- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- e2-10241-1134/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24134-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Izovoltas“
- Atsakovas
- M. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo (pareiškėjo) M. B. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Izovoltas“ ieškinį atsakovui M. B. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Izovoltas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. B. 15116,44 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi bylos nagrinėjimui buvo nuspręsta rengtis paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
4. Teisme gautas ieškovės dublikas, kuriame ji palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
Atsiliepimas
5. Teisme gautas atsakovo triplikas, kuriame jis palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir prašė atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės ir ieškovės ieškinį atmesti.
6. 2022 m. vasario 9 d. teismo nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2023 m. kovo 27 d. 9.00 val. Atsakovas ir jo atstovas buvo tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau 2023 m. kovo 27 d. 9.00 val. vykusiame teismo posėdyje nei atsakovas, nei jo atstovas nedalyvavo, neatvykimo priežasčių nenurodė. Pareiškimo nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant teisme nebuvo gauta. Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė priimti sprendimą už akių. Dėl neatvykusios į posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas sprendė, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
7. 2023 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 15116,44 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (15116,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo dienos bei 4156,86 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teisme gauti atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašoma panaikinti 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
9. Pareiškime nurodyta, kad atsakovas nebuvo procese pasyvus ir į teismo posėdį neatvyko dėl techninės klaidos, susijusios su laiko pasikeitimu iš žiemos į vasaros laiką. Taip pat atsakovas teigia, kad sprendimas už akių yra nepagrįstas ir naikintinas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų, kurių pagrindu bankrotas pripažintas tyčiniu, ir ieškovės žalos nebuvimo. Atsakovo teigimu, bankroto byloje ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas, bendrovei jau esant nemokiai, nesiėmė jokių veiksmų, kad kuo greičiau būtų inicijuotas nemokumo procesas ir sudarė nuostolingus automobilių pirkimo-pardavimo sandorius; atsakovas, žinodamas apie įmonės nemokumą ir egzistuojančias mokestines prievoles, sudarė ekonomiškai nuostolingus sandorius. Kaip nurodoma pareiškime, įvertinus įmonės pelną (nuostolį), įsipareigojimų dydį, turto vertę ir kt., tiek nuostolingų sandorių sudarymo metais (nuo 2019 m.) tiek iki nuostolingų sandorių sudarymo, įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su ieškove nepriklausomai nuo to, ar būtų buvę atlikti bankroto pripažinimą tyčiniu lėmę atsakovo veiksmai, ar ne. Laiko požiūriu vertinant bankroto byloje nustatytus neteisėtus atsakovo veiksmus ir įsiskolinimo ieškovei susidarymo momentą, akivaizdu, jog šis įsiskolinimas, vėliau tapęs nepatenkintu finansiniu reikalavimu bankroto byloje, priežastingumo ryšiu nėra susijęs su atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėtais veiksmais. Dėl administravimo išlaidų realumo, atsakovas nurodė, kad teismas nepasisakė ir nevertino esminio atsakovo argumento, kuriuo atsakovas grindė savo atsikirtimus – administravimo išlaidų realumo, apsiribodamas tik šių išlaidų proporcingumo kriterijumi. Nepaisant to, kad, administratorius nurodo, kad visos išlaidos yra faktiškai patirtos, nepagrindžia šio teiginio jokiais įrodymais, priešingai, nurodo, kad įrodymų dėl faktiškai patirtų išlaidų nėra galimybės pateikti, nes „nesant lėšų išlaidoms apmokėti, paslaugų teikėjai dar nėra pateikę sąskaitų“. Tuo pačiu nurodo, kad „planuojama, kad visa administravimo išlaidų suma bus panaudota“. Tokia argumentacija neturi jokio loginio pagrindimo. Bankroto administratoriaus teiginys, kad sąskaitos išrašymas atidedamas iki to laiko, kai paslaugos gavėjas atsiskaitys ar turės galimybę atsiskaityti yra akivaizdžiai nepagrįstas. Kaip nurodo atsakovas, administratorius, teigdamas, kad planuojama, kad „visa kreditorių susirinkimo paskirta administravimo išlaidų suma bus panaudota“ paneigia ankstesnį teiginį, kad visos išlaidos jau yra patirtos. Tokiu būdu administratoriaus argumentacija yra nerišli ir nenuosekli, dėl ko privalo būti vertinama kritiškai. Teismas, sprendimo motyvuojamoje dalyje perrašydamas šiuos administratoriaus teiginius ir jais grįsdamas sprendimą ir neatlikdamas jokio šių teiginių vertinimo pagrįstumo ir teisėtumo aspektais, pripažino, kad civiliniame procese šaliai pakanka savo poziciją išdėstyti, jos neįrodinėjant nemotyvuojant ir neargumentuojant ir tokiu būdu iš esmės paneigė civilinio proceso esmę ir prasmę bei grubiai pažeidė atsakovo teises. Pasak atsakovo, teismas, nevertindamas ir nepasisakydamas dėl nei išlaidų realumo, kaip atsakovo atsikirtimų pagrindo nei dėl administratoriaus teiginių, priėmė akivaizdžiai nepagrįstą ir dėl to naikintiną sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teisme gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą, kuriame prašo netenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai sprendimo už akių peržiūrėjimo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, kad atsakovo teiginiai, dėl padarytos techninės klaidos, dėl kurios nebuvo atvykta į teismo posėdį byloje, niekaip nepagrindžia pareiškimo reikalavimų. Kaip nurodoma, atsakovas pareiškimo reikalavimus bando pagrįsti teiginiais dėl priežastinio ryšio nebuvimo ir bankroto administravimo išlaidų nepagrįstumo, tačiau jokių įrodymų dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ar pagrįstumo nepateikia. Patys atsakovo pareiškime nurodomi argumentai dėl teismo sprendimo tariamo neteisėtumo / nepagrįstumo yra nepagrįsti ir atmestini. Įsiteisėjusiomis teismų sprendimais/nutartimis yra patvirtintos faktinės aplinkybės: atsakovas ėjo bendrovės direktoriaus pareigas nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2021 m. balandžio 15 d.; tyčinio bankroto nustatyta, kad bendrovės vardu neteisėti sandoriai, kurie pažeidė kreditorių teises, buvo sudaryti 2019 m. birželio 14 d. – 2020 m. spalio 12 d.; bankrote patvirtinti ieškovo nepatenkinti finansiniai reikalavimai atsirado 2020 m. kovo 31 d. Pasak ieškovės, jos reikalavimas bankrote (bei byloje reikalauti nuostoliai) susidarė atsakovui jau tapus bendrovės direktoriumi bei po atsakovo veiksmų, dėl kurių kilo tyčinis bendrovės bankrotas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra nesusiję ir niekaip neįtakojo bendrovės galimybių ieškovei grąžinti visą nepatenkinto reikalavimo bankrote sumą. Taigi, sprendime nustatyta prezumpcija dėl egzistuojančio priežastinio ryšio taikyti civilinę atsakomybę atsakovui, nėra paneigta. Atsakovas deklaratyviai teigia, kad bankroto administravimo išlaidos yra nepagrįstos bei pateikti teiginiai nėra iš esmės susiję su priimtu sprendimu. Atsakovui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Priešingai, atsakovas byloje ir šiuo pareiškimu neteikia jokių įrodymų ir (ar) pagrįstų teiginių, kurie paneigtų sprendime nustatytas šias faktines aplinkybes. Atitinkamai, atsakovo pareiškimo deklaratyvūs teiginiai dėl neteisėto sprendimo yra nepagrįsti. Ieškovės teigimu, atsakovo pareiškimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis aktualiai kasacinio bei žemesnių instancijų teismų praktikai, taip pat neatitinkantis, be kita ko, sprendimų už akių peržiūrėjimą reglamentuojančių teisės normų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
12. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso.
13. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
14. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą.
15. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
16. Teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, įvertina tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. sprendžia, ar šalis į teismo posėdį neatvyko (nepateikė procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012). Taigi nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, vertintinos tiek aplinkybės, susijusios su asmens, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.
17. Nagrinėjamoje byloje atsakovas siekia sprendimo už akių, kuris priimtas jam ir jo atstovui neatvykus į teismo posėdį, peržiūrėjimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo M. B. 15116,44 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su reikalavimais nesutiko, ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Byloje buvo paskirtas teismo posėdis 2023 m. kovo 27 d. 9.00 val., į kurį nei atsakovas neatvyko ir nepateikė prašymo atidėti teismo posėdį ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Todėl, atsakovui neatvykus į teismo posėdį, o ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas, atstovaujamas profesionalaus atstovo, apie paskirtą teismo posėdį, teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai, visi teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti. Atsakovas, žinodamas apie vykstantį teisminį procesą, be pateisinamų priežasčių procese elgėsi pasyviai, į paskirtą teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, taip pat nenurodė neatvykimo priežasčių.
18. Pabrėžtina tai, kad teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas nurodė, kad į teismo posėdį, kurio metu buvo priimtas sprendimas už akių, atsakovo atstovas neatvyko dėl techninės klaidos, susijusios su laiko pasikeitimu iš žiemos į vasaros laiką. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nepateisina atsakovo pasyvumo. Atsakovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko. Be to, nuo laiko persukimo iki teismo posėdžio praėjo daugiau nei visa para. Atsakovas taip pat nurodė, jog 2023 m. kovo 27 d. teismo posėdyje asmeniškai negalėjo dalyvauti, nes buvo išvykęs į komandiruotę Lenkijoje. Tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kodėl jis neprašė teismo atidėti teismo posėdį, ar leisti dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Atsakovas nesirūpino laiku ir rūpestingai informuoti teismą apie neatvykimą į paskirtą teismo posėdį. Tokiu būdu konstatuotina, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie nagrinėjamą civilinę bylą ir paskirtą teismo posėdį, tačiau atsakovas buvo pasyvūs ir be pateisinamos priežasties į teismo posėdį neatvyko, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 178 straipsnis).
19. Kaip minėta, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas įvertina ir aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. sprendžia, ar pareiškime nurodyti bei pateikti duomenys, įrodymai gali turėti/tiri įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
20. Nagrinėjamu atveju atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės grindžiamas tuo, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir ieškovės žalos. Taip pat atsakovas nurodo, sprendimas už akių turi būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas dar ir dėl to, kad teismas nepasisakė ir nevertino esminio atsakovo argumento, kuriuo atsakovas grindė savo atsikirtimus – administravimo išlaidų realumo, buvo apsiribota tik šių išlaidų proporcingumo kriterijumi.
21. Pažymėtina, kad priimtas sprendimas už akių gali būti panaikintas, jeigu šalies pareiškime nurodyti argumentai ar įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo svarbiausia sąlyga yra įrodymų, turinčių įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 35/03-11/06).
22. Bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesurūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).
23. Nagrinėjamu atveju teismas, 2023 m. balandžio 3 d. atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Teismas konstatavo, jog atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonės nepaneigė teismų praktikoje suformuotų prezumpcijų dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio, todėl vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovė įrodė visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
24. Teismas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad vertinant tyčinio bankroto bylose nustatytus neteisėtus atsakovo veiksmus ir įsiskolinimo ieškovei sudarymo momentą, akivaizdu, kad šis įsiskolinimas, vėliau tapęs nepatenkintu finansiniu reikalavimu bankroto byloje, nėra susijęs su atsakovo, kaip bendrovės vadovo, neteisėtais veiksmais.
25. Kaip teisingai nurodė ieškovė, Lietuvos Aukščiausiasis teismas pasisakydamas dėl juridinio asmens (įmonės) vadovo civilinės atsakomybės dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, yra pažymėjęs, kad, teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą
26. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1728-852/2022 nutarė pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu; pripažinti buvusį likviduojamos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą atsakovą už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad jog buvusio bendrovės vadovo M. B. vadovavimo laikotarpiu bendrovė tapo nemokia ir jos finansinė padėtis pablogėjo dėl sąmoningai blogo valdymo ir sandorių, sudarytų žinant, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1041-407/2022 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtomis teismų nutartimis buvo nustatyta, kad atsakovas ėjo bendrovės direktoriaus pareigas nuo 2019-03-26 iki 2021-04-15; bendrovės vardu neteisėti sandoriai, kurie pažeidė kreditorių teises, buvo sudaryti 2019-06-14 – 2020-10-12.
27. Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog ieškovės reikalavimas bankrote (bei šioje byloje reikalauti nuostoliai) susidarė atsakovui jau tapus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei po atsakovo veiksmų, dėl kurių kilo tyčinis įmonės bankrotas. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra nesusiję ir niekaip neįtakojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybių ieškovei grąžinti visą nepatenkinto reikalavimo bankrote sumą. Taigi sprendime už akių nustatyta prezumpcija dėl egzistuojančio priežastinio ryšio taikyti civilinę atsakomybę atsakovui, nėra paneigta, todėl atsakovo teiginiai dėl priežastinio ryšio neegzistavimo atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
28. Atsakovo teiginiai dėl bankroto administravimo išlaidų realumo taip pat neįrodo, kad sprendimas už akių turi būti panaikintas ir byla atnaujinta.
29. Nagrinėjamu atveju teismas priimdamas sprendimą už akių rėmėsi pagrįstais byloje buvusiais įrodymais, nemokumo administratoriaus paaiškinimais. Tuo tarpu atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų ir (ar) pagrįstų teiginių, kurie paneigtų sprendime už akių nustatytas faktines aplinkybes dėl bankroto administravimo išlaidų realumo.
30. Taip pat atmestini ir atsakovo teiginiai dėl procesinio rungimosi principo pažeidimo, pažeidus atsakovo teisę teikti paaiškinimus ir (ar) įrodymus dėl bankroto administravimo išlaidų realumo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės argumentai ir bankroto administravimo išlaidų detalizacijos buvo pateiktos kartu su ieškiniu ir dubliku. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo galimybę atsiliepimu / tripliku teikti savo paaiškinimus ir (ar) įrodymus, kurie paneigtų faktines aplinkybes dėl bankroto administravimo išlaidų. Tačiau atsakovas nei su procesiniais dokumentais byloje, nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neteikė jokių įrodymų ir (ar) pagrįstų paaiškinimų, kurie galėtų paneigti sprendimu už akių nustatytas faktines aplinkybes dėl bankroto administravimo išlaidų realumo. Taigi atsakovo teiginiai, susiję su administravimo išlaidų realumu niekaip nepagrindžia priimto sprendimo už akių neteisėtumo ar nepagrįstumo.
31. Kaip minėta, kreipiantis su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neužtenka nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai turi/turėtų besąlygiškai patvirtinti priimto teismo sprendimo už akių akivaizdų neteisėtumą, dėl kurio jis turėtų būti panaikintas. Pareiškimai dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįsti tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto teismo sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu ir tik įrodžius šias aplinkybes, priimtas teismo sprendimas už akių gali/galėtų būti panaikintas. Aplinkybė, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, negali būti pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, jei šalis nenurodo aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurie leistų abejoti skundžiamo teismo sprendimo už akių pagrįstumu, teisėtumu.
32. Vadovaujantis išdėstytu, nagrinėjamu atveju atsakovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo faktinę situaciją vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant teismo sprendimą už akių. Pažymėtina, kad atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ir/ar leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018). Tokių įrodymų ir argumentų atsakovas teismui nepateikė, todėl teismas pripažįsta, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
33. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių gali būti panaikintas teismo sprendimas už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas, todėl pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 287, 288, 291-292 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti atsakovo (pareiškėjo) M. B. pareiškimo dėl teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.