Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-05-17 · Civilinė byla Nr. e2A-230-739/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-01-10Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-17Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-17
Bylos Nr.
e2A-230-739/2022
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00627-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-230-739/2022 Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00627-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 17 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-171-1000/2021 dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) 300 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Paaiškino, kad Panevėžio AVPK Biržų rajono policijos komisariato (toliau – Biržų rajono PK) Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo nutarimu buvo vieną parą sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. 19.45 val. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. 14.43 val., įtarus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, dėl šių nusikalstamų veikų padarymo jam buvo pareikšti įtarimai, o 2019 m. vasario 7 d. įtarimai pareikšti tik pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Byla buvo perduota į teismą ir Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu panaikino Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą nutraukė.

3. Teigė, jog sulaikymas buvo perteklinė prievartos priemonė, nes jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Dėl neteisėto sulaikymo 2018 m. rugpjūčio 22 d. jis negalėjo nuvykti į darbą, dėl ko prarado darbo užmokestį. Dėl atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų turėjo du kartus vykti į Panevėžio AVPK Biržų rajono PK ir du kartus į Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus, taip prarado užmokestį už 4 darbo dienas, viso apie 200 Eur darbo užmokesčio, taip pat patyrė išlaidas kurui apie 100 Eur, t. y. 300 Eur turtinę žalą. Po neteisėto sulaikymo, bylinėjimosi teismuose, nuteisimo, jautė nuolatinę įtampą, nerimą, dėl ko pablogėjo sveikata, naktimis blogai miega, jaučiasi pavargęs. Padaryta neturtinė (moralinė) žala pasireiškė tuo, kad jis patyrė ir iki šiol patiria stiprius, labai skausmingus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, jaučiasi prislėgtas, dėl nekokybiško miego naktimis, pablogėjo nuotaika, jaučia nuolatinį nerimą ir nesaugumą, sunkiau bendrauti su aplinkiniais žmonėmis. Neturtinę žalą vertino 1500 Eur ir prašė ją priteisti.

Atsiliepimas

4. Atsakovė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teisingumo ministerija, pasisakydama dėl neteisėtų teismo veiksmų, atsiliepime nurodė, jog apeliacine instancija baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nenustatė Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų neteisėtų teisėjų veiksmų dėl ieškovo nuteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Teisingumo ministerija taip pat pabrėžė, jog ieškovas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

5. Atsakovė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, nesutiko su ieškiniu, teigė, kad ieškinyje išdėstyti argumentai be įrodymų. Pabrėžė, kad ieškovas nesirėmė aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti, todėl turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-40331-2018 atlikusių pareigūnų, prokurorų, teisėjų neteisėtus veiksmus. Generalinė prokuratūra pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl neteisėto sulaikymo ir dėl atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų prarado darbo užmokestį už 4 darbo dienas – 200 Eur darbo užmokesčio ir 100 Eur išlaidas kurui, o nesant įrodymų, pagrindžiančių patirtą žalą, negalima įvertinti išlaidų pagrįstumo ir proporcingumo, todėl ieškovo nurodoma turtinė žala negali būti atlyginama. Teigė, kad įrodymų apie tai, kad buvo sveikatos pablogėjimas ir jis susijęs su baudžiamojo proceso veiksmais, nėra.

Šalies argumentai

6. Atsakovė, atstovaujama Panevėžio AVPK, nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės manymu, sulaikant ieškovą egzistavo pagrįstas įtarimas, kad ieškovas gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, dėl ko laikinas ieškovo sulaikymas buvo teisėtas, pagrįstas, nepažeidžiant jokių procesinių teisės normų. Vien ta aplinkybė, kad ieškovo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla nutraukta, nepagrindžia ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Pažymėjo, kad apeliacine instancija baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas nenustatė ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8. Teismas vertino, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas esant pagrindui ir vadai, jokių neteisėtų veiksmų pareigūnai neatliko, nutarimas laikinai sulaikyti A. B. priimtas BPK 140 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu (paveiks nukentėjusiuosius, trukdys procesui). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjęs asmuo yra artimas giminaitis (sesuo), toks sprendimas, teismo vertinimu, buvo pagrįstas faktinėmis įvykio aplinkybėmis ir leistinas teisiniu reglamentavimu, o atlikus pirminius ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, A. B. iš laikino sulaikymo buvo paleistas.

9. Dėl ieškovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo teismas nurodė, kad byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtino, kad žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ne pareiškėjai L. L., o jos motinai A. B.. Duomenų, kad minėtas nekilnojamasis turtas būtų padalintas, kad priklausytų L. L., byloje nebuvo, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai, vykdantys ikiteisminį tyrimą, turėjo kreiptis į A. B., pasiūlydami jai pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, ir apie susidariusią padėtį informuoti prokurorą, kuris turėtų nuspręsti, ar pateiks reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. To padaryta nebuvo, o prokuroras, baigus ikiteisminį tyrimą, surašė kaltinamąjį aktą, kaltinant A. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti teismui. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. sugadinęs svetimą turtą. Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojoje byloje nebuvo būtinų procesinių dokumentų, būtinų pagal įstatymą ikiteisminiam tyrimui pagal BK 187 straipsnio 1 dalį pradėti, yra pagrindo konstatuoti ikiteisminio tyrimo institucijos, prokuroro ir teismo neteisėtus veiksmus.

10. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir teisminio nagrinėjimo prarado darbo užmokestį už 4 darbo dienas – 200 Eur darbo užmokesčio ir 100 Eur išlaidas kurui. Teismas nurodė, kad negali remtis vien tik ieškovo ir jo atstovo paaiškinimais dėl turtinės žalos dydžio ir ją priteisti, nes būtent ieškovui kyla pareiga įrodyti atsiradusią žalą ir ją pagrįsti tinkamais įrodymais. Dėl nurodytų priežasčių, reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

11. Tai, kad ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminiame nagrinėjime, teismas vertino kaip natūralius išgyvenimus esant tokiai situacijai, tai yra dalyvaujant ikiteisminiame tyrime įtariamuoju, teisme – teisiamuoju. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jam kilo nurodytos pasekmės (pvz.: kvitų už vaistus, gydymo įstaigų išrašų, kad buvo nedarbingas dėl ligos ir pan.), taip pat nenurodė, dėl kokių konkrečių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų jaučiasi pažemintas. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas, būdamas savo tėvų namuose, sugadino svetimą turtą. Todėl vertintino, kad ieškovo atlikti veiksmai lemia jų neteisėtumą civiline teisine prasme. Be to, nurodė, kad baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu buvo nutraukta ne dėl to, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, tačiau tik dėl to, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras nepareikalavo nukentėjusiosios A. B. (ar jos teisėtos atstovės) skundo ar pareiškimo dėl jos turto sugadinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12. Ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ­­– ieškinį tenkinti visiškai.

12.1. Pasak apelianto, kadangi jis buvo neteisingai apkaltintas, sulaikytas ir nuteistas, buvo pažeistos jo teisės, dėl ko ieškovas teigia patyręs turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą įvertino 300 eurų, neturtinę žalą įvertino 1500 eurų.

12.2. Teigia, kad dėl pareigūnų, prokuroro ir teisėjų neteisėtų veiksmų atsakomybė tenka Lietuvos valstybei, dėl to ir kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus pateikdamas civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas 2022 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Su tokiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimu apeliantas nesutinka, kadangi jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir ji turi būti atlyginta.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Panevėžio AVPK nurodo nesutinkantis su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir skundžiamą spendimą palikti nepakeistą.

13.1. Atsakovo teigimu, apelianto skunde pateikiami abstraktūs, deklaratyvūs teiginiai, t. y. nenurodoma jokių bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundžiamo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, nėra pateikiama tai pagrindžiančių įrodymų ir teisinių argumentų. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl ko pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą Generalinė prokuratūra su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

14.1. Nurodo, kad ieškovas, teigdamas, kad jo atžvilgiu nepagrįstai buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas sulaikymas, tik deklaratyviai teigia, kad laikinas sulaikymas buvo neteisėtas, tačiau nepateikia jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumą ar neveikimą pagrindžiančių duomenų. Teismai nenustatė faktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar kad būtų aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas.

14.2. Teigia, kad Panevėžio apygardos teismas bylą nutraukė dėl procesinių kliūčių, tačiau pripažino svetimo turto (A. B. nuosavybės teise priklausančio turto) sugadinimo faktą, todėl sprendžiant dėl žalos atlyginimo, reikia įvertinti ieškovo atliktus veiksmus civilinių padarinių aspektu. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosios bylos aplinkybės patvirtina A. B. neteisėtus veiksmus sugadinant svetimą turtą, jo atlikti veiksmai lemia jų neteisėtumą civiline teisine prasme, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje konstatuojama – neteisėtų veiksmų dalyviui negali būti atlyginama žala, padaryta šiais neteisėtais veiksmais.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą Teisingumo ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

15.1. Atsakovė nurodo sutinkanti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nors apeliantas pateikė teismui darbo sutartį, patvirtinančią, kad jis yra dirbantis, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie jo gaunamą darbo užmokestį, taip pat įrodymų, kad tas dienas, kai jis vyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir į teismą, jam nebuvo mokamas darbo užmokestis. Byloje apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų apie jo patirtas išlaidas kurui. Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent apeliantui kyla pareiga įrodyti atsiradusią žalą ir ją pagrįsti tinkamais įrodymais.

15.2. Taip pat teigia, kad apelianto patirti dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminiame nagrinėjime, vertintini kaip natūralūs išgyvenimai esant tokiai situacijai, tai yra dalyvaujant ikiteisminiame tyrime įtariamuoju, teisme – teisiamuoju.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

17. Apeliaciniu skundu yra skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys valstybei dėl žalos atlyginimo atmestas. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, ieškovas teigė, kad jis buvo neteisėtai sulaikytas, vėliau nuteistas ir galiausiai išteisintas, dėl ko patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas esant pagrindui ir vadai, o atsižvelgus į tai, kad nukentėjęs asmuo buvo artimas giminaitis (sesuo), sprendimas ieškovą laikinai sulaikyti buvo pagrįstas faktinėmis įvykio aplinkybėmis ir leistinas teisiniu reglamentavimu. Visgi, atsižvelgęs į tai, kad baudžiamojoje byloje nebuvo reikiamų procesinių dokumentų, t. y. nukentėjusiojo skundo ar pareiškimo, būtinų pagal įstatymą ikiteisminiam tyrimui pagal BK 187 straipsnio 1 dalį pradėti, teismas konstatavo ikiteisminio tyrimo institucijos, prokuroro ir teismo neteisėtus veiksmus. Tačiau, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų turtinei žalai pagrįsti, todėl šį reikalavimą atmetė. Atmesdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jam kilo jo nurodytos neigiamos pasekmės.

18. Apeliantas su tokiu teismu sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad patirta turtinė ir neturtinė žala jam turi būti atlyginta, iš esmės nenurodydamas jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais argumentų, nedetalizuodamas pirmosios instancijos tesimo, apelianto manymu, padarytų proceso ar materialinės teisės normų pažeidimų.

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio, reglamentuojančio civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, 1 dalies nuostatas, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Visgi siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

20. Visų pirma, ieškovas teigė, kad jis buvo neteisėtai sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. 19.45 val. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. 14.43 val., dėl to jis negalėjo nuvykti į darbą ir prarado vienos darbo dienos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatyta, o apeliantas iš esmės neginčija, kad Panevėžio AVPK Biržų rajono PK Veiklos skyriuje 2018 m. rugpjūčio 21 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01‑1‑40331-18, gavus pareiškėjos L. L., gyv. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 20 d. protokolą-pareiškimą. Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą aprašyta nusikalstama veika: 2018 m. rugpjūčio 20 d. apie 18 val. atvykęs brolis A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), į jų tėvų namus, pradėjo garsiai šaukti ant L. L., terorizavo jai grasindamas, psichologiškai ją baugino, naudodamas psichinę prievartą. 2018 rugpjūčio 21 d. priimtas nutarimas laikinai sulaikyti A. B. BPK 140 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu (paveiks nukentėjusiuosius, trukdys procesui), A. B. buvo sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. 19.45 val. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. 14.43 val., o 2018 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nustatyti naujos nusikalstamos veikos požymiai, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini), brolis A. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), sugadino L. L. priklausančias kambario duris, kurių vertė 900 Eur, tokiais veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje.

21. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 2 dalį, laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, galimas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu tik išimtiniais atvejais, kai yra visos šios sąlygos: 1) paaiškėja, kad yra BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos; 2) tuoj pat būtina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų; 3) nėra galimybės BPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo; pagal BPK 119 straipsnį kardomųjų priemonių paskirtis – siekimas užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

22. Kasacinio teismo konstatuota, kad vertinant laikino sulaikymo, suėmimo teisėtumą, aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas asmens laisvės suvaržymo pagrindas; ši nuostata turi būti taikoma kartu su Konvencijos 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis sulaikymo ar suėmimo teisėtumo teisminės kontrolės garantijomis. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad pagrįsto įtarimo, kuris suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką, buvimas yra būtina (sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga (pvz., 2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

23. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, šioje konkrečioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad šią civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovo laikinas sulaikymas buvo taikomas esant pagrįstam įtarimui, kad ieškovas gali paveikti liudytojus, kadangi jie yra jam artimi asmenys, t. y. galimai nusikalstama veika buvo padaryta artimoje aplinkoje. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos) medžiagoje buvusius ieškovą kaltinančius duomenis (ieškovo sesers pranešimą apie grasinimą nužudyti), juo labiau, kad jau sulaikius ieškovą paaiškėjo, kad ieškovas prieš pat sulaikymą galimai apgadino ir svetimą (sesers) turtą. Ta aplinkybė, kad ieškovas buvo išteisintas nustačius, kad apgadintas turtas priklausė ne ieškovo seseriai, o motinai, t. y. nesant nukentėjusiojo pareiškimo, nepaneigia prieš ieškovą pradėto baudžiamojo persekiojimo ir taikytos procesinės prievartos priemonės teisėtumo. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės (valstybės) neteisėtų veiksmų atliekant laikiną ieškovo sulaikymą.

24. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino ikiteisminio tyrimo institucijos, prokuroro ir teismo neteisėtus veiksmus, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai, vykdantys ikiteisminį tyrimą, turėjo kreiptis į nukentėjusį asmenį, kuriam priklausė sugadintas turtas, pasiūlydami jai pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, ir apie susidariusią padėtį informuoti prokurorą, kuris turėtų nuspręsti, ar pateiks reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau to padaryta nebuvo, o prokuroras, baigus ikiteisminį tyrimą, surašė kaltinamąjį aktą, kaltinant A. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti teismui. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. sugadinęs svetimą turtą, nors reikiamo procesinio dokumento – nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo skundo ar pareiškimo, nebuvo. Tačiau teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti turtinę žalą, konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų patirtai turtinei žalai pagrįsti.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. CK 6. 249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą, turi įrodyti, kad realiai ją patyrė, pateikti teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

27. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

28. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 300 Eur turtinės žalos. Nurodė, kad dėl atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų turėjo du kartus vykti į Panevėžio AVPK Biržų rajono PK ir du kartus į Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus, taip prarado užmokestį už 4 darbo dienas, viso apie 200 Eur darbo užmokesčio, taip pat patyrė išlaidas kurui apie 100 Eur. Šiems savo argumentams pagrįsti ieškovas teismui pateikė tik 2021 m. sudarytą darbo sutartį, kurioje nurodoma, kad ieškovui mokamas 1100 Lt darbo užmokestis ir priedai pagal rezultatus. Tačiau tam, kad būtų galima pripažinti turtinę žalą kaip įrodytą, ieškovas privalėjo pateikti leistinus įrodymus, kurie patvirtintų apie ieškovo fiksuotą nebuvimą darbe ir/arba darbdavio darbo užmokesčio nemokėjimą konkrečiomis dienomis, įrodymus apie darbdavio apskaičiuotą vidutinį vienos dienos ar mėnesio darbo užmokestį ir pan. Pažymėtina, kad prašomų priteisti 100 Eur kuro išlaidoms ieškovas apskritai negrindė jokiais leistinais įrodymais, t. y. nei kuro čekiais, nei jo vairuojamo automobilio ir jo suvartojamo kuro normomis, nei nuvažiuotų kilometrų duomenimis ir pan. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, teismas negali remtis vien tik ieškovo ir jo atstovo paaiškinimais dėl turtinės žalos dydžio ir ją priteisti, nes būtent ieškovui kyla pareiga įrodyti atsiradusią žalą ir ją pagrįsti tinkamais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

29. Dėl to, atsižvelgus į aukščiau nurodytą, spręstina, kad skundžiamo teismo sprendimo išvada reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą yra teisėta, pagrįsta, ir ieškovo apeliaciniu skundu nepaneigta.

30. Nors apeliantas nenurodo jokių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, neteisėtumo, kaip matyti iš sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas šį ieškovo reikalavimą taip pat atmetė tuo pagrindu, kad kilusios neturtinės žalos ieškovas neįrodė.

31. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

32. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

33. Teismas, sprendžiantis neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu), atlyginimo klausimą, turi įvertinti ir tai, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl atsakovo kaltų veiksmų turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017, 28 punktas).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors byloje ir buvo konstatuoti neteisėti ikiteisminio tyrimo institucijos, prokuroro ir teismo veiksmai, tai savaime nepreziumuoja neturtinės žalos kilimo. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, ką iš esmės akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, kad išteisinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu buvo priimtas konstatavus netinkamai atliktus institucijų procesinius veiksmus, t. y. nenustačius tikrojo turto savininko ir ikiteisminio tyrimo bei bylos pradėjimo nesant nukentėjusiojo ar jo atstovo skundo ar pareiškimo, kaip to reikalauja BK 187 straipsnio 1 dalis, tačiau nepaneigus ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kad ieškovas sugadino svetimą turtą. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad nuo įtarimo ieškovui pateikimo iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo vieneri metai, byloje nėra duomenų, kad po įtarimo įteikimo ieškovui buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, teismo procesas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose truko kiek daugiau nei du mėnesius, apeliacinėje instancijoje – du mėnesius, t. y. dėl tokio baudžiamojo proceso ieškovui galėjo kilti tik įprasti kiekvienam asmeniui galintys kilti neigiami išgyvenimai dėl jo atžvilgiu pradėto baudžiamojo persekiojimo. Nors apeliantas pirmosios instancijos teisme teigė, kad patyrė ir iki šiol patiria stiprius, labai skausmingus dvasinius išgyvenimus, ieškovo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad ieškovas į gydytojus nesikreipė, o byloje nėra jokių leistinų įrodymų apie ieškovui galimai kilusią neturtinę žalą, ieškovo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra grindžiami iš esmės asmeniniais samprotavimais ir deklaratyviais teiginiais.

35. Apibendrinus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pritaria išvadai, kad ieškovas šioje konkrečioje byloje neįrodė nei realios turtinės, nei neturtinės žalos jo atžvilgiu atsiradimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

36. Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvus, tiek apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai taikė tiek procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ir priimti priešingą nėra teisinio pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Pranckienė