Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-01-18 · Byla Nr. e2KT-4-777/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-01-18Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-06Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2018-10-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-18
Bylos Nr.
e2KT-4-777/2017
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-02046-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
J. M.
Advokatai
Vytautas Šenavičius, Saulena Gasiūnienė
Bylos Nr. e2KT-4-777/2017
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-02046-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. M. atstovo advokato Vytauto Šenavičiaus pareiškimą dėl Plungės rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-58-514/2017 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme 2017-01-17 gauta Plungės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-58-514/2017 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams E. B., A. N., L. N., trečiasis asmuo A. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, spręsti klausimą dėl ieškovo atstovo advokato Vytauto Šenavičiaus pareikšto nušalinimo Plungės rajono apylinkės teismui.Plungės rajono apylinkės teisme 2017-01-16 buvo gautas ieškovo atstovo advokato Vytauto Šenavičiaus nušalinimo pareiškimas Plungės rajono apylinkės teismui. Nušalinimo pareiškimą ieškovo atstovas grindžia tuo, jog atsakovams atstovauja advokatė Saulena Gasiūnienė, kuri yra Plungės rajono apylinkės teismo pirmininko sutuoktinė. Ieškovo atstovo nuomone, pastaroji aplinkybė kelia abejonių Plungės rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis). Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardyti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovas pareiškė nušalinimą visam Plungės rajono apylinkės teismui tik remdamasis aplinkybe, kad atsakovams atstovaujanti advokatė yra susijusi su Plungės rajono apylinkės teismo pirmininku santuokiniais ryšiais. Vertinant nušalinimo pareiškimo pagrįstumą pastaruoju aspektu, pažymėtina, jog pagal CPK 34 straipsnio 5 dalį civilinė byla perduodama kitam teismui tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti.Šiuo atveju atsakovams atstovaujanti advokatė Saulena Gasiūnienė, Plungės rajono apylinkės teismo pirmininko Vaido Gasiūno sutuoktinė, yra tik atsakovų procesinė atstovė, neturinti jokio materialiojo teisinio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi, todėl taikyti CPK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo. Be to, nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. galiojanti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnio redakcija, reglamentuojanti advokato veiklos ribojimus, nustato, jog advokatas negali būti atstovu tik tais atvejais, jeigu tame pačiame procese (t. y. nagrinėjant tą pačią civilinę bylą) dalyvauja teisėjas, kuris yra šio advokato sutuoktinis (partneris), vaikas (įvaikis), tėvas (įtėvis), motina (įmotė), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė). Tuo tarpu civilinę bylą Nr. e2-58-514/2017 Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėja teisėja Aušra Volskytė, o ne advokatės sutuoktinis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, numatantis, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei jo atstovas, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas ar kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas. Esant šiai situacijai bei atsižvelgus į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovų atstovės artimus ryšius su bylą nagrinėjančia teisėja, sprendžiama, jog civilinės bylos nagrinėjimas Plungės rajono apylinkės teisme nepažeis dalyvaujančių byloje asmenų teisės į teisingą ir nešališką teismą, o teisingumo interesai taip pat pažeisti nebus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi bei 290–291 straipsniais, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

ieškovo J. M. atstovo advokato Vytauto Šenavičiaus pareiškimo dėl Plungės rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-58-514/2017 nagrinėjimo netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė