Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. ir jo gynėjos advokatės Reginos Bertašienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. V. paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2.4. Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kitam žmogui sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018, 2K-157-976/202).

2.5. Skunde teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje aiškinama, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: veikos padarymo įrankius, būdą sužalojimų kiekį, jų pobūdį vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-46-895/2015, 2K-322-511/2016, 2K-55-719/2022, 2K-109-628/2022).

2.10. Gynėja skunde pažymi, kad nuteistasis yra dar labai jaunas dvidešimt vienerių metų žmogus, kuris stengiasi gyventi dorai ir sąžiningai. Nors užaugo be šeimos, tačiau šiuo metu sukūrė tamprius socialinius ryšius su jį supančia socialine aplinka: turi faktinę šeimą, gyvenamąją vietą, darbą. Jis gailisi dėl atliktų veiksmų, savo noru sudarė su susitarimą Vilniaus teritorine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo ir šį susitarimą vykdo, t. y dalį žalos jau atlygino. Jis labai išgyvena dėl įvykio ir jo pasekmių ir yra tvirtai nusprendęs daugiau nesivelti į jokius konfliktus. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą veiką ir nuoširdžiai gailisi; nenustatė sunkinančių aplinkybių. Nuo pirmos apklausos nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teisingai ir sąžiningai papasakojo apie įvyko aplinkybes, tokiu būdu padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikaltimą. Nusikaltimas nebuvo tyčinis – konflikto metu pastumdamas nukentėjusįjį nuteistasis nenumatė ir negalėjo numatyti kilsiančių pasekmių. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, net ir neperkvalifikavus nusikalstamos veikos pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, yra pagrindas taikyti BK 61 straipsnio 1 dalį, ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nutrauktų visus nuteistojo socialinius ryšius ir prieštarautų teisingumo ir protingumo principui.

2. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis nurodė, kad dėl įvykio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

3. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis ir jo gynėja faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neginčija, nesutinka su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu ir nuteistajam paskirta bausme. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad nuteistasis sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą, taip pat nėra ginčo dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo masto, o tinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas nagrinėjamoje byloje iš esmės yra susijęs su teisingu subjektyviojo požymio – kaltės rūšies ir formos – nustatymu. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl veikos kvalifikavimo

8. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-46-895/2015, 2K-322-511/2016, 2K-55-719/2022).

9. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis, palydėjęs sūnų iki namų, norėjo raktus nuo buto atiduoti savo buvusiai sugyventinei R. A., o ne nuteistajam (t. 1, b. l. 56-57). Taip pat paaiškino, kad po to, kai nuteistasis pargriovė nukentėjusįjį, R. V. šaukė, jog nukentėjusysis atstotų nuo R. A. ir kad pas ją daugiau neitų (t. 1, b. l. 46-47). Liudytoja R. A. parodė, kad su nukentėjusiuoju buvo sutarusi, jog buto raktus paduotų vaikui ir į butą neužeitų (t. 1, b. l. 90-91). Analogiškas aplinkybes nuteistasis ir liudytoja nurodė ir policijos pareigūnams – iš jų tarnybinio pranešimo matyti, kad R. V. ir R. A. pareigūnams paaiškino, jog jis nuėjo iš nukentėjusiojo paimti buto raktų, kadangi J. R. bute yra nepageidaujamas, jiems susitikus – apsistumdė, nes nukentėjusysis veržėsi į laiptinę, o nuteistasis jo neleido (t. 1, b. l. 36). Iš paties nuteistojo parodymų matyti, jog jis į laiptinę išėjo ne tik siekdamas pasitikti vaiką, bet ir žinodamas, jog ateina ir nukentėjusysis (t. 1, b. l. 97-98). Nors nuteistasis ir nukentėjusysis skirtingai aiškina aplinkybę, kuris iš jų pirmas pradėjo fizinius veiksmus kito atžvilgiu, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi aptartus duomenis daro išvadą, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija – nukentėjusysis, priešingai nei prašė liudytoja R. A., tikėjosi užeiti į jos butą ir raktus perduoti būtent jai, o nuteistasis matė ateinant nukentėjusįjį, nors pagal R. A. susitarimą, jokio pagrindo nukentėjusiajam eiti į butą nebuvo, nuteistasis pastarojo bute nepageidavo ir raktus norėjo paimti pats.

10. Byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, kad nuteistasis ranka sugriebęs už kaklo ir spausdamas prie žemės, pargriovė J. R. ant šaligatvio šalia laiptinės, po ko, visu kūnu ant jo užgriuvo. Pats nuteistasis parodė, kad šiuos veiksmus padarė siekdamas išvengti galimų nukentėjusiojo smūgių. Iš specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistas S. Laima paaiškino, jog šlaunikaulio kaklelio lūžis įvyko ne dėl tiesioginės traumos į klubo sąnarį įrėmus kelius, o griuvimo su pagreičiu pasukus koją, nepatogiai pastačius (t. 1, b. l. 73). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis negalėjo numatyti, kaip pastatys koją nukentėjusysis, nežinojo, kad griūnat ir esant nepatogiai kojos pastatymo pozicijai gali lūžti šlaunikaulio kaklelis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokie skundo teiginiai yra nepagrįsti. Nuteistasis, nors ir būdamas jauno amžiaus, tačiau neabejotinai turėjo suprasti, kad griaunant nukentėjusįjį, šis, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą, gali nepatogiai pastatyti koją, taip pat turėjo suprasti, kad griaudamas nukentėjusįjį ant kieto grindinio ir/ar savo svoriu užgriūdamas ant nukentėjusiojo, net ir nenaudodamas įrankio žmogaus kūnui žaloti, gali nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą ar tam tikro laipsnio sveikatos sutrikdymą (pvz. odos nubrozdinimus, kaulų lūžius). Taigi neabejotina, kad nuteistasis suprato, jog savo veika kėsinasi į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, kad gali sukelti sunkius padarinius.

11. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl aplinkybės, jog byloje nustatytų padarinių nuteistasis nenorėjo. Tačiau aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai, ir sąmoningai leido jiems atsirasti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo veiką įvertino kaip padarytą nuteistajam veikiant netiesiogine tyčia. Todėl nėra pagrindo nuteistojo veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 137 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

12. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistajam paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

13. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.).

14. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas kaip neigiamai charakterizuojančią aplinkybę nurodė tą faktą, jog nuteistasis yra nuteistas, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, o aptariamą nusikalstamą veiką padarė praėjus tik 2 savaitėms po to, kai baigėsi nepilnamečiui skirtos auklėjamojo poveikio priemonės terminas. Skunde nurodoma, kad teismas šiam faktui skyrė per didelę reikšmę. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo teiginiais sutinka.

16. Sutiktina, kad asmenį charakterizuojantys faktai apie jo padarytus teisės pažeidimus yra aplinkybė, kurią skirdamas bausmę turi įvertinti teismas. Tačiau šiuo atveju aplinkybė, kad nuteistasis anksčiau buvo padaręs nusikalstamą veiką, o šioje byloje nagrinėjamą veiką padarė praėjus neilgam laiko tarpui nuo auklėjamojo poveikio priemonės pabaigos, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta pernelyg formaliai ir iš esmės neatsižvelgiant į anksčiau padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Kaip matyti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio, nuteistasis BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu ir į ją įtrauktas nuteistojo S. J. už pažadėtą piniginį atlygį. Vertinant šią aplinkybę kartu su gynėjos pateiktais duomenimis apie tai, jog nuteistasis nuo 2006 m. iki pilnametystes gyveno (duomenys neskelbtini) globos namuose; jo motinai S. V. 2008 m. gegužės 8 d. buvo neterminuotai apribota motinos valdžia, darytina išvada, kad nuteistasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, ar jo padaryti teisės pažeidimai yra nulemti jo antivisuomeninių nuostatų, o galimai nulemti susiklosčiusios sunkios turtinės padėties. Tokios išvados nepaneigia ir aplinkybė, jog nuteistasis yra baustas už administracinius nusižengimus – smulkias vagystės iš parduotuvių, kuomet nuteistasis pagrobė pigių alkoholinių gėrimų ir maisto produktų (picų, sumuštinių). Pažymėtina ir tai, kad minėti administraciniai nusižengimai padaryti laikotarpiu, kuomet nuteistasis neturėjo darbo, vis dėl to, paskirtas baudas nuteistasis sumokėjo.

17. Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliacinio skundo teiginiu, jog nepilnamečio nuteistojo anksčiau padaryta nusikalstama veika nebuvo vienarūšė lyginant su ta, už kurią jis nuteistas šiuo nuosprendžiu. Tyčia atlikti šioje byloje aptariamus veiksmus nuteistajam susiformavo staiga, kilus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo, o nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas jauno amžiaus, todėl galimai neturėdamas pakankamų socialinių įgūdžių teisėtais būdais spręsti konfliktus aptariamoje socialinėje situacijoje. Nuteistasis kilusių padarinių nenorėjo, nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog nuteistasis yra nevedęs, tačiau neįvertino byloje esančių duomenų apie tai, kad nuteistasis gyvena faktinėje šeimoje su R. A., augina du mažamečius vaikus, turi gyvenamąją vietą Klaipėdoje, o prie apeliacinio skundo pateikta darbo sutartis patvirtina, jog nuteistasis turi darbą. Iš pateiktų charakteristikų matyti, kad nuteistasis gerai sutardavo su globos namų auklėtiniais, o kilusius ginčus spręsdavo nenaudodamas smurtinių veiksmų, buvo mandagus ir paslaugus; buvusioje darbovietėje pavestus darbus atliko puikiai, buvo mandagus, draugiškas ir atsakingas (t. 2, b. l. 55, 56). Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo metu tik nuteistasis išlaiko šeimą.

19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022, 2K-221-976/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokia aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021 ir kt.).

20. Nuteistasis dėl savo veiksmų gailisi, juos pripažino nuo pat baudžiamojo proceso pradžios, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, savanoriškai susitarė dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 16-17). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir kiti teisės pažeidimai, vertinant ir kitų aptartų duomenų kontekste, buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir nuteistojo jauno amžiaus bei socialinių įgūdžių stokos. Aptarti duomenys neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių. Aplinkybės, dėl kurių nuteistasis padarė aptariamą nusikalstamą veiką ir kitus teisės pažeidimus, šiuo metu yra iš esmės pasikeitusios – nuteistasis dirba, palaiko socialinius ryšius, turi gyvenamąją vietą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju pakenktų nuteistojo socialiniams ryšiams, jo išlaikomų mažamečių vaikų interesams, nuteistasis praras darbą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju pasiektų tik vieną iš BK 41 straipsnyje numatytų tikslų – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į kilusius padarinius, yra mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už pavojingais veiksmais sukeltus padarinius asmens sveikatai, kurie yra negrįžtami (pvz. regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimas, sunkus suluošinimas, sunki nepagydoma ar stipriai sutrikdanti žmogaus psichiką liga, nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas). Nors šlaunikaulio kaklo lūžis formaliai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13 punktas), tačiau mokslinėje medicininėje literatūroje yra konstatuojama, kad „šlaunikaulio kaklelio lūžimas yra vienas sunkiausių kaulų lūžimų, nes reikalingas ilgas gydymo laikas, ir kai kada, ypač netiksliai pritaikius gydymą, gaunama nemalonių komplikacijų“, tačiau taip pat pažymima, kad „tinkamai pravestas gydymas duoda visišką pagijimą“ (straipsnis – „Šlaunikaulio kaklelio lūžimo pažinimas ir konservatyvus gydymas“, J. Jocius, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). Taigi matyti, kad taikant tinkamus gydymo metodus, nukentėjusysis gali visiškai pasveikti.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę nusikalstamos veikos pavojingumą, dar išvadą, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl yra BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę ir BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 328 straipsnio 2 punkte numatytas pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. V. paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis), nustatant 2 metų šios bausmės terminą, paskiriant nuteistajam intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuteistąjį būti gyvenamoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai nuteistojo nebuvimas gyvenamoje vietoje yra susijęs su darbu, mokymusi ar buvimu sveikatos priežiūros įstaigoje, tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, arba mokytis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu

nusprendžia:

nuteistojo R. V. ir jo gynėjo advokatės Reginos Bertašienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistajam R. V. paskirtos bausmės pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam R. V. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuteistąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės: kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, kai jo nebuvimas gyvenamoje vietoje nurodytu laiku yra susijęs su darbu, mokymusi arba buvimu sveikatos priežiūros įstaigoje; tęsti darbą, o jį praradus – mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti R. V. paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminą vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę –1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą su pirmiau nurodytomis sąlygomis ir apribojimais.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Įspėti nuteistąjį R. V., kad jam draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Išaiškinti nuteistajam R. V., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.