Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarimas

nutarimą surašiusios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos – atstovei D. G.-B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. M. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės D. G.-B. 2020 m. balandžio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 28 d., metu liudytojas R. K. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), taip pat yra (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad Įmonės situacija jam žinoma nuo 2011 m. balandžio 21 d., kai gavo pranešimą apie Įmonės teritorijoje atvežtas gyvsidabrio lempas. Įmonėje esančios atliekos buvo sukauptos jau 2011-2015 metais. Bankroto administratoriaus prašymu 2019 metais sušaukė neeilinį ekstremalių situacijų posėdį, kurio metu aptarta situacija. Įpareigojo institucijas ištirti aplinką, atliekas, išsiaiškinti, kam priklauso pastatai, teritorija. Aplinkos apsaugos institucijos iki 2015 m. nesiėmė jokių veiksmų dėl Įmonėje esančių atliekų sutvarkymo. Šiuo metu atliekų sutvarkymas kainuos dideles sumas. Bankroto administratorius, Įmonei iškėlus bankrotą, kreipėsi dėl pagalbos padėti sutvarkyti atliekas 2013 metais. Bankroto administratoriui nurodė, jog padėti sutvarkyti atliekas negali, nes atliekos nebuvo bešeimininkės. Ne kartą raštais kreipėsi į Aplinkos apsaugos institucijas dėl esamos situacijos. Bankroto administratoriui savivaldybė padėti dėl atliekų išvežimo negali, tačiau ne kartą raštais kreipėsi į kitas institucijas dėl atliekų išvežimo. Atliekų išvežti į sąvartyną nepavyko, nes nebuvo pakeisti atliekų kodai. Iniciavo susitikimus su ministerijų atstovais, nutarta, kad Aplinkos apsaugos agentūra spręs, kaip pakeisti atliekų kodus. Tačiau jokie sprendimai nebuvo priimti, atliekų kodai nebuvo pakeisti. Kad sutvarkyti atliekas, reikalingos didelės piniginės lėšos. Bendruomenė norėjo išspręsti atliekų išvežimo problemą, tačiau administratoriui jokių pasiūlymų dėl atliekų išvežimo neteikė. Aplinkos apsaugos institucija liepė sutvarkyti atliekas, kitaip bankroto administratorius bus nubaustas.

Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 28 d., metu liudytojas A. B. nurodė, kad privalomuoju nurodymu buvo liepta sutvarkyti apie 914,800 t stiklo atliekų, esančių Įmonės kiemo teritorijoje. Atliekos nėra pavojingos. Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, minėta aplinkybė nustatyta patikrinimo metu. Buvo komunikuojama su bankroto administratoriumi. Bankroto administratorius buvo apskundęs privalomąjį nurodymą, tačiau skundas nebuvo tenkintas. Dalis atliekų teritorijos savininko buvo sutvarkytos 2015 metais, todėl nėra aišku, kodėl nebuvo sutvarkytos visos atliekos. Įmonę kontroliuoja nuo 2009 metų. Atliekų saugojimo pažeidimai buvo nustatyti Įmonės veiklos metu, dar iki bankroto iškėlimo. Buvo skiriamos baudos už minėtus pažeidimus. Byloje, kurioje teisiamasi su Įmonės buvusiais vadovais, dalyvavo, su išvadomis yra susipažinęs, žino atliekų kiekius, kiek kainuoja atliekų išvežimas (apie 300,000 Eur). Žino, kad Įmonė neturi lėšų, tačiau dalis atliekų buvo išvežta, todėl mano, kad buvo galimybė išvežti ir likusias atliekas. Nemano, kad atliekos buvo sukauptos dėl Aplinkos apsaugos institucijos kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai, kuriais remtasi priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, yra: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto A. B. 2020 m. kovo 13 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-745-2020, kuriame nurodyta, kad 2020 m. sausio 24 d. 10.00 val. nustatyta, kad Įmonės bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo G. M. neįvykdė 2019 m. gruodžio 16 d. privalomojo nurodymo KSP-26 reikalavimų, kurių įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. sausio 20 d., t. y. nepašalino iš teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), krūvose esančių stiklo, stiklo pakuotės ir kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (atliekos kodas 17 02 02, 19 12 05, 15 01 07, 19 12 12 (apie 914,813 t)), likusių po Įmonės bankroto, kurios laikomos pažeidžiant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 4/40 II skyriaus 12 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas: „Ūkinė veikla privalo būti vykdoma tik nuomojamuose, uždarose patalpose. Įmonės teritorijoje negalima jokia veikla, kol neturėsite žemės sklypo nuosavybės (nuomos) dokumentų ir jų nepateiksite Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui“. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 7 punkto reikalavimus (1 t., b. l. 74-75); Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2019 m. lapkričio 14 d. pavedimas atlikti patikrinimą Nr. (12.3)-AD5-20651, kuriuo pavesta nustatyti Įmonei priklausomų ir laikomų atliekų kiekius, identifikuoti atliekas, produktus iš atliekų (1 t., b. l. 76-77); 2019 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktas Nr. KSP-164, kuriame nurodyta, kad Įmonės buvusioje teritorijoje ir pastatuose laikomos Įmonės ūkinės veiklos metu susidariusios bei po įmonės bankroto likusios stiklo, stiklo pakuotės, plastiko ir kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos (914,813 t). Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad 2015 metais iš teritorijos (duomenys neskelbtini) išvežė 614,63 t komercinę vertę turinčių stiklo ir stiklo pakuotės atliekų. Patikrinimo akte padaryta išvada, kad Įmonės teritorijoje krūvose laikoma 914,813 t stiklo, stiklo pakuotės ir kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų, nesilaikant Taršos integruotos ir prevencijos kontrolės leidimo Nr. 4/40 sąlygų. Įmonės bankroto administratorius nesiima priemonių, kad stiklo atliekos būtų pašalintos nuo teritorijos (1 t., b. l. 78-80); 2019 m. gruodžio 16 d. privalomas nurodymas Nr. KSP-26, kuriuo Įmonės bankroto administratoriui nurodyta pašalinti iš teritorijos krūvose esančias stiklo, stiklo pakuotės ir kitų mechaninių atliekų apdorojimo atliekas, likusias po Įmonės bankroto, kurios yra laikomos nesilaikant Taršos integruotos ir prevencijos kontrolės leidimo Nr. 4/40 sąlygos, nurodymo įvykdymo terminas – iki 2020 m. sausio 20 d. (1 t., b. l. 81); Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos sprendimas dėl Įmonės skundo dėl 2019 m. gruodžio 16 d. privalomojo nurodymo Nr. KSP-26, kuriuo 2019 m. gruodžio 16 d. privalomasis nurodymas paliktas nepakeistu (1 t., b. l. 88-89). Administracinio nusižengimo byloje pateiktas Įmonės skundas dėl 2019 m. gruodžio16 d. privalomojo nurodymo Nr. KSP-26, kuriuo buvo prašoma panaikinti privalomąjį nurodymą, taip pat teikti konsultacijas ir rekomendacijas dėl atliekų tvarkymo. Skundas argumentuotas tuo, jog Įmonė neturi turto, piniginių lėšų sutvarkyti atliekas. Skunde taip pat nurodyta, jog Įmonės savininkų ir vadovų atžvilgiu yra pradėtas teisminis procesas dėl žalos atlyginimo. Bankroto administratorė neturi jokio teisinio ir juridinio pagrindo savo lėšomis tvarkyti kito juridinio asmens paliktą turtą (atliekas)(1 t., b. l. 84). Administracinio nusižengimo byloje taip pat pateiktas Įmonės 2020 m. sausio 27 d. raštas dėl aplinkos sutvarkymo, kuriame nurodytos privalomojo nurodymo negalėjimo įvykdyti priežastys: privalomasis nurodymas yra apskųstas ir nėra gautas atsakymas į skundą; atliekų sutvarkymas gali kainuoti nuo 2 iki 3 milijonų eurų, kadangi Įmonė tokiomis lėšomis nedisponuoja, nėra įmanoma pradėti atliekų utilizavimo darbų; Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, todėl tikėtina, kad ateityje pavyks gauti lėšų aplinkos sutvarkymui; Vilniaus administraciniame teisme yra byla, kurioje atsakovė yra Aplinkos apsaugos ministerija, jeigu bus nustatyta, jog dėl tokio atliekų kiekio susidarymo yra atsakinga valstybės institucija, tikėtina, jog lėšos aplinkos sutvarkymui, atliekų utilizavimui bus skiriamos iš Aplinkos ministerijos (1 t., b. l. 87).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis (nusižengimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 15 punktą paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą.

ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. N62-2679/2010 ir 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr. N62-3281/2010). Šiuo atveju, norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, kaltė (tyčia) turi būti įrodyta.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas G. M. administracine tvarka nubaustas už tai, kad neįvykdė 2019 m. gruodžio 16 d. privalomojo nurodymo KSP-26 reikalavimų, kurių įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. sausio 20 d., t. y. nepašalino iš teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), krūvose esančių stiklo, stiklo pakuotės ir kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (atliekos kodas 17 02 02, 19 12 05, 15 01 07, 19 12 12 (apie 914,813 t)), likusių po Įmonės bankroto. Nutarime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 7 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas G. M. kaltę neigia, nurodė, jog iš esmės dėl objektyvių ir ne nuo jo priklausančių priežasčių duoto privalomojo nurodymo įvykdyti negalėjo ir negali, nes Įmonė lėšų ir turto neturi, o atliekų sutvarkymas brangiai kainuoja.

Administracinio nusižengimo byloje pateiktais Įmonės skundu dėl 2019 m. gruodžio16 d. privalomojo nurodymo Nr. KSP-26 (1 t., b. l. 84); Įmonės 2020 m. sausio 27 d. raštu dėl aplinkos sutvarkymo (1 t., b. l. 87); Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. vasario mėnesio raštu dėl lėšų skyrimo atliekų tvarkymui (1 t., b. l. 21); 2019 m. sausio 14 d. patikslintu ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. e2-671-430/2020, kuris patvirtina Įmonės bankroto administratoriaus kreipimąsi į teismą dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 36-44, 131-146); Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. lapkričio 15 d. raštu dėl atliekų sutvarkymo Nr. (1.1.36-411)10-6951 (1 t., b. l. 45); Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. lapkričio 26 d. raštu dėl prašymo Nr. (1.17)7R-7126 (1 t., b. l. 46); 2019 m. spalio 11 d. pasitarimo dėl atliekų tvarkymo problemų sprendimo (duomenys neskelbtini), protokolu (1 t., b. l. 49-50); Kaišiadorių rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos 2019 m. balandžio 16 d. ir 2019 m. birželio 5 d. ekstremaliųjų situacijų komisijos neeilinių posėdžių protokolais Nr. ES-2 ir Nr. ES-3 (1 t., b. l. 124-128, 164-167); 2015 m. rugpjūčio 27 d. laikraščio „Lietuvos žinios“ kopija, kurioje matomas Įmonės bankroto administratoriaus skelbimas dėl skelbiamo konkurso atliekoms sutvarkyti (1 t., b. l. 147); Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. kovo 29 d. raštu dėl iškelto bankroto atliekų tvarkytojui Nr. (17-3)-D8-2282 (1 t., b. l. 148); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus 2016 m. birželio 17 d. nutarimu atsiakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 151-155); Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gegužės 4 d. raštu dėl bankrutuojančių įmonių atliekų Nr. ((6.3-03)-5K-16008407)-6K-1603451 (1 t., b. l. 168-169); Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 22 d. raštu dėl dokumentų pateikimo Nr. (3.14)V8-1552 ir kartu su raštu pateiktais priedais (2 t., b. l. 3-23) nustatyta, kad Įmonės bankroto administratorė, taip pat ir jos įgaliotas asmuo G. M. (pareiškėjas) Įmonės bankroto proceso metu kreipėsi į įvairias institucijas dėl susidariusios situacijos (atliekų tvarkymo), žalos išieškojimo, taip pat vykusiuose susirinkimuose teikė pasiūlymus, t. y. buvo aktyvus ir ieškojo sprendimų bei lėšų dėl atliekų tvarkymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Įmonė neturi nei lėšų, nei turto, t. y. finansinių galimybių įvykdyti privalomuosius nurodymus. Šios aplinkybės nepaneigtos ir teisminio proceso metu.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių neįvykdė ir negalėjo įvykdyti duoto privalomojo nurodymo. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, kai administracinė atsakomybė taikoma bankrutuojančio subjekto įgaliotam atstovui, būtina įvertinti ar pažeidėjo veiksmams (neveikimui) turėjo įtakos administruojamos įmonės finansinė padėtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2854/2010). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. M. dėjo pastangas, kad Įmonės teritorijoje esančios atliekos būtų sutvarkytos, buvo aktyvus ir kreipėsi į institucijas dėl atsiradusių aplinkybių išsprendimo, jų finansavimo. Byloje nėra duomenų ir pagrįstų įrodymų, jog pareiškėjas savo neveikimu būtų vilkinęs atliekų sutvarkymo procesą ar tyčia nevykdęs duotų nurodymų. Remiantis šių aplinkybių visuma, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas, neįvykdydamas 2019 m. gruodžio 16 d. privalomojo nurodymo KSP-26 reikalavimų, veikė kaltai. Tokiu būdu nesant vieno iš būtinų subjektyviosios pusės struktūrinių elementų – kaltės, negali kilti ir teisinės pasekmės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės D. G.-B. 2020 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-897-2020, kuriuo G. M. nubaustas pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį 440,00 Eur bauda, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena prieš G. M. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pareiškėjas prašo priteisti 1000,00 Eur atstovavimo išlaidas, kurias įrodo byloje pateikta 2020 m. rugpjūčio 25 d. pinigų priėmimo kvito kopija (1 t., b. l. 112-113, 170).

Nors ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Vertinant šią teisės normą lingvistiškai, akivaizdu, kad komentuojamas ANK 666 straipsnis yra susijęs tik su ta BPK dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, t. y. BPK 103-106 straipsniais. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 1 dalyje nurodyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisine pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtojoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Nagrinėjamu atveju jokio nukentėjusiojo, inicijavusio procesą prieš pareiškėją, nėra. BPK nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) priteisti proceso išlaidas iš valstybės ar jos institucijos, kuri pradėjo procesą (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-414-574/2018).

Taigi turėtas išlaidas advokato darbui apmokėti, kurias patiria įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, o šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus. Šių išlaidų baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo net ir tais atvejais, kai kaltinamasis pripažįstamas nekaltu ir išteisinamas (Kauno apylinkės teismo nutartis Nr. T-845-240/2014). Šių išlaidų atlyginimui nėra taikomas BPK 105 straipsnio 5 dalies nuostatos. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje (šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje) traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (administracinio nusižengimo teisena nutraukta), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016, Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-140-309/2019), todėl pareiškėjo prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo G. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės D. G.-B. 2020 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-897-2020 (ROIK: 20112005374) ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalį prieš G. M. nutraukti.

Pareiškėjo G. M. prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą Nr. 20112005374, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.