Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovei A. J. dėl leidimo tvirtinti ir įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Geoasas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

3.6. Netenkinus aukščiau nurodyto ieškinio reikalavimo atmestinas ieškinio reikalavimas ir dėl nuostolių priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Ieškiniu nebuvo prašoma leisti tvirtinti ir registruoti kokius tai konkrečius kadastrinius matavimus, todėl teismas nepagrįstai sprendė ir prisirišo tik prie matininko D. K. darytų kadastrinių matavimų, tokiu būdu susiaurindamas tikrąjį ieškinio reikalavimą.

4.2. Ieškiniu teismo nebuvo prašoma atlikti kadastrinių matavimų įvertinimo, nes kadastrinių matavimų atitikimą teisės aktų reikalavimams atlieka NŽT, o ne teismas. Į bylą pateikti matininkų D. K. rengti kadastriniai matavimai buvo kaip informacinė medžiaga apie būtinumą rengti kadastrinius matavimus, o matininko S. L. pradėti rengti kadastriniai matavimai buvo be atsakovės, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, pritarimo juos rengti, todėl ieškiniu ir buvo prašoma leisti rengti kadastrinius matavimus be atsakovės pritarimo.

4.3. Tik parengus kadastrinius matavimus jie galės būti tikrinami, o po to tvirtinami, bet tvirtinti galima tik kai pritaria visi žemės sklypo bendraturčiai arba kai teismas leido tvirtinti be kurio tai bendraturčio pritarimo, ir kai patikrinus nustatoma, kad atlikti kadastriniai matavimai atitinka teisės aktus. Tik po to, kai jie patvirtinami, juos galima registruoti, bet vėl tik visiems bendraturčiams kartu arba turint teismo leidimą registruoti be kurio tai bendraturčio pritarimo.

4.4. Teismo leidimas išduodamas vienu metu visam procesui (rengimui, tvirtinimui ir registravimui), o atliekamų kadastrinių matavimų teisingumą užtikrina NŽT kaip kontroliuojanti institucija, kuri ir užtikrins, kad kadastriniai matavimai būtų parengti laikantis visų teisės aktų reikalavimų ir nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Būtent matininko S. L. daromi kadastriniai matavimai buvo pradiniame etape patikrinti NŽT, kuri nustatė, kad jie atitinka teisės aktų reikalavimus, kad sklypo ribos sutampa su prieš tai kadastriniais matavimais išmatuotų sklypų ribomis ir nepersidengia, tačiau atsakovė iš principo vis tiek nesutinka su kadastrinių matavimų atlikimu. Tiek D. K., tiek S. L. daryti kadastriniai matavimai davė tą patį rezultatą, kadangi visi aplinkiniai sklypai, su kuriais ribojasi ginčo sklypas, yra suformuoti ir įregistruoti pagal kadastrinius matavimus, todėl naujos ribos tarp jų nenustatinėjamos, o sklypo ribos braižomos pagal jau kadastriniais matavimais išmatuotų sklypų ribas.

4.5. Teismo sprendime klaidingai nurodoma kad atliekant ribų posūkio taškų ir riboženklių nustatymą keičiasi besiribojančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, minėto sklypo nėra, jis 2011 m. gruodžio 9 d. NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruotas. Nekilnojamasis daiktas padalintas į 5 žemės sklypus detaliuoju planu. Rengiant žemės sklypų kadastrinius matavimus po detaliųjų planų vėl yra tikslinamos sklypų ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinatės, nustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ir nėra keičiamos. Sprendime klaidingai nurodyta, kad pagal nustatytus koordinačių taškus yra keičiamos besiribojančio sklypo ribos. Atliekant šiuos kadastrinius matavimus nebuvo pakeistos gretimų sklypų ribos, nes jiems jau atlikti kadastriniai matavimai, ir įregistruoti sklypų ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinatės, nustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Žemės sklypo ribos numatytos ir bendras plotas apskaičiuotas pagal tuo metu atliekamus matavimus matavimo juosta.

4.6. Visos nurodytos aplinkybės akivaizdžiai parodo būtinumą atlikti kadastrinius sklypo matavimus, juos patvirtinti ir įregistruoti, tačiau atsakovė akivaizdžiai tam priešinasi, todėl teismas turėjo tenkinti ieškinį ir leisti tai atlikti be atsakovės pritarimo, nes kitokiu būdu yra neįmanoma atlikti kadastrinių matavimų. Nors D. K. ir nebaigė daryti kadastrinių matavimų, tačiau jam už atliktą darbą buvo sumokėta, o tai yra abiejų sklypo bendraturčių interesais, todėl atsakovė privalo kompensuoti pusę šios sumos, nes ieškovė neprašo priteisti tų išlaidų, kurias patyrė kai kadastrinius matavimus atliko S. L..

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai.

5.1. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo, patikslintų kadastrinių matavimų duomenų registravimo be bendraturčio sutikimo procedūra, atitinkamai bendrasavininkio, ketinančio atlikti bendrąja nuosavybe priklausančio žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimą veiksmų, parengtinų dokumentų apimtis iki kreipiantis į teismą dėl leidimo matavimų procedūras atlikti ir patikslintus duomenis registruoti nekilnojamojo turto registre yra pakankamai reglamentuota galiojančio teisinio reglamentavimo bei išaiškinta vienodos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, tačiau kreipdamasi į teismą ieškovė šio reglamentavimo ir tvarkos nesilaikė.

5.2. Nagrinėtos bylos kontekste aktualu yra tai, kad nei su ieškiniu pateikti matininko D. K. rengti kadastrinių matavimų duomenys, nei 2022 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje ieškovės pateikti matininko S. L. parengti kadastrinių matavimų duomenys aukščiau nurodytų reikalavimų neatitinka, dėl to teismas pagrįstai sprendė, kad negali įvertinti A. J. atsisakymo duoti sutikimą atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos registruoti nekilnojamojo turto registre pagrįstumą, nes ieškovė nei su ieškiniu nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė matininko D. K. parengtos pilnos kadastrinių matavimų bylos medžiagos.

5.3. Lygiai taip pat net, jeigu ir būtų daroma prielaida, kad teismas turėjo priimti 2022-11-17 teismo posėdyje ieškovės pateiktus naujus dokumentus, matininko S. L. parengtą žemės sklypo planą, kaip pareikšto ieškinio faktinio pagrindo pakeitimą, ir šiuo atveju nebūtų galėjęs daryti kitokios išvados nei padarė, nes ieškovės užsakymu matininko S. L. atlikta kadastrinių matavimų dokumentų dalis lygiai taip pat neatitiko jų apimčiai keliamų reikalavimų, jokios kadastrinių matavimų bylos dokumentų, kurie turėtų būti teikiami registravimui, parengta nebuvo.

5.4. Atsakovė savo galimą (ne)sutikimą su žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimu, ir registravimu galėjo išreikšti tik ieškovei ar jos vardu veikiančiam matininkui D. K. (atitinkamai vėliau matininkui S. L.) pateikus informaciją atsakovei apie būsimą žemės sklypo ribų žymėjimą laiką, o atlikus žemės sklypo ribų žyminėjimą vietoje, vadovaujantis LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3 p. normos reglamentavimu, matininkas, atlikęs žemės sklypo ribų ženklinimą vietoje, privalėjo pateikti atsakovei žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą. Gavus šiuos dokumentus A. J. turėjo teisę per 30 dienų pateikti pastabas, nesutikimus dėl atliktų žymėjimų ir matavimų.

5.5. Kaip kad bylos nagrinėjimo metu patvirtino matininkas D. K. ir kaip buvo konstatuota teismo priimtame sprendime, atsakovės sutikimą, pritarimą matininko D. K. atliktiems žemės sklypo pažymėjimams buvo stengiamasi gauti apgaule.

5.6. Matininkas S. L. pranešimą atsakovei su žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentu išsiuntė tik 2022 m. lapkričio 18 d., jau užbaigus bylos nagrinėjimą iš esmės, nurodydamas A. J. teisę per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti pastabas, motyvus dėl galimo nesutikimo su žemės sklypo ribų pažymėjimu ir matavimų duomenimis.

5.7. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neteisėtai siekė pakeisti ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, dėl ko teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys, nesant būtinų parengti dokumentų (kadastrinių matavimų bylos medžiagos) ir dėl to negalint įvertinti A. J. atisakymo galimo ( ne )pagrįstumo, negali būti tenkinamas.

5.8. Ieškovės nurodomos šio žemės sklypo detaliojo planavimo procedūros šį žemės sklypą padalinant į atskirus žemės sklypus 2010 - 2011 m. buvo ir galėjo būti atliekamos tik galiojančių kadastrinių matavimų, nustatytų ir galiojančių žemės sklypo ribų ir jų posūkio taškų ribose. Todėl suformuoto žemės sklypo ribose suformuotų žemės sklypų išorinės ribos ir jų posūkio taškai išliko nepakitę.

5.9. Pakeičiant tik teismo sprendime nurodyto žemės sklypo unikalųjį Nr. (duomenys neskelbtini) į Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į matininko D. K. parengtame žemės sklype daromus pakeitimus tarp žemės sklypo posūkio taškų 7 - 8 - 9 - 10 -11, akivaizdu, kad ieškovės atliktais žemės sklypo kadastriniais matavimais yra keičiamos besiribojančio žemės sklypo ribos, dėl ko ieškovės užsakymu atlikti kadastriniai matavimai negali būti laikomi teisėtais.

2. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

6.1. Žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „Geosas“ matininkas D. K., tačiau kadastrinių matavimų byla Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui patikrai pateikta nebuvo. Į bylą pateiktas 2021 m. gruodžio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra menamai suklastotas, kadangi institucija nėra priėmusi tokio sprendimo, t. y. be akto 5 punkto, žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrą atlikusios vyriausiosios specialistės duomenų bei elektroninio parašo.

6.2. Atsakovė pagrįstai nesutinka pasirašyti matininko D. K. atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų, kurie atlikti pažeidžiant teisės aktų normas. Ieškovė ieškinio reikalavimą grindė rašytiniais įrodymais, kurie yra institucijos manymu suklastoti.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

4. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Faktinės aplinkybės

5. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė lygiomis dalimis paveldėjo po ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato - kiemo rūsio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato - svirno, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato - malkinės, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ½ dalį pastato - daržinės, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato - priestato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato - tvarto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas, tvora, rūkykla), kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 2000 m. kovo 24 d. Apskrities viršininko sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2002-09-30 Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. T. ir atsakovei A. J. buvo nustatytos nuosavybės teisės į po ½ dalį 1,4000 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl ginčo

6. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.

7. Apeliantė teigia, kad ieškiniu teismo nebuvo prašoma atlikti kadastrinių matavimų įvertinimo, nes kadastrinių matavimų atitikimą teisės aktų reikalavimams atlieka NŽT, o ne teismas. Į bylą pateikti matininkų D. K. rengti kadastriniai matavimai buvo kaip informacinė medžiaga apie būtinumą rengti kadastrinius matavimus, o matininko S. L. pradėti rengti kadastriniai matavimai buvo be atsakovės, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, pritarimo juos rengti, todėl ieškiniu ir buvo prašoma leisti rengti kadastrinius matavimus be atsakovės pritarimo. Apeliantės argumentai atmestini.

8. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau - Nuostatai). Nuostatų 32.1 punkte yra išvardinti veiksmai, kurie yra atliekami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu: nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos (32.1.1 p.), nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (32.1.2 p.),vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos (32.1.3 p.), kartografuojami objektai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuojami šių teritorijų plotai (32.1.4 p.), apskaičiuojami bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai (32.1.5 p.), apskaičiuojama žemės sklypo vertė (32.1.6 p.), parengiamas žemės sklypo planas (32.1.8 p.), pildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma (32.1.9 p.), parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla (32.1.10 p.). Nuostatų 32.1.1.3 p. nustatyta, matininkas, atlikęs žemės sklypo ribų ženklinimą vietoje, privalo pateikti žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą. Gavęs šiuos dokumentus asmuo turi teisę per 30 dienų pateikti pastabas, nesutikimus dėl atliktų žymėjimų ir matavimų. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Žin., 2010, Nr. 76-3870). Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

9. Kaip byloje nustatyta, su ieškiniu pateikti matininko D. K. rengti kadastrinių matavimų duomenys Nuostatų ir Įstatyme nurodytų reikalavimų neatitinka. Pažymėtina, kad ieškovė kadastrinius matavimus gali atlikti ir ne vieną kartą, tačiau turi pateikti visus reikiamus dokumentus ir tik tada atsakovė gali spręsti, ar tokius dokumentus/sutikimą pasirašyti arba atsisakyti pasirašyti, o teismas gali vertinti, ar toks atsakovės nesutikimas yra nepagrįstas ir leisti ieškovei atlikti kadastrinius matavimus be atsakovės sutikimo. Nagrinėjamu atveju pagal tai, kaip ieškovė atsakovei pateikė matininko D. K. parengtus dokumentus, pripažintina, kad kadastro matavimai atlikti netinkamai, atsakovė turėjo pagrindą atsisakyti pasirašyti pateiktus dokumentus. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė ir kito matininko atliktus kadastrinius matavimus, tačiau jie nebuvo atsakovei pateikti Nuostatų ir Įstatymo tvarka susipažinti. Kaip minėta, tik atsakovei susipažinus su šiais naujais kadastriniais matavimais ji galėtų spręsti, ar tokius dokumentus/sutikimą pasirašyti arba atsisakyti pasirašyti, o teismas galėtų spręsti apie nepasirašymo pagrįstumą ir pagrindą leisti ieškovei atlikti kadastrinius matavimus be atsakovės sutikimo.

10. Apeliantė teigia, kad jos pareikštu ieškiniu nebuvo prašoma leisti tvirtinti ir registruoti konkrečius kadastrinius matavimus, todėl teismas nepagrįstai sprendė ir prisirišo tik prie matininko D. K. darytų kadastrinių matavimų, tokiu būdu susiaurindamas tikrąjį ieškinio reikalavimą. Apeliantės argumentai atmestini.

11. Tiek parengiamųjų teismo posėdžių metu, tiek pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės ieškovės atstovai tvirtinto, kad reikalavimas atlikti, tvirtinti ir registruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus yra siejamas su pateiktais matininko D. K. parengtais žemės sklypo ribų nustatymo ir matavimo dokumentais, taigi darytina išvada, kad ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas matininko D. K. žemės sklypo ribų pažymėjimo vietoje duomenimis ir žemės sklypo plano sprendiniais. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl atsakovės atsisakymo pasirašyti kadastrinius matavimus, būtent ir reikia patikrinti, ar atlikti kadastriniai matavimai neprieštarauja atsakovės interesams. Pažymėtina ir tai, kad reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės būtent už matininko D. K. rengtų kadastrinių matavimų dokumentų išlaidų dalį.

12. Pripažinęs ieškovės reikalavimą leisti rengti, tvirtinti ir registruoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus be atsakovės pritarimo nepagrįstu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovei 150,00 Eur už kadastrinių matavimų paruošimą.

Dėl kitų argumentų

Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Kiti apeliacinių skundų argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

15. Nustatyta, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 680 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. spendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. J. iš ieškovės E. T. 680 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.