- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-12
- Bylos Nr.
- e2S-1307-1014/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04290-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Atsakovas
- valstybės įmonės Turto bankas
- Ieškovas
- I. R.
- Trečiasis asmuo
- A. D., Neringos savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Kazlauskienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Turto bankas atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas dėl pirmumo teisės pirkti turtą ne aukciono būdu ir įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, tretieji asmenys – A. D., Neringos savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. R. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė: 1) prioritetiniu reikalavimu – įpareigoti atsakovę Valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Turto bankas (toliau – ir atsakovė) ne vėliau kaip per 60 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti su ieškovu ginčo turto, t. y. Buitinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato–Sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 51/100 dalies, taip pat kitų inžinierinių statinių – kiemo aikštelės b1 ir tvoros t1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Ginčo turtas), pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalimi, pagal šio turto rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę; 2) alternatyviu reikalavimu – pripažinti, kad ginčo turtui yra taikytinas pagalbinio ūkio paskirties pastatams ir teisėtai naudojamiems inžineriniams statiniams nustatytas teisinis režimas, numatytas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti įstatymo 25 straipsnyje, ir įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 30 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo raštu pranešti ieškovui ir kitiems gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkams apie pasiūlymą įsigyti ginčo turtą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti įstatymą, o ieškovui per mėnesį po tokio pasiūlymo pateikimo pareiškus pageidavimą įsigyti šį turtą – įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 60 dienų po ieškovo pageidavimo įsigyti turtą pateikimo sudaryti su ieškovu šio turto pirkimo–pardavimo sutartį Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatyta tvarka už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas pateikė prašymą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu bus patvirtintas Statinių ir (ar) įrenginių, kurie turi būti griaunami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, išpirkimo tvarkos aprašas (toliau tekste – Aprašas) ir, įsigaliojus tokiam aprašui, bus priimtas Neringos savivaldybės sprendimas inicijuoti (arba atsisakyti inicijuoti) ginčo statinių išpirkimo procesą. Ieškovas prašymą grindė aplinkybe, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) pakeitimo įstatymas, įsigaliojęs nuo 2025 m. liepos 1 d., numato, jog žemės sklypai neformuojami Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti. Šie statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami ir griaunami valstybinės žemės patikėtinio, patvirtinusio teritorijų planavimo dokumentą lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau iki šiol nėra Vyriausybės nutarimu patvirtintos tvarkos, pagal kurią tokie griautini statiniai turi būti išperkami ir griaunami. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra parengusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Statinių ir (ar) įrenginių, kurie turi būti griaunami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą, Reg. Nr. 25-11243(2), kuris yra derinimo stadijoje, kurį patvirtinus, išpirkimo tvarkos aprašas turėtų įsigalioti nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre dienos. Projekte esančio aprašo 4 punkte yra numatyta, kad suinteresuota institucija (arba valstybinės žemės patikėtinis), nustačiusi, kad statiniai ir (ar) įrenginiai atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, priima sprendimą pradėti jų išpirkimo procedūrą. Ieškovas 2025 m. spalio 21 d. prašymu kreipėsi į Neringos savivaldybę, prašydamas inicijuoti Ginčo turto išpirkimą, remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 1 punktu. Į šį prašymą buvo gautas Neringos savivaldybės mero 2025 m. lapkričio 25 d. raštas Nr. V15-3709 „Dėl griautinų pastatų (duomenys neskelbtini), išpirkimo inicijavimo“, kuriame nurodyta, jog savivaldybė sutinka inicijuoti prašyme nurodytų statinių išpirkimo procesą ir priimti tam būtinus sprendimus.
3. Anot ieškovo, įsigaliojus Aprašui, bus priimtas Neringos savivaldybės sprendimas inicijuoti (arba atsisakyti inicijuoti) ginčo statinių išpirkimo procesą. Savivaldybei priėmus sprendimą dėl šio proceso inicijavimo, išnyktų šios bylos ginčo objektas, nes ieškovo siekiamas galutinis materialusis šio teisinio ginčo rezultatas – Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999-05-28 Sprendimu Nr. 82 patvirtinto „Teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) mieste detaliojo plano“ (toliau – ir Detalusis planas) sprendinių įgyvendinimas ir ginčo pastatų nugriovimas – būtų pasiektas kitu būdu. Tokiu atveju atsirastų pagrindas ieškovui atsiimti ieškinį arba jo atsisakyti ieškinio, spręsti dėl ieškinio reikalavimų modifikavimo. Be to, taip pat atsirastų papildomos paskatos užbaigti bylą taikos sutartimi.
4. Trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija vertino, kad Detaliojo plano sprendiniai, įskaitant dėl buitinio sandėlio nugriovimo, turėtų būti įgyvendinti, o nugriauto pastato vietoje turėtų būti pastatytas naujas ūkinis pastatas, o tokia situacija, kai ilgą laiką žemės sklype stovi apleisti, neprižiūrimi, galimai avarinės būklės statiniai, nesuderinama su savivaldybės interesu rūpintis savivaldybės teritorijos raida. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ginčo statiniai turi būti nugriauti, o gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams turi būti sudaryta galimybė toliau tęsti Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimą – statyti ūkio pastatą pagal Detaliajame plane aiškiai apibrėžtus parametrus (ne daugiau negu 60 kv. m., ne aukščiau negu 7 m aukštis) ir toks pastatas turėtų būti naudojamas išimtinai tik pagal jo paskirtį. Trečiojo asmens vertinimu, Ginčo turto išpirkimo proceso inicijavimas galėtų būti pradėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyta tvarka patvirtinus Aprašą. Neringos savivaldybės veiksmų atlikimas priklauso nuo to, kokie teisės aktai (poįstatyminiai teisės aktai) bus priimti ateityje.
Atsiliepimas
5. Atsakovė VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė vertino, kad teisės akto projekto patvirtinimo laukimas nėra tinkamas pagrindas bylos sustabdymui. Ta aplinkybė, jog teisės aktas yra pateiktas svarstyti, neleidžia teigti, jog toks teisės aktas apskritai bus priimtas, taip pat ar nutarimo pakeitimas bus priimtas būtent toks, koks yra pateiktas projektas. Ieškovo prašymas sustabdyti bylą akivaizdžiai nukreiptas į bylos nagrinėjimo vilkinimą. Prašymas grindžiamas ne konkrečia, objektyvia ir neišvengiama procesine kliūtimi, o hipotetinėmis, neapibrėžtomis ateities aplinkybėmis, kurių atsiradimas ir įgyvendinimas priklauso nuo vykdomosios valdžios diskrecijos ir neturi jokių aiškių terminų. Atsakovė pažymėjo, kad šiuo metu neegzistuoja jokios objektyvios kliūtys, trukdančios išnagrinėti šią civilinę bylą iš esmės. Nagrinėjamos bylos dalykas, faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės normos yra aiškios ir gali būti visapusiškai įvertintos remiantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad Aprašo nuostatos, net jeigu jos bus ir priimtos, negalės būti taikomos nagrinėjamoje byloje, kadangi, Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 1 punkto nuostatos taikomas tik kuomet, kai žemės sklypai nėra formuojami. Aprašo nuostatos gali būti taikomos tik tiems atvejams, kai griaunamas statinys nėra pakeičiamas kitu statiniu toje pačioje vietoje, o pats nekilnojamojo turto objektas nustoja egzistuoti tiek faktiškai, tiek teisiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. sausio 22 d. nutartimi nutarė, be kita ko, sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas/nepatvirtintas Statinių ir (ar) įrenginių, kurie turi būti griaunami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, išpirkimo tvarkos aprašas ir, įsigaliojus tokiam aprašui, bus priimtas Neringos savivaldybės sprendimas inicijuoti (arba atsisakyti inicijuoti) ginčo statinių išpirkimo procesą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2025 m. gegužės 15 d. įsigaliojo nauja Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 1 punkto redakcija, kurioje įstatymų leidėjas įtvirtino, kad žemės sklypai neformuojami: 1) Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo 3 dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti. Šie statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami ir griaunami valstybinės žemės patikėtinio, patvirtinusio teritorijų planavimo dokumentą, (išskyrus atvejus, kai pagal pasirašytą teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį šiuos statinius išperka Teritorijų planavimo įstatyme nurodytas planavimo iniciatorius) lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes išpirkimo metu esamomis kainomis. Jeigu šiame punkte nurodytą teritorijų planavimo dokumentą patvirtina Vyriausybė, statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami teritorijų planavimo dokumento rengimą organizavusios institucijos lėšomis. Ginčai, kilę statinių išpirkimo proceso metu, sprendžiami teisme.
8. Teismas nurodė, kad 2025 m. birželio 30 d. buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, vadovaujantis aukščiau nurodytu Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 1 punktu parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo dėl valstybinėje žemėje esančių ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie turi būti griaunami, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 25-11243 projektas. Po minėto dokumento derinimo, buvo sukurtas naujas projekto variantas, kuris užregistruotas 2025 m. spalio 6 d., registracijos numeris 25- 11243(2) (toliau – Projektas). Šiuo metu nurodoma Projekto būsena: Derinta.
9. Teismas nesutiko su atsakovo nuomone dėl Aprašo taikymo subjektų rato, kadangi Aprašas dar nėra priimtas ir nėra įsigaliojęs, todėl tik teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinus Aprašą, bus aiškus jo taikymo subjektų ratas. Pažymėjo, kad nei Aprašo projekte, nei Žemės įstatyme nėra nurodoma, kad turto išpirkimas bus galimas tik iš privačių asmenų.
10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 ir konstatavo, kad: 1) Iš Detaliojo plano pagrindinio brėžinio ištraukos matyti, kad pastatas – sandėlis, kuris žymimas indeksu 4I1/p, yra griautinas; 2) Sklype F jokių pastatų rekonstrukcija nėra numatyta, tik griovimas ir nauja statyba. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 1 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1439-552/2025, kur taip pat nurodė: (i) Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, nelaikydamas minėto pastato griautinu, o tik rekonstruotinu, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 padarytas išvadas.; (ii) Bendrosios kompetencijos teismai tai pat pažymėjo, jog ginčo detaliojo plano sprendinio įgyvendinimas susijęs su tam tikromis sąlygomis – teisinio mechanizmo parengimu ir ūkinio pastato naudotojų iškėlimu. Nesant įvardyto teisinio mechanizmo, kuris, tikėtina, privalo apimti ir kompensavimo mechanizmą už griautinas valstybei priklausančias ginčo pastatų dalis, negali tos nuosavybės teisės atimti.
11. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, jog pagal Detaliojo plano sprendinius pastatai turi būti nugriauti, tačiau tam turi būti sukuriamas teisinis mechanizmas. Įvertinęs išdėstytą teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ginčo pastatas nelaikomas griaunamuoju statiniu.
12. Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimus, atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis, jog šiuo metu yra vykdomas Projekto priėmimo procesas, taip pat į tai, kad numatomi teisinio reguliavimo pokyčiai, kurie galimai įtvirtins įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotą ginčo pastatų privalomo nugriovimo teisinį mechanizmą, vertino, kad Aprašo projekto priėmimas gali turėti įtakos šios civilinės bylos teisingam išsprendimui. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs ir į trečiojo asmens Neringos savivaldybės administracijos išreikštą poziciją dėl išpirkimo proceso iniciavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyta tvarka patvirtinus Aprašą. Teismas papildomai pažymėjo, kad Aprašo priėmimas įgalintų ieškovą atsisakyti ieškinio, spręsti dėl ieškinio reikalavimų modifikavimo, ar galimai kompetentingoms valstybinėms institucijoms priėmus sprendimą dėl Aprašo patvirtinimo, atsiras galimybė ginčą išspręsti taikiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė VĮ Turto bankas (toliau – ir atsakovė) atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė civilinę bylą, nes nagrinėjamu atveju neegzistuoja objektyvios kliūtys, trukdančios nagrinėti bylą. Aprašo įsigaliojimas ar savivaldybės sprendimas nesudaro teisinių kliūčių, nes sprendžiamas klausimas yra siauras, konkretus ir nepriklausomas nuo būsimų administracinių ar norminių sprendimų, t. y. ar ieškovas turi teisę įsigyti ginčo turtą nuosavybės teise pagal aiškiai nurodytas galiojančias teisės normas. Be to, civilinis procesas nėra stabdomas tam, kad šalys galėtų patogiau apsispręsti dėl procesinės taktikos ar laukti galimai palankesnio teisinio reguliavimo.
13.2. Bylos sustabdymu faktiškai laukiama kito teisinio kelio (administracinio–viešojo sektoriaus sprendimų grandinės). Tačiau tai nėra šio ieškinio dalykas ir neatsako į teismo sprendžiamą klausimą, ar ieškovas turi pirmumo teisę / teisinį pagrindą reikalauti ginčo turto pardavimo ne aukciono būdu.
13.3. Aprašo nuostatos, kuriomis remiasi ieškovas, šiuo atveju nėra taikytinos, nes nagrinėjama faktinė ir teisinė situacija nepatenka į Apraše reglamentuojamų santykių apimtį. Todėl ieškovo teiginiai apie būtinybę stabdyti bylos nagrinėjimą yra nepagrįsti ir neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei galiojančio teisinio reguliavimo. Apeliantės vertinimu, tokie veiksmai ne tik vilkina procesą, bet ir pažeidžia proceso koncentracijos bei operatyvumo principus, kurių laikymasis yra esminė teisingo bylos nagrinėjimo prielaida.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo A. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Bylos sustabdymas neprieštarauja proceso koncentruotumo principui. Priešingai, bylos nagrinėjimas iki Aprašo įsigaliojimo būtų neekonomiškas – jeigu teismas priimtų sprendimą dabar, kai Ginčo turtas dar nėra išpirktas ir nugriautas, yra reali rizika, kad būsimas teismo sprendimas neturės prasmės.
14.2. Žemės įstatymo nuostatos taikymas konkrečiam Ginčo turtui yra atskiras teisinis klausimas, kuris neturi ir negali būti nagrinėjamas šioje byloje. Atsakovė Žemės įstatymo nuostatas aiškina sau palankia linkme, tačiau šie argumentai yra tik atsakovės subjektyvi nuomonė.
15. Ieškovas I. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
15.1. Teisminis procesas nesustabdžius civilinės bylos galėtų užtrukti dar papildomai kelerius metus, į jį būtų įtraukti dar nauji asmenys (potencialūs pirkėjai), o valstybė, tikėtina, patirtų žymiai didesnius tiesioginius ir netiesioginius nuostolius.
15.2. Aprašo patvirtinimas yra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku prejudiciniu ryšiu. Patvirtinus Aprašą, Neringos savivaldybė galėtų priimti sprendimą dėl griautinų ginčų pastatų išpirkimo inicijavimo, ir tokiu atveju išnyktų šios bylos ginčo objektas, nes ieškovo siekiamas rezultatas būtų pasiektas kitu teisiniu būdu. Kai vyksta teisės aktų pakeitimai, turintys ypatingą ir neabejotiną reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, teismas privalo vertinti, ar sprendimo priėmimas iki tokių teisės aktų įsigaliojimo neužkirstų kelio teisingam ginčo išsprendimui iš esmės.
15.3. Apeliantės pasvarstymai, kad Aprašo nuostatos ginčo statinių atžvilgiu negalėtų būti taikomos, nes pagal šį Aprašą būtų išperkami tik privatiems subjektams priklausantys griautini pastatai, yra subjektyvaus pobūdžio. Nei Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 1 punkte, nei kitose šio įstatymo normose nėra nustatyta, kad ši nuostata taikytina tik išperkant privatiems asmenims priklausantį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
18. Bylą nagrinėjant neperžengiant atskirojo skundo ribų, šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, pasinaudojo teismo teise sustabdyti bylą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
19. Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, taip pat ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Šiame kontekste pabrėžtina, kad kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu, konfliktinės situacijos eliminavimu.
20. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išnagrinėti iš esmės, atlikimo sustabdymas dėl įstatyme numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išspręsti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl šio procesinio instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sąlygas (CPK 163–167 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008 ir kt.). Visuotinai pripažįstama, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
21. Įstatymas išskiria privalomuosius ir fakultatyvinius civilinės bylos sustabdymo pagrindus (CPK 163, 164 straipsniai). CPK 164 straipsnyje yra nustatyti fakultatyvūs bylos sustabdymo pagrindai, kuriems esant teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą: 1) kai yra paskelbta atsakovo paieška; 2) kai teismas paskiria ekspertizę; 3) kai šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis; 4) kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Taigi, pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, teismas turi įstatymu nustatytą diskreciją įvertinti, ar konkrečioje situacijoje bylą sustabdyti būtina. Bylos stabdymo aptartu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
22. Teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylą turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 straipsnis) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009, išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, jog nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.
23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nutarė sustabdyti civilinę bylą: 1) iki kol bus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas/nepatvirtintas Statinių ir (ar) įrenginių, kurie turi būti griaunami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, išpirkimo tvarkos aprašas ir 2) iki įsigaliojus Aprašui bus priimtas Neringos savivaldybės sprendimas inicijuoti (arba atsisakyti inicijuoti) ginčo statinių išpirkimo procesą. Apeliantė atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai sustabdė civilinę bylą, nes nagrinėjamu atveju nenustatytos objektyvios kliūtys, trukdančios nagrinėti bylą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus pripažįsta pagrįstais.
24. Visų pirma pažymėtina, kad kaip skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 1 punktu, parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo dėl valstybinėje žemėje esančių ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie turi būti griaunami, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 25-11243(2) projektas (toliau – ir Aprašas), projektas yra derinimo stadijoje. Visgi aplinkybė, jog minėtas teisės akto projektas parengtas ir yra derinimo stadijoje, neleidžia teigti, jog jis bus priimtas. Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas sustabdė bylą iki minėtas Aprašas bus patvirtintas/nepatvirtintas. Taigi sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad šiuo aspektu neaišku, kada bylos nagrinėjimas bus atnaujintas.
25. Antra, pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus priimtas/nepriimtas Aprašas, nusprendęs, kad jo priėmimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamu ir teisingu šios civilinės bylos išnagrinėjimu, tačiau, kaip minėta, šiuo metu dar nėra aišku, kokios konkrečios nuostatos galimai bus įtvirtintos Apraše. Šalys skirtingai aiškina Aprašo projekto turinį ir taikymo srities apimtį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria trečiojo asmens argumentui, kad šio teisės akto projekto nuostatų aiškinimas nepatenka į šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką. Tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė, kad šalims nėra aiški Aprašu reguliuojama sritis, tik pagrindžia išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, jog Aprašo derinimo ir priėmimo procesas turi įtakos nagrinėjamai civilinei bylai ir sudaro pakankamą pagrindą ją stabdyti. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad aplinkybė, jog šiuo metu yra parengtas Aprašo projektas ir šis projektas yra derinimo stadijoje, nesudaro pakankamo pagrindo stabdyti civilinę bylą.
26. Trečia, pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą ne tik iki Aprašo priėmimo, tačiau ir iki kol Neringos savivaldybė priims sprendimą inicijuoti (arba atsisakyti inicijuoti) ginčo statinių išpirkimo procesą. Teismas vertina, kad ši aplinkybė, kaip ir paties Aprašo priėmimas ir įsigaliojimas, yra pernelyg neapibrėžta ir sąlyginė bei nesudaro pagrindo stabdyti bylą. Bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis asmuo Neringos savivaldybė laikėsi pozicijos, jog sutiktų inicijuoti Ginčo turto išpirkimo procedūrą bei kartu pabrėžė, kad Neringos savivaldybės veiksmų atlikimas priklausytų nuo to, kokie teisės aktai bus priimti ateityje. Teismo vertinimu, šie Neringos savivaldybės argumentai nesudaro pagrindo pagrįstai įsitikinti, kad ateityje ji neabejotinai priims sprendimą dėl Ginčo turto (ne)išpirkimo ir šį sprendimą priėmus, išnyks ginčo objektas.
27. Ketvirta, teismo vertinimu, net tuo atveju, jei Aprašas būtų priimtas ir įsigaliotų, o Neringos savivaldybė priimtų sprendimą inicijuoti Ginčo turto išpirkimo procedūrą, tai savaime nelemtų, kad tokios administracinės procedūros eiga tenkintų ieškovą, o šios civilinės bylos nagrinėjimas prarastų prasmę. Akcentuotina, kad minėtų aplinkybių (Aprašo priėmimas ir Neringos savivaldybės sprendimo) (ne)atsiradimas savaime neįpareigotų ieškovo pakeisti priimtus sprendimus dėl jau pasirinkto galimai pažeistų savo teisių gynimo būdo (atsisakyti ieškinio reikalavimų, spręsti dėl ginčo užbaigimo taikos sutartimi ar kt.).
28. Šioje civilinėje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę su ieškovu sudaryti Ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono būdu, alternatyviu reikalavimo teismo prašė pripažinti, kad Ginčo turtui yra taikytinas pagalbinio ūkio paskirties pastatams ir teisėtai naudojamiems inžineriniams statiniam nustatytas teisinis režimas ir įpareigoti atsakovę pranešti ieškovui ir kitiems gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) savininkams apie pasiūlymą įsigyti ginčo turtą, o ieškovui praėjus mėnesiui po tokio pasiūlymo pateikimo pareiškus pageidavimą įsigyti šį turtą – įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu turto pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas vertina, kad ieškinio reikalavimas yra aiškiai suformuluotas, ieškiniu ir atsiliepimu į jį yra aiškiai apibrėžtos civilinės bylos nagrinėjimo ribos ir ieškinys gali ir turi būti nagrinėjamas, nepriklausomai nuo būsimo teisinio reguliavimo ir galimai ateityje inicijuotų administracinių procedūrų. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bylos sustabdymas šiuo atveju nėra suderinamas su proceso koncentruotumo, operatyvumo principais, teisingumo ir protingumo kriterijais.
29. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar teismo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė nepagrįstai tokiu būdu pažeidžiant tiek civilinio proceso teisės principus, įtvirtintus CPK 2, 7 straipsniuose, tiek ir CPK 164 straipsnio 4 punkte numatyto fakultatyvaus bylos sustabdymo pagrindo aiškinimą ir taikymą. Tai sudaro pagrindą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
31. Šioje byloje nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, todėl šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės valstybės įmonės Turto bankas atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.