- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- e2-3023-713/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04842-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidutė Liubševičiūtė
- Ieškovas
- O. K.
- Atsakovas
- J. S.
- Advokatai
- Donatas Dužinas, Ina Kurauskienė
- Kategorijos
- 2.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.5.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10Civilinė atsakomybė
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 3.2.6Teismo sprendimas
CiCivilinė byla Nr. e2-3023-713/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04842-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5; 2.1.5.1.2; 2.4.2; 2.6.10; 2.6.10.5.2.8; 3.2.6. (S)
2021m. birželio 7 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovei J. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai, argumentai
ieškovė O. K. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. S. 1112,61 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1. Ieškovė procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė ir atsakovė yra gretimų žemės sklypų su statiniais savininkės. Atsakovei J. S. priklauso žemės sklypas su statiniais, (duomenys neskelbtini), o ieškovei - J. A. - (duomenys neskelbtini); tarp sklypų pastatyta tvora. Atsakovės tvora buvo įrengta netinkamai, daug metų buvo išvirtusi link ieškovės žemės sklypo tvoros pamato, jį deformavo, iškraipė metalinius tvoros stulpelius. Dar 2012-11-13 (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyriausiasis specialistas, patikrinęs atsakovės namų valdą nustatė, kad atsakovės žemės sklype pastatyta tvora yra pasvirusi 30 laipsnių kampu į ieškovės namų valdos pusę, be to, atsakovės žemės sklype 80 cm atstumu nuo tvoros pasodintos tujos nesilaikant aplinkos apsaugos reikalavimų. Atsakovė buvo pasižadėjusi iki 2013 m. balandžio mėn. pašalinti pažeidimus, tačiau pažeidimų neištaisė. Atsakovės tvora ir toliau gadino ieškovės tvorą, todėl ieškovė kreipėsi į UAB „Skena“ ekspertą A. Z., kuris 2018-12-05 apžiūrėjo vietoje abi tvoras ir surašė 2018-12-07 aktą Nr. 18-12/04. Akte ekspertas konstatavo ieškovės tvoros pamato deformavimąsi ir stulpelių išsikraipymo priežastį - žiemą pašalui deformavus atsakovės sklypo netinkamai įrengtos tvoros gelžbetoninį pamatą, jis pasvirdamas gretimoje namų valdoje J. A. - (duomenys neskelbtini) iškraipė ieškovės tvoros metalinius stulpelius, tvoros pamatui padaryta žala - 862,61 Eur. Ieškovė 2019-01-30 pretenzija kreipėsi į atsakovę, prašydama susitvarkyti savo valdos tvorą taip, kad tvora nedarytų gadinančios žalos ieškovės turtui ir atlygintų 862,61 Eur žalą, apmokėtų už eksperto paslaugas, 80 cm nuo tvoros augančias tujas persodintų 2 m atstumu nuo tvoros. Atsakovė su raginimu nesutiko.
II. Atsakovės atsiliepimo, nesutikimo su ieškiniu argumentai 2. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė apie tai, kad tvora pasvirusi į jos valdos pusę žinojo dar 2012-11-13. Ieškinį pareiškė tik 2020-03-23, praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Atsakovės veiksmuose nėra civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų - neteisėtų veiksmų, kaltės. Atsakovė siekė sutvarkyti savo tvorą, tuo tikslu 2009-03-12 sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Skroblinė“ dėl tvoros remonto, sumokėjo avansą. Susitarė su ieškove žodžiu, kad ji leis atlikti darbus iš savo kiemo, tačiau atvykus darbuotojams vykdyti darbų, ieškovė juos išvarė iš kiemo. Darbininkai neturėjo galimybės tvorą pataisyti tik iš atsakovės pusės. Atsakovės tvora yra įrengta netoli gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Sklypo savininkė 2019-05-16 atsakovei davė sutikimą patekti į jos sklypą ir suremontuoti tvorą. Atsakovės veiksmuose nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalose. Atsakovė nesutinka su teismo ekspertizės aktu, ir jame nustatytu nuostolių dydžiu, kadangi ieškovė neatliko remonto darbų, ieškovės tvoros pamatas yra 15 m. senumo, metaliniai strypai gali būti paveikti korozijos, naujos tvoros įrengimo darbai apskaičiuoti nepagrįstai. Atsakovė 2020-05-20 asmeniškai kreipėsi į UAB „Įrąža“ ekspertą dr. J. R., kuris įvertino UAB „Skena“ eksperto 2018-12-07 aktą ir nustatė, jog tam, kad nustatyti deformacijos priežastis, reikėjo patikrinti ieškovės sklypo tvoros įgilinimą, o tai nebuvo atlikta, nenustatytas ir neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės tvoros pasvirimo ir ieškovės tvorai atsiradusių deformacijų. Teigia, jog yra pagrindas atleisti atsakovę visiškai ar iš dalies nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu, kadangi atsakovė elgėsi rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, ėmėsi veiksmų atlikti tvoros remonto darbus, tačiau išimtinai dėl ieškovės kaltės to padaryti negalėjo, nes ieškovė neįsileido darbininkų į savo sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), atsakovei - žemės sklypas su statiniais, (duomenys neskelbtini) ; ieškovės ir atsakovės žemės sklypai ribojasi.
4. Atsakovės žemės sklype yra pastatyta tvora.
5. Ieškovės žemės sklype yra tvoros pamatas (rostverkas) su metaliniais tvoros stulpeliais, kurie pasvirę į vidinę sklypo pusę, o tvoros rostverkas (pamatas) vietomis sutrūkinėjęs.
6. Atstumas tarp ieškovės tvoros rostverko iki atsakovės tvoros yra apie 50 cm. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad 2012 metais atsakovės tvora buvo pasvirusi į ieškovės žemės sklypo pusę apie 30 laipsniu kampu (2012-11-21 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštas Nr. 11-2-338, Seniūnijos specialistų atliekamo patikrinimo metu (2012-11-13) fakto pripažinimas ir įsipareigojimas iki 2013 m. balandžio mėnesio pašalinti pažeidimus - nugenėti tujas iki 1,50 m. aukščio ir jas persodinti 2 m atstumu nuo tvoros, sutvarkyti pasvirusią tvorą). Atsakovė įsipareigojimo neįvykdė, nustatytų pažeidimų neištaisė.
7. Ieškovė savo tvoros deformacijos (išsikraipymo) priežastimi laikė atsakovės žemės sklype netinkamai įrengtos tvoros gelžbetoninio pamato pasvirimą į ieškovės žemės sklypo pusę. Savo argumentams pagrįsti ieškovė pateikė UAB „SKENA“ eksperto A. Z. 2018-12-07 aktą Nr. 18-12/04, kuriame nustatyta ieškovės turto sugadinimo priežastis ir būsima tvoros remonto kaina. Atsakovė ginčijo nurodytą tvoros rostverko (pamato) ir stulpelių deformacijos priežastį, pateikė 2020-05-20 UAB „Įraža“ eksperto J. R. išvadas, kuriose nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės tvoros ir ieškovės tvoros pamato su stulpeliais deformacijų. Šioje išvadoje nurodyta, kad ieškovės tvoros pamato deformacijų priežastimi galėjo būti nepakankamas jo įgilinimas, esant kilsniam gruntui, įtakos galėjo turėti ir įšalas.
8. 2020-08-25 teismas nutartimi paskyrė statinio teismo ekspertizę, siekiant nustatyti atsakovės tvoros pamato ir stulpelių deformavimosi priežastis ir remonto kainą. 2021-02-18 ekspertas D. K. pateikė teismui ekspertizės aktą.
Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos ieškovė patirs dėl tvoros remonto. Atsakovė su ieškiniu, ekspertizės aktu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, atleisti visiškai ar iš dalies nuo nuostolių atlyginimo.
Dėl ieškinio senaties.
9. Atsakovė prašo ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad ieškovė apie tai, kad tvora pasvirusi į jos valdos pusę žinojo dar 2012-11-13. Ieškinį pareiškė tik 2020-03-23, praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.).
10. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš esmės byloje nėra ginčo, kad ieškovė apie savo pažeidžiamą teisę žinojo 10 metų, šios aplinkybės neginčija. CK 1.127 straipsnio 5 dalis nustato, jog, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, šioje byloje ieškinio senatis netaikytina.
Dėl teismo ekspertizės akto ir išvadų pagrįstumo.
11. Byloje teismo paskirtą ekspertizę atliko teismo ekspertas D. K.. Ekspertizės metu buvo įvertinta civilinės bylos medžiaga, apžiūrėtos ieškovės ir atsakovės tvoros, surašytas Teismo ekspertizės aktas. Ekspertas nustatė, kad apžiūros metu ieškovės žemės sklype yra tvoros pamatas (rostverkas) su metaliniais tvoros stulpeliais, kurie pasvirę į vidinę sklypo pusę, rostverkas (pamatas) vietomis sutrūkinėjęs; atsakovės tvoros konstrukcija apžiūros dieną pasvirusi į atsakovės žemės sklypo pusę; ekspertas iškasė du šurfus ir nustatė, kad ieškovės tvoros betoninis pamatas įgilintas apie 120 cm (1,20 m) žemiau žemės paviršiaus. Taip pat ekspertas nustatė grunto įšalo gylį, kuris yra 1,184 m. Tai reiškia, kad ieškovės tvoros pamatai įgilinti tinkamai, todėl eksperto J. R. išvada yra nepagrįsta. Teismo ekspertas D. K. nustatė, kad įšalas neturėtų turėti įtakos pamatų deformacijai/pasvirimui (1 išvada).
12.Ekspertas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų yra apie 32,5 cm peraukštėjimas ties sklypo riba, o esant tokiam peraukštėjimui, atsakovės tvoros rostverkas yra priskiriamas atraminei sienutei. Atsakovė sienutės projektinės dokumentacijos ekspertui nepateikė, atsisakė iškasti šurfus prie savo atraminės sienutės, kad būtų galima nustatyti atsakovės sienutės įgilinimą. Todėl ekspertas pagal turimus ir nustatytus duomenis padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės tvora ir atraminė sienutė galimai prarado stabilumą bei pasviro dėl horizontalaus grunto slėgio arba pagrindo judėjimo dėl suslūgimo, šalčio poveikio ir pan. veiksnių (2 išvada). Ieškovės tvora esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pasviro ir deformavosi dėl atraminės sienutės/tvoros (duomenys neskelbtini) pasvirimo, dėl ko, ilgainiui nuo apkrovų buvo suspaustas gruntas, kuris pradėjo slėgti nagrinėjamą tvorą, taip ja paveikdamas. Ieškovės tvoros pamatas ir stulpeliai deformavosi ne tuo pačiu metu, kai pasviro atsakovės tvora ir atraminė sienute, o ilgą laiką slegiant suspaustam gruntui dėl atsakovės atraminės sienutės pasvirimo.
13. Sutiktina su atsakovės nuomone, jog jokie įrodymai byloje teismui nėra privalomi, taip pat ir teismo ekspertizės akto išvados, tačiau atmestinas atsakovės teiginys, jog teismas negali vadovautis eksperto D. K. Ekspertizės aktu (išvadomis).
14. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai teismui nėra privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 str. 2 d.) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 str.), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).
15. Civilinėse bylose atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį galima tuomet, kai ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai ir tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Tokių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų atmesti eksperto išvadą, atsakovė neįrodė, o jos pateikta J. R. 2021-05-04 išvada nelaikytina eksperto išvada ir negali paneigti teismo ekspertizės išvadų. Byloje visi įrodymai patvirtina ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, tyrimas atliktas tiksliai, detaliai, išsamiai, dėl ko leidžia teismui pagrįstai spręsti jog eksperto išvados yra pagrįstos, teismas vadovaujasi teismo ekspertizės išvadomis. Teismas siūlė atsakovei skirti dar vieną ekspertizę, tačiau atsakovė tokia teise pasinaudoti atsisakė.
Dėl nuostolių dydžio.
16. CK 6.249 str. 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovė nurodo, jog nuostolius sudaro 862,61 Eur. Tokia pinigų suma bus reikalinga ieškovei atlikti senos tvoros sutvarkymui: išardyti seną tvoros pamatą ir įrengti naują. Ieškovė žalos dydį įrodinėjo 2018-12-07 UAB „SKENA“ eksperto A. Z. aktu Nr. 18-12/04. Pagal sudarytą darbų sąmatą tvoros pamatui padarytos žalos dydis - 862,61 Eur. Teismo ekspertizės metu ekspertas D. K. patikrino sudarytos sąmatos teisingumą, perskaičiavo ją 2018 m. spalio mėnesio kainomis ir nustatė, kad sąmata teisingai apskaičiuota 2018 m. spalio mėnesio kainomis bei atitinka vidutinę rinkos kainą pagal 2018 m. spalio mėn. kainas. Nustatė, kad tvoros remonto darbų kaina 854,18 Eur; skirtumas 8,42 Eur laikytinas paklaida, ir nesudaro pagrindo mažinti nuostolių dydžio. Atsakovė teismui nepateikė savo paskaičiavimų, įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą 862,61 Eur žalos dydį, (CPK 178 straipsnis). Byloje nesant kitokių įrodymų, nei pateikti ieškovės, teismas spręsdamas žalos dydį, vadovaujasi 2018-12-07 UAB „SKENA“ eksperto A. Z. aktu Nr. 18-12/04 ir eksperto D. K. 2021 m. Teismo ekspertizės aktu.
Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju yra turto sugadinimas. Sugadintam turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Pagal CK 6.249 str. 4 dalį, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Ieškovė turėjo 250 Eur išlaidų už žalos dydžio nustatymą, kurios laikytinos nuostoliais, tokiu būdu bendras ieškovės nuostolis (žala) yra 1112,61 Eur.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.
17. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d., 2 d.). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 str. – 6.249 str.).
18. CK 6.263 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 4.37 str. 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos; kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.266 str. 2 d., savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui - valdytojui. Byloje yra įrodyta, kad atsakovės tvora ilgą laiką turėjo trūkumų (buvo pasvirusi į ieškovės tvoros pusę), atsakovė ilgą laiką nesirūpino tvoros sutvirtinimu/remontu, eksploatavo kiemo statinį su trūkumais, ir būtent tai nulėmė žalos ieškovės turtui atsiradimą (neteisėti veiksmai, neveikimas), nustatytas žalos dydis 862, 61 Eur, ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir atsiradusios žalos.
Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės.
19. Atsakovė prašo ją atleisti nuo civilinės atsakomybės, kadangi 2009 m. atsakovė norėjo sutvarkyti tvorą, tačiau ieškovė jos neįleido į savo kiemą, dėl ko galimai ir atsirado žala. Aplinkybę įrodinėja liudytojų A. Š., V. F. parodymais, 2009-03-12 tarp atsakovės ir UAB „Skroblinė“ rangos sutartimi.
Kasacinio teismo praktika nustatyta, jog nukentėjusiojo veiksmai kaip sąlyga sumažinti padarytos žalos atlyginimą ar apskritai atleisti nuo žalos atlyginimo, yra apibrėžti CK 6.253 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad tam tikrais atvejais nukentėjusio asmens kaltė gali būti pagrindas žalą padariusį asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. Asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, kai yra nustatyti CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016 48–49 punktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bendro pobūdžio pareigos būti atidžiai pažeidimas negali panaikinti neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų ir kaltės fakto, tačiau turi įtakos sprendžiant dėl atsakomybės dydžio. CK 6.253 straipsnio 5 dalis negali būti pagrindas atmesti ieškinį, nes CK 6.253 straipsnio nuostata taikoma atsižvelgiant į kiekvienos šalies santykį su atsiradusia žala. Esant žalos padariusio asmens kaltei ir nukentėjusio asmens bendro pobūdžio pareigos būti atidžiam pažeidimui, šių veiksmų vertinimas kaip lygiareikšmių prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. CK 6.253 str. 1 d. nustato, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindą turi įrodyti prašymą reiškianti šalis. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).
20. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Atlikti darbus kito asmens nuosavybės teise valdomame žemės sklype, reikalingas šio sklypo savininko rašytinis sutikimas. Tokio sutikimo ieškovė atsakovei nesuteikė. Atsakovės pateikta darbų rangos sutartis, liudytojų parodymai patvirtina, jog atsakovė ruošėsi atlikti savo tvoros tvarkymo darbus. Tačiau neturėdama raštiško sutikimo ir sudarydama rangos sutartį veikė savo rizika. Byloje neįrodyta, jog darbai negalėjo būti atlikti tik iš atsakovės žemės sklypo pusės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį, savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui - valdytojui. Šioje byloje atsakovė neįrodė, jog pati ieškovė iš dalies ar visiškai kalta dėl jai atsiradusios žalos, todėl teismas sprendžia, kad atsakovė negali būti atleista visiškai ar iš dalies nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu.
23. Ieškinys tenkintinas (CPK 178 str., 185 str.).
Ieškovės reikalavimas priteisti 1112,61 Eur nuostolių atlyginimą tenkintinas. Teismui tenkinus materialų reikalavimą, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos –2020-03-26– iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 ir 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies CPK 93 st. 1 d.).
Ieškovė turėjo 1305 Eur bylinėjimosi išlaidų (25 Eur žyminis mokestis +700 Eur už ekspertizės atlikimą + 580 Eur advokato atstovavimo išlaidų). Advokato atstovavimo išlaidos mažesnės nei numato Lietuvos advokatų tarybos ir Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytas dydis. Ieškovei priteistinos visos turėtos 580 Eur dydžio advokato atstovavimo išlaidos, iš viso – 1305 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį patenkinus, atsakovei bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Valstybei iš atsakovės pašto išlaidos, nepriteistinos, kadangi yra mažesnės, nei nustato įstatymas (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (2020-01-13 Nr. 1R-19/1K-).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 430, 259, 263-265, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1112,61 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvylika eurų 61 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos –2020-03-26– iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1305 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.