode kitaip, nei kaip prielaida, vertinti neįmanoma. Jis nežino nei kas surado nukentėjusiąją, nei kas skambino jai arba V. L.. Be to, jam tik atrodo, kad iš V. L. gautus pinigus vežė į Panevėžį ir galimai to prašė E. P.. Posėdžio protokole užfiksuota: „Gali būti, kad E. P. prašė vežti tuos pinigus, dabar jau nebeprisimenu“. Kartu akcentuotina, kad E. P. nebuvo ir nėra inkriminuotos aplinkybės, susijusios su pagrobtų pinigų perdavimų organizavimu. Ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. kovo 12 d. apklausa, t. 17, b. l. 5-6) J. G. buvo kiek konkretesnis ir parodė: „Kas liečia epizodą, kurio metu buvo išviliota 9000 Eur, gali pasakyti, kad E. P., jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolėje, paskambino jau V. L.. E. P. kartais skambindavo tiek jam, tiek V. L., kai jis neatsiliepdavo ar negalėdavo kalbėti.“ Tačiau tokių jo parodymų nepatvirtina V. L., kuris apie aptarimą epizodą ikiteisminio tyrimo metu davė aiškius ir pakankamai išsamius parodymus: „(...) paskambino vyriškis iš Marijampolės zonos. Jį pažinau iš balso, žinau, kad jis šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės zonoje, tačiau nei jo vardo, nei pravardės, nei kitų duomenų, nežinau. Tokie žmonės nėra linkę apie save nieko pasakoti. Žinau, kad jis atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) -tam būryje ir 17.00 val. eina sportuoti į zonos sporto salę, daugiau apie jį nieko nežinau (2016 m. balandžio 21 d. apklausa, t. 12, b. 1. 24).

45.16. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. P. niekada, o juolab 2016 m. neatliko laisvės atėmimo bausmės Marijampolės pataisos namų (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būryje. Maža to, V. L. ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė, kad „D. V., M. V., E. P. nepažįsta, jų pavardės jam tik žinomos iš teismo nutarimų“ (t. 12, b. 1. 190-192). Tą patį kaltinamasis patvirtino ir teisme (žr. 2022 m. gegužės 23 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Tokiu būdu, sugretinus byloje surinktus įrodymus, jos vertinant ne atskirai, bet visumoje, galima vienintelė pagrįsta išvada – E. P. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje, padarytoje R. L., nėra įrodytas (nėra surinkta pakankamų ir abejonių nekeliančių įrodymų). Priešingai, aptarti įrodymai patvirtina, kad darant šį nusikaltimą V. L. skambino ne apeliantas, o visai kitas asmuo.

45.17. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 ir 58 straipsnių nuostatas ir paskyrė kaltinamajam E. P. akivaizdžiai per griežtą bausmę. Tokią išvadą, be kita ko, suponuoja palyginimas bausmių, teismo parinktų byloje nagrinėjamų nusikaltimų bendrininkams. Nėra ginčo, jog BK nuostatos, reglamentuojančios bausmių parinkimą ir skyrimą, grindžiamos pagrindiniu principu, kad asmeniui, kuris yra labiau pavojingas ir padarė pavojingesnę veiką skiriama griežtesnė bausme, negu jo mažiau pavojingam bendrininkui arba asmeniui, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjusiam antraeilį vaidmenį ar atlikusiam mažiau pavojingus veiksmus.

45.18. Sugretinus duomenis, charakterizuojančius E. P. ir jam inkriminuotų nusikaltimų bendravykdytojus – J. G. ir V. L. matyti, kad: V. L. tiesiogine tyčia, veikdamas organizuotoje grupėje, savanaudiškais tikslais padarė keturiasdešimt vieną nusikalstamą veiką ir pasikėsino padaryti du nusikaltimus, iš kurių dvidešimt trys priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, šeši nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, keturiolika nusikaltimų priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Darydamas nusikaltimus V. L. buvo teistas 10 kartų, šiuo metu teistas jau 14 kartų, atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistumas jam neišnykęs, eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų pinigų nuobaudų nėra sumokėjęs. V. L. kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės nesustabdė V. L. nuo nusikalstamų veikų darymo. V. L. yra nevedęs, būdamas laisvėje nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, todėl nusikalstamų veikų darymas buvo kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Teismas nustatė vieną kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Vilniaus priklausomybės ligų centro duomenimis, V. L. 2015 m. lapkričio 20 d. buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo medicinos apžiūros kabinetą ir jam buvo nustatyta, kad vartojo opiatus; J. G. tiesiogine tyčia veikdamas organizuotoje grupėje savanaudiškais tikslais pasikėsino padaryti vieną ir padarė devynis sunkius nusikaltimų, taip pat padarė du apysunkius nusikaltimus. Praeityje J. G. teistas 10 kartų, nusikaltimų vykdymo metu buvo teistas 9 kartus, veikė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, paskirtą piniginę nuobaudą yra sumokėjęs. J. G. yra vedęs, kartu su žmona augina dukrą, dirba pagal individualios veiklos pažymą, montuoja kondicionierius. Savanoriškai moka įmokas į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą, norėdamas atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą nukentėjusiesiems. Paskutiniu nuosprendžiu skirtą viešųjų darbų bausmę atliko „Maisto banke“, ir pasiliko jame savanoriauti. „Maisto bankas“ teigiamai vertina J. G. indėlį savanorystėje. Teismas nustatė dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes; E. P., veikdamas organizuotoje grupėje padarė tris tyčinius sunkius nusikaltimus savanaudiškais tikslais, būdamas teistas 8 kartus. Šiuo metu teisiamas jau 13 kartą. Per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas nebuvo. Yra vedęs, kartu su žmona augina dukrą, dirba aukštalipiu. Išnagrinėjęs bylą teismas nenustatė kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pripažino kaltininko dvi baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

45.19. Ženklus paskirtų bausmių skirtumas logiškai negali paaiškintas ir E. P. vaidmeniu padarytuose nusikaltimuose. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, „kad „sukčiavimo nusikalstamose veikose kaip organizatoriai veikė nenustatyti asmenys. E. P. <...> organizuotoje grupėje atliko atskiras užduotis ir antraeilį vaidmenį kaip paprasti grupės nariai. <...> Jokių duomenų byloje apie tai, kad E. P. <...> organizavo nusikalstamas veikas ir buvo šių veikų koordinatoriais, kad patys skambino nukentėjusiesiems išnagrinėjęs bylą teismas nenustatė.“ Teismo nustatytomis aplinkybėmis E. P. dalyvavimas inkriminuotuose nusikaltimuose pasireiškė tik skambučiais J. G. (dvejuose epizoduose) ir vienu atveju V. L.. Priešingai nei bendrininkai, jokių kitų aktyvių ir net smurtinių veiksmų, kaip kad V. L., jis neatliko. Visiškai akivaizdu, kad E. P. vaidmuo nusikalstamoje veikoje iš tiesų buvo tik antraeilis, todėl jis negali būti baudžiamas griežčiau nei kiti bendrininkai. Aplinkybė, jog apeliantas neigia savo kaltę, o bendrininkai pilnai prisipažino ir gailisi nėra šiuo atveju tiek reikšminga, kad pateisintų pirmiau akcentuotą itin ženklų skirtumą tarp kaltinamiesiems paskirtų bausmių.

45.20. Už tris nusikalstamas veikas, dėl kurių E. P. buvo pripažintas kaltu šioje byloje, teismas jam skyrė subendrintą 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu J. G. paskirta subendrinta bausmė už 12 nusikalstamų veikų siekia tik 4 metus laisvės metai. M. V. už 9 veikas – 5 metai. Atsižvelgiant į tai, kad visų kaltinamųjų buvo padaryti iš esmės analogiški nusikaltimai bei į pirmiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias E. P. asmenybę ir vaidmenį nusikaltimų padaryme, teismo griežtumas apelianto atžvilgiu negali būti paaiškintas ir pateisintas vien tik faktinio ar teisinio pobūdžio leistinomis priežastimis, kas kelia abejonių dėl skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo nešališkumo.

45.21. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, skirtoje bausmės skyrimo klausimams, pirmosios instancijos teismas padarė apeliantams sunkiai suprantamą išvadą. Anot teismo „vertinant bylos medžiagą yra pagrindo teigti, kad E. P. galimai buvo susijęs ir su kitais šioje byloje tirtais nusikaltimais“, o ne tik su tais už kuriuos yra nuteistas. Apeliantų vertinimu, nurodyti teiginiai nėra suderinami su teismo konstitucine priederme vykdyti teisingumą, grubiai pažeidžia vieną pamatinių teisinės valstybės principą – nekaltumo prezumpciją, todėl iš nuosprendžio šalintini. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „E. P. ankstesniais nuosprendžiais ne kartą buvo skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, kurių jis nepateisino.“ Apeliantai pažymi, kad taip nuspręsdamas teismas yra neteisus.

45.22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu E. P. buvo nuteistas galutine subendrinta – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams. Apeliantas taip pat nuteistas (paskutinis teistumas) ir 2021 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, 1 metų laisvės atėmimu. Tuomet Vilniaus miesto apylinkės teismas paskirtą bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skyrė galutinę subendrintą – 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėjo 3 metams. Šiame nuosprendyje teismas, motyvuodamas BK 75 straipsnio taikymą nurodė: „Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nors ir teisiamas 13 kaltą, ankstesni teistumai neišnykę, teistas ir už tyčinius kūno sužalojimus, yra atlikęs ir laisvės atėmimo bausmę, tačiau šiuo atveju jis nusikalto 2019 m. spalio 24 d., tai yra prieš paskutinio nuosprendžio priėmimą (2020 m. sausio 20 d.), yra dirbantis, augina mažametį vaiką, <...> 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu jam taikoma probacija, per tą laiką jis nenusikalto, dirba, deklaruoja motyvaciją keistis, dirbti, rūpintis šeima, atlyginti padarytą žalą, todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus“.

45.23. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuo 2020 m. sausio 20 d., kuomet E. P. pirmą kartą buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas jis daugiau nenusikalto, nepadarė administracinių nusižengimų, nepažeidė probacijos sąlygų ir teismo jam skirtų įsipareigojimų. Dar daugiau, 2019 m. pradžioje atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir išėjęs iš pataisos namų įsidarbino ir nuolat dirba, išlaiko šeimą, kurioje auga (duomenys neskelbtini). gimusi dukra M. P.. Apeliantas pilnai įvykdė ir 2021 m. vasario 9 d. nuosprendžiu jam skirtus įsipareigojimus – per teismo nustatytą terminą atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, toliau dirba. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad E. P. nepateisino teismų jam suteikto pasitikėjimo yra akivaizdžiai nepagrįsta. Kartu akcentuotina, jog šioje byloje yra nagrinėjami nusikaltimai, kurie anot kaltinimo buvo padaryti dar 2016 metais, tai yra kur kas ankščiau iki priimtų ir įsiteisėjusių nuosprendžių, kuriuose teismai, įvertinę apelianto kardinaliai pasikeitusį gyvenimo būdą, norą ir motyvaciją laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų doro elgesio taisyklių, sprendė dėl galimybės siekti bausmės tikslų be realaus laisvės atėmimo.

45.24. Apibendrinus pirmiau nurodytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl neproporcingai griežtos bausmės apeliantui, grubiai pažeidė BK nustatytus bausmės skyrimo ir individualizavimo taisyklės, dėl ko E. P. paskirta bausmė švelnintina.

Šalies argumentai

46. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, pripažinti, kad pirmos instancijos teismas padarę įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo taisyklių pažeidimą, pripažinti, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė bausmių dalinio sudėjimo taisykles dėl įvykdytų vienarūšių nusikaltimų tuo pačiu būdu, taip pat bausmių apėmimo būdą nustačius padarytų nusikalstamų veikų idealią sutaptį, tuo pažeisdamas esmines baudžiamojo proceso įstatymo bausmių subendrinimo nuostatas ir pripažinti pirmos instancijos teismą iš esmės pažeidus galutinės bausmės skyrimo taisykles, A. K. iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo neįskaitant visiškai atliktos bausmės laiko, paskirto pagal ankstesnį nuosprendį.

46.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teisme jis kaltės nepripažino, parodė, kad su byloje nurodytais asmenimis (V. L., J. Š., J. G.) nors ir kontaktavo, bendravo telefonu, juos paveždavo, tačiau kategoriškai neigia žinojęs, jog sąmoningai dalyvavo kitų asmenų daromose nusikaltimuose. Jis atliko pavėžėjo darbą, už ką ir gaudavo minimalų atlygį. Jam skirtas atlygis buvo už jo kaip pavėžėjo suteiktas paslaugas, asmenis (paslaugos užsakovus) pristatyti į nurodytas veikas, o kokiais tikslais jie važiuodavo į byloje nurodytus adresus, jo niekas neinformavo.

46.2. Apeliacinės instancijos teismo kompetencijai priskirtina patikrinti, ar buvo teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Iš ko seka, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 24/2014).

Šalies argumentai

46.3. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog kritiškai vertina A. K. parodymus apie tai, kad jis nežinojo ir nesuprato, jog dalyvauja nusikalstamoje veikloje. Veikų mastas, turinys, dažnumas ir žinios apie veikose dalyvaujančius asmenis iš įkalinimo įstaigos buvo akivaizdūs veikos neteisėtumo ir pavojingumo požymiai, kuriuos teisingai įvertinus buvo ne galimybė, bet pareiga susiprasti ir susilaikyti nuo prašomų atlikti veiksmų vykdymo. Sąmoningas dalyvavimas nusikalstamoje veikoje ne vieną kartą, intensyviai ir ne spontanišku, bet nuolatiniu veikimu, patvirtina A. K. kaltę ir paneigia jo išsakytas aplinkybes apie veikos turinio nesuvokimą, atsitiktinio dalyvavimo nusikaltimuose požymius. Be to, Teismas pažymėjo ir laikė reikšminga aplinkybe, kad nusikalstamų veikų organizatoriams ir koordinatoriams A. K. buvo žinomas kaip organizuotos grupės narys, kas leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad A. K. suprato vykdomus nusikaltimus, jų pobūdį, tyčia ir sąmoningai dalyvavo organizuotos grupės nusikalstamoje veikloje ir savo veiksmais prisidėjo prie to, kad pinigai būtų užvaldyti ir perduoti juos paskirstant kitiems grupės nariams.

46.4. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinės nutartys Nr. 2K-532/2012, 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K- 177/2009). Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nenurodė tiesioginių įrodymų, kurie paneigtų A. K. parodymus, tačiau kaltinamojo parodymus vertino kritiškai. Teismas padarė tokią išvadą neišspręstų abejonių kontekste ir net prieštaraujant skundžiamajame nuosprendyje nurodytoms kitoms aplinkybėms. Apylinkės teismui nurodžius, kad A. K. tyčia dalyvavo nusikaltimuose, ne vieną kartą ir ne spontaniškai, kad pastarąjį žinojo nusikalstamų veikų organizatoriai ir koordinatoriai, nepaneigia byloje esamų faktinių aplinkybių ir paties nuteistojo duotų parodymų, jog jis nežinojo ir jo dalyvavimas yra susijęs tik tiek, kiek jį kiti asmenys prašė, kad juos pavežtų. Bylos faktinėmis aplinkybėmis yra nustatyta, kad A. K., pažymėtina, kad jis pats to ir neneigia, vežiojo V. L., J. Š. ir J. G. jiems pareikalavus, tačiau tiesiogiai nei viename nusikaltime nedalyvavo, adresų iš anksto neturėjo, pinigų iš nukentėjusiųjų neėmė ir net netarpininkavo juos kam nors perduodant, nusikalstamų veikų organizatorių ir koordinatorių nurodymų nevykdė, turto, gauto nusikalstamu būdu nesidalino. Byloje nesurinkta įrodymų, kurie patvirtintų tiesioginį ar antraeilį A. K. dalyvavimą nusikaltimuose.

46.5. Tokias išvadas pirmos instancijos teismas padarė, pažeisdamas vertindamas įrodymų visumą ir juos tirdamas atskirai. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Pats A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nesuprato, jog dalyvauja nusikaltimuose, priklausydamas organizuotai grupei. Jis teigė, kad atliko tik pavėžėjo paslaugą. Nei vienas nusikalstamos veikos dalyvis, liudininkas ir nukentėjusysis nenurodė, jog jis žinojo apie vykdomus nusikaltimus. Teismas tokią išvadą padarė ne ištirdamas objektyviai byloje surinktus įrodymus, o tik svarstydamas, kad kitaip negalėjo būti, jeigu A. K. važiavo kartu, tai reiškė, kad jis buvo nusikalstamos veikos darymo dalyvis.

46.6. Nuteistieji V. L. ir J. G., kurie prisipažino visiškai ir tuo pagrindu teismo konstatuota pastariesiems lengvinanti aplinkybė, nagrinėjant bylą nurodė, kad A. K. jie neinformavo, bei jam niekas neaiškino nusikalstamų veikų darymo mechanizmo. Taip pat pažymėjo, kad visą gautą pelną iš nusikaltimų dalinosi tarpusavyje ir kitą dalį perduodavo kitiems nusikaltimo dalyviams. Dėl nukentėjusiosios J. J. epizodo, apylinkės teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo netikėti nuoširdžiais V. L. ir J. G. parodymais apie tai, kad aukso dirbinius jie pasidalino. Dėl nukentėjusiojo J. R. epizodo teismas patvirtino V. L. tyrimo metu duotus parodymus, jog jis paėmęs pinigus pusę pasiliko sau, o kitus išsiuntė į zoną. Dėl nukentėjusiojo J. N. epizodo apylinkės teismas konstatavo, kad tyrimo metu J. G. parodė, kad jam paskambino ir pasakė, kad reikia paimti pinigus ir kortelę, tą pačią dieną jis susitiko su V. L., kuris davė kažkokią dalį pinigų. Kažkiek pinigų pasilikęs sau, jis kitus pinigus kažkokio asmens prašomas perdavė mergaitei „D.“. V. L. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad jam paskambino ir pasakė, jog grynų pinigų nėra, reikės paimti korteles ir išgryninti pinigus. Jis atvažiavo, paėmė kortelę, su kuria išgrynino pinigus. Jis nuėjo ir per kelis kartus nuėmė kažkokią sumą pinigų. Kortelę sulaužė ir išmetė į šiukšliadėžę. Grįžo į automobilį pas A. K. ir J. Š.. Nei A. K., nei J. Š. pinigų už šį vežiojimą nedavė. Pinigus jis pervedė pagal tai, kaip nurodė iš zonos. Dėl nukentėjusiojo K. A. P. epizodo pirmos instancijos teismas konstatavo, jog V. L. tyrimo metu parodė, kad buvo nuėjęs paimti pinigus pas asmenis (abu kartus pas vyrus, skirtingais adresais) ir dukart buvo paėmęs ne tik pinigus, bet ir kompiuterius. Vieną kompiuterį padavė J. Š. priduoti į lombardą, nes pats neturėjo asmens dokumento. Dėl J. K. R. epizodo teismas pripažino, kad į įvykio vietą V. L. su J. Š. nuvežė A. K., kuris po to sutiko ir už 10 Eur nuvežė D. V. pas galimai J. G., o dėl atlygio už nuvežimą nesitarė. Dėl G. V. epizodo apylinkės teismas nustatė, kad į įvykio vietą buvo pasiųstas V. L. su J. Š., kuriuos nuvežė A. K.. Įvykio vietoje J. Š. ir A. K. buvo sulaikyti, o V. L. pasišalinęs su užvaldytais sukčiavimo būdu pinigais susitiko su J. G., kuriam perdavė dalį pinigų. V. L. tyrimo metu parodė, kad jam kažkas iš zonos atsiuntė adresą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur reikia nuvažiuoti paimti pinigus. Susitiko su J. G. kazino ir ten padavė jam pinigus 1250 Eur. Taigi faktiškai nors visais atvejais pavežė A. K., tačiau pačiame nusikaltime kaip organizuotos grupės narys ir kaip nusikalstamos veikos vykdytojo vaidmuo kelia abejonių, nes faktinėmis aplinkybėmis nenustatyta, kokios naudos iš daromų nusikaltimų jis dėl to turėjo. Byloje nėra duomenų, kad jis nors kažkiek žinojo apie daromus nusikaltimus, nebuvo informuojamas apie veiksmų planą, nesidalino su juo iš nusikaltimo gautu pelnu, nevykdė tiesioginių nurodymų, net už pavežimą ne visada buvo sumokama.

46.7. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas A. K. kaltę padarė baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, kuriuos galima pripažinti turėjusiais esminė reikšmę išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos tiesiogiai ištirdamas visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir netinkamai vertinto juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis įstatymo imperatyvu, pirmos instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, neišdėstė įrodymų įvertinimo (ir jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismo teisėjo vidinis įsitikinimas nesirėmė visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu, todėl byloje įrodymai neįvertinti išsamiai, nešališkai. Iš to seka, kad negali būti pripažįstama šioje byloje kaip neabejotinu, prieštaravimų nekeliančiu bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir tinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Motyvai dėl įrodymų pirmos instancijos teismo nuosprendyje surašyti pažeidžiant minėtus BPK reikalavimus. Apylinkes teismas pažeidė ir baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies, t. y. BK 2 straipsnio 3 dalies, nuostatą, draudžiančią, teismams daryti išvadas apie asmens kaltę vien tik objektyvaus pakaltinimo prielaidomis. Iš ko seka, kad byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Šalies argumentai

46.8. Apeliantas atkreipia dėmesį į pirmos instancijos teismo taikytą bausmių dalinio sudėjimo taisykles dėl įvykdytų vienarūšių nusikaltimų tuo pačiu būdu, taip pat bausmių apėmimo būdą, nustačius padarytų nusikalstamų veikų idealią sutaptį. Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai taikė šiuo metu bausmių dalinio sudėjimo taisyklių galiojančią redakciją ir tuo pagrindu paskyrė sunkesnę galutinę bausmę, nes teismas pateisino šiuo metu privalomas, bet nusikaltimų padarymo metu dar negaliojusias įstatymo nuostatas, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmes rūšies dydis. Iš ko seka, kad skundžiamu nuosprendžiu A. K., taikant šiuo metu galiojančios redakcijos bausmių dalinio sudėjimo taisyklių nuostatas, jam buvo nepagristai paskirta griežtesnė galutinė bausmė, lyginant su nusikaltimų padarymo metu dar negaliojusio įstatymo nuostata, numatanti, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Apeliantas pareiškia, kad pirmos instancijos teismas pažeidė bausmių dalinio sudėjimo taisykles, nepritaikydamas BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurioje nustatyta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinį padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią.

46.9. Pirmos instancijos teismui buvo žinoma apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendį, kuriuo A. K. buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 5 metų laisvės atėmimo bausmę, ir kurią skelbiant šioje byloje 2023 m. sausio 27 d. nuosprendį, buvo atlikęs. Nuteistasis pažymi, kad pirmos instancijos teismas, skelbdamas šioje byloje 2023 m. sausio 27 d. nuosprendį, nepagrįstai neįskaičiavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiko. 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu nusikalstamų veikų padarymu nustatytu laikotarpyje nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. liepos 7 d. Pirmos instancijos teismas skirdamas 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžiu skirtą bausmės pradžią nurodė skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo 2016 m. liepos 5 d. Apeliantas pažymi, kad 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu nusikalstamų veikų padarymu nustatytu laiku 2017 m. sausio 26 d. ir minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko iki buvo skelbtas pirmoje byloje nuosprendis. Taigi, pirmos instancijos teismas nesivadovavo BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatytomis taisyklėmis, skirdamas galutinę bausmę neįskaitė visiškai atliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį 2017 m. birželio 22 d. nuosprendį. Iš ko seka, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nuosprendis turi būti panaikintas ir paskirta galutinė bausmė, į 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę įskaičiuojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtą ir jau atliktą bausmę.

47. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo teismo sumažinti jam paskirtą bausmę ir skirti prokuroro pasiūlytą 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

47.1. Nurodo, jog teismas skirdamas bausmę, pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš asmenis, kurie dėl ligos, neįgalumo ar senatvės buvo fiziškai silpnos ar bejėgiškos būklės. Tačiau atkreipia teismo dėmesį, jog veikos buvo padarytos 2016 m., byloje nėra jokių duomenų, kad nusikaltimų padarymo metu nukentėjusieji dėl ligos, neįgalumo ar senatvės buvo fiziškai silpnos ar bejėgiškos būklės.

47.2. Taip pat prašo atkreipti dėmesį tai, kad byla tęsėsi ilgus metus (nuo 2016 m.) ir tai įtakojo jo buvimo laisvėje elgesį. Jis žinojo, kad bus nuteistas laisvės atėmimo bausme ir tai atėmė jam motyvaciją keisti savo gyvenimą. 2018 m. jis buvo reabilitacijos centre, ir ten prabuvo 1 metus ir 6 mėnesius, o baigiantis reabilitacijai jam buvo pasiūlyta pasilikti ir ten dirbti. Tačiau tam reikėjo baigti (duomenys neskelbtini). Jis raštu kreipėsi į prokuratūrą, kad jį išleistų į (duomenys neskelbtini) mokytis, bet prokuroras neleido, motyvuodamas tuo, kad byla yra baigiamojoje stadijoje (nors po jo prašymo tęsėsi dar 2 metus). Jis nusivylė ir prarado motyvaciją keistis.

48. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

49. Teismo posėdžio metu nuteistasis J. Š. ir jo gynėjas advokatas E. K., nuteistasis M. V. ir jo gynėjas advokatas S. Karvelis prašė M. V. skundą tenkinti. Nuteistojo E. P. gynėjas advokatas S. Milovas prašė jų skundą tenkinti. Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas A. Svila prašė A. K. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo V. L. gynėjas advokatas Saulius Laurinaitis prašė V. L. apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. P. ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo bei nuteistojo A. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuteistųjų J. Š., M. V. ir V. L. apeliaciniai skundai netenkinami.

50. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

51. Skunduose apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, galėjo būti šališkas. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti teisėjo, nagrinėjusios bylą pirmosios instancijos teisme, asmeninį tendencingumą ar daryti išvadas apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu. Apeliantų nesutikimas su pirmosios instancijos teismo pateiktu bylos duomenų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis teismo išvadomis, įrodymų pripažinimo ir tyrimo tvarka nesietinas su teismo šališkumu. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-359/2014, 2K-269-719/2019 ir kt.). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K- 217-699/2015, 2K-225-303/2019, 2K-269-719/2019).

Dėl E. P. ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo apeliacinio skundo

52. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. P. pripažintas kaltu ir jį išteisinti arba sušvelninti E. P. paskirtą galutinę subendrintą bausmę iki 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis nusikalstamos veikos padarymo metu, bausmės vykdymą atidėti 3 metams.

Žemesnės instancijos teismas

53. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. P. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas tyrė bei analizavo tiek E. P. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais epizoduose, kuriuose E. P. pripažintas kaltu, ir, vadovaudamasis atmetė kitus – E. P. teisinančius įrodymus. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas dėl dalies nuteistajam inkriminuotų veikų E. P. išteisino, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog teismas vertino išimtinai tik kaltinančius įrodymus.

54. Teisiamojo posėdžio metu E. P. nurodė, kad 2016 m. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) -ame drausmės būryje, kuriame įrengti mobilaus ryšio blokatoriai, todėl į laisvę skambinti negalėjo. J. G. skambino iš taksofono prieš pat paleidimą iš pataisos namų, prašė pinigų, kurių reikėjo pasiruošti išeiti į laisvę. Šie E. P. parodymai nebuvo paneigti. J. G. teismui patvirtino, kad iš drausmės būrių skambinti neįmanoma, bet jis iš pradžių nurodė, kad jis pradžioje bendravimo mėnesį laiko nebuvo drausmės būry. (duomenys neskelbtini) drausmės būrys buvo. Visgi, nors J. G. patvirtino, kad iš drausmės būrio skambinti nėra galimybių, tačiau, kaip nustatyta iš nagrinėjamos bylos duomenų, nors pataisos namuose draudžiama turėti mobilaus ryšio telefonus, visgi nuteistieji juos kažkokiu būdu gauna ir jais, kaip matyti, naudojasi.

55. Kaip matyti iš byloje esančio Marijampolės pataisos namų rašto dėl informacijos pateikimo, dar ikiteisminio tyrimo metu vyr. tyrėja I. B. 2016 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Marijampolės pataisos namus, prašydama suteikti informaciją apie nuteistuosius E. P., V. L., J. G. bei pinginių lėšų pervedimų bei kitos informacijos apie nuteistuosius pateikimo (t. 19, b .l. 143). Marijampolės pataisos namų 2016 m. spalio 4 d. atsakyme į paklausimą nurodoma, jog Marijampolės pataisos namuose bausmę yra atlikinėję šie asmenys: E. P. – bausmės laikas nuo 2012 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 24 d., J. G. – bausmės laikas nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d., V. L. bausmės laikas nuo 2007 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. pas E. P. 2016 m. kovo 12 d., 21-me būryje po jo spintele gyvenamojoje patalpoje, buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG GT-E 1200r“ IMEI (duomenys neskelbtini) su „PILDYK“ kortele. Taip pat pas J. G. prie jo lovos gyvenamojoje patalpoje 22-me būryje 2015 m. kovo 15 d. buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA 6300 su „LABAS“ kortele (t. 19, b. l. 143).

56. 2016 m. liepos 6 d. J. G. buvo pareikštas įtarimas dėl apgaule savo naudai svetimo turto įgijimo, veikiant kartu su A. K. ir J. Š.. Tą pačia dieną jis apklaustas įtariamuoju, dėl inkriminuojamos veikos padarymo neprisipažino (t. 16, b. l. 116). Pareiškus įtarimus dėl dalyvavimo dar keturiuose sukčiavimo epizoduose, J. G. buvo apklaustas 2016 m. liepos 7 d. ir parodė, kad kaltu prisipažįsta. 2016 m. kovo mėn. pradžioje iš Marijampolės PN jam paskambino jo pažįstamas S., pravarde „M.“, kurį pažįsta apie porą metų, S. atlikinėjo bausmę Marijampolės PN (duomenys neskelbtini) būryje, šiuo metu perkeltas į (duomenys neskelbtini) būrį. S. jo paprašė surasti žmonių, kurie jiems galėtų „pagelbėti“ konkrečiai neįvardino. Kažkurią dieną, būdamas stoties rajone sutiko V. L., kuriam pasakė, kad duos jo (V. L.) numerį žmogui, su juo padirbės ir gaus pinigų už tai., V. L. suprato, kad ką jis turės daryti, jis (J. G.) taip pat suprato, kad S. ir kiti jo bendrininkai, su juo atliekantys laisvės atėmimo bausmes, vilios pinigus iš asmenų jiems skambindami, o V. L. paims pinigus. S. ir D. V. vyras duodavo jam (V. G.) nurodymus – konkretų adresą ir paimti pinigus ir kam pinigus atiduoti. Jis pinigų nėra paėmęs, tik V. L. yra vežęs nurodytu adresu. Kai V. L. paimdavo pinigus iš žmonių, jam atitekdavo apie ketvirtį sumos, kurią gaudavo. Iš likusių pinigų 10 proc. jis (J. G.) pasilikdavo sau (t. 16, b. l. 125).

57. 2016 m. rugpjūčio 18 d. papildomai apklaustas J, G. parodė, kad Marijampolės PN 2015 m. atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) būryje. Tame pačiame būryje susipažino su E. P.. E. P. atlikinėjo bausmę už vagystę, plėšimą ir sukčiavimą. Labai gerai susibendravo, ir kai jis atlikęs bausmę išėjo iš Marijampolės PN, jie apsikeitė telefonų numeriais. Kokį numerį E. davė nebeprisimena, tačiau naudoja vieną pagrindinį BITĖ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jo draugės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Darant nusikaltimus šio numerio nenaudojo. Numerius nuolat keisdavo, kad neišsiaiškintų policija. Dažniausiai su E. bendraudavo per www.facebook.com, ten susikūręs paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, o E. „(duomenys neskelbtini)“. E. per www.facebook.com susirado jį ir paprašė tel. Nr. Jis nusipirko naują SIM kortelę ir naują telefoną. 2016 m. kovo mėn. paskambino E. (iš kokio Nr. pasakyti negali, nes jis dažnai keisdavo numerius) ir pasakė, kad reikia surasti žmogų, kuris galėtų paimti pinigus. Jis iš karto suprato apie ką jis kalba, apie telefoninius sukčiavimus. Pats taip pat žinojo, kaip veikia ši schema. E. pasakė, kad dabar „einamiausia“ pasakant nukentėjusiajam, kad turi padirbtus pinigus ir neva reikia patikrinti, nukentėjusiajam pasakoma, kad atvyks pareigūnas, kuris patikrins ar pinigai nepadirbti, tačiau iš tikrųjų tikrintojas būdavo asmuo, kuris pavogdavo pinigus. Jis E. pasakė, kad tokių nusikaltimų nedarė ir nedarys. Jis sutiko E. surasti žmogų, kuris sutiktų daryti tokius nusikaltimus. Susitarė, kad nuo paimtos sumos, jis gaus nuo 10 iki 20 procentų. Asmuo skambindavęs nukentėjusiajam visada žinodavo kokią sumą turės, ar apsimokės eiti ir vogti. E. prašymu jis surado V. L., su kuriuo susipažino taip pat Marijampolės PN. V. L. susitiko prie stoties ir pasiūlė taip užsidirbti, jis sutiko iš karto, prieš tai paaiškino, ką reiks daryti, V. L. iš karto suprato, kad darys nusikaltimus – telefoninius sukčiavimus. V. L. davė savo Nr. (neatsimena), kurį jis perdavė E. P.. V. L. tai pat keitė Nr. E. P. skambindavo nukentėjusiesiems atsitiktinai išrinkęs Nr. iš internetinės telefonų knygos. Jo žiniomis E. tik koordinavo V. L. veiksmus. Pasak V. L. jam E. paskambindavo ir nurodydavo adresus, kuriais turėdavo nuvažiuoti ir paimti pinigus. Paprastai V. L. į vietą vykdavo su taksi. Tuomet iš E. sulaukdavo skambučio ir jis. E. jam pasakydavo kokiu adresu V. L. nuvyko ir kad jis būtų netoliese, tada E. vėl perskambindavo jam ir pasakydavo adresą, kuriuo reikėdavo nuvažiuoti ir paimti V. L.. Paimdavo V. L. ir perskambindavo E., pasakydavo, kad viskas gerai. Jis pasiimdavo apie 40 procentų sumos nuo pavogtos sumos, o V. L. duodavo 10-15 procentų. Iš viso yra gavęs apie 4000-5000 eurų iš asmenų, kurie yra nurodyti įtarime. Jis E. P. nurodymu kitus pinigus pervesdavo asmenims, kuriuos padiktuodavo pats E., arba atiduodavo grynais. Vieną kartą E. nurodymu nuvyko į Swedbank, Konstitucijos pr., kur pateikęs savo asmens dokumentą pervedė pinigus – apie 500 Eur kažkokiai moteriai. Grynus pinigus atiduodavo įvairiems asmenims, įvairiose vietose E. P. nurodymu. Taip pat vieną kartą vežė pinigus ir į Panevėžį bei juos atidavė moteriai. Retkarčiais pinigus atiduodavo taksi vairuotojams. Pinigus buvo įnešęs į „(duomenys neskelbtini)“ kažkokias sąskaitas. Viską darė E. P. nurodymu. Taip pat E. 3 kartus liepė jam perduoti V. L., kad šis pasinaudojęs savo asmens dokumentu pervestų pinigus į E. nurodytą sąskaitą. E. tuo kartu atsiuntė kažkokios moters sąskaitą, į kurią buvo ne vieną kartą pervedinėjami pinigai. Kadangi E. nepasitikėdavo V. L., jis visur veždavo V. L. su savo draugės V. K. mamos automobiliu BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmus kartus, kai pradėjo „dirbti“, jis pats asmeniškai V. L. nuveždavo reikiamais adresais. E. įsitikinęs, kad V. L. jų neapgaudinėja, leisdavo vienam V. L. važiuoti ir paimti pinigus. Gerai prisimena, kad V. L. vežė į (duomenys neskelbtini) g. net du kartus. Darant šiuos nusikaltimus pakeitė apie 10 numerių. Kadangi jam būdavo gaila nukentėjusiųjų, tai jis niekada V. L. neklausdavo kaip viskas „praėjo“. Prisimena, kad V. L. važiavo paimti iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Kartą yra sutikęs V. L. prie prekybos centro „Senukai“, tuo kartu V. L. jam padavė 10000-12000 eurų, ar tie pinigai buvo iš vieno nukentėjusiojo ar kelių jis nežino, iš šių pinigų 3000 eurų nuvažiavo į Panevėžį ir atidavė moteriai, kitus pinigus pervedė į E. nurodytas sąskaitas. Kiek įvykių buvo dirbant su E., tiksliai pasakyti negali, bet ne daugiau nei 10 kartų, galbūt V. L. dirbo su E. ir be jo, jis nežino. Nuo 2016 m. gegužės 7 d. Marijampolės PN 20 būryje atliekančius asmenis pradėjo uždarinėti visai parai, todėl jie negalėjo laisvai vaikščioti, taip pat E. P. negalėjo skambinti. E. jį apie tai įspėjo ir pasakė, kad perduos jo telefoną „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) būrio, jis jį pažinojo, tai buvo S. „(duomenys neskelbtini)“, nes jis labai mažo ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo. Jis žinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ užsiima telefoniniais sukčiavimais, t. y. pats neskambina, tačiau organizuoja, jis ir pats turėjo (duomenys neskelbtini) -ajame būryje žmonių, kurie darydavo sukčiavimus. Po kurio laiko sulaukė skambučio iš Marijampolės PN, tačiau tai nebuvo „(duomenys neskelbtini)“, jis pasiteiravo ar skambina nuo „(duomenys neskelbtini)“, asmuo pasakė, kad taip. Taigi buvo sutarta, kad šioje grupėje dalyvaus „(duomenys neskelbtini)“, tas, kuris jam skambino nuo „(duomenys neskelbtini)“, V. L., J. Š., A. K. ir D. V.. Nežinomo asmens vaidmuo, kuris skambino nuo „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaip organizatorius. Jis skambindavo V. L., jam nurodydavo kur važiuoti, ką daryti. Kai V. L. turėdavo pinigus, jis turėdavo jam paskambinti ir pasakyti, kad bus atvežti pinigai. Pinigus atveždavo A. K. ir J. Š.. Pinigus paduodavo pats J. Š., su A. K. buvo susipykęs, todėl jo matyti nenorėjo. „(duomenys neskelbtini)“ žinodavo, kad pinigai jam perduoti, todėl susisiekdavo su juo ir liepdavo susisiekti su D. V. ir susitarti dėl pinigų perdavimo. D. V. numerį, kurio gale skaičiai...804 atsiuntė pats „(duomenys neskelbtini)“. Gautus pasidalindavo taip: nuo paimtos sumos 25 procentų atitekdavo „(duomenys neskelbtini)“, D. V. atitekdavo 25 procentai, 25 procentai atitekdavo jam ir 25 procentai atitekdavo V. L., J. Š. ir A. K.. D. V. porą kartų pinigų atsiimti atvažiavusi buvo į jo darbovietę, ir pats asmeniškai vežė jai 2 ar 3 kartus. Vežė jai atrodo į (duomenys neskelbtini). prie parduotuvės „Aibė“. Ar pati D. V. žinojo kokiu būdu gauti pinigai, nežino. „(duomenys neskelbtini)“ atpažintų ir iš nuotraukų ir balso. Visus pinigus išleisdavo savo reikmėms, apmokėdavo taksi, kuriuo atvažiuodavo D. V., kartais daugiau duodavo V. L., dažnai pildydavo telefonų sąskaitas, t. y. pirkdavo papildymus ir SMS siųsdavo nuteistiesiems. Papildymus pirkdavo prekybos centruose, degalinėse, spaudos kioskuose (t. 16, b. l. 126-142).

58. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog 2016 m. rugpjūčio 29 d. tikrinant parodymus vietoje, J. G. parodė vietą link įvažiavimo į statybvietę ties pastatu (duomenys neskelbtini), nurodo, jog šioje vietoje jis dirbo ir į šią jo darbovietę J. Š. 2-3 kartus atnešė pinigus įvairiomis sumomis (tiksliai įvardinti sumų negali), kuriuos atėjusi pasiimdavo D. V. (t. 16, b. l. 143). Įtariamojo J. G. parodymai, duoti 2017 m. kovo 3 d. yra apie 2016 m. vasaros pradžioje vykdytas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. P. nebuvo inkriminuotos veikos padarytos 2016 m. vasarą. J. G. parodė, jog E. P. dalyvavo nusikalstamose veikose tik pačioje pradžioje, kai buvo pirmi epizodai, vėliau nurodymus gaudavo iš kito asmens. 2018-04- 05 J. G. papildomai apklaustas parodė, kad Marijampolės pataisos namuose gyveno (duomenys neskelbtini) būryje, kuriame buvo apie 40 žmonių, su visais iš jų buvo pažįstamas. Šiame būryje daugiausiai gyveno asmenys, kurie užsiiminėjo vadinamais „alio mama“ sukčiavimais. Sėdėdamas šiame būryje jis sukčiavimais neužsiiminėjo. Šiame būryje susipažino su E. P.. Jam išėjus iš įkalinimo įstaigos, E. P. liko atlikinėti bausmę toliau. 2016 metų kovo viduryje jis su E. P. susirašė facebooke apsikeitė ir telefono numeriais. Toliau su E. P. bendravo ir facebook'e ir skambučiais. Telefono numerio neprisimena kokį jam davė E. P.. Vieno iš pokalbio metu E. P. jam pasiūlė surasti žmonių, vadinamų „kojomis“, t. y., kad nueitų, paimtų pinigus iš apgautų asmenų. Jam nesiūlė pačiam eiti pinigų paimti, nes dar kol buvo kartu pataisos namuose, jis yra sakęs kad tokiais dalykais neužsiiminės. 2016 m. kovo mėnesį, būdamas Vilniaus autobusų stotyje atsitiktinai susitiko V. L.. Su juo susipažino atlikinėdamas bausmę Marijampolės PN, kai gyveno (duomenys neskelbtini) būryje, o V. L. gyveno (duomenys neskelbtini) būryje. Gali pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būriai buvo viename pastate, todėl su juo ir bendravo. Jį sutikus, jis jo paprašė pinigų duoti ir paklausė ar bendrauja su „mamčikais“ t. y. su asmenimis iš (duomenys neskelbtini) būrio, kurie užsiima sukčiavimais telefoniniais. Jis pasakė, kad bendrauja ir paklausė V. L., gal nori būti ‚kojomis“ t. y. eiti paimti pinigų (nes prisiminė E. P. prašymą). Jis iškart sutiko. Jis paėmė V. L. telefono numerį. Pasakė, kad jam rytoj paskambins ryte, kad būtų pasiruošęs, ir pasakys, kur važiuoti, arba paskambins iš Marijampolės PN ir pasakys kur važiuoti paimti pinigų. Jei norės galės pavežti tuo adresu. Jis sutiko ir taip jie išskyrė tądien. Jis tą pačią dieną V. L. numerį nusiuntė E. P. nurodydamas, kad šituo numeriu žmogus eis paimti pinigų. Tiksliai ir smulkiai visko neprisimena kaip viskas buvo, bet pamena esmę, kad su E. P. buvo sutarta, kad jis visad (bent iš pradžių) lauktų V. L. po nusikaltimo netoli tos vietos iš kur bus paimami pinigai, nes V. L. iš pradžių nei jis, nei E. P. nepasitikėjo žinodami, kad jis yra narkomanas (jis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir atlikinėdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose). Dienų neprisimena, bet kaip suprato, kažkas iš Marijampolės pataisos namų skambindavo arba siųsdavo sms V. L. ir sakydavo kur važiuoti, o po to jam paskambindavo E. P. ir pasakydavo, kad V. L. jau važiuoja – nurodydavo adresą pokalbio metu, arba atsiųsdavo sms ir jis turėdavo privažiuoti paimti iš V. L. pinigus. Telefonu E. P. jam nurodydavo kiek paims V. L. pinigų. Gali nurodyti, kad su E. P. buvo toks susitarimas, kad pusę sumos paimtos iš nusikaltimo aukos jis persiųs E. P. (su kuo jis ten dalindavosi nežino), o likusią sumą, t. y. pusę – jie su V. L. pasidalindavo. E. P. skirtus pinigus jis jo prašymu ir nurodymu nusiųsdavo į jo nurodytas sąskaitas, t. y. padėjęs yra 2-3 kartus (tiksliai nepamenu) per paypostus ant asmenų (jų vardų, pavardžių, sąskaitų kam siuntė neatsimenu), 2-3 kartus (tiksliai nepamena) yra Top Sporte padėjęs ant kažkokio žmogaus (pavardės neprisimena, bet žino, kad E. P. jam buvo padiktavęs asmens vardą, pavardę ir šešis skaičius). Pinigų sumų neprisimena jau. Taip pat 2-3 kartus (tiksliai nepamena) yra kartu su V. L. važiavęs į Swedbank, kad jis persiųstų pinigus E. P. nurodytomis sąskaitomis. Pats nesiuntė, nes jo sąskaitoms areštą buvo „uždėję“ antstoliai ir galvojo, kad gali nuskaičiuoti. Po kurio laiko sužinojo, kad pervedamų pinigų antstoliai „negali“ nuskaičiuoti, tai pats yra 2-3 kartus (tiksliai nepamenu) yra pervedęs iš Swedbank į E. P. nurodytas sąskaitas (vardų, pavardžių, sąskaitų neprisimena jau). Taip pat pamena, kad jam E. P. buvo davęs asmens, t. y. vyro kažkokio kontaktus – telefono numerį, kad perduotų nepamena jau dabar kokią sumą pinigų. Jis tam asmeniui paskambino pamena, kad susitarė susitikti su juo degalinėje Orlean, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Laiko, datos kada susitiko jau neprisimena, žino, kad buvo tamsu. Vietą nurodė jis kur susitikti. To asmens jokių kontaktų nežino, tik pamena, kad vaikinas, kuriam apie 30-40 metų amžiaus (dabar jau apibūdinti, atpažinti jo negalėtų) atvyko su Golfu 3, tamsios spalvos. Jam padavė E. P. nurodytą sumą ir jie nieko nekalbėdami išskyrė. Daugiau jo nematė. Po to pamena, kad E. P. nurodymu, datos ir laiko nepamena E. P. buvo davęs asmens, t. y. vyro kažkokio kontaktus, t. y. telefono numerį, kad perduotų nepamena jau dabar kokią sumą pinigų. Jis tam asmeniui paskambino pamena, kad susitarė susitikti prie Maximos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Laiko, datos kada susitiko jau neprisimena, žino, kad buvo tamsu. Vietą nurodė jis kur susitikti. To asmens jokių kontaktų nežino, tik pamena, kad vaikinas, kuriam apie 30-40 metų amžiaus (dabar jau apibūdinti, atpažinti jo negali) atvyko su VW Sharan markės automobiliu, žalios spalvos taksi automobilis. Jam tiesiog padavė E. P. nurodytą sumą ir jie nieko nekalbėdami išsiskyrė. Daugiau jo nematė. Po to pamena, kad E. P. nurodymu, datos ir laiko nepamena E. P. buvo davęs asmens, t. y. vyro kažkokio kontaktus, t. y. telefono numerį, kad perduotų nepamena jau dabar kokią sumą pinigų. Jis tam asmeniui paskambino pamena, kad susitarė susitikti prie Rimi parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Laiko, datos kada susitiko jau neprisimena, žino, kad buvo tamsu. Vietą nurodė jis kur susitikti. To asmens jokių kontaktų nežino, tik pamena, kad vaikinas, kuriam apie 30-40 metų amžiaus atvyko su Audi A3 mėlynos spalvos automobiliu, žalios spalvos taksi automobilis. Jam tiesiog padavė E. P. nurodytą sumą ir jie nieko nekalbėdami išskyrė. Daugiau jo nematė. Po to pamena, kad E. P. nurodymu, datos ir laiko nepamena E. P. jam atsiuntė adresą Panevėžyje (dabar jau neprisimena) ir telefono numerį, kad nuvestų žmogui jo nurodytą (nepamenu kokią) pinigų sumą. Pamena, kad jis nuvyko savo automobiliu į „Orlean“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten priėjo prie stovinčio taksi automobilio ir su vairuotoju sutarė, kad už 90 eurų jį nuvežtų iki Panevėžio miesto ir parvežtų. Su juo nuvažiavo kaip minėjo iki kažkokio daugiabučio, adreso jau nepamena, bet žino, kad buvo penkių aukštų namas, o butas 3-4aukšte ten duris atidarė moteris 40-50 metų amžiaus. Padavė jai pinigus. Taip pat yra pirkęs ir E. P. daiktus, kokius jis paprašydavo iš tų pinigų (t. y. iš jo dalies), t. y. dvi poras sportinių batų, papildymus (tele2, Labas, Ežio) sumų nepamina, kiek kartų taip pat nepamena, kojines, sporto pirštines. Konkrečiai ir eilės seka (pagal nusikaltimų įvykdymo datą) sukčiavimų epizodų kuriuose jis dalyvavo veikdamas kartu su E. P. ir V. L. neprisimena, todėl įvardinti negali, gali pasakyti tik tiek, kad pamena, kad V. L. jis yra vežęs 6 kartus (bet iš jų nevisus kartus V. L. paėmė pinigus, nes kai kuriais atvejais pamena, kad V. L. žmonės neduodavo tiesiog pinigų. Adresų, kuriais vežė V. L. dabar jau neprisimena. Jį nuvežęs visada laukdavo kol jis išeis. Taip pat V. L. yra ir vienas važiavęs taksi ar kitu kokiu transportu paimti pinigų iš nusikaltimo „aukų“, o jis jo laukdavo kur jam nurodydavo E. P., tačiau kiek kartų jis taip važiavo, o jis jo laukė – neprisimena, nurodyti negali ir apytiksliai. Kiek V. L. ateidavo jam paduoti pinigus – visad vienas buvo. Taip kartu su E. P. ir V. L. „dirbo“ iki kol Marijampolės PN buvo priimtos vidaus tvarkos taisyklės dėl drausminės grupės, t. y. drausminė grupė dienos metu negalėjo laisvai judėti, todėl jam apie tai E. P. pasakė ir nurodė, kad perduos jo kontaktus į (duomenys neskelbtini) būrį ir toliau galės dirbti su S. „(duomenys neskelbtini)“. Datos, kada kalbėjo apie tai su E. P. jis neprisimena. Neužilgo jam paskambino „(duomenys neskelbtini)“ (jį pažino iš balso) ir pasakė, dirbs pagal tą pačia schemą kaip ir su E. P. (t. y. tiek pinigų pasidalijimu, tiek pačių nusikaltimų darymo principu), tik pinigus siųsti ne jam reikės, o perduoti merginai (kiek pamena jos vardo, pavardės nenurodė). Su S., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ susipažino valgykloje, nors sėdėjo skirtinguose būriuose, t. y. jis (duomenys neskelbtini) būryje gyveno. (duomenys neskelbtini) būryje gyvenanti asmenų dalis taip pat užsiiminėjo vadinamais „alio mama sukčiavimais“ (ne tiek daug asmenų kaip (duomenys neskelbtini) būryje). Taigi po to jam pradėjo skambinti nepažįstamas asmuo pasakęs, kad jis nuo S. „(duomenys neskelbtini)“ ir kad pinigus reikės perduoti D. V.. Po to jau šis asmuo koordinavo jo veiksmus, t. y. sakė kada jam turi atvežti pinigus, kiek pinigų, kam turi ir kur perduoti. Vėliau pinigus po nusikaltimų iš V. L. paimtus jam iki darbo vietos, t. y. (duomenys neskelbtini) atveždavo ir perduodavo J. Š.. Jis atvažiuodavo su tamsiai sidabrinės spalvos „Opel Vectra“ automobiliu. Automobilį kiek matė visada vairuodavo A. K.. Dirbant su „(duomenys neskelbtini)“ jam pinigus V. Š. visad paduodavo, kuris atvažiuodavo su A. K.. Jis asmeniškai J. Š. ir A. K. neprašė kad jie jam perduotų iš V. L. paimtus pinigus, čia jau kaip suprato pats V. L. su jais tarėsi ir kaip jis jiems atsilygindavo nežino, nes jis asmeniškai J. Š. ir A. K. – nieko nemokėdavo. Epizodų tiksliai negali nurodyti iš kur ir kokiomis sumomis pinigai buvo paimti, tačiau taip jam perdavė viso 5 kartus pinigus J. Š. ir kaip minėjo vienąkart V. L.. Jis gautus pinigus kaip nurodydavo jam nepažįstamas balsas, turėdavo nuvežti D. V. į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, prie parduotuvės Aibė ir paduoti ten atėjusiai D. V.. Prie Aibės D. V. perdavė 5 kartus maždaug pinigus (kokiomis sumomis nežino, nepamena, datų taip pat nepamena). Taip pat vieną kartą nepažįstamas asmuo su kuriuo bendravo telefonu jam nurodė, kad D. V. pinigus paduoti prie (duomenys neskelbtini)., esančio draudimo Ergo, kur jai ir perdavė, bet su mos nepamena. Taip pat nepažįstamas asmuo su kuriuo bendravo telefonu jam buvo davęs ir D. V. kontaktus (telefono numerį, tačiau jo neprisimenu), bet jis vis tiek kontroliuodavo jį ir sakydavo, kada kur nuvežti pinigus D. V.. Taip pat D. V. yra pas jį iki darbo atvažiavusi 2-3 kartus paimti pinigų, nes jis taip su nepažįstamu asmeniu su kuriuo bendravo telefonu buvo sutaręs (t. 16, b. l. 195-197).

59. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl J. G. parodymų patikimumo, nurodant, jog iš karto po sulaikymo J. G. davė kitokius parodymus, nurodydamas, kad ir, kaip asmenį, kuris būdamas įkalinimo įstaigoje įtraukė jį ir paskatino dalyvauti nusikalstamos organizuotos grupės veikloje įvardijo visai kitą asmenį ir tik po mėnesio, praleisto areštinėje, pirminius parodymus pakeitė. Apeliantai nurodo, jog, aiškinantis parodymų pakeitimo priežastį, paaiškėjo, jog po J. G. sulaikymo ir suėmimo, jis prašė laisvėje buvusį E. P. padėti/palaikyti J. G. žmonai, tačiau tarp jos ir E. P. įvyko kažkoks konfliktas, apie kurį tapo žinoma suimtajam. Jie susipyko. Apelianto vertinimu, tai galėjo nulemti J. G. sprendimą pakeisti pirminius parodymus ir jį apkalbėti. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

60. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. P. pranešimas apie įtarimą įteiktas 2018 m. balandžio 30 d. (t. 6, b. l. 132-135). Tą pačią dieną E. P. apklaustas įtariamuoju ir, nurodęs, jog kaltu neprisipažįsta, parodė, kad beveik visą laiką kol atlikinėjo bausmę, buvo drausminiame būryje, t. y. (duomenys neskelbtini)-me. Taip pat dalį bausmės atlikinėjo ir (duomenys neskelbtini)-me būryje. (duomenys neskelbtini)-me būryje susipažino su J. G.. Jam atlikinėjant bausmę, J. G. išėjo į laisvę. Ar su juo ar bendravo ir jam išėjus, t. y. iki kol jį išleido jis neatsimena. Tik pamena, kad jį paleidus iš Marijampolės PN jo pasitikti atvažiavo J. G., kodėl jis – nežino paaiškinti negali, neprisimena. J. G. jam atveždavo pinigų į (duomenys neskelbtini) (kur kurį laiką gyveno). Iš kur jis tuos pinigus gaudavo ir kodėl jam duodavo nežino, jis jo neprašydavo. Bendroje sumoje jis jam yra davęs iki 100 eurų (ne daugiau). Minėtus pinigus išleido savo reikmėms. Taip pat, kol sėdėjo Marijampolės PN dar prisimena, kad yra jo t. y. J. G. prašęs atsiųstų rūbų, tai atsiuntė jam kedus ir treningą (nes šie rūbai jam buvo reikalingi išeiti į laisvę). Už kokius pinigus J. G. jam siuntė jis nežino, atiduoti pinigus jis jo neprašė. Taip pat gali nurodyti, kad Facebook paskyrą turėjo, savo vardo joje neprisimena. Į užduotą klausimą kieno paskyra „(duomenys neskelbtini)“ atsako, kad buvo jis taip pasivadinęs. Šia paskyra senai nesinaudoja (kiek laiko neprisimena, nurodyti negali, kaip dabar pasivadinęs nežino). Ar naudojosi facebook paskyra kol atlikinėjo bausmę Marijampolės PN neprisimena. Ar per šią paskyrą bendravo su J. G. neprisimena. Apie Marijampolės PN vykdomus sukčiavimus yra tik girdėjęs, tačiau juose pats nėra dalyvavęs ir nieko nėra prašęs surasti kokių nors žmonių, kurie dalyvautų sukčiavimuose. Kas atlikinėdavo sukčiavimus vadinamus "alio mama" nurodyti negali, neatsimena. Taip pat gali nurodyti, kad atlikinėdamas bausmę, savo telefono neturėjo niekad, jei jam reikdavo pasinaudodavo kitų kalinių telefonais. Telefonų numerių neatsimena. Taip pat į užduotus klausimus gali nurodyti, kad J. G. nėra prašęs niekad jokių pinigų niekam perduoti ar padėti į kokias nors sąskaitas. Panevėžyje jokių pažįstamų neturi ir niekad neprašė J. G. ten važiuoti, o juo labiau perduoti pinigus. Taip pat gali nurodyti, kad leisti pasinaudoti kito sąskaita, t. y. kad į kito asmens sąskaitą jam skirti pinigai būtų siunčiami - niekada nieko nėra prašęs. Kol atlikinėjo Marijampolės PN bausmę jam yra siuntę pinigus draugai (kas tokie nepamena), kuriuos dėdavo į jo sąskaitą apsipirkti parduotuvėje. Siųsdavo iš draugiškumo, o ne už kažkokias paslaugas. Kokie draugai neprisimena. Kodėl jam jie siųsdavo – nežino.

61. Kaip matyti iš aptartų paties E. P. parodymų, jam atlikinėjant bausmę, J. G. išėjo į laisvę. Ar su juo ar bendravo ir jam išėjus, t. y. iki kol jį išleido, jis neatsimena, tačiau nurodo, jog pamena, kad jį paleidus iš Marijampolės PN jo pasitikti atvažiavo J. G., kodėl atvažiavo, nežino. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie E. P., iš Marijampolės pataisos namų jis buvo paleistas 2016 m. birželio 29 d. ir šie duomenys patvirtina, jog Marijampolės pataisos namų pažymoje yra neteisingai nurodyta, jog E. P. atlikinėjo bausmę iki 2016 m. sausio 24 d. Taigi paties E. P. 2016 m. rugpjūčio 18 d. nurodyta aplinkybė, jog jį, išėjusį iš pataisos namų, pasitiko J. G., paneigia nuteistojo versiją, jog su J. G. jis buvo susipykęs tuo metu, kai pastarasis papildomos apklausos metu davė parodymus apie E. P. dalyvavimą nusikaltimų padaryme.

62. Nors J. G. parodymai jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausiant teisme dėl kai kurių faktinių aplinkybių yra ne visiškai sutampantys, yra kai kurių neatitikimų, tačiau jais netikėti visa apimtimi, nėra jokio pagrindo. Teismas remiasi tais J. G. parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai ir dėl kurių teismui nekyla abejonių jų patikimumu. Be to, neesminiai parodymų nesutapimai tik patvirtina, kad asmuo atpasakoja įvykius taip, kaip juos prisimena, todėl natūralu, kad dėl tam tikrų neesminių įvykio aplinkybių gali sąžiningai klysti. Kaip matyti iš J. G. parodymų, dėl esminių faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių jo parodymai nėra prieštaringi. Jis nurodė, jog E. P. dalyvavo tik pirmuose epizoduose, nurodė jų bendravimo aplinkybes bei tai, jog vėliau iš pataisos namų su juo kontaktuodavo kitas, nenustatytas asmuo. Šias aplinkybes patvirtina ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos išklotinių analizė, iš kurių nustatyti ne tik nusikalstamų veikų dalyviai – nusikalstamų veikų eiga vietoje ir laike, kuri visiškai sutampa su telefoniniuose pokalbiuose, vykusiuose tarp protokoluose nurodomų asmenų, SMS žinutėse užfiksuota informacija, bet ir aplinkybės, susijusios konkrečiais adresais, bei sumomis, kurios buvo paimtos pas nukentėjusiuosius.

63. Byloje, priešingai, nei teigiama E. P. bei jo gynėjo skunde, jokių duomenų, kad J. G. siekė apkalbėti ir turėtų tam pagrindą. Aplinkybė, jog J. G. pirmųjų apklausų metu neįvardijo E. P., kaip asmens, jam skambinusio iš pataisos namų vykdant nusikalstamas veikas ir apie tai nurodė papildomos apklausos metu, nėra pagrindas juos vertinti kaip neteisingus ar melagingus. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi, teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Net ir tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus bei teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013 ir). Nagrinėjamu atveju, J. G. parodymai apie E. P. dalyvavimą darant nusikalstamas veikas dėl esminių aplinkybių nesikeitė, todėl nėra pagrindo teigti, kad J. G. yra jo išgalvotos arba tyčia melagingai interpretuojamos netikros faktinės aplinkybės.

64. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl Marijampolės pataisos namų administracijos, 2016 m. spalio 4 d. rašto Nr. 9/07-13524 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad 2016 m. kovo mėn. E. P. bausmę atliko (duomenys neskelbtini) būryje ir 2016 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini)-me būryje po E. P. spintele gyvenamojoje patalpoje buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas, kadangi nuteistasis nurodo, jog tokio įvykio neatsimena ir, kad rašte yra klaida, nes (duomenys neskelbtini)-ame būryje nuteistieji telefonų neturėjo, be to, rašte neteisingai nurodyta jo paleidimo iš pataisos namų data. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog rašte neteisingai nurodyta E. P. paleidimo iš pataisos namų data, bei E. P. teiginys, jog (duomenys neskelbtini) būryje nuteistieji telefonų neturėjo, nepaneigia rašte nurodyto įvykio, kad (duomenys neskelbtini) būryje buvo rastas telefonas, kadangi rašte nurodoma telefono suradimo data bei kurioje konkrečiai vietoje rastas telefonas.

65. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl apklausos apie asmenis, kurie yra užfiksuoti bendraujantys telefonu su J. G., nustatymo, teigiant, jog pats J. G. teisme nurodė, jog inkriminuotų nusikalstamų veikų metu jam buvo labai negerai su klausa, sunkiai girdėdavo tuo metu, negalėjo suprasti kas skambino ir jis pas tyrėją ne viską galėjo suprasti, nes reikėjo ausinių, kad skambino ne E. P., o kažkas kitas.

66. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu E. P. balso pavyzdžiai fonoskopiniam tyrimui paimti nebuvo. Apelianto balso lyginamieji pavyzdžiai buvo gauti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų – tai 2017-2018 m. teismo posėdžių, kuriuose tariamai dalyvavo E. P. garso įrašai. įrodymo – fonoskopinio tyrimo išvados leistinumo ir patikimumo. Apeliantai remiasi į Lietuvos teismo ekspertizių centro rekomendacijomis dėl fonoskopinių tyrimų paskyrimo, kuriose nurodoma, jog, jei tiriamieji garso įrašai yra telefoninių pokalbių garso įrašai, lyginamuosius pavyzdžius būtina įrašyti kalbant telefonu. Kitais atvejais, jei savarankiškai įrašyti lyginamųjų pavyzdžių, kalbant telefonu, nėra galimybių, nuotolinio balso ir kalbos pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmime (įrašyme), naudojant mobiliojo ryšio telefoną, gali dalyvauti specialistas. Jei nėra galimybės paimti lyginamųjų balso ir kalbos pavyzdžių aukščiau išvardintais būdais, arba asmuo atsisako juos duoti, lyginamajam tyrimui gali būti panaudotas bet koks tinkamos kokybės garso įrašas, jeigu yra žinoma, kad jame yra užfiksuota reikiamo asmens balsas ir kalba (kalbančiojo tapatybė nekelia abejonių) ir šio įrašo įrašymo sąlygos yra artimos tiriamo garso įrašų įrašymo sąlygoms. Jeigu yra pateikiami teismo posėdžio metu įrašyti garso įrašai, būtina nurodyti konkrečius laiko atskaitos intervalus su identifikuojamojo asmens kalba. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2019 m. rugsėjo 17 d. buvo paskirta užduotis atlikti fonoskopinį tyrimą (t. 10, b. l. 168-169). Iš 2020 m. balandžio 20 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad atlikus fonoskopinį tyrimą, buvo nustatyta, kad tiriamuose garso įrašuose 00027_0.wav ir 00066_0.wav, esančiuose kompaktinėje plokštelėje, yra užfiksuotas E. P. balsas ir kalba (t. 11, b. l. 2-20). Minėtam, tyrimui atlikti, iš Vilniaus regiono Trakų rūmų buvo pareikalauti teismo posėdžių protokolai ir garso įrašai – Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. teisiamojo posėdžio protokolo ir garso įrašų baudžiamojoje byloje Nr. 1-192-272/2017 kopijos, Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo ir garso įrašų baudžiamojoje byloje Nr. 1-302-424/2017 kopijas bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo ir garso įrašų baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-272/2018 kopijos (t. 10, b. l. 174-185). Taigi specialistams buvo pateikti teisiamųjų posėdžių protokolai, kuriuose nurodyta kurios kalbos dalys yra priskiriamos E. P.. Kaip matyti iš specialisto išvados, jokių neaiškumų išvadą pateikusiems specialistams dėl to nekilo. Specialisto išvada dėl E. P. balso ir kalbos nėra tik tikėtina. Kaip matyti iš paskirto tyrimo bei į bylą pateiktų aptariamų pokalbių garso įrašų, jie vyko 2016 m. birželio 29 d., t. y. neapima nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpio. Įtarimai, kurie būtų siejami su minėtu garso įrašu, niekam, tame tarpe ir E. P., nebuvo pareikšti.

67. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog remiasi 2018 m. vasario 1 d. surašytu Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenimis, detaliau šių duomenų neanalizuodamas kokiu aspektu jų turiniu yra grindžiama E. P. kaltė. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, minėtas protokolas yra surašytas vykdant J. G. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę dėl pokalbių, kaip nurodoma, vykusių tarp J. G. ir nežinomo asmens, V. L., J. Š., A. K. (t. 10, b. l. 28-36). Pagal kaltinamąjį aktą E. P. buvo inkriminuoti nusikaltimai padaryti laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2016 m. balandžio 23 d. Pirmosios instancijos teismas apeliantą pripažino kaltu ir nuteisė už nusikaltimus, kurie buvo padaryti 2016 m. kovo 23 d., balandžio 5 d. ir balandžio 8 d. Aptariami pokalbiai vyko dviem mėnesiais vėliau, t. y. 2016 m. birželio 21 d. ir nėra siejami nei su viena iš nusikalstamų veikų, už kurias E. P. yra nuteistas.

68. Be to, kaip matyti iš garso įrašų, jie daryti po nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas E. P. padarymo, kas akcentuojama ir apeliaciniame skunde. Sutiktina su skundo argumentais, jog minėti garso įrašai nepatvirtina E. P. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme, nes jie padaryti vėliau, nei paskutinė nusikalstama veika, už kurią E. P. ir J. G. yra nuteisti. Kaip matyti tiek iš kaltinamojo akto inkriminuojamų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, tiek nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nėra nustatyta, jog 2016 m. birželio 29 d. nuteistieji būtų padarę nusikalstamas veikas, taip pat, jog nors viena iš teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų būtų vykdoma iki laiko, kurio metu buvo užfiksuoti E. P. ir J. G. bendravimai telefonu.

69. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuspręsdamas dėl E. P. kaltės, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir paties apelianto duotais parodymais, kad ir pats E. P. savo parodymais teisme pripažino, kad naudojosi mobiliuoju telefonu būdamas Marijampolės pataisos namuose ir žinojo apie ten vykdomus telefoninius sukčiavimus, kas netiesiogiai taip pat patvirtina šio asmens kaltę. Tačiau, kaip matyti iš teismo nuosprendžio, šiuos nuteistojo E. P. parodymus teismas vertino kartu su kitais bylos įrodymais ir, šie nuteistojo parodymai nėra esminiai, sprendžiant, jog E. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

70. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė E. P. per griežtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę. BK nuostatos, reglamentuojančios bausmių parinkimą ir skyrimą, grindžiamos pagrindiniu principu, kad asmeniui, kuris yra labiau pavojingas ir padarė pavojingesnę veiką skiriama griežtesnė bausme, negu jo mažiau pavojingam bendrininkui arba asmeniui, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjusiam antraeilį vaidmenį ar atlikusiam mažiau pavojingus veiksmus.

71. Sugretinus duomenis, charakterizuojančius E. P. ir jam inkriminuotų nusikaltimų bendravykdytojus – J. G. ir V. L. matyti, kad: V. L. tiesiogine tyčia, veikdamas organizuotoje grupėje, savanaudiškais tikslais padarė keturiasdešimt vieną nusikalstamą veiką ir pasikėsino padaryti du nusikaltimus, iš kurių dvidešimt trys priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, šeši nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, keturiolika nusikaltimų priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Darydamas nusikaltimus V. L. buvo teistas 10 kartų, šiuo metu teistas jau 14 kartų, atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistumas jam neišnykęs, eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų pinigų nuobaudų nėra sumokėjęs. V. L. kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės nesustabdė V. L. nuo nusikalstamų veikų darymo. V. L. yra nevedęs, būdamas laisvėje nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, todėl nusikalstamų veikų darymas buvo kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Teismas nustatė vieną kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Vilniaus priklausomybės ligų centro duomenimis, V. L. 2015 m. lapkričio 20 d. buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo medicinos apžiūros kabinetą ir jam buvo nustatyta, kad vartojo opiatus. J. G. tiesiogine tyčia veikdamas organizuotoje grupėje savanaudiškais tikslais pasikėsino padaryti vieną ir padarė devynis sunkius nusikaltimų, taip pat padarė du apysunkius nusikaltimus. Praeityje J. G. teistas 10 kartų, nusikaltimų vykdymo metu buvo teistas 9 kartus, veikė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, paskirtą piniginę nuobaudą yra sumokėjęs. J. G. yra vedęs, kartu su žmona augina dukrą, dirba pagal individualios veiklos pažymą, (duomenys neskelbtini). Savanoriškai moka įmokas į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą, norėdamas atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą nukentėjusiesiems. Paskutiniu nuosprendžiu skirtą viešųjų darbų bausmę atliko „(duomenys neskelbtini)“, ir pasiliko jame savanoriauti. „(duomenys neskelbtini)“ teigiamai vertina J. G. indėlį savanorystėje. Teismas nustatė dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes; E. P., veikdamas organizuotoje grupėje padarė tris tyčinius sunkius nusikaltimus savanaudiškais tikslais, būdamas teistas 8 kartus. Šiuo metu teisiamas jau 13 kartą. Per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas nebuvo. Yra vedęs, kartu su žmona augina dukrą, dirba (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjęs bylą teismas nenustatė kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pripažino kaltininko dvi baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

72. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas konstatavo, jog sukčiavimo nusikalstamose veikose kaip organizatoriai veikė nenustatyti asmenys. E. P. <...> organizuotoje grupėje atliko atskiras užduotis ir antraeilį vaidmenį kaip paprasti grupės nariai. <...>. Teismo nustatytomis aplinkybėmis, E. P. dalyvavimas inkriminuotuose nusikaltimuose pasireiškė skambučiais J. G. (dvejuose epizoduose) ir vienu atveju V. L.. Apeliantai teigia, jog aplinkybė, jog apeliantas neigia savo kaltę, o bendrininkai pilnai prisipažino ir gailisi nėra šiuo atveju tiek reikšminga, kad pateisintų pirmiau akcentuotą ženklų skirtumą tarp kaltinamiesiems paskirtų bausmių.

73. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl bausmės E. P. skyrimo, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog, vertinant bylos medžiagą yra pagrindo teigti, kad E. P. galimai buvo susijęs ir su kitais šioje byloje tirtais nusikaltimais, o ne tik su tais už kuriuos yra nuteistas, pažeidžia vieną pamatinių teisinės valstybės principą – nekaltumo prezumpciją. Nuosprendyje negali būti formuluočių, kuriomis iš esmės nurodoma apie asmenų dalyvavimą nusikaltimų, dėl kurių byla nėra nagrinėjama, padaryme. Tai nesuderinama su nekaltumo prezumpcijos nuostatomis, todėl šalinama iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies.

74. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nuosprendis keistinas dalyje dėl bausmių nuteistajam E. P. paskyrimo ir jų subendrinimo. Vadovaujantis BK kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendžiu skirta bausme. Kaip matyti iš minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, E. P. buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 3 metams. Taigi pagal bylos duomenis, nuteistasis šią apylinkės teismo paskirtą bausmę yra atlikęs, todėl nėra pagrindo šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su ja bendrinti.

75. Skundu prašoma taikyti E. P. atžvilgiu veikų padarymo metu galiojusias BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, tam nėra pagrindo.

76. BK 75 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusi 2015-03-24, redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

77. Aplinkybės, jog E. P. po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo E. P. atžvilgiu buvo priimti teismo nuosprendžiai, kuriais jam buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtas, savaime nesudaro pagrindo taikyti šias nuostatas ir šioje byloje. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu buvo nuteistas galutine subendrinta – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams. Apeliantas taip pat nuteistas (paskutinis teistumas) ir 2021 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, 1 metų laisvės atėmimu. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskirtą bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skyrė galutinę subendrintą – 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėjo 3 metams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog E. P. padarė sunkius nusikaltimus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, be kitų nusikaltimų, taip pat ir analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Aplinkybė, jog už vėliau padarytas nusikalstamas veikas E. P. buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant, nėra teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti, priešingai, po nusikalstamų veikų, kurios nagrinėjamos šioje byloje padarymo, buvo nuteistas dar tris kartus. Tai, kad asmuo negeba savo teisėto elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, jį neabejotinai charakterizuoja neigiamai. Ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas, sprendžiant asmeniui skirtų bausmių pagrįstumo klausimą, negalimas.

78. Aplinkybė, jog po 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu E. P. taikoma probacija, per tą laiką jis nenusikalto, dirba, deklaruoja motyvaciją keistis, dirbti, rūpintis šeima, atlyginti padarytą žalą, vertinamos teigiamai, visgi, jų nepakanka, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos šeiminės ir socialinės aplinkybės yra gyvenimiškai įprastos ir tipinės, įvertinus jas aukščiau aptartų duomenų kontekste, nuteistojo teisinės padėties ypatingai nešvelnina. Sprendžiant kaltininkui skirtinos bausmės klausimą, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais vertinami visų jo asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, neignoruojant ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdžio bei pavojingumo.

79. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą. Atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, paprastai vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016).

Dėl nuteistojo J. Š. apeliacinio skundo

80. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jį išteisinti arba skirti mažesnę bausmę, nurodydamas, jog atsiliepimas telefonu ir buvimas automobilyje nėra nusikaltimas. Skunde apeliantas teigia, kad niekada nėra susitikęs nei vienu iš nukentėjusiųjų, nėra su jais kalbėjęs, nėra ėmęs iš jų pinigų ar kito jiems priklausančio turto, žmonių neapgaudinėjo, šias aplinkybes patvirtino tiek V. L., tiek ir nukentėję asmenys – nei vienas asmuo nenurodė, jog jis vykdė nusikalstamas veikas. Jis kartais su V. L. ir A. K. važinėjosi, tačiau nežinojo nei kur, nei kokiu tikslu ten važiuoja. Žinojo tik tiek, kad važiuoja atsiimti skolos.

81. Nors nuteistasis teigia, jog jis apie daromas nusikalstamas veikas jam nebuvo, visgi byloje surinktų įrodymų bei juos patvirtinančių duomenų visuma, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina jo dalyvavimą padarant veikas, už kurias jis yra nuteistas. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad buvo sankcionuota nenustatyto asmens „S.“ naudoto mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos informacijos turinio kontrolė ir užfiksuotos „S.“ žinutės ir pokalbiai su J. Š.. Nukentėjusiojo A. R. epizode nustatyta, kad 2016 m. liepos 4 d. nuo 10.02.47 val. iki 10.03.25 val., bokšto Nr. 332C, Gamyklų g. 8, Marijampolė, abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) „S.“, rusų kalba bendrauja su J. Š., naudojančiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini). „S.“ domisi, ar (duomenys neskelbtini)g. toli nuo jo. J. Š. atsako, kad ne. „S.“ nurodo, kad tuomet važiuosime, liepia būti pasiekiamam. Tą pačią dieną nuo 10.04.30 val. iki 10.04.30 val., bokšto Nr. 332C, Gamyklų g. 8, Marijampolė, abonentas 8603 53189 („S.“) rašo žinutę lietuvių kalba J. Š. – „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 10.06.28 val. iki 10.06.48 val., bokšto Nr. 332C, Gamyklų g. 8, Marijampolė, „S.“ rusų kalba bendrauja su J. Š. – klausia ar J. Š. gavo adresą. J. Š. patvirtina, kad gavo adresą, ir už 15, 10 minučių bus vietoje. Nuo 10.17.50 val. iki 10.18.16 val., bokšto Nr. 332C, Gamyklų g. 8, Marijampolė, abonentas „S.“ rusų kalba bendrauja su V. L., kaip nustatyta, telefono Nr. (duomenys neskelbtini). „S.“ klausia kiek dar liko važiuoti. V. L. atsako, kad jau vietoje. „S.“ sako, kad paimtų jam. Nuo 10.24.59 val. iki 10.29.46 val., V. L. bendrauja rusų kalba bendrauja su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, žinomu, kaip S.. V. L. praneša, kad jis jau už namo. „S.“ sako, kad butas ten buvo užrašytas, todėl reikia iš karto eiti. V. L. sako „(duomenys neskelbtini)“ bei klausia, kuo jis bus. Nenustatytas asmuo atsako, kad jis bus R. S.. <...> Toliau V. L. pasakoja, ką mato eidamas link buto ir prašo sužinoti, kurioje pusėje yra butas. „S.“ atsako, kad kairėje pusėje. V. L. sako, kad eina į butą. Taigi kaip matyti iš J. Š. bendravimo su nenustatytu asmeniu „S.“, kuris jam nurodo adresą „(duomenys neskelbtini)“, t. y. nukentėjusiojo A. R. gyvenamosios vietos adresas, patvirtina, jog adresą gavo ir po 10, 15 min. bus vietoje (t. 10, b. l. 81-82). Nuo 10 val. 43 min. iki 10 val. 44 min. „S.“, toliau rusų kalba bendrauja su J. G.. „S.“ sako J. G., kad pas jį „dabar važiuoja mergaitė ir važiuoja pas tave šitie“. Nuo 10 val. 54 min. 24 sek. iki 10 val. 55 min. 00 sek. „S.“ rusų kalba bendrauja su J. G. ir klausia „ar ji atvažiavo“ J. G. sako, kad „ją privažiuos paimti draugė“. Nuo 11 val. l8 min. iki 11 val. 18 min. „S.“ rusų kalba bendrauja su J. G. ir klausia „ar ji jau užvažiavo?“. J. G. atsako, kad ne, vis dar laukia, ji dar neatvažiavo. „S.“ domisi, ar jie atvažiavo. J. G. patvirtina, kad taip, viskas su jais gerai (t. 10, b. l. 81-82).

82. 2016 m. liepos 3 d. nuo 10.09.15 val. iki 10.11.22 val., bokšto Nr. 332C, Gamyklų g. 8, Marijampolė, abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (nenustatytas asmuo „S.“) rusų kalba bendrauja su J. Š., naudojančiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini). J. Š. nurodo, kad jis ruošiasi ir galės važiuoti. „S.“. nurodo, kad reikės užvažiuoti į vieną gatvę ((duomenys neskelbtini)). J. Š. ieško, kur yra (duomenys neskelbtini)g. ir klausia, kas ten bus. „S.“ atsako, kad gali reikti nuvažiuoti. Kai išvažiuos, iš karto ten ir važiuoti. J. Š. sako, kad jeigu jam reikės kažką daryti, jam iš stoties reikia paimti dar vieną žmogų. Visą tai užtruks apie 40 min. 2016 m. liepos 3 d. nuo 10.33.51 val. iki 10.34.10 val., bokšto Nr. 332C, Gamyklų g. 8, Marijampole, J. Š. rusų kalba bendrauja „S.“ J. Š. domisi, kur jam važiuoti. „S.“ patikslina, kad reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini) g. 2016 m. liepos 3 d. nuo 10.40.30 val. iki 10.40.30 val., „S.“ rašo žinutę lietuvių kalba J. Š. „(duomenys neskelbtini)“, nuo 10.52.54 val. iki 10.52.54 val., „S.) rašo žinutę J. Š. „Budes r. j.. Skolko ostalos?“., nuo 10.54.01 val. iki 10.54.22 val., „S.“ rusų kalba bendrauja su J. Š. ir sako, kad parašė, J. Š. atsakė, kad gavo, dar 10 min. liko. Nuo 11.08.18 val. iki 11.12.20 val., „S.“ rusų kalba bendrauja su V. L. ir nurodo pastarajam kaip privažiuoti prie nurodyto namo, aiškina, kaip surasti minėtą adresą. „S.“ nurodo, kad adresas – (duomenys neskelbtini), o jis bus R. J., ekspertas. Nuo 11.26.59 val. iki 11.28.04 val., „S.“ rusų kalba bendrauja su J. G., pastarasis sako, kad dirba ir laukia „(duomenys neskelbtini)“. Jis turi atvažiuoti į svečius. „S.“ nurodo paskambinti jam dabar ir paimti. Nuo 11.28.57 val. iki 11.29.23 val., „S.“ rusų kalba bendrauja su J. Š., kuris pastarojo domisi ar viskas gerai. J. Š. atsako, kad taip. „S.“ nurodo paskambinti jų draugui. J. Š. patikslina, kad jis ką tik skambino. „S.“ klausia, kiek buvo. J. Š. atsako, kad 740 (t. 10, b. l. 77-81). Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiojo M. V. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir iš jo apgaule buvo pasisavinti būtent 740 Eur, apie tokią sumą kalba ir minėtas nenustatytas asmuo su J. Š..

83. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti nenustatyto asmens „S.“ naudoto mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 2 d. nuo 10.49.01 val. iki 10.49.01 val., bokšto Nr. 332C, Gamyklų g. 8, Marijampolė, rašo žinutę lietuvių kalba J. Š. –„(duomenys neskelbtini)“. Nuo 12.18.18 val. iki 12.18.48 val., „S.“ rusų ir lietuvių kalba bendrauja su V. L. ir klausia, kur jie šiuo metu yra. V. L. sako, kad tuoj bus, ieško namo. Vėliau nuo 12.20.58 val. vyksta „S.“ bendravimas su V. L., kuris, užėjęs į nukentėjusiojo J. K. R. butą <...>. Nuo 12.29.24 val. iki 12.29.59 val., „S.“ rusų ir lietuvių kalba bendrauja su J. Š. ir pastarasis sako, kad viskas gerai. „S.“ paklausus, kiek ten buvo pinigų, fone girdisi, kaip V. L. atsako, kad nežino, neskaičiavo, J. Š. tuo pat metu taip pat sako, kad dar nesuskaičiavo pinigų. „S.“ nurodo išmesti visus čekius. J. Š. sutinka. Nuo 12.32.59 val. iki 12.33.26 val. „S.“, nurodo J. G. nuvažiuoti pas vaikinus, paimti, pastarasis sako, kad suprato ir prašo kitą kartą perspėti iš anksto. Nuo 12.36.30 val. iki 12.36.55 val., „S.“ bendrauja rusų kalba su J. Š. ir pastarojo domisi ar jiems viskas gerai. J. Š. atsako, kad taip ir pasitikslina, ar paduoti draugui. <...> „S.“ klausia, ar buvo tiek, kiek kalbėjo, J. Š. atsako, kad buvo vienas aštuoni. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nukentėjusysis J. K. R. gyvena būtent adresu (duomenys neskelbtini), kurį „S.“ nurodė J. Š. ir, po to, kai pinigai buvo paimti, J. Š. „S.“ atsako, kad buvo „vienas aštuoni“. Byloje nustatyta, jog iš nukentėjusiojo nuteistieji apgaule įgijo 1870 Eur. Analogiškas veikimo pobūdis matomas ir iš kituose nusikalstamų veikų epizoduose užfiksuotų nuteistųjų bendravimo.

84. Nukentėjusiojo A. P. epizode iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad užfiksuoti pokalbiai ir žinutės 2016 m. liepos 1 d. nuo 15.39.47 val. iki 15.39.47 val., iš kurių matyti, kad „S.“ rašo žinutę rusų kalba V. L., duoda nurodymus, kad jis bus „R. S.“ , parašo adresą „(duomenys neskelbtini)“. <...> Privažiavus namą, V. L. liepia jo laukti, o jis eina į namą. <...> Vėliau, nuo 10.45.17 val. iki 10.45.52 val., nenustatytas asmuo „S.“ rusų ir lietuvių kalba bendrauja su J. Š. ir klausia J. Š., ar pas jį yra, kas gali palaikyti. J. Š. atsako, kad taip, yra. Tuomet „S.“ liepia palaikyti ir sako, kad „tuoj atsiųs tuos“. Nuo 10.49.01 val. iki 10.49.01 val., „S.“ rašo žinutę lietuvių kalba J. Š. „A. V.. 50Evro. D. V.. 100“ (t. 10, b. l. 77-87). Pateikus V. L. telefoninius pokalbius, nurodė, kad balsų neatpažįsta, tik prisimena, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl galvoja, kad gal jis su kažkuo kalba. Jį vežė A. K. – jis ir vairavo, J. Š. važiavo kartu (t. 12, b. l. 171-173). Nukentėjusiojo V.K. K. epizode iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad nenustatytas asmuo „S.“ 2016 m. liepos 1 d. nuo 15.25.12 val. iki 15.25.37 val., bokšto Nr. 332C, Gamyklų g. 8, Marijampolė, abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) rusų kalba bendrauja su J. Š., naudojančiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini). „S.“ domisi J. Š. ką jie veikia, ir nurodo, kad Kalvarijose („na Kalvarejke“) yra 300 eurų, bet senas ir skylėtas. Klausia ar važiuoja, J. Š. atsako, kad važiuoja. Nuo 15.26.34 val. iki 15.26.34 val., „S.“ rašo žinutę lietuvių kalba J. Š. „(duomenys neskelbtini)“. nuo 15.28.41 val. iki 15.28.56 val., „S.“ rusų kalba bendrauja su J. Š. ir pastarojo klausia už kiek laiko bus, į ką J. Š. atsako, kad už 10 minučių. Nuo 15 val. 37 min. 50 sek. iki 15 val. 38 min. 17 sek., „S.“ rusų ir lietuvių kalba bendrauja su V. L. kad vietoje bus už 3 min. <...> Vėliau vyksta „S.“ bendravimas su V. L., kuris, užėjęs į V. K. K. butą, iš nukentėjusiojo apgaule įgijo 320 Eur. <...> nuo 16 val. 03 min. 40 sek. iki 16 val. 04 min. 12 sek., „S.“ rusų ir lietuvių kalba bendrauja su J. Š. ir „S.“ klausia J. Š. ar jis negalėtų užvažiuoti į PP („Paypost“) ir „jiems atsiųsti, kad galėtų padaryti PP“ ir, kad visą tai darytų ne jis. J. Š. sutinka. Nuo 16 val. 07 min. 35 sek. iki 16 val. 07 min. 35 sek., „S.“ rašo žinutę lietuvių kalba V. L. – „A. v. (duomenys neskelbtini). 50 Evro. D. V.. 100 evro“ (t. 10, b. l. 77-78). Nukentėjusiosios G. O. epizode iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti užfiksuoti nusikalstamos veikos dalyvių pokalbiai ir bendravimas: 2016 m. birželio 30 d. nuo 16.37.38 val. iki 16.38.16 val., bokštas Nr. 494C, Eišiškių pl. 25A, Vilniuje, abonentas (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J. G. skambina rusų kalba abonentui (duomenys neskelbtini) (iš pradžių kalba V. L., po to J. Š.), jog J. Š. nekelia ragelio. Nuo 16.49.03 val. iki 16.50.09 val., J. G. skambina J. Š., vėliau V. L.. J. G. paskambinus J. Š. ir paklausus ar viskas gerai, pastarasis sako, kad „Viskas gerai, lekiam ten, nu“. J. G. sako, kad „ten dar kitas adresas kitoje vietoje yra“, J. Š. atsako „Tai palauk (nesuprantami žodžiai) viskas, iki, perduodu V. L. ragelį“. V. L. klausia ar dar toli ir koks adresas, J. G. nurodo, jog „(duomenys neskelbtini) yra ten adresas“. V. L. klausia „Kiek ten? (duomenys neskelbtini)“ – fone girdisi nenustatyto asmens „S.“ balsas – „(duomenys neskelbtini)“. 16.51.04 val., J. G. rašo SMS pranešimą nenustatytam asmeniui, kad „20 min do tuda“ (vertimas – „20 min. iki ten“). nuo 16.51.13 val. iki 16.52.03 val. J. G. skambina į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. K. ir sako, kad „Ai, na klausyk, na tokia situacija. Dabar ten jūs stebėkite situacija, jeigu ten tą kortelę duoda ar ką, ir iš karto lėkite į (duomenys neskelbtini), kitą adresą, ten paskambins...; A. K. atsako, kad gerai. 2016 m. birželio 30 d. nuo 17.07.20 val. iki 17.07.59 val. tyrimo metu nenustatytas asmuo abonentas (duomenys neskelbtini) skambina J. G., sakydamas „Ei, klausyk, jie ten kažką ima, kažką daro, tu paklausk, kiek ten dar laiko užtruks (keiksmažodis), ten pas jį, jis nuolat su kažkuo kalba“ J. G. atsako, kad „Taip, tai jie ten viskas išeina iš ten ir ten važiuoja, aš tuoj... (nesuprantami žodžiai) ir iš karto ten, iš karto ten 2“. Nuo 17.33.34 val. iki 17.34.11 val., J. G. skambina V. L. ir jo klausia „Kur jūs esate?“, V. L. atsako, kad „Jau va, gatvėje, žiūrim koks namas“. J. G. klausia „Ai, o tai jūs paėmėte ten ką? V. L. atsako „(neaiškūs žodžiai) 43/2“. J. G. klausia „O jūs paėmėte ten ką, paėmėte ten ką?“. V. L. atsako, kad „Dar ne. O ten paėmėme, taip. Aš padaviau vairuotojui“. J. G. klausia „Kokiam vairuotojui? V. L. sako „Netrukdyk, prašau“. Nuo 17.41.06 val. iki 17.42.06 val., J. G. skambina J. Š. ir pastarojo klausia „Na ką?“; J. Š. atsako, kad „Jis nuėjo į tą adresą“. J. G. teiraujasi ar jam kažkiek paliko, J. Š. atsako, kad „Taip, taip, taip“ J. G. klausia „Kiek liko?“. J. Š. atsako, kad „Vienas aštuoni“. J. G. sako, kad mažoka ir klausia „Ten limitas, žinai?“ J. Š. atsako, kad „Tai jūs neleidžiate, skambinate ir skambinate, skambinate ir tie, ir tie, ir tie. Visi skambina, skambina. Ten <...> centre nėra šitų bankomatų. Nėra kur paimti. Aš lekiu, jis <...> nespėja, jis tokiam šoke“. Vėliau pokalbyje susitaria susitikti prie laidojimo rūmų Olandų g. Nuo 17.45.14 val. iki 17.45.38 val., nenustatytas asmuo skambina J. G. ir pastarajam sako, kad „Viskas ten, ten, žodžiu, <...> sutik juos ten, viskas gerai, paskui aš tau pasakysiu, kur, kas, kaip, davai.“ J. G. klausia „Kiek ten?“, nenustatytas asmuo atsako, kad „Pusantro“. Nuo 17.45.51 val. iki 17.45.51 val., Nenustatytas asmuo siunčia J. G. žinutę „Vziali“, vertimas – „Paėmėme“. (t. 10, b. l. 32-34). Byloje nustatyta, kad automobiliu pas nukentėjusiąją G. O. važiavo V. L., A. K. ir J. Š..

85. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2016 m. birželio 30 d. nuo 16.48.03 val. iki 16.48.48 val., nenustatytas asmuo telefonu nurodo J. G., kad reikia kuo greičiau važiuoti į (duomenys neskelbtini). J. G. sako, kad jis suprato ir tuoj siunčia numerį ir ten reikės pareguliuoti, kas ten, kaip. Nenustatytas asmuo sako, kad reikia labai greitai ir klausia, ar jis gali pats paskambinti, pasakyti adresą ir paskui jau jis pats susiskambins. J. G. Patikslina adresą – ar tai (duomenys neskelbtini). Nenustatytas asmuo atsako, kad tai (duomenys neskelbtini). Nuo 16.54.58 val. iki 16.55.52 val., nenustatytas asmuo bendrauja su V. L. <...> ir jis sako, kad „jis jau vietoje, mato adresą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini)“.Nenustatytas asmuo papildo, kad adresas (duomenys neskelbtini). V. L. sako, kad jis į kitą adresą nuvažiavo ir nurodo, kad tuoj, už 5-10 min. ir jis bus ten. <...> Nenustatytas asmuo patikslina adresą, sako „ne, drop du, butas trisdešimt trečias“. Keturiasdešimt trys, du. V. L. pakartoja „keturiasdešimt trys, du“, ir sako, kad nesuprato. Klausia, ar butas trisdešimt trečias“. Nenustatytas asmuo atsako, kad taip, keturiasdešimt trys „drop“ du. Sako, žinai, pagaliukas toks ir du. <...> nuo 17.21.15 val. iki 17.22.13 val., nenustatytas asmuo rusų ir lietuvių kalba bendrauja su V. L.. <...> nuo 17.28.36 val. iki 17.29.05 val., nenustatytas asmuo bendrauja su V. L. V. L. sako, kad „minutė liko. Jis jau mato gatvę, mato namus. Nenustaytas asmuo sako, kad durų kodas bus 135, pirmas aukštas, (duomenys neskelbtini) butas, o kai bus prie namo, iš karto perskambinti“. Vėliau vyko pokalbiai apie tai, jog negali rasti namo. Vėliau, suradus namą ir nukentėjusiajai G. O. įleidus V. L. į butą, pastarasis jai liepia greičiau eiti kalbėti telefonu su pareigūnu, V. L. pradeda skaičiuoti pinigus ir suskaičiuoja 1500, kuriuos pasiima (t. 10, b. l. 125-128). Nukentėjusiojo J. N. epizode iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti J. G., E. P., J. Š., D. V., M. V., A. K., V. L. pokalbiai iš kurių šiam epizodui yra aktualus nuteistųjų bendravimo turinys, 2016 m. birželio 30 d. nuo 16.29.27 val. iki 16.31.14 val., M. V., skambina J. G., ir sako „Trumpai tariant, (duomenys neskelbtini) toli nuo jūsų?“ J. G. atsako, kad nežino. M. V. sako, kad „Trumpai tariant, <...> senis, trumpai tariant, ima kortelę su PIN kodais, vienuolika tūkstančių. Vienuolika tūkstančių“, <...> „Taip, jis kortelę, viską duoda, PIN kodus“ <...> (duomenys neskelbtini). <...> nuo 16.31.37 val. iki 16.32.27 val., J. G. skambina į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kalbasi su J. Š., kuris, paskambinus J. G. sako, kad nieko neveikia, laukia jo skambučio. J. G. sako, kad „tuoj tau paskambins ir paaiškins, kas, kur. Jūs už stoties dar, taip“, J. Š. atsako, kad taip. Nuo 16 val. 37 min. 38 sek. iki 16 val. 38 min. 16 sek., J. G., rusų kalba abonentui (duomenys neskelbtini), kuriuo pradžioje atsiliepia V. L., po to, kalba J. Š., kuriam J. G. priekaištauja, jog „Tai aš tau (keiksmažodis), kodėl tu ragelio nekeli? Tau skambina, negali prisiskambinti“, J. Š. atsako „Normaliai aš viską keliu. Aš negaliu (neaiškūs žodžiai), skambino V., kur (neaiškūs žodžiai)“. Nuo 17.15.08 val. iki 17.15.44 val., J. G. skambina tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi V. L.. Atsiliepia J. Š., J. G. pastarojo klausia „Kokia ten situacija?“, J. Š. atsako, kad „Nu viską paėmėm, dabar važiuojam į bankomatą“. Nuo 17.24.19 val. iki 17.24.43 val. J. G. skambina į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. L., atsiliepia J. Š., kalba apie čekiukų paėmimą, J. Š. sako „Aš viską kontroliuoju. Viskas kontroliuojama“. Nuo 17.41.06 val. iki 17.42.06 val. G. skambina J. Š. ir J. Š. sako, kad „jis nuėjo į tą adresą.“ J. G. klausia J. Š. „ar jis tau paliko kažkiek?“, J. Š. atsako „Taip, taip, J. G. klausia „Kiek liko?“, J. Š. atsako „Vienas aštuoni“ J. G. sako, kad „mažoka“, ten limitas, žinai? J. Š. sako, kad „Tai jūs neleidžiate, skambinate ir skambinate, skambinate ir tie, ir tie, ir tie. Visi skambina, skambina. Ten <...> centre nėra šitų bankomatų. Nėra kur paimti. Aš lekiu, jis <...> nespėja, jis tokiam šoke“. Nuo 17.47.42 val. iki 17.48.18 val. J. G. skambina J. Š. ir sako „Tai jūs pabandykite dar prie Minsko parduotuvės šitą kortelę“ J. Š. sako, kad kortelėje limitas. Du šimtai ir viskas“ nuo 18.38.42 val. iki 18.39.18 val., J. G. skambina J. Š. sako, kad „Žodžiu, trumpiau sakant, draugeli, užblokavo. Prarijo aparatas, mes norėjome eiti į parduotuvę, žodžiu, ir prieš tai patikrinome, žinai? Ir prarijo (t. 10, b. l. 32-36). Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti kad nuo 17 val. 26 min. 50 sek. iki 17 val. 27 min. 15 sek., J. Š. bendrauja su V. L. kuris sako, kad <...> tūkstantį aštuonis šimtus nuėmiau jau. J. Š. sako nieko nekalbėti. Nuo 17 Val. 54 min. 26 sek. iki 17 val. 55 min. 10 sek., J. Š. bendrauja su V. L., kurio J. Š. klausia kur jie yra. V. L. atsako, kad už laidojimo rūmų. J. Š. nurodo vykti čia, o V. L. atsako, kad „taip, J. paduosime pinigus“. J. Š. sako „atsargiai, ir klausia, kur J. laukia“ (t. 9, b. l. 164-165). Nukentėjusiojo A, R. G. epizode iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad tyrimo metu taip pat buvo atlikta nenustatyto asmens „S.“ naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas. 2016 m. birželio 29 d. nuo 17.55.14 val. iki 17.56.12 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, žinomas, kaip S., bendrauja su J. Š., naudojančiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu „S.“ klausia J. Š., ar jam toli yra (duomenys neskelbtini) gatvė. <...> nuo 18.02.35 val. iki 18.02.35 val., rašo J. Š. žinutę „(duomenys neskelbtini)“. nuo 18.03.04 val. iki 18.03.27 val., „S.“ kalba su V. L. ir klausia ar jis gavo adresą, V. L. atsako, kad jie jau gatvėje. <...> nuo 18.08.47 val. iki 18.08.47 val., „S.“ rašo žinutę J. Š. „Kod (duomenys neskelbtini)“. nuo 18.09.07 val. iki 18.16.02 val. „S.“ kalba V. L.. Nukentėjusiosios J. J. epizode iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti 2016 m. birželio 20 d. nuo 12 val. 01 min. iki 12 val. 01 min. J. G., bendrauja su J. Š. J. G. tikslinasi, ar automobilyje. J. Š. atsakius, kad taip, J. G. sako, kad tuoj atsiųs adresą, ir reikės važiuoti. nuo 12 val. 04 min. 09 sek. iki 12 val. 04 min. 25 sek., (J. G., bendrauja su J. Š., J. G. teigia, kad tuoj paskambins ir reikia, kad būtumėte pasiekiami. Daryk taip kaip jie pasakys. J. Š. atsako, kad gerai, tuomet jis perduos jam ragelį. J. G. sutinka, ir sako, kad tik darytų viską, kaip jie sakys ir viską kontroliuotų. <...> nenustatytas asmuo rašo žinutę lietuvių kalba V. L. „(duomenys neskelbtini)“. Nuo l2 val. 13 min. 15 sek. iki 12 val. 13 min. 32 sek., J. G. bendrauja su J. Š. ir pastarojo klausia „ar ten viskas normaliai. J. Š. atsako „taip, vairuojam ten“. J. G. sako, kad „viskas, būk pasiekiamas“.

86. Nukentėjusiosios B. T. S. epizode iš tarnybinio pranešimo dėl gautų duomenų analizės matyti, kad 2016 m. balandžio 8 d. nuo 16.35 val. nukentėjusiajai B. T. S. skambino iš numerio 867101305. Susipažinus „Tele2“ pateikta informacija apie telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 9 d. buvo nustatyta, kad numeris (duomenys neskelbtini) – 2016 m. balandžio 8 d. 16.35 val., 17.05 val., 17.20 val., 17.21 val., 17.25 val., 17.42 val., 17:47 val., 18.00 val., 18.06 val., 18.13 val., 18.22 val., 18.45 val., 19.15 val., 19.35 val., 19.36 val., skambino nukentėjusiajai į namų telefoną (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad Nr. (duomenys neskelbtini) skambino nukentėjusiajai iš bokštų Nr. 332C, 550A, 330A, 3301, į kurį įeina Marijampolės pataisos namai. Analizės metu nustatyta, kad numeris (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 8 d. pastoviai bendravo su numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini). Į šį telefoną aparatą 2016 m. balandžio 9 d. nuo 10.53 val. iki 12.31 val. buvo įstatytas numeris (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 9 d. nuo 15.27 val. iki 20.50 val. buvo įstatytas numeris (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 10 d. nuo 13.45 val. iki 21.10 val. buvo įstatytas numeris (duomenys neskelbtini). Susipažinus su telekomunikacijų bokštų UAB „Te1e2“ tinkle Ozo g. 25, Vilniuje, pateikta išklotine 2016 m. balandžio 8 d., nustatyta, kad PC „Akropolis“ teritorijoje veikė numeris (duomenys neskelbtini) (naudotojas J. Š.), kuris bendravo su numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Susipažinus su telekomunikacijų bokštų UAB „Omnitel“ tinkle Ozo g. 25, Vilniuje, pateikta išklotine 2016 m. balandžio 8 d., nustatyta, kad PC „Akropolis“ teritorijoje veikė Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendravo su Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (naudotojas J. Š.), (duomenys neskelbtini) (naudotojas J. G.) (t. 4, b. l. 93). Iš tarnybinio pranešimo dėl nustatyto asmens byloje matyti, kad 2016 m. balandžio 8 d. PC „Akropolis“ teritorijoje veikė Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J. Š., kuris galimai įvykdė nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su kitais nenustatytais asmenimis (t. 4, b. l. 105). Iš tarnybinio pranešimo dėl nustatytų asmenų byloje matyti, kad galimai nusikalstamą veiką įvykdė V. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris 2016 m. balandžio 8 d. Ozo g. 25, Vilniuje, prie PC „Akropolis“, „Gelvonų“ autobusų stotelėje, paėmė 6 000 eurų. Kartu su juo buvo bei sekė senyvo amžiaus močiutę prie AB „Swedbank“ skyriaus PC „Akropolis“ J. Š., V. L. gavęs pinigus, nubėgo prie PC „Akropolis“ ir įsėdo į taksi automobilį. Pakeliui išvažiuojant iš PC „Akropolis“ teritorijos į minėtą taksi automobilį įsėdo J. Š.. Kartu nuvažiavo Gelvonų g., link (duomenys neskelbtini) mikrorajono (t. 4, b. l. 106). Iš vyresniojo tyrėjo R. E. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo išanalizuotos telefonų numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) celės, naudotos nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 6 d. ir nustatyta, kad nukentėjusiajai G. V. 2016 m. liepos 5 d. 11.29 val. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambino asmuo, naudojęs telefono numerį (duomenys neskelbtini). Pokalbis truko 4434 sekundes (t. y., beveik 74 min.). Atlikus A. K., naudojusio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, nustatyta, kad šis numeris buvo naudotas nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. birželio 25 d. Vėliau šis numeris naudotas nebuvo. Atlikus A. K., naudojusio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, nustatyta, kad šis numeris buvo naudotas nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. birželio 25 d. Vėliau šis numeris naudotas nebuvo. Atlikus A. K., naudojusio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, nustatyta, kad šis numeris buvo naudotas nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 5 d. Vėliau šis numeris naudotas nebuvo. Nukentėjusiajai G. V. į namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) asmenys skambino 2016 m. liepos 5 d. 11.29 val. pokalbis truko beveik 74 min., t. y. maždaug iki 12.43 val., o 12.33 val. A. K. jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), vėliau – prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Nusikaltimo padarymo vieta yra šių bokštų veikimo zonoje. Nuo 11.23 val. A. K. (naudodamas tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) bendravo su J. Š. ((duomenys neskelbtini), matyti iš J, Š. išklotinės) 11.54 val. (16 sek.), 11.57 val. (11 sek.), 12.00 val. (5 sek.), 12.02 val. (7 sek.), taip pat bendravo su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (naudoja asmuo pravarde „S., m.“). Su šiuo asmeniu bendravo 11.56 val. (14 sek.), 11 val. 58 min. (12 sek.), 12 val. 08 min. (35 sek.), 12 val. 12 min. (13 sek.), 12 val. 18 min.(18 sek.), 12 val. 24 min. (27 sek.), 12 val. 29 min. (19 sek.), 12 val. 33 min. (508 sek.), 12 val. 43 min.( 7 sek.), 12 val. 45 min. (9 sek.), 12 val. 53 min. (40 sek.). Atlikus J. G., naudojusio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, nustatyta, kad šis numeris buvo naudotas nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. birželio 15 d. Vėliau šis numeris naudotas nebuvo (t. 8, b. l. 147).

87. Kaip matyti iš minėtų duomenų, buvo nustatyta telefonų numerių priklausomybė konkretiems nuteistiesiems. Iš aukščiau paminėtų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų, taip pat kituose epizoduose užfiksuotų nuteistųjų bendravimo tiek kalbant telefonu, tiek bendraujant SMS žinutėmis bei įrašytų tarpusavio pokalbių, kurie girdimi nuteistiesiems pokalbių telefonu metu bendraujant tarpusavyje, priešingai nei teigiama skunde, įrodo J. Š. suvokimą, jog jis kartu su kitais nuteistaisiais dalyvauja nusikalstamų veikų dėl kurių yra pripažintas kaltu, padaryme.

88. Vertinant šias aplinkybes kartu su aukščiau byloje surinktais įrodymais – nuteistųjų J. G. ir V. L. parodymais, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji važiavo pas nukentėjusiuosius būtent dėl piniginių lėšų, kurios buvo jų įgytos apgaule, paėmimo. Iš minėtų duomenų nustatyti ne tik nusikalstamos veikos dalyviai, tačiau ir nusikalstamų veikų eiga vietoje ir laike, kuri sutampa su telefoniniuose pokalbiuose ir SMS žinutėse užfiksuota informacija, bet ir aplinkybės, susijusios konkrečiais adresais, bei sumomis, kurios buvo paimtos pas nukentėjusiuosius. Iš aukščiau minėtų pokalbių bei žinučių turinio, nei viename nėra užfiksuota kad jie tariasi susitikti dėl skolų grąžinimo.

89. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog J. Š., A. K., D. V. ir M. V. parodymai apie tai, kad jie nesuprato, jog dalyvauja nusikalstamoje veikloje, vertintini kaip jų gynybos versija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Veikų mastas, turinys, dažnumas ir žinios apie veikose dalyvaujančius asmenis iš įkalinimo įstaigos buvo akivaizdūs veikos neteisėtumo ir pavojingumo požymiai, kuriuos teisingai įvertinus buvo ne galimybė, bet pareiga susiprasti ir susilaikyti nuo prašomų atlikti veiksmų vykdymo. Užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys patvirtina, kad visi asmenys sąmoningai dalyvavo nusikalstamoje veikoje ne vieną kartą, intensyviai ir ne spontanišku, bet nuolatiniu veikimu, kas patvirtina šių asmenų kaltę ir paneigia jų išsakytas aplinkybes apie veikos turinio nesuvokimą, atsitiktinio dalyvavimo nusikaltimuose požymius. Nuteistasis V. L. parodė, kad J. Š. važiuodavo su juo kartu iki nukentėjusiųjų namų, taip pat, pas nukentėjusiuosius jį vežė ir A. K., kurie girdėdavo apie ką jis kalbėdavo telefonu su kitais nuteistaisiais. J. Š. teisme pripažino, kad su V. L. važinėjo kartu, savo vardu pridavinėjo šio nusikalstamu būdu įgytus auksinius dirbinius, ne kartą atsiliepdavo į skambučius, kuomet iš V. L. skambindavo iš pataisos namų, matydavo pas V. dideles pinigų sumas ir tuo metu suprato apie vykdomą nusikalstamą veiką. A. K. teisme nors ir neigė kaltę, bet pripažino vežęs V. L. šio nurodytais adresais. V. L. parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai, teismas nustatė, kad už teikiamą paslaugą ir pagalbą operatyviai nuvežant V. į įvykio vietas A. K. už tai gaudavo materialinį atlygį (degalų automobiliui), Taip pat tyrimo metu V, L. pripažindamas kaltę nurodė, kad pinigus po nusikaltimo 2-3 kartus buvo padavęs J. Š., kuris kartu su A. K. pinigus nuveždavo J. G.. Šį jis apie tai, kad pinigus minėti du asmenys atveš, įspėdavo telefonu. Dėl vietos, kur jie perduos pinigus J. G., asmenys jau patys susiskambindavo ir susitardavo. J. Š. ir A. K. abu žinojo, kad tie pinigai yra gauti iš sukčiavimo (t. 12, b. l. 186). Papildomai apklaustas tyrimo metu J. Š. pripažino, kad vežė ir perdavė pinigus J. G. (t. 14, b. l. 45), nors ikiteisminio tyrimo metu A. K. ir J. Š. teigė, kad J. G. nepažįsta. V. L. nurodė, kad važiuojant automobilyje su J. Š. ir A. K. (pastarajam vairuojant) jis ne kartą automobilyje persirenginėdavo kitais rūbais, kad padoriai atrodytų einant pas žmones. Tuo metu A. K. vairuodavo, o J. Š. kalbėdavo su zona, klausydavo jų nurodymų ir tokiu būdu koordinuodavo nusikalstamus veiksmus. Be to, tiek V. L., tiek J. Š. (t. 14, b. l. 44) savo parodymuose tyrimo metu pripažino, kad A. K. naudojosi ir vairuodavo automobilį, kuris buvo įgytas V. L. lėšomis. Ikiteisminio tyrimo metu J. G. parodė, kad 2016 m. liepos 5 d., iki jo sulaikymo jam paskambinęs nepažįstamas asmuo iš Marijampolės PN, su kuriuo jis nuolat bendravo telefonu, pasakė, kad automobilyje sulaikė du mūsiškius, nes šis negali jiems prisiskambinti, ir tai buvo J. Š. bei A. K., ką jam patvirtino prie stoties surastas V. L. (t. 16, b. l. 198). Ši aplinkybė patvirtina, jog nusikalstamų veikų organizatoriams ir koordinatoriams A. K. ir J. Š. buvo žinomi kaip organizuotos grupės nariai. A. K. ir J. Š. suprato vykdomus nusikaltimus, jų pobūdį, tyčia ir sąmoningai dalyvavo organizuotos grupės nusikalstamoje veikloje ir savo veiksmais prisidėjo prie to, kad pinigai būtų užvaldyti ir perduoti juos paskirstant kitiems grupės nariams.

90. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmingos aplinkybės, įrodančios J. Š. ryšius su bendrininkais, kurios netiesiogiai pagrindžia ir jo tyčią bendrininkaujant įvykdyti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra aukščiau aptartos pokalbių ir žinučių išklotinės, tai yra to paties abonento numeris, iš kurio nusikalstamos veikos metu J. Š. taip pat bendraudavo su asmeniu, kuris skambindavo iš pataisos namų ir duodavo nurodymus. Iš minėtų asmenų bendravimo matyti, kad nurodomi ir apibūdinami nukentėjusieji, siunčiami jų adresai, kuriais nuvykus, būdavo paimami pinigai, taip pat įvardijamos pinigų sumos. J. Š. dalyvavimą nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, patvirtina sistemiškai vertinama įrodymų visuma. Nustatyta, kad nuteistieji nusikaltimų padarymo laikotarpiu palaikė glaudų tarpusavio ryšį ir informavo vienas kitą apie atliekamus veiksmus.

91. Nors J. Š., taip pat ir A. K. nurodo, kad nesuprato, jog daromi nusikaltimai, tačiau, taip pat sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus ir objektyvių bylos aplinkybių visumą. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad tiek J. Š., tiek A. K., tiek kiti nuteistieji, veikdami kartu bei su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kartu atlikdami inkriminuotus nevienkartinio pobūdžio neteisėtus veiksmus, suvokė, kad savo veiksmais prisideda prie bendrininkų daromų nusikaltimų – sukčiavimų, tokiu būdu palengvindami kitiems bendrininkams apgaule užvaldyti turtą, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų nukentėjusiajai yra daroma žala, užvaldant svetimus pinigus, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistasis nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas organizuotoje grupėje su kitais nuteistaisiais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, todėl aplinkybė, kad ne jie patys asmeniškai savo veiksmais realizavo visus objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, jų atsakomybės nešalina.

92. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistajam J. Š. paskirta per griežta bausmė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, J. Š. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo veikiant organizuotoje grupėje) visuose epizoduose paskirtos 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtos 50 parų arešto bausmės, už 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

93. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Taigi, nuteistajam paskirtos bausmės pagal šį straipsnį yra mažesnės už minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. BK 214 straipsnio 1 dalies bei BK 215 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų. J. Š. už padarytas minėtuose straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas paskirtos 50 arešto bausmės. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė kokias dalis už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės prideda, visgi matyti, jog prie vienos iš griežčiausios laisvės atėmimo bausmės teismas pridėjo bausmės dalis, artimesnes minimaliai sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei.

94. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. Š. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamų veikų skaičių, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tai, jog nusikalstamų veikų padarymo metu J. Š. buvo neteistas, tačiau vėliau jo atžvilgiu buvo priimti 5 nuosprendžiai (baudžiamieji įsakymai), eilę kartų baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (t. 20, b. l. 152-162) ir paskyrė nuteistajam sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas bausmės dydžius – 2 metus ir 6 mėnesius už kiekvieną nusikalstamą veiką, tai yra mažesnius, nei BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Skirdamas nuteistajam bausmes už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

95. Įvertinus aptartus duomenis, nėra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju susidarė kažkokia išskirtinė, ypatinga situacija, kuri aiškiai neatitiktų apeliantui inkriminuotų nusikalstamų veikų tipinio pavojingumo. Ankstesni nuteistojo teistumai už tyčinių veikų padarymą apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad J. Š. yra būdingas priešingas teisei elgesys ir jo padaryta veika nėra atsitiktinė. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama ir prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti

96. Visgi kaip matyti iš nuosprendžio, apylinkės teismas, bendrindamas paskirtas bausmes, nurodė, jog bausmes pirmiausia sudeda, po to jas apima. Kaip matyti iš nuosprendžio, dalis nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas J. Š., taip pat ir kiti nuteistieji, padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Todėl teismas, bendrindamas bausmes, pirmiausia turėjo apėmimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas už nusikaltimus, padarytus idealiąja sutaptimi, po to, bausmes bendrinti jas iš dalies sudedant. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies, analizuojant ir vertinant paskirtų laisvės atėmimo bausmių, kurios buvo iš dalies pridėtos, dydžius, taip pat tai, jog bausmes iš dalies sudėjus, bausmių apėmimo nebūtų pagrindo taikyti, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bendrino bausmes apėmimo, po to dalinio sudėjimo būdu, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė, jog pradžioje bausmes iš dalies sudeda, po to taiko bausmių apėmimo būdą, todėl šioje dalyje nuosprendis patikslintinas ne tik J. Š., bet ir kitų nuteistųjų atžvilgiu.

Dėl M. V. apeliacinio skundo

97. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir pripažinti, jog jis nėra nusikalstamų veikų organizatorius, taip pat skunde kelia klausimą dėl nepagrįstai inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodų didelio skaičiaus bei netinkamo įrodymų vertinimo ir kaltės.

98. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, M. V. buvo įteikti pranešimai apie įtarimus jam padarius nusikalstamas veikas, kurios nurodytos kaltinamajame akte. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl visų kaltinamajame akte nurodomų nusikalstamų veikų epizodų M. V. buvo įteikti pranešimai apie įtarimus. Dėl dalies nusikalstamų veikų epizodų byla M. V. atžvilgiu buvo tiriama atskirai, o ją perdavus į teismą, sujungta su byla, kurioje kaltinimai buvo pareikšti taip pat ir V. L., J. Š., A. K., J. G., D. V.. Dėl pareikštų įtarimų M. V. buvo apklaustas, kaip matyti iš apklausų protokolų, apie jam inkriminuojamas veikas jokių aplinkybių nenurodė.

99. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje nėra konstatuota, jog M. V. buvo nusikalstamų veikų organizatorius. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų nusikalstamų veikų aplinkybių, išnagrinėjus bylą, asmenų, organizavę nusikalstamas veikas, nebuvo nustatyti.

100. Nors M. V. savo kaltę dėl bendrininkavimo sukčiavimuose neigia, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, tačiau nenurodo detalesnių argumentų, kurioje dalyje teismas netinkamai įvertino įrodymus. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad M. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais nuteistaisiais bei tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kartu atlikdami inkriminuotus nevienkartinio pobūdžio neteisėtus veiksmus, suvokė, kad savo veiksmais prisideda prie bendrininkų daromų nusikaltimų – sukčiavimų, tokiu būdu palengvindami kitiems bendrininkams apgaule užvaldyti turtą, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų nukentėjusiajai yra daroma žala, užvaldant svetimus pinigus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, jų vertinimo taisyklių nepažeidė, pasisakė tiek dėl nuteistąjį kaltinančių, tiek teisinančių argumentų ir dalyje inkriminuotų veikų nuteistąjį išteisino.

101. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatyta, jog M. V. kartu su kitais nuteistaisiais, kaip bendrininkai dalyvavo atliekant sukčiavimo veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nusikalstamas veikas jis įvykdė veikdamas kartu su kitais nuteistaisiais ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, todėl tai, kad ne jis pats asmeniškai savo veiksmais realizavo visus objektyviuosius nusikalstamų veikų sudėties požymius, jo atsakomybės nešalina. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. V. veikė kaip vykdytojas.

102. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat, kaip ir nuteistasis M. V., nurodo, jog atliekant fonoskopinį tyrimą, nebuvo paimti jo balso pavyzdžiai. Dėl šių skundo argumentų teismas pasisakė atsakydamas į nuteistojo E. P. apeliacinio skundo argumentus, kurie išdėstyti šio nuosprendžio 65 punkte, todėl jų nekartoja.

103. Skundo argumentai, jog šiais metais apeliantas naujų bylų savo atžvilgiu neturi, susitvarkė gyvenimą, nustojo vartoti narkotines medžiagas, gydėsi reabilitacijos centre, šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi nepilnametę dukrą kurią augina kartu su žmona, vertinamos teigiamai ir jau įvertintos pirmosios instancijos teismo, todėl dar kartą į jas atsižvelgti pagrindo nėra. Teismas, skurdamas M. V. bausmes, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui ir jos individualizavimui svarbias aplinkybes, atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką, paskyrė artimas minimaliai sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmės ribai, bausmes bendrindamas, pridėjo taip pat paskirtų laisvės atėmimo bausmių dalių dydžius. Todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistojo V. L. apeliacinio skundo

104. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, paskiriant prokuroro pasiūlytą 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nurodo, jos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, kad veikos padarytos prieš asmenis, kurie dėl ligos, neįgalumo ar senatvės buvo fiziškai silpnos ar bejėgiškos būklės. Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakomybė sunkinančios aplinkybės nustatymo yra pagrįsti.

105. Visų kaltininkų baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamos veikos padarytos prieš asmenims, kurie dėl ligos, neįgalumo ar senatvės buvo fiziškai silpnos ar bejėgiškos būklės (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

106. Teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai asmens bejėgiška būklė pripažįstama tada, kai toks asmuo dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, neįgalumo (invalidumo), taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Taip pat svarbus yra ir kaltininko suvokimas, kad jis veiką daro prieš tokios būklės asmenį ir ja (tokia būkle) pasinaudoja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2014, 2K-72-746/2015).

107. Nagrinėjamoje byloje nei viename iš epizodų, dėl kurių nuteistieji yra pripažinti kaltasis, tokios aplinkybės nėra nustatytos, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad jie padarė nusikalstamas veikas prieš asmenims, kurie dėl ligos, neįgalumo ar senatvės buvo fiziškai silpnos ar bejėgiškos būklės (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nustatyta nepagrįstai. Nagrinėjamose situacijose nukentėjusiųjų fizinės būsenos nusikalstamų veikų padarymo metu neleidžia daryti išvados, jog jie dėl ligos, neįgalumo ar senatvės buvo fiziškai silpnos ar bejėgiškos būklės.

108. Nuteistasis skunde nurodo, jog procesas byloje tęsėsi nuo 2016 m., t. y. pakankamai ilgą laiką, ir tai įtakojo jo elgesį laisvėje kas atėmė jo motyvaciją keisti savo gyvenimą, reabilitacijoje prabuvo 1 metus ir 6 mėnesius, tačiau prokurorui neišleidus išvykti į Ukrainą tęsti reabilitacijos, prarado motyvaciją keistis. Atsakant į šiuos skundo argumentus, pažymėtina, jog procesas byloje užsitęsė dėl objektyvių aplinkybių. Ikiteisminis tyrimas buvo didelės apimties, didelis skaičius nukentėjusiųjų, atliktų proceso veiksmų, todėl procesas byloje užsitęsė. Be to, bylą perdavus teismui, prie jos buvo prijungtos baudžiamosios bylos, kuriose dalis kaltinimų buvo pareikšta E. P. ir M. V., bylos medžiagą sudarė 40 tomų.

109. Apeliantas taip pat nesutinka su jam per griežta bausme ir prašo paskirti prokuroro pasiūlytą 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šio prašymo tenkinti pagrindo nėra.

110. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį visuose epizoduose paskirtos 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, išskyrus J. N. epizodą, už kurį paskirta 1 metų ir 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas nukentėjusiosios R. \L. atžvilgiu) – 2 metai laisvės atėmimo. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – 1 metus už kiekvieną nusikalstamą veiką, pagal BK 289 straipsnį – po 6 mėn. laisvės atėmimo, pagal 178 straipsnio 2 dalyje nusikalstamų veikų padarymą – 9 mėn. laisvės atėmimo už kiekvieną veiką.

111. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Taigi, nuteistajam paskirtos bausmės pagal šiuos straipsnius yra artimesnės sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. BK 182 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytų laisvės atėmimo bausmių minimalus dydis yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė kokias dalis už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės prideda, visgi matyti, jog prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės teismas pridėjo visiškai artimas minimaliai ribai sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės dalis.

112. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. L. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, t. y., kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, organizuotoje grupėje, savanaudiškais tikslais, padarė keturiasdešimt vieną nusikalstamą veiką ir pasikėsino padaryti du nusikaltimus, iš kurių dvidešimt trys priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, penki nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, keturiolika nusikaltimų priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikalstamų veikų padarymo metu V. L. buvo teistas 10 kartų, po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo buvo nuteistas dar 4 kartus, atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistumai neišnykę (t. 20, b. l. 54-68), eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų pinigų nuobaudų nėra sumokėjęs (t. 20, b. l. 76-88). V. L. praeityje buvo teistas ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės nesustabdė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. V. L. yra nevedęs, būdamas laisvėje nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, todėl nusikalstamų veikų darymas buvo kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Teismas nustatė vieną kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y., kad padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei nusikalstamos veikos padarytos prieš asmenims, kurie dėl ligos, neįgalumo ar senatvės buvo fiziškai silpnos ar bejėgiškos būklės (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

113. Pirmos instancijos teismas įvertino ir nuteistojo vaidmenį nusikaltimo padaryme, nebuvo konstatuota jo mažesnio vaidmens, nei kitų nuteistųjų, priešingai, darydamas kartu su kitais nuteistaisiais nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, jis dar padarė tris vagystes bei plėšimą. Paskutinį kartą V. L. teistas 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

114. Įvertinus aptartus duomenis, nėra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju egzistuoja išskirtinė, ypatinga situacija, kuri aiškiai neatitiktų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą apeliantas yra nuteistas, tipinio pavojingumo. Šiuo atveju, atsižvelgus į apelianto asmenybę, ankstesnį nusikalstamą elgesį, teismas neturėjo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai, gali būti pasiekti švelnesnėmis laisvės atėmimo bausmėmis.

115. Nors teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, švelninti paskirtas bausmes pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė dvi sunkinančias atsakomybę aplinkybes, visgi paskyrė apeliantui bausmes, artimesnes sankcijose numatytoms laisvės atėmimo bausmių minimumams, kadangi, kaip minėta, už kiekvieną nusikaltimą veiką paskirtos bausmės, artimesnės laisvės atėmimo bausmės minimaliai ribai. Bendrinant bausmes, pridėtos laisvės atėmimo bausmių dalys taip pat yra artimos sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių minimaliai ribai. Be to, galutinė bausmė V. L. paskirta subendrinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę – 8 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – 9 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

116. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo

117. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. nurodo, jog pirmosios instancijos teisme jis kaltės nepripažino, parodė, kad su byloje nurodytais asmenimis (V. L., J. Š., J. G.) nors ir kontaktavo, bendravo telefonu, juos paveždavo, tačiau kategoriškai neigia žinojęs, jog sąmoningai dalyvavo kitų asmenų daromose nusikaltimuose. Jis atliko pavėžėjo darbą, už ką ir gaudavo minimalų atlygį. Jam skirtas atlygis buvo už jo kaip pavėžėjo suteiktas paslaugas, asmenis (paslaugos užsakovus) pristatyti į nurodytas veikas, o kokiais tikslais jie važiuodavo į byloje nurodytus adresus, jo niekas neinformavo.

118. Priešingai, nei teigia apeliantas, skundžiamas nuosprendis nėra grindžiamas vien prielaidomis. teismo išvados pagrįstos įrodymais, patvirtinančiais nuteistojo kaltę padarius nusikalstamas veikas.

119. Kaip matyti iš A. K. apeliacinio skundo turinio, skundo argumentai iš esmės sutampa su nuteistojo J. Š. pateikto apeliacinio skundo argumentais dėl nurodomų aplinkybių, jog A. K., nors ir vežiojo nuteistuosius pas nukentėjusius, tačiau apie daromas nusikalstamas veikas nieko nežinojo ir nesuprato, dėl jų pasisakyta atsakant į nuteistojo J. Š. apeliacinio skundo argumentus, juos analizuojant kartus ir dėl nuteistojo A. K. atliktų veiksmų todėl aukščiau šioje nutartyje 80, 85, 86-90 punktuose aptartų ir padarytų išvadų dėl A. K. nekartoja.

120. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismui buvo žinoma apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 5 metų laisvės atėmimo bausmę, ir kurią skelbiant šioje byloje 2023 m. sausio 27 d. nuosprendį, buvo atlikęs. Pirmosios instancijos teismas, skelbdamas šioje byloje 2023 m. sausio 27 d. nuosprendį, nepagrįstai neįskaičiavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiko. 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu nusikalstamų veikų padarymu laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. liepos 7 d. Pirmos instancijos teismas skirdamas 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžiu skirtą bausmės pradžią nurodė skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo 2016 m. liepos 5 d. 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu nusikalstamų veikų padarymu nustatytu laiku 2017 m. sausio 26 d. ir minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko iki buvo skelbtas pirmoje byloje nuosprendis. Taigi, pirmos instancijos teismas nesivadovavo BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatytomis taisyklėmis, skirdamas galutinę bausmę neįskaitė visiškai atliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį 2017 m. birželio 22 d. nuosprendį.

121. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis teigia, jog teismas nesivadovavo BK 63 straipsnio 9 dalimi, tačiau prašo tik įskaityti pagal 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, nenurodant pozicijos dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės turi būti subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, iš dalies bausmes sudedant. Į paskirtą subendrintą bausmę A. K. įskaitytinas laikas, atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal 2017 m. birželio 22 d. nuosprendį.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

122. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose prašoma: išieškoti iš nuteistojo A. K. 310 Eur, iš nuteistojo V. L. – 480 Eur, iš nuteistojo M. V. – 306,67 Eur išlaidų, turėtų teikiant nuteistiesiems antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

123. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nagrinėjamoje byloje gynėjai nuteistiesiems buvo paskirti BPK 322 straipsnio 1 dalies bei BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas ir būtent šios normos pagrindu, nuteistosioms buvo paskirti gynėjai, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistieji A. K. ir M. V. bylos nagrinėjimo metu atliko laisvės atėmimo bausmes, nuteistajam V. L. paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, iš nuteistųjų yra priteistos pakankamai didelės sumos nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. K., V. L. ir M. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jų neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Nuteistojo E. P. ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo, nuteistojo A. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Nuteistųjų J. Š., M. V. ir V. L. apeliacinių skundų netenkinti.

Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistiesiems nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jie padarė nusikalstamas veikas prieš asmenis, kurie dėl ligos, neįgalumo ar senatvės buvo fiziškai silpnos ar bejėgiškos būklės (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nuteistajam E. P., pripažintam kaltu:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas E. B. atžvilgiu) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas D. P. atžvilgiu) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 metų laisvės atėmimo;

- pagal 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas R. L. atžvilgiu) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir E. P. skirti 3 metus ir 4 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirtą 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę A. K. paskirti 6 metų laisvės atėmimą.

Į bausmės atlikimo laiką A. K. įskaityti laiką atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 nuosprendį.

Patikslinti nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo V. L., nurodant, jog vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo.

Patikslinti nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo J. G., nurodant, jog vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu.

Patikslinti nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo J. Š., nurodant, jog vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu.

Patikslinti nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo M. V., nurodant, jog vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu.

Patikslinti nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo A. K., nurodant, jog vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurgita MačionytėMindaugas PovilanskasGiedrė Telksnienė.