- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-1566-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04842-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- O. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3023-713/2021 pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovei J. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei J. S. prašydama priteisti iš atsakovės 1 112,61 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalys yra gretimų žemės sklypų su statiniais savininkės. Atsakovei priklauso žemės sklypas su statiniais, (duomenys neskelbtini), o ieškovei - (duomenys neskelbtini), tarp sklypų pastatyta tvora. Atsakovės tvora buvo įrengta netinkamai, daug metų buvo išvirtusi link ieškovės žemės sklypo tvoros pamato, jį deformavo, iškraipė metalinius tvoros stulpelius. Atsakovė buvo pasižadėjusi iki 2013 m. balandžio mėn. pašalinti pažeidimus, tačiau pažeidimų neištaisė. Atsakovės tvora ir toliau gadino ieškovės tvorą, todėl ieškovė kreipėsi į UAB „Skena“ ekspertą A. Z., kuris 2018 m. gruodžio 5 d. apžiūrėjo vietoje abi tvoras ir surašė 2018 m. gruodžio 7 d. aktą Nr. 18-12/04. Akte ekspertas konstatavo ieškovės tvoros pamato deformavimąsi ir stulpelių išsikraipymo priežastį - žiemą pašalui deformavus atsakovės sklypo netinkamai įrengtos tvoros gelžbetoninį pamatą, jis pasvirdamas gretimoje namų valdoje (duomenys neskelbtini) , iškraipė ieškovės tvoros metalinius stulpelius, tvoros pamatui padaryta žala - 862,61 Eur. Ieškovė 2019 m. sausio 30 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovę, prašydama susitvarkyti savo valdos tvorą ir atlyginti 862,61 Eur žalą. Atsakovė su raginimu nesutiko.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškovė apie tai, jog tvora pasvirusi į jos valdos pusę žinojo dar 2012 m. lapkričio 13 d. Atsakovės veiksmuose nėra civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų - neteisėtų veiksmų, kaltės. Atsakovė siekė sutvarkyti savo tvorą, tuo tikslu 2009 m. kovo 12 d. sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Skroblinė“ dėl tvoros remonto, sumokėjo avansą. Tačiau dėl to, kad ieškovė neleido atlikti darbų iš savo kiemo pusės, nors buvo žodžiu tai pažadėjusi, atsakovė negalėjo atlikti tvoros remonto darbų. Atsakovė nesutiko su ekspertizės aktu ir jame nustatytu nuostolių dydžiu. Ieškovė neatliko remonto darbų, ieškovės tvoros pamatas yra 15 metų senumo, metaliniai strypai gali būti paveikti korozijos, naujos tvoros įrengimo darbai apskaičiuoti nepagrįstai. Neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės tvoros pasvirimo ir ieškovės tvorai atsiradusių deformacijų. Be to, yra pagrindas atleisti atsakovę visiškai ar iš dalies nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu, kadangi atsakovė elgėsi rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, ėmėsi veiksmų atlikti tvoros remonto darbus, tačiau dėl ieškovės kaltės to padaryti negalėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 112,61 Eur nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 305 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad šalių žemės sklypai ribojasi. Atsakovės žemės sklype yra pastatyta tvora. Ieškovės žemės sklype yra tvoros pamatas (rostverkas) su metaliniais tvoros stulpeliais, kurie pasvirę į vidinę sklypo pusę. 2012 metais atsakovės tvora buvo pasvirusi į ieškovės žemės sklypo pusę apie 30 laipsniu kampu. Iki 2013 m. balandžio mėnesio atsakovė buvo įpareigota pašalinti pažeidimus - nugenėti tujas iki 1,50 m aukščio ir jas persodinti 2 m atstumu nuo tvoros, sutvarkyti pasvirusią tvorą. Atsakovė įsipareigojimo neįvykdė, nustatytų pažeidimų neištaisė. 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismas paskyrė statinio teismo ekspertizę, siekdamas nustatyti atsakovės tvoros pamato ir stulpelių deformavimosi priežastis ir remonto kainą. 2021 m. vasario 18 d. pateiktas ekspertizės aktas.
6. Dėl ieškinio senaties. Teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį, kadangi atsakovės pažeidimą pripažino tęstiniu.
7. Dėl teismo ekspertizės akto ir išvadų pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų atmesti eksperto išvadą, atsakovė neįrodė, o jos pateiktos J. R. 2021 m. gegužės 4 d. išvados teismas nelaikė eksperto išvada galinčia paneigti teismo ekspertizės išvadas.
8. Dėl nuostolių dydžio. Teismas nustatė, kad ieškovės nuostolius sudaro 862,61 Eur. Tokia pinigų suma bus reikalinga ieškovei atlikti senos tvoros sutvarkymui: išardyti seną tvoros pamatą ir įrengti naują. Ieškovė žalos dydį įrodinėjo 2018 m. gruodžio 7 d. UAB „Skena“ eksperto A. Z. aktu Nr. 18-12/04. Teismo ekspertizės metu ekspertas D. K. patikrino sudarytos sąmatos teisingumą, perskaičiavo ją 2018 m. spalio mėnesio kainomis ir nustatė, kad sąmata teisingai apskaičiuota 2018 m. spalio mėnesio kainomis bei atitinka vidutinę rinkos kainą pagal 2018 m. spalio mėn. kainas. Atsakovė teismui nepateikė paskaičiavimų ar įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą 862,61 Eur žalos dydį. Teismas sprendė, kad ieškovės žalos dydis yra pagrįstas, ieškovė turėjo 250 Eur išlaidų už žalos dydžio nustatymą, kurios laikytinos nuostoliais, todėl bendra ieškovės nuostolių suma yra 1 112,61 Eur.
9. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas laikė įrodyta, kad atsakovės tvora ilgą laiką turėjo trūkumų (buvo pasvirusi į ieškovės tvoros pusę), atsakovė ilgą laiką nesirūpino tvoros sutvirtinimu/remontu, eksploatavo kiemo statinį su trūkumais, ir būtent tai nulėmė žalos ieškovės turtui atsiradimą (neteisėti veiksmai, neveikimas), nustatytas žalos dydis 862,61 Eur, ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir atsiradusios žalos.
10. Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Teismas nurodė, kad atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė ruošėsi atlikti savo tvoros tvarkymo darbus. Tačiau neturėdama ieškovės raštiško sutikimo ir sudarydama rangos sutartį veikė savo rizika. Atsakovė neįrodė, jog darbai negalėjo būti atlikti tik iš atsakovės žemės sklypo pusės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį, savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui - valdytojui. Teismo vertinimu, šioje byloje atsakovė neįrodė, jog pati ieškovė iš dalies ar visiškai kalta dėl jai atsiradusios žalos, todėl teismas sprendė, kad atsakovė negali būti atleista visiškai ar iš dalies nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu.
11. Dėl ieškinio reikalavimų. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 1 112,61 Eur nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.
12. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovė turėjo 1 305 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, teismas visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, neobjektyviai išnagrinėjo byloje įrodinėtas aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos;
1.2. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, jog ieškovės tvorai žala buvo pasireiškusi anksčiau nei 2018 m. rugsėjo mėn. ir ji apie tai žinojo (turėjo žinoti). Teismui laikant, kad ieškovės pamatas deformavosi dėl atsakovės tvoros pamato pasvirimo, laikytina, kad ieškovė apie jos teisės pažeidimą ir kilusią žalą žinojo (turėjo žinoti) nuo 2012 m. lapkričio 13 d., kuomet pagal jos skundą atvykęs seniūnijos darbuotojas nustatė, kad atsakovės žemės sklype pastatyta tvora yra pasvirusi 30 laipsnių kampu į ieškovės valdos pusę. Kreipdamasi į teismą tik 2020 metais, ieškovė praleido trejų metų ieškinio senaties terminą;
1.3. Teismas tinkamai neįvertino liudytojų V. F., E. R. paaiškinimų dėl ieškovės tvoros pasvirimo laikotarpio, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės seniūnijos 2014 m. spalio 10 d. rašto, kuriame nustatyta, kad atsakovės tvoros pasvirimas sumažėjo, t. y. žala nebuvo toliau daroma;
1.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi teismo ekspertizės aktu spręsdamas dėl priežastinio ryšio egzistavimo tarp tvoros pasvirimo ir ieškovei atsiradusios žalos. Atsakovės tvoros pamatas nesirėmė į ieškovės tvoros pamatą (rostverką), todėl atsakovės tvora negalėjo sukelti ieškovės tvoros pamatui žalos (iškraipyti pamatą ir pan.);
1.5. 2020 m. gegužės 20 d. eksperto dr. J. R. išvadoje Nr. 20-05/02 konstatuota, kad nenustatyta, jog yra priežastinis ryšys tarp tvoros sklype atsakovės tvoros ir ieškovės tvoros pamato deformacijų. Ieškovės tvoros pamato deformacijų priežastimi galėjo būti nepakankamas jo įgilinimas, esant kilsniam gruntui. UAB ,,Skena“ atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta tirto pamato konstrukcija, todėl Akto Nr. 18-12/04 išvada niekuo nepagrįsta. Teismas neturėjo vadovautis Akto Nr. 18-12/04 išvada, nes byloje nebuvo pašalinti prieštaravimai, be to, tyrimas atliktas neišsamiai ir nedetaliai. Ieškovei neįrodžius aplinkybių, dėl tvoros pasvirimo, nebuvo galima laikyti, jog byloje nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės tvoros pasvirimo ir ieškovei kilusios žalos;
1.6. Ieškovė nepagrįstai savo nuostolius grindė A. Z. parengta sąmata. Į sąmatą nepagrįstai įtraukti ne tik naujos tvoros įrengimo darbai, bet nepagrįstai įtrauktos tokios lėšos kaip socialinio draudimo išmoka, statybvietės išlaidos, kurios nėra susijusios su ieškovės nurodoma patirta žala. Nuostolių atlyginimu siekiama atkurti padėtį į buvusią prieš pažeidimą, tačiau šiuo atveju A. Z. sąmata apskaičiuota įrengiant ieškovei visiškai naują tvorą. Neįvertinta ieškovės tvoros pamato būklė prieš galimą pažeidimą, kad tvoros pamatas buvo 15 metų senumo. Teismas nustatęs, kad tvoros remonto darbų kaina yra 854,18 Eur, t. y. 8,42 Eur mažesnė, nei ieškiniu buvo prašoma atlyginti žala (862,61 Eur), turėjo pagrindą mažinti prašomą priteisti žalos dydį nurodytoje apimtyje - 8,42 Eur;
1.7. Kadangi UAB „Skena“ specialisto išvadoje, konstatuotos aplinkybės, vertinant su teismo eksperto išvadomis nepasitvirtino, t. y. išvados yra prieštaraujančios ekspertizės aktui, todėl teismas neturėjo spręsti, kad UAB „Skena“ išvadai parengti patirtos išlaidos (250,00 Eur) yra protingos ir susijusios su žalos nustatymu;
1.8. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko (neteisėto neveikimo nebuvo), nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir ieškovės įrodinėjamų neva neteisėtų atsakovės veiksmų, taip pat neįrodytas žalos dydis. Nesant įrodytoms civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas;
1.9. Atsakovė siekė sutvarkyti savo tvorą, tačiau išimtinai dėl ieškovės veiksmų ji nebuvo sutvarkyta anksčiau. Darbai galėjo būti atlikti tik patekus į kaimyninį sklypą ir tą patvirtino byloje 2020 m. birželio 25 d. apklausti liudytojai, tarp jų V. F., kuris girdėjo ir dalyvavo pokalbyje dėl sutikimo gavimo, pats ne kartą bendravo su ieškove. Teismas šių aplinkybių apie sutikimo gavimą tinkamai neįvertino. Ieškovė elgėsi nesąžiningai ir neprotingai, kadangi pati neleisdama patekti į sklypą susiremontuoti atsakovei tvoros, ir sudarė sąlygas žalos kilimui. Teismui laikant, jog ieškovė patyrė žalą dėl atsakovės veiksmų (pasvirusios tvoros), buvo pagrindas atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės;
1.10. Atsakovė elgėsi rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, kadangi nedelsiant ėmėsi veiksmų atlikti tvoros remonto darbus, tačiau išimtinai dėl ieškovės kaltės to padaryti negalėjo. Visa atsakomybė bei atsiradę nuostoliai tariamai dėl nesuremontuotos tvoros tenka ieškovei, o ne atsakovei.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Ieškovės tvoros pamato (rostverko) deformacija buvo pastebėta (akivaizdžiai pasireiškė) tik apie 2018 m. rudenį (apie rugsėjo-spalio mėn.), kuomet buvo galima sulyginti visą konstrukciją su vertikaliai žemės atžvilgiu esančiu objektu. Iki tol to nebuvo matyti, kadangi atsakovės tvora į ieškovės žemės sklypo pusę buvo pasvirusi skirtingais kampais ir nebuvo nei vieno vertikalaus objekto, kaip atskaitos taško, su kuriuo būtų galima palyginti abiejų tvorų vertikalumą ir/ar pasvirimo kampo laipsnį. Beveik 10 metų nuo apkrovų suspaustas gruntas slėgė ieškovės tvorą, kiekvienais metais ją vis daugiau paveikdamas iki tokios padėties, kokia buvo užfiksuota 2018 m. lapkričio mėnesį. Teismas pagrįstai vadovavosi CK 1.127 str. 5 dalimi ir ieškinio senaties netaikė;
2.2. Liudytojas V. F. yra atsakovės sugyventinis, todėl gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai vertintini kritiškai. E. R. parodymai apie tvoros pasvirimą 2014 m. vertintini kritiškai, kadangi prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams – ieškovės pateiktai 2014 m. fotonuotraukai ir Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės seniūnijos 2014 m. spalio 10 d. raštui, kuriuose ieškovės tvoros pasvirimas neužfiksuotas;
2.3. Teismas pagrįstai nesivadovavo 2020 m. gegužės 20 d. eksperto J. R. išvadomis, nes jos padarytos neatlikus tyrimų, vadovaujantis tik prielaidomis dėl ieškovės tvoros nepakankamo įgilinimo, kas buvo paneigta atlikus teismo nutartimi paskirtą ekspertinį tyrimą;
2.4. UAB „Skena“ ekspertas pagrįstai nustatė, kad ieškovės tvoros pamato ir stulpelių deformacijos priežastis yra atsakovės tvoros pamato pasvirimas. Eksperto D. K. atliktas tyrimas tik patvirtino A. Z. išvadą, ją praplėsdamas, konkrečiai nustatydamas žalingo poveikio mechanizmą. A. Z. teisingai apskaičiavo tvoros remonto kaštus. Teismas pagrįstai priteisė ieškovei 250 Eur išlaidų už žalos dydžio nustatymą, kurios laikytinos nuostoliais;
2.5. Žala ieškovės turtui buvo padaryta dėl atsakovės, kaip tvoros savininkės, neteisėtų veiksmų, t. y. dėl įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimo. Byloje įrodyta, kad atsakovės tvora ilgą laiką turėjo trūkumų (buvo pasvirusi į ieškovės tvoros pusę), atsakovė ilgą laiką nesirūpino tvoros sutvirtinimu/remontu, eksploatavo kiemo statinį su trūkumais, ir tai nulėmė žalos ieškovės turtui atsiradimą (neteisėti veiksmai, neveikimas), nustatytas žalos dydis 862,61 Eur ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir atsiradusios žalos;
2.6. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog 2009 m. remonto darbai negalėjo būti atlikti tik iš atsakovės žemės sklypo pusės (remonto projekto, aprašymo, prašymo ieškovei duoti sutikimą darbų atlikimui jos žemės sklype ar pan.). 2019 m. atsakovė atliko savo tvoros ir pamato (atraminės sienutės) remontą be patekimo į ieškovės žemės sklypą. Žinodama, kad darbų atlikimui reikia patekti į ieškovės žemės sklypą, tačiau su ieškove to nesuderindama ir neturėdama jos raštiško sutikimo, atsakovė, sudarydama rangos sutartį su UAB „Skroblinė“, veikė savo rizika.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje sprendžiama, ar tenkindamas ieškovės ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą bei proceso teisės normas, vertinant įrodymus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
17. Byloje nustatyta, kad ieškovei O. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), atsakovei J. S. – žemės sklypas su statiniais, (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovės žemės sklypai ribojasi. Ieškovės žemės sklype yra tvoros pamatas (rostverkas) su metaliniais tvoros stulpeliais, kurie pasvirę į vidinę sklypo pusę, o tvoros rostverkas (pamatas) vietomis sutrūkinėjęs. Pirmosios instancijos teismas remdamasis teismo ekspertizės akto išvadomis nustatė, kad ieškovės tvora esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini) pasviro ir deformavosi dėl atraminės sienutės/tvoros (duomenys neskelbtini) pasvirimo, dėl ko, ilgainiui nuo apkrovų buvo suspaustas gruntas, kuris pradėjo slėgti nagrinėjamą tvorą, taip ja paveikdamas. Ieškovės tvoros pamatas ir stulpeliai deformavosi ne tuo pačiu metu, kai pasviro atsakovės tvora ir atraminė sienute, o ilgą laiką slegiant suspaustam gruntui dėl atsakovės atraminės sienutės pasvirimo. Teismas sprendė, kad ieškovės nuostoliai dėl tvoros sutvarkymo sudaro 862,61 Eur, taip pat ieškovė turėjo 250 Eur išlaidų už žalos dydžio nustatymą, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 1112,61 Eur nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2020-03-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1305 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Apeliantė atsakovė J. S., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus: ieškovė apie jos teisės pažeidimą ir kilusią žalą žinojo (turėjo žinoti) nuo 2012 m. lapkričio 13 d., todėl kreipdamasi į teismą praleido trejų metų ieškinio senaties terminą; teismas nepagrįstai rėmėsi teismo ekspertizės aktu spręsdamas dėl priežastinio ryšio egzistavimo tarp tvoros pasvirimo ir ieškovei atsiradusios žalos; teismas netinkamai nustatė nuostolių dydį, nes apeliantės nuomone, A.Z. sąmata apskaičiuota įrengiant ieškovei visiškai naują tvorą, be ne siekiant atkurti padėtį prieš pažeidimą; teismui laikant, jog ieškovė patyrė žalą dėl atsakovės veiksmų (pasvirusios tvoros), buvo pagrindas atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės, kadangi atsakovė ėmėsi veiksmų atlikti tvoros remonto darbus, tačiau išimtinai dėl ieškovės kaltės to padaryti negalėjo.
Dėl ieškinio senaties
19. Kaip nurodo apeliantė, ieškovė apie tai, kad tvora pasvirusi į jos valdos pusę žinojo dar 2012 m. lapkričio 13 d., o ieškinį pareiškė tik 2020 m. kovo 23 d., t.y. praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti ieškinio senaties terminą.
20. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
21. Iš ieškinio pareiškimo turinio matosi, kad ieškovė byloje yra nurodžiusi, jog 2012-11-13 Panemunės seniūnijos vyriausiasis specialistas R. R., patikrinęs atsakovės namų valdą nustatė, kad atsakovės žemės sklype pastatyta tvora yra pasvirusi 30 laipsnių kampu į ieškovės valdos pusę, ką patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Panemunės seniūno 2012-11-21 raštas (ieškinio priedas Nr. 10). Šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentu, kad ieškovės tvoros deformacija negali būti tapatinama su atsakovės tvoros pasvirimo momentu, nes 2012-11-13 ieškovės tvoros deformacija ar pasvirimas neužfiksuota. Ieškovės teigimu, atsakovės atraminė sienutė/tvora, esanti (duomenys neskelbtini) buvo pasvirusi į ieškovės sklypo pusę laikotarpiu nuo 2009 iki 2019 metų, dėl ko nuo apkrovų buvo suspaustas gruntas, kuris pradėjo slėgti ieškovės tvorą, kiekvienais metais ją vis daugiau paveikdamas iki tokios padėties, kokia buvo užfiksuota 2018 m. lapkričio mėnesį. Be to, ir teismo ekspertizės akte yra nurodyta, kad ieškovės tvora pasviro ir deformavosi dėl atraminės sienutės/tvoros (duomenys neskelbtini) pasvirimo ilgalaikio poveikio. Šių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės teisių pažeidimą vertino kaip tęstinį, dėl ko šiuo konkrečiu atveju taikyti ieškinio senatį nebuvo teisinio pagrindo.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
22. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011 ir kt.).
23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kokios priežasties deformavosi (iškrypo/pasviro) tvoros pamatas ir metaliniai stulpeliai, esantys ieškovės O. K. žemės sklype (duomenys neskelbtini), vadovavosi D. K. teismo ekspertizės aktu, kurio išvadoje nurodyta, kad tvora esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pasviro ir deformavosi dėl atraminės sienutės/tvoros (duomenys neskelbtini) pasvirimo, dėl ko laikui bėgant nuo apkrovų buvo suspaustas gruntas, kuris pradėjo slėgti nagrinėjamą tvorą, taip ja paveikdamas.
24. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl ekspertizės išvadų, nes apeliantės nuomone, atsakovės tvoros pamatas nesirėmė į ieškovės tvoros pamatą (rostverką), todėl atsakovės tvora negalėjo sukelti ieškovės tvoros pamatui žalos (iškraipyti pamatą ir pan.).
25. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą atmeta, nes kaip matyti iš ekspertizės akto, atliekant ekspertizę ekspertas įvertino civilinės bylos medžiagą, apžiūrėjo ieškovės ir atsakovės tvoras, ekspertizės akte detaliai aprašė nustatytą faktinę padėtį vietoje. Ekspertizės aktas yra argumentuotas ir motyvuotas, neprieštarauja kitiems civilinėje byloje esantiems įrodymams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti eksperto išvadų pagrįstumu, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi eksperto išvada nustatant priežastinį ryšį tarp atsakovės tvoros ir ieškovės tvoros pamato su stulpeliais deformacijų. Aplinkybė, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl ekspertizės akto išvadų vertinimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas šias išvadai įvertino klaidingai.
26. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovės tvora ilgą laiką turėjo trūkumų, t.y. buvo pasvirusi į ieškovės tvoros pusę, o atsakovė nesirūpino tvoros sutvirtinimu ir jos remontu, t. y. elgėsi kaip nerūpestingas ir neatsargus savininkas. Atsakovės neteisėtas neveikimas neprižiūrint ir tinkamai netvarkant savo tvoros (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) ir nulėmė žalos ieškovės turtui atsiradimą.
27. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Be to, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
28. Žalos dydį ieškovė byloje įrodinėjo 2018-12-07 UAB „Skena“ eksperto A.Z. aktu Nr. 18-12/04, pagal kurį tvoros pamatui padarytos žalos dydis – 862,61 Eur. Nors atsakovė apeliaciniame skunde kritikuoja žalos dydį ir nurodo, kad jis apskaičiuotas netinkamai, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Iš teismo ekspertizės akto matosi, kad ekspertas D. K. patikrino UAB „Skena“ sudarytos sąmatos teisingumą ir nustatė, kad sąmata apskaičiuota teisingai ir atitinka vidutinę rinkos kainą pagal 2018 m. spalio mėnesio kainas. Pateiktos sąmatos kainos teisingumo pagrindimui sąmatos pozicijos buvo perskaičiuotos su programine įranga „Sistela“ ir sudaryta lokalinių darbų sąmata. Ji atlikta pagal 2018 m. spalio mėn. įkainius ir eksperto nustatyta tvoros remonto darbų kaina – 854,18 Eur. 8,42 Eur skirtumą pirmosios instancijos teismas laikė paklaida ir pagrįstai sprendė, kad dėl to priteistinas nuostolių dydis nemažintinas. Be to, ieškovė UAB „Skena“ už žalos dydžio nustatymą sumokėjo 250 eurų, ši suma taip pat laikoma ieškovės nuostoliais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nuostolis yra 1112,61 Eur ir šią sumą iš atsakovės priteisė ieškovei.
29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė siekė sutvarkyti savo tvorą, tačiau tik dėl ieškovės veiksmų, neleidžiant atsakovei patekti į sklypą, ji nebuvo sutvarkyta. Teismui laikant, jog ieškovė patyrė žalą dėl atsakovės veiksmų (pasvirusios tvoros), apeliantės nuomone, buvo pagrindas atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės.
30. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės ir dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų. Nukentėjusiojo asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusiojo sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba grizijo prisiėmimas. Šis nukentėjusioj asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).
31. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matosi, kad teismas įvertino atsakovės įrodymus dėl jos siekio sutvarkyti tvorą – pateiktą rangos sutartį, liudytojų parodymus – ir padarė išvadą, kad atsakovė, neturėdama raštiško ieškovės sutikimo ir sudarydama rangos sutartį dėl darbų atlikimo veikė savo rizika, be to, atsakovė neįrodė, jog darbai negalėjo būti atlikti tik iš jos žemės sklypo pusės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių argumentų apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme jokiais įrodymais nepaneigė. Kadangi byloje neįrodyta, jog pati ieškovė iš dalies ar visiškai kalta dėl jai atsiradusios žalos, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė negali būti atleista visiškai ar iš dalies nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo
32. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs priimtą teismo sprendimą konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nurodytos šios nutarties 32–33 punktuose, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai ištyrus ar įvertinus įrodymus ar kitaip pažeidžiant procesinės teisės normas.
35. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų detaliai nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą, taip pat tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesiniu dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
38. Iš ieškovės O. K. 2021 m. rugpjūčio 3 d. pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jo priedų (DOK-18043) matosi, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 350 Eur išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti jos turėtas 350 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. S. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei O. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.