Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00238-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 3.3.1.20

2022 m. gruodžio 22 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. ir atsakovių valstybės įmonės Turto banko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. R. patikslintą ieškinį atsakovėms valstybės įmonei Turto bankui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Neringos savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo spręsti klausimą dėl turto pripažinimo nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti, turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo bei šio turto perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn, detaliojo plano įgyvendinimo, teisės įgyvendinti detaliojo plano sprendinį pripažinimo bei pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, G. D. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Neringos savivaldybės administracijai ir valstybės įmonei Turto bankui dėl įpareigojimo turtą pripažinti nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti, turtą perduoti Neringos savivaldybės nuosavybėn įgyvendinti detalųjį planą ir pripažinimo teisės G. D. įgyvendinti detalųjį planą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas I. R. patikslintu ieškiniu (toliau – ir ieškinys) prašė:

1.1. įpareigoti valstybės įmonę (toliau – VĮ) Turto banką spręsti klausimą dėl pastato – buitinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir buitinės patalpos), 51/100 dalies pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sandėlis), kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių – tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir ginčo turtas arba ginčo statiniai, pastatai), pripažinimo nereikalingais valstybės funkcijoms atlikti;

1.2. įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – ir Vyriausybė) spręsti klausimą dėl ginčo turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo bei šio turto perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn;

1.3. įpareigoti Neringos savivaldybės administraciją įgyvendinti 1999 m. gegužės 28 d. Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 82 patvirtinto teritorijos prie pastatų Neringos mieste, (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (toliau – ir detalusis planas) – nugriauti ginčo turtą, griovimo išlaidas finansuojant gyvenamojo namo bendraturčių (I. R. ir G. D. ar jų teisių perėmėjų) lėšomis;

1.4. pripažinti teisę I. R. ir G. D. (ar jų teisių perėmėjams) įgyvendinti detaliojo plano sprendinį – atstatyti ūkinį pastatą Neringoje, (duomenys neskelbtini) pagal jų tarpusavio susitarimą.

2.1. Ieškovas yra gyvenamojo namo Neringoje, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas), bendraturtis, jam priklauso 43/100 šio gyvenamojo namo dalys. Kitos 57/100 gyvenamojo namo dalys nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui G. D..

2.2. Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 82 buvo patvirtintas teritorijos prie statinių Neringos mieste, (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuris yra galiojantis ir šiuo metu. Šioje gyvenvietės dalyje 1942 metais buvo 7 posesijos (sklypai), iš kurių 6 – žvejų sodybos. Detaliajame plane nurodyta, kad juo siekiama saugoti 1942 metais susiklosčiusią individualią planinę struktūrą bei senosiose posesijose atstatyti gyvenamąją paskirtį turinčias žvejų sodybas. Šio plano sudėtinė dalis yra teritorijos raidos programa, patvirtinta Neringos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 114 (toliau – ir teritorijos raidos programa). Pagal detaliojo plano ir teritorijos raidos programos sprendinius buitinės patalpos, sandėlis ir kiti inžineriniai statiniai yra sklypo Neringoje, (duomenys neskelbtini), ribose (detaliajame plane šis sklypas žymimas raide F). Detaliojo plano aiškinamajame rašte ir pagrindiniame brėžinyje yra nurodyta, kad šie statiniai turi būti rekonstruojami, mažinant užstatymo plotą iki 60 kv. m, regeneruojant 1942 metais buvusį užstatymą; numatyta, kad turi būti iškeliami ūkinio pastato naudotojai, tam parengus teisinį mechanizmą, pastatas priskirtas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo gyventojams. Detaliojo plano brėžiniuose yra grafiškai pavaizduotas statinių (buitinių patalpų ir sandėlio), esančių Neringoje, (duomenys neskelbtini), nugriovimas ir ūkio pastato, kuris turi būti priskirtas Neringoje, (duomenys neskelbtini), namo gyventojams, naujos statybos vieta žemės sklype.

2.3. Didžioji dalis detaliajame plane numatytų sprendinių jau yra įgyvendinti. Tačiau iki šiol liko neįgyvendintas ginčo turto nugriovimas, kuris neleidžia pilnai užbaigti detaliojo plano pagrindinio tikslo / esmės įgyvendinimo, t. y. pilnai nėra atkuriamos ir išsaugomos 1942 metais buvusios posesijos.

2.4. Ieškovas, 2020 metais įsigydamas gyvenamojo namo Neringoje, (duomenys neskelbtini), dalį, turėjo ir šiuo metu turi teisėtą privatų interesą, kad detaliajame plane numatyti sprendiniai bus vykdomi ir numatytas atstatyti ūkinis pastatas bus priskirtas jam bei kitiems namo (duomenys neskelbtini) gyventojams. Tačiau atsakovė VĮ Turto bankas, pažeisdama šiuos teisėtus ieškovo lūkesčius, nusprendė minėtus pastatus parduoti viešame aukcione, taip pat atsisakė sudaryti galimybę namo Neringoje, (duomenys neskelbtini), gyventojams pirmumo teise įsigyti šį parduodamą turtą. Tokie atsakovės ir Neringos savivaldybės veiksmai pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

2.5. Ginčo turtas pripažintinas nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti. Ankstesnis šio turto valdytojas – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau – ir KNNPD) – 2022 m. vasario 4 d. rašte ieškovui nurodė, kad KNNPD, pripažinusi nekilnojamąjį turtą nereikalingu direkcijos funkcijoms įgyvendinti, 2016 m. vasario 4 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. S1- 72(1.50)1A5-50 perdavė šį turtą VĮ Turto bankui. Be to, 1998 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 302, kuris, kaip procedūrų dokumentas, yra sudėtinė byloje pateikto detaliojo plano medžiagos dalis, KNNPD informavo Neringos savivaldybę, jog šio turto likvidavimo idėjai neprieštarauja. Reiškia, tuometinis valstybės turto valdytojas sutiko su detaliuoju planu, pritarė jame numatytiems sprendiniams ir dalį šių sprendinių įgyvendino. Tai įrodo, kad valstybės turto valdytojas jau buvo pripažinęs šį turtą nereikalingu valstybės funkcijoms įgyvendinti, buvo sutikęs su jo likvidavimu, t. y. nugriovimu ir jį perdavė VĮ Turto bankui tik tam, jog turtas būtų nugriautas. KNNPD darbuotojai ir vadovai patvirtino, kad, atsižvelgiant į 1999 m. gegužės 28 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą detalųjį planą, jokių kitų šio turto panaudojimo variantų negalėjo būti svarstoma ir nebuvo svarstoma, turtą buvo planuojama tik griauti. Jeigu turtas nebūtų numatytas griauti pagal detalųjį planą, KNNPD nebūtų jo perdavusi VĮ Turto bankui, o būtų toliau naudojusi savo veiklai.

2.6. Tiek sandėlio pastatas, tiek pastatas – buitinės patalpos detaliajame plane ir teritorijos raidos programoje įvardijami kaip vienas ūkinis pastatas, kurį nutarta rekonstruoti, sumažinant tūrį ir suteikiant etnografinį charakterį. Detaliojo plano projekto rengėjos ir vadovės architektės J. N. 2021 m. gruodžio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad sklype F esantys abu negyvenamosios paskirties pastatai – sandėlis ir buitinės patalpos – detaliajame plane įvardijami ir vadinami kaip vienas ūkinis pastatas, nes jie yra sublokuoti kaip vienas statinys, pastatytas sovietmečiu, skirtas negyvenamajai funkcijai. Jis yra šios teritorijos svetimkūnis, todėl, siekiant detaliojo plano tikslų, buvo numatyta jį pašalinti. Šie statiniai pastatyti 1975–1976 metais, yra menkaverčiai, darkantys kvartalo planinę struktūrą. Dėl to pagal detalųjį planą jie numatyti nugriauti, o vietoje jų atstatytinas ne daugiau kaip 60 kv. m ploto ūkinis pastatas, atitinkantis senovinės žvejo sodybos ūkinio pastato stilistiką ir architektūrą, kuris turi būti priskirtas kaip pagalbinio ūkio pastatas gyvenamajam namui, esančiam Neringoje, (duomenys neskelbtini). Neringos savivaldybės administracijos atsiliepimas į trečiojo asmens ieškinį patvirtina, kad ši pozicija yra iki šiol nepasikeitusi; savivaldybė sutinka su ginčo turto griovimu ir teisės atstatyti ūkinį pastatą suteikimu ieškovui ir trečiajam asmeniui.

2.7. Žemės sklypas ir visa detaliajame plane suplanuota (duomenys neskelbtini) gatvės teritorija patenka į pasauliniu lygmeniu (UNESCO) ir valstybiniu lygmeniu saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, Neringos savivaldybės Nidos urbanistinį draustinį, Kultūros vertybės teritoriją 17098 U-10 (Nidos gyvenvietė). Ginčo statiniai yra žemės sklype, kuris yra nekilnojamosios kultūros vertybės – sklype esančio Žvejo namo (Kultūros vertybių registro kodas 1218) – teritorija. Šios teritorijos ribos yra pažymėtos apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plane, sudarytame 2020 m. liepos 27 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2021 m. gegužės 27 d. sudarytu aktu Nr. KPD­JG-47 atliktas šios kultūros vertybės vertingųjų savybių vertinimo patikslinimas ir nutarta patikslinti vertingųjų savybių duomenis registre. Akto priede Nr. 2 yra pridėtas minėtas apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų planas. Šiame akte (15.16 punkte), kaip vienas iš objekto vertingųjų savybių nustatymo ir vertinimo šaltinių, yra nurodomas teritorijos Neringos m., Nidos gyv., (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Šiuose dokumentuose ginčo ūkinis pastatas (jis apima abu ginčo statinius – buitines patalpas ir sandėlį) pažymėtas kaip „kitas teritorijoje esantis objektas“. Jis nėra saugomas kaip kultūros vertybė, tačiau visas sklypas Neringoje, (duomenys neskelbtini), yra saugomas kaip nekilnojamosios kultūros vertybės teritorija. Tai reiškia, kad jis negali būti skaidomas ar dalinamas į smulkesnius sklypus ir juose negali būti statomi jokie nauji objektai, kurie nenumatyti detaliajame plane, taip pat negali būti keičiama pastatų paskirtis.

2.8. Ieškovas nesutinka su tuo, kad valstybei priklausantys statiniai, t. y. ginčo turtas gali būti parduodamas viešame aukcione. Šis ginčo turtas turi būti perduotas Neringos savivaldybės nuosavybėn savarankiškoms savivaldybės funkcijoms vykdyti, t. y. tam, kad ji galėtų įvykdyti šiame sklype galiojančio detaliojo plano sprendinius dėl statinių nugriovimo. Leidus VĮ Turto bankui ginčo turtą parduoti viešame aukcione ir jį įsigijus tretiesiems asmenims, bus sudarytos prielaidos naujiems teisiniams ginčams kilti.

3. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, G. D. patikslintais reikalavimais prašė:

3.1. įpareigoti VĮ Turto banką pripažinti ginčo turtą nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti;

3.2. įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę perduoti ginčo turtą Neringos savivaldybės nuosavybėn;

3.3. įpareigoti Neringos savivaldybės administraciją įgyvendinti detalųjį planą – nugriauti ginčo turtą;

3.4. pripažinti teisę G. D. įgyvendinti detalųjį planą – atstatyti statinį sklype F.

4.1. G. D. teikė ne vieną raštą institucijoms dėl detaliojo plano vykdymo Neringoje, (duomenys neskelbtini). Gauti atsakymai nebuvo konkretūs ir atsakantys į užduotus klausimus, tačiau 2015 m. spalio 21 d. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodė, kad už detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimą ir statinių priežiūrą yra atsakinga Neringos savivaldybės administracija, o, atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas yra VĮ Turto banko dispozicijoje, jo tolimesnį likimą turi spręsti Neringos savivaldybės administracija kartu su VĮ Turto banku.

4.2. Įgyvendinant teritorijų raidos programoje numatytą siekį suteikti ginčo turtui etnografinį charakterį bei regeneruoti 1942 metais buvusį užstatymą, vienintelis sąžiningas būdas tai padaryti yra įgyvendinti detaliojo plano sprendinius ir priskirti ginčo turtą gyvenamojo namo savininkams – G. D. ir ieškovui.

4.3. Detalusis planas yra galiojantis ir jo sprendiniai privalo būti įgyvendinti, dalis jų jau yra įgyvendinti ir realizuoti. Tik detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas gali padėti pasiekti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje pateiktus teritorijų planavimo tikslus, užtikrinti G. D. bei ieškovo teises ir teisėtus interesus, Neringos miesto plėtrą, atsinaujinimą, kultūros vertybių išsaugojimą bei atkūrimą. VĮ Turto bankui, pažeidus detaliojo plano vykdymo privalomumą ir ginčo statinius pardavus tretiesiems asmenims viešo aukciono būdu, būtų pažeistos ne tik pirmiau nurodytos vertybės, teritorijų planavimo bei detaliojo plano tikslai, bet ir Neringos miesto prestižas. Ginčo turto pardavimas tretiesiems asmenims pažeistų ir trečiųjų asmenų teises bei teisėtus interesus, kadangi, atsižvelgiant į detaliojo plano privalomumą, ginčo pastatas – buitinės patalpos privalo būti nugriautas ir pastatytas ne daugiau kaip 60 kv. m ūkinis pastatas, kuris priskirtinas G. D. ir ieškovui. Bet kuris trečiasis asmuo, įsigijęs ginčo statinius, neturėtų realios galimybės juos naudoti pagal teisėtus lūkesčius ir interesus, o tai sąlygotų naujus teisminius ginčus.

4.4. Ginčo statiniai pripažintini nereikalingais valstybės funkcijoms vykdyti. Jie VĮ Turto bankui perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise 2015 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1059 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo ir valstybės nekilnojamojo turto perdavimo Valstybės įmonei Turto bankui“ (toliau – Nutarimas dėl sąrašo patvirtinimo). KNNPD, vykdydama Nutarimą dėl sąrašo patvirtinimo, 2016 m. vasario 4 d. valstybės turto, perduodamo naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo – priėmimo aktu Nr. 51-72(1.S0)AS-50 (toliau – Aktas) ginčo pastatus perdavė VĮ Turto bankui. Akte, be kita ko, nurodoma, kad ginčo pastatų būklė turto perdavimo metu yra bloga. Ginčo pastatai privalo būti pripažinti nereikalingais, kadangi nei iki ginčo pastatų perdavimo VĮ Turto bankui, nei po 2016 m. vasario 7 d., kai Aktu jie buvo perduoti, statiniais nebuvo rūpinamasi. Ginčo statiniai buvo ir šiuo metu yra apleisti, apgriuvę, neremontuoti ir dėl to nuo 2016 metų jų būklė tapo avarine. Kita faktinė aplinkybė, pagrindžianti, kad valstybei šis turtas nėra reikalingas, yra aukciono paskelbimas, kuriuo siekiama ginčo statinius parduoti nepaisant detaliojo plano sprendinių. Valstybė, per VĮ Turto banką parduodama ginčo turtą, išreiškė poziciją, jog neketina šių pastatų prižiūrėti, neketina įgyvendinti detaliojo plano sprendinių, juos nugriaunant, tačiau siekia perleisti ginčo turtą kitiems asmenims ir už griautinus pastatus gauti piniginių lėšų. Kadangi ginčo turtas pagal detaliojo plano sprendinius privalo būti nugriautas, jis ir dėl šios priežasties negali būti pripažintas reikalingu valstybės funkcijoms įgyvendinti. Ginčo statiniai VĮ Turto banko vadovo sprendimu privalo būti pripažinti nereikalingais ir atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės perduoti Neringos savivaldybei savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti.

4.5. Neringos savivaldybės administracija įpareigotina nugriauti ginčo turtą, o gyvenamojo namo savininkams pripažintina teisė juos atstatyti. Ieškovui nėra reiškiamas reikalavimas jam nuosavybės teise priklausančia dalimi įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, kadangi ieškovas 2021 m. spalio 18 d. ieškinyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog jis sutinka ir gali įsipareigoti įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, susijusius su ginčo pastatų rekonstrukcija.

4.6. Vadovaudamasi konstituciniais teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinės valstybės, taip pat bendraisiais teisės – sąžiningumo, teisingumo ir protingumo – principais, faktu, kad po detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo naujai atstatytas ginčo turtas turi būti nuosavybės teise perleistas Neringoje, (duomenys neskelbtini), gyventojams, bei suprasdama, jog ginčo turto atstatymas, atkuriant žvejo sodybą su etnografinio stiliaus ūkiniu pastatu, pareikalaus investicijų, prašo pripažinti teisę G. D. įgyvendinti likusius detaliojo plano sprendinius 57/100 dalimi po ginčo turto nugriovimo, t. y. pripažinti teisę G. D. atstatyti 57/100 dalį ginčo turto pagal detaliojo plano sprendinius, kuris po galutinio ginčo turto atstatymo atitinkama dalimi priklausytų G. D. nuosavybės teise. G. D. detaliojo plano sprendinius ketina įgyvendinti kartu su Neringos savivaldybe ir ieškovu, vadovaudamasi bendradarbiavimo bei kooperavimosi principais.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 3 d. sprendimu nusprendė patikslintą ieškinį ir patikslintus trečiojo asmens G. D. reikalavimus (iš esmės) tenkinti:

5.1. įpareigoti VĮ Turto banką spręsti klausimą dėl ginčo turto pripažinimo nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti;

5.2. įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę spręsti klausimą dėl ginčo turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo bei šio turto perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn;

5.3. įpareigoti Neringos savivaldybės administraciją įgyvendinti 1999 m. gegužės 28 d. Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 82 patvirtinto teritorijos prie pastatų Neringos mieste, (duomenys neskelbtini), detalųjį planą – nugriauti ginčo turtą, griovimo išlaidas lygiomis dalimis finansuojant Neringos savivaldybės, gyvenamojo namo bendraturčių (I. R. ir G. D. ar jų teisių perėmėjų) lėšomis;

5.4. pripažinti teisę I. R. ir G. D. (ar jų teisių perėmėjams) įgyvendinti 1999 m. gegužės 28 d. Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 82 patvirtinto teritorijos prie pastatų Neringos mieste, (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinį – atstatyti ūkinį pastatą sklype F pagal proporciją 43 (I. R.) – 57 (G. D.).

6. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog detalusis planas yra galiojantis (byloje nėra duomenų, kad jis būtų pakeistas ar panaikintas), jo įvykdymo terminas nėra nustatytas (galioja neterminuotai), kad didžiąja dalimi jis jau yra įgyvendintas. Pagal detaliojo plano sprendinius ginčo turtas turi būti nugriautas, atstatyti ūkinį pastatą pagal detaliojo plano sprendinius leista tik (duomenys neskelbtini) namo gyventojams. Detaliojo plano sprendiniai turi būti vykdomi. Detaliojo plano sprendinys dėl ginčo turto griovimo iki šiol nėra įvykdytas.

7. Teismo vertinimu, pagrįsti ieškovo ir trečiojo asmens argumentai, kad jie turi teisėtą privatų interesą, jog detaliajame plane numatyti sprendiniai bus vykdomi ir pagal detalųjį planą numatytas atstatyti ūkinis pastatas bus priskirtas jiems ar kitiems namo Neringoje, (duomenys neskelbtini) gyventojams, nes didžiąja dalimi detalusis planas yra įgyvendintas. Teismas atmetė VĮ Turto banko argumentus, kad yra galima sandėlio ir buitinių patalpų (3L4/p ir 4I1/p) rekonstrukcija, kuri negali būti tapatinama su nuosavybės praradimu.

8. Teismas konstatavo, kad aukcione parduodamo ginčo turto ataskaita yra parengta ydingai. Ginčo turto vertinimo išvadoje nurodytos vertinimo prielaidos yra neteisingos (neatskleista tikroji padėtis), nes priešingai, nei teigiama išvadoje, ginčo turtas yra suvaržytas trečiųjų asmenų prievolėmis – tik namo savininkai turi atstatyti ūkinį pastatą pagal detaliojo plano sprendinius (įsigyjamas turtas tik nusigriovimui). Dėl to labiau tikėtina, kad aukcione parduodamo turto kaina paskaičiuota ydingai. Netinkamas potencialių pirkėjų informavimas sudaro prielaidas naujiems teisiniams ginčams kilti.

9. Ginčo pastatai pripažintini nereikalingais valstybės funkcijoms vykdyti, nes ginčo turtas yra nereikalingas valstybei, jos funkcijų įgyvendinimui. Ginčo turtas yra ilgą laiką nenaudojamas valstybės funkcijoms atlikti, ginčo turto savybės netarnauja valstybei ar ginčo turto valdytojui, ginčo turtas yra valstybės neprižiūrimas, apleistas, jo padėtis nuolat blogėja. Šių aplinkybių neginčija ir atsakovės, nesutinkančios su byloje pareikštais reikalavimais. Todėl galima teigti, kad dabartinė situacija, kai ilgą laiką žemės sklype F stovi apleisti, neprižiūrimi, galbūt avarinės būklės statiniai, nesuderinama su savivaldybės interesu rūpintis savivaldybės teritorijos raida.

10. Ginčo pastatus pripažinus nereikalingais valstybės funkcijoms įgyvendinti, atsiranda pagrindas taikyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau –VSTVNDĮ) 20 straipsnio l dalies 5 punkto nuostatas: perduoti ginčo turtą Neringos savivaldybės nuosavybėn savivaldybės savarankiškoms funkcijoms atlikti.

11. Detaliojo plano sprendiniai turi būti vykdomi; privalo būti atliktas pradėto veiksmo tęsinys, nes neįmanoma posesijos atkurti, paliekant esamus buitinių patalpų ir sandėlio pastatus; keisti detaliojo plano sprendinius nėra pagrindo; ieškovas ir trečiasis asmuo turi teisėtą privatų interesą, kad detaliajame plane numatyti sprendiniai būtų vykdomi ir numatytas atstatyti ūkinis pastatas būtų priskirtas jiems ar kitiems namo Neringoje (duomenys neskelbtini) gyventojams; aukcionas sukuria konfliktinę situaciją ir nepamatuotus pirkėjų lūkesčius. Nesant duomenų, kad ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimai iš esmės negali būti tenkinami, pagrįsti yra ieškovo, trečiojo asmens ir Neringos savivaldybės administracijos argumentai, kad ginčo turtas išbrauktinas iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir nekilnojamųjų daiktų sąrašo bei perduotinas Neringos savivaldybės nuosavybėn. Priešingas teismo sprendimas prieštarautų detaliajam planui, jo sprendiniams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, sudarytų prielaidas naujiems teisiniams ginčams kilti.

12. Su tokiais sprendiniais, kurie buvo generaliniame plane, valstybė prašė priimti į UNESCO pasaulio paveldą, buvo įrodinėjama, kad egzistuoja teisinis ir ekonominis mechanizmas ir jis veikia, bus užtikrintas minėtų sprendinių įgyvendinimas, o atsakovai, nesutinkantys su byloje pareikštais reikalavimais, duomenų, paneigiančių jų nurodytas aplinkybes, nepateikė.

13. Iš detaliojo plano turinio teismas padarė išvadą, kad ūkinis pastatas (tiek esamas, tiek būsimas) gali būti traktuojamas kaip gyvenamojo namo priklausinys ir šis priklausinys (ginčo turtas) negali gyvuoti kaip atskiras turtinis vienetas.

14. Pagal bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktiką teismas negali įpareigoti viešojo administravimo subjektą ar kitą valdžios instituciją priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą. Todėl teismas konstatavo, kad yra pagrindas įpareigoti VĮ Turto banką spręsti klausimą dėl ginčo turto pripažinimo nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti; įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę spręsti klausimą dėl ginčo turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo bei šio turto perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn.

15. Įvertinęs tai, kad, įgyvendinus detaliojo plano sprendinius, nauda atsiranda savivaldybei (bus sutvarkyta teritorija) ir gyvenamojo namo savininkams, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nesant byloje duomenų, kokia šių darbų vertė, nesant galimybės įvertinti gaunamos naudos dydžio, konstatavo, jog egzistuoja pagrindas nustatyti, kad ginčo turto griovimo darbus lygiomis dalimis finansuoja ieškovas, trečiasis asmuo ir Neringos savivaldybė.

16. Kadangi detaliojo plano sprendiniuose nurodoma, kad pastato priskyrimas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams galimas sudarius tam teisinį mechanizmą, skundžiamu sprendimu minėtą teisinį mechanizmą teismas ir suformavo.

17. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes dėl detaliojo plano sprendinio – atstatyti ūkinį pastatą sklype F – įgyvendinimo, konstatavo, kad detalusis planas nereglamentuoja, kokiomis dalimis (proporcijomis) ginčo turtas yra priskirtinas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, sutarimo tarp gyvenamojo namo gyventojų (ieškovo ir trečiojo asmens) nėra. Teismo sprendimas turi būti aiškus ir įvykdomas. Teismas negali atsisakyti vykdyti teisingumo ir šią funkciją perduoti byloje dalyvaujantiems asmenims. Todėl teismas, įvertinęs tai, jog detalusis planas aiškiai numato, kad žemės sklype F esantis ūkinis pastatas yra priskiriamas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, o iš detaliojo plano turinio galima daryti išvadą, jog ūkinis pastatas (tiek esamas, tiek būsimas) yra traktuojamas kaip gyvenamojo namo priklausinys, gyvenamasis namas ieškovui ir trečiajam asmeniui priklauso pagal proporciją 43:57, konstatavo, kad tokia pati proporcija turėtų būti taikoma ir priklausiniui, t. y. naujam ūkiniam pastatui.

18. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje išspręstas klausimas dėl konkrečių dalių, kuriomis ieškovas ir trečiasis asmuo turėtų teisę atstatyti ginčo pastatą, neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą dėl patirtų išlaidų, sukuriant prielaidas užbaigti detaliojo plano įgyvendinimą, kompensavimo (atlyginimo), nes nagrinėjamoje byloje toks reikalavimas nebuvo pareikštas ir nagrinėjamas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19. Atsakovė VĮ Turto bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ir trečiojo asmens pareikštus reikalavimus atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Šioje byloje teismas privačių asmenų interesus iškėlė aukščiau už valstybės interesus nesant tam jokio teisinio pagrindo. Kaip pripažino ir pirmosios instancijos teismas, šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta draudimo parduoti valstybei priklausantį turtą, neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių. Naujasis savininkas, įsigijęs turtą, turės teisę pats nuspręsti, ar įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, ar inicijuoti jo pakeitimus. Ginčo turto pirkėjams aukciono sąlygose yra išviešinta visa informacija, susijusi su detaliojo plano sprendiniais. Be to, šiuo metu galiojantis detalusis planas neturi įgyvendinimo termino, vadinasi, apeliantė turi teisę ginčo turtą parduoti ir neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių.

19.2. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovas ir trečiasis asmuo turi teisėtą privatų interesą, jog detaliojo plano sprendiniai bus vykdomi, visiškai ignoravo viešąjį valstybės interesą, t. y., nesant tam jokio teisinio pagrindo, neleido valstybei parduoti didelės vertės ginčo turto ir gauti pajamų į biudžetą.

19.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas įmanomas tik įvykdžius tam tikras sąlygas. Detaliojo plano sprendiniuose nurodoma, kad iš esamo ūkinio pastato turi būti iškelti jo naudotojai į kitą sklypą. Iš teritorijos raidos programos rengėjos siūlymų nėra aišku, kaip turi būti įgyvendinamas ūkinio pastato naudotojų iškėlimas, koks kitas žemės sklypas turi būti jiems priskiriamas. Taip pat detaliojo plano sprendiniuose nurodoma, kad naudotojų iš ūkinio pastato iškėlimas ir pastato priskyrimas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams galimas sudarius tam teisinį mechanizmą (įskaitant ir kompensavimo tvarką). Šiuo metu jokio teisinio mechanizmo nėra.

19.4. Palikus nepakeistą teismo sprendimą, didelės vertės valstybei priklausantis turtas nebūtų parduotas viešo aukciono būdu, o būtų priskirtas gyvenamojo namo savininkams ir tuo būdu valstybė netektų pajamų į biudžetą. Be to, jeigu valstybei priklausantis turtas ir būtų griaunamas, valstybei turėtų būti kompensuojama už tai, todėl detaliojo plano sprendiniuose ir nurodoma, kad naudotojų iš ūkinio pastato iškėlimas ir pastato priskyrimas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams galimas sudarius tam teisinį mechanizmą.

19.5. Priešingai, nei konstatavo teismas, KNNPD (buvusi ginčo turto valdytoja) informavo Neringos savivaldybę, kad ginčo turto likvidavimo idėjai neprieštarauja tik tuo atveju, jeigu už šį turtą bus kompensuojama, t. y. KNNPD už turto nugriovimą prašė perduoti pastatą, esantį Neringoje, (duomenys neskelbtini). Taip pat ir ekspertė A. S. byloje pateiktame ekspertinio tyrimo akte konstatavo, jog detalusis planas įtvirtina kompensavimo priemones už pastate (duomenys neskelbtini) turėtas dalis.

19.6. Detaliuoju planu gali būti patvirtinami tik teritorijos plėtojimo sprendiniai ir tai nėra dokumentas, galintis reglamentuoti pastatų nuosavybės teisės perleidimą (nagrinėjamu atveju – ūkinio pastato priskyrimą (duomenys neskelbtini) namo gyventojams). Tokios pozicijos laikosi ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos konstatavusi, kad tiek vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, tiek detaliojo plano rengimo metu galiojusiais teisės aktais, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nuosavybės teisės perleidimas nenustatomas ir su tuo susiję klausimai nesprendžiami.

19.7. Aukciono sąlygose yra išviešinta visa informacija, susijusi su detaliojo plano sprendiniais, ir kiekvienas asmuo, pageidaujantis dalyvauti aukcione, gali susipažinti su šiais dokumentais bei pats priimti sprendimą, ar dalyvauti paskelbtame valstybės parduodamo turto aukcione. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nepamatuotų pirkėjų lūkesčių, peržengė šio ginčo nagrinėjimo ribas.

19.8. Byloje nebuvo paneigtas ginčo turto vertinimo ataskaitos teisingumas. Teigiant, kad ginčo turto ataskaita parengta ydingai, nagrinėjant bylą teisme nepasinaudota galimybe iškviesti į teismo posėdį bei užduoti kylančius klausimus vertinimo ataskaitą parengusiam nepriklausomam turto vertintojui, nepateikta kita vertinimo ataskaita, neskirta turto vertės nustatymo ekspertizė. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog turto ataskaita parengta netinkamai ar klaidingai.

19.9. Ginčo turtas jau buvo pripažintas nenaudojamu valstybės funkcijoms įgyvendinti, todėl ir buvo įtrauktas į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Tik pripažintas nenaudojamu valstybės funkcijoms įgyvendinti turtas yra įtraukiamas į tokį sąrašą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo ir tikslo nenaudojamą valstybės turtą, kuris jau yra pripažintas nenaudojamu valstybės funkcijoms įgyvendinti, dar kartą pripažinti jį ir nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti turtu. Toks teismo įpareigojimas apeliantui (spręsti klausimą dėl ginčo turto) nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių.

19.10. Nėra teisinio pagrindo ginčo turtą išbraukti iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (dėl aukcione parduodamo turto sąrašo patvirtinimo) yra galiojantis, byloje nebuvo ginčijamas jo teisėtumas ir jis nėra panaikintas. Lieka neaišku, kodėl Lietuvos Vyriausybė, nesant jokio teisės akto, draudžiančio turto pardavimą, turėtų spręsti klausimą dėl turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo.

19.11. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybę spręsti klausimą dėl ginčo turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo, prieštarauja teisės aktuose įtvirtintiems visuomeninės naudos, efektyvumo bei racionalumo principams.

19.12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendinama ginčo turto savininko teises, turi teisę nevaržomai disponuoti savo nuosavybe ir priimti sprendimus dėl turto likimo. Nagrinėjamu atveju valstybė išreiškė savo valią bei priėmė sprendimą šį turtą ne atiduoti savivaldybei, o parduoti viešo aukciono būdu. Niekas negali apriboti turto savininko teisės disponuoti jam priklausančia nuosavybe.

19.13. Teismas, konstatuodamas, kad ginčo turtas yra gyvenamojo namo priklausinys, šio savo teiginio niekaip neargumentavo, nenurodė motyvų, nors apeliantas savo procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, jog ginčo turtas yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas. Ginčo turtas neatitinka daikto priklausinio požymių ir nelaikytinas skirtu tarnauti pagrindiniam daiktui, kadangi byloje dalyvaujantys asmenys neįrodė, jog pagrindinis daiktas be ginčo turto negali funkcionuoti.

19.14. Teismui įpareigojus Lietuvos Respublikos Vyriausybę spręsti klausimą dėl ginčo turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo bei šio turto perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn, akivaizdu, jog proceso dalyvių išvestiniai reikalavimai negali būti tenkinami kol nebus žinomas ginčo turto savininko – Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas dėl turto perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn.

19.15. Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad pagal detaliojo plano sprendinius visas ginčo turtas turi būti griaunamas. Iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio aiškiai matyti, jog griautinas statinys yra tik pastatas – sandėlis, kuris žymimas indeksu 4I1/p, tuo tarpu toje vietoje, kurioje yra pastatas – buitinės patalpos (žymimos indeksu 3L1/p), reglamentuota nauja statyba. Kiti valstybei priklausantys inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė ir tvora apskritai nėra griautini. Nauja statyba galima rekonstruojant minėtą turtą. Pastato rekonstrukcija nepanaikina savininko nuosavybės teisės į rekonstruotą statinį. Konstatavus, jog pagal detaliojo plano sprendinius griautinas tik pastatas – sandėlis, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo įpareigojimas nugriauti visus valstybei priklausančius nekilnojamojo turto objektus (buitines patalpas, kiemo aikštelę, tvorą) yra neteisingas, nepagrįstas ir naikintinas.

20. Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ir trečiojo asmens pareikštus reikalavimus atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Šiuo atveju teismas, teigdamas, kad detaliojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinami besąlygiškai, klaidingai vertino aplinkybes, nes teisinio mechanizmo sukūrimas buvo esminė sąlyga, lemianti detaliojo plano įgyvendinimą. Jokio sukurto teisinio mechanizmo šiuo konkrečiu atveju nėra.

20.2. Niekas nedraudžia ieškovui ir trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, dalyvauti viešame aukcione lygiomis teisėmis ir bandyti įsigyti ginčo objektu esantį turtą. Visiškai nesuprantamas teismo argumentas, kad Vyriausybė turi atsisakyti savo turto vien todėl, kad būtų patenkinti privatūs interesai.

20.3. Detalusis planas nėra dokumentas ir juo labiau teisinis pagrindas valstybei priklausančių pastatų nuosavybės teisės perleidimo klausimams spręsti ar riboti valstybės, kaip turto savininkės, teises turto valdymo įstatymo nustatyta tvarka disponuoti turtu.

20.4. Ginčo turtas valstybės turto valdytojo – KNNPD sprendimu nebuvo pripažintas nereikalingu, netinkamu (negalimu) naudoti, todėl į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą yra įtrauktas kaip nenaudojamas, nors nėra pripažintas nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje esantis valstybės nekilnojamasis turtas ar į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą įtrauktas valstybės nekilnojamasis turtas, kuris tenkina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 117 patvirtinto Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 ir 7 punktų reikalavimus, taip pat gali būti įtrauktas į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Ginčo turtas į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą buvo įtrauktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Nėra jokio teisinio pagrindo nenaudojamą valstybės turtą, kuris jau yra pripažintas nenaudojamu valstybės funkcijos įgyvendinti, dar kartą pripažinti nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti turtu.

20.5. Valstybės kontrolė 2018 m. sausio 24 d. valstybinio audito ataskaitoje „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ Nr. VA-2018-P-60-8-1 (toliau – Audito ataskaita) pateikė rekomendacijas Vyriausybei maksimaliai apriboti valstybės nekilnojamojo turto perdavimą savivaldybių nuosavybėn ir sudaryti sąlygas tikslingam jo panaudojimui. Būtent dėl šių Valstybės kontrolės rekomendacijų buvo sugriežtintos valstybės nekilnojamojo turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn sąlygos.

20.6. Trečiojo asmens reikalavimas įpareigoti perduoti ginčo objektu esantį turtą Neringos savivaldybei negali apskritai būti ginčo bendrosios kompetencijos teisme dalyku, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimą nutarimu. Vyriausybė, ginčo turtą įtraukdama į aukcione parduodamo turto sąrašą nutarimu, automatiškai priėmė sprendimą dėl ginčo objektu esančio turto. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų nutarimų dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto teisėtumo klausimas nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalyje nustatytą nagrinėjamų bendrosios kompetencijos teismuose ginčų apimtį.

20.7. Ginčo statiniai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, o ne kaip pagrindinio daikto priklausiniai. Šiuo konkrečiu atveju ginčo objektu esantis turtas yra aiškiai izoliuotas ir atskirtas nuo ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančios dalies gyvenamojo namo bei turi atskirą įėjimą.

21. Ieškovas I. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimo rezoliucinę dalį: 1) iš šio sprendimo rezoliucinės dalies pašalinti žodžius „pagal proporciją 43 (I. R.) – 57 (G. D.)“ ir vietoje jų įrašyti žodžius „pagal jų tarpusavio susitarimą“; arba 2) iš šio sprendimo rezoliucinės dalies tik pašalinti žodžius „pagal proporciją 43 (I. R.) – 57 (G. D.)“ ir palikti kitas sprendimo dalis nepakeistas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Nei ieškovo, nei trečiojo asmens reikalavimuose nebuvo nurodyta konkrečių dalių, kuriomis jie prašė pripažinti teisę atstatyti ūkinį pastatą. Nepaisant to, teismas nusprendė sprendime nurodyti konkrečias dalis. Ieškovo nuomone, toks sprendimas yra neteisėtas, nes juo teismas išėjo už šalių pareikštų reikalavimų ribų ir išsprendė jų tarpusavio turtinius santykius tokiu būdu, kurio šalys neprašė.

21.2. Ieškovui ir G. D. nesusitarus dėl ūkinio pastato atstatymo, jo pasidalinimo, naudojimo ar kitų klausimų, tai turėtų būti sprendžiama atskiroje byloje, kurios šalimis būtų tik jie patys, o ne šioje byloje, kurioje buvo sprendžiami kiti esminiai klausimai. Be to, ieškovas, papildomai investuodamas savo asmenines lėšas, sukūrė palankias prielaidas ieškovo ir trečiojo asmens interesams apginti, t. y. užbaigti detaliojo plano įgyvendinimą be kitų trečiųjų asmenų įtakos.

21.3. Apeliantas siūlo apeliacinės instancijos teismui kelis alternatyvius jo skundo išsprendimo variantus. Jeigu teismas laikytų, kad frazės „pagal jų tarpusavio susitarimą“ įrašymas atitinkamoje sprendimo rezoliucinėje dalyje yra negalimas dėl to, jog tokiu atveju gali kilti neaiškumų, jei tektų tokį teismo sprendimą vykdyti priverstine tvarka per antstolius, tai apeliantas prašo tik pašalinti žodžius „pagal proporciją 43 (I. R.) – 57 (G. D.)“ ir palikti kitas sprendimo dalis nepakeistas. Tačiau, apelianto įsitikinimu, yra galimas ir pirmasis jo siūlomas variantas, nes bet kuriuo atveju, jeigu tarp jo ir trečiojo asmens nebus vieningo sutarimo dėl naujo pastato atstatymo klausimų (pradedant projektavimu, baigiant statybos darbų organizavimu ir finansavimu), tai vis tiek be atskiro teismo įsikišimo pastato atstatymo darbų niekas negalės pradėti ir vykdyti.

21.4. Nors teismas pažymėjo, kad klausimas dėl konkrečių dalių, kuriomis ieškovas ir trečiasis asmuo turėtų teisę atstatyti ginčo pastatą, neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą dėl patirtų išlaidų kompensavimo, tačiau toks sprendimas vis tiek laikytinas pažeidžiančiu ieškovo interesus ir kartu bendraturčių teisę pirmiausia savo bendru susitarimu bandyti išspręsti bendro turto disponavimo klausimus. Teismo sprendimas suponavo situaciją, kai bendraturčių dalių nustatymo klausimas yra išspręstas iš anksto, net nesuteikus galimybės jiems patiems savo nuožiūra išspręsti šį klausimą.

22. Ieškovas I. R. atsiliepime į atsakovių apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

22.1. Valstybės interesų susiaurinimas ir suvedimas į siekį gauti turtinę naudą iš valstybinio turto realizavimo kuo didesne kaina negali būti laikomas tinkamu ir pagrįstu valstybės interesu. Teismas pagrįstai nelaikė valstybės siekio parduoti ginčo turtą aukcione tuo pagrindiniu gėriu, kuris turėtų būti ginamas šioje situacijoje, nes situacija yra susiklosčiusi neeilinė, nestandartinė.

22.2. Nors atsakovės sutinka, kad detalusis planas yra privalomas, tačiau akcentuoja ne jo įvykdymo būtinybę, bet galimybę jį pakeisti, sukuriant prielaidas naujų ir galbūt kitos, naudingesnės paskirties nei ūkinis pastatas, pastatų atsiradimui šioje vietoje. Ieškovui toks požiūris atrodo visiškai neatsakingas ir netgi neteisėtas.

22.3. Vien tas faktas, kad pradinė valstybei priklausančio turto dalies kaina viešame aukcione yra nustatyta 122 000 Eur, suponuoja tai, jog turtas realiai yra parduodamas ne detaliojo plano vykdymui, t. y. turto nugriovimui, bet tolesniam naudojimui arba tikintis jį rekonstruoti, praplėsti, pakeisti jo paskirtį. Nors tiek ekspertė A. S., tiek Neringos miesto savivaldybė nurodė, kad detaliojo plano keitimas yra negalimas, apeliantėms atrodo priešingai.

22.4. Teismas pagrįstai kritiškai įvertino turto vertinimo ataskaitą ir išvadą, nes joje neteisingai nurodytos turto vertinimo prielaidos. Faktiškai ginčo turtas vertintojo buvo įvertintas pagal galimybę jį naudoti dabartinei paskirčiai, o ne pagal detaliajame plane numatytas jo panaudojimo galimybes.

22.5. Nors atsakovės teigia, kad detaliojo plano įgyvendinimui trukdo tai, jog nėra sukurta atitinkamo teisinio mechanizmo, šiuo sprendimu teismas minėtą teisinį mechanizmą formuoja. Ieškovas visiškai pritaria, kad byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimas teismo sprendimu būtų visiškai normalus teisinis mechanizmas šiam klausimui galutinai išspręsti.

22.6. Detaliojo plano įgyvendinimui iš esmės trukdė ne teisinio mechanizmo nebuvimas, o būtent ta aplinkybė, jog tarp sandėlio pastato bendraturčių buvo kiti privatūs asmenys, kurie nesutiko griauti pastato. Dėl to valstybės turto ankstesnis patikėtinis negalėjo įgyvendinti detaliojo plano sprendinių, nugriaunant šiuos pastatus. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi iš esmės – privatus savininkas sutinka su detaliojo plano vykdymu ir ginčo pastatų griovimu, o valstybė – ne.

22.7. KNNPD įvykdė to paties detaliojo plano sprendinį dėl jai priklausiusio pastato nugriovimo gretimame sklype, esančiame Neringoje, (duomenys neskelbtini), ir 2003 metais nugriovė savo patalpas tame sklype. Šis faktas įrodo, kad detaliojo plano sprendiniai, įskaitant ir dėl pastatų griovimo, buvo realiai vykdomi; turto patikėtinis nugriovė jo žinioje buvusį valstybės turtą be jokio nuostolių kompensavimo ar perkėlimo į kitą sklypą; liko neįgyvendintas tik šis sprendinys, todėl jo įgyvendinimas yra istoriškai, urbanistiškai, logiškai, paveldosauginiu, aplinkosauginiu ir visais kitais aspektais neišvengiamas.

22.8. Apie jokius atlyginimus ar nuostolių kompensavimą detaliajame plane neužsimenama. Pradiniu ieškiniu šioje byloje ieškovas siūlė išpirkti turtą ne aukciono būdu Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatyta tvarka už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Tačiau atsakovė VĮ Turto bankas su tuo kategoriškai nesutiko. Be to, ieškovas ne kartą siūlė spręsti ginčą taikiai, derybų ar teisminės mediacijos būdu. Tačiau visus tokius pasiūlymus atsakovės kategoriškai atmetė.

22.9. Priimant sprendimą dėl ginčo turto įtraukimo į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, Vyriausybei nebuvo pateikta informacija apie šiam turtui galiojantį detalųjį planą ir jame numatytus sprendinius. Ieškovo įsitikinimu, jeigu teismo sprendimas liktų galioti ir Vyriausybė būtų įpareigota spręsti klausimą dėl ginčo turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo bei šio turto perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn, ji turėtų galimybę priimti naują sprendimą, kuris būtų priimamas disponuojant visa reikšminga informacija apie šį turtą.

22.10. Nesutiktina, kad ginčo turto pripažinimas nereikalingu, nesukeltų teisinių pasekmių, nes pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pripažintas nereikalingu valstybės turtas (skirtingai nuo pripažinto nenaudojamu turtu) gali būti perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybių nuosavybėn savivaldybių savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti.

22.11. Apeliančių argumentai, kad pagal detaliojo plano brėžinius griautinas yra tik pastatas – sandėlis, o pastatas – buitinės patalpos ne griaunamas, o rekonstruojamas, yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai atsižvelgė į specialistės A. S. išvadą, kad Neringos m., (duomenys neskelbtini), posesijos atkūrimo galimybės yra numatytos detaliojo plano sprendiniuose, numatant pagrindinę sąlygą posesijos atkūrimui – sandėlio ir buitinių patalpų (3L4/p ir 4I1/p) nugriovimą, taip pat į UAB „Senamiesčio projektai“ parengtus pastatų griovimo projektinius pasiūlymus, kurių išvadose ir rekomendacijose nurodyta, jog pastatas – buitinės patalpos ir pastatas – sandėlis griaunami pilnai išmontuojant visas statybines konstrukcijas, išardant pamatus, kadangi pagal detalųjį planą numatyto atstatyti etnografinio stiliaus ūkinio pastato ribos nesutampa su esamais statiniais. Priešingų įrodymų byloje nėra pateikta.

22.12. Įsigilinus į detaliojo plano pagrindinio brėžinio ištrauką, galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad jokios pastato – buitinių patalpų rekonstrukcijos šiame brėžinyje nenumatyta, tik griovimas ir nauja statyba. Nesuprantama, kaip apeliantės įsivaizduoja naują medinio etnografinio stiliaus pastato statybą esamo mūrinio buitinių patalpų pastato vietoje, jo nenugriovus.

22.13. Ekspertė A. S. nurodė, kad panašių sprendinių dėl pastatų priskyrimo būdavo ir kitose vietose, kituose detaliuosiuose planuose. Tai papildomai paneigia atsakovių argumentus, kad detaliajame plane nepagrįstai ir neteisėtai sprendžiami nuosavybės perleidimo klausimai, kas nepatenka į teritorijų planavimo dokumentų reguliavimo sritį.

23. Trečiasis asmuo G. D. atsiliepime į atsakovių ir ieškovo apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

23.1. Vadovaujantis atsakovių išsakytais teiginiais, galima manyti, jog detalieji planai neturi tvirtos teisinės galios, o kiekvienas asmuo, nenorėdamas ir neketindamas įgyvendinti detaliųjų planų, turi teisę pastaruosius keisti, inicijuodamas nepagrįstas keitimo procedūras ir iš esmės su turtu, kuriam galioja detaliojo plano sprendiniai, daryti, ką tik patys nekilnojamojo turto savininkai pageidauja. Taip atsakovės iškelia būsimų pirkėjų interesus aukščiau už valstybės, savivaldybės, trečiojo asmens ir ieškovo interesus.

23.2. Detaliajame plane nėra užsimenama apie atlyginimą už ginčo pastatų perleidimą ar kitokio pobūdžio kompensacijas. Išanalizavus detaliojo plano aiškinamąjį raštą, teigtina, jog teisinis mechanizmas šiuo konkrečiu atveju reiškia ūkinio pastato naudotojų interesų užtikrinimą – naudotojams suteikiant kitas ūkines patalpas. Iškeldinimo mechanizmas realioje faktinėje situacijoje iš viso nėra reikalingas – nėra ką iškeldinti, nes ginčo pastatai nenaudojami. Teismas sprendimu sudarė teisinį mechanizmą tinkamam visuomenės, o kartu ir valstybės interesų užtikrinimui – detaliojo plano įgyvendinimui.

23.3. Byloje nėra duomenų ir/ ar prašymų, jog trečiasis asmuo bei ieškovas, vadovaudamiesi detaliuoju planu, norėtų ir tikėtųsi, kad ginčo pastatai būtų perleisti jiems nuosavybės teise. G. D. savarankiškais reikalavimais prašė ne perleisti nuosavybės teisę, o įpareigoti Neringos savivaldybę įgyvendinti detalųjį planą – nugriauti ginčo pastatus ir pripažinti teisę jai bei ieškovui įgyvendinti detalųjį planą. Tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovas siekė ir siekia patys įgyvendinti detaliojo plano sprendinius (savo lėšomis), tokiu būdu įgyti nuosavybės teisę į naują statinį.

23.4. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato draudimo detaliuosiuose planuose nurodyti tam tikras sąlygas, lemiančias pagal detaliuosius planus nugriauto ir atstatyto nekilnojamojo turto priskyrimą vieniems ar kitiems asmenims. Vienas iš detaliųjų planų uždavinių yra numatyti priemones gamtos ir nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti ir naudoti. Kaip žinia, ginčo pastatai yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), vadinasi, detaliajame plane taip pat gali būti nustatomas ir ginčo pastatų naudojimas. Šiuo konkrečiu atveju ginčo pastatų naudojimas apibrėžiamas – „ūkinis pastatas priskiriamas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams“.

23.5. Nekyla abejonių, kad bet kuris trečiasis asmuo, įsigijęs ginčo pastatus, neturėtų jokios realios galimybės pastaruosius naudoti pagal savo teisėtus lūkesčius, o tai sąlygotų naujus teisminius ginčus, kadangi detalusis planas privalo būti įgyvendintas ir byloje nėra duomenų, paneigiančių detaliojo plano galiojimą ir privalomumą.

23.6. VĮ Turto banko argumentai, jog valstybės nenaudojamas turtas apima ir nenaudojamą valstybės turtą bei nereikalingą valstybei turtą, yra nepagrįsti. Kliūtis ginčo pastatų pardavimui yra ne jų pripažinimas nereikalingais, o detaliojo plano privalomumas bei valstybės ir visuomenės interesų užtikrinimas. Sprendimas dėl įpareigojimo spręsti klausimą dėl ginčo pastatų pripažinimo nereikalingais sukelia teisines pasekmes, nes, tik įvykdžius teismo įpareigojimą ir nusprendus pripažinti ginčo pastatus nereikalingais, bus sudarytos teisinės galimybės pastaruosius perduoti Neringos savivaldybės nuosavybėn.

23.7. VĮ Turto bankas leidžia sau už Lietuvos Respublikos Vyriausybę spręsti, kad pastaroji nevykdys teismo sprendimo ir nespręs klausimo dėl turto perdavimo savivaldybei, bei kartu parodo, jog teismo sprendimai neva vykdomosios valdžios institucijai nėra privalomi.

23.8. Nei trečiasis asmuo, nei ieškovas procesiniuose dokumentuose neneigė Lietuvos Respublikos Vyriausybės galimybių jai nuosavybės teise priklausančiu turtu disponuoti savo nuožiūra, tačiau šiuo konkrečiu atveju susiklostė aplinkybės, jog valstybei priklausančiam turtui – ginčo pastatams galioja itin griežtas detalusis planas, kurio sprendinių įgyvendinimas užtikrintų valstybės, Neringos savivaldybės, G. D., ieškovo, visų Lietuvos gyventojų bei turistų, atvykstančių į Neringą, interesus. Įgyvendinus detaliojo plano sprendinius, būtų išlaikyta Neringos miesto architektūra. Šiuo metu apleisti ginčo pastatai akivaizdžiai niokoja ir gadina vizualinį Neringos miesto vaizdą.

23.9. Vienintelė galimybė nepažeisti nei teisės aktų reikalavimų, nei valstybės, privačių asmenų ir visuomenės interesų bei išlaikyti jų pusiausvyrą yra perduoti ginčo pastatus Neringos savivaldybei jos savarankiškoms funkcijoms atlikti – įgyvendinti detaliojo plano sprendinius. Prieš ginčo pastatus įtraukiant į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, nebuvo atsižvelgta į detaliojo plano privalomumą bei visuomeninį interesą.

23.10. Detaliojo plano turinį įvertinus lingvistiškai, galima daryti pagrįstą išvadą, jog jame nurodoma sąlyga, kad „ūkinis pastatas priskiriamas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams“ reiškia, kad naujai pastatytas ūkinis pastatas tampa gyvenamojo namo priklausiniu.

23.11. Naujo statinio statybos darbai yra vykdomi, siekiant sukurti naują statinį – iki tol neegzistavusį arba vietoj visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto pastatant kitą. VĮ Turto bankas neįrodė aplinkybės, jog pastatas – sandėlis negali būti nugriautas, kadangi detaliojo plano sprendiniuose nurodyta nauja statyba reiškia pastato – sandėlio nugriovimą ir naujo statinio pastatymą.

23.12. Pasisakydama dėl ieškovo apeliacinio skundo, G. D. nurodo, kad ji bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog teismas pagal ieškovo abstraktų reikalavimą sprendimu negali priversti šalių susitarti, nes tada kiltų ginčas, kokiomis sąlygomis susitarti. Teismo posėdžių metu buvo pažymėta, kad G. D. nereikalauja nieko daugiau nei jai priklauso, o priklauso – 57/100 gyvenamojo namo dalis, atitinkamai tokia proporcija išlaikytina, pripažįstant pastarosios teisę atstatyti statinį.

23.13. Teismas tinkamai įvertino faktą, kad bendras įpareigojimas susitarti dėl dalių priskyrimo negalės būti įvykdytas, nes antstolis, vykdydamas sprendimą, negalėtų priversti G. D. susitarti, neturėdamas teisės nustatyti susitarimo sąlygų.

23.14. Trečiasis asmuo negali sutikti su ieškovo teiginiais, kad yra nesutarimas tarp jos ir ieškovo, nes G. D. niekada neapeliavo į jai nepriklausančios teisės pripažinimą ir į didesnės apimties teisės įgyventi detaliojo plano sprendinius pripažinimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pastarosios interesai yra priešingi ieškovo interesams ar kad pastaroji siekia, jog ieškovui priklausytina teisė (ar dalis jos) būtų priskirta būtent jai.

24. Atsakovė Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovių ir ieškovo apeliacinius skundus prašo atsakovių apeliacinius skundus atmesti, ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

24.1. Pagal detaliojo plano sprendinius žemės sklype F esantis ginčo turtas turėtų būti nugriautas, o jo vietoje turėtų būti pastatytas naujas ūkinis pastatas, kuris turėtų priklausyti gyvenamojo namo Neringoje, (duomenys neskelbtini), savininkams – ieškovui ir trečiajam asmeniui.

24.2. Teismas sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad detalusis planas yra galiojantis, didžiąja dalimi jau beveik įgyvendintas, o atstatyti ūkinį pastatą yra leista tik (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, todėl apeliančių – atsakovių siekis parduoti ginčo turtą viešame aukcione sukurtų konfliktinę situaciją bei sudarytų prielaidas naujiems teisiniams ginčams kilti.

24.3. Nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad viešo aukciono dalyvis, įsigijęs ginčo turtą, turėtų teisę pats nuspręsti, ar jis tą turtą nugriaus, ar inicijuos detaliojo plano keitimą / koregavimą, tačiau teritorijų planavimo ekspertė A. S., tiek duodama paaiškinimus teisme, tiek pateiktoje specialisto išvadoje nurodė, kad nėra jokio tikslo keisti detaliojo plano sprendinius, tokio tikslo neįvardijo ir atsakovės.

24.4. Apeliaciniuose skunduose atsakovės nenurodo, kodėl, esant iš dalies įgyvendintiems detaliojo plano sprendiniams, kiti jo sprendiniai pagrįstai ir teisėtai galėtų būti neįgyvendinami, t. y. apeliantės nepaneigė teismo padarytos išvados, kad tokia situacija pažeistų pamatinį lygiateisiškumo principą. Skundų teiginiai, kad detalusis planas neturi galiojimo termino ir nenumato iki kada sprendiniai turi būti įgyvendinti, nesudaro pagrindo teigti, kad toks planas gali būti neįgyvendinamas.

24.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo turtas yra ilgą laiką nenaudojamas valstybės funkcijoms atlikti, jo savybės netarnauja valstybei ar ginčo turto valdytojui; ginčo turtas yra valstybės neprižiūrimas, apleistas, jo padėtis nuolat blogėja, o pagal detaliojo plano sprendinius yra numatyta jį nugriauti, todėl toks turtas pagrįstai gali būti pripažintas nereikalingu.

24.6. Kadangi teisės aktai numato galimybę keisti viešo aukciono objektų sąrašą, iš jo išbraukiant nekilnojamojo turto objektus, neturi teisinės reikšmės apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad šiuo metu galioja ir nėra nuginčytas Vyriausybės 2021 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 191 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.30 punktas, kuriuo ginčo turtas buvo įtrauktas į sąrašą. Iš minėto sąrašo turtas gali būti išbraukiamas, kai jis yra perduotas savivaldybės nuosavybėn savivaldybių savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti.

24.7. Detaliajame plane ginčo turtas (šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip keturi nekilnojamojo turto vienetai, turintys atskirus unikalius numerius) buvo įvardintas kaip vienas objektas – „esamas ūkinis pastatas“, kuris turi būti nugriautas. Taip buvo padaryta todėl, kad buitinės patalpos ir sandėlis yra sublokuoti tarpusavyje, todėl vizualiai atrodo kaip vienas ūkinis pastatas, o tvora ir kiemo aikštelė yra 1959 ir 1975 metų statybos, dėl senumo susidėvėję (fiziškai pažeisti). VĮ Turto bankas, teigdamas, kad pagal detaliojo plano sprendinius gali būti griaunamas tik sandėlis, nepaaiškino, kaip tokiu atveju, nenugriovus visų ginčo pastatų (buitinių patalpų, kiemo aikštelės ir tvoros), galės būti įgyvendintas detaliojo plano sprendinys – atkuriamos senosios posesijos. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tiek kiemo aikštelė, tiek tvora yra įregistruotos kaip buitinių patalpų, kurias detaliajame plane numatyta griauti, priklausiniai. Todėl, esant sprendimui griauti buitines patalpas, turi būti griaunami ir jų priklausiniai.

24.8. Pasisakydama dėl ieškovo apeliacinio skundo, Neringos savivaldybės administracija laikosi nuomonės, kad priimant sprendimą jame neturėtų būti įvardintos konkrečios dalys, kuriomis ieškovas ir trečiasis asmuo įgytų teisę statyti naują ūkinį pastatą, kadangi detalusis planas nereglamentuoja, kokiomis dalimis (proporcijomis) ginčo turtas yra priskirtinas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams. Nė viena iš ginčo šalių neprašė teismo nustatyti tikslią atstatymo teisės proporciją.

24.9. Detalusis planas savo prigimtimi nėra dokumentas, nustatantis nuosavybės teisės dalis bendrame daikte, todėl ieškovas ir trečiasis asmuo turi teisę ir pareigą tarpusavyje susitarti dėl visų bendrosios dalinės nuosavybės klausimų. Šioje civilinėje byloje nebuvo iš esmės sprendžiamas ieškovo ir trečiojo asmens tarpusavio ginčas dėl dalių nustatymo bendrojoje nuosavybėje, todėl teismas išėjo už ieškinio ribų ir nepagrįstai nustatė dalis, kuriomis ieškovas ir trečiasis asmuo įgyja teisę atstatyti ūkinį pastatą.

25. Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepimuose į atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir ieškovo I. R. apeliacinius skundus prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimai grindžiami šiais atsikirtimais:

25.1. VĮ Turto bankas, susipažinęs su atsakovės apeliaciniu skundu, su juo sutinka ir visiškai pritaria šio apeliacinio skundo argumentams. Kadangi didžioji dalis atsakovės apeliacinio skundo argumentų iš esmės sutampa su VĮ Turto banko byloje pateikto apeliacinio skundo argumentais, todėl papildomai jų nekartoja.

25.2. VĮ Turto bankas nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu bei papildomai nurodo, jog ginčo turtas apskritai negali būti griaunamas, o tai pagrindžiantys argumentai nurodyti VĮ Turto banko apeliaciniame skunde.

26. Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimuose į atsakovės VĮ Turto banko ir ieškovo apeliacinius skundus prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, ieškovo – atmesti. Atsiliepimai grindžiami šiais atsikirtimais:

26.1. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Turto banko apeliaciniame skunde yra pateikti tapatūs argumentai, kokie buvo pateikti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliaciniame skunde, bei siekiant neatkartoti tų pačių argumentų dar kartą – Lietuvos Respublikos Vyriausybė visiškai pritaria VĮ Turto banko apeliaciniam skundui bei palaiko šį apeliacinį skundą visa apimtimi.

26.2. Atsižvelgiant į tai, kad išsamų situacijos paaiškinimą dėl sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimo pateikė VĮ Turto bankas savo atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės atžvilgiu ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti tie patys argumentai, kaip ir pirminiuose procesiniuose dokumentuose, todėl, siekiant neatkartoti tų pačių faktinių aplinkybių bei argumentų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė palaiko savo apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją bei argumentus, susijusius su ginčo objektu esančiu turtu. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė palaiko VĮ Turto banko atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą išdėstytą poziciją dėl sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

27. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinius skundus, remiasi teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdama jų ribų.

29. Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ir trečiojo asmens ieškinys dėl įpareigojimo spręsti klausimą dėl turto pripažinimo nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti, turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo bei šio turto perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn, detaliojo plano įgyvendinimo, teisės įgyvendinti detaliojo plano sprendinį pripažinimo. Taigi, apeliacinių skundų nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teritorijų planavimą, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl naujai teikiamo rašytinio įrodymo

30. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė VĮ Turto bankas pateikė apeliacinės instancijos teismui naują rašytinį įrodymą - VĮ Turto banko 2022 m. gegužės 25 d. rašto Neringos savivaldybės administracijai kopiją. Nurodo, kad šiuo raštu VĮ Turto bankas, atsakydama į Neringos savivaldybės administracijos prašymą, informavo, jog ginčo turto perduoti savivaldybės nuosavybėn neketina.

31. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

32. Nors apeliantė nenurodo, kodėl šio įrodymo būtinybė iškilo vėliau, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis dokumentas yra susijęs su nagrinėjamo ginčo esme (vienas iš pareikštų reikalavimų yra perduoti ginčo turtą Neringos savivaldybės administracijos nuosavybėn) ir gali būti svarbus nustatant faktines bylos aplinkybes. Be to, minimas raštas parengtas jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl negalėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dokumento apimtis nėra didelė, šalys galėjo šį dokumentą įvertinti ir dėl jo pasisakyti atsiliepimuose į apeliacinį skundą, todėl vertinama, jog jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytą, šis naujai teikiamas dokumentas priimtinas ir pridėtinas prie bylos medžiagos.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

33. Byloje nustatyta, kad ieškovas I. R. yra gyvenamojo namo Neringoje, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtis, jam priklauso 43/100 šio gyvenamojo namo dalys. Kitos 57/100 dalys minimo gyvenamojo namo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus byloje, G. D., šiuo metu priklauso A. D. pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. dovanojimo sutartį.

34. Valstybinės žemės sklype Neringoje, (duomenys neskelbtini), yra: 1) pastatas – buitinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklausantis Lietuvos Respublikai; 2) pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 51/100 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o kitos 49/100 dalies – ieškovui I. R.; 3) kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1/1 priskirta pastatui – buitinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai; 4) kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1/1 priskirta pastatui – buitinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai ir juos patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas.

35. Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 82 patvirtintas teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) Neringos mieste, detalusis planas. Detalusis planas parengtas 7 sklypams, t. y. nuo Neringoje, (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano sudėtinė dalis yra teritorijos raidos programa, patvirtinta Neringos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 114.

36. VĮ Turto bankas 2021 metais viešai paskelbė apie valstybei priklausančių buitinių patalpų, sandėlio dalių, kiemo aikštelės ir kitų inžinerinių statinių (tvoros) pardavimą aukcione. Šis turtas yra įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, kurį 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 163 patvirtino Vyriausybė. Nagrinėjamoje byloje 2021 m. spalio 22 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta VĮ Turto bankui perleisti ieškinyje nurodytą ginčo turtą tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, taip pat atšauktas viešas aukcionas.

37. VĮ Turto bankas 2022 m. kovo 8 d. Neringos savivaldybės administracijai pateikė prašymą leisti koreguoti / keisti Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 82 patvirtinto teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) Neringos mieste detaliojo plano sprendinius. Neringos savivaldybės administracija 2022 m. kovo 31 d. raštu „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Neringoje detaliojo plano koregavimo“ nurodė, kad žemės sklypas prie Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio turto yra suformuotas, detaliajame plane nustatyti teritorijos, pastatų tvarkymo ir naudojimo reglamentai. Atsižvelgiant į tai, prašė VĮ Turto banko patikslinti galimus detaliojo plano keitimo / koregavimo tikslus, taip pat informuoti, ar dėl minėtos procedūros yra informuotas kitas pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), bendraturtis.

38. Neringos miesto savivaldybė 2022 m. gegužės 2 d. kreipėsi į VĮ Turto banką dėl ginčo turto perdavimo Neringos miesto savivaldybei. VĮ Turto bankas 2022 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (15.1 Mr) SK4-6824 atsakė, kad, ginčo turtą įtraukus į parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, šis turtas turi būti parduodamas viešo aukciono būdu. Vyriausybė, įgyvendindama turto savininko teises, priėmė sprendimą šį turtą parduoti viešo aukciono būdu, tuo tikslu turtas ir buvo perduotas VĮ Turto bankui. Turtas, kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, turi būti parduodamas viešo aukciono būdu, o ne atiduodamas savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, VĮ Turto bankas informavo Neringos savivaldybę, kad minėto nekilnojamojo turto perduoti Neringos savivaldybei nuosavybės teise neketinama.

39. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi trečiasis asmuo G. D. perleido jai nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį A. D.. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, G. D. buvo pakeista jos procesinių teisių perėmėju A. D..

40. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus, įpareigojo VĮ Turto banką spręsti klausimą dėl ginčo turto pripažinimo nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti; įpareigojo Vyriausybę spręsti klausimą dėl ginčo turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo bei šio turto perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn; įpareigojo Neringos savivaldybės administraciją įgyvendinti detalųjį planą – nugriauti ginčo turtą, griovimo išlaidas lygiomis dalimis finansuojant Neringos savivaldybės, gyvenamojo namo bendraturčių (I. R. ir G. D. ar jų teisių perėmėjų) lėšomis; pripažino teisę I. R. ir G. D. (ar jų teisių perėmėjams) įgyvendinti detaliojo plano sprendinį – atstatyti ūkinį pastatą sklype F pagal proporciją 43 (I. R.) – 57 (G. D.). Atsakovės VĮ Turto bankas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria detaliojo plano sprendinio įgyvendinimui buvo nustatyta proporcija tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamas visa apimtimi.

Dėl detaliojo plano privalomumo ir jo įgyvendinimo

41. Kaip jau nurodyta pirmiau, ieškovas bei trečiasis asmuo prašė įpareigoti atsakovus spręsti klausimą dėl ginčo turto pripažinimo nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti, ginčo turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo bei šio turto perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn, užtikrinti, kad būtų įgyvendintas detalusis planas. Nors tai yra savarankiški byloje pareikšti reikalavimai, jais iš esmės yra siekiama vieno tikslo – kad Neringos savivaldybės administracija įgyvendintų detaliojo plano sprendinį dėl ginčo turto nugriovimo, o ieškovui ir trečiajam asmeniui būtų pripažinta teisė įgyvendinti kitą detaliojo plano sprendinį – ūkinio pastato atstatymą. Kitaip tariant, reikalavimai dėl ginčo turto pripažinimo nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti, ginčo turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo bei šio turto perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn iš esmės yra tik teisinės prielaidos, kurios yra būtinos tam, kad Neringos savivaldybės administracija, ieškovas ir trečiasis asmuo galėtų įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, susijusius su gyvenamojo namo sklype esančiu ginčo turtu.

42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog jis (teismas) sutinka su VĮ Turto banko ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentais, kad šiuo metu galiojančiuose

neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovas ir trečiasis

asmuo turi teisėtą privatų interesą, jog detaliojo plano numatyti sprendiniai bus vykdomi ir kad

pagal detalųjį planą numatytas atstatyti ūkinis pastatas bus priskirtas jiems ar kitiems namo

(duomenys neskelbtini), Neringa, gyventojams. Teismo įsitikinimu, keisti detaliojo plano sprendinius nėra pagrindo, o paskelbtas valstybei priklausančio turto aukcionas sukuria konfliktinę situaciją ir nepamatuotus pirkėjų lūkesčius.

43. Byloje nėra ginčo, kad detalusis planas, dėl kurio įgyvendinimo kilo šalių ginčas, yra galiojantis Neringos teritorijos planavimo dokumentas, o detaliojo plano sprendinys dėl ginčo turto (nugriovimo, atstatymo) yra neįgyvendintas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad detalusis planas yra galiojantis (byloje nėra duomenų, kad jis būtų pakeistas ar panaikintas), jo įvykdymo terminas nėra nustatytas (galioja neterminuotai), didžiąja dalimi jis jau yra įgyvendintas. Teismo vertinimu, pagal detaliojo plano sprendinius ginčo turtas turi būti nugriautas, atstatyti ūkinį pastatą pagal detaliojo plano sprendinius leista tik (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, t. y. pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad detaliojo plano sprendiniai turi būti vykdomi, nes ginčo dienai šio plano sprendinys dėl ginčo turto griovimo iki šiol nėra įvykdytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas ieškinio ir trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų pagrįstumą iš esmės grindžia detaliojo plano privalomumu, vykdytinumu ir teisėtais fizinių asmenų lūkesčiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino susidariusią situaciją, be pagrindo neatsižvelgė į detaliojo plano vykdymo sąlygas ir kitas reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes.

44. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju atsakovai sutinka, jog detalusis planas yra privalomas ir turi būti vykdomas, tačiau akcentuoja, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta konkretaus draudimo parduoti valstybei priklausantį turtą, neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių, be to nėra detaliojo plano įgyvendinimo termino, o pirmosios instancijos teismas neanalizavo detaliojo plano neįvykdymo priežasčių, neatsižvelgė į atsakovų argumentus, kodėl iki šiol detaliojo plano sprendiniai nėra įvykdyti.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad detalieji planai yra vienas svarbiausių teritorijų planavimo dokumentų, konkretizuojančių žemės sklypo savininko teises. Jie visada susiję su konkrečiais, vietos atžvilgiu aiškiai identifikuojamais žemės sklypais (teritorijomis) ir yra privaloma sąlyga tam tikrai asmenų veiklai konkrečiame žemės sklype plėtoti. Detaliųjų planų ypatumas tas, kad juose nustatomas detalus žemės sklypo juridinis statusas. Tai atliekama nurodant konkrečius sprendinius (tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jos pakeitimus; skaidomų ir sujungiamų žemės sklypų arba valdų ribas; teritorijos naudojimo pobūdį; įrenginių ir statinių išdėstymo arba išdėstymo pobūdį; urbanistinius, gamtos ir kultūros paveldo, architektūrinius, inžinerinius teritorijos tvarkymo ir naudojimo parametrus; vandens išteklių naudojimo sąlygas; inžinerinės įrangos ir tinklų išdėstymą arba šiai įrangai ir tinklams rezervuojamas teritorijas; žemės servitutus), kurie patvirtinti įgyja juridinę galią. Detaliojo plano sprendiniai nustato (keičia, papildo) teritorijos tvarkymo režimą – teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-343/2014).

46. Šiuo atveju detaliojo plano aiškinamajame rašte ir pagrindiniame brėžinyje yra nurodyta, kad ginčo pastatai turi būti rekonstruojami, mažinant užstatymo plotą iki 60 kv. m, regeneruojant 1942 metais buvusį užstatymą, taip pat numatyta, kad turi būti iškeliami ūkinio pastato naudotojai, tam parengus teisinį mechanizmą, ir pastatas turi būti priskirtas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo gyventojams. Taigi, akivaizdu, kad ginčo detaliojo plano sprendinio įgyvendinimas susijęs su tam tikromis sąlygomis – teisinio mechanizmo parengimu ir ūkinio pastato naudotojų iškėlimu. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundžiamu sprendimu toks teisinis mechanizmas yra sukuriamas, teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, visų pirma, dėl to, kad tokia teismo teisė neišplaukia iš detaliojo plano sprendinių ar kitų teisės aktų reikalavimų. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tiesiog konstatavo, kad detalusis planas turi būti vykdomas, ginčo pastatai nugriaunami ir vietoj jų statomas naujas ūkinis pastatas, tačiau visiškai nieko nepasisakė dėl ūkinio pastato naudotojų iškėlimo, prieš tai sukuriant tam teisinį mechanizmą. Nors ir sutiktina, kad šiuo metu ginčo pastatuose faktinių naudotojų nėra, tačiau ginčo pastatų dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir detaliojo plano sprendiniai, nesant įvardijamo teisinio mechanizmo, kuris tikėtina privalo apimti ir kompensavimo mechanizmą už griautinas valstybei priklausančias ginčo pastatų dalis, negali tos nuosavybės teisės atimti.

47. Nustatyta, kad Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 82 patvirtintu detaliuoju planu, kuris reglamentuoja teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) naudojimą, bei prie detaliojo plano pridedamoje teritorijos raidos programoje, patvirtintoje Neringos miesto savivaldybės 1998 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 114 projekto rengėjas siūlo teritorijoje (duomenys neskelbtini) – rekonstruoti gyvenamą namą, (...), iš esamo ūkinio pastato iškelti naudotojus į kitą sklypą bei rekonstruoti ūkinį pastatą, sumažinant tūrį, suteikiant etnografinį charakterį. Taip pat ir Detaliojo plano sprendiniuose nurodoma, kad naudotojų iš ūkinio pastato iškėlimas ir pastato priskyrimas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams galimas sudarius tam teisinį mechanizmą. Taigi, iš detaliojo plano sprendinių matyti, kad detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas galimas tik įvykdžius tam tikras sąlygas.

48. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-1075/2021). Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kuomet priimamas sprendimas nugriauti valstybei priklausantį turtą, nenumatant už tai jokios kompensacijos, neužtikrina maksimalios naudos visuomenei. Ginčo turtas, nors šiuo metu ir apleistas, atsižvelgiant į jo lokaciją (Nidos gyvenvietė, ant Kuršių marių kranto) neabejotinai vertintinas kaip didelės vertės turtas, už kurio praradimą (nugriovimą) valstybei turėtų būti kompensuojama.

49. Šias teisėjų kolegijos išvadas patvirtina ir tai, kad ekspertė A. S. byloje pateiktame ekspertinio tyrimo akte konstatavo, jog detaliajame plane yra įtvirtinta kompensavimo priemonė už pastate (duomenys neskelbtini) turėtas dalis. Ekspertinio tyrimo akte nurodyta, kad detaliajame plane numatyta kompensavimo priemonė už pastate (duomenys neskelbtini) turėtas dalis, galimybė naujo ūkinio pastato statybai sklype (duomenys neskelbtini) yra įgyvendinta, naujas ūkinis pastatas pastatytas. Ekspertės vertinimu, už pastato (duomenys neskelbtini) griovimą, jo savininkams (fiziniams asmenims) yra kompensuota suteikiant jiems teisę pasistatyti naują ūkinį pastatą sklype (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu byloje nėra informacijos, kad valstybei už prarandamą nekilnojamąjį turtą kokia nors forma būtų kompensuojama (suteikiant kitą sklypą, išmokant kompensaciją ar pan.). Atsižvelgiant į tai, padaroma išvada, kad šiuo metu nėra parengtas teisinis mechanizmas dėl detaliojo plano sprendinio įgyvendinimo, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu jo negalėjo sukurti ir nesukūrė. Dėl to sutiktina su VĮ Turto banko argumentais, kad tol, kol nebus parengtas teisinis mechanizmas, įgyvendinti detaliojo plano sprendinius nėra galimybės.

50. KNNPD 1998 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 302, kuris kaip procedūrų dokumentas yra sudėtinė byloje pateikto detaliojo plano medžiagos dalis, informavo Neringos savivaldybę, kad jai priklausančio turto (poilsinės (duomenys neskelbtini)) likvidavimo idėjai neprieštarauja tik tuo atveju, jeigu už šį turtą bus kompensuojama, t. y. KNNPD už jos valdomo turto nugriovimą prašė perduoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (poilsio namus (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ankstesnis ginčo turto valdytojas, sutikdamas su detaliojo plano sprendiniais tikėjosi gauti kompensaciją už griautiną turtą, šiuo atveju patvirtina, jog buvo siekiama laikytis valstybės turto valdymo efektyvumo principo, t. y. reikalaujama atlyginimo už valstybės prarandamą turtą. Situacija, kuomet privatiems asmenims už griaunamo turto dalį yra kompensuojama (suteikiama teisė statyti naują pastatą) o valstybei už to paties turto dalies griovimą jokia forma nėra atlyginama, yra nesuderinama su lygiateisiškumo principu, taip pat neužtikrina Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, įtvirtinto efektyvumo principo įgyvendinimo.

51. Be to, visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo turi būti disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą. Efektyvumo principas reikalauja, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Valstybės ir savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo turi atitikti ir racionalumo principą, pagal kurį toks turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas. Vadinasi, kad savininko (valstybės, savivaldybių) teisių į viešosios nuosavybės teisės objektus įgyvendinimas atitiktų visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principus, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama atsakingai (tausojant, nešvaistant), siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, be kita ko, gaunant iš šio turto maksimalią naudą. Detaliojo plano sprendiniuose aiškiai nurodoma, kad naudotojų iš ūkinio pastato iškėlimas galimas tik sudarius teisinį mechanizmą, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų numatyti ir teisingą atlyginimą už šį turtą. Visų pirma, teritorijų raidos programoje nurodoma, kad iš esamo ūkinio pastato į kitą sklypą turi būti iškelti jo naudotojai. Iš teritorijos raidos programos rengėjos siūlymų nėra aišku, kaip turi būti įgyvendinamas ūkinio pastato naudotojų iškėlimas, koks kitas žemės sklypas turi būti jiems priskiriamas. Detaliojo plano sprendiniuose taip pat nurodoma, kad naudotojų iš ūkinio pastato iškėlimas ir pastato priskyrimas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams galimas sudarius tam teisinį mechanizmą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria atsakovių apeliacinių skundų argumentams, kad teisinio mechanizmo sukūrimas buvo esminė sąlyga, lemianti detaliojo plano įgyvendinimą. Nesant šio mechanizmo, detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas nėra galimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarydamas priešingą išvadą – kad detaliojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinami besąlygiškai – nepagrįstai suteikė tokiam planui neapibrėžtą teisinę galią, neatitinkančią TPĮ 2 straipsnio 2 punktas, 17 straipsnio 6 dalis) ir ignoravo valstybės interesus.

52. Taigi, iš pirmiau nurodomų teisės aktų nuostatų matyti, jog detaliuoju planu gali būti patvirtinami tik teritorijos plėtojimo sprendiniai ir tai nėra dokumentas, galintis reglamentuoti pastatų nuosavybės teisės perleidimą. Tokios pozicijos laikosi ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri, atsakydama į prašymą pateikti išvadą / nuomonę dėl Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 82 patvirtinto detaliojo plano sprendinių, nurodė, kad, tiek vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, tiek detaliojo plano rengimo metu galiojančiais teisės aktais, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nuosavybės teisių perleidimas nenustatomas ir su tuo susiję klausimai nesprendžiami.

53. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs Neringos savivaldybės administraciją įgyvendinti detaliojo plano sprendinį (ginčo pastatų nugriovimą) bei pripažinęs ieškovui ir trečiajam asmeniui teisę įgyvendinti kitą detaliojo plano sprendinį (ūkinio pastato atstatymą) priėmė nepagrįstą sprendimą. Ši išvada grindžiama tuo, kad pirmiau nurodytų detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas būtų galimas tik sukūrus atitinkamą teisinį mechanizmą, įskaitant kompensavimą už valstybės prarandamą ginčo turto dalį, o toks mechanizmas nei skundžiamu teismo sprendimu, nei jokiomis kitomis priemonėmis šiuo metu nėra parengtas.

Dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo

54. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, detaliojo plano sprendinys (duomenys neskelbtini) turi būti įgyvendinamas, nugriaunant ginčo pastatus ir jų vietoje pastatant naują, ne didesnį negu 60 kv. m, ne aukštesnį negu 7 m ūkinį pastatą. Atsakovių teigimu, detalusis planas nenumato visų ginčo pastatų griovimo, yra galima ginčo turto rekonstrukcija su nuosavybės teisės išsaugojimu, be to, detaliajame plane kalbama ne apie visus ginčo statinius.

55. Pagal teritorijos raidos programą numatyta rekonstruoti ūkinį pastatą, sumažinant tūrį, suteikiant etnografinį charakterį. Detaliojo plano sprendiniai taip pat numato, jog ūkinis pastatas turi būti rekonstruojamas, mažinant užstatymo plotą iki 60 kv. m, regeneruojant 1942 metais buvusį užstatymą. Pirmosios instancijos teisme nenustatyta, kad šių detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas galimas nenugriovus ginčo pastatų. Iš byloje pateikto UAB „Senamiesčio projektai“ projektinio pasiūlymo matyti, kad tam, jog pagal detalųjį planą būtų galima atkurti etnografinio stiliaus ūkinio pastato ribas, buitinės patalpos ir sandėlis turi būti griaunami, pilnai išmontuojant visas statybines konstrukcijas, išardant pamatus, kadangi pagal detalųjį planą numatyto atstatyti etnografinio stiliaus ūkinio pastato ribos nesutampa su esamais statiniais. Byloje apklausta ekspertė A. S. patvirtino, kad detaliajame plane yra numatyta pagrindinė sąlyga senųjų posesijų atkūrimui – sandėlio ir buitinių patalpų (plane pažymėtų 3L4/p ir 4I1/p) nugriovimas. Ekspertė taip pat nurodė ir patvirtino, kad posesijos neįmanoma atkurti paliekant esamus buitinių patalpų ir sandėlio pastatus.

56. Iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio ištraukos matyti, kad pastatas – sandėlis, kuris žymimas indeksu 4I1/p, yra griautinas, o pastato – buitinės patalpos (žymimos indeksu 3L1/p) vietoje reglamentuota nauja statyba (plotas, kuris yra pažymėtas susikertančiomis įstrižomis linijomis, skiltyje „Sutartiniai ženklai“ yra įvardintas kaip „reglamentuota nauja statyba“). Pažymėtina, kad šiame detaliojo plano brėžinyje atskiru žymėjimu žymima ir rekonstrukcija, tačiau sklype F šis statybos būdas nėra numatytas.

57. Pagal detaliojo plano rengimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.02:1997 „Statinio statybos ir priežiūros darbų rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro (1990-1998 m.) 1997 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 114, 4 punktą yra šios statinio statybos ir statinio priežiūros darbų rūšys: nauja statyba; naudojamo statinio: 1) priežiūra; 2) remontas; 3) rekonstravimas; 4) statinio griovimas. Nauja statyba laikoma: naujo statinio projektavimas ir statyba; esamo statinio antžeminio ar požeminio priestato (išskyrus verandas, prieangius, lodžijas, balkonus, žiemos sodus ir pan.) projektavimas ir statyba (montavimas), nepriklausomai nuo to, ar jie savo paskirtimi yra susiję, ar ne; naujo tiesinio projektavimas ir tiesimas (klojimas) šalia esamo, nepriklausomai nuo to, ar jie savo paskirtimi yra susiję, ar ne; buvusio statinio atstatymas. Esamo naudojamo pastato rekonstrukcija yra siekiama iš esmės pertvarkyti statinį. Šiuo atveju pagal detaliojo plano sprendinius, 75,50 kv. m esamo mūrinio pastato vietoje turi būti pastatytas ne didesnis kaip 60 kv. m medinis etnografinis, ne aukštesnis kaip 7 metrų pastatas. Apeliantės (atsakovės) nepateikė įrodymų, kad toks detaliojo plano tikslas galėtų būti pasiektas atliekant pastato – buitinių patalpų esminį pertvarkymą, be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad šis pastatas nėra naudojamas, todėl padaroma išvada, jog, siekiant įgyvendinti šiuo metu galiojančio detaliojo plano sprendinius, pastatas – buitinės patalpos turėtų būti griaunamas ir vietoje jo naujos statybos būdu sukuriamas naujas statinys.

58. Šias išvadas papildomai pagrindžia ir tai, kad detaliojo plano autorė architektė J. N. 2021 m. gruodžio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, jog: „Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje yra aiškiai pažymėta, kad sklype F esantys ūkiniai pastatai yra griaunami, o naujai atstatomo ūkinio pastato teritorija pažymėta kaip „reglamentuota nauja statyba“. Sklype F jokių pastatų rekonstrukcija nėra numatyta, tik griovimas ir nauja statyba“.

59. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kiemo aikštelė ir tvora yra įregistruoti buitinių patalpų priklausiniais. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.14 straipsnį antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, įgyvendinant šiuo metu galiojantį detalųjį planą ir griaunant buitines patalpas, kartu turėtų būti griaunami tiek tvora, tiek kiemo aikštelė.

60. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš detaliojo plano turinio galima daryti išvadą, jog ūkinis pastatas (tiek esamas, tiek būsimas) yra traktuojamas kaip gyvenamojo namo priklausinys ir šis priklausinys (ginčo turtas) negali gyvuoti kaip atskiras turtinis vienetas.

61. Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius, antraeilius ir į jų rūšis, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo. CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013).

62. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013).

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl daiktų – priklausinių – teisinio režimo yra suformuota. Antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu reiškiasi per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant juridiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis (geografinė padėtis, buvimas greta vienas kito), bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2022).

64. Detaliajame plane ginčo turtas įvardintas kaip vienas objektas – „esamas ūkinis pastatas“. Taip, pasak Neringos savivaldybės administracijos, buvo padaryta todėl, kad buitinės patalpos ir sandėlis yra sublokuoti tarpusavyje, todėl vizualiai atrodo kaip vienas ūkinis pastatas, o tvora ir kiemo aikštelė yra 1959 ir 1975 metų statybos ir dėl senumo yra susidėvėję (fiziškai pažeisti). Šiuo metu ginčo turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pažymėtina, kad nei detaliajame plane, nei teritorijos raidos programoje nėra nurodyta, jog ginčo turtas laikytinas gyvenamojo namo priklausiniu. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo turtas neatitinka pirmiau nurodomų antraeilio daikto požymių. Visų pirma, gyvenamasis namas ir ginčo turtas turi skirtingus savininkus. Ieškovas, įsigydamas gyvenamojo namo dalį, kartu neįgijo dalies ginčo turto. Ginčo turto dalis ieškovo buvo įgyta vėliau, t. y. jau po pirminio ieškinio šioje byloje pateikimo. Byloje taip pat nenustatytas ir funkcinis daiktų ryšys, t. y. nenustatyta, kad ginčo turtas, skirtas tarnauti gyvenamajam namui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Ginčo turtas yra izoliuotas nuo ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančios dalies gyvenamojo namo, turi atskirą įėjimą ir jų paskirtis nėra susijusi funkciniu ryšiu su šio namo patalpų eksploatavimu. Tiek gyvenamasis namas, tiek ginčo pastatai galėjo būti naudojami atskirai ir tarp jų nėra tokios priklausomybės, kaip tarp pagrindinio daikto ir priklausinio. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo turtu gyvenamojo namo gyventojai naudojasi ar, kad šie objektai turi bendrą ūkinę paskirtį.

65. Visgi, vertinant detaliojo plano aiškinamojo rašto turinį, detaliojo plano sprendinys priskirti naujai pastatytą ūkinį pastatą gyvenamojo namo savininkams galėtų būti vertinamas kaip siekis naujai pastatytą ūkinį pastatą paversti gyvenamojo namo antraeiliu daiktu, nes detaliuoju planu siekiama išsaugoti 1942 metais susiklosčiusią individualią planinę struktūrą bei senosiose posesijose atstatyti žvejų sodybas. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad detalusis planas pagal savo paskirtį ir tikslą nesukuria (neatima) nuosavybės, todėl minimos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju nėra reikšmingos.

Dėl ginčo turto pripažinimo nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti

66. Apeliaciniuose skunduose atsakovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepagrįsti VĮ Turto banko argumentai, jog nėra pagrindo ir tikslo nenaudojamą valstybės turtą, kuris jau yra pripažintas nenaudojamu valstybės funkcijoms įgyvendinti, dar kartą pripažinti jį nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti turtu. Apeliančių vertinimu, ginčo turto pripažinimas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti turtu jokių teisinių pasekmių nesukuria, kadangi bet kokiu atveju šis turtas gali būti parduodamas viešo aukciono būdu. Šiems apeliacinių skundų argumentams pritartina iš dalies.

67. Byloje nustatyta, kad ginčo turtas jau yra pripažintas nenaudojamu valstybės funkcijoms įgyvendinti, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 191 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.30 punktu buvo įtrauktas į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 117 „Dėl Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punkte numatyta, jog į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą arba viešame aukcione parduodamo savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą gali būti įtrauktas šis valstybės (savivaldybės) nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai, išskyrus Aprašo 10 punkte nurodytą nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus: nenaudojamas valstybės (savivaldybių) funkcijoms atlikti ar veiklai vykdyti nekilnojamasis turtas; teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas nereikalingu, netinkamu (negalimu) naudoti nekilnojamasis turtas. Atsižvelgiant į tai, padaroma išvada, kad į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą gali būti įtrauktas tiek valstybės funkcijoms atlikti nenaudojamas, tiek nereikalingas, netinkamas (negalimas) naudoti nekilnojamasis turtas. Taigi, sutiktina, kad ginčo turto pripažinimas nereikalingu savaime nenulemtų šio turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo.

68. Visgi reikalavimu dėl ginčo turto pripažinimo nereikalingu šiuo atveju buvo siekiama kitų tikslų nei nurodo apeliantės. Šiuo reikalavimu ieškovas bei trečiasis asmuo siekė sudaryti jau pirmiau minėtas teisines prielaidas detaliojo plano įgyvendinimui, nes tik pripažintas nereikalingu valstybės funkcijoms įgyvendinti nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas savivaldybės nuosavybėn savarankiškoms savivaldybės funkcijoms įgyvendinti, kaip numato VSTVNDĮ 20 straipsnio 5 punktas ir 26 straipsnio 1 dalis 8 punktas. Dėl to ginčo turto pripažinimas nereikalingu sukeltų teisines pasekmes, vertinant šias pasekmes byloje pareikštų reikalavimų kontekste.

69. VĮ Turto bankas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ginčo turtas ankstesnio turto valdytojo KNNPD sprendimu jau buvo pripažintas nereikalingu, netinkamu (negalimu) naudoti turtu, todėl teismo įpareigojimas jau pripažintą nereikalingu, netinkamu (negalimu) naudoti valstybės turtą dar kartą pripažinti nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti yra nesuprantamas, keistas, beprasmis bei nesukeliantis jokių teisinių pasekmių.

70. Byloje nustatyta, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ieškovui 2022 m. vasario 4 d. pateiktame rašte nurodė, jog KNNPD, pripažinusi ginčo turtą nereikalingu direkcijos funkcijoms įgyvendinti, 2016 m. vasario 4 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. S1- 72(1.50)1A5-50 perdavė šį turtą VĮ Turto bankui. Taigi, būdama ginčo turto valdytoja, KNNPD buvo priėmusi sprendimą dėl ginčo turto nereikalingumo direkcijos funkcijoms atlikti, tačiau turto pripažinimas nereikalingu direkcijos funkcijoms įgyvendinti savaime nereiškia šio turto nereikalingumo valstybės funkcijoms įgyvendinti. Be to, sprendimą dėl valstybės ar savivaldybių turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti priima turto valdytojas (VSTVNDĮ 26 straipsnio 4 dalis), todėl šiuo atveju sprendimą dėl ginčo turto pripažinimo nereikalingu turėtų priimti VĮ Turto bankas, įvertinęs VSTVNDĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų egzistavimą.

71. Visgi, įvertinus tai, kad šiuo sprendimu nustačius, jog ieškovas bei trečiasis asmuo neturi teisės įgyvendinti detaliojo plano sprendinių tol, kol nebus parengtas teisinis kompensavimo už griaunamą turtą mechanizmas, t. y. netenkinamas pagrindinis ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimas, sprendimas dėl ginčo turto pripažinimo nereikalingu nesukeltų savarankiškų teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, tenkinti reikalavimą dėl įpareigojimo spręsti klausimą dėl ginčo turto pripažinimo nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti nėra pagrindo.

Dėl ginčo turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo bei šio turto perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn

72. Atsakovės nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu Vyriausybei spręsti klausimą dėl ginčo turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo bei šio turto perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn. Pasak apeliančių, jokio teisinio pagrindo ginčo turtą išbraukti iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo, nėra. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais iš esmės sutinka.

73. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 191 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.30 punktu, ginčo turtą įtraukė į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Byloje šio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas keliamas nėra. Byloje pareikštais reikalavimais siekiama ne minėto Vyriausybės nutarimo panaikinimo, o ginčo turto išbraukimo iš šiuo nutarimu patvirtinto viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo kitais pagrindais.

74. Remiantis Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1179, 22 punktu, nekilnojamasis turtas arba kiti nekilnojamieji daiktai iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo arba viešame aukcione parduodamo savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo išbraukiami, kai yra bent viena iš šių sąlygų: < ... > 22.2 atsiradus Aprašo 10 punkte nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių nekilnojamasis turtas ar kiti nekilnojamieji daiktai negali būti įtraukti į sąrašą; < ... > 22.4 atsiradus aplinkybėms, dėl kurių savivaldybių nekilnojamasis turtas ar kitas nekilnojamasis daiktas gali būti panaudojamas arba pritaikomas savivaldybių funkcijoms atlikti. Šiuo atveju ieškovas argumentavo, kad detaliojo plano sprendinių vykdymas yra laikomas savivaldybės funkcija, todėl ginčo turtas turėtų būti perduotas savivaldybei jos funkcijoms atlikti ir šiuo pagrindu išbraukiamas iš viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo. Taigi, esminiu ir vieninteliu argumentu, dėl ko ginčo turtas turėtų būti perduotas Neringos savivaldybei ir išbrauktas iš viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo, buvo tai, kad tik taip gali būti įgyvendinami detaliojo plano sprendiniai – ginčo turto nugriovimas ir naujo ūkinio pastato atstatymas. Visgi, pripažinus, kad minėtų detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas nėra galimas kol nėra parengtas teisinis kompensavimo už griaunamą turtą mechanizmas, nelieka pagrindo spręsti dėl ginčo turto išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo bei šio turto perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn. Tokio reikalavimo tenkinimas, nesant galimybės įgyvendinti detalųjį planą, nesukeltų ieškovui bei trečiajam asmeniui teisinių pasekmių.

75. Be to, nuosavybės teisės apsaugos standartai įtvirtinti tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija), tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija). Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta: nuosavybė neliečiama. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių. Be to, ir Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Nuosavybės teisės pažeidžiamos, jeigu be teisėto pagrindo ribojamos savininko teisės valdyti daiktą, juo naudotis ar disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2009).

76. Šiuo atveju Vyriausybė – ginčo turto savininkė yra priėmusi sprendimą parduoti ginčo turtą ir įtraukė šį turtą į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta jokio draudimo parduoti valstybei priklausantį turtą, neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių, nes naujasis savininkas, įsigijęs ginčo turtą, turės teisę pats nuspręsti, ar įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, ar inicijuoti jo pakeitimus. Šiuo metu galiojantis detalusis planas neturi įgyvendinimo termino, vadinasi, VĮ Turto bankas turi teisę ginčo turtą parduoti ir neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su atsakovių apeliacinių skundų argumentais, kad vien ta aplinkybė, jog detalusis planas nėra įgyvendintas, negali lemti šio turto perdavimo savivaldybei ar apskritai drausti tokį turtą parduoti viešo aukciono būdu.

77. Ieškovas atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą nurodo, kad, priimant sprendimą dėl ginčo turto įtraukimo į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, Vyriausybei nebuvo pateikta informacija apie ginčo turtui galiojančius detaliojo plano sprendinius, todėl sprendimas buvo priimtas klaidingai įvertinus ginčo turto funkcionalumą. Nors byloje nėra įrodymų, kad, priimant minėtą sprendimą, Vyriausybei buvo išviešinta informacija apie ginčo turtui galiojančius detaliojo plano sprendinius (turto griovimą ir ūkinio pastato atstatymą), tačiau iš Vyriausybės pozicijos nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad ši informacija nepakeitė Vyriausybės apsisprendimo dėl ginčo turto pardavimo viešo aukciono būdu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, šis ieškovo atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentas yra nepagrįstas.

78. Be to, Valstybės kontrolė 2018 m. sausio 24 d. valstybinio audito ataskaitoje „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ Nr. VA-2018-P-60-8-1 pateikė rekomendacijas Vyriausybei maksimaliai apriboti valstybės nekilnojamojo turto perdavimą savivaldybių nuosavybėn ir sudaryti sąlygas tikslingam jo panaudojimui. Audito ataskaitoje Valstybės kontrolė pažymėjo, kad 25 procentai valstybės perduoto turto, kurį savivaldybės nurodė ketinančios panaudoti savo savarankiškoms funkcijoms vykdyti, nėra naudojama tam tikslui, dėl kurio valstybės turtas buvo perduotas, ir, įtraukus į savivaldybių nekilnojamojo turto pardavimo sąrašus, turtas parduodamas aukcione. Dėl šių Valstybės kontrolės rekomendacijų buvo sugriežtintos valstybės nekilnojamojo turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn sąlygos, nustatytos Valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 „Dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn“. Atsižvelgiant į nurodytą, sprendimas dėl atitinkamo turto perdavimo savivaldybės funkcijoms įgyvendinti turi būti priimtas atidžiai įvertinus visas aplinkybes ir argumentus. Šiuo atveju kitų argumentų (be būtinumo įgyvendinti detalųjį planą) byloje nėra pateikta, todėl šis ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teismo tenkintas nepagrįstai.

Dėl kitų atsakovių apeliacinių skundų argumentų

79. Apeliaciniuose skunduose VĮ Turto bankas ir Vyriausybė, be kita ko, nurodo, kad detaliuoju planu gali būti patvirtinami tik teritorijos plėtojimo sprendiniai ir tai nėra dokumentas, galintis reglamentuoti pastatų nuosavybės teisės perleidimą (šiuo atveju naujai pastatyto pastato priskyrimo (duomenys neskelbtini) namo gyventojams). Detalusis planas ir jo sprendiniai šiuo metu yra galiojantys, byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl detaliojo plano sprendinių pripažinimo neteisėtais, duomenų apie jo sprendinių pakeitimus (patikslinimus) nepateikta, todėl teisėjų kolegija šiuo atveju nevertina ir nepasisako dėl detaliojo plano atitikimo teisės aktų reikalavimams. Be to, ginčai dėl detaliojo plano sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo nėra teismingi bendrosios kompetencijos teismams.

80. Atkreiptinas dėmesys, kad detalusis planas yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, tačiau teisės aktuose įtvirtinta ir šio teritorijų planavimo dokumento pakeitimo galimybė. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti tą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, laikantis šiame įstatyme nustatytų teritorijų planavimo proceso reikalavimų ir taikant tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

81. Byloje nustatyta, kad VĮ Turto bankas 2022 m. kovo 8 d. Neringos savivaldybės administracijai pateikė prašymą leisti koreguoti / keisti detaliojo plano sprendinius. Neringos savivaldybės administracija 2022 m. kovo 31 d. raštu „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Neringoje detaliojo plano koregavimo“ nurodė, kad žemės sklypas prie Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio turto yra suformuotas, detaliajame plane nustatyti teritorijos, pastatų tvarkymo ir naudojimo reglamentai. Atsižvelgiant į tai, prašė VĮ Turto banko patikslinti galimus detaliojo plano keitimo / koregavimo tikslus. Nors byloje trūksta informacijos apie tolesnę VĮ Turto banko prašymo nagrinėjimo procedūrą, tačiau byloje taip pat nėra įrodymų, kad Neringos savivaldybės administracija būtų šį prašymą atmetusi ar kitokiu būdu išreiškusi galutinę poziciją, jog detaliojo plano keitimas šiuo atveju yra negalimas.

82. Be to, kaip matyti iš atsakovių procesinių dokumentų, ginčo turto dalies savininkė ir valdytoja nesutinka tik su detaliojo plano sprendinio įgyvendinimu, kai naujai pastatomas pastatas yra priskiriamas gyvenamojo namo gyventojams be jokio teisinio mechanizmo, t. y. neatlyginant valstybei už jos prarandamas ginčo turto dalis. Atsakovės nekvestionuoja šio plano architektūrinių sprendimų, tikslo dėl ankstesnių posesijų atstatymo ir pan., todėl nesutiktina, kad taip yra siekiama sukurti prielaidas naujų, galbūt kitos paskirties pastatų atsiradimui šioje vietoje ar ūkinio pastato praplėtimui.

83. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba šie detalieji planai pripažįstami netekusiais galios šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka. Byloje nustatyta, kad šiuo atveju detaliojo plano įgyvendinimo terminas nėra nustatytas. Jokie teisės aktų reikalavimai nenumato draudimo perleisti nuosavybę neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių (ginčo dėl to byloje nėra), todėl sutiktina su atsakovių apeliacinių skundų argumentais, kad jokie teisės aktų reikalavimai šiuo atveju nedraudžia perleisti ginčo turtą, kuriam galioja detaliojo plano sprendiniai, tretiesiems asmenims.

84. Šiuo atveju atsakovė VĮ Turto bankas 2021 m. spalio 25 d. paskelbė ginčo turto viešą aukcioną. Nors pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks aukcionas sukuria konfliktinę situaciją ir nepamatuotus pirkėjų lūkesčius, teisėjų kolegija šioms teismo išvadoms nepritaria.

85. Iš 2021 m. rugsėjo 13 d. VĮ Turto banko generalinio direktoriaus įsakymo dėl valstybės nekilnojamojo turto viešo elektroninio aukciono sąlygų patvirtinimo matyti, kad potencialiems ginčo turto pirkėjams aukciono sąlygose yra išviešinta informacija, susijusi su detaliojo plano sprendiniais. Aukciono sąlygose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra taikomi Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 82 „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Neringos m., detalaus plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano bei Neringos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 114 patvirtintos teritorijos raidos programos sprendiniai. Neringos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 114 patvirtintuose teritorijos raidos programos sprendiniuose nurodyta: „iš esamo ūkinio pastato iškelti naudotojus į kitą sklypą, rekonstruoti ūkinį pastatą, sumažinti tūrį, suteikiant etnografinį charakterį“. Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 82 „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Neringos m., detalaus plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta: „Rekonstruojamas ūkinis pastatas mažinamas užstatymo plotas iki 60 m², regeneruojamas buvęs 1942 m. užstatymas prie šiaurės rytų ribos, ūkinis pastatas neturi viršyti 7 m aukščio, apdailai naudoti tradicines Kuršių Nerijos pastatų apdailines medžiagas, stogui – molio čerpes. Iškeliami iš ūkinio pastato naudotojai (tam parengus teisinį mechanizmą) ūkinis pastatas priskiriamas (duomenys neskelbtini) namo gyventojams“. Pirkėjams pageidaujant, teritorijų planavimo dokumentai (detalusis planas ir kt. dokumentai, susiję su parduodamu turtu) bus pateikti el. paštu. Analogiška informacija apie ginčo turtui galiojantį teritorijų planavimo dokumentą atkartota ir skelbime apie aukcioną elektroniniame portale www.aruodas.lt.

86. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šiuo atveju VĮ Turto banko paskelbto aukciono sąlygų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, išanalizavus viešai apie parduodamą ginčo turtą skelbiamą informaciją, nesutiktina, kad nuo potencialių pirkėjų yra bandoma nuslėpti ginčo turtui taikomus apribojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad skelbime nėra tiesiogiai nurodoma, jog ginčo turtas yra griautinas, savaime nesudaro prielaidų situacijos vertinti kitaip, kadangi pirkėjų pageidavimu jiems gali būti atsiunčiama detalesnė informacija, įskaitant brėžinius, kuriuos išanalizavus, galima pasidaryti išvadas apie detaliojo plano sprendinius.

87. Kadangi VĮ Turto banko paskelbto viešo aukciono sąlygų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl atlikto ginčo turto vertės nustatymo (ginčo turto įkainojimo) teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

88. Tenkinus atsakovių apeliacinius skundus ir pripažinus, kad ieškovas ir trečiasis asmuo neturi teisės įgyvendinti detaliojo plano sprendinių tol, kol nebus parengtas teisinis mechanizmas, spręsti, ar skundžiamu sprendimu pagrįstai buvo nustatytos detaliojo plano įgyvendinimo proporcijos tarp ieškovo ir trečiojo asmens nėra pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas visa apimtimi.

Dėl bylos procesinės baigties

89. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į detaliojo plano neįgyvendinimo priežastis, nurodydamas, jog detaliojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinami besąlygiškai, tokiu būdu privačių asmenų interesus iškėlė aukščiau už valstybės interesus, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo I. R. patikslintas ieškinys bei trečiojo asmens A. D. (G. D. teisių perėmėjo) patikslinti savarankiški reikalavimai atmetami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

90. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

91. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

92. Ieškovo ieškinį bei trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmetus, bylinėjimosi išlaidos šiems asmenims nepriteisiamos. Ieškovas ir trečiasis asmuo patikslintais reikalavimais pareiškė 4 neturtinius reikalavimus. Ieškovas patikslintus reikalavimus byloje pareiškė 2022 m. balandžio 14 d., vadinasi, už pareikštus reikalavimus byloje turėjo sumokėti 376 Eur žyminį mokestį (4 x 94 Eur, įvertinus, kad 2022 m. kovo mėn. vartotojų kainų indeksas yra 125,2). Ieškovas už pradinį ieškinį yra sumokėjęs 1 890 Eur žyminį mokestį (neįskaitant 41 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), todėl ieškovui grąžintinas permokėtas 1 514 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

93. Atsakovė Neringos savivaldybės administracija bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 2 758,18 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašė jai šias išlaidas priteisti iš kitų atsakovių – VĮ Turto banko ir Vyriausybės, atstovaujamos Finansų ministerijos, nes Neringos savivaldybės administracija sutinka su ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimais. Kiti atsakovai nesutinka su ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimais, dėl to Neringos savivaldybės administracija negali ne ginčo tvarka įvykdyti ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimų. Taigi, reikia vertinti, dėl kurių asmenų susidarė visų proceso šalių bylinėjimosi išlaidos. Neringos savivaldybės administracijos požiūriu, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl atsakovų VĮ Turto banko ir Vyriausybės, atstovaujamos Finansų ministerijos, nesutikimo su ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimais. Mano, kad Neringos savivaldybės administracijos patirtos bylinėjimosi išlaidos CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu priteistinos iš šių dviejų atsakovių.

94. Šiuo atveju, nors Neringos savivaldybės administracija bylos nagrinėjime dalyvavo atsakovės statusu, visgi byloje ji palaikė ieškovo ir trečiojo asmens poziciją, taigi, laikytina, kad, atmetus patikslintą ieškinį ir patikslintus reikalavimus, sprendimas priimtas atsakovės Neringos savivaldybės administracijos nenaudai. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies yra priteisiamos tik šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos Neringos savivaldybės administracijai nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

95. Atsakovių už apeliacinius skundus mokėtina žyminio mokesčio suma sudarė 376 Eur, tačiau nuo žyminio mokesčio mokėjimo apeliantės yra atleistos CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 11 punktų pagrindais.

96. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 11 punktus atleistos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, už apeliacinius skundus mokėtinas 752 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis), apeliacinius skundus patenkinus visa apimtimi, priteistinas iš ieškovo ir trečiojo asmens lygiomis dalimis, t. y. po 376 Eur iš kiekvieno.

97. Atsakovė Neringos savivaldybės administracija pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 758,18 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašo jas priteisti iš atsakovių VĮ Turto banko ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės lygiomis dalimis. Kadangi atsakovių apeliaciniai skundai buvo tenkinti, t. y. procesinis sprendimas yra nepalankus atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl pirmiau aptartų aplinkybių, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo I. R. patikslintą ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. D. patikslintus reikalavimus atmesti.

Ieškovui I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti permokėtą 1 514 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiolika eurų) žyminį mokestį, kuris sumokėtas 2021 m. spalio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 65 Swedbank, AB.

Priteisti valstybei iš ieškovo I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 376 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Priteisti valstybei iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 376 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio