- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-06
- Bylos Nr.
- e2A-1738-613/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-02046-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Giedrė Seselskytė
- Trečiasis asmuo
- A. L., D. M., P. D., Z. D., V. D., P. G., A. G., Plungės rajono 3-iojo notaro biuro
- Atsakovas
- E. B., L. N., A. N.
- Ieškovas
- J. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. L. ir atsakovų E. B., L. N. ir A. N. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017-07-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams E. B., A. N., L. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo teisių perkėlimo, tretieji asmneys D. M., A. L., P. D., Z. D., V. D., P. G., A. G., Plungės rajono 3-iojo notaro biuro notarė A. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2016-06-01 dovanojimo sutartį Nr. 3394, kuria atsakovas E. B. padovanojo 656/1311 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) atsakovams A. N. ir L. N.; perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. birželio 1 d. sutartį dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo ieškovui, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovui E. B. 20 200 Eur, ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad jis yra įregistravęs ūkininko ūkį, nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), besiribojantį su 13,11 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio savininku iki 2016-06-01 buvo atsakovas E. B., nuosavybės teise valdęs 656/1311 dalis žemės sklypo, ir trečiasis asmuo A. L., nuosavybės teise valdanti 655/1311 dalis žemės sklypo. 2016-06-01 atsakovas E. B. dovanojimo sutartimi perleido turimą žemės sklypo dalį atsakovams A. N. bei L. N.. Ieškovas apie dovanojimo sutarties sudarymo faktą informuotas nebuvo. Pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą (toliau – ir Įstatymas) ieškovas turėtų būti laikomas asmeniu, turėjusiu pirmumo teisę įsigyti žemės sklypo dalį, kadangi ieškovo žemės sklypas ribojasi su ginčo žemės sklypu. Pagal minėto įstatymo nuostatas atsakovas E. B. būtų galėjęs parduoti žemės sklypo dalį atsakovams tik tokiu atveju, jeigu ieškovas ir kiti kaimyninių sklypų savininkai nebūtų pasinaudoję jiems priklausančia pirmenybės teise. Ieškovo vertinimu, siekdami apeiti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nurodytas sąlygas, atsakovai sudarė apsimestinį sandorį – dovanojimo sutartį, skirtą pridengti faktiškai susiklosčiusius žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo teisinius santykius. Siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, ieškovas ginčija sudarytą žemės ūkio paskirties sklypo dalies dovanojimo sutartį. Ieškovo nuomone, abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusių šalių tikrosios valios turinio kelia tai, kad atsakovas E. B. neturėjo jokių pagrįstų motyvų sudaryti dovanojimo sutartį su atsakovais. Atsakovas E. B. žemės sklypo dalį įgijo paveldėjimo būdu, t. y. 2015-12-10 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 8712, atsakovas E. B., siekdamas paveldėti žemės sklypo dalį, kreipėsi į notarą, tvarkė paveldėjimo dokumentus, mokėjo atlyginimą notarui ir pan., įdėjo nemažai pastangų tam, kad žemės sklypo dalis būtų tinkamai paveldėta. Nėra suprantama, kodėl atsakovas E. B. būtų turėjęs artimais ryšiais nesusijusiems asmenims (atsakovams A. ir L. N.) neatlygintinai perleisti žemės sklypo dalį. 2016 m. gegužės mėnesį (likus mažiau nei mėnesiui iki dovanojimo sutarties (apsimestinio sandorio) sudarymo) atsakovas E. B. siūlė ieškovui įsigyti žemės sklypo dalį, nurodydamas, jog skubiai reikia pinigų finansinei paramai vienam iš vaikų, siekiančiam įsigyti būstą užsienyje. Ieškovui nurodžius galimą žemės sklypo kainą, atsakovas E. B. daugiau į ieškovą dėl žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo nebesikreipė. Atsakovas E. B., prieš sudarydamas dovanojimo sutartį, žemės sklypą ieškovui nuomojo, t. y. siekė gauti pajamų iš žemės sklypo. Ieškovo žiniomis, atsakovų nesieja jokie artimi giminystės ryšiai, todėl akivaizdu, jog vertingos žemės sklypo dalies perleidimas neatlygintinai nuosavybėn kitam asmeniui, su kuriuo nesieja jokie giminystės ar artimų žmonių ryšiai, prieštarauja tokio pobūdžio sandorio prigimčiai bei protingumo principui.Ieškovo nuomone, pasiūlius neva per žemą kainą, atsakovas E. B. toliau aktyviai ieškojo galimų žemės sklypo dalies pirkėjų. Suradus pirkėjus (atsakovus A. ir L. N.), kurie nebuvo asmenys, turintys pirmumo teisę įsigyti žemės sklypo dalį pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, buvo nuspręsta, siekiant apeiti Įstatyme ir Civiliniame kodekse keliamus reikalavimus, sudaryti dovanojimo sutartį.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Plungės rajono apylinkės teismas 2017-07-13 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino negaliojančia 2016-06-01 dovanojimo sutartį, pagal kurią E. B. padovanojo 656/1311 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), A. N. ir L. N., pripažino šį sandorį pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria E. B. pardavė, o A. N. ir L. N. nupirko 656/1311 dalis minėto žemės sklypo; perkėlė pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016-06-01 sutartį, kuria E. B. pardavė, o A. N. ir L. N. nupirko 656/1311 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), J. M.; įpareigojo J. M. sumokėti po 10 100 Eur A. N. ir L. N., priteisė iš E. B., A. N. ir L. N. lygiomis dalimis 3092,80 Eur bylinėjimosi išlaidų J. M..Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog E. B. pripažino, jog už žemę gavo beveik dvigubai didesnę kainą, nei pasiūlė ieškovas, jog į atsakovo A. N. sąskaitą jo tėvas 2016-05-31 pervedė 21 900 Eur, atsakovas A. N. 2016-06-02 išgrynino 20 200 Eur, atsižvelgė į tai, jog pinigai išgryninti kitą dieną po dovanojimo sutarties sudarymo, padarė išvadą, jog žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, dovanojimo sutartį kvalifikavo apsimestiniu sandoriu.Kvalifikavęs dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu bei pripažinęs, jog sutarties šalys iš tiesų sudarė žemės pirkimo–pardavimo sutartį, nustatęs, jog sudarius žemės pirkimo–pardavimo sutartį buvo pažeista Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta žemės pirkėjų pirmumo teisė, atsižvelgęs į tai, jog trečiasis asmuo A. L. nereiškė reikalavimo perkelti pirkėjo teises jai, pirmosios instancijos teismas perkėlė žemės pirkėjo teises ieškovui J. M., iš jo priteisė atsakovams L. ir A. N. sumokėtą žemės kainą – 20 200 Eur.Atsižvelgęs į tai, jog trečiajam asmeniui A. L. apie dovanojimo sandorį buvo žinoma nuo šio sandorio sudarymo momento, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nuo šio sandorio sudarymo momento prasidėjo ieškinio senaties terminas trečiajam asmeniui A. L. pareikšti reikalavimą dėl pirkėjo teisių jai perkėlimo.Atsižvelgęs į tai, jog ieškinys patenkintas, pirmosios instancijos teismas iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė ieškovo patirtas 3092,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017-07-13 sprendimo gautas trečiojo asmens A. L. apeliacinis skundas, trečiasis asmuo prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2016-06-01 sutartį perkeltos ieškovui J. M., įpareigojant jį išmokėti po 10 100 Eur atsakovams A. N. ir L. N., ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą – taikyti restituciją: grąžinti E. B. 656/1311 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), arba priimti naują sprendimą – perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. L. atsisakė pirmenybės teisės nusipirkti ginčo žemės sklypą. Ieškovui patikslinus ieškinį, trečiasis asmuo A. L. savo poziciją suformulavo tiksliau, nurodydama, jog, jeigu tarp atsakovo E. B. ir atsakovų A. N. ir L. N. yra sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, ji būtų išreiškusi norą įsigyti ginčo žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas, trečiojo asmens A. L. pateiktus įrodymus, t. y. jos pateiktas faktines aplinkybes ir vertinimus, vertino nevisapusiškai, o tik išimdamas iš konteksto ir akcentuodamas jos pirminį neutralios pozicijos užėmimą dėl šios bylos ginčo dalyko, taip pažeidė CPK 185 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ne tik procesinės teisės normas, bet taip pat ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką, kuriose imperatyviai tvirtinta trečiojo asmens A. L. teisė – gauti realią ir akivaizdžią informaciją apie parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurį ji turi teisę pirkti pirmenybine tvarka, pardavimo kainą ir kitas sąlygas.Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo žemės sklypo dovanojimo sandorio momentas yra trečiojo asmens A. L. teisės reikšti reikalavimą ir ginčyti ginčo žemės sklypo dovanojimo sandorį ir prašyti jai perkelti ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pirkėjo teises ir pareigas pradžios momentas, dėl to trečiasis asmuo yra praleidęs ieškinio senaties terminą.Nė vienas iš trečiųjų asmenų, turinčių pirmumo teisę įgyti ginčo žemės sklypą, šios bylos nagrinėjimo metu neturėjo ir, kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, kad ginčo žemės sklypas buvo parduotas, o ne padovanotas, negali turėti realios ir objektyvios informacijos apie ginčo žemės sklypo pardavimo kainą ir sąlygas, kurias įvertinę galėtų priimti sprendimą įsigyti ar ne ginčo žemės sklypą. Reikšti savarankiškus reikalavimus ir ginčyti ginčo žemės sklypo dovanojimo sandorį bei prašyti perkelti ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pirkėjo teises ir pareigas, neturint įrodymų dėl ginčo žemės sklypo perleidimo apsimestinumo ir šio žemės sklypo perleidimo kainos ir sąlygų, reikštų piktnaudžiavimą savo teisėmis. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo perkelti ieškovui ginčo žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas, nes nebuvo tinkamai realizuota Įstatymo 5 straipsnio 3–6 dalyse nustatyta tvarka, t. y. pažeistas to paties Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tokios teisės turėtojų eiliškumas.Byloje liudytoja M. N. paaiškino, jog ji, naudodamasi R. N. internetine bankininkyste, pervedė sūnui atsakovui A. N. 21 900 Eur kombainui pirkti, tačiau, kombaino nenupirkus, pinigai buvo grąžinti jai ir yra jos namuose. Ūkininko R. N. ūkis, kurio pinigais sumokėta už ginčo žemės sklypą, turi suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad dovanojimo sandoris yra apsimestinis ir iš tiesų buvo sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris, ieškovui perkėlus pirkėjo teises ir pareigas, įpareigojimas sumokėti 20 200 Eur turi būti ne atsakovams A. ir L. N., o ūkininko R. N. ūkiui. Atsižvelgiant į tai, jog minėtas asmuo nebuvo įtrauktas į bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl byloje nedalyvaujančio asmens teisių ir pareigų ir tai sudaro absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindą.Teisme gautas atsakovų E. B., L. N. ir A. N. apeliacinis skundas, atsakovai prašo: 1) paskirti garso įrašo, 2017-04-12 pateikto į civilinę bylą, fonoskopinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teisės ekspertizės centro ekspertams, užduodant klausimą: ar garso įrašas yra autentiškas, t. y. ar šis garso įrašas yra ištisinis, ar nėra sumontuotas?, 2) panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017-07-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. M. ieškinį atmesti bei 3) priteisti iš ieškovo atsakovų E. B., L. N. ir A. N. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tarp atsakovo E. B. ir atsakovų L. ir A. N. nėra labai artimi santykiai. Bylos nagrinėjimo metu buvo paaiškinta, jog E. B. ir V. K., atsakovės L. N. tėvas, yra labai artimi draugai, ši aplinkybė ir lėmė atsakovo E. B. sprendimą ginčo žemės sklypą padovanoti atsakovams L. ir A. N.. Atsakovas E. B. bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino ginčo žemės sklypo dovanojimo sandorio motyvus – savo onkologinę ligą, artimų giminaičių, kurie galėtų juo pasirūpinti sergant, nebuvimą ir artimą asmeninį ryšį su atsakovais L. ir A. N., šie motyvai nėra paneigti.Pripažįstant dovanojimo sandorį apsimestiniu, svarbiausia yra ne dovanos teikimo motyvas, o paties sandorio neatlygintinumas. Be to, teismo posėdžio metu J. M. ir D. M. davė skirtingus paaiškinimus dėl atsakovui B. siūlytos žemės kainos, taip pat nėra įrodyta aplinkybė dėl atsakovo B. sūnui neva reikalingų lėšų būsto pirkimui.Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovo padarytu garso įrašu, kuris nėra leistina įrodinėjimo priemonė. Be to, garso įraše galbūt buvo ištrinta tam tikra informacija (galbūt ir provokuojamieji klausimai bei kita reikšminga informacija, kuri būtų pokalbiui suteikusi kitokią prasmę. Kadangi kyla pagrįstų abejonių dėl garso įrašo autentiškumo, jo padarymo, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, aplinkybių, šis byloje esantis įrodymas turėjo būti atmestas kaip neleistinas.Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai L. ir A. N. turėjo lėšų, už kurias būtų galėję sumokėti 20 200 Eur už ginčo žemės sklypą, taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas E. B. gavo pinigus už ginčo žemės sklypo tariamą pardavimo sandorį, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie sudaryto sandorio atlygintinumą.Atsakovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kėlė byloje esančio garso įrašo autentiškumo klausimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiūlė skirti šio garso įrašo fonoskopinės ekspertizės, o priimdamas sprendimą, garso įrašu rėmėsi, dėl to netinkamai įvertino byloje esančią medžiagą. Siekiant išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą, apeliacinės instancijos teisme skirtina garso įrašo fonoskopinė ekspertizė.Teisme taip pat gautas ieškovo J. M. atsiliepimas į trečiojo asmens A. L. apeliacinį skundą, su trečiojo asmens A. L. apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Dėl trečiojo asmens pagal apeliacinį skundą siekiamų tikslų. Trečiojo asmens A. L. tikslas yra padėti išlaikyti ginčo žemės sklypą atsakovų L. ir A. N. nuosavybe. Pažymėtina, jog jokio savarankiško reikalavimo šioje byloje trečiasis asmuo nepareiškė. Trečiasis asmuo niekada neturėjo tikslo įgyti ginčo žemės sklypą. Savo pasyvumu ji atsisakė įgyti ginčo žemės sklypą. Trečiojo asmens savarankiško reikalavimo neteikimo priežastis yra ta, kad A. L. realiai nenori įgyti žemės sklypo dalies, o tik nori padėti atsakovams, kad ginčo žemės sklypo pirkėjo teisės ir pareigos nebūtų perkeltos ieškovui.Trečiasis asmuo yra praleidęs įstatymo nustatytą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, nes apie savo pažeistas teises galėjo ir turėjo sužinoti bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, kai ieškovas pateikė visus įrodymus, patvirtinančius dovanojimo sutarties apsimestinumą, tačiau, net ir tapus žinoma aplinkybei, jog dovanojimo sandoris buvo apsimestinis, trečiasis asmuo nereiškė reikalavimo siekdamas ginti savo pažeistas teises.Nagrinėjamu atveju egzistavo visos sąlygos tam, kad ginčo žemės sklypo pirkėjo teisės ir pareigos būtų perkeltos ieškovui, t. y. trečiasis asmuo A. L. nereiškė reikalavimo dėl ginčo žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų jai perkėlimo, kiti tretieji asmenys tokio reikalavimo taip pat nepateikė, todėl laikytina, kad reikalavimo dėl ginčo žemės sklypo pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimo nebuvo ir nėra, ieškovas yra įregistravęs ūkininko ūkį, kiekvienais metais deklaruoja žemės ūkio naudmenas, jo turimas žemės ūkio paskirties plotas neviršija Įstatymo 3 straipsnyje nustatyto didžiausio leistino įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto.Nesutiktina su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentu, jog egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes į bylą nebuvo įtrauktas R. N. ūkininko ūkis. Pats ūkis neturi teisinio subjektiškumo, todėl į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti ūkininko R. N. ūkį nėra galima. Trečiuoju asmeniu į bylą buvo galima įtraukti R. N., tačiau tam nėra pagrindo. R. N. neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo šia byla, nes pervedus pinigus į A. N. sąskaitą, jais disponavo A. N., ginčo žemės sklypas taip pat buvo įgytas L. ir A. N., o ne R. N., todėl nepagrįsti trečiojo asmens argumentai, kad R. N. turėjo materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, ieškovas prašė kaip liudytoją kviesti R. N., teismas tokį prašymą tenkino, tačiau, atsakovų teigimu, R. N. piktnaudžiauja alkoholiu, todėl į teismą atvyko M. N., kuri taip pat faktiškai atliko pinigų pervedimą A. N..A. L. statusas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Apeliaciniame skunde šis asmuo jau reiškia reikalavimą, todėl pagal apeliaciniame skunde suformuluotą reikalavimą – trečiasis asmuo kelia naują, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtą reikalavimą, be to, atsižvelgiant į tai, jog A. L. yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ji nebeturi teisės reikšti savarankišką reikalavimą apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Trečiojo asmens A. L. apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovų E. B., L. N. ir A. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).Trečiasis asmuo A. L. apeliaciniame skunde nurodė, jog egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes į bylą nebuvo įtrauktas R. N. ūkininko ūkis. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog pats ūkis neturi teisinio subjektiškumo, todėl į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti ūkininko R. N. ūkį nėra galima. Trečiuoju asmeniu į bylą buvo galima įtraukti R. N., tačiau tam nėra pagrindo. R. N. neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo šia byla, nes pervedus pinigus į A. N. sąskaitą, pinigais disponavo A. N., ginčo žemės sklypas taip pat buvo įgytas L. ir A. N., o ne R. N., todėl nepagrįsti trečiojo asmens argumentai, kad R. N. turėjo materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, ieškovas prašė kaip liudytoją kviesti R. N., teismas tokį prašymą tenkino, tačiau, atsakovų teigimu, R. N. piktnaudžiauja alkoholiu, todėl į teismą atvyko M. N., kuri taip pat faktiškai atliko pinigų pervedimą A. N.. Dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl fonoskopinės ekspertizės skyrimo
Atsakovai E. B., L. N. ir A. N. prašė skirti ieškovo J. M. į bylą pateikto garso įrašo fonoskopinę ekspertizę, ekspertui užduodant klausimą, ar garso įrašas yra autentiškas, t. y. ar šis garso įrašas yra ištisinis, ar nėra sumontuotas? CPK 212 straipsnio 1 dalis nustato, jog siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Kasacinis teismas, spręsdamas ginčus dėl ekspertizės skyrimo, ne kartą yra nurodęs, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, jog jos atlikimas yra tikslingas atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014). Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, kad tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).Teisėjų kolegija pažymi, jog paskyrus fonoskopinę garso įrašo ekspertizę bei ekspertui uždavus atsakovų suformuluotą klausimą dėl garso įrašo vientisumo, nebūtų paneigta garso įraše užfiksuota aplinkybė, jog atsakovas E. B. patvirtina ginčo žemės sklypo pardavimo faktą, be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas E. B. duodamas paaiškinimus neneigė, jog garso įraše užfiksuota informacija yra neteisinga, jis patvirtino, jog į bylą pateiktame ieškovo J. M. padarytame garso įraše jis teigė, jog ginčo žemės sklypą pardavė, nes buvo pasiūlyta dvigubai didesnė kaina, negu siūlė ieškovas, nurodydamas, jog tai buvo erzinamojo pobūdžio pokalbis, atsakovas E. B. neneigia, jog jis atpažįsta savo balsą (2017-04-14 teismo posėdžio garso įrašo 1.35.36 min.). Vadovaudamasi CPK 212 straipsnio 1 dalimi bei nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdama į tai, jog atsakovas E. B. byloje esančiame garso įraše patvirtina aplinkybę, jog jis ginčo žemės sklypą iš tikrųjų pardavė, o siekdamas pirkimo–pardavimo sandorį nuslėpti, sudarė dovanojimo sandorį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog fonoskopinės ekspertizės skyrimas tik užvilkintų bylos nagrinėjimą, dėl to būtų pažeisti CPK įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 straipsnis). Net jei ir būtų nustatyta, jog garso įrašas nėra autentiškas, atsakovas E. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovui nurodė, kad ginčo žemės sklypą pardavė, tik tai buvo erzinamojo pobūdžio pokalbis, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo reikalavimą skirti fonoskoponę garso įrašo ekspertizę.
Dėl dovanojimo sandorio apsimestinumo
Atsakovai E. B., L. N. ir A. N. apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo žemės sklypo dovanojimo sutartį pripažino apsimestine, konstatavo, jog tai pirkimo–pardavimo sandoris. Atsakovai pažymi, jog nepaneigti motyvai dėl atsakovo E. B. bei L. ir A. N. artimų santykių buvimo, E. B. siekio dėl ligos ir artimųjų giminaičių, kurie juo galėtų pasirūpinti sergant onkologine liga, nebuvimo. Be to, pažymi, jog pripažįstant dovanojimo sandorį apsimestiniu, svarbiausia yra ne dovanos teikimo motyvas, o paties sandorio neatlygintinumas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-11-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016, 2009-06-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; kt.). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis.Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009, 2015-11-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-598-916/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia. Ieškovas, prašydamas pripažinti apsimestiniu sandoriu 2016-06-01 dovanojimo sutartį Nr. 3394, įrodinėjo, kad šia sutartimi buvo siekiama parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, išvengiant Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos asmens, nuosavybės teise turinčio žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, pirmenybės teisės įgyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.465 straipsnyje įtvirtinta dovanojimo sutarties samprata, šio straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Taigi, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pagrindinis ir būtinas šios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas.CK 6.466 straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu abi dovanojimo sutarties šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi.Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės.Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pripažįstant dovanojimo sandorį apsimestiniu, nėra svarbus tokio sandorio sudarymo motyvas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos tarp artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-11-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016, 2010-07-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp atsakovo E. B. ir L. bei A. N. 2016-06-01 sudaryta dovanojimo sutartis Nr. 3394 (e. b. t. 1, b. l. 62–68), kuria E. B. L. ir A. N. padovanojo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio bendraturtė yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. L., dalį.Ieškovas yra ūkininko ūkį įregistravęs ūkininkas (e. b. t. 1, b. l. 12), kuriam priklauso su dovanojimo sutartimi perleistu ginčo žemės sklypu besiribojantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas, todėl ginčo žemės sklypo pardavimo atveju jis, kaip ir kiti tretieji asmenys, kurių žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su ginčo žemės sklypu (D. M., P. D., Z. D., V. D., P. G., A. G. (e. b. t. 2, b. l. 147–148), vadovaujantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsniu turėtų pirmenybės teisę įsigyti ginčo žemės sklypą.2016-05-31 į atsakovo A. N. sąskaitą liudytoja M. N. (atsakovo A. N. mama ) iš ūkininko R. N. (atsakovo A. N. tėvo) sąskaitos pervedė 21 900 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“. 2016-06-02 iš atsakovo A. N. sąskaitos išgryninta 20 200 Eur (e. b. t. 1, b. l. 80).Nors A. N. nurodo, jog minėti pinigai buvo skirti kombainui įsigyti, bet blogai pasijutus besilaukiančiai L. N. A. N. nebeišvyko į Švediją įsigyti kombaino, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog į bylą nėra pateikti jokie šiuos A. N. argumentus patvirtinantys įrodymai, t. y. nepateikti įrodymai, patvirtinantys suplanuotą kelionę į Švediją, L. N. negalavimą ir pan.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.465, 6.466 straipsniais, nurodyta kasacinio teismo praktika dėl dovanojimo sutarčių neatlygintinumo bei motyvų, atsižvelgdama į faktines aplinkybes, t. y. į didelės sumos pinigų (20 200 Eur) pervedimą į apdovanotojo A. N. sąskaitą, kuri iškart po dovanojimo sutarties sudarymo buvo išgryninta, į aplinkybę, jog A. N. neįrodė, jog už minėtą sumą planavo pirkti kombainą, tačiau sutuoktinei L. N. pasijutus blogai, kombaino pirkti jis neišvyko, be to, taip pat atsižvelgdama į aplinkybę, jog E. B. bei A. N. ir L. N. nesieja jokie artimi ryšiai, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo žemės sklypo dovanojimo sutartis buvo apsimestinė siekiant pridengti kitą – ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo – sandorį ir taip išvengti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje nustatytos trečiųjų asmenų pirmenybės teisės įsigyti ginčo žemės sklypą. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad ginčo žemės sklypas iš tikrųjų buvo parduotas, o ne padovanotas, taip pat patvirtina ieškovo J. M. į bylą pateiktas jo ir E. B. pokalbio garso įrašas, kuriame E. B. patvirtina, jog ginčo žemės sklypą pardavė, nes jam buvo sumokėta dvigubai didesnė kaina, negu siūlė ieškovas J. M..
Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs dovanojimo sandorį apsimestiniu, perkėlė pirkėjo teises ir pareigas ieškovui J. M.. Trečiasis asmuo A. L. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo žemės sklypo dovanojimo sutartį pripažinus apsimestine, ji, kaip ginčo žemės sklypo bendraturtė, atsisakė pirmenybės teisės įsigyti ginčo žemės sklypą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo trečiojo asmens A. L. apeliacinio skundo argumentu.Iš A. L. teismui teiktų procesinių dokumentų matyti, jog ieškovui patikslinus ieškinį, trečiasis asmuo A. L. savo poziciją patikslino, t. y. nurodė, jog tarp E. B. ir L. ir A. N. sudarytą dovanojimo sutartį pripažinus apsimestine, ji, būdama ginčo žemės sklypo bendraturte, pageidauja pasinaudodama Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nustatyta pirmenybės teise įgyti ginčo žemės sklypą. Be to, teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kol dovanojimo sutartis nėra pripažinta apsimestine, trečiasis asmuo A. L. neturėjo pagrindo reikšti reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų jai perkėlimo. Taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pažeista Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, reglamentuojanti A. L. teisę gauti realią ir akivaizdžią informaciją apie parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurį ji turi teisę pirkti pirmenybine tvarka, pardavimo kainą ir kitas sąlygas. Be to, taip pat pažymėtina, jog pirkėjo teises bei pareigas perkėlus ieškovui, taip pat galėjo būti pažeistos kitų trečiųjų asmenų, kurių žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su ginčo žemės sklypu, teisės, nes byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog minėti tretieji asmenys, jeigu dovanojimo sutartis būtų pripažinta apsimestine, taip pat pageidautų įsigyti ginčo žemės sklypą (žr., pvz., trečiojo asmens V. D. 2017-05-15 atsiliepimą į ieškinį) (e. b. t. 3, b. l. 85).Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Nustačius, jog ginčo žemės sklypo dovanojimo sutartis yra apsimestinė, sudaryta siekiant pridengti pirkimo–pardavimo sandorį, ir vadovaujantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu pirmenybės teisę įsigyti ginčo žemės sklypą turi trečiasis asmuo A. L., nes ji yra ginčo žemės sklypo bendraturtė. Ieškovas bei kiti tretieji asmenys, kurių žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su ginčo žemės sklypu, įgyti ginčo žemės sklypą naudodamiesi Žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pirmenybės prieš kitus asmenis teise gali tik nustačius, jog A. L. atsisakė jai, kaip ginčo žemės sklypo bendraturtei, nustatytos pirmenybės teisės. Nustačiusi, jog A. L. neatsisakė savo pirmenybės teisės įsigyti ginčo žemės sklypą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra prielaidų pirkėjo teises ir pareigas perkelti ieškovui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas perkėlė ieškovui. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes šis gynimo būdas, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007; 2012-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012, 2016-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-415/2016). Civilinėje teisėje galiojant dispozityviškumo principui, asmuo yra laisvas pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą. Tiek žemės sklypo bendraturtis, tiek statinio ar įrenginio savininkas pirmenybės teisės pirkti žemę pažeidimo atveju gali nereikšti reikalavimo perkelti žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas, o naudotis kitais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atitinkamos sandorio dalies negaliojimo ir restitucijos taikymo. Kasacinio teismo pripažinta, kad sandorio negaliojimo institutas yra tinkamas pažeistos pirmenybės teisės pirkti privačią žemę gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012). Teisėjų kolegija konstatavo, kad sandorio negaliojimo institutas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai nustatomas savininko pirmenybės teisės pažeidimas, tačiau nėra būtinų pirkėjo teisių perkėlimo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-415/2016).Kasacinis teismas aiškindamas ir taikydamas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą teisės normą savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai ieškovo pirmenybės teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, besiribojantį su jam nuosavybės teise priklausančiu tokios pat paskirties žemės sklypu, pažeidimas jau konstatuotas, tačiau nėra būtinų pirkėjo teisių perkėlimo prielaidų, taikytinas sandorio negaliojimo institutas – sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypo pripažintina negaliojančia ir taikytina restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-415/2016).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsniu, nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdama į tai, jog trečiasis asmuo A. L., palyginti su ieškovu, turi pirmenybės teisę įsigyti ginčo žemės sklypą (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ji šios pirmenybės teisės nėra atsisakiusi, taip pat atsižvelgdama į aplinkybę, jog ieškovas su kitais trečiaisiais asmenimis, kurių žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su ginčo žemės sklypu, turi lygią pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą, o kiti tretieji asmenys, kurių žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su ginčo žemės sklypu, nėra atsisakę teisės naudodamiesi pirmumo teise įsigyti ginčo žemės sklypą, daro išvadą, jog nebuvo jokių prielaidų ginčo žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas perkelti ieškovui, todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria žemės sklypo pirkėjo teisės ir pareigos perkeltos ieškovui, yra neteisėta, dėl to naikintina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tinkamiausias pažeistų teisių gynimo būdas yra, ginčo žemės sklypo dovanojimo sutartį pripažinus apsimestine, ją pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją, t. y. ginčo žemės sklypą grąžinti atsakovui E. B. iš jo atsakovams L. ir A. N. priteisiant 20 200 Eur, tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija atitinka kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007; 2012-11-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012, 2016-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-415/2016).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai įvertino ir išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas pripažindamas ginčo žemės sklypo dovanojimo sutartį apsimestine, tačiau nepagrįstai šio ginčo žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas perkėlė ieškovui, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kuris keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) panaikinant sprendimo dalį dėl ginčo žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovui ir ieškinį tenkinant iš dalies – taikant restituciją ginčo žemės sklypą grąžinant atsakovui E. B., iš jo L. N. ir A. lygiomis dalimis priteisiant 20 200 Eur, t. y. po 10 100 Eur. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeistina.Atsižvelgiant į tai, jog pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovas ieškiniu reiškė du reikalavimus: 1) pripažinti ginčo žemės sklypo dovanojimo sutartį negaliojančia bei 2) perkelti jam ginčo žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, jog patenkintas tik vienas ieškinio reikalavimas, t. y. dėl ginčo žemės sklypo dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, darytina išvada, jog patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovų E. B., L. N. ir A. N. priteistina po 515,46 Eur (3092,80 Eur x 50 proc. / 3). Atsižvelgiant į tai, kad 50 proc. ieškinio reikalavimų atmesta, iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina atsakovų bei trečiojo asmens A. L. patirtos bylinėjimosi išlaidos. Trečiasis asmuo A. L. pateikė duomenis, jog už advokato teisines paslaugas sumokėjo 800 Eur (e. b. t. 3, b. l. 148–150), jai iš ieškovo J. M. priteistina 400 Eur. E. B. už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 500 Eur (e. b. t. 2, b. l. 49), todėl jam iš ieškovo J. M. priteistina 250 Eur. A. N. pateikė duomenis apie pairtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (e. b. t. 2, b. l. 56–57), jam iš ieškovo J. M. priteistina 250 Eur. Vadovaujantis protingumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principais, įskaičius šalių viena kitai atlygintinas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovų E. B. ir A. N. priteistina J. M. po 265,46 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiojo asmens A. L. apeliacinis skundas patenkintas visiškai, todėl iš ieškovo J. M. priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos. A. L. pateikė duomenis apie 575 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą (e. b. t. 4, b. l. 15–17), todėl jai iš ieškovo J. M. priteistinos 575 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Atsakovų E. B., L. N. ir A. N. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atsakovams iš ieškovo priteistina 50 proc. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 227,50 Eur žyminį mokestį (e. b. t. 4, b. l. 44), todėl iš ieškovo J. M. E. B., L. N. ir A. N. priteistina po 37,91 Eur (227,50 Eur x 50 proc. / 3) žyminio mokesčio. E. B. už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 300 Eur (e. b. t. 4, b. l. 46, 49), todėl jam iš J. M. priteistina 150 Eur. A. N. už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 150 Eur (e. b. t. 4, b. l. 47, 50), todėl jam iš J. M. priteistina 75 Eur. L. N. už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 150 Eur (e. b. t. 4, b. l. 48, 51), todėl jai iš J. M. priteistina 75 Eur. Ieškovas J. M. duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2017-07-13 sprendimą pakeisti panaikinant sprendimo dalį, kuria ieškovui J. M. perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2016-06-01 sutartį, kuria E. B. pardavė, o A. N. ir L. N. nupirko 656/1311 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); sprendimo dalį, kuria J. M. įpareigotas sumokėti po 10 100 Eur (dešimt tūkstančių vieną šimtą Eur) A. N. ir L. N.; sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Taikyti restituciją – priteisti E. B. 656/1311 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), L. N. ir A. N. iš E. B. priteisti po 10 100 Eur.
Priteisti J. M. iš E. B., A. N. po 265,46 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti J. M. iš L. N. 515,46 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš J. M. A. L. 400 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas.
Kitą Plungės rajono apylinkės teismo 2017-07-13 sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. M. A. L. 575 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Priteisti iš J. M. E. B. 187,91 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Priteisti iš J. M. A. N. ir L. N. po 112,91 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.