Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2022-01-10 · Civilinė byla Nr. e2-171-1000/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-01-10Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-17Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-10
Bylos Nr.
e2-171-1000/2022
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00627-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Šarūnė Butkuvienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-171-1000/2022Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00627-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 10 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Madeikienei,dalyvaujant ieškovo A. B. atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovei D. B., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įgaliotos atstovės Panevėžio prokuratūros vyriausiajai prokurorei Lidijai Burbienei, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei K. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) 300 Eur turtinės žalos ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog Panevėžio AVPK Biržų rajono policijos komisariato (toliau – Biržų rajono PK) Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo nutarimu buvo vieną parą sulaikytas nuo 2018-08-21 19.45 val. iki 2018-08-22 14.43 val. įtarus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, dėl šių nusikalstamų veikų padarymo jam buvo pareikšti įtarimai, o 2019 m. vasario 7 d. įtarimai pareikšti tik pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Byla buvo perduota į teismą ir Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-05-22 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jam paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą 310 Eur turtinę žalą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-08-21 19.45 val. iki 2018-08-22 14.43 val. (viena para), taip pat priteista 900 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai L. L.. Su tokiu teismo nuosprendžiu nesutiko ir apskundė Panevėžio apygardos teismui. Panevėžio apygardos teismas 2019-08-09 nuosprendžiu panaikino Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-05-22 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą nutraukė. Kadangi jis buvo neteisingai apkaltintas, sulaikytas ir nuteistas, buvo pažeistos jo teisės, dėl to jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje laikinas sulaikymas suprantamas kaip asmens laisvę ribojanti procesinė prievartos priemonė. Sulaikymas buvo perteklinė prievartos priemonė, nes jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba Kaune, (duomenys neskelbtini). Dėl neteisėto sulaikymo 2018-08-22 jis negalėjo nuvykti į darbą, dėl ko praradau darbo užmokestį. Dėl atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų turėjo du kartus vykti į Panevėžio AVPK Biržų rajono PK ir du kartus į Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus, taip prarado užmokestį už 4 darbo dienas, viso apie 200 Eur darbo užmokesčio, taip pat patyrė išlaidas kurui apie 100 Eur, t. y. 300 Eur turtinę žalą. Po neteisėto sulaikymo, bylinėjimosi teismuose, nuteisimo, jautė nuolatinę įtampą, nerimą, dėl ko pablogėjo sveikata, naktimis blogai miega, jaučiasi pavargęs. Padaryta neturtinė (moralinė) žala pasireiškia tuo, kad jis patyrė ir iki šiol patiria stiprius, labai skausmingus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, jaučiasi prislėgtas, dėl nekokybiško miego naktimis, pablogėjo nuotaika, jaučia nuolatinį nerimą ir nesaugumą, sunkiau bendrauti su aplinkiniais žmonėmis. Neturtinę žalą vertina 1 500 Eur ir prašo ją priteisti.

3. Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, jog Panevėžio apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, jog ieškovo atžvilgiu neteisėtai buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi nebuvo nukentėjusiojo skundo. Prokuroras šios klaidos neištaisė ir surašė kaltinamąjį aktą, o Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai nuteisė ieškovą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nors turėjo pastebėti, kad pradedant ikiteisminį tyrimą nebuvo nukentėjusiosios skundo, kaip tai numatyta baudžiamajame įstatyme. Ieškovas dėl neteisėto sulaikymo, jo atžvilgiu vykdomo ikiteisminio tyrimo ir nuteisimo patyrė 300 Eur turtinę žalą, kadangi negavo darbo užmokesčio už 4 dienas, taip pat turėjo vykti į Panevėžio AVPK Biržų rajono PK pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir į teismą, dėl to patyrė išlaidas kurui. Ieškovas turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų nepateikė, tačiau mano, jog turtinės žalos dydis yra pagrįstas. Ieškovas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų taip pat patyrė 1 500 Eur neturtinę žalą, nes labai išgyveno, visa situacija jam kėlė didelį stresą, nerimą, nesaugumo jausmą. Nors ieškovas į gydytojus nesikreipė, tačiau iki šiol jaučia dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją.

Atsiliepimas

4. Atsakovė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teisingumo ministerija, pasisakydama dėl neteisėtų teismo veiksmų, atsiliepime nurodė, jog neteisėtais teisėjų (teismo) veiksmais ieškovas laiko jo neteisėtą nuteisimą pirmos instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, 2019-08-09 nuosprendžiu baudžiamąją bylą ieškovo atžvilgiu nutraukė, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytai aplinkybei, dėl kurios baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį yra negalimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka. Būtent instancinė teismų sprendimų kontrolė skirta klaidoms taisyti. Taigi, nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad apeliacine instancija baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nenustatė Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų neteisėtų teisėjų veiksmų dėl ieškovo nuteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Kadangi su ieškiniu nepateikti dokumentai, pagrindžiantys galimai teismo padarytus neteisėtus veiksmus, laikytina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti apie vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – egzistavimą. Teisingumo ministerija taip pat pabrėžė, jog ieškovas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nors tai yra būtent ieškovo pareiga. Teisingumo ministerijos atstovės teigimu, ieškovui žala atsirado dėl jo paties kaltų veiksmų.

5. Atsakovė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, nesutinka su ieškiniu, mano, kad ieškinyje išdėstyti argumentai be įrodymų, todėl nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad prokuroro veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo neteisėti, prašo ieškinį atmesti. Pabrėžė, jog ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Iš ieškinio matyti, kad ieškovas neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmais laiko jo neteisėtą laikiną sulaikymą ir pareikštus įtarimus nusikalstamos veikos padarymu. Ieškovas nesiremia aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis), todėl turi pateikti įrodymus, patvirtinančius ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-40331-2018 atlikusių pareigūnų, prokurorų, teisėjų neteisėtus veiksmus. Ieškovas įrodymų nepateikė, o reikalavimus grindžia tik paties padarytomis išvadomis, kad buvo „neteisingai apkaltintas, sulaikytas ir nuteistas“, todėl buvo pažeistos jo teisės ir jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40331-18 pradėtas 2018-08-21 Panevėžio AVPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus, pareiškėjos L. L., gyv. (duomenys neskelbtini), 2018-08-20 protokolo-pareiškimo pagrindu. Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą aprašyta nusikalstama veika: 2018-08-20 apie 18 val. atvykęs brolis A. B., (duomenys neskelbtini), į jų tėvų namus, pradėjo garsiai šaukti ant L. L., terorizavo jai grasindamas, psichologiškai ją baugino, naudodamas psichinę prievartą. A. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių buvo pradėtas esant vadai ir teisiniam pagrindui. Generalinės prokuratūros atstovė taip pat pabrėžė, jog ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį ieškovo atžvilgiu buvo vykdomas paraleliai, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad tyrimas buvo neteisėtas. Teismai nenustatė faktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar kad būtų aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados dėl neteisėtų institucijų ir pareigūnų veiksmų. 2018-08-21 priimtas nutarimas laikinai sulaikyti A. B. BPK 140 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu (paveiks nukentėjusiuosius, trukdys procesui). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjęs asmuo yra artimas giminaitis (sesuo), toks sprendimas buvo pagrįstas faktinėmis įvykio aplinkybėmis ir leistinas teisiniu reglamentavimu. Atlikus pirminius ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, A. B. iš laikino suėmimo buvo paleistas. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismo 2019-08-09 nuosprendžiu apkaltinamasis nuosprendis panaikintas ir baudžiamoji byla nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismui nustačius, kad byloje nėra procesinių dokumentų, būtinų pagal įstatymą ikiteisminiam tyrimui pagal BK 187 straipsnio 1 dalį pradėti. Teismas nusprendė, kad A. B. sugadintas turtas yra ne nukentėjusiąja pripažintos L. L., bet A. B. nuosavybė, todėl kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-05-22 nuosprendyje įvertinti nukentėjusiosios L. L. parodymai, rašytiniai įrodymai (apžiūros protokolas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (pateiktos nuotraukos), patvirtina apie sugadintą namų turtą. Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. B., būdamas savo tėvų namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia išplėšdamas vonios ir virtuvės durų staktas, sulaužydamas šių dviejų durų dvi spynas, sugadino svetimą turtą. Todėl vertintina, kad ieškovo atlikti veiksmai lemia jų neteisėtumą civiline teisine prasme, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje konstatuojama – neteisėtų veiksmų dalyviui negali būti atlyginama žala, padaryta šiais neteisėtais veiksmais. Generalinė prokuratūra pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl neteisėto sulaikymo ir dėl atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų prarado darbo užmokestį už 4 darbo dienas – 200 Eur darbo užmokesčio ir 100 Eur išlaidas kurui. Ieškovo pateikta darbo sutartis nėra tinkamas įrodymas pagrįsti netektą darbo užmokestį. Nesant įrodymų, pagrindžiančių patirtą žalą, negalima įvertinti išlaidų pagrįstumo ir proporcingumo, todėl ieškovo nurodoma turtinė žala negali būti atlyginama. Ieškovas taip pat nurodo, kad padaryta neturtinė (moralinė) žala pasireiškia patirtais ir iki šiol patiriamais stipriais, labai skausmingais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniais sukrėtimais, emocine depresija, jaučiasi prislėgtas, dėl nekokybiško miego naktimis, pablogėjo nuotaika, jaučiasi nesaugiai, sunkiau bendrauti su aplinkiniais žmonėmis, tačiau šie teiginiai dėl jam padarytos neturtinės žalos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Ieškovo argumentai iš esmės atskleidžia jo dvasinius išgyvenimus, kurie būdingi bet kuriam asmeniui, kurio atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis procesas. Įrodymų apie tai, kad buvo sveikatos pablogėjimas ir jis susijęs su baudžiamojo proceso veiksmais, nėra.

Šalies argumentai

6. Atsakovė, atstovaujama Panevėžio AVPK, nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Iš ieškinio matyti, kad neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais ieškovas laiko jo atžvilgiu taikytą procesinę prievartos priemonę – laikiną sulaikymą, mano, kad minėta priemonė buvo perteklinė. Panevėžio AVPK Biržų rajono PK Veiklos skyrius, nustatęs, kad gautas ieškovo sesers protokolas-pranešimas dėl ieškovo grasinimų, psichologinio bauginimo, naudojant psichinę prievartą, įvertinęs asmens sulaikymo sąlygas – kad ieškovas gali paveikti nukentėjusiąją, trukdyti procesui, 2018-08-21 priėmė nutarimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-40331-18 sulaikyti ieškovą. Atsakovės manymu, sulaikant ieškovą egzistavo pagrįstas įtarimas, kad ieškovas gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, dėl ko laikinas ieškovo sulaikymas buvo teisėtas, pagrįstas, nepažeidžiant jokių BPK įtvirtintų procesinių teisės normų. Ieškovas manydamas, kad jo atžvilgiu laikinas sulaikymas taikytas neteisėtai, turėjo teisę skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtą nutarimą BPK 62-64 straipsnių pagrindais, tačiau tokia teise nesinaudojo. Pabrėžė, jog teismų praktikoje aiškinama, kad ieškovui, reikalaujančiam atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Panevėžio AVPK manymu, ieškovas neįrodė vienos iš pagrindinių valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Ieškovas, grįsdamas neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, nurodo, kad procesinė prievartos priemonė jo atžvilgiu taikyta nepagrįstai, tačiau nepateikia jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumą ar neveikimą pagrindžiančių duomenų. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, atliktas laikantis BPK normų. Vien ta aplinkybė, kad ieškovo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla nutraukta, nepagrindžia ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Pažymėtina, kad apeliacine instancija baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas nenustatė ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atsakovės atstovė taip pat pabrėžė, jog ieškovas nepateikė jokių patirtą turtinę ar neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, be to, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

7. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Panevėžio AVPK Biržų rajono PK Veiklos skyriuje 2018-08-21 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-40331-18, gavus pareiškėjos L. L., gyv. (duomenys neskelbtini), 2018-08-20 protokolą-pareiškimą. Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą aprašyta nusikalstama veika: 2018-08-20 apie 18 val. atvykęs brolis A. B., (duomenys neskelbtini), į jų tėvų namus, pradėjo garsiai šaukti ant L. L., terorizavo jai grasindamas, psichologiškai ją baugino, naudodamas psichinę prievartą. A. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje. A. B. ieškomas apklausai (6-7 baudžiamosios b. l., 1 t.). 2018-08-21 priimtas nutarimas laikinai sulaikyti A. B. BPK 140 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu (paveiks nukentėjusiuosius, trukdys procesui) (163-164 baudžiamosios b. l., 1 t.), A. B. buvo sulaikytas nuo 2018-08-21 19.45 val. iki 2018-08-22 14.43 val. (165-167 baudžiamosios b. l., 1 t.). 2018-08-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nustatyti naujos nusikalstamos veikos požymiai, o būtent 2018-08-21 apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini), brolis A. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), sugadino L. L. priklausančias kambario duri, kurių vertė 900 Eur, tokiais veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje (9 baudžiamosios b. l., 1 t.). A. B. 2018-08-22 įteiktas pranešimas apie įtarimą galimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje (176 baudžiamosios b. l., 1 t.). 2019-02-07 A. B. įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodyta, jog jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (191 baudžiamosios b. l., 1 t.). 2019-02-26 surašytas kaltinamasis aktas, kuriame A. B. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams (11-21 baudžiamosios b. l., 2 t.). Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-05-22 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jam paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą 310 Eur turtinę žalą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-08-21 19.45 val. iki 2018-08-22 14.43 val. (viena para), taip pat priteista 900 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai L. L. (86-95 baudžiamosios b. l., 2 t.). Nesutikdamas su tokiu nuosprendžiu, A. B. jį apskundė Panevėžio apygardos teismui (99 baudžiamosios b. l., 2 t.). Panevėžio apygardos teismas 2019-08-09 nuosprendžiu panaikino Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-05-22 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą nutraukė, motyvuojant tuo, kad baudžiamasis procesas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nebuvo galimas, nes nebuvo gautas nukentėjusiosios A. B. (ar jos teisėtos atstovės), kuriai priklauso sugadintas turtas, skundas dėl jai priklausančio turto sugadinimo (113-116 baudžiamosios b. l., 2 t.).

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

9. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014).

10. CK 6.272 straipsnyje įtvirtinta valstybės atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, todėl civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 1, 2 straipsniai). Kita vertus, ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė.

11. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aspektu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Dėl to teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, nei padarytoji baudžiamajame procese (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; ir kt.).

12. Ieškovas nurodo, jog jis buvo neteisėtai sulaikytas nuo 2018-08-21 19.45 val. iki 2018-08-22 14.43 val., dėl to jis negalėjo nuvykti į darbą ir prarado vienos darbo dienos atlyginimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog gavus L. L. protokolą-pranešimą, kad 2018-08-20 apie 18 val. atvykęs brolis A. B. į jų tėvų namus, pradėjo garsiai šaukti ant L. L., terorizavo jai grasindamas, psichologiškai ją baugino, naudodamas psichinę prievartą, 2018-08-21 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas). BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Teismo vertinimu, ikiteisminis tyrimas pradėtas esant pagrindui ir vadai, jokių neteisėtų veiksmų pareigūnai neatliko. 2018-08-21 priimtas nutarimas laikinai sulaikyti A. B. BPK 140 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu (paveiks nukentėjusiuosius, trukdys procesui). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjęs asmuo yra artimas giminaitis (sesuo), toks sprendimas buvo pagrįstas faktinėmis įvykio aplinkybėmis ir leistinas teisiniu reglamentavimu. Atlikus pirminius ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, A. B. iš laikino sulaikymo buvo paleistas. Teismas vertina, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo pagrindas A. B. taikyti procesinės prievartos priemonę, tai yra laikinai jį sulaikyti. Be to, ieškovas, teigdamas, kad jo atžvilgiu nepagrįstai buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas sulaikymas, tik deklaratyviai teigia, kad laikinas sulaikymas buvo neteisėtas, tačiau nepateikia jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumą ar neveikimą pagrindžiančių duomenų. Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai taip pat nenustatė faktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar pareigūnai būtų be pagrindo laikinai sulaikę A. B.. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą ir laikinai sulaikius ieškovą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar institucija veikė neteisėtai.

13. Ieškovas taip pat nurodo, jog Panevėžio apygardos teismas 2019-08-09 nuosprendžiu panaikino Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-05-22 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą nutraukė, motyvuojant tuo, kad baudžiamasis procesas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nebuvo galimas. Teismas, nurodė, jog turtas, kurį sugadino A. B., priklauso A. B., o ne L. L., todėl pradedant ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, buvo būtinas A. B. (ar jos teisėtos atstovės) skundas. Dėl jo atžvilgiu neteisėtai vykdyto ikiteisminio tyrimo ir neteisėto nuteisimo jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti.

14. Baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. B. 2018-08-21 apie 17.20 val., būdamas savo tėvų namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia išplėšdamas vonios ir virtuvės durų staktas, sulaužydamas šių dviejų durų dvi spynas, sugadino svetimą turtą.

15. BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

16. Įvertinus nustatytą įstatyminį reglamentavimą, Panevėžio AVPK Biržų rajono PK pareigūnai, gavę L. L. skundą apie jai priklausančio turto sugadinimą, pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu pažymėtina, jog BK 187 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakciją baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei nėra nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (59-62 baudžiamosios b. l., 1 t.) patvirtina, kad žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ne pareiškėjai L. L., o jos motinai A. B.. Duomenų, kad minėtas nekilnojamasis turtas būtų padalintas, kad priklausytų L. L., byloje nebuvo, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai, vykdantys ikiteisminį tyrimą, turėjo kreiptis į A. B., pasiūlydami jai pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, ir apie susidariusią padėtį informuoti prokurorą, kuris turėtų nuspręsti, ar pateiks reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. To padaryta nebuvo, o prokuroras, baigus ikiteisminį tyrimą, surašė kaltinamąjį aktą, kaltinant A. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti teismui. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-05-22 nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. sugadinęs svetimą turtą. Remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra nė vieno iš aukščiau nurodytų procesinių dokumentų, būtinų pagal įstatymą ikiteisminiam tyrimui pagal BK 187 straipsnio 1 dalį pradėti, yra pagrindo konstatuoti ikiteisminio tyrimo institucijos, prokuroro ir teismo neteisėtus veiksmus.

17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jeigu baudžiamajame procese tam tikri pareigūnų ar institucijų veiksmai yra pripažinti neteisėtais, spręsti, kad yra padaryti baudžiamojo proceso ar kitų įstatymų pažeidimai, tai žalos atlyginimo civilinę bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas tokios išvados, nes ji yra padaryta baudžiamąją bylą pagal savo kompetenciją išnagrinėjusio teismo. Žalos atlyginimo byloje patikrinama, ar tais neteisėtais veiksmais iš tikrųjų buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, 73 punktas).

18. Ieškovas nurodo, jog dėl neteisėtai jo atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo, laikino sulaikymo, neteisėto nuteisimo jis patyrė 300 Eur turtinę ir 1 500 Eur neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro jo negautas 200 Eur darbo užmokestis už 4 darbo dienas, be to, 100 Eur išlaidos kurui, nes du kartus vyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus į Panevėžio AVPK Biržų rajono PK ir du kartus vyko į teisminį bylos nagrinėjimą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

19. CK 6. 249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai.

20. Pažymėtina, jog ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad dėl atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir teisminio nagrinėjimo prarado darbo užmokestį už 4 darbo dienas – 200 Eur darbo užmokesčio ir 100 Eur išlaidas kurui. Nors ieškovas pateikė teismui darbo sutartį, patvirtinančią, kad jis yra dirbantis, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie jo gaunamą darbo užmokestį, taip pat įrodymų, kad tas dienas, kai jis vyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir į teismą, jam nebuvo mokamas darbo užmokestis. Byloje ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų apie jo patirtas išlaidas kurui. Teismas negali remtis vien tik ieškovo ir jo atstovo paaiškinimais dėl turtinės žalos dydžio ir ją priteisti, nes būtent ieškovui kyla pareiga įrodyti atsiradusią žalą ir ją pagrįsti tinkamais įrodymais. Dėl nurodytų priežasčių, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

21. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodo, jog jis dėl neteisėto sulaikymo, bylinėjimosi teismuose, nuteisimo, jautė nuolatinę įtampą, nerimą, dėl ko pablogėjo sveikata, naktimis blogai miega, jaučiasi pavargęs. Padaryta neturtinė (moralinė) žala pasireiškia tuo, kad jis patyrė ir iki šiol patiria stiprius, labai skausmingus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, jaučiasi prislėgtas, dėl nekokybiško miego naktimis, pablogėjo nuotaika, jaučia nuolatinį nerimą ir nesaugumą, sunkiau bendrauti su aplinkiniais žmonėmis.

22. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį – neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Šioje normoje detalizuojama, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus tuos įstatymo nustatytus atvejus, kai tam tikrų aplinkybių įrodinėti nereikia. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbu visapusiškai įvertinti ieškovo pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes dėl patirtų neturtinės žalos padarinių. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovo moraliniai išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017).

23. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminiame nagrinėjime, teismas vertina kaip natūralius išgyvenimus esant tokiai situacijai, tai yra dalyvaujant ikiteisminiame tyrime įtariamuoju, teisme – teisiamuoju. Aplinkybių, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismas procesinius veiksmus su ieškovu vykdė nesilaikant baudžiamojo proceso normų, byloje nėra ir ieškovas to neįrodinėjo ir neįrodė. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu tik deklaratyviai nurodė, jog ieškovas patyrė nesaugumo jausmą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo sveikata, tačiau pripažino, jog dėl sveikatos pablogėjimo ar nerimo ieškovas į gydytojus nesikreipė, jokių medikamentų nenaudojo, jam nebuvo reikalinga specialisto, t. y. psichologo ar psichiatro pagalba. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog jam kilo nurodytos pasekmės (pvz.: kvitų už vaistus, gydymo įstaigų išrašų, kad buvo nedarbingas dėl ligos ir pan.), taip pat nenurodė, dėl kokių konkrečių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų jaučiasi pažemintas.

24. Teismas, be kita ko, taip pat pažymi, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas, būdamas savo tėvų namuose, sugadino svetimą turtą. Todėl vertintina, kad ieškovo atlikti veiksmai lemia jų neteisėtumą civiline teisine prasme. Svarbu ir tai, jog baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu buvo nutraukta ne dėl to, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, tačiau tik dėl to, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras nepareikalavo nukentėjusiosios A. B. (ar jos teisėtos atstovės) skundo ar pareiškimo dėl jos turto sugadinimo.

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo A. B. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Šarūnė Butkuvienė