- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- e2-9426-880/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01325-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Atsakovas
- UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“
- Ieškovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 395 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. birželio 5 d. įvykio metu buvo aplietas ir apgadintas draudėjai Ž. P. priklausantis turtas - butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir Ž. P. buvo sudarę Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią ieškovas buvo apdraudęs draudėjai priklausantį butą. Šios sutarties pagrindu ieškovui, kaip šio buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Taigi ieškovas atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 395 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atlikus apgadinto turto apžiūrą nustatyta, jog vanduo išsiliejo ir žala atsirado dėl pastato konstrukcijų nesandarumo. Prie ieškinio pridedamas draudėjos buto planas, kuriame matyti, kad patalpos, kurioje įvyko apliejimas, galinė siena ribojasi su lauku. Atsižvelgiant į apliejimo lokaciją, atmestina ir galimybė, kad apliejimas įvyko iš aukščiau esančių patalpų (pagal teismų praktikoje suformuotą prezumpciją), nes daugiabučio namo butuose išsidėstę sanmazgai yra nutolę nuo žalos atsiradimo vietos. Tai, kad apliejimas įvyko dėl nesandarių pastato konstrukcijų, patvirtina ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės T. V. paaiškinimai. Atsižvelgus į visas aplinkybes bei vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Aptariamo daugiabučio gyventojai perdavė namo bendrojo naudojimo objektų valdymą atsakovei, todėl atsakingu už žalos turtui padarymą laikytinas atsakovas, kuris netinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir jam tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės, t. y. draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką - 395 EUR - subrogacijos tvarka.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas apie atsiradusią žalą sužinojo tik iš ieškovo, kuris 2016 m. rugpjūčio 19 d. su prašymu pateikti informaciją apie minimą įvykį kreipėsi į atsakovą. Iškart po įvykusio įvykio į atsakovą dėl įvykio vietos apžiūros nesikreipė nei draudėjas, nei draudikas. Įvykio tyrimas atliktas vienašališkai, nekviečiant apžiūroje dalyvauti atsakovo ar jo atstovų. Iš ieškovo pateiktų buto nuotraukų matyti, kad įvykio ir žalos kilimo priežastis galėjo kilti dėl namo sienos kampo bloko siūlės nesandarumo. Iš nuotraukos, kurioje matomas lubų pažeidimas, galima spręsti, kad šis defektas galėjo atsirasti ilgai laikantis drėgmei. Galėjo būti, kad tai ne pirmas sienos ir lubų sudrėkimas, tačiau šio buto gyventojai apie pastebėtą defektą neinformavo. (duomenys neskelbtini), gyventojai niekada nėra kreipęsi į atsakovą dėl pastebėtų sienų ar lubų drėkimo. Atsakovas yra daugiabučių namų administratorius Elektrėnų savivaldybėje, paskirtas 2002 m. spalio 9 d. Elektrėnų savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 02.VS128 „Dėl Elektrėnų savivaldybės daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo ir administratoriaus paskyrimo“. Šioje byloje atsakovas nėra namo (duomenys neskelbtini)bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkas, o tik namo administratorius ir vykdo šio objekto techninę priežiūrą Statybos techninio reglamento (STR) ir kituose teisės aktuose nustatytose ribose. Kitaip tariant, namo administratoriaus atsakomybė už bet kokią žalą, kilusią dėl techninių avarijų bendrojo naudojimo objektuose negali būti absoliutinama, o vertinama atsižvelgiant į tai, ar administratorius (Atsakovas) vykdė jam Statybos techniniu reglamentu (STR) priskirtas techninio prižiūrėtojo funkcijas. Ieškovo ieškinys grindžiamas iš esmės vieninteliu argumentu, kad atsakovas netinkamai vykdė bendro naudojimo objektų priežiūrą ir todėl jam tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės. Jokių konkrečių atsakovo veikimo ar neveikimo faktų ieškovas nepateikia. Atsakovas būdamas namo techniniu prižiūrėtoju, vykdo organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams išsaugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Kad atsakovas vykdo šiuos įpareigojimus, patvirtina su tuo susiję 2015 ir 2016 metų dokumentai. Atsakovas, atlikdamas kasmetines namo apžiūras, tikslu nustatyti atitvarinių konstrukcijų ir vidaus inžinerinių sistemų būklę, apžiūrėjo ir įvertino (duomenys neskelbtini) namo būklę: pamatus, sienas, stogą, laiptinę, elektros įrangą, vamzdynus, šildymo sistemą. Periodiškai atliekami namo būklės nuolatiniai stebėjimai. Aplinkybė, jog bendrųjų objektų priežiūrą vykdo namo administratorius (atsakovas) niekaip neeliminuoja šių objektų savininkų tarpusavio atsakomybės už žalą, kilusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo teisę. (duomenys neskelbtini), gyventojai neinformuodami namo administratoriaus – atsakovo apie drėkstančią sieną ir lubas, elgėsi neatsakingai, tuo prisidėdami prie žalos atsiradimo ir jos didėjimo, bet nesuteikiantys galimybės užkirsti kelią didesnei žalai atsirasti. Po įvykusio įvykio nei draudėjas, nei draudikas nesikreipė į atsakovą dėl įvykio vietos apžiūros. Atsakovas nei įvykio tyrime, nei žalos nustatyme nedalyvavo. Ieškovo minimo buto apžiūros aktas surašytas praėjus 4 dienoms po įvykio. Ieškovo pateikta sąmata neišsami, nedetalizuota, todėl neaišku, kaip ir ar teisingai apskaičiuotas žalos dydis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. birželio 5 d. buvo aplietas ir apgadintas draudėjai Ž. P. priklausantis turtas - butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir Ž. P. buvo sudarę Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas buvo apdraudęs draudėjai priklausantį butą. Šios sutarties pagrindu, atsiradus žalai Ž. P. turtui jį apliejant, ieškovas jai išmokėjo 395 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti, kurią regreso tvarka prašo priteisti iš atsakovo.
Byloje nėra ginčo dėl žalos dydžio ar jo kilimo priežasties, t. y. ir atsakovas sutinka, jog labiausia tikėtina, kad žala Ž. P. butui atsirado dėl lietaus ir nesandarių pastato konstrukcijų vandeniui apliejus buto lubas ir sienas. Tačiau atsakovas nesutinka, kad dėl žalos atlyginimo jis yra tinkamas atsakovas, bei nurodo, kad už namų sienų defektus atsakingi namo savininkai, o ne atsakovas, kuris yra tik namo bendrijos administratorius.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Elektrėnų savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 02.VS-128 „Dėl Elektrėnų savivaldybės daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo ir administratoriaus skyrimo“ buvo nuspręsta Elektrėnų ir Kietaviškių butų bendrosios nuosavybės administratoriumi paskirti Elektrėnų komunalinį ūkį (atsakovą) (el.b.l. 66).
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Taigi remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu daugiabučio namo išorinės sienos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.
CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą.
Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
Kaip jau minėta, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 02.VS-128 administravimas buvo paskirtas vykdyti Elektrėnų komunaliniam ūkiui (atsakovui) (el.b.l. 66). Ieškovas patirtus nuostolius įrodinėja vadovaudamasis CK 6.266 straipsniu, kuriame įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Vadinasi, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisinio statuso turėjimas savaime nereiškia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo.
Kaip matyti, atsakovui Elektrėnų savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 02.VS-128 pavestos vykdyti namo techninės priežiūros funkcijos, tačiau atsakovo negalima laikyti turto valdytoju. Remiantis Statybos Techniniu reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 9.1 – 9.3. punktais atsakovas kaip namo techninę priežiūrą vykdantis subjektas atliko kasmetinę namo techninę apžiūrą ir vykdė nuolatines apžiūras. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2015 m. gegužės 15 d. ir 2016 m. gegužės 26 d. buvo surašyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktai, kuriuose konstatuota, kad kai kuriose vietose ištrupėję namo blokų siūlės ir rekomenduojama jas užtaisyti (el.b.l. 57-58). Iš Gyvenamojo namo techninės apžiūros žurnalo matyti, kad ne kartą buvo nustatyta sienų siūlių hermetizavimo defektai, o du kartus, t. y. 2015 m. 10 mėn. ir 2017 m. 7 mėn. buvo atlikti siūlių hermetizavimo darbai (el.b.l. 59-63). Taip pat pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad dar prieš žalos kilimą, t. y. 2016 m. vasario 19 d. atsakovo siūlymu namo gyventojai nusprendė dalyvauti namo modernizavimo programoje (el.b.l. 56). Taigi, atsakovas atlikęs statinio pagrindinių konstrukcijų ir inžinierinės įrangos apžiūrą su tikslu nustatyti atitikimą privalomiems reikalavimams, rekomendavo namo gyventojams atlikti remonto darbus ir neprivalėjo jų nedelsiant atlikti pats, nes pastato būklė nebuvo kritinė ar galima avarijos grėsmė, kurios atveju atsakovas būtų galėjęs be namo bendrasavininkių atlikti remonto darbus. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ėmėsi veiksmų ir net šalino siūlių įtrūkimus, tačiau galimai dėl seno namo natūralaus susidėvėjimo ar kitų priežasčių įvyko vandens prasiskverbimas į vieną iš namo butų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros veikiant pagal užsakovo nurodymus teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Vadinasi, atsakovas pagal nurodytas pareigas, nėra namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme. Taigi administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Analogiško praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. žr. 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017).
Remiantis aukščiau išdėstytu teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo atsakovą laikyti namo valdytoju, dėl to jam negali kilti atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Šiuo atveju ieškovas nepagrįstai remiasi kaip precedentu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, nes joje nagrinėjamos visai kitokios aplinkybės, t. y. žala buvo atsiradusi dėl kelio valdytojo veiksmų, buvo sprendžiamas valdytojo atsakomybės klausimas, o šiuo atveju nustatyta, kad atsakovas nėra namo valdytojas, o tik administratorius, todėl jam netaikytinos CK 6.266 straipsnio nuostatos.
Paminėtina ir tai, kad šiuo atveju atsakovui sudaryta sudėtinga situacija ginti savo interesus, nes ieškovas įvykus įvykiui neinformavo atsakovo apie patirtą žalą, atsakovas negalėjo dalyvauti nustatant žalos kilimo priežastis, jas ginčyti ir pan., nes butas šiuo metu suremontuotas, o ieškovo pretenzija atsakovui buvo pareikšta tik praėjus kiek daugiau nei trims metams po buto apliejimo (2019 m. birželio 18 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.