Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-22 · Civilinė byla Nr. e2A-1849-254/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-09-07Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
e2A-1849-254/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02464-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“
Ieškovas
A. K.
Trečiasis asmuo
Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1849-254/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02464-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2. 3.3.1.14.; 3.4.5.2; 3.3.1.18.1. (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Tomadas“ 542,08 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-54-230/2020 buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieškovo A. K. ieškinys atmestas, o atsakovės UAB „Tomadas“ priešieškinis tenkintas iš dalies. Teismo sprendimu iš ieškovo atsakovei priteista 584,64 Eur išlaidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir jos saugojimą (už 121 parą po 4,84 Eur už vieną parą). Ieškovo teigimu, 2020 m. sausio 20 d., gavęs Kauno apygardos teismo sprendimą ir su juo susipažinęs, 2020 m. vasario 5 d. nuvyko į atsakovės aikštelę atsiimti saugomos transporto priemonės. Pasak ieškovo, jis pateikė atsakovės darbuotojui mokėjimo čekį, įrodantį, kad ieškovas pagal teismo sprendimą sumokėjo 584,64 Eur išlaidas už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir jos saugojimą (121 parą) bei sprendime nurodytas atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė 2020 m. vasario 5 d. atsisakė transporto priemonę grąžinti, motyvuodama tuo, jog ieškovas turi papildomai sumokėti už transporto priemonės saugojimą, skaičiuojant laiką nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nuo 2020 m. sausio 10 d. iki transporto priemonės atsiėmimo dienos 2020 m. vasario 5 d. Pažymėjo, kad ieškovas sutiko papildomai sumokėti atsakovei už transporto priemonės saugojimą po 4,84 Eur už vieną parą (už 28 paras), tačiau nesutiko su atsakovės reikalavimu už vieną parą saugojimo mokėti jai vienašališkai nustatytą 24,20 Eur įkainį. Nepripažindamas atsakovės reikalavimo mokėti po 24,20 Eur už parą, ieškovas mano, kad atsakovė, reikalaudama papildomo mokėjimo už transporto priemonės saugojimą nepagrįstai netaikė įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimo 27-29 punktuose nurodyto 4,84 Eur įkainio, kuris buvo nustatytas pagal atsakovės 2016 m. gruodžio 2 d. sutartį, sudarytą su Panevėžio apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu. Pasak ieškovo, jis siekdamas nedidinti šalių patiriamų transporto priemonės saugojimo išlaidų, pagal išankstinę atsakovės pateiktą sąskaitą 2020 m. vasario 6 d. sumokėjo atsakovei 677,60 Eur už transporto priemonės saugojimą nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. vasario 6 d. (28 paros), atsakovės vienašališkai nustatytą kainą po 24,20 Eur už vieną saugojimo parą ir atsiėmė transporto priemonę. Ieškovo paskaičiavimu, atsakovė galėjo iš jo pareikalauti ne didesnės nei 135,52 Eur sumos (28 x 4,84 Eur), todėl jis įsitikinęs, kad atsakovė 542,08 Eur (677,60 Eur – 135,52 Eur) iš ieškovo įgijo be pagrindo, todėl privalo šią sumą grąžinti.

2. Atsakovė UAB „Tomadas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad po ieškovo nurodyto Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimo priėmimo atsakovė pareikalavo ieškovo, atvykusio atsiimti transporto priemonę, sumokėti papildomą 677,60 Eur sumą už transporto priemonės priverstinį saugojimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 10 d. (t. y., po sprendimo įsiteisėjimo dienos) iki 2020 m. vasario 6 d. (t. y., faktinio transporto priemonės atsiėmimo už papildomas 28 paras). Pasak atsakovės, įkainis buvo skaičiuojamas po 24,20 Eur už kiekvieną saugojimo parą pagal 2016 m. gruodžio 5 d. atsakovės direktorės įsakymu Nr. 080/2 patvirtintą įkainį, taikomą po Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išdavimo dienos. Pažymėjo, kad minėtu teismo sprendimu atsakovės naudai iš ieškovo buvo priteistas ir ieškovo sumokėtas įsiskolinimas apima konkretų laikotarpį, t. y., nuo mopedo priverstinio nuvežimo dienos – 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. gruodžio 27 d. Pasak atsakovės, nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė reikalavo atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas už visiškai kitą laikotarpį – nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. vasario 6 d., todėl įkainis nurodytas minėtame teismo sprendime šiuo atveju netaikytinas. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės analogišku atveju 2020 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020 konstatavo, jog gavus leidimą atsiimti automobilį iš UAB „Tomadas“ aikštelės, tačiau nesumokėjus už nuvežimo ir saugojimo paslaugas, ir dėl to transporto priemonės savininkui negrąžinus, UAB „Tomadas“ tolimesniam ieškovo transporto priemonės saugojimui pagrįstai taikė savo įmonės patvirtintus įkainius – 24,20 Eur už transporto priemonės saugojimo parą. Pasak atsakovės, transporto priemonės saugojimo išlaidos už laikotarpį po sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2020 m. vasario 6 d. susidarė išskirtinai tik dėl paties ieškovo neveikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui A. K. iš atsakovės UAB „Tomadas“ 542,08 Eur ir 215 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu tenkino ieškovo ieškinį dėl transporto priemonės išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir iš dalies tenkino atsakovės priešieškinį dėl skolos priteisimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 9 d., išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies priteisiant atsakovei 585,64 Eur išlaidas už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą.

5. Teismas nustatė ir tai, kad Kauno apygardos teismas minėtame sprendime konstatavo, jog po 2018 m. rugsėjo 11 d. išduoto leidimo atsiimti transporto priemonę atsakovės direktorės 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu nustatytas padidintas 24,20 Eur tarifas už vieną saugojimo parą netaikytinas, kadangi toks įkainis nustatytas atsakovės vienašališkai, tokia jos teisė saugojimo paslaugų sutartyje nebuvo numatyta, todėl nėra susitarimo, sudaryto su Panevėžio apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu dalis ir nelemia ieškovo pareigos mokėti didesnio nei tarp šalių buvo susitarta dydžio įkainį už transporto priemonės saugojimą. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas minėtoje byloje iš ieškovo atsakovei priteisė 4,84 Eur už vieną transporto saugojimo parą. Teismas konstatavo, kad nors Kauno apygardos teismas pasisakė dėl skirtingo transporto priemonės saugojimo laikotarpio, tačiau iš esmės minėtoje byloje buvo analizuojamos analogiškos aplinkybės dėl apmokėjimo dydžio po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo.

6. Teismas pažymėjo, kad tiek Kauno apygardos teisme nagrinėtoje byloje, tiek šioje byloje dalyvavo tos pačios šalys, šiuo atveju procesinis statusas reikšmės neturi. Teismas laikė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėtoje byloje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais, nes išnagrinėtoje byloje jie buvo įrodinėjimo dalykas bei yra reikšmingi abiejose bylose. Esant iš esmės tapačioms aplinkybėms, tarifo taikymui laikotarpiu po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo, teismo nuomone, taikyti skirtingus tarifus būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga ieškovo atžvilgiu.

7. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl aukštesnio teismo suformuoto precedento taikymo. Pažymėjo, kad atsakovės nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020 šios bylos šalys nedalyvavo, tuo tarpu Kauno apygardos teismo byloje dalyvavo būtent tos pačios šalys ir teismas vertino tas pačias aplinkybes, tik šiek tiek ankstesniu laikotarpiu, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas prejudicinis faktas, o ne precedentas.

IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Tomadas“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į teismo suformuotą precedentą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020 ir taip neužtikrino jurisprudencijos tęstinumo ir prognozuojamumo bei teisinio saugumo principo. Pažymėjo, kad po nurodyto Kauno apygardos teismo sprendimo priėmimo, atsakovė, remdamasi minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, pareikalavo iš ieškovo, atvykusio atsiimti mopedą, sumokėti papildomą 677,60 Eur sumą už mopedo priverstinį saugojimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. vasario 6 d., skaičiuojant po 24,20 Eur už kiekvieną saugojimo parą pagal 2016 m. gruodžio 5 d. apeliantės direktorės įsakymu patvirtintą įkainį, taikoma po VPK leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išdavimo dienos. Apeliantės teigimu, nėra svarbi aplinkybė, kad ieškovas nebuvo bylos šalimi nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas (t. y., pagal bylas nagrinėjančių teisėjų kvalifikaciją aukštesnės kompetencijos teismas nei apygardos teismas, nenagrinėjantis bylų pirmąja instancija skirtingai nei apygardos teismas) iš esmės analogišku atveju konstatavo, jog ieškovui gavus leidimą atsiimti automobilį iš UAB „Tornadas“ aikštelės, tačiau nesumokėjus už nuvežimo ir saugojimo paslaugas, ir dėl to transporto priemonės savininkui jo negrąžinus, UAB „Tornadas“ tolimesniam ieškovo transporto priemonės saugojimui pagrįstai taikė savo įmonės patvirtintus įkainius – 24,20 Eur už transporto priemonės saugojimo parą, nes UAB „Tornadas“, kaip verslo subjektas, turi teisę nustatyti savo paslaugų kainą ir ją taikyti asmenims, kurie savo transporto priemones laiko jų saugojimo aikštelėje.

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Teismas, remdamasis Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimu, neatsižvelgė į aplinkybę, kad minėtoje byloje įsiskolinimas už priverstinį mopedo saugojimą apėmė kitą laikotarpį nei nagrinėjamoje byloje. Pažymėjo, kad ieškovas nuo pat VPK leidimo atsiimti mopedą išdavimo dienos (2018 m. rugsėjo 11 d.) keistai elgėsi bei tokiu būdu pats prisidėjo prie saugojimo išlaidų didėjimo. Apelianto teigimu, sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sąlygose nurodytas transporto priemonės saugojimo tarifas (4,84 Eur už vieną saugojimo parą) yra taikomas tik iki VPK leidimo išdavimo transporto priemonę atsiimti ir tolimesnis transporto priemonės laikymas apeliantei priklausančioje aikštelėje vykdomas dėl paties asmens priešingų teisei veiksmų, kurių pasekmių sutartis nereguliuoja. Dėl šios priežasties apeliantė laiko, kad ji, kaip verslo subjektas, turi teisę nustatyti savo paslaugų kainą ir ją taikyti asmenims, kurie savo transporto priemones laiko jų saugojimo aikštelėje.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Tomadas“ apeliacinį skundą ieškovas A. K., atstovaujamas advokatės J. Č., prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nurodytoje Kauno apygardos teismo byloje dalyvavo tos pačios šalys ir teismas vertino tas pačias aplinkybes, tik šiek tiek ankstesniu laikotarpiu, todėl nagrinėjamu atveju byloje taikytinas minėtoje byloje nustatytas prejudicinis faktas, o ne precedentas. Ieškovo atstovės teigimu, apeliantės nurodyta teisminės praktikos nutartis Nr. e2A-51-585/2020 neturi precedento galios, nes tai yra pavienis atvejis, neatspindintis susiformavusios teismų praktikos, todėl šia nutartimi teismas pagrįstai nesivadovavo.

9.2. Atsiliepime nurodė, kad nelogiškas yra apeliantės reikalavimas transporto priemonės saugojimo išlaidoms apskaičiuoti už laikotarpį – nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. vasario 6 d., t. y., už papildomas 28 paras iki mopedo faktinio atsiėmimo, taikyti kitokį paros saugojimo įkainį, nei buvo pritaikytas tarp tų pačių šalių laikotarpiu nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos. Pažymėjo, kad apeliantė sutinka su Kauno apygardos teismo priimtu sprendimu laikotarpiu nuo leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išdavimo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos skaičiuoti įkainį – 4,84 Eur, todėl toks pat įkainis turi būti skaičiuojamas ir ginčo laikotarpiu. Pažymėjo, kad kol ieškovas gavo Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d., susipažino su jo motyvais, po to atvykus atsiimti transporto priemonės, jos negavus, pateikiant prašymą, sulaukus neigiamo atsakymo, visa tai užtruko 28 dienas. Pažymėjo, kad apeliantės sudaryta sutartimi su Panevėžio apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu buvo sutarta taikyti 4,84 Eur paros įkainį, todėl ir ieškovo atžvilgiu atsakovė privalėjo taikyti šį įkainį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IX. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Byloje kilo ginčas dėl permokėtos atlyginimo dalies už konfiskuotos transporto priemonės saugojimo paslaugas po ieškovui 2018 m. rugsėjo 11 d. išduoto leidimo atsiimti transporto priemonę ir įsiteisėjus teismo sprendimui dėl ginčo dėl saugojimo paslaugų kainos išnagrinėjimo.

12. Byloje nustatyta, kad ieškovas byloje pareiškė ieškinį ir nurodė, kad 2020 m. sausio 20 d., gavęs Kauno apygardos teismo sprendimą ir su juo susipažinęs, 2020 m. vasario 5 d. nuvyko į atsakovės aikštelę atsiimti saugomos transporto priemonės. Ieškovas pateikė atsakovės darbuotojui duomenis apie įvykdytą teismo sprendimą, tačiau atsakovė 2020 m. vasario 5 d. atsisakė transporto priemonę grąžinti, reikalaudama nuo 2020 m. sausio 10 d. iki transporto priemonės atsiėmimo dienos – 2020 m. vasario 5 d. sumokėti po 24,20 Eur už parą, nors ieškovas sutiko papildomai sumokėti atsakovei už transporto priemonės saugojimą tik po 4,84 Eur už vieną parą (iš viso už 28 paras), t. y. rėmėsi įkainiu, kurį nustatė Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 9 d. sprendime (27-29 punktai). Tačiau siekdamas nedidinti šalių patiriamų transporto priemonės saugojimo išlaidų, ieškovas pagal išankstinę atsakovės pateiktą sąskaitą 2020 m. vasario 6 d. sumokėjo atsakovei 677,60 Eur už transporto priemonės saugojimą nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. vasario 6 d. (už 28 paras) pagal atsakovės reikalaujamą 24,20 Eur įkainį už vieną saugojimo parą ir atsiėmė transporto priemonę. Ieškovo vertinimu, jis turėjo mokėti ne didesnį nei 135,52 Eur atlyginimą (28 x 4,84). Atsakovė, reikalaudama sumokėti 677,60 Eur, 542,08 Eur įgijo be pagrindo, todėl privalo šią sumą grąžinti. Kauno apylinkės teismas atsakovės skundžiamu 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui A. K. iš atsakovės UAB „Tomadas“ 542,08 Eur ir 215 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020 suformuota praktika ir be pagrindo rėmėsi Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-54-230/2020 nustatytomis aplinkybėmis, kuomet ginčo laikotarpis už transporto priemonės saugojimą yra kitas, nei pastarojoje išnagrinėtoje byloje.

14. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020 išnagrinėjo ginčą, kuomet ieškovai ieškinį pareiškė atsakovams UAB „Tomadas“ ir Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir ieškiniu prašė gražinti ieškovui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) bei pripažinti negaliojančia 2016 m. gruodžio 2 d. priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Panevėžio AVPK ir UAB „Tomadas“. Taigi, vertinant šalių pareikštus reikalavimus, ginčas išnagrinėtoje ir nagrinėjamoje byloje nėra tapatus. Nors išnagrinėtoje byloje teisėjų kolegija pasisakė dėl UAB „Tomadas“ teisės keisti automobilio saugojimo kainą po Leidimo išdavimo transporto priemonės savininkui ir šią teisę pripažino, tačiau išnagrinėtoje byloje nebuvo nustatyta, kad šalys iki šio ginčo teisme sprendė ginčą dėl transporto priemonės saugojimo kainos po Leidimo išdavimo dydžio ir jis buvo nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

15. Būtent toks šalių ginčas ir buvo išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2977-717/2019. Ieškovas ieškiniu prašė išreikalauti iš atsakovės UAB „Tomadas“ neteisėto valdymo transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), o atsakovė UAB „Tomadas“ priešieškiniu prašė priteisti solidariai iš ieškovo A. K. ir I. K. 2 741,86 Eur skolą už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d., iki bylos (ginčo) iškėlimo teisme – 2018 m. gruodžio 27 d., iš viso už 121 kalendorinę dieną. Atsakovė priešieškinio reikalavimą skaičiavo taip: nuo priverstinio transporto priemonių nuvežimo iki 2018 m. rugsėjo 11 d. (Leidimo išdavimo) – pagal vienos paros saugojimo įkainį po 4,84 Eur su PVM, o po 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d., remiantis jos pačios nustatytu 24,20 Eur už vieną saugojimo parą įkainiu.

16. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-54-230/2020 Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2977-717/2019 panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo A. K. ieškinį atmetė, o atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo A. K. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ 585,64 Eur išlaidas už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir jos saugojimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su atsakovės reikalavimu priteisti įsiskolinimą nuo 2018 m. rugsėjo 11 d., kuomet ieškovui buvo išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę, iki 2018 m. gruodžio 27 d., remiantis didesniu, t. y. 24,20 Eur, už vieną saugojimo parą saugojimo įkainiu, kurį atsakovė grindė UAB „Tomadas“ direktorės 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 080/2. Atsakovė šio teismo sprendimo kasacine tvarka neskundė, todėl ieškovas pagrįstai sprendė, kad po šio teismo sprendimo priėmimo atsakovė už ieškovo transporto priemonės saugojimą po Leidimo išdavimo turi teisę reikalauti tik po 4,84 Eur su PVM už vieną saugojimo dieną, nes šiuo teismo sprendimu buvo išspręstas šalių ginčas dėl įkainio dydžio, taikomo už transporto priemonės saugojimą po Leidimo ją atsiimti išdavimo (CPK 18 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės argumentus, kad šalių nesaisto šis teismo sprendimas, kadangi ginčas yra už kitą laikotarpį, konstatuoja, kad tiek išnagrinėtoje byloje, tiek ir nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingos aplinkybės yra atsakovės taikomo įkainio dydis po 2018 m. rugsėjo 11 d. ieškovui išduoto leidimo atsiimti transporto priemonę, nes ir ginčui už sekantį laikotarpį atsakovė taiko tą patį UAB „Tomadas“ direktorės 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 080/2 patvirtintą įkainį, taikomą po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo. Taigi, dėl šiuo įsakymu nustatyto 24,20 Eur įkainio dydžio taikymo ieškovui po jam 2018 m. rugsėjo 11 d. išduoto leidimo atsiimti transporto priemonę jau buvo nuspręsta Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-54-230/2020 ir tai tapo aplinkybe, kuri iš naujo neįrodinėtina (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

18. Kasacinis teismas išaiškino, kad dėl specialaus teisinio reguliavimo, pareiga atsiskaityti už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas pagal tokią sutartį kyla (gali kilti) ne tik ją sudariusiam viešąjį pirkimą organizavusiam trečiajam asmeniui (policijos komisariatui), bet ir rengiant bei vykdant viešojo pirkimo procedūras nedalyvavusiam ir Sutarties sąlygoms jokios įtakos negalėjusiam turėti nuvežtos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Todėl esant tokiai situacijai, automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Teisėjų kolegija sprendė, kad transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019). Būtent toks ginčas ir buvo išspręstas Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-54-230/2020, kurio atsakovė kasacine tvarka neskundė, tačiau kilus kitam ginčui, jau nesutinka, kad sprendime nustatyti prejudiciniai faktai dėl įkainio dydžio yra teisiškai reikšmingi nagrinėjant šį ginčą. Pastebėtina, kad atsakovė reikalavimą mokėti už naują laikotarpį grindžia tuo pačiu 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 080/2 patvirtintu įkainiu, kurio dydis jau buvo įvertintas įsiteisėjusiu 2020 m. sausio 9 d. sprendimu.

19. Nekvestionuojant atsakovės teisės keisti automobilio saugojimo kainą po Leidimo išdavimo transporto priemonės savininkui, kaip tai buvo nustatyta išnagrinėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020, pastebėtina, kad toje byloje dėl įkainio dydžio po Leidimo išdavimo nebuvo priimta įsiteisėjusių teismo sprendimų, kaip nagrinėjamu atveju, ieškovui ginčijant atsakovės reikalaujamą priteisti atlyginimą už transporto priemonės saugojimą po Leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo, todėl atsakovei reikalaujant mokėti nagrinėjamo ginčo atveju ne po 4,84 Eur su PVM už saugojimo dieną, o didesnį – 24,20 Eur įkainį pripažinimas galėtų lemti ir teisingumo principo neatitinkančią situaciją.

20. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Atsakovė reikalauja mokėti ieškovui įkainį, kurį pati patvirtino UAB „Tomadas“ direktorės 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 080/2. Nustačius, kad ieškovas permokėjo atsakovei be teisinio pagrindo, kadangi šalių nesiejo sutartis, nebuvo taip pat įstatymo, nustatančio atsakovės reikalaujamą įkainį, todėl ieškovas turėjo teisę išreikalauti iš atsakovės tai, ką ji gavo nepagrįstai ieškovo sąskaita, todėl nėra pagrindo skundžiamą teismo sprendimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

21. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir motyvus teisėja konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ar, nustatydamas reikšmingas ginčo sprendimui aplinkybes ir jas vertindamas bei jų pagrindu darydamas išvadą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos, o ieškovui iš atsakovės priteisiamos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, kurios pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais – sąskaita ir pinigų priėmimo kvitu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė