- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- e2-2102-937/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31773-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Ieškovas
- UAB „Bendras finansavimas“
- Atsakovas
- M. G.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Bendras finansavimas“ patikslintą ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 185,86 Eur negrąžintos paskolos, 701,99 Eur palūkanų, 134,40 Eur tarpininkavimo mokesčio, 37,31 Eur mokėjimo palūkanų, 29,06 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas administruoja tarpusavio skolinimo platformą SAVY www.gosavy.com (toliau – platforma), kurioje vieni asmenys, kuriems reikalinga paskola (kredito gavėjai) gali elektroniniu būdu teikti paraiškas gauti vartojimo kreditą, o platformoje registruoti fiziniai asmenys investuotojai – skolintojai – dalyvauti aukcione, ir investuoti į tokias paskolas. Atsakovas M. G., kaip kredito gavėjas, elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_(duomenys neskelbtini), sudarytas ((duomenys neskelbtini)) platformoje. Po atsakovo pateiktos vartojimo kredito paraiškos (ofertos) Nr. oferta_(duomenys neskelbtini) įvyko asmenų, norinčių skolinti pinigus (toliau – skolintojai) aukcionas, kurio pagrindu buvo sudaryta paskolos sutartis bei suformuotas vartojimo kredito mokėjimų grafikas, taip pat įskaityti pinigai iš skolintojų sąskaitų į atsakovo sąskaitą, t. y. tarp atsakovo ir skolintojų buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui skolintojai suteikė 4 000 Eur dydžio paskolą refinansavimui, 36 mėnesių terminui, už 37 proc. metines palūkanas, kurią atsakovas privalėjo skolintojams grąžinti vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį laiku ir tinkamai neįvykdė, t. y. pažeidė sutartį, skolintojams laiku nepervedė lėšų pagal vartojimo kredito mokėjimų grafiką ir ieškovas, įgijęs skolintojų vardu teisę nutraukti sutartį, 2019-08-16 pateikė atsakovui pranešimą „Dėl 2017-06-14 paskolos sutarties oferta_(duomenys neskelbtini)nutraukimo“ ir pareikalavo grąžinti gautas sumas. Teigia, kad pagal sutarties 2.8 punktą kredito gavėjas įsipareigojo mokėti mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins vartojimo kreditą, o remiantis 2.9 punktu vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutiko organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Pagal sutarties 8.2 punktą ieškovas paskaičiavo 29,06 Eur delspinigių, taikant 0,05 proc. dydį ne daugiau nei už 180 dienų laikotarpį.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straisnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos.
Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_(duomenys neskelbtini), platformoje www.gosavy.com (toliau – platforma), kuri yra administruojama ieškovo UAB „Bendras finansavimas“. Po atsakovo pateiktos vartojimo kredito paraiškos Nr. oferta_(duomenys neskelbtini)įvyko skolintojų aukcionas. 2017-06-13 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui skolintojai suteikė 4 000 Eur dydžio tikslinį kreditą (paskolą refinansavimui), 36 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma 37 proc., o atsakovas įsipareigojo skolintojams grąžinti kreditą vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį laiku ir tinkamai neįvykdė, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu ir sutarties specialiųjų sąlygų 2.8, 2.10, 2.11, 2.13, 2.17 punktais 2019-08-16 nutraukė sutartį su atsakovu. Atsakovas negrąžino 2 185,86 Eur kredito dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 185,86 Eur negrąžinto kredito ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas prašo priteisti 134,40 Eur tarpininkavimo mokesčio. Vartojimo kredito specialiosios dalies-paraiškos (ofertos_(duomenys neskelbtini)) 2.4 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka sumokėti organizatoriui vartojimo kredito sutarties tarpininkavimo mokestį 420 Eur ir mokėti mėnesinį 8,80 Eur tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike, mokėjimo pranešimuose ir bendrosiose sąlygose. Teismo vertinimu, šalys paskolos sutartyje individualiai aptarė, jog atsakovas turės mokėti tarpininkavimo mokestį. Sutarties specialiųjų sąlygų 2.8 punkte šalys numatė, kad kredito gavėjas mokės mėnesinį tarpininkavimo mokestį tol, kol vartojimo kredito gavėjas visiškai grąžins vartojimo kreditą, įskaitant atvejus, kai dėl vartojimo kredito gavėjo įsiskolinimo bus kreiptąsi į teismą dėl priverstinio išieškojimo. Kadangi atsakovas įsipareigojo 36 mėnesius mokėti tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito termino pabaigos, tačiau atsiskaitė tik už 21 mėnesį, todėl pagrįstas ir tenkintinas ieškovo prašymas priteisti 134,40 Eur (36 mokėjimų pagal grafiką – 21 sumokėtų sumų x 8,96 Eur tarpininkavimo mokesčio per mėnesį) tarpininkavimo mokesčio sumą.
Ieškovas prašo priteisti 701,99 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, kurių paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų mokėti įmokas pagal mokėjimų grafiką, todėl ieškovas paskaičiavo 701,99 Eur mokėjimo palūkanų (metinė palūkanų norma 37 proc.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs šias palūkanas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 701,99 Eur mokėjimo palūkanų suma.
Ieškovas prašo priteisti 29,06 Eur delspinigius ir, kaip jis nurodo, 37,31 Eur mokėjimo palūkanas. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.1, 5.4 punktuose numatyta, jog už naudojimąsi kreditu mokamos palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos, iki kol visas kreditas faktiškai sugrąžinamas kredito davėjams bei sumokami tarpininkavimo mokesčiai. Bendrosiose sąlygose buvo numatyta, kad kredito gavėjui praleidus palūkanų mokėjimo terminą organizatorius gali skaičiuoti padidintas palūkanas pagal portale ar sutarties specialiosiose sąlygose nustatytus dydžius (sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punktas). Sutarties bendrosiose sąlygose taip pat numatyta, kad kredito gavėjui laiku nepervedus lėšų pagal kredito grąžinimo grafiką ir mokėjimo pranešimą į atsiskaitomąją sąskaitą, yra laikoma, kad kredito gavėjas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ir papildomai privalo mokėti: nuo pirmos mokėjimo dienos – delspinigius nuo pradelsto kredito ir palūkanų už kiekvieną pradelstą dieną, kurie bus laikomi kredito davėjo lėšomis (sutarties bendrųjų sąlygų 9.1.1 punktas); nuo pirmos mokėjimo praleidimo dienos – delspinigius nuo pradelsto tarpininkavimo mokesčio už kiekvieną pradelstą dieną, kurie bus laikomi organizatoriaus lėšomis (sutarties bendrųjų sąlygų 9.1.2. punktai). Vartojimo kredito sutarties 9.2 punkte numatyta, jog pavėluotų įmokų mokėjimo atveju kredito gavėjas moka 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, bei mokėjimo palūkanas nuo įmokos dalies, kuri nėra grąžinta laiku (pagal formulę: paskolos dalis x metinė palūkanų norma / 100 / 360 x pradelstų dienų skaičius. Pateiktoje mokėjimo lentelėje ieškovas apskaičiavo ne tik palūkanas, kaip mokestį už naudojimąsi paskola, tačiau ir ieškovo įvardijamas mokėjimo palūkanas 37,31 Eur, bet ir 29,06 Eur delspinigius. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos mokėjimo lentelės, palūkanos ir delspinigiai paskaičiuoti atsakovui už pagal grafiką nesumokėtas sumas iš esmės už tą patį laikotarpį. Taigi, darytina išvada, jog apskaičiuotos palūkanos yra vėlavimo palūkanos, kurios atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).
Vadovaujantis CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi, netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinės formos (CK 6. 72 straipsnis). Ieškovas ir atsakovas sutarties specialiosiose sąlygose dėl 0,05 proc. dydžio netesybų.
CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (contra proferentem). Sutarčių sudarymo praktikoje pasitaiko, kad šalys sutartyje už piniginės prievolės neįvykdymą laiku nustato ne tik kompensuojamąsias palūkanas, bet ir netesybas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomas susitarimas paskolos sutartyje dėl netesybų neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Tačiau, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).
Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme, kurio 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kreditą negali būti taikomi. Kadangi negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai, kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas – delspinigius, ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Nagrinėjamu atveju 37,31 Eur palūkanos yra didesnė suma, kuri apima mažensę 29,06 Eur delspinigių sumą. Dėl nurodytų priežasčių prašymas priteisti 29,06 Eur delspinigių sumą atmestinas, o prašymas priteisti 37,31 Eur palūkanų sumą – tenkintinas.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metines procesinės palūkanos už priteistą (3 059,56 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-10-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį iš dalies ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 702 Eur išlaidas, patirtas už advokato teisinę pagalbą rengiant ieškinį. Į bylą pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2019-10-10 išankstinės sąskaitos išrašą ir 2019-10-11 mokėjimo nurodymą.
Vadovaujantis kasacinio teismo praktika pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).
Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir t. t. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis rekomendacijų 8 punktu už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: <...> 8.2. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5. Iš pateiktos detalizacijos už advokato teisinę pagalbą matyti, kad ieškinys įkainotas 360 Eur, o 225 Eur už „kitas teisines paslaugas“. Iš 2019-10-10 išankstinės sąskaitos išrašo matyti, jog „kitas teisines paslaugas“ advokatas įskaičiavo tokias paslaugas, kurių faktiškai neatliko (atstovavimas teismo, vykdymo procese, santykiuose su skolininku, ataskaitų rengimas ir teikimas, vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti, būtinųjų vykdymo išlaidų už klientą sumokėjimas ir kt.). Teismas nenustatė, jog advokatas ėmėsi veiksmų, numatytų ir įvardytų sąraše kaip „kitos teisinės paslaugos“, todėl prašymas priteisti 702 Eur už teisines paslaugas yra tenkintinas iš dalies ir priteisiant nuo 360 Eur sumos ir 21 proc. PVM, iš viso – 435,60 Eur (360 Eur + PVM).
Ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 99,06 Eur (3 059,56 Eur x 100 / 3 088,62 Eur) ieškovo reikalavimų. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 69 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 435,60 Eur už advokato teisinę pagalbą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina bendra 499,86 Eur (504,60 Eur x 99,06 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma.
Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –
nusprendžia:
patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Bendras finansavimas“, j. a. k. 303259527, iš atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 185,86 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 86 ct) negrąžintos paskolos, 701,99 Eur (septynis šimtus vieną eurą 99 ct) palūkanų, 134,40 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis 40 ct) tarpininkavimo mokesčio, 37,31 Eur (trisdešimt septynis eurus 31 ct) mokėjimo palūkanų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 059,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 499,86 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidas. Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,58 Eur (penkis eurus 58 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti atsakovui, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.