- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-2049-658/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01384-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- S. G.
- Kategorijos
- 1.1.4.3Ieškinio senatis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. G., atstovaujamos advokato M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5125-615/2016 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo S. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilęs dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių taikymo reikalavimams, kurie kartą teismo buvo palikti nenagrinėtais.
Šalies argumentai
Ieškovė L. G. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. G. 7 240,50 Eur negrąžintos paskolos, 2 606,58 Eur delspinigių, 500 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus kildino iš 2003 m. gruodžio 9 d. sudarytos paskolos sutarties, pagal kurią suteikė atsakovui 50 000 Lt (atitinka 14 481 Eur) paskolą iki 2004-02. Paskolos sudarymo metu ieškovė buvo santuokoje su S. G.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8892-391/2013 L. G. ir S. G. santuoka nutraukta, padalintas santuokoje šalių įgytas turtas. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1841-259/2015 S. G. iš A. G. priteista ½ negrąžintos paskolos, delspinigiai ir palūkanos už naudojimąsi ne savo lėšomis bei procesinės palūkanos, o ieškinys dalyje dėl L. G. teisės į ½ paskolos dalį paliktas nenagrinėtu. Ieškovės vertinimu minėtoje byloje nustatyti visi reikšmingi faktai bei aplinkybės, pagrindžiantys sutarties sudarymo ir nevykdymo aplinkybes (CPK 182 straipsnio 2 dalis), todėl pripažinus atsakovo galiojančią prievolę grąžinti ½ dalį paskolos S. G., analogiška prievolė atsakovui išlikusi ir ieškovės atžvilgiu. Remiantis Kauno apygardos teismo sprendimu, analogiškai ieškovei priteistini ir delspinigiai bei 500 Eur suma už neteisėtą naudojimąsi ieškovės piniginėmis lėšomis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta išimtinai tik su ieškove, kuri jokių reikalavimų, įskaitant ir teisme, per 10 metų laikotarpį nuo paskolos sutarties pasirašymo nereiškė. 2003 m. gruodžio 9 d. paskolos sutartyje yra nurodyta, kad prievolė grąžinti skolą pasibaigė 2004 m. vasario 9 d., taigi 10 metų ieškininės senaties terminas, prasidėjęs nurodytą dieną, suėjo 2014 m. vasario 9 d. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie ieškinio senaties termino eigos sustabdymą pagal CK 1.129 straipsnį, tad akivaizdu, kad pati ieškovė nebuvo apdairi ir rūpestinga, ji neveikė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo. Be to, atsakovo vertinimu ieškovė prašo priteisti delspinigius, kurie remiantis suformuota teismų praktika yra akivaizdžiai per dideli, neatitinkantys protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, todėl bet kokiu atveju šioje dalyje ieškovės reikalavimas turi būti atmestas.
Trečiasis asmuo S. G. atsiliepimu ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad ieškovė paskolino lėšas atsakovui, visos aplinkybės yra nustatytos išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2067-945/2015 (išnagrinėtoje apeliacine tvarka Nr. 2A-1841-259/2015). Teismų sprendimai turi prejudicinę reikšmę, todėl ieškovės reikalavimai turi būti tenkinami.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad paskolos sudarymo ir negrąžinimo faktai, kurių pagrindu ieškovė reiškia ieškinį, neginčijamai nustatyti kitoje išnagrinėtoje byloje (Nr. 2A-1841-259/2015), kurioje taip pat konstatuota ir tai, kad ieškinio reikalavimams, kylantiems iš paskolos sutarties, senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2004 m. gruodžio 9 d. Ieškovė buvo pareiškusi atsakovui ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2067-945/2015, tačiau jis buvo paliktas nenagrinėtu dėl pačios ieškovės procesinio pasyvumo, todėl, teismo vertinimu, ieškinio senaties termino nenutraukė. Nustatęs, kad ieškinys šioje byloje pareikštas tik 2016 m. sausio 25 d., teismas sprendė, kad naujas ieškinys pareikštas jau pasibaigus ieškinio senačiai, atsakovas prašo ieškinio senatį taikyti, ieškovė prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nepareiškė, todėl ieškinį nurodytu pagrindu atmetė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Ieškovė L. G. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti, atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, t. y.:
nepagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas praleistas, o nustatęs, kad terminas praleistas, nepagrįstai jo neatnaujino ex officio, nors galėjo matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;skolininkas buvo nesąžiningas, nes jis vis vilkino procesą žadėdamas atsiskaityti;civilinė byla Nr. 2-2067-945/2015 išnagrinėta jos tinkamai neinformavus apie procesą;ieškovė neturėjo tinkamo atstovo, o gavusi tinkamą teisinę pagalbą ji būtų galėjusi tinkamai įgyvendinti savo teises.
Atsiliepimas
Atsakovas A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su jame išdėstytais motyvais, prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Šalies argumentai
ieškovė nereiškė prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą motyvuodama jo praleidimo priežasčių svarba;
skunde ieškovės nurodomos aplinkybės, kuriomis ji motyvuoja ieškinio senaties termino praleidimą, nelaikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, be to jos nėra pagrindžiamos jokiais įrodymais;
ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ieškinio senaties terminas nutrūko.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Apeliaciniame skunde iš esmės keliami du klausimai: 1) ar nutrūko ieškinio senaties terminas ieškovės ieškinį kitoje byloje palikus nenagrinėtą ir 2) ar buvo pagrindas teismui ex officio spręsti dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo ir nustačius tą pagrindą jį atnaujinti.
Dėl ieškinio senaties termino (ne)nutraukimo
CK 1.131 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Tai reiškia, kad, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, asmuo praranda galimybę apginti savo pažeistą teisę teismine tvarka. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kai yra ginčo šalies prašymas taikyti ieškinio senatį ir teismas nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas, pažeistoji teisė gali būti ginama, jeigu teismas nustato, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis); tuo atveju, kai teismas, esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį, nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškinys atmetamas vien dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, net kai ieškovo reikalavimai iš esmės turėtų būti patenkinti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas nutrūksta pareiškus ieškinį įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės (CK 1.130 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 2004 m. gruodžio 9 d., t. y. nuo datos, kuri konstatuota įsiteisėjusiu civilinės bylos Nr. 2A-1841-259/2015, išnagrinėtos tarp tų pačių šalių, procesiniu sprendimu.
Teisėjų kolegija nemato teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nurodytu ieškinio senaties termino pradžios momentu. Iš civilinės bylos Nr. 2A-1841-259/2015 nustatyta, kad S. G., kaip ir ieškovės šioje byloje L. G., reikalavimai atsakovui A. G. kilo iš 2003 m. gruodžio 9 d. sudarytos paskolos sutarties, pagal kurią paskolinti pinigai turėjo būti grąžinti 2004 m. gruodžio 9 dieną. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties termino pradžia laikytina diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju akivaizdu, kad L. G., būdama paskolos sutarties šalimi, dalyvavusia pasirašant sutartį, negalėjo nežinoti apie sutartimi nustatytus skolos grąžinimo terminus, taigi ir jos teisių pažeidimo momentą paskolos nustatytu laiku negrąžinus, todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė 2014 m. gruodžio 9 d. Ginčo byloje ieškinys pareikštas 2016 m. sausio 25 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė praleido 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė teigia, kad ieškinio senaties termino eiga buvo nutraukta jai pareiškus ieškinį kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2067-945/2015 (apeliacinės instancijos teismo civ. bylos Nr. 2A-1841-259/2015), kuris vėliau buvo paliktas nenagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Iš nurodytos civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė prisijungė prie ieškinio tapdama bendraieške 2014 m. vasario 19 d. (civ. bylos Nr. 2-2067-945/2015 1 t. b. l. 31-34), 2014 m. balandžio 8 d., 2014 m. gegužės 7 d. teismo posėdžiuose jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (1 t. b. l. 74-76, 115-117), 2014 m. liepos 10 d., 2014 m. rugsėjo 16 d., 2014 m. spalio 6 d., 2014 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžiuose ieškovė nedalyvavo (2 t. b. l. 44-45, 71, 81, 91), todėl 2014 m. lapkričio 28 d. teismas ieškinį dalyje paliko nenagrinėtą, ieškovę nutardamas laikyti trečiuoju asmeniu (2 t. b. l. 94-95 ). Ieškovė 2014 m. gruodžio 10 d. pateikė atskirąjį skundą dėl nurodytos nutarties (2 t. b. l. 112-113), tačiau 2015 m. sausio 28 d. nutartimi skundą teismas laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei (2 t. b. l. 149-150), nes ieškovė 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatytų (2 t. b. l. 100) trūkumų nepašalino, nors jos prašymu buvo pratęstas terminas šiems procesiniams veiksmas atlikti (2015 m. sausio 6 d. nutartis 2 t. b. l. 129-130). Iš siuntimo dokumentų nustatyta, kad ieškovei nutartis, kuria nutarta grąžinti jai skundą buvo neįteikta, pašto atžymose nurodyta: „neatsiėmė“ (2 t. b. l. 157-159). Tačiau nežiūrint į aukščiau minėtas aplinkybes, iš civilinės bylos Nr. 2-2067-945/2015 medžiagos nustatyta, kad ji pati asmeniškai vėliau dalyvavo teismo posėdyje (2015 m. balandžio 16 d. 2 t. b. l. 181-182). Todėl, kolegijos vertinimu, ieškovei visi civilinėje byloje Nr. 2-2067-945/2015 iki tol atlikti ir atliekami veiksmai neabejotinai buvo žinomi.
Be to svarbu ir tai, kad L. G. 2015 m. kovo 17 d., 2015 m. balandžio 16 d. teismo posėdžiuose atstovavo advokatas M. P., vėliau rengęs procesinius dokumentus dėl baudų panaikinimo ir kt. (2 t. b. l. 184). Taigi jos teisė turėti kvalifikuotą teisinę pagalbą pažeista nebuvo, ir ji turėjo galimybę tinkamai įgyvendinti savo teises pateikdama atskirą ieškinį ir prašydama sujungti bylas, taip pat prašydama atnaujinti terminus skundams dėl jos atžvilgiu priimtų nepalankių procesinių sprendimų apskundimo, tačiau buvo pasyvi.
Iš 13 – 14 punktuose nurodytų faktinių aplinkybių spręstina, kad L. G. savo, kaip ieškovės, teisių civilinėje byloje Nr. 2-2067-945/2015 negynė, nustatytu terminu savo procesinę teisę kreiptis į teismą įgyvendino netinkamai, tad akivaizdu, kad teismas ieškinį paliko nenagrinėtą dėl pačios ieškovės kaltės, o ši aplinkybė pagal CK 1.130 straipsnio 4 dalį ieškinio senaties termino nenutraukia. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsakovo prašymu taikydamas ieškinio senatį ir atmesdamas ieškovės ieškinį, pagrįstai sprendė, kad aplinkybių, nutraukusių ieškinio senaties termino eigą, byloje nebuvo nustatyta.
Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo
Ieškovė svarbių ieškinio termino praleidimo priežasčių pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškė tik apeliaciniame skunde kartu nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo ex officio neišsprendė ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo, kadangi terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Teisėjų kolegija sutinka su nurodytu apeliacinio skundo argumentu iš dalies, nes įstatymas teismą įpareigoja pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, ginti pažeistąją teisę, o praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas privalo ex officio patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, netyrė ir nevertino teisiškai reikšmingų ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybių ir priežasčių, jų svarbos ir pakankamumo praleistam terminui atnaujinti. Nustačius, kad ieškinio senaties atnaujinimo klausimas šioje byloje yra itin aktualus, apeliacinės instancijos teismas ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimus.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat, kaip pagrįstai nurodo ir atsakovas, ne kartą išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007; kt.).
Tirdama apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (žr. nutarties 7.2 – 7.4 punktus) dėl termino atnaujinimo, kolegija nustatė tokias faktines bylos aplinkybes: ieškovės reikalavimai byloje Nr. 2-2067-945/2015 palikti nenagrinėti neįteikus ieškovei pranešimo apie teismo posėdį (prijungtos civilinės bylos 2 t. b. l. 88), tačiau teismo posėdyje dalyvavęs S. G. patvirtino, kad ieškovei faktiškai apie teismo posėdžio laiką buvo žinoma (2 t. b. l. 91-91, teismo posėdžio protokolas 00:28); šios nutarties 13 – 15 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės apie ieškovės netinkamą naudojimąsi savo procesinėmis teisėmis ir buvimą pasyvia; ginčo byloje ieškovės ir jos atstovo elgesį pagrindžiantis prašymas nagrinėti bylą ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 62), kas taip pat iš dalies patvirtina menką šalies domėjimąsi bylos eiga; apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, tačiau jos nepagrindžiamos nė vienu rašytiniu įrodymu nei dėl ligos, nei dėl kitų ieškovės nurodomų ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių. Taip pat byloje Nr. 2-2067-945/2015 perklausius 2015-04-16 teismo posėdžio garso įrašą, kuriame dalyvavo ir pati ieškovė, nustatytos priešingos aplinkybės nei kad dabar teigiama apeliaciniame skunde, t. y.: ieškovė tuomet teismui teigė, kad ieškinio nereiškė, nes tikėjosi, jog skola bus atiduota geruoju, o ir ieškinį pasirašė tik buvusio sutuoktinio spaudžiama; ji aiškiai žinojo, jog toje byloje jos ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ir paaiškino, kad savo teisių aktyviai negynė, nes neturėjo galimybių važinėti iš Vilniaus į Kauną, be to su buvusiu vyru bylinėjosi 5 metus (garso įrašo 13:45 – 22:20). Taigi, dėl aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių priežasčių nėra nustatyta.
Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad pareikštu ieškiniu nesiekiama apginti visuomenei svarbių interesų, ieškiniui pareikšti per įstatyme nustatytą terminą nebuvo sudėtinga surinkti reikiamus duomenis, be to ieškinys tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko jau buvo pareikštas ir paliktas nenagrinėtu dėl pačios ieškovės kaltės, kitų aplinkybių, sukliudžiusių ieškovei laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, egzistavimo nenustatyta. Priešingai, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad ieškovė ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises nei pirmiau užvestoje byloje, nei šioje byloje, o praleistas termino pateisinimas pačios ieškovės liga ir jos artimųjų sveikatos problemomis, nėra pagrindžiamas jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, ieškovės teiginiai dėl vykusio skyrybų, turto dalybų proceso, paties atsakovo veiksmų žadant paskolą grąžinti, nelaikytini sudarančiais pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju neveikimas dėl ieškinio pareiškimo paskolos sutarties pagrindu priskirtinas būtent pačiai ieškovei, siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą (taikant ieškinio senaties institutą), ieškinio senaties terminas neatnaujintinas.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai ištyrė ir įvertino ginčo esmę sudarančias faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą ir aiškinimą, todėl priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Suinteresuoti asmenys nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos nepriteistinos.
Kauno apygardos teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.