- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Papildomas sprendimas
- Data
- 2021-09-15
- Bylos Nr.
- e2A-2205-643/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05189-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Margarita Stambrauskaitė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama papildomo sprendimo priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal apeliantės atsakovės G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros ieškinį atsakovei G. M. dėl darbo ginčo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės atsakovės G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros ieškinį atsakovei G. M. dėl darbo ginčo, kuriuo nusprendė apeliantės G. M. apeliacinį skundą patenkinti; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti atsakovei G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (į. k. 125447177) 1 411 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; priteisti atsakovei G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (į. k. 125447177) 1 683 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
2. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės apeliantės G. M. prašymas priimti papildomą sprendimą - panaikinti LVPA direktoriaus 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. P1-170(2.1) „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo apie galimą atleidimą Investicijų valdymo tarnybos Mokslo ir inovacijų projektų skyriaus vyriausiajai projektų vadovei G. M.“; panaikinti 2020 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. P1-194(2.1) „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo apie galimą atleidimą Investicijų valdymo tarnybos Mokslo ir inovacijų projektų skyriaus vyriausiajai projektų vadovei G. M.“; priteisti G. M. 1 085,26 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą premiją; priteisti 200 Eur neturtinės žalos.
3. Prašymas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, ieškovės reikalavimai buvo patenkinti ir nuspręsta panaikinti 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymą bei ir 2020 m. spalio 15 d. įsakymą kaip nepagrįstus; išieškoti darbuotojai iš darbdavės 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 1 085,26 Eur (neatskaičius mokesčių) premiją. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimą, kuriuo darbdavės ieškinys buvo patenkintas, ir priimti naują sprendimą – LVPA ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantės teigimu, tik formaliai atmetus darbdavio - ieškovo ieškinį, DGK sprendimas automatiškai neįsiteisėja bei netampa vykdomuoju dokumentu. Sprendime konkrečiai nepasisakius dėl visų ginčo klausimų iš esmės, pažeidžiamos darbuotojo teisės, kadangi DGK sprendimui netekus galios, o teismui sprendime atskirai neaptarus darbuotojo reikalavimų, teismo sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių darbdaviui ir neišsprendžia ginčo. Teismas nagrinėdamas individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės turi išspręsti visus klausimus, dėl kurių ginčas kilo. Apeliantės teigimu, DGK sprendimas neteko galios, o naujame Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-2205-643/2021 nepasisakyta dėl 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymo bei ir 2020 m. spalio 15 d. įsakymo panaikinimo, neturtinės žalos ir neišmokėtos premijos priteisimo.
4. CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas.
5. DK 231 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Ieškovė į Darbo ginčų komisiją kreipėsi su reikalavimais: 1) panaikinti viešosios įstaigos LVPA direktoriaus 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr.P1-170(2.1) „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo apie galimą atleidimą“; 2) panaikinti viešosios įstaigos LVPA direktoriaus 2020 m. spalio 15 d. įsakymą Nr.P1-194(2.1) „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo apie galimą atleidimą“; 3) išieškoti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) išieškoti iš darbdavės metinę premiją, kuri jai nebuvo išmokėta. Atsižvelgiant į tai, kad teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. priimtu sprendimu apeliantės apeliacinį skundą tenkino ir ieškovės darbdavės ieškinį atmetė, tačiau nepasisakė dėl apeliantės reikalavimų, reikštų Darbo ginčų komisijoje, yra pagrindas priimti papildomą sprendimą.
6. Visų pirma pasisakytina dėl reikalavimo panaikinti 2020 m. rugsėjo 16 d. ir 2020 m. spalio 15 d. įsakymus. Teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendime, kuriuo ginčą išnagrinėjo iš esmės ir atmetė viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros ieškinį atsakovei, išsamiai įvertino ir nurodė, kad apeliantė elektroniniais laiškais jokių darbo tvarkos taisyklių nepažeidė, taigi, nors rezoliucinėje sprendimo dalyje ir nenurodyta, tačiau iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pastarieji ieškovės įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti. Teismo vertinimu, iš esmės nekartojant 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo motyvų, yra pagrindas papildomu sprendimu panaikinti LVPA direktoriaus 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr.P1-170(2.1) „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo apie galimą atleidimą“ ir 2020 m. spalio 15 d. įsakymą Nr.P1-194(2.1) „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo apie galimą atleidimą“.
Šalies argumentai
7. Apeliantė Darbo ginčų komisijos posėdyje prašė priteisti jai 1 085,26 Eur (neatskaičius mokesčių) premiją. Nurodė, kad pagal 2018 m. spalio 23 d. VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ taikomo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros darbo apmokėjimo sistemos vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto agentūros direktoriaus 2018 m. spalio 23 d. įsakymu Nr.R1-098(15.1.8) 26 punktą, darbuotojui per paskutinius šešis mėnesius padariusiam darbo pareigų pažeidimą, yra neskiriamos ir nemokamos premijos. Apeliantė, grįsdama prašymą priteisti metinę premiją, nurodė, kad kitiems darbuotojams, kurie nebuvo padarę darbo drausmės pažeidimų, metinė premija buvo skirta.
8. Pagal Vidaus tvarkos aprašo 2.5 punktą, premijos mokamos už išskirtinius pasiekimus ar veiklos rezultatus, premijų mokėjimas detalizuotas Aprašo VII skyriuje. 23 punkte nurodyta, kad premijos gali būti mokamos direktoriaus sprendimu, atsižvelgiant į argumentuotą padalinio vadovo siūlymą. 24 punkte nurodyta, kad premijos gali būti skiriamos paskatinti darbuotoją už ypač svarbių LVPA užduočių atlikimą, už padalinio veiklos plane nenumatytų užduočių vykdymą, už skubių, svarbių ar sudėtingų užduočių vykdymą. 25 punkte nurodyta, kad pasiekus ir/ar viršijus metiniame veiklos plane nustatytus LVPA veiklos tikslus ir/ar rodiklius, darbuotojams gali būti mokamos premijos.
9. Iš Darbo ginčų komisijos medžiagos matyti, kad darbdavys nei bylą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, nei teikdamas ieškinį teismui iš esmės neneigė ir nepaneigė, kad ieškovei pastaroji premija priklausytų, jeigu ji nebūtų padariusi darbo pareigų pažeidimų. Darbo ginčų komisijai teiktuose paaiškinimuose (DGK bylos 219 lapas) darbdavys nurodo, kad premija darbuotojai nebuvo išmokėta, kadangi per paskutinius šešis mėnesius buvo paskirta drausminė nuobauda. Darbdavys tik šiuos premijos neišmokėjimo argumentus nurodė ir ieškinyje teismui, neginčydamas Darbo ginčų komisijos apskaičiuoto ir priteisto jos dydžio (1 085,26 Eur) ar nenurodydamas to, kad premija neturėtų atsakovei priklausyti dėl kitų priežasčių. Teismo vertinimu, LVPA iš esmės neneigė, kad premija G. M. priklauso. Atsižvelgiant į tai, panaikinus įsakymus, kuriais darbuotojai paskirtos nuobaudos, yra pagrindas priteisti apeliantei G. M. iš LVPA 1 085,26 Eur (neatskaičius mokesčių) premijos.
Šalies argumentai
10. Apeliantė taip pat reikalavimu, reikštu Darbo ginčų komisijoje, prašė priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, grįsdama tuo, kad nuo tada, kai jos teiktas skundas Darbo ginčų komisijai buvo patenkintas, ji jaučia nuolatinį spaudimą, ji jaučia neigiamas darbines pasekmes veikdama kaip Darbo tarybos narė, teigia, kad jai nebuvo paskirti priedai, kadangi ieškovės direktorius vengė šių priedų įforminimo. Nurodė, kad darbdavio veiksmai jai kelia nuolatinį stresą, įtampą, neapibrėžtumą, baimę reikšti savo nuomonę, kadangi kyla grėsmė jai būti atleistai iš darbo, sutriko miegas. Darbo ginčų komisija šį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
11. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos prigimtis lemia šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neįrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.).
12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-416/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
13. Kaip teismas nurodė savo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendime, apeliantė turėjo faktinį ir teisinį pagrindą ginčo elektroninius laiškus, dėl kurių priimti įsakymai, parašyti, tiek kaip darbuotoja, tiek kaip darbovietėje veikiančios darbo tarybos narė. Kaip jau detaliai išanalizuota, elektroniniai laiškai buvo rašomi tiek dėl apmokėjimo sistemos darbovietėje, tiek dėl neigiamo mikroklimato, neigiamos psichologinės situacijos darbe. Įsakymai apeliantės atžvilgiu buvo priimti neteisėtai ir nepagrįstai, kas neabejotinai lemia netikrumo, neapibrėžtumo jausmo buvimą, nerimą ir įtampą, tokie neigiami išgyvenimai neabejotinai pastiprinami dar ir dėl to, kad elektroniniais laiškais apeliantė būtent ir kėlė pastarąsias bauginimo, tvyrančios įtampos problemas darbovietėje. Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad apeliantė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
14. Kaip minėta, apeliantė Darbo ginčų komisijos prašė priteisti 2 000 Eur, Komisija, prašymą tenkindama iš dalies, priteisė 200 Eur. Kasacinio teismo praktikoje, neturtinės žalos atlyginimo darbo bylose paprastai priteisiama nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2012; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020). Teismo vertinimu, apeliantė detaliau nepagrindė, nenurodė kriterijų, kurie galėtų pagrįsti 2 000 Eur neturtinės žalos dydžio patyrimą, o aukščiau išdėstytiems ir įvertintiems neigiamiems potyriams kompensuoti laikytina pakankama 200 Eur suma.
15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, yra pagrindas priimti papildomą sprendimą ir panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. P1-170(2.1) „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo apie galimą atleidimą Investicijų valdymo tarnybos Mokslo ir inovacijų projektų skyriaus vyriausiajai projektų vadovei G. M.“ ir viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus 2020 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. P1-194(2.1) „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo apie galimą atleidimą Investicijų valdymo tarnybos Mokslo ir inovacijų projektų skyriaus vyriausiajai projektų vadovei G. M.“, priteisti apeliantei G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (į. k. 125447177) 1 085,26 Eur (neatskaičius mokesčių) premijos, priteisti G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (į. k. 125447177) 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Priimti papildomą sprendimą prie Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-2205-643/2021.
Panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. P1-170(2.1) „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo apie galimą atleidimą Investicijų valdymo tarnybos Mokslo ir inovacijų projektų skyriaus vyriausiajai projektų vadovei G. M.“ ir viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus 2020 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. P1-194(2.1) „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo apie galimą atleidimą Investicijų valdymo tarnybos Mokslo ir inovacijų projektų skyriaus vyriausiajai projektų vadovei G. M.“.
Priteisti G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (į. k. 125447177) 1 085,26 Eur (neatskaičius mokesčių) premijos.
Priteisti G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (į. k. 125447177) 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Sprendimas neskundžiamas.